Civilinė byla Nr. 2A-1509-254/2017

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00142-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8.; 3.3.1.18.4

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų L. P. ir R. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. Č. ir E. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, akcinei bendrovei SEB bankui, uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“ Marijampolės filialui, L. P., uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kredito sprendimai“, uždarajai akcinei bendrovei „HST komunikacijos“, „Swedbank“, akcinei bendrovei, DNSB „Vytauto 13“, Lindorf Oy filialas Lietuvoje, antstoliams A. L., A. A., S. Ž. dėl santuokos nutraukimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai  I. Č. ir E. Č. kreipėsi į teismą, prašydami abiejų sutuoktinių bendru sutikimu  nutraukti  santuoką, sudarytą 2002 m. liepos 26 d. Marijampolės CMS akto įrašo Nr. 182 ir patvirtinti santuokos nutraukimo  pasekmių sutartį.                                  

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškimą tenkino, pareiškėjų I. Č. ir E. Č. santuoką nutraukė, po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko santuokines pavardes bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių joje nurodytomis sąlygomis.

Teismas, nutraukdamas tarp šalių sudarytą santuoką nustatė, kad pareiškėjai santuokinio gyvenimo negyvena daugiau kaip metus laiko, bendro ūkio neveda, šeima faktiškai iširusi, taikytis nepageidauja. Pareiškėjai nurodė turintys nepilnamečių vaikų, įgiję nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kad turi įsipareigojimų kreditoriams, išlaikymo vienas iš kito nepageidauja, todėl pateiktoje tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje aptarė klausimus, susijusius su turimo turto padalinimu, vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir jų išlaikymu, įsipareigojimų kreditoriams vykdymu.

Įvertinęs bylos šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas  konstatavo, kad santuoka faktiškai iširo, esant CK 3.51 straipsnyje, 3.53 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, todėl šalių prašymą nutraukti santuoką teismas tenkino. Kartu patvirtino tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Suinteresuoti asmenys R. P. ir L. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimą dalyje dėl apeliantų L. P. bei R. P. pareikštų savarankiškų reikalavimų bei Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1554-571/2014, priteistą prievolę, t. y. 20 000 Lt arba 5 792,40 Eur žalos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014-04-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 600 Lt arba 463, 39 bylinėjimosi išlaidų, pripažinti solidaria pareiškėjų E. Č. bei I. Č. prievole bei priteisti iš pareiškėjų I. Č. ir E. Č. apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas;  nesant galimybės bylą išspręsti iš esmės, ją grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Apeliantų nuomone, teismo patvirtina santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga, pagal kurią prievolė pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotą 2014 m. rugsėjo 30 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1554-571/2014 dėl skolos išieškojimo L. P. ir R. P. naudai kartu su visomis priverstinio vykdymo išlaidomis, po santuokos nutraukimo lieka asmeniškai E. Č., pažeidžia apeliantų kaip kreditorių interesus. Pažymi, kad apeliantai gavę pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių su nurodyta sąlyga, pateikė teismui savarankiškus reikalavimus bei prašė minėtą prievolę pripažinti solidaria abiejų sutuoktinių atsakomybe, motyvuojant tuo, kad prievolė gimė iš E. Č. bei apeliantų sutarties, kuri buvo sudaryta Č. šeimos interesų tenkinimai (CK 3. 109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl minėtą prievolę pripažinus asmenine E. Č. prievole, o santuokoje vienintelį nekilnojamąjį turtą, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, palikus pareiškėjai, buvo pažeisti apeliantų interesai. Kartu pažymi, kad apeliantams pateikus savarankiškus reikalavimus, taip pat su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas ginčijant ir kitiems kreditoriams, teismas 2017-02-02 priėmė nutartį, kuria nurodė pareiškėjams tikslinti sutarties sąlygas, kad jos nepažeistų kreditorių interesų. Pareiškėjai teismui pateikė 2017-02-09 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje dalyje dėl kitų kreditorių sutarties sąlygos buvo pakeistos, tačiau dalyje dėl apeliantų sąlygos pakeistos nebuvo, prievolė pagal 2014-09-30 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1554-571/2014 dėl skolos išieškojimo L. P. naudai kartu su visomis priverstinio vykdymo išlaidomis buvo palikta E. Č. asmenine prievole. Todėl vienintelį nekilnojamąjį turtą palikus sutuoktinei, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, yra nepagrįstai pažeidžiami kreditoriaus interesai.

Apeliantams patikslinta santuokos nutraukimo sutartis nebuvo įteikta, kadangi buvo siunčiama ne jų gyvenamosios vietos adresu, kuris buvo nurodytas savarankiškuose reikalavimuose (duomenys neskelbtini), o tuo adresu, kuriuo apeliantai seniai negyvena (duomenys neskelbtini). Todėl apeliantai negalėjo pateikti savo pozicijos dėl juos liečiančių sąlygų (dėl turto ir prievolių padalinimo). Tokiu būdu buvo pažeistos CK 3.126 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuomet kreditoriai turi būti informuojami apie santuokos nutraukim procesą, jiems pateikiant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

Teismas, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neanalizavo faktinės situacijos, nesiaiškino bei neaptarė apeliantų reikalavimų, sutuoktinių santykių tuo laikotarpiu, kai pareiškėjas sudarė sandorį bei gavo pajamas iš apeliantų, nors turėjo ir privalėjo tai daryti. Teismas nesprendė klausimo kokiu tikslu ir kam buvo panaudotos piniginės lėšos, gautos iš E. Č. sandorio su apeliantais, t. y. nesiaiškino, ar šis sandoris bei iš jo gautos lėšos buvo panaudotos šeimos interesais, kas prievolę darytų solidaria sutuoktinių prievole, ar ne. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, kuriose nustatyta, kad „Nutartyje turi būti nurodoma <...> motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi <...>“. pareiškėjų santuokos nutraukimas yra sandoris, kuriuo siekiama aiškaus tikslo - perleisti turtą vienam iš sutuoktinių, prievolę apeliantams palikti kitam bei pakenkti apeliantų interesams bei pašalinti galimybę nukreipti išieškojimą į vienintelį turimą nekilnojamąjį turtą.

Pareiškėjai I. Č. ir E. Č. atsiliepimais su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimai grindžiami šiais esminiais argumentais:

Pareiškėjų nuomone, tai, kad teismas, tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, išsamiai neišdėstė motyvų, kodėl nusprendė tvirtinti sutarties 23 punktą, t. y. nusprendė, kad minėtas punktas nepažeidžia kreditorių interesų, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Pažymi, kad kreditorių pareikštos nuomonės dėl pateiktos tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties neįpareigoja pareiškėjų keisti sutarties sąlygų, tuo pačiu neįpareigoja ir teismo netvirtinti sutuoktinių pateiktos sutarties, jeigu teismas nenustato, kad sutarties sąlygos gali pažeisti kreditorių interesus. Pažymi, kartu su patikslinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, pareiškėjai teismui pateikė ir papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad apeliantų nurodyta prievolė yra asmeninė E. Č. prievolė, t. y. ieškinys teisme pareikštas ir skola priteista asmeniškai tik iš E. Č.. Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Nepagrįsti apeliantų argumentai dėl prievolės pobūdžio, kadangi apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad jie pareiškėjui yra atsiskaitę už atliktus darbus bei kiek yra sumokėję ir, kad šie pinigai būtų buvę panaudoti pareiškėjų šeimos poreikiams tenkinti, o tokia pareigia šiuo atveju būtent jiems ir kilo.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantai nebuvo tinkamai informuoti apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, kadangi neva negavo patikslinto santuokos nutraukimo pasekmių sutarties. Pažymi, kad apeliantas visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami tuo pačiu adresu. Be to, apeliantai neneigia gavę pradinę sutartį bei teismo sprendimą dėl kurio pateikė apeliacinį skundą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo patvirtintos pareiškėjų sudarytos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 23 punkto, kuriuo šalys susitarė, kad E. Č. pagal Marijampolės r. apyl. teismo išduotą 2014-09-30 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1554-571/2014 dėl skolos išieškojimo L. P. ir R. P. naudai kartu su visomis priverstinio vykdymo išlaidomis, po santuokos nutraukimo pasilieka asmeniškai E. Č.. Minėtą sutarties nuostatą apeliantai laiko pažeidžiančia jų interesus, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino apeliantų pateikto savarankiško reikalavimo santuokos nutraukimo byloje – Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1554-571/2014, priteistą prievolę, t. y. 20 000 Lt arba 5 792,40 Eur žalos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014-04-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 600 Lt arba 463, 39 bylinėjimosi išlaidų, pripažinti solidaria pareiškėjų E. Č. bei I. Č. prievole.

Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.53 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte sutuoktiniai įpareigojami prašyme nutraukti santuoką nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius. Sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutuoktinių (vieno jų) kreditoriai į santuokos nutraukimo bylą gali būti įtraukiami teismo arba pačių kreditorių iniciatyva trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), arba, jiems ginčijant sutuoktinių prievolės pobūdį, skolos dydį ir kt., trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis, CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas bylą supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, prievolių pobūdžio ir atsiradimo pagrindo, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008). 

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatliko aukščiau nurodytų aplinkybių vertinimo ir nepagrįstai patvirtinto santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Tačiau sutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 23 punktą dėl trečiųjų asmenų pareikšto savarankiško reikalavimo, išdėstyto šios nutarties 7 punkte, tinkamai nemotyvavo šios sprendimo dalies, kas pripažintina procesinės teisės norų pažeidimu. Nežiūrint to, nenustačius, kad dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla ar jo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis), vien šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas ar jo dalis negali būti panaikintas ir grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas plačiau pasisakys dėl skundžiamos sprendimo dalies.

Nagrinėjamu atveju santuokos nutraukimo byloje tretieji asmenys (apelianai) pareiškė savarankišką reikalavimą, prašydami Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1554-571/2014, priteistą prievolę iš E. Č. (20 000 Lt arba 5 792,40 Eur žalos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-04-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 600 Lt arba 463, 39 bylinėjimosi išlaidų), pripažinti solidaria pareiškėjų E. Č. bei I. Č. prievole. Iš to seka, kad tretieji asmenys savarankišku reikalavimu siekė modifikuoti atsakomybės pagal minėtą teismo sprendimą pobūdį, t. y. iš asmeninės į solidariąją.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai teismo sprendimą skundžia tik dalyje dėl patvirtintos santuokos pasekmių sutarties 23 punkto, kuriuo šalys susitarė, kad E. Č. prievolė pagal Marijampolės r. apyl. teismo išduotą 2014-09-30 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1554-571/2014 dėl skolos išieškojimo L. P. ir R. P. naudai kartu su visomis priverstinio vykdymo išlaidomis, po santuokos nutraukimo pasilieka asmeniškai E. Č., apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su skundžiama teismo sprendimo dalimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, suformulavo tokias taisykles: tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis; dėl prievolės pobūdžio gali būti sprendžiama ir kitam sutuoktiniui teisės bei pareigos nustatomos tik teismo tvarka išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui atskiroje byloje; išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini nei teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis), nei procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai, nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui.

Taigi, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, kurioje suformuluotos sutuoktinio turtinių prievolių pobūdžio nustatymo tvarka ir taisyklės, darytina išvada, kad šiuo atveju kreditoriai, siekdami inicijuoti procesą dėl sutuoktinių turtinių prievolių pobūdžio nustatymo, turėjo reikšti atskirą materialinį teisinį reikalavimą I. Č., kurio metu būtų sprendžiamas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir teisėtumas priteistinos piniginės sumos kontekste, o ne tik apsiribojant prievolės pobūdžio nustatymu. Be to, kreditorių reikalavimas modifikuoti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1554-571/2014 taip, jog pagal šį sprendimą atsakytų naujas (kitas) skolininkas, reikštų procesinio sprendimo pakeitimą, nustatant teises ir pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniu. Todėl bylos duomenimis nenustačius ir apeliantams nepateikus jokių įrodymų, kad tretieji asmenys (apeliantai) būtų pareiškęs savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui (I. Č.) atskiroje byloje, kurioje būtų priimtas jiems palankus teismo sprendimas, darytina išvada, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo perkvalifikuoti įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytos prievolės kreditoriui pobūdžio, todėl pagrįstai sprendė, kad E. Č. prievolė pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotą 2014-09-30 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1554-571/2014 dėl skolos išieškojimo L. P. ir R. P. naudai kartu su visomis priverstinio vykdymo išlaidomis, po santuokos nutraukimo pasilieka asmenine jo prievole. Apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia, nes jie nėra grindžiami minėtais kasacinio teismo išaiškinimais.

Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad apeliantams nebuvo įteikta patikslinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, dėl ko jie neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos dėl jų atžvilgiu nepakeistų sutarties sąlygų. Apeliantai nurodo, kad patikslinta sutartis buvo siųsta ne jų gyvenamosios vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), o tuo adresu, kuriuo apeliantai senai negyvena, t. y. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu buvo pažeistos CK 3.126 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuomet kreditoriai turi būti informuojami apie santuokos nutraukimo procesą, jiems pateikiant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Su minėtu argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pranešimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir pradinė sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo išsiųsti kreditoriams L. P. ir R. P. adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 69-72), kurių pagrindu santuokos nutraukimo byloje pastarieji pareiškė savarankišką reikalavimą. Patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo išsiųsta tuo pačiu adresu, ką patvirtina byloje pateiktas Lietuvos pašto išrašas (t. 2, b. l. 11-12). Todėl įvertinus tai, kad nuo pradinės sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių išsiuntimo (2017-01-06) iki patikslintos sutarties išsiuntimo (2017-02-15) kreditoriams buvo praėję vos daugiau nei vienas mėnesis, vien tai, kad savarankiškuose reikalavimuose buvo nurodytas kitas suinteresuotų asmenų gyvenamosios vietos adresas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo išsiųsta netinkamu adresu, dėl ko apeliantai jos galėjo negauti. Kartu pastebėtina, kad suinteresuotus asmenis byloje atstovavo advokatas (t. 1, b. l. 102-103), t. y. aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis teisininkas, kuriam keliami didesni rūpestingumo, atidumo, kvalifikacijos reikalavimai. Tokiu būdu advokatas turėjo pareigą veikti aktyviai, atidžiai, rūpestingai, domėtis bylos nagrinėjimo teisme eiga, įgyvendinti jam CPK suteiktas procesines teises. Todėl suinteresuotų asmenų teiginiai, kad jie nebuvo tinkamai informuoti apie patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl ko neva neturėjo galimybės pareikšti prieštaravimų, laikytini nepagrįstais. Pastebėtina, kad bet kuriuo atveju, minima aplinkybė nelaikytina esmine ir darančia lemiamą reikšmę teismo sprendimo rezultatui.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad nei nustatyti pirmosios instancijos teismo procesinės teisės normų pažeidimai, nei apeliacinio skundo argumentai, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus trečiųjų asmenų apeliacinį skundą, jų prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnis).             

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

n u t a r i a:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                    Dalė Burdulienė