Nr. DOK-645

                     Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00066-2023-0

                    (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 12 d. paduotu atsakovų A. J. bei A. J. individualios įmonės kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovai padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo regreso teise. Byloje Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi pakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendimo dalis ir priteista ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovės A. J. individualios įmonės ir subsidiariai iš atsakovo A. J. 38 945,02 Eur nuostolių atlyginimas, 5 procentus metinių palūkanų.

Kasaciniu skundu atsakovai A. J. bei A. J. individuali įmonė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį, kuriuo ieškovas prašė priteisti iš atsakovės A. J. individualios įmonės subsidiariai su atsakovu A. J. 38 945,02 Eur nuostoliams atlyginti regreso teise, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

Atsakovų kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo, spręsdami A. J. individualios įmonės darbuotojo kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo klausimą ir pripažindami atsakovų pasyvius veiksmus, nevertino byloje esančių įrodymų visumos ir rėmėsi tik tuo, kad įmonės darbuotojas, dalyvavęs eismo įvykyje, teismo posėdyje neigė rašęs paaiškinimą darbdaviui ir braižęs schemą (CPK 177 straipsnio 1-2 dalių, 185 straipsnio pažeidimas). Apeliacinės instancijos teismas esminę reikšmę suteikė tik vienai trečiojo asmens (įmonės darbuotojo) teiktų paaiškinimų daliai (kad jis nerašė paaiškinimo ir nebraižė schemos), tačiau nevertino kitų įrodymų visumos; taip pat byloje liko neįvertinta ir tai, kad dėl amžiaus bei sveikatos trečiasis asmuo galėjo neprisiminti dokumentų surašymo aplinkybių. Be to, pažeidžiant įrodymų sąsajumo principą byloje nepagrįstai įmonės darbuotojo kaltė buvo susieta su tariamu atsakovų pasyvumu neužtikrinant šio asmens dalyvavimo ir paaiškinimų teikimo Jungtinės Karalystės teisme. Byloje esantys susirašinėjimo įrodymai patvirtina, kad atsakovai bandė bendradarbiauti ir teikė rašytinius paaiškinimus, tačiau šios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos. Teismai taip pat neatsižvelgė į principą, kad teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų, nes atsakovai net neturėjo procesinių priemonių įpareigoti įmonės darbuotoją duoti parodymus ar dalyvauti užsienio teisme. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuras veikia savarankiškai ir yra kompetentingas spręsti su žalos administravimu susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).

2. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo CPK 185 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Priimdami sprendimus, teismai rėmėsi vien ieškovo pateiktais dokumentais dėl žalos fakto ir dydžio bei iš esmės preziumavo, kad faktas, jog Jungtinės Karalystės draudikų biuras atlygino žalą, atitinka Jungtinės Karalystės teisę.

3. Teismai pažeidė CPK 808 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad teismai Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato savo iniciatyva. Kadangi byloje sprendžiamas deliktinės atsakomybės klausimas ir taikytina eismo įvykio vietos valstybės teisė, tai būtent teismai turėjo pareigą nustatyti ir tinkamai pritaikyti užsienio teisės turinį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad draudikų biuras regresinį reikalavimą gali reikšti tik įrodžius dvi sąlygas: transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę ir tai, kad išmoka išmokėta pagal eismo įvykio vietos valstybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017); ieškovui tenka pareiga pagrįsti šias aplinkybes, įskaitant užsienio teisės turinį ir taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017). Visgi tai nepanaikina teismo pareigos pagal pareigas aiškinti bei taikyti užsienio teisę. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje teismai užsienio teisę vertino kaip fakto klausimą, rėmėsi tik ieškovo pateiktais dokumentais ir neanalizavo jų turinio bei atitikties taikytinai teisei.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti A. J  individualiai įmonei (j. a. k. 241249950) 2026 m. vasario 12 d. už kasacinį skundą mokėjimo nurodymu Nr. 6893 sumokėtą 809 (aštuonių šimtų devynių) Eur žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZP18775.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.        

Teisėjai                                                                                   Artūras Driukas

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas