Pranešėjas Pranas Šimkus                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-216-185-2010-59

Teisėjas Artūras Dilys                                        Proceso Nr. 1-83-2-00028-2009-5

                                                                        Procesinio dokumento kategorija 1.1.8.1.2;   2.4.  

 (S)

 

 

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. balandžio 8 d.

Panevėžys

 

 

 

  Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko  Prano Šimkaus,

teisėjų Tomo Zdanavičiaus, Ričardo Gilio,

sekretoriaujant  Astai Railaitei,

dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,

gynėjui adv. Rimai Keblienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Rokiškio  rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. ir nubaustas 15 (penkiolika) parų arešto bausme. Arešto bausmę nustatyta atlikti poilsio dienomis.

             Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 

 

N U S T A T Ė:

 

 

 V. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo, laikė ir gabeno šaudmenis - devynis pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro imitacinius šovinius „7,62x51“, skirtus šaunamiesiems A, B ir C kategorijos ginklams, o būtent: atlikdamas tarnybą Lietuvos Kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio Motorizuotame pėstininkų batalione motorizuotosios pėstininkų kuopos antrojo motorizuotojo pėstininkų būrio antrojo skyriaus šauliu-gelbėtoju, 2009 m. vasario 26 - 27 dienomis, ataskaitinių pratybų metu Jurbarko r., Viešvilės k., Viešvilės girininkijoje, pasiėmė jam išduotus, bet pratybų metu neiššautus, devynis pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro imitacinius šovinius „7,62 x 51“, juos atsivežė į Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio Motorizuotojo pėstininkų bataliono kareivines, esančias Tauragės r., Gaurės sen., Sakalinės k., Sakalinės g. 16, ir ten juos laikė iki 2009 m. birželio 22 d., po to kareivinėse laikytus devynis pramoninės gamybos 7,62 m kalibro imitacinius šovinius „7,62x51“ atsivežė į V. V. namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten juos laikė iki kol 2009 m. spalio 20 d. 11.50 val., kratos metu, devynis imitacinius šovinius rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai.

Apeliaciniu skundu V. V. prašo paskirti švelnesnę,  negu straipsnio sankcijoje numatytą bausmę. Nors teismas akcentavo, kad skiriant bausmę atsižvelgė į jo asmenybę -  dirba, charakterizuojamas darbovietėje ir seniūnijos gerai, tačiau nesvarstė galimybės taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str . 1 d. numatytas sąlygas ir neskyrė bausmės, nesusijusios su areštu. Tarnavo kariuomenėje, įvykdė savo, Lietuvos Respublikos piliečio konstitucines pareigas. Yra jaunas, smalsus, tai paskatino paimti nieko vertus, jo manymu, daiktus. Kariuomenėje jų duodavo dideliais kiekiais, niekas nekontroliavo, todėl, manydamas, kad tai tik mokamoji priemonė, nekelianti jokio pavojaus, pasiėmė prisiminimui. Paimti šaudmenys yra  tik imituojantys garsą, be kulkų. Daugelis fejerverkų yra žymiai pavojingesni, nei garsui imituoti šaudmuo.

Supranta, kad įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau prisipažino, jog jie yra jo, paaiškino, kur ir kokiomis sąlygomis juos pasiėmė ir šiais paaiškinimais padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams, o vėliau ir teismui, nustatyti visas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nenustato teismui jokių apribojimų ir nenurodo, kiek gali būti švelninama bausmė. Tačiau svarbu yra, kad paskirtoji bausmė atitiktų Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamojoje teisėje yra vadovaujamasi individualios atsakomybės, lygybės, teisingumo principais. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendrąją taisykle, t.y. skiria bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų. Tačiau bausmę individualizuojant, įstatymas numato išimtį t.y. švelnesnės bausmės skyrimą. Įstatymas nenumato konkrečių nusikalstamų veikų už kurias gali būti skiriama švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnis gali būti taikomas kvalifikavus asmens padarytą nusikalstamą veiką pagal bet kurį Specialiosios dalies straipsnį ar jo dalį.

              Teismo posėdyje nuteistojo  gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė atmesti.

            Skundas tenkintinas.

             Byloje įrodyta,  tai pripažįsta ir nuteistasis V. V., kad jis, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje šauliu - gelbėtoju, 2009 m. vasario 26 - 27 dienomis, ataskaitinių pratybų metu pasiėmė jam išduotus, bet pratybų metu neiššautus devynis pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro imitacinius šovinius „7,62 x 51“, juos laikė kareivinėse, po to  parsivežė ir laikė tėvo - V. V. name iki kol 2009 m. spalio 20 d. 11.50 val., kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai. Apeliaciniame skunde prašoma skirti švelnesnę bausmę Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalies pagrindu. Minėtu pagrindu  teismas švelninti bausmę galėtų tik tuo atveju, jeigu būtų visos įstatymu numatytos būtinos sąlygos, kurios apibūdina kaltininko elgesį: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką,  2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.  Kaip žinia, nusikaltimas išaiškintas ne dėka V. V. aktyvių veiksmų – šoviniai pareigūnų rasti kratos metu. Seka, kad sąlygų, būtinų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį, visumos byloje nėra. Tačiau, teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 27) numatyta, kad, kai nė­ra BK 62 straipsnyje nu­ro­dy­tų pa­grin­dų, ga­li­ma vadovautis BK 54 straipsnio  3 dalyje numatytu teisingumo principu, kuris suteikia teismui galimybę motyvuotai skirti švelnesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės  paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Neteisėtas disponavimas šaudmenimis priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.), BK 253 straipsnio 1 dalies sankcija numato dvi pakankamai griežtas bausmės rūšis – areštą ir laisvės atėmimą iki penkerių metų. Vertinant V. V. padarytos veikos pavojingumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kratos metu rasti imitaciniai šaudmenys pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra skirti tik imituoti šūviui iš šaunamojo ginklo (2002 m. sausio 15 d. Nr. IX-705). Taigi, šaudymas tokiais šaudmenimis nėra pavojingas nei žmogaus sveikatai, nei gyvybei, t.y. nedaro esminės žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Ginklo V. V. neturėjo, tačiau, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, šovinius  laikė kaip suvenyrą iš karinės tarnybos. Jie  buvo laikomi pašaliniams asmenims neprieinamoje vietoje – užrakintame stalčiuje. V. V. neteistas,  dirba UAB Dažymo technologijų centre, kurio direktorius nuteistąjį charakterizuoja kaip darbštų, rūpestingą ir aukštos kvalifikacijos darbuotoją. Anot Jūžintų seniūnijos seniūnės, V. V. yra ramus, draugiškas, paslaugus ir nekonfliktiškas vaikinas. Tai rodo, kad nusikalstamą veiką  padaręs asmuo yra teigiamai orientuota asmenybė, neturinti susiformavusių antivisuomeninių nuostatų. Įvertinus paminėtas aplinkybes -  nusikalstamos veikos tikslą, motyvą, nusikalstamos veikos dalyko (imitacinių šaudmenų) paskirtį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kolegija daro išvadą, kad sankcijoje už padarytą veiką numatytų pakankamai griežtų bausmių skyrimas V. V. prieštarautų teisingumo principui. Todėl ir pirmos instancijos teismo paskirta penkiolikos parų arešto bausmė, ją atliekant poilsio dienomis, yra aiškiai per griežta.  Siekiant teisingos ir BK 41 straipsnyje numatytus tikslus atitinkančios bausmės, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirtina švelnesnė, negu įstatymu nustatyta bausmė – bauda, kurios dydis artimas šiai bausmės rūšiai įstatymu nustatytai minimaliai ribai.

            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d., 2 p.,  328 str. 1 p. ir 2 p.,

 

N U S P R E N D Ė:

 

           Rokiškio  rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nuosprendį pakeisti.

            V. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., taikant BK 54 str. 3 d., skirti penkių MGL (650 litų) dydžio baudą.

           Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

 

 

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                         Pranas Šimkus

 

 

Teisėjai                                                                                                        Ričardas Gilys

 

 

                                                                                                                        Tomas Zdanavičius