Civilinė byla Nr. eB2-1934-871/2026 |
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00358-2026-1 |
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2.3 (S) |
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi viešosios įstaigos Rugilės agentūra vadovės R. S. pareiškimą atsakovei viešajai įstaigai Rugilės agentūra dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo,
n u s t a t ė :
1. Ieškovė viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Rugilės agentūra vadovė R. S. (toliau – ir ieškovė) pareiškimu prašo iškelti atsakovei VšĮ Rugilės agentūra (toliau – ir atsakovė, įstaiga) bankroto bylą. Pareiškime paaiškino, kad įstaigos, kaip nevyriausybinės organizacijos, pagrindinė veikla buvo, nesiekiant pelno, organizuoti įvairius renginius, sujungiant profesionalus, menininkus, kūrybines erdves. Paskutiniai renginiai, įvykę 2025 m. vasarą, lėmė, kad įstaiga negavo planuotų pajamų, tačiau buvo patirtos didelės sąnaudos, kas lėmė, kad nepavyko atsiskaityti pilnai su visais kreditoriais. Įstaiga nemato tolimesnių galimybių vykdyti veiklą, ir, kad vykdant veiklą, būtų galima įvykdyti esamus kreditorių reikalavimus.
Teismas
konstatuoja:
2. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
3. Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (toliau – Liteko) nenustatyta, kad atsakovei būtų keliama ar yra iškelta restruktūrizavimo byla.
4. Juridinio asmens nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, pagal kurią juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
5. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
6. Atsakovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2022 m. balandžio 28 d., jos veiklos tikslai – tarptautinis bendradarbiavimas bei veiklos sritys – scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla; scenos pastatymų veikla.
7. Ieškovė kartu su pareiškimu pateikė atsakovės 2026 m. kovo 20 d. finansinės būklės ataskaitą, kurios duomenimis, atsakovė turto neturi, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 70 004 Eur.
8. Vertinant atsakovės mokumą pagal balanso testą matyti, kad atsakovė laikytina nemokia, kadangi turi tik įsipareigojimus, tuo tarpu turto neturi.
9. Nekilnojamojo turto ir Kelių transporto priemonių registrų duomenimis, atsakovė neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, įmonėje darbuotojų nėra. Antstolių informacinės sistemos ir Turto arešto aktų registro duomenimis, iš atsakovės nevykdomi išieškojimai, netaikomi areštai turto atžvilgiu. Liteko duomenimis, Lietuvos Respublikos teismuose nėra nagrinėjamų civilinių bylų, kuriose įmonė būtų ieškovė ar atsakovė.
10. Vertinant atsakovės mokumą pagal likvidumo testą matyti, kad jos finansiniai sunkumai nėra laikini – ieškovas pareiškime nurodė, kad paskutiniai renginiai, įvykę 2025 m. vasarą, lėmė, kad įstaiga negavo planuotų pajamų, tačiau buvo patirtos didelės sąnaudos, kas lėmė, kad nepavyko atsiskaityti pilnai su visais kreditoriais.
11. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).
12. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023).
13. Nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta. Įvertinus pirmiau aptartus duomenis, darytina išvadą, kad atsakovė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
14. Pagal JANĮ 34 straipsnio 7 dalį, teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių. Pagal JANĮ 34 straipsnio 3 dalies nuostatas nemokumo administratorių teismas paskiria naudodamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir atrankos programa. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs turimus duomenis apie įstaigą, nusprendė, kad ji neturi pakankamai turto, iš kurio galėtų būti dengiamos minimalios administravimo išlaidos, todėl nemokumo administratoriams pranešė apie galimybę administruoti bankroto procesą prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką, per 30 dienų nuo informacijos apie juridinį asmenį pateikimo atrankos programoje pateikiant sutikimus dėl bankroto proceso administravimo (Nemokumo administratorių atrankos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 18 d. Nr. 1299 redakcija) 33 punktas).
15. Vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklių 40 punktu, teismas vykdo nemokumo administratoriaus atranką, kai įsitikina, kad bus keliama juridinio asmens bankroto byla. Teismo paskelbtoje nemokumo administratoriaus atrankoje bylos nagrinėjimo dieną (2026 m. gegužės 5 d.) nebuvo atrinktas nei vienas nemokumo administratorius, atranka laikyta neįvykusia (atrankoje buvo pateikti 3 sutikimai-deklaracijos, tačiau įvykusios atrankos protokolo duomenimis, atrankos koeficientas yra 0).
16. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kad nemokumo administratoriaus atrankos metu sutikimo-deklaracijos nepateikė nei vienas nemokumo administratorius, galintis administruoti atsakovės nemokumo procesą, teismas atsisako iškelti šio nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir paveda inicijuoti jo likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Atsižvelgiant į priimtą procesinį sprendimą, nemokumo administratorių atrankos sistemoje automatiškai sukurta nauja atranka atšauktina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 4 dalimi, 23 straipsnio 4, 5 dalimi, 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,
n u t a r i a :
atsisakyti iškelti atsakovei viešajai įstaigai Rugilės agentūra nemokumo (bankroto) bylą.
Pavesti Juridinių asmenų registro tvarkytojui inicijuoti viešosios įstaigos Rugilės agentūra (juridinio asmens kodas 306070058, buveinės adresas Vilnius, Kauno g. 36) likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.
Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti ieškovei viešosios įstaigos Rugilės agentūra vadovei R. S., Lietuvos antstolių rūmams, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Garantinio fondo administratoriui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir priežiūros institucijai – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Renata Beinoravičienė