Administracinė byla Nr. A-630-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05214-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Gersta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gersta“ skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybei, atstovaujamai Palangos miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Gersta“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–27) kreipėsi į teismą, kuriame prašė teismo priteisti iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), patirtą 170 352 Eur turtinę žalą ir 6 proc. metinių palūkanų nuo pareiškimo pateikimo į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 2 232 732 Eur negautų pajamų ir 6 proc. metinių palūkanų nuo pareiškimo pateikimo į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 50 000 Eur neturtinę žalą ir 6 proc. metinių palūkanų nuo pareiškimo pateikimo į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pilnatvė“ (2008 m. vasario 18 d. bendrovės pavadinimas buvo pakeistas į UAB „Gersta“) (toliau – ir Bendrovė), siekdama įstatuose numatytų tikslų – vystyti nekilnojamojo turto plėtros ir pardavimo verslą bei gauti pelną, 2005 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,2068 ha rekreacinės paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Bendrovė 2006 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš K. Z. K. 0,7575 ha rekreacinės paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Bendrovė 2006-2007 metais prie minėtų žemės sklypų savo lėšomis privedė vandentiekio tinklus, buitinių nuotekų tinklus, perkėlė elektros tinklus, užsakė žemės sklypų detalųjį planą. 2007 m. spalio 18 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-6029 pagrindu Bendrovės įsigytas 0,7575 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus: 0,2356 ha rekreacinės paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,5219 ha rekreacinės paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Bendrovė turėjo pagrįstų lūkesčių, kad sėkmingai vystys verslą ir per vienerius metus pastatys poilsiui skirtus pastatus, parduos pastatuose esančius butus ir gaus pelną. 2007 m. kovo 26 d. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pateikė Klaipėdos apygardos teismui ieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 877 dalį, kuria K. Z. K. buvo natūra atkurta nuosavybės teisė į 0,38 ha ploto valstybinės reikšmės mišką, esantį (duomenys neskelbtini), 0,7575 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje. Prokuroras šiuo ieškiniu prašė taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės K. Z. K. 12 839 Lt į valstybės biudžetą, prašė pripažinti iš dalies negaliojančia 2006 m. sausio 27 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį tarp pardavėjos K. Z. K. ir UAB „Pilnatvė“, kuria Bendrovei buvo parduotas 0,37 ha valstybinės reikšmės miško plotas, esantis (duomenys neskelbtini). 2007 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras patikslino ieškinį ir pašalino UAB „Pilnatvė“ iš procese dalyvaujančių asmenų. Apie tai Bendrovė buvo informuota 2007 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 2-592-33. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. spalio 14 d. nutartimi vėl įtraukė UAB „Pilnatvė“ į bylos procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras 2009 m. balandžio 9 d. dar kartą patikslino ieškinį ir paprašė pripažinti 2006 m. sausio 27 d. sudarytą 0,7575 ha žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį tarp K. Z. K. ir UAB „Gersta“ 0,37 ha žemės sklypo dalyje negaliojančia, taikyti restituciją natūra ir grąžinti 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką valstybei. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-A-17/2012 nusprendė panaikinti 2005 m. kovo 15 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimo Nr. 277 bei 2005 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 13.6-950 dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo K. Z. K. į 0,37 ha valstybinės reikšmės miško, šiuo metu esančio 0,5219 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pripažino negaliojančia 2006 m. sausio 27 d. tarp K. Z. K. ir UAB „Gersta“ sudarytos 0,7575 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria UAB „Gersta“ buvo parduota 0,37 ha valstybinės reikšmės miško, kuris yra 0,5219 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-A-17-943/2015 nusprendė taikyti restituciją ir grąžinti iš UAB „Gersta“ valstybei nuosavybės teise 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį 0,5219 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir priteisti iš Lietuvos valstybės UAB „Gersta“ 250 521 Eur. Pareiškėjo teigimu, laikotarpiais nuo 2007 m. kovo 26 d. iki 2007 m. rugsėjo 10 d., nuo 2008 m. spalio 14 d. iki 2015 m. kovo 16 d. pareiškėja negalėjo vykdyti (duomenys neskelbtini) numatyto nekilnojamojo turto plėtros ir pardavimo verslo. Teismams priėmus sprendimus panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracinius aktus, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalį, taikyti restituciją natūra, Bendrovė po 8 metus trukusio teisminio proceso prarado galimybę įgyvendinti 2006 m. suplanuotą verslą ir patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri iki šio laiko Bendrovei neatlyginta. Teismai nustatė, kad valstybinės reikšmės miškui priklausančią žemės sklypo dalį neteisėtais aktais perdavė privačion nuosavybėn (nuosavybės teisių atkūrimas K. Z. K.) valstybės institucija – Klaipėdos apskrities viršininko administracija (2005 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 877 dalis, 2005 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 13.6-950 dalis). Neteisėti Klaipėdos apskrities viršininko veiksmai sietini ne tik su imperatyvių įstatymo normų pažeidimu, bei ir neteisėtais Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir Administracijos direktorius) veiksmais – neteisėtai priimtu 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. A1-4.1-864, kuriuo buvo neteisėtai patvirtintas 0,7575 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), laisvos (neužstatytos) žemės plotas. Šių institucijų neteisėtais aktais UAB „Gersta“ buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kuri neatlyginta.
3. Atsakovas Palangos miesto savivaldybė, atstovaujama Palangos miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą (I t., b. l. 159–161) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad nėra savivaldybės kaltės ar priežastinio ryšio su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmais. Prieš grąžinant žemę natūra Administracijos direktorius 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-1152 patvirtino grąžintinos žemės planą, dydį ir ribas. Teigė, kad, rengiant nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus ir planus, miškas neturėjo tikslių geodezinių matavimų, todėl dėl susidariusios situacijos nėra atsakovų kaltės. Nurodė, kad kadastro objektų (sklypų) geodezinius matavimus atlikęs licencijuotas asmuo – matininkas geodezistas S. U., 2004 m. rugpjūčio 10 d. pasirašė ant plano, tuo patvirtindamas, kad ginčo teritorijoje valstybinio miško nėra. Kadastro objektų (sklypų) geodezinius matavimus atliko S. U. geodezinių darbų įmonė; parengtą planą patikrino ir suderino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos specialistai, todėl nėra neteisėtų savivaldybės tarnautojų veiksmų.
5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą (I t., b. l. 175–188) prašė taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad 2007 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apygardos teismas pranešimu civilinėje byloje Nr. 2-592-33/2007 informavo pareiškėją apie Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį bei pareigą pateikti atsiliepimą, todėl pareiškėjui apie pažeistas teises tapo žinoma jau 2007 m. balandžio 24 d. Be to, pats pareiškėjas skunde akcentavo, kad būtent nuo 2007 m. pradėto teisminio proceso negalėjo realizuoti savo teisių į ginčo žemės sklypą, tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių devynerius metus nesikreipė į teismą dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2972-426/2011 bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1283/2012 pripažino, kad UAB „Gersta“ nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis (0,37 ha), esanti (duomenys neskelbtini), priskirtina valstybinės reikšmės miškui. Atkreipė dėmesį, kad klausimas dėl UAB „Gersta“ iš valstybės priteistinos pinigų sumos dydžio už 0,37 ha valstybei grąžintiną žemės sklypą išspręstas įsiteisėjusiu 2015 m. birželio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-17-943/2015, turinčiu ginčo šalims tiek prejudicinę, tiek res judicata galią, todėl pakartotinis šio klausimo sprendimas negalimas. Teigė, jog neaišku, kokio gyvenamojo namo rekonstrukcijai (duomenys neskelbtini), buvo atlikti priešprojektinių pasiūlymų rengimo darbai, nes žemės sklype (duomenys neskelbtini), 0,37 ha dalyje (valstybinės reikšmės miške) jokio gyvenamojo namo nėra. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas klaidina teismą, nes skundo 2.6 punkto reikalavime pateikia priešingus duomenis, nurodo, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai buvo įrengti iki pareiškėjui priklausančių žemės sklypų. Pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos grindžiami samprotavimais ir prielaidomis, subjektyviai dėstomomis aplinkybėmis, todėl negali būti laikomi pakankamu pagrindu atlyginti 50 000 Eur žalą.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu (IV t., b. l. 37–46) pareiškėjo UAB ,,Gersta“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas nustatė, kad 2004 m. gruodžio 22 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-4.1.-864 buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas, dydis, ribos ir apribojimai. 2005 m. kovo 15 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 877 K. Z. K., be kita ko, buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į laisvą (neužstatytą) 0,7575 ha žemės sklypą turėtoje vietoje, esantį (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė). 2005 m. lapkričio 24 d. D. P. įgaliotinis A. P. (pardavėjas) ir UAB „Pilnatvė“ (nuo 2008 m. vasario 18 d. UAB „Gersta“) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuria UAB „Pilnatvė“ už 1 500 000 Lt įsigijo pardavėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantį ir esantį (duomenys neskelbtini), Palangos m. sav., Palangos mieste, 0,2068 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2006 m. sausio 27 d. K. Z. K. ir UAB „Pilnatvė“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Pilnatvė“ už 2 500 000 Lt įsigijo K. Z. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,7575 ha dydžio žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). 2006 m. balandžio 3 d. UAB „Pilnatvė“ ir UAB „Gersta“ sudarė statybos rangos sutartį, 2006 m. rugpjūčio 1 d. – papildomą statybos darbų rangos sutartį, pagal kurias UAB „Gersta“ įsipareigojo atlikti statybos remonto darbus UAB „Pilnatvė“ pastate ir žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) numatyta sutarties objekto kaina – 95 596 Lt. 2006 m. balandžio mėn. (konkreti data sutartyje nenurodyta) UAB „Pilnatvė“ ir UAB „Vandlita“ sudarė sutartį, kuria susitarė dėl konsultacijų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detaliojo plano projekto, gatvių, kelių, inžinerinių tinklų bei įrenginių techninių projektų rengimo klausimais, pagalbos gaunant visus reikalingus statybos leidimus; sutartinė visų darbų vertė – 14 160 Lt. 2006 m. birželio 15 d. UAB „Pilnatvė“ ir UAB „A. E. Studija“ sudarė sutartį Nr. 06-06-15PP, kurios dalykas yra rekreacinio komplekso (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini), priešprojektinių pasiūlymų rengimas; atliktų darbų kaina – 27 140 Lt. 2006 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Pilnatvė“ ir A. Ž. sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 06/12, pagal kurią A. Ž. įsipareigojo atlikti lauko buitinių nuotekų tinklų ir lauko vandentekio tinklų projektavimo darbus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančiuose žemės sklypuose; numatyta atliktų darbų kaina – 8 000 Lt. 2006 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Pilnatvė“ ir UAB „Gersta“ sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią UAB „Gersta“ atliko statybos remonto darbus UAB „Pilnatvė“ pastate ir žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) numatyta atliktų darbų kaina – 260 000 Lt. 2006 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Pilnatvė“ ir IĮ „Geolita“ sudarė sutartį – sąmatą Nr. 299, kurioje už darbus (geodezinis pagrindas, kompleksiniai fotonuotraukos tyrinėjimai 1:500 II kategorija, taškų nužymėjimas); nustatyta 1 849 Lt kaina. 2006 m. spalio 16 d. UAB „Pilnatvė“ ir projektuotoja L. R. V. sudarė detaliojo žemės plano rengimo sutartį Nr. 20061016; nustatyta atliktų darbų kaina 57 500 Lt.
9. Teismas nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T2-31 buvo patvirtintas žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detalusis planas. 2006 m. lapkričio 30 d. UAB „Pilnatvė“ ir A. T. įmonė sudarė sutartį Nr. 11-30, pagal kurią A. T. įmonė įsipareigojo atlikti 0,4 kV elektros perdavimo linijos iškėlimo už žemės sklypų, adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribų, (duomenys neskelbtini), projektavimo darbus pagal pateiktas akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „VST“ technines sąlygas, parengtas 2006 m. lapkričio 16 d.; numatyta atliktų darbų kaina – 1 400 Lt. 2007 m. vasario 22 d. UAB „Pilnatvė“ ir AB „VST“ sudarė elektros įrenginių iškėlimo (rekonstrukcijos) paslaugos sutartį; numatyta atliktų darbų kaina – 32 878 Lt.
10. Teismas nustatė, kad 2007 m. kovo 26 d. Klaipėdos apygardos prokuratūra pateikė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo.
11. Teismas nustatė, kad 2007 m. gegužės 14 d., 2007 m. liepos 9 d. A. P. personalinė įmonė išrašė sąskaitas faktūras UAB „Pilnatvė“ už kadastrinio žemės sklypo matavimo darbus ir žemės sklypo želdinių plano sudarymą, kurių bendra vertė numatyta 3 776 Lt. 2008 m. vasario 4 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu nutarta pakeisti UAB „Pilnatvė“ pavadinimą į UAB „Gersta“.
12. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-276-479/2009 nusprendė iš dalies patenkinti ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį ir panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 877 bei 2005 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 13.6-950 dalis dėl atsakovei K. Z. K. nuosavybės teisių į 0,37 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), atkūrimo, ieškinio dalį dėl restitucijos taikymo patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės K. Z. K. valstybei 258 223 Lt.
13. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimas buvo pakeistas, nutarta panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 877 bei 2005 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 13.6-950 dalis dėl atsakovei K. Z. K. nuosavybės teisių į 0,37 ha valstybinės reikšmės miško, esančio (duomenys neskelbtini), atkūrimo, pripažinti negaliojančia 2006 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria K. Z. K. pardavė UAB „Gersta“ 0,37 ha valstybinės reikšmės miško, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją ir įpareigoti UAB „Gersta“ grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), UAB „Gersta“ priteisti iš valstybės 272 394 Lt, K. Z. K. priteisti iš Klaipėdos apygardos prokuratūros 6 664 Lt bylinėjimosi išlaidų.
14. Teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi nutarė Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria taikyta restitucija ir UAB „Gersta“ įpareigota grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), priteisiant jai iš valstybės 272 394 Lt, panaikinti ir bylą dėl šios dalies perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo, kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį nutarė palikti nepakeistą.
15. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi nutarė taikyti restituciją ir grąžinti iš UAB „Gersta“ valstybei nuosavybės teise valdomą 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), iš valstybės priteisti UAB „Gersta“ 250 521 Eur, iš NŽT priteisti UAB „Gersta“ 1 401 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 108,60 Eur atstovavimo teisme išlaidų, iš UAB „Gersta“ priteisti valstybės naudai 35,33 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
16. Teismas nustatė, kad 2015 m. liepos 4 d. ekspertizės vadovas G. A. V. sudarė įkainavimo aktą Nr. 15-07/02, iš kurio matyti, jog 3 statinių (duomenys neskelbtini) bendra statybos kaina yra 1 415 780,96 Eur. UAB „Marleksa“ 2015 m. liepos 7 d. parengė UAB „Gersta“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. NT 15-07-01, iš kurios matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), investicinė vertė yra 847 000 Eur; pajamų srautą sudaro planuojamų pastatyti ir įrengti butų pardavimas; suma siekia 4 900 300 Eur.
17. Teismas nurodė, kad pareiškėja UAB „Gersta“ pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT) dėl žalos atlyginimo iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Palangos miesto savivaldybės pateikė 2015 m. spalio 30 d. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT prašo taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjo skundą atmesti, tuo tarpu pareiškėjo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį, kadangi pareiškėjas apie jo teisių pažeidimą ir žalos atsiradimą sužinojo Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2015 m. kovo 16 d. nutartį.
18. Teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenis nustatė, kad pareiškėjas UAB „Gersta“ 2011 m. gegužės 25 d. kreipėsi į VAAT, prašydamas panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. balandžio 4 d. atsisakymą siūlyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai tikslinti valstybinės reikšmės miško plotų schemą ir įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą patikslinti valstybinės reikšmės miško plotų schemą, panaikinant valstybinį mišką žemės sklype (duomenys neskelbtini). VAAT 2011 m. rugsėjo 12 d. administracinėje byloje Nr. I-2972-426/2011 priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1283/2012 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir VAAT 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą paliko nepakeistą; konstatavo, kad Valstybinė miškų tarnyba neturėjo teisinio pagrindo siūlyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai išjungti UAB „Gersta“ priklausančio sklypo dalį (0,37 ha), (duomenys neskelbtini), pagal valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370, patikslintą 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713, ginčo sklypas patenka į valstybinės reikšmės mišką. VAAT 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendime nustatė, kad UAB „Gersta“ siekė, kad ginčo sklypas būtų išbrauktas iš valstybinės reikšmės miškų plotų, nes kliudo be apribojimų valdyti žemės sklypą. Taigi, nuo LVAT 2012 m. gegužės 7 d. nutarties priėmimo dienos aplinkybė, kad pareiškėjai priklausančio sklypo dalis priskirtina valstybinės reikšmės miškams, tapo neginčytina; nuo šio momento pareiškėjui tapo žinoma, kad dėl šios aplinkybės jis negalės vykdyti suplanuotos veiklos – vystyti nekilnojamojo turto plėtrą ir pardavimo verslą pagal 2007 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T2-31 patvirtintą detalųjį planą. Pareiškėjas UAB „Gersta“ turėjo suprasti, kad, teismams galutinai nusprendus, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalis nebus išjungta iš valstybinės reikšmės miškų plotų, pareiškėjo iki sužinojimo apie Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Klaipėdos apygardos teismui pateiktą 2007 m. kovo 26 d. ieškinį (pareiškėjas skunde nurodo, kad sužinojo 2007 m. rugsėjo 10 d. teismo raštu) galimai patirtos investicijos į įsigytą žemės sklypą, susijusios su tvoros statyba, konsultacijomis ir detaliojo plano parengimu, gerbūvio darbais, rekreacinio komplekso ir gyvenamojo namo rekonstrukcijos priešprojektinių pasiūlymų rengimo, statybos darbais, įrengiant vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, geodeziniais darbais bei žemės matavimais, elektros linijos iškėlimo projektavimu ir įvykdymu, sumokėti žemės mokesčiai valstybei, patirti nuostoliai dėl sužlugdyto verslo projekto, galimai sudaro jo patirtą žalą ir jis turi teisę ginti savo pažeistas teises teisme. Teismas sprendė, kad pareiškėjui taip pat buvo žinoma, kad bendrosios kompetencijos teismuose yra sprendžiamas restitucijos, o ne žalos atlyginimo klausimas.
19. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria nutarta panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 877 bei 2005 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 13.6-950 dalis dėl atsakovei K. Z. K. nuosavybės teisių į 0,37 ha valstybinės reikšmės miško, esančio (duomenys neskelbtini), atkūrimo, pripažinti negaliojančia 2006 m. sausio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria K. Z. K. pardavė atsakovui UAB „Gersta“ 0,37 ha valstybinės reikšmės miško, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), UAB „Gersta“ priteisti iš valstybės 272 394 Lt, K. Z. K. priteisti iš Klaipėdos apygardos prokuratūros 6 664 Lt bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartyje konstatavo, kad, panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos. Taigi, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi palikus galioti minėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį pareiškėjui tapo aišku, kad Lietuvos apeliaciniame teisme iš naujo bus sprendžiamas tik restitucijos ir valstybinės reikšmės miško, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), grąžinimo valstybei klausimas, vadovaujantis minėtoje nutartyje išdėstytais išaiškinimais. Įsigaliojus Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties daliai, kuria nutarta panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 877 bei 2005 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 13.6-950 dalis dėl K. Z. K. nuosavybės teisių į 0,37 ha valstybinės reikšmės miško, esančio (duomenys neskelbtini), atkūrimo, pripažinti negaliojančia 2006 m. sausio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria K. Z. K. pardavė UAB „Gersta“ 0,37 ha valstybinės reikšmės miško, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), pareiškėjui turėjo būti žinoma, kad jo iki sužinojimo apie Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Klaipėdos apygardos teismui pateiktą 2007 m. kovo 26 d. ieškinį (pareiškėjas skunde nurodo, kad sužinojo 2007 m. rugsėjo 10 d. teismo raštu) galimai patirtos investicijos į įsigytą žemės sklypą, sumokėti žemės mokesčiai valstybei, galimai patirti nuostoliai dėl sužlugdyto verslo projekto, iš naujo nagrinėjant bylos dalį Lietuvos apeliaciniame teisme nebus atlyginti, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas nagrinės tik restitucijos klausimą, į kurį įeina pareiškėjo turėto turto įsigijimo išlaidų klausimas, tačiau neįeina jokie kiti klausimai, susiję su pareiškėjo patirtų išlaidų atlyginimu.
20. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, 2015 m. spalio 30 d. pateikęs skundą VAAT, yra praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą dėl žalos, susijusios su galimai patirtomis investicijos į įsigytą žemės sklypą, tvoros statyba, konsultacijomis ir detaliojo plano parengimu, gerbūvio darbais, rekreacinio komplekso ir gyvenamojo namo rekonstrukcijos priešprojektinių pasiūlymų rengimo, statybos darbais, įrengiant vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, geodeziniais darbais bei žemės matavimais, elektros linijos iškėlimo projektavimu ir įvykdymu, sumokėtais žemės mokesčiais valstybei, nuostoliais dėl sužlugdyto verslo projekto, ir neturtinės žalos, galimai susijusios su 2005 m. planuotu nekilnojamojo turto plėtros verslo sužlugdymu ir iš to kylančiu pareiškėjo reputacijos ir santykių su verslo partneriais pablogėjimu, nepasitikėjimu kaip sąžiningu verslo subjektu, atlyginimo, jį skaičiuojant nuo 2012 m. gegužės 7 d., LVAT priėmus 2012 m. gegužės 7 d. nutartį.
21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neprašo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, todėl, vadovaudamasis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į atsakovo Lietuvos valstybės atstovo NŽT prašymą taikyti ieškinio senatį, pareiškėjo reikalavimams priteisti iš atsakovų turtinę žalą, susijusią su galimai patirtomis investicijos į įsigytą žemės sklypą, tvoros statyba, konsultacijomis ir detaliojo plano parengimu, gerbūvio darbais, rekreacinio komplekso ir gyvenamojo namo rekonstrukcijos priešprojektinių pasiūlymų rengimu, statybos darbais, įrengiant vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, geodeziniais darbais bei žemės matavimais, elektros linijos iškėlimo projektavimu ir įvykdymu, sumokėtais žemės mokesčiais valstybei, nuostoliais dėl sužlugdyto verslo projekto, ir neturtinę žalą, galimai susijusią su 2005 m. planuoto nekilnojamojo turto plėtros verslo sužlugdymu ir iš to kylančiu pareiškėjos reputacijos ir santykių su verslo partneriais pablogėjimu, nepasitikėjimu kaip sąžiningu verslo subjektu, taikė trejų metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundo dalį dėl šių reikalavimų atmetė kaip nepagrįstą.
22. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimui dėl žalos, susijusios su 2006 m. sausio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalies, kuria K. Z. K. pardavė UAB „Gersta“ 0,37 ha valstybinės reikšmės miško, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančia pasekmėmis, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties priėmimo ir ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog, teismui pritaikius restituciją ir grąžinus 0,37 ha valstybinės reikšmės miško, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), valstybei, jam buvo priteista tik 250 521 Eur, nors, apskaičiavus vieno aro kainą, sumokėtą pagal 2006 m. sausio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį, suma už grąžintą valstybei žemės sklypą sudaro 318 295,27 Eur. Išmokėta suma nuo pagal sutartį sumokėtos sumos skiriasi 67 774,26 Eur, ji sudaro pareiškėjo patirtą turtinę žalą, kurią pareiškėjas prašo priteisti solidariai iš atsakovų.
24. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartyje iš esmės nagrinėjo UAB „Gersta“ priklausančios kompensacijos klausimą ir patikrino, ar sandorio kaina atitiko jo sudarymo metu buvusią turto vertę; už grąžintą valstybei žemės sklypo dalį – 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką pareiškėjui buvo išmokėta 250 521 Eur (865 000 Lt) kompensacija. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad, priteisus pareiškėjui kompensaciją, jo patirta žala iš esmės buvo atlyginta ir nėra pagrindo skirtumo tarp sumos, kurią pareiškėjas pagal sutartį sumokėjo už 0,7575 ha dydžio žemės sklypo dalį (0,37 ha), ir sumos, kuri pareiškėjui buvo išmokėta kaip kompensacija už valstybei grąžintą žemės sklypo dalį, laikyti pareiškėjo patirta turtine žala.
25. Teismas konstatavo, kad nustačius, jog pareiškėjas nepatyrė žalos, valstybei pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010), todėl skundo dalis dėl reikalavimų priteisti turtinę žalą, susijusią su 2006 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmėmis, atmestina kaip nepagrįsta. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, teismas jo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

III.

26. Pareiškėjas UAB ,,Gersta“ padavė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 48–56), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
27. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Dėl ieškinio senaties taikymo teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas jau nuo 2012 m. gegužės 7 d. sužinojo, kad jo patirtos išlaidos į ginčo žemės sklypą sudaro patirtą žalą ir jis turi teisę ginti savo pažeistas teises teisme, nes nurodytu metu dar vyko ginčas bendrosios kompetencijos teisme pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį Klaipėdos apygardos teismui dėl 2006 m. sausio 27  d. pirkimo-pardavimo sutarties dalies tarp K. Z. K. ir UAB „Gersta“ pripažinimo negaliojančia. Ginčas išspręstas tik 2013 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2013, todėl UAB „Gersta“ tik 2013 m. gegužės 27 d. sužinojo apie savo teisės pažeidimą, kad 2006 m. sausio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalis dėl 0,37 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), panaikinta ir pareiškėjui atsirado teisė kreiptis į teismą dėl nuostolių, susijusių su investicijomis į šį žemės sklypą ir kt. atlyginimo. VAAT sprendime netinkamai taikė CK 1.127 straipsnį, neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią ir nepagrįstai nustatė, kad ieškinio senatis jau yra pasibaigusi. VAAT, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino, nukrypo nuo LVAT suformuotos teismų praktikos administracinėje byloje Nr. A858-1220/2012, kurioje konstatuota, kad CK 1.127 straipsnyje nėra preziumuojama, kad oficialus (objektyvus) tam tikrų veiksmų ar neveikimo pripažinimas neteisėtais yra būtina prielaida konstatuoti, kad asmuo subjektyviai suvokia, jog buvo pažeistos jo teisės ir tokiu būdu įgijo teisę į žalos atlyginimą. Pareiškėjas pažymi, kad subjektyviai apie savo teisės pažeidimą sužinojo ir suprato tik 2015 m. kovo 16 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas priteisė UAB „Gersta“ už paimtą valstybės nuosavybėn žemės sklypo dalį restitucijos pagrindu 250 521 Eur. Tik po šios nutarties UAB „Gersta“ suprato, kad, taikant restituciją, UAB „Gersta“ nebuvo kompensuotos išlaidos, kurias bendrovė patyrė investuodama į žemės sklypą, taip pat bendrovė patyrė žalos dėl žemės sklypo pirkimo kainos ir priteistos kompensacijos skirtumo, tačiau teismas subjektyviąja prasme šių aplinkybių sprendime neaptarė ir netyrė. Vien formalus ieškinio senaties termino eigos skaičiavimas nuo LVAT 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo (adm. byla Nr. A146-1283/2012), nesudarė pagrindo teismui nustatyti, kad subjektyviai UAB „Gersta“ galėjo suvokti apie savo teisių pažeidimą. Be to, VAAT sprendime nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino – 2016 m. spalio 6 d. teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė teismo, teismui nusprendus, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. VAAT sprendime dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo nepasisakė, ex officio (pagal pareigas) nepatikrino ne tik, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir to, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Reikalavimas priteisti turtinę žalą, susijusią su žemės mokesčio mokėjimu, apėmė UAB „Gersta“ sumokėtus mokesčius nuo 2006 m. iki 2015 m., todėl, net darant prielaidą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, reikalavimui priteisti turtinę žalą dėl sumokėto žemės mokesčio, senaties termino eigos pradžia turėjo būti skaičiuojama kiekvienu atveju skirtingai.
2. Dėl reikalavimo priteisti 67 774,26 Eur turtinę žalą pareiškėjas nurodė, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovų veiksmai, atstatant nuosavybės teises K. Z. K. buvo neteisėti, atsakovų kaltė, esant neteisėtiems veiksmams, yra preziumuojama, o tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir UAB „Gersta“ patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismo sprendimo motyvai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartyje iš esmės nagrinėjo UAB „Gersta“ priklausančios kompensacijos klausimą ir patikrino, ar sandorio kaina atitiko jo sudarymo metu buvusią turto vertę, neatleidžia atsakovų nuo materialinės atsakomybės. VAAT sprendime nepagrįstai prilygino restitucijos taikymą pilnutiniam žalos atlyginimui; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 27 d. nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-189/2010) išaiškino, kad restitucija ne visais atvejais visiškai atlygina realiai patirtą žalą, todėl restitucijos pritaikymas neatima iš asmens teisės reikalauti žalos atlyginimo. CK 6.145 straipsnis, reglamentuojantis restitucijos sąvoką, patvirtina, kad restitucija neapima nuostolių; nuostolius reglamentuoja CK 6.249 straipsnis. Taigi, speciali teisės norma numato nuostolių atlyginimą iš asmenų, kurie yra kalti dėl šių nuostolių atsiradimo, tačiau teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias restitucijos ir nuostolių atlyginimo klausimus, tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą, juo labiau, kad atsakovai neginčijo pareiškėjo patirtos žalos dydžio ar apskaičiavimo teisingumo, todėl šis skundo reikalavimas turėjo būti tenkinamas.
28. Pareiškėjo nuomone, byloje yra visi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys UAB ,,Gersta“ patirtą žalą, todėl apeliacinės instancijos teismas turi teisę pats ištirti ir įvertinti įrodymus bei priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti pareiškėjui jo patirtą žalą, kadangi atsakovai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo patirtus nuostolius. Pareiškėjas remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. gegužės 27 sprendimu byloje A. ir A. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 17978/05), akcentuoja, kad šio teismo jurisprudencijoje yra įtvirtinta valstybės atsakomybė, akcentuojant, kad sąžiningų asmenų turtinės teisės, paimant turtą valstybės nuosavybėn, negali būti pažeistos.
29. Atsakovas Palangos miesto savivaldybė, atstovaujama Palangos miesto savivaldybės administracijos, atsiliepimu (IV t., b. l. 65–67) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
30. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, nes nėra savivaldybės ar jos tarnautojų kaltės ar priežastinio ryšio su tuo, kad Klaipėdos apskrities viršininkas atkūrė nuosavybės teises ir perdavė valstybinį mišką natūra, todėl atlyginant žalą nėra pagrindo taikyti solidarumo principo. Iš pareiškėjo buvo paimtas ne visas žemės sklypas, o tik dalis, užimta valstybiniu mišku, išmokant 250 521 Eur kompensaciją, todėl sklypo pagerinimo rezultatais toliau naudosis pareiškėjas. Žemės mokestis mokamas už laikotarpį, kai žemės sklypas priklauso konkrečiam asmeniui, o kadangi UAB ,,Gersta“ turėjo žemės sklypą, privalėjo mokėti mokestį. Negautos pajamos – menami turtiniai praradimai ir turėti lūkesčiai nėra pagrindas tenkinti pareiškėjo reikalavimus. VAAT pagrįstai nurodo, kad apie savo teisių galimą pažeidimą pareiškėjas turėjo suvokti po 2012 m. gegužės 7 d. LVAT nutarties administracinėje byloje Nr. A146-1283/2012. Atsakovo nuomone, apie galimai pažeistas teises pareiškėjas turėjo suvokti ir dar anksčiau – kai buvo viešai paskelbta miškų schema ir prokuroras ieškiniu kreipėsi į teismą, tačiau nepagrįstai savo neveikimą teisina lūkesčiais dėl galimo prokuroro ieškinio atmetimo.
31. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepimu (IV t., b. l. 69–75) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
32. Atsakovas nurodo, kad teismas byloje pagrįstai teikė ieškinio senatį, teisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią. Pažymėjo, kad pareiškėjas teismo posėdyje neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, o įrodinėjo, kad senaties terminas nepraleistas, be to, nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių, objektyvių aplinkybių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis ir ex officio (lot. pagal pareigas) atnaujinti ieškinio senaties terminą. Atsakovas nurodo, kad nėra pagrindo pareiškėjui priteisti turtinės žalos atlyginimą, nes klausimas dėl pareiškėjui priteistinos iš valstybės sumos dydžio jau yra išspręstas civilinėje byloje, ir šalims turi prejudicinę galią. Pareiškėjas prašo atlyginti žalą už visus dviejuose žemės sklypuose bendrai atliktus darbus, nekonkretizuodamas bei nepateikdamas įrodymų apie tai, kokia dalis darbų buvo atlikta būtent valstybinės reikšmės miško žemėje, kuri buvo grąžinta valstybei. Pareiškėjas neįrodė patirtos žalos, todėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatinėjimas betikslis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

33. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad  pirmosios instancijos teisme nagrinėta pagal iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ nuostatas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1 d.).
34. Ginčas byloje kilo dėl žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su Klaipėdos apskrities viršininko ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus administraciniais aktais, dėl kurių teismų sprendimais buvo pripažintas negaliojančiu sandoris ir, pritaikius restituciją, valstybei grąžinta 0,37 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo. Pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro: 67 774,26 Eur turtinė žala, atsiradusi, kaip teigiama, dėl 2006 m. sausio 27 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia pasekmių; turtinė žala, atsiradusi dėl investicijų į įsigytą žemės sklypą (tvoros statyba, konsultacijos ir detaliojo plano parengimas, gerbūvio darbai, rekreacinio komplekso ir gyvenamojo namo rekonstrukcijos priešprojektinių pasiūlymų rengimas, projektavimo ir statybos darbai, įrengiant vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, geodeziniai darbai bei žemės matavimai, elektros linijos iškėlimo projektavimas ir įvykdymas, sumokėti žemės mokesčiai valstybei); turtinė žala, susijusi su negautomis pajamomis (nuostoliai dėl sužlugdyto verslo projekto); 50 000 Eur neturtinė žala, atsiradusi dėl planuoto verslo sužlugdymo, bendrovės reputacijos pablogėjimo ir dėl 8 metus užtrukusio teisminio proceso.
35. Pirmosios instancijos teismas administracinėje byloje skundžiamu sprendimu nusprendė: vadovaudamasis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi ir, atsižvelgdamas į atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį, pareiškėjo reikalavimus atlyginti turtinę žalą, atsiradusią, kaip teigiama, dėl investicijų į įsigytą žemės sklypą, taip pat siejamą su negautomis pajamomis, ir neturtinę žalą atmesti kaip pareikštus praleidus ieškinio senatį, kurią atsakovas prašo taikyti; reikalavimą dėl 67 774,26 Eur turtinės žalos, atsiradusios, kaip teigiama, dėl 2006 m. sausio 27 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia pasekmių, atmesti nenustačius vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti; netenkinęs reikalavimo žalos atlyginimo, teismas netenkino ir reikalavimo dėl procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo prašytos atlyginti žalos sumos, priteisimo.
36. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo UAB „Gersta“ paduoto apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškinama, kad taikant ieškinio senatį, kuri yra materialiosios civilinės teisės institutas, turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Balto print“ v. UAB ,,Schenker“, bylos Nr. 3K-3-274/2014; 2015 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kvadera“ v. UAB ,,Luvel transportas“, bylos Nr. 3K-3-363-469/2015). Taigi, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, kai teismas nustato, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (1964 m. CK 90 straipsnio 2 dalis; 2000 m. CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-339/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kirstinė“ ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybės sienos apsaugos tarnyba v. AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-633/2013; 2015 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Kvadera“ v. UAB ,,Luvel transportas“, Nr. 3K-3-363-469/2015). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kirstinė“ ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008).
37. Ginčo atveju, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas apie teisę į reikalavimą dėl žalos, siejamos su investicijomis į įsigytą žemės sklypą, negautomis pajamomis ir patirta neturtine žala, turėjo sužinoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2012 m. gegužės 7 d. paskelbus nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1283/2012, kurioje, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo ir konstatavęs, kad Valstybinė miškų tarnyba neturėjo teisinio pagrindo siūlyti Aplinkos ministerijai išjungti UAB „Gersta“ priklausančio sklypo dalį (0,37 ha), (duomenys neskelbtini), pagal valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, patvirtintą Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370, patikslintą 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr.713, patenkančią į valstybinės reikšmės mišką, jį (apeliacinį skundą) atmetė: aplinkybė, kad pareiškėjui priklausančio sklypo dalis priskirtina valstybinės reikšmės miškams, tapo neginčytina, todėl nuo šio momento pareiškėjui tapo žinoma, kad dėl šios aplinkybės jis negalės vykdyti savo suplanuotos veiklos – vystyti nekilnojamojo turto plėtrą ir pardavimo verslą – pagal 2007 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T2-31 patvirtintą detalųjį planą; jis turėjo suprasti, kad, teismams galutinai nusprendus, jog pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalis nebus išjungta iš valstybinės reikšmės miškų plotų, iki sužinojimo apie Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Klaipėdos apygardos teismui pateiktą 2007 m. kovo 26 d. ieškinį galimai patirtos investicijos į įsigytą žemės sklypą, susijusios su tvoros statyba, konsultacijomis ir detaliojo plano parengimu, gerbūvio darbais, rekreacinio komplekso ir gyvenamojo namo rekonstrukcijos priešprojektinių pasiūlymų rengimo, statybos darbais, įrengiant vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, geodeziniais darbais bei žemės matavimais, elektros linijos iškėlimo projektavimu ir įvykdymu, sumokėti žemės mokesčiai valstybei, patirti nuostoliai dėl sužlugdyto verslo projekto, ir  iš to kylančiu pareiškėjo reputacijos ir santykių su verslo partneriais pablogėjimu, nepasitikėjimu kaip sąžiningu verslo subjektu, galimai sudaro jo patirtą žalą ir jis turi teisę ginti savo pažeistas teises teisme; pareiškėjui taip pat buvo žinoma, kad bendrosios kompetencijos teismuose yra sprendžiamas restitucijos, o ne žalos atlyginimo klausimas.
38. Teisėjų kolegija su tokiomis išvadomis dėl teisės į reikalavimą atlyginti aptartą žalą atsiradimo momento nesutinka: CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-180/2010).
39. Pareiškėjas skunde prašomos atlyginti žalos atsiradimą sieja su neteisėtais savivaldybės ir valstybės tarnautojų aktais, dėl kurių 2006 m. sausio 27 d. K. Z. K. ir UAB „Gersta“ sudarytos 0,7575 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutarties dalis, kuria UAB „Gersta“ buvo parduota 0,37 ha valstybinės reikšmės miško, buvo pripažinta niekine ir negaliojančia bei, pritaikius restituciją, grąžinta valstybei, dėl ko jis teigia patyręs nuostolių, t. y. iš esmės sieja su procesu, pradėtu valstybei taisant padarytas klaidas dėl neteisėto nuosavybės perdavimo, kuris baigtas Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. kovo 16 d. nutartimi taikius restituciją ir grąžinus iš UAB „Gersta“ valstybei nuosavybės teise 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini) (buvęs kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu minėtas plotas priklauso 0,5219 ha žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o UAB „Gersta“ priteisus iš valstybės 250 521 Eur.
40. Restitucija reiškia negaliojančio sandorio šalių grąžinimą į status quo – iki sandorio įvykdymo buvusią padėtį. Ji taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikš­mingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvai­rios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Lietuvos bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų praktikoje, sprendžiant restitucijos klausimą dėl asmenų, kuriems neteisėtais adminis­traciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus (žr. pvz., Lietu­vos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017 ir kt. ), akcentuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad kai taisomos valdžios institucijų padarytos klaidos, restitucijos proceso metu svarbu užtikrinti, jog jų atitaisymas nesukurtų neproporcingų naujų pažeidimų. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pažymėta, kad gero valdymo principas neturėtų atimti iš valdžios institucijų galimybės taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo (žr. M. v. Poland, no. 10373/05, p. 73, September 2009). Vis dėlto, valstybės klaidos turi būti atskleidžiamos ir taisomos tai­kant tinkamas teisines procedūras – asmens teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas, pasireiškiantis jos atėmimu, turi būti įvykdytas „įstatymo nustatytomis sąlygomis“, kurios draudžia nacionalinių valdžios institucijų savavališkus veiksmus, jis turi būti „būtinas visuomenės interesams“ ir nustačius teisingą savininko teisių ir visuomenės interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, valstybės institucijoms, kurios nesugeba įdiegti arba laikytis savo pačių procedūrų, neturėtų būti leidžiama gauti naudos dėl jų padarytų klaidų ar išvengti savo pareigų vykdymo (žr. L. v. Cro­atia, no. 55555/08, p. 74, 20 May 2010); poreikis ištaisyti seną „neteisybę“ neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remda­masis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu (žr. mutatis mutandis P. and P. v. Czech Republic, no. 36548/97, p. 58, ECHR 2002 VIII). Reikalaujama pusiausvyra nebus nustatyta tuo atveju, jei asmuo dėl valstybės klaidų taisymo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita (žr. mutatis mutandis P. and P., p. 58; G. v. Croatia, no. 32457/05, p. 40, 13 December 2007; T. v. Croatia, no. 35298/04, p. 67, 11 June 2009).
41. Pagal bendrąją taisyklę, taikant restituciją šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, o jei negali grąžinti natūra, – jo vertę pinigais (CK 1.80 str. 2 d.). Dėl to, asmuo, manydamas, kad dėl niekinio sandorio sudarymo patyrė kokių nors nuostolių, gali jų reikalauti naujo teisminio proceso metu. Tačiau tais atvejais, kai sandoriai panaikinami dėl neteisėtų valstybės veiksmų ir nuosavybė grąžinama valstybės nuosavybėn, asmens įpareigojimas pradėti naują procesą gali prilygti pa­pildomos naštos uždėjimui asmeniui (žr. pvz., Lietu­vos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2015).
42. Ginčo atveju, viena vertus, pareiškėjas, kaip matyti iš jo atstovės paaiškinimo pirmosios instancijos teismo posėdyje, apeliacinio skundo argumentų bei Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-276-479/2009 medžiagos, iš esmės viso proceso metu nesutiko su siūlomu klaidos taisymo būdu, t. y. restitucijos, dėl kurios 0,37 ha žemės sklypas, priskiriamas valstybinės reikšmės miškui, būtų grąžintas valstybei, taikymu, o kita vertus, galėjo tikėtis, kad kompensacijos už paimamą  turtą klausimas bus išspręstas civilinėje byloje, todėl teisės į ieškinį atsiradimo momentas, taikant tiek objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus, teisėjų kolegijos vertinimu, galėtų siejamas būtent su restitucijos klausimo išsprendimu, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties priėmimu, dėl ko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo išvados, kad pareiškėjas, skundą teismui pateikęs 2015 m. spalio 30 d., reikalavimus dėl žalos atlyginimo pareiškė praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą, nėra pagrįstos, o skundžiamo sprendimo dalis jo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą dėl šios priežasties negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
43. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis dalyje, kurioje atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas dėl 67 774,26 Eur nuostolių, atsiradusių pritaikius restituciją, priteisimo: pareiškėjas šį reikalavimą dėl 67 774,26 Eur turtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo grindė aplinkybe, kad už 0,7575 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2006 m. sausio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi sumokėjo 651 645,04 Eur, t. y. po 8 602,58 Eur už vieną arą. Taikius restituciją ir 0,37 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), grąžinus valstybei, jam iš valstybės buvo priteista 250 521 Eur. Pareiškėjas už šią sklypo dalį pardavėjai sumokėjo 318 295,97 Eur, todėl teigia dėl restitucijos taikymo tiesiogiai patyręs 67 774,26 Eur turtinę žalą, t. y. iš esmės teigia patyręs tiesioginius nuostolius. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos, kurios atsiradimas siejamas su administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimu ir restitucijos taikymu valstybei ir paskutiniam turto įgijėjui, iš kurio turtas natūra grąžintas valstybei, atlyginimo klausimą, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi nustatytu faktu apie ginčo žemės sklypo rinkos vertę 2006 m. sausio mėnesį, kuri, jo vertinimu, vadovaujantis EŽTT praktika, atitinka visišką valstybei grąžinto turto vertės kompensavimą.
44. Šiuo aspektu pažymėtina, kad EŽTT praktikoje akcentuojama, kad gero valdymo principas, sprendžiant klaidingai perduotų nuosavy­bės teisių panaikinimo klausimą, ne tik suponuoja valdžios institucijų pareigą veikti greitai taisant padarytas klaidas (žr., pvz., M., p. 69), bet gali pareikalauti sumo­kėti adekvačią kompensaciją ar kitos formos tinkamą reparaciją buvusiam bona fide nuosavybės savininkui (žr. P. and P., p. 53, T. and Others v. Romania, no. 36900/03, p. 38, 25 November 2008). Sąžiningam „atimamo“ turto įgijėjui turėtų būti sumokama adekvati kompensacija ar kitos formos tinkama reparacija buvusiam bona fide nuosavybės savininkui (žr. P. v. Lithuania, no. 45092/07, 12 November 2013, A. and A. v. Lithuania, no. 17978/05, 27 May 2014 ir kt.). Konkrečiuose įstatymuose nustatytos kompensacijos sąlygos yra svarbios vertinant, ar ginčijama priemone nustatyta reikia­ma teisinga pusiausvyra ir pareiškėjui neuždėta neproporcingos naštos. Šiuo klausimu EŽTT yra pripažinęs, kad turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su turto verte, nulemia neproporcingą apribojimą (žr. The H. M. v. Greece, 9 December 1994, p. 71, Series A no. 301A; F. K. of Greece and Others v. Greece [GC], no. 25701/94, p. 89, ECHR 2000XII; Z. and Z. v. the Czech Republic, no. 46129/99, p. 70, ECHR 2002IX; V. and P. v. Latvia [ GC], no. 71243/01, p.110, 25 October 2012). Byloje P. prieš Lietuvą (p. 66) EŽTT taip pat pažymėjo, kad panašių bylų aplinkybėmis teisinga interesų pusiausvyra paprastai nustatoma, kai asmeniui, kurio turtas nusavinamas, sumokama kompensacija yra pagrįstai susijusi su jo rinkos verte, nustatyta turto nu­savinimo (praradimo) metu. Pagal EŽTT praktiką, jeigu priteisiama mažesnė negu turto rinkos vertė, disproporcija negali būti pernelyg didelė. Pažymėtina, kad būtinybė vadovautis tokiu EŽTT praktikoje suformuotu turto vertės kompensavimo adekvatumo, sprendžiant teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimo klausimą, aiškinimu akcentuojama ir Lietuvos teismų praktikoje (žr., pvz., Lietu­vos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2165-575/2015, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017 ir kt.).
45. Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi, sprendžiant 0,37 ha valstybinės reikšmės miško, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), grąžinimo valstybei klausimą, išspręstas valstybei grąžinto turto vertės, buvusios sandorio sudarymo metu, kompensavimo UAB „Gersta“ klausimas. Pareiškėjas teigia, kad valstybei grąžintą turtą įsigijo už 67 774,26 Eur didesnę sumą nei jam yra atlyginta. Kadangi, kaip pagrįstai teigia pareiškėjas, restitucija ir žalos atlyginimas yra skirtingos sąvokos (skirtingi civilinės teisės institutai), o restitucija ne visais atvejais visiškai atlygina realiai patirtą žalą, dėl ko restitucijos taikymas neatima iš asmens teisės reikalauti žalos atlyginimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartis savaime nepaneigia jo reikalavimo dėl restitucijos taikymo atsiradusios žalos pagrįstumo: asmeniui, kurio turtas nusavinamas, sumokama kompensacija yra pagrįstai susijusi su jo rinkos verte, nustatyta turto nu­savinimo (praradimo) metu, o jeigu priteisiama mažesnė negu turto rinkos vertė, disproporcija negali būti pernelyg didelė. Byloje įrodymai, patvirtinantys 0,37 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vertę jo grąžinimo valstybei metu nebuvo teikiami (pareiškėjas pateikė tik įrodymą apie 2015 m. liepos 7 d. kaip buvusią 0,5219 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), investicinę vertę (II t., b. l. 29-71), kuri rengta vadovaujantis prielaida, kad sklypas gali būti užstatytas pasirinktu būdu, tačiau nevertinta, kad 0,37 ha šio sklypo yra valstybinės reikšmės miškas), teismas jų taip pat nepasiūlė pateikti, todėl įvertinti minėto turto vertės kompensavimo adekvatumo, o tuo pačiu – ir teisingai išspręsti pareiškėjo reikalavimo dėl jo nurodomų nuostolių atlyginimo pagrįstumo iš esmės nėra galima.
46. Dėl nurodytų trūkumų, t. y. dalies pareiškėjo reikalavimų, nusprendus taikyti ieškinio senatį, neišnagrinėjimo, taip pat būtinybės šalims sudaryti galimybę pateikti įrodymus, išspręsti ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galima: teisėjai privalo gerbti proceso rungimosi principą, ypač kai jie atmeta skundą ar nusprendžia dėl ginčo savo iniciatyva iškelto klausimo pagrindu (žr., pvz., 2005 m. spalio 13 d. sprendimą byloje C. des A. prieš Prancūziją, pareiškimų Nr. 65399/01, 65406/01). Bendrųjų proceso principų, o ypač – teisės į apeliaciją įgyvendinimas tokioje procesinėje situacijoje, kokia susiklostė šioje administracinėje byloje, geriausiai atitinka procesinis sprendimas bylą dėl grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 140 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Gersta“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Arūnas Dirvonas

              Veslava Ruskan

              Virginija Volskienė