Civilinė byla Nr. eB2-1843-945/2018
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00375-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1;
3.4.3.2; 3.4.4.2; 3.4.4.5
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,
sekretoriaujant Tomui Pavilioniui,
dalyvaujant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikusio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei I. B.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių oda“ vadovui J. A., jo atstovei advokatei Simonai Slavickaitei,
uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių oda“ įgaliotai atstovei R. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių oda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių oda“ vadovo J. A. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo,
n u s t a t ė:
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV) pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kėdainių oda“ iškėlimo (1 t., e. b. l. 1–3). Pareiškime nurodoma, kad bendrovė vengia vykdyti mokestines prievoles, dėl ko susidarė 73 817,50 Eur įsiskolinimas VSDF biudžetui.
Atsakovės vadovas J. A. pateikė teismui pareiškimą (2 t., e. b. l. 1–6), kuriuo prašo iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, administratoriumi paskirti N. S., patvirtinti 6 050 Eur administravimo išlaidų sumą, nustatyti 6 mėn. laikotarpį restruktūrizavimo planui pateikti. Pareiškime nurodoma, kad įmonė veikia odos perdirbimo srityje. Laikinas įmonės finansines problemas lėmė bendrovės brangiai perkama žaliava, sumažėjęs bendrovės užsakovų skaičius, kreditorių neatsiskaitymas su bendrove, teisminiai bylinėjimaisi ir dėl to patiriami finansiniai sunkumai. Restruktūrizavimo tikslas – atstatyti ilgalaikį mokumą, grąžinti skolas kreditoriams ir išvengti bankroto. Tokiu būdu būtų užtikrinti ir įmonės kreditorių interesai, kadangi būtų patenkinti jų kreditoriniai reikalavimai. Į bylą dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktame atsiliepime atsakovės vadovas nurodė, kad įmonė nėra nemoki, pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įtrauktos turto vertės.
Atsiliepimu į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (4 t., e. b. l. 9–14) VSDFV prašo pareiškimą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė yra nemoki, kadangi balanse nurodyta bendrovės įsipareigojimų suma viršija pusę turto vertės. Bendrovės įsiskolinimas VSDF biudžetui didėja. Tarp VSDFV ir atsakovės buvo sudaryta įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis, tačiau skola nebuvo sumokėta ar išieškota. Visas bendrovės turtas pagal sudarytą paskolos sutartį yra įkeistas AB Šiaulių bankui. Bendrovės atsiskaitomosioms sąskaitoms yra taikomi areštai. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis bendrovės automobiliai išregistruoti, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, vienam automobiliui taikyti apribojimai. Bendrovės debitorė AB „Lituanica“ pati patiria didelius finansinius sunkumus. Bendrovė su finansiniais sunkumais susiduria nuo 2016 m. Jau tada atsakovės vadovas galėjo atlikti restruktūrizavimo metmenyse nurodytus veiksmus.
Atsakovei keliama restruktūrizavimo byla, bankroto bylą atsisakoma iškelti
Byloje ginčas kilo dėl to, kokio procedūra – bankrotas ar restruktūrizavimas – turi būti taikoma su finansiniais sunkumais susidūrusiai atsakovei. Restruktūrizavimas ir bankrotas yra įmonės mokumo problemų sprendimo būdai. Bankroto atveju realizuojamas nemokios įmonės turtas ir likviduojama pati nemoki įmonė, o iš realizavus šį turtą gautų pajamų tenkinami kreditorių reikalavimai. Restruktūrizavimo atveju kreditorių reikalavimai yra tenkinami laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Teisės aktai įtvirtina restruktūrizavimo prioriteto principą, nes restruktūrizavimas sudaro sąlygas pasiekti kreditoriaus ir skolininko interesų balansą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1588/2013).
Restruktūrizavimo tikslas yra sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 str. 2 d.). Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį, restruktūrizavimo byla iškeliama, jei įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai. Ginčo dėl to, kad atsakovė šiuos reikalavimus atitinka, nėra. Įmonė įsteigta daugiau nei prieš tris metus (1 t., e. b. l. 19–22), turi finansinių sunkumų, nėra nutraukusi veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, nebuvo restruktūrizuojama. UAB „Kėdainių oda“ vadovas pateikė įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, kurie atitinka ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimus, įvykdė ir ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytus reikalavimus. Teismui pateiktas UAB „Kėdainių oda“ 2018 m. balandžio 23 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas (2 t., e. b. l. 7–10), kuris patvirtina, kad buvo patvirtinti UAB „Kėdainių oda“ restruktūrizavimo plano metmenys, pritarta restruktūrizavimo administratoriaus N. S. kandidatūrai.
ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtintas papildomas atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindas – kai nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ar egzistuoja kitos sąlygos bankroto bylai iškelti. Tam, kad būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą šiuo pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio ir negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Pagal bendrąją taisyklę, faktinė įmonės mokumo būsena vertinama pagal aktualius (naujausius) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, tačiau rėmimasis balanso duomenimis, nustatant įmonės mokumą (nemokumą), paprastai yra pakankamas tik kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-678-381/2015).
Pagal į bylą pateiktą atsakovės 2018 m. balandžio 18 d. balansą, įmonės balanse deklaruojamo ir apskaityto turto vertė yra 2 943 788 Eur (2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis – 3 096 137 Eur, 2018 m. vasario 28 d. balanso duomenimis – 2 986 696 Eur), iš kurio didžiąją dalimi sudaro ilgalaikis turtas – 2 793 923 Eur (2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis – 2 820 198 Eur, 2018 m. vasario 28 d. balanso duomenimis – 2 801 108 Eur). Trumpalaikis turtas sudaro 149 675 Eur (2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis – 274 064 Eur, 2018 m. vasario 28 d. balanso duomenimis – 185 155 Eur), atsargos – 80 251 Eur (2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis – 188 755 Eur, 2018 m. vasario 28 d. balanso duomenimis – 114 170 Eur), per vienerius metus gautinos sumos – 69 416 Eur (2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis – 85 279 Eur, 2018 m. vasario 28 d. balanso duomenimis – 70 983 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 2 678 019 Eur (2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis – 2 623 776 Eur, 2018 m. vasario 28 d. balanso duomenimis – 2 644 789 Eur), po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 1 722 661 Eur (2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis – 1 722 661 Eur, 2018 m. vasario 28 d. balanso duomenimis – 1 722 661 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 955 358 Eur (2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis – 901 115 Eur, 2018 m. vasario 28 d. balanso duomenimis – 922 128 Eur). Iš UAB „Kėdainių oda“ balandžio 18 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog nuostoliai sudarė – 206 592 Eur (2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis – 639 195 Eur), pagal 2016 m. gruodžio 31 d. atskaitą nuostoliai sudarė 298 486 Eur (2 t., e. b. l. 19, 3 t., e. b. l. 6). 2017 m. rugsėjo 30 d. balanso ir pelno nuostolių ataskaitoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad atsakovės turto per 9 mėnesius sumažėjo nuo 3 745 586 Eur iki 3 382613 Eur (daugiausia – atsargų), įsipareigojimai sudarė 2 675 373 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos – 952 738 Eur. Pardavimo savikaina (1 641719 Eur) viršijo pajamas (1 590203 Eur), nuostoliai sudarė 409 948 Eur. (1 t., e. b. l. 23–24). 2016 m. gruodžio 31 d. balansas ir pelno nuostolių ataskaita patvirtina, kad atsakovės ilgalaikio turto padidėjo nuo 2 808 173 Eur iki 2 930 705 Eur, mokėtinos sumos padidėjo nuo 2 342 290 Eur iki 2 627 682 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos sumažėjo nuo 332 768 Eur iki 298 486 Eur (2 t., e. b. l. 96–97). 2015 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad atsakovės turto padidėjo nuo 3 522026 Eur iki 3 746 974 Eur, per vienerius mokėtinos sumos padidėjo nuo 1 784 574 Eur iki 2 342 290 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos sumažėjo nuo 1 766 537 Eur iki 812 949 Eur, nuostoliai sudarė 332 768 Eur. (2 t., e. b. l. 12–18). Kaip matyti iš šių duomenų, atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos niekada neviršijo pusės į įmonės balansą įtraukto turto vertės. Nesutikdama su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo VSDFV nurodė, kad atsakovė yra nemoki, tačiau teismo posėdžio metu VSDFV atstovė patvirtino, jog lygino visą atsakovės turtą su visomis mokėtinomis sumomis, tarp jų ir su ilgalaikiais įsipareigojimais, kurių mokėjimo terminai dar nėra suėję.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visi įmonės finansiniai įsipareigojimai, o tik pradelsti (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1511/2014). Sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte. Kaip matyti iš balanso duomenų, didžiąją turto dalį sudaro ilgalaikis turtas (2018 m. balandžio 18 d. duomenimis, 2 793 923 Eur iš 2 943 788 Eur). Ginčo dėl šių duomenų patikimumo nekilo.
Nors bendra atsakovės prievolių suma 2018 m. balandžio 18 d. sudarė 2 678 019 Eur, didžioji jų dalis (1 722 661 Eur) yra po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 955 358 Eur. Atsakovė pateikė duomenis, kad iš šios sumos pradelsti įsipareigojimai sudarė 565 707,20 Eur (129 516,20 Eur pirmos eilės, 129 301 Eur antros eilės ir 306 890 Eur trečios eilės). Būtent pareiškimo pateikimo dienos duomenys yra reikšmingi vertinant atsakovės mokumą. Jie patvirtina, kad atsakovė neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos nemokumo sąvokos.
Kartu teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu prie bylos buvo prijungtas AB Šiaulių banko 2018 m. birželio 6 d. raštas, kuriame nurodyta, kad pradelsta skola bankui 2018 m. birželio 6 d. sudaro 269 826,01 Eur. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad ši suma nebuvo įtraukta į pradelstų įsipareigojimų dydį, kadangi mokėjimų terminas suėjo 2018 m. gegužės 25 d. Net ir šią sumą pridėjus prie atsakovės nurodytos pradelstų įsipareigojimų sumos, gaunama 835 533,21 Eur suma yra ženkliai mažesnė už pusę įmonės turto vertės. Dėl nurodytos priežasties spręsti, kad įmonė yra nemoki, nėra pagrindo.
ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte yra numatytas pagrindas bankroto bylos iškėlimui, kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Šios teisės normos tikslas yra ginti darbuotojų kaip silpnesnės darbo santykių šalies interesus. Teismas pažymi, kad remiantis pažodiniu ir sisteminiu ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų aiškinimu, vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kuriai esant teismas turi iškelti bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Tačiau vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1173/2010, 2013 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1431/2013). Pagal į bylą pateiktus duomenis, pradelstų pirmosios eilės kreditorių reikalavimų suma sudaro 129 516,20 Eur. Kaip posėdžio metu nurodė atsakovės atstovai, įsiskolinimas susidarė per kelis paskutinius mėnesius, kai dėl įmonėje įvykusios avarijos buvo stabdomi darbai. Įvertinęs faktą, kad įsipareigojimų suma yra paskaičiuota 43 darbuotojams, jog nei vienas iš jų nėra pasinaudojęs teise kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, kad iškėlus atsakovei bankroto bylą įmonės darbuotojai būtų priverstinai atleisti, teismas sprendžia, jog vien nustatyta aplinkybė, kad atsakovė yra skolinga darbuotojams, nesudaro savarankiško pagrindo bankroto bylai iškelti.
Nesutikdama su atsakovės vadovo pareiškimu VSDFV taip pat nurodė, kad restruktūrizavimas neduos teigiamų rezultatų, kadangi atsakovė su sunkumais susiduria jau nuo 2016 m., skola VSDF biudžetui nuolat didėja. Įvertinęs šiuos argumentus teismas atkreipia dėmesį į kelias reikšmingas aplinkybes. Pirma, įsiskolinimų didėjimas nepaneigia atsakovės argumentų dėl mokumo problemų laikinumo. Atsakovė pareiškime aiškiai įvardijo sunkumų priežastis, taip pat priemones, kurių ketinama imtis, siekiant įmonės rentabilumo. Antra, į bylą pateikti duomenys apie kreditorių pagalbą įmonei. 2018 m. balandžio 23 d. susitarimu kreditorius V. J. sutiko atidėti 760 638,86 Eur prievolės vykdymo terminą, kreditorius V. M. – 218 751,33 Eur prievolės vykdymo terminą iki to momento, kol bendrovėje neliks nei vieno kreditoriaus, kuriems bendrovė bus skolinga ir bus suėję mokėjimo terminai kreditoriams (2 t., e. b. l. 20). Be to, prieštaravimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nepareiškė ir trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktas didžiausias bendrovės kreidtorius AB Šiaulių bankas. Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo gautas žodinis trečiojo asmens pritarimas iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą. Trečia, į bylą pateiktos 2018 m. gegužės 25 d. preliminarios sutartys (6 t., e. b. l. 27–36), sudarytos tarp UAB „Kėdainių oda“ akcininkų ir UAB „Pellita“ dėl atsakovės akcijų pardavimo restruktūrizavimo bylos iškėlimo atveju parodo, kad UAB „Pellita“ yra potencialus bendrovės investuotojas, su kuriuo vedamos derybos dėl įmonės perėmimo iškėlus jai restruktūrizavimo bylą ir tolesnių priemonių įveikiant įmonės finansinius sunkumus taikymo. Ketvirta, pagal į bylą pateiktus įrodymus (išmokų operacijas laikotarpiais nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 5 d., nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.; prijungta bankroto bylos Nr. eB2-1645-945/2018, e. b. l. 63–64) atsakovė nevengia pareigos mokėti mokesčius VSDF biudžetui. Mokesčiai mokami iš dalies. Ši aplinkybė parodo, kad atsakovė deda pastangas padengti įsiskolinimą. Bendrovėje dirba 43 darbuotojai. Ne tik jiems, bet ir valstybei yra svarbu, kad įmonė tęstų veiklą, generuotų pajamas ir mokėtų mokesčius. Penkta, ĮRĮ nustatytas reikalavimas įmonei vykdyti komercinę ūkinę veiklą reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų vienetą, o tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti veiklą. Iš pateiktų byloje duomenų nustatyta, kad pagrindinė atsakovės veikla – odos perdirbimo operacijos. Bendrovės vadovas nurodė, kad bendrovei priklauso pilnai įrengta odos perdirbimo gamykla su veiklai reikalinga infrastruktūra. Ši aplinkybė patvirtina, kad egzistuoja sąlygos vystyti ūkinę veiklą. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad, nors įmonė turi finansinių sunkumų, ji vykdo veiklą ir toliau siekia ją vykdyti.
Teismas spręsdamas klausimą dėl preliminaraus verslo plano įgyvendinimo galimumo, atsakovei įgijus restruktūrizuojamos įmonės statusą, atsižvelgia į tai, kad įmonė restruktūrizavimo laikotarpiu numato realizuoti turtą ir iš gautų lėšų tenkinti kreditorių reikalavimus, atsisakyti nenaudingos ar mažą pelną nešančios veiklos (paslaugų teikimo), pereiti prie produkcijos gamybos (odos gaminių gamybos), parduoti atsargas ir išsiieškoti skolas iš debitorių (2 t., e. b. l. 21–44). Teismas pažymi, kad konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui nustatomos restruktūrizavimo plane, todėl restruktūrizavimo plano metmenims nekeliami tokie pat kokybiniai reikalavimai, kaip restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 12 str.) (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2154/2011, 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012).
Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, atsakovei 2018 m. sausio mėn. buvo priimti 3 teismo įsakymai, 2018 m. gegužės 2 d. panaikintas 2018 m. balandžio 23 d. teismo įsakymas ir civilinė byla nutraukta, nes bendrovė atsiskaitė su kreditoriumi. 2018 m. gegužės 13 d. byla dėl skolos priteisimo nutraukta patvirtinus taikos sutartį. Šie duomenys parodo, kad bendrovė, nors ir turėdama finansinių sunkumų, tačiau toliau vykdydama veiklą atsiskaito su kreditoriais. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriams, kad negali atsiskaityti su jais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė, turėdama pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, toliau vykdo savo veiklą ir siekia atsiskaityti su kreditoriais. Įmonė turi debitorių (skolininkų), kuriems grąžinus skolas, atsakovės finansinė padėtis pagerėtų. Be to, net ir nustačius faktą, kad atsakovė šiuo metu veikia nuostolingai, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė yra nemoki (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1119/2010).
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad yra ĮRĮ 4 ir 5 straipsniuose nurodytos sąlygos restruktūrizavimo procesui taikyti, todėl, siekiant rinkoje išsaugoti ūkio subjektą, kuris sukuria darbo vietas, ir atkurti įmonės mokumą, UAB „Kėdainių oda“ keliama restruktūrizavimo, bet ne bankroto byla.
Pagal ĮRĮ 15 straipsnio 1 dalį, įmonės administratoriumi gali būti paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas. Pareiškėjas siūlo administratoriumi skirti fizinį asmenį N. S.. Šio administratoriaus kandidatūrai pritarė įmonės akcininkai. N. S. sutinka teikti įmonės restruktūrizavimo paslaugas ir turi tai patvirtinantį leidimą (sąrašo eil. Nr. R-FA073), yra apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pateikė teismui deklaraciją, kad atitinka ĮRĮ 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl UAB „Kėdainių oda“ restruktūrizavimo administratoriumi skiriamas N. S. (ĮRĮ 7 str. 8 d., 15 str., 2 t., e. b. l. 128–131).
UAB „Kėdainių oda“ vadovas 2018 m. gegužės 25 d. pateikė teismui prašymą (4 t., e. b. l. 1–2) panaikinti areštus UAB „Kėdainių oda“ atsiskaitomajai sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke. Prašyme nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi, vadovaujantis ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalimi, buvo nutarta leisti mokėti UAB „Kėdainių oda“ darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš bendrovės sąskaitos nurodant didžiausią leistiną lėšų sumą. Tačiau bendrovė iki šiol negali naudotis sąskaita banke, kadangi yra taikomi aukščiau nurodytų institucijų ir antstolių areštai per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (toliau – PLAIS).
Teismas pažymi, kad pateiktas prašymas yra susijęs su Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarties vykdymu. Priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo sustabdytas atsakovės turto realizavimas ir (ar) išieškojimas iš jo (ĮRĮ 7 str. 2 d.), atsakovei leista naudoti nutartyje nurodytą lėšų sumą. Į sąskaitą patenkančios sumos negalėjo būti naudojamos kreditorių poreikiams tenkinti, taip pat negalėjo būti varžomos atsakovės teisės naudotis teismo nutartyje nustatyta lėšų suma. Kartu teismas pažymi, kad šia nutartimi nusprendus iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, klausimas dėl lėšų sąskaitoje panaudojimo sprendžiamas iš naujo. Dėl nurodytų priežasčių tenkinti atsakovės prašymą nėra pagrindo.
Atsižvelgdamas į ĮRĮ 8 straipsnio 6 dalyje nustatytą reglamentavimą ir į bylą pateiktus įrodymus dėl lėšų, reikalingų atsiskaityti su darbuotojais, už komunalines paslaugas, pirkti prekes tolimesnei bendrovės veiklai (3 t., e. b. l. 7–15, 16–70, 71–21, 4 t., e. b. l. 15–53), teismas nustato, kad UAB „Kėdainių oda“ einamąsias įmokas ir ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytus mokėjimus, neatsižvelgiant į tai, jog sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi disponavimo apribojimai, moka iš atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti kartu paėmus, negali viršyti 93 013,88 Eur sumos. Šiuo atveju tai taikoma ir areštams per PLAIS.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 8 dalimi, 11 dalimi, 13 dalimi, 14 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
atsisakyti iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių oda“ pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą.
Iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių oda“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Kėdainiai) restruktūrizavimo bylą.
Restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių oda“ restruktūrizavimo administratoriumi paskirti N. S. (sąrašo eil. Nr. R-FA073, 2012 m. vasario 1 d. Nr. 121, (duomenys neskelbtini), Kaunas, +(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).
Nustatyti 45 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių oda“ kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareikšti. Patvirtinti 3 630 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 6 mėnesių terminą nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos parengti ir pateikti teismui uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių oda“ restruktūrizavimo planą ir kitus restruktūrizavimo bylai nagrinėti reikalingus dokumentus.
Nustatyti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Kėdainių oda“ einamąsias įmokas ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytus mokėjimus, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi disponavimo apribojimai, moka iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti kartu paėmus, negali viršyti 93 013,88 Eur (devyniasdešimt trijų tūkstančių trylikos eurų aštuoniasdešimt aštuonių centų) sumos.
Išsiųsti nutarties kopijas byloje dalyvaujantiems asmenims ir administratoriui.
Įpareigoti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių oda“ administratorių atlikti Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje nurodytus ir kitus šio įstatymo nuostatose jo kompetencijai priskirtus, veiksmus.
Įpareigoti uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių oda“ vadovą ir administratorių teikti informaciją restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui apie pareikštus bendrovei ar bendrovės kitiems asmenims pareikštus turtinius reikalavimus bylose, iškeltose restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu.
Nutarčiai įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos kopijas išsiųsti administratoriui, atsakovei, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliams elektroniniu paštu antstoliai@antstoliai.lt.
Nutartis vykdoma skubiai, jos apskundimas įmonės restruktūrizavimo nesustabdo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Marius Bartninkas