Administracinė byla Nr. eA-3744-552/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03416-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. H. (A. H.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. H. (A. H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Gilsta“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. H. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. spalio 9 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) Imigracijos skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. (15/4-2)3I-00821/17I-592 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbiami), panaikinimo (duomenys neskelbiami) piliečiui A. H.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą tenkinti pareiškėjo 2018 m. gegužės 23 d. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG) išdavimo (toliau – ir Prašymas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kad pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, ir Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas gauti LLG, skundą grindė tokiomis aplinkybėmis:
2.1. 2018 m. gegužės 23 d. pareiškėjas, ketindamas dirbti Lietuvoje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VAVPK) Migracijos valdybai pateikė Prašymą ir papildomus dokumentus, t. y. savo asmens dokumentus ir uždarosios akcinės bendrovės „Gilsta“ (toliau – ir UAB „Gilsta“, Bendrovė), kurioje ketino dirbti pastatų apšiltintoju, tarpininkavimo raštą su visais būtinais priedais. Tuo pagrindu pareiškėjui buvo išduota daugkartinė nacionalinė viza Nr. 003493038. Į Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. įsakyme Nr. V-702 patvirtintame Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2018 m. I pusmečiui (toliau – ir Profesijų sąrašas) buvo įtraukta plytų mūrininko profesija, dėl to nereikėjo atskiro Lietuvos darbo biržos sprendimo dėl pareiškėjo darbo atitikimo darbo rinkos poreikiams.
2.2. Prašymo nagrinėjimo metu, Migracijos departamento 2018 m. liepos 17 d. buvo pateiktas paklausimas UAB „Gilsta“ dėl papildomos informacijos suteikimo, tačiau vasaros atostogų metu nedidelė Bendrovės administracija (direktorius ir buhalterė) nespėjo laiku pateikti prašomos informacijos, informacija buvo pateikta 2018 m. rugsėjo mėnesį . Migracijos departamentas padarė išvadą, jog UAB „Gilsta“ nėra savarankiškas ūkio subjektas, dirbantis statybos srityje, o teikia laikinojo įdarbinimo paslaugas, siūlydama savo darbuotojų paslaugas kitiems ūkio subjektams. Tuo pagrindu nuspręsta, jog pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų gauti LLG. Tokia išvada neatitinka tikrovės.
2.3. Pareiškėjo manymu tiek Migracijos departamentui, tiek su pareiškėjo skundu teismui pateikti rašytiniai įrodymai apie UAB „Gilsta“ realiai vykdomą veiklą statybos srityje, tinkamai tvarkomą buhalterinę apskaitą ir laiku mokamus mokesčius už Bendrovės darbuotojus. Pateikiamos statybos rangos sutartys liudija apie nuolatinį Bendrovės darbuotojų užimtumą tik tuose statybos objektuose, dėl kurių yra sudarytos pačios Bendrovės sutartys. Apmokėjimas už atliktus statybos darbus vykdomas pagal užsakovo ir rangovo, t. y. uždarosios akcinės bendrovės „Deneca“ (toliau – ir UAB „Deneca“) ir UAB „Gilsta“ pasirašytus darbų atlikimo aktus, apmokėjimą atliekant banko pavedimu į UAB „Gilsta“ banko sąskaitą Lietuvoje. Jokių kitokių mokėjimų, nesusijusių su statybos darbais, Bendrovė nėra gavusi. Visi UAB „Gilsta“ darbuotojai (38 asmenys), tai pat ir pareiškėjas, registruoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra), jiems suteiktas socialinio draudimo numeris ir už juos laiku ir tinkamai Bendrovė moka mokesčius. UAB „Gilsta“ balansas ir pelno ( nuostolių) ataskaita už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d., kai Bendrovė pradėjo dirbti statybos srityje, iki 2018 m. rugsėjo 20 d. rodo sėkmingą realią ūkinę veiklą, jau uždirbta 14 870 Eur grynojo pelno. Esant tokioms objektyvioms aplinkybėms, Migracijos departamento išvada apie apsimestinę Bendrovės veiklą neatitinka tikrovės, nes pagrįsta tendencingai traktuojamomis Bendrovės įkūrimo aplinkybėmis, atskirų faktų traktavimu sistema, neva nustatytų faktinių aplinkybių pagrindimu „gretimos gatvės gyventojos paaiškinimu“ ir panašiomis aplinkybėmis, iškraipančiomis tikrąją Bendrovės veiklą.
2.4. Migracijos departamento Sprendime vienas iš pagrindų, dėl kurių padaryta išvada dėl apsimestinės Bendrovės veiklos, nurodoma Bendrovės steigėja uždaroji akcinė bendrovė „US Baltic“ (toliau – UAB „US Baltic“), kuri Migracijos departamentui žinoma, kaip užsiimanti juridinių asmenų steigimu Lietuvoje, kurių dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai ir kurių tikslas yra įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėje. Nesuprantama, ką šiame fakte Migracijos departamentas įžiūrėjo neteisėto: ar juridinių asmenų steigimą, ar trečiosios šalies piliečio buvimą Lietuvos juridinio asmens dalyviu, ar užsieniečio siekį įteisinti savo buvimą Šengeno šalyse. Taigi, Sprendime visiškai nepagrįstai šiai aplinkybei suteikiamas vos ne kriminalinis atspalvis, kai asmuo, nepažeisdamas įstatymų, siekia įteisinti savo buvimą ir darbą Lietuvos Respublikoje.
2.5. Sprendime nurodoma, kad Bendrovės buveinės adresas yra Vilniuje, Laisvės pr. 60, kur „nuolat steigiamos ir veikia užsieniečių valdomos įmonės“, kas įvertinta kaip neskaidrios veiklos požymis. Pareiškėjo teigimu užsieniečiams nedraudžiama Lietuvoje steigti įmones, bet sudėtinga gauti adresą buveinės registracijai, be to, įstatymai nedraudžia vienu adresu registruoti kelias įmones ir įmonės biuras neprivalo turėti biuro buveinės adresu ir dėl to negali būti laikoma, kad įmonė nevykdo veiklos. Taigi, Departamentas neigiamai sureikšmina tokias aplinkybes, kurios nepažeidžia Lietuvos įmonių veiklos teisinio reguliavimo.
2.6. Migracijos departamento akcentuojama aplinkybė, kad Bendrovės įstatuose nurodyta, jog Bendrovė užsiima bet kokia veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, pasak pareiškėjo, nereiškia, kad Bendrovė nevykdo veiklos, susijusios su statybomis. Toks veiklos apibūdinimas įstatuose, patvirtintuose notaro ir užregistruotuose juridinių asmenų registre, suteikia Bendrovei teisę vykdyti bet kokią teisėtą ūkinę veiklą, neformalizuojant jos atskiru įrašu įstatuose. Pareiškėjas manė, kad Bendrovė neprivalo kreiptis į darbo biržą gauti atskirą išvadą dėl pareiškėjo profesinės veiklos atitikties Lietuvos darbo rinkai. Reikalavimo, kad ūkio subjekto įstatuose statybos veikla būtų užfiksuota atskiru įrašu, nėra.
2.7. Pareiškėjo teigimu, atsakovas tendencingai traktuoja Bendrovės darbuotojų paaiškinimus dėl Bendrovės veiklos. Bendrovės buhalterė yra ir vienintelio partnerio UAB „Deneca“ buhalterė, todėl jai nereikalingas UAB „Gilsta“ ofisas Laisvės pr. 60, Vilniuje, kurio faktiškai nėra ir kuriame ji nesilanko. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės buhalterinę apskaitą gali tvarkyti ne tik etatinis buhalteris, o specializuota tos veiklos srities įmonė, turinti savo buveinę ir savo darbuotojų darbo vietas, o pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbuotojai gali dirbti ir nuotoliniu būdu. Taigi, aplinkybės, susijusios su Bendrovės buhalterės darbu, pasak pareiškėjo, neįrodo Bendrovės apsimestinės veiklos.
2.8. Taip pat Bendrovės apsimestinės veiklos, anot pareiškėjo, neįrodo ir tai, kad darbo užmokestį grynaisiais pinigais mokėjo UAB „Deneca“ direktorius. Atsakovas nevertino to, kad užsieniečiui, neturinčiam leidimo gyventi Lietuvoje, yra sunku atsidaryti banko sąskaitą. Būtent dėl to darbo užmokestis darbuotojams pageidaujant buvo mokamas grynaisiais pinigais. Darbo užmokestį Bendrovės darbuotojams darbų užsakovas išmokėjo tik vieną kartą, nes tuo metu nebuvo Bendrovės direktoriaus.
2.9. Dėl Bendrovės veiklos patikrinimo statybos objekte, esančiame Vanagų g. 17, Vilniuje, pareiškėjas paaiškino, kad pagal rangos sutartį Bendrovė statybos darbus šiame statybos objekte pradėjo 2018 m. gegužės 31 d. ir baigė 2018 m. birželio 30 d. Bendrovės patikrinimas atliktas 2018 m. rugsėjo mėnesį, todėl minėtame statybos objekte Bendrovės darbuotojų nebuvo. Atsakovas, rinkdamas informaciją apie statybos objekte dirbusius rangovus, pasirinko netinkamą informacijos šaltinį, t. y. apklausė gretimos gatvės gyventojus, o nesikreipė informacijos į statybvietės savininką.
2.10. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime nepagrįstai neigiamai akcentuojamas ryšys tarp UAB „Gilsta“ ir UAB „Deneca“. Tai yra nuolat bendradarbiaujančios statybos bendrovės, kurių interesai susiję, pagrįsti bendradarbiavimu bei abipuse pagalba. Tarp šių bendrovių vyksta atsiskaitymai už atliktus darbus, jų buhalterinė apskaita tvarkoma atskirai, UAB „Gilsta“ darbuotojų darbo apskaita ir apmokėjimas vykdomas pačios Bendrovės. Todėl tai negali būti pagrindas prielaidai, kad UAB „Gilsta“ darbuotojai dirba išskirtinai UAB „Deneca“ naudai.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas pažymėjo, kad išnagrinėjęs pareiškėjo su prašymu pateiktus dokumentus, ginčijamame Sprendime konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, nes pareiškėjas veikla priskiriama statybos sektoriui, tinkuotoju (pareiškėjas, pateikdamas Prašymą išduoti LLG, deklaravo, kad ketina dirbti tinkuotoju Bendrovėje statybos srityje). Buvo nustatyta, kad Bendrovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. gruodžio 7 d., jos steigėjas – UAB „US Baltic“ (Migracijos departamentui ši bendrovė yra žinoma kaip užsiimanti steigimu Lietuvos Respublikoje įmonių, kurių dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai, iš kurių daugumos tikslas yra įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse), Bendrovės adresas yra gerai žinomas Migracijos departamentui, kadangi juo nuolat steigiamos ir veikia užsieniečių valdomos įmonės, juo ne kartą daryti įmonių veiklos patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad minėtu adresu įmonių veikla nėra vykdoma. Bendrovės direktoriumi nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis J. K. (J. K.), kuris nuo 2015 m. birželio 22 d. taip pat yra UAB „US Baltic“ direktorius; nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. kovo 13 d. Bendrovės direktoriumi buvo (duomenys neskelbiami) pilietis O. V. (O. V.) (pažymėtina, kad minėtam užsieniečiui priklauso 95 iš 100 Bendrovės paprastųjų vardinių 25 Eur nominalios vertės akcijų), o nuo 2018 m. kovo 8 d. Bendrovės direktoriumi tapo Lietuvos Respublikos pilietis V. K., kuriam priklauso 5 Bendrovės paprastosios vardinės 25 Eur nominalios vertės akcijos. Juridinių asmenų registro duomenimis, Bendrovės veiklos tikslai yra: didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį; mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse; konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla; Bendrovė užsiima bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Atsakovas akcentavo, kad aplinkybės dėl steigėjo ir Bendrovės adreso buvo įvertintos su kitais duomenimis ir nesudarė savarankiško ginčijamo Sprendimo faktinio pagrindo.
5. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo tikslas Lietuvos Respublikoje – tinkuotojo darbas Bendrovėje, o Bendrovės deklaruojami tikslai neatitiko minėto užsieniečio veiklos pobūdžio, Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2018 m. liepos 17 d. elektroniniu paštu išsiuntė Bendrovės direktoriui adresuotą raštą Nr. (15/4-20) 10K-29038, kuriame buvo prašoma iki 2018 m. liepos 31 d. Migracijos departamentui pateikti Bendrovės veiklą statybos sektoriuje patvirtinančius dokumentus bei nurodyti statybos objekto (-ų) pavadinimą (-us) ir adresą (-us), kuriame (-iuose) Bendrovė vykdo statybos darbus. Iki 2018 m. rugsėjo 24 d. Migracijos departamentas negavo jokių dokumentų, patvirtinančių Bendrovės veiklą statybų sektoriuje. Ši aplinkybė buvo įvertinta kartu su kitais duomenimis (registrų duomenimis, patikrinimo vietoje rezultatais ir kt.). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovės įdarbinami užsieniečiai, tarp jų ir pareiškėjas, faktiškai dirba ne Bendrovėje, bet UAB „Deneca“, kurios direktorius jiems išmoka darbo užmokestį ir kuris kontroliuoja jų darbus statybų vietose. Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos valdybai nebuvo pateikti tikslūs Bendrovės statybos darbų vykdymo adresai Lietuvos Respublikoje (nors ne kartą buvo prašoma tokius duomenis pateikti), o Migracijos valdybos įgaliotiems valstybės tarnautojams nuvykus Bendrovės vyriausiosios buhalterės nurodytu adresu (duomenys neskelbiami, Vilnius), Bendrovės įdarbintų užsieniečių rasti nepavyko, kilo pagrįstų abejonių dėl realaus Bendrovės įdarbinamų užsieniečių darbo Bendrovėje. Tai lėmė išvadą, kad Bendrovė jokia statybų veikla neužsiima, o įdarbinami užsieniečiai faktiškai dirba kitoje įmonėje.
6. Migracijos departamentas laikėsi pozicijos, kad užsienietis gali dirbti tik pas darbdavį, su kuriuo sudarė darbo sutartį. Vadovavosi DK 72 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad šiuo atveju darbuotojas dirbtų ne pas darbdavį, o pas kitą asmenį – laikinojo darbo naudotoją, pastarajam prižiūrint ir vadovaujant. Šiuo atveju nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino, kad Bendrovė statybų veikla neužsiima, o veikia kaip laikinojo įdarbinimo įmonė. Todėl pareiškėjas neatitiko Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti (jis neatvyko dirbti į Bendrovę, kurios veikla priskiriama statybos sektoriui, tinkuotoju).
7. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendimą priėmė išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir įvertinęs visą surinktą medžiagą bei informaciją. Be to, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, bet priešingai, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, šios aplinkybės susietos su teisės aktų nuostatomis.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Gilsta“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad palaiko pareiškėjo skundo argumentus, kad tik dėl formalių priežasčių Migracijos departamentui laiku nebuvo pateikta jo prašyta informacija, kad Bendrovė vykdo statybos darbus vienu metu keliuose objektuose, dėl to buhalterė, betarpiškai neužsiimanti darbų organizavimu ir kontrole statybos objektuose, nedisponuoja tikslia operatyvia informacija ir jos galimai suteikta netiksli informacija apie statybos objektus ir darbų organizavimo tvarką su generaliniu rangovu negali būti traktuojama kaip Bendrovės realiai nevykdomos statybos veiklos požymis.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2019 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
10. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbiami), pilietis, tuo pagrindu, kad ketina dirbti pastatų apšiltintuoju Lietuvoje, 2018 m. gegužės 23 d. asmeniškai pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VAVPK) Migracijos valdybai prašymą išduoti LLG bendra tvarka, Prašyme, be kita ko, nurodė, kad ketina dirbti UAB „Gilsta“ (Laisvės pr. 60), lėšos gyvenimui Lietuvoje – 500 Eur/mėn., pasirašytinai patvirtino žinąs, kad už melagingų duomenų pateikimą atsako įstatymuose nustatyta tvarka. Su Prašymu pareiškėjas pateikė, be kita ko, kelionės dokumentą, Bendrovės tarpininkavimo raštą, dokumentus, patvirtinančius turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją. Pareiškėjui 2018 m. gegužės 29 d. išduota daugkartinė nacionalinė D viza Nr. 003493038, jos galiojimas – nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. spalio 18 d. (prieš tai pareiškėjui viza išduota nuo 2018 m. vasario 8 d. iki birželio 7 d.).
12. Remiantis JAR duomenimis, Bendrovės veiklos tikslai yra: didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį; mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse; konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla; Bendrovė užsiima bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo deklaruojamas tikslas Lietuvoje yra darbas tinkuotoju Bendrovėje, o Bendrovės deklaruojami tikslai neatitinka jo veiklos pobūdžio, Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2018 m. liepos 17 d. raštu kreipėsi į UAB „Gilsta“ direktorių V. K., prašydamas iki 2018 m. liepos 31 d. pateikti Bendrovės veiklą patvirtinančius dokumentus, papildomai nurodyti statybos objekto (-ų) pavadinimą (-us), kuriame (-iuose) įmonė vykdo statybos darbus ir pateikti įmonės sudarytą (-as) sutartį (-is) dėl įmonės vykdomos veiklos ar atliekamų darbų, pateikti duomenis apie UAB „Gilsta“ turimas patalpas veiklai vykdyti, kitus dokumentus (jeigu tokių yra), patvirtinančius, kad Bendrovė vykdo realią veiklą Lietuvos Respublikoje. Bendrovė, jos pačios teigimu ir pareiškėjo teigimu, duomenis pateikė tik 2018 rugsėjo mėn.
13. Nustatyta, kad Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnės 2018 m. rugsėjo 19 d. tarnybinio pranešimo „Dėl UAB „Gilsta“ veiklos patikrinimo“ Nr. 10-PR2-38747 duomenimis, 2018 m. rugsėjo 18 d. nuvykus Bendrovės buveinės adresu Laisvės pr. 60-1107, Vilniuje, įmonės iškabos ir pašto dėžutės nebuvo, darbuotojų – taip pat (pridedama fotolentelė). Pareiškėjas šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė. Migracijos departamento duomenimis, šis adresas yra žinomas kaip adresas, kuriuo yra nuolat steigiamos ir veikia užsieniečių valdomos įmonės. Pareiškėjas neginčija ir aplinkybės, kad UAB „Gilsta“ steigėja yra „UAB „US Baltic“. Migracijos departamento duomenimis pastaroji bendrovė yra žinoma kaip bendrovė, užsiimanti juridinių asmenų steigimu Lietuvos Respublikoje, kurių dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai ir kurių tikslas yra įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėje. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriuje apklaustas UAB „Gilsta“ administravimo direktorius V. K. parodė, kad Bendrovėje dirba nuotoliniu būdu. Įmonės buveinės adresas – Laisvės pr. 60, tačiau jis negali nurodyti kabineto, pastato aukšto, ar yra įrengtos darbo vietos, nes jis niekada ten nėra buvęs. Pagrindinė UAB „Gilsta“ veiklos sritis, V. K. teigimu, statybos darbai, dirba tokio profilio darbuotojai, kaip tinkuotojai, mūrininkai, elektrikai ir santechnikai. V. K. negalėjo nurodyti įmonės statybos objektų, nes į juos nevažinėja. V. K. teigimu, Bendrovės užsakovas statybos darbams atlikti yra UAB „Deneca“ direktorius A. U.. Paaiškino, kad sudarytos ūkinės komercinės sutartys yra pas Bendrovės vadovą O. V.. Kai O. V. nėra Lietuvoje, darbą statybose kontroliuoja UAB „Deneca“ direktorius A. U.. Nurodė, kad Bendrovės darbuotojai yra komandiruojami darbui į Belgiją dirbti statybos objektuose.
14. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad pareiškėjas leidimą laikinai gyventi prašė išduoti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kaip darbuotojas, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.
15. Įvertinęs nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, nenurodė aplinkybių ir nepateikė duomenų, kurių pagrindu atsakovas galėtų daryti išvadą, jog UAB „Gilsta“ vykdo statybos veiklą Lietuvos Respublikoje, o jis realiai ketina dirbti šioje Bendrovėje pastatų apšiltintoju (tinkuotoju). Priešingai, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad Bendrovės įdarbinami užsieniečiai, o tarp jų ir pareiškėjas, faktiškai dirba ne Bendrovėje, bet UAB „Deneca“, kurios direktorius jiems išmoka darbo užmokestį ir kuris kontroliuoja jų darbus statybų vietose. Tai reiškia, kad Bendrovė jokia statybų veikla neužsiima (t. y. jokių statybos objektų, kuriuose Bendrovė atlieka darbus ir šiems darbams atlikti reikalingi tam tikros kvalifikacijos darbuotojai, Bendrovė neturi), o įdarbinami užsieniečiai faktiškai dirba kitoje įmonėje.
16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prie skundo pateiktos statybos rangos sutartys bei PVM sąskaitos faktūros ir darbų atlikimo aktai nebuvo pateikti nei su prašymu dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo, nei patikrinimo metu, todėl nevertinti kaip įrodymai, patvirtinantys Bendrovės realiai vykdomą veiklą. Akcentavo, kad ginčijamo sprendimo teisėtumas vertinamas tų duomenų pagrindu, kurie buvo pateikti priimant ginčijamą sprendimą.
17. Į bylą pareiškėjo pateiktos statybos rangos sutartys patvirtina, kad UAB „Gilsta“ (Rangovas) įsipareigoja atlikti UAB „Deneca“ įvairaus pobūdžio statybos darbus. Statybos rangos sutartyse nurodytos šios darbų atlikimo vietos: ((duomenys neskelbiami), Vilnius; (duomenys neskelbiami), Vilniaus r.; (duomenys neskelbiami), Vilniaus r.; (duomenys neskelbiami),, Vilniaus r.; (duomenys neskelbiami),, Vilnius; (duomenys neskelbiami),, Vilniaus r.; (duomenys neskelbiami),, Vilniaus r., (duomenys neskelbiami),, Vilnius; (duomenys neskelbiami),, Vilnius. Statybos rangos sutartyse įtvirtinta, kad Užsakovas (UAB „Deneca“) aprūpina Rangovą (UAB „Gilsta“) reikalingomis ir būtinomis statybinėmis medžiagomis, vykdo Rangovo atliekamų darbų priežiūrą ir kontrolę šioje sutartyje numatytomis sąlygomis (3.1.7 ir 3.1.8 papunkčiai). Statybos rangos sutarčių įvykdymui patvirtinti pateiktos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos pirkėjui UAB „Deneca“, ir atliktų darbų aktai.
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Įstatymo 62 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti (jis neatvyksta dirbti į bendrovę, kurios veikla priskiriama statybos sektoriui, pastatų apšiltintoju (tinkuotoju)). Byloje nėra duomenų, kad Bendrovė kreipėsi į teritorinę darbo biržą dėl šio užsieniečio atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams ir Lietuvos darbo birža yra priėmusi sprendimą dėl minėto užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
III.
20. Pareiškėjas A. H. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
21. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nenuoseklūs, prieštaraujantys net paties teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, Sprendimo motyvai neduoda pagrindo objektyviai atmesti pareiškėjo skundo. Pažymėjo, kad Migracijos departamentui kreipusis dėl papildomos informacijos suteikimo, Bendrovė negalėjo laiku pateikti informacijos, nes buvo vasaros atostogų metas ir tuo metu dirbo negausi Bendrovės administracija, todėl informacija buvo pateikta 2018 m. rugsėjo mėnesį. Pateikiant teismui skundą dėl Sprendimo, kartu buvo pateikti Bendrovės dokumentai, kurie patvirtina šios įmonės veiklą statybų srityje. Teismas, nežinodamas statybos proceso eigos specifikos, padarė nepagrįstas išvadas dėl Bendrovės darbuotojų neradimo statybos objekte. Statybos objektuose dirba po keletą subrangovų, subrangovai dirba objekte tada, kada jiems tai nurodo generalinis rangovas. Anot pareiškėjo, teismas materialiosios teisės taikymo principus perkėlė į proceso teisę, darydamas išvadą, jog tikrovėje buvusios ir paties teismo pripažintos aplinkybės dėl Bendrovės vykdytos statybinės veiklos ir tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai nevertintini kaip įrodymai, patvirtinantys Bendrovės vykdomą veiklą. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo neginčija, kad byloje esantys įrodymai nebuvo pateikti atsakovui per jo nurodytą terminą, tačiau mano, jog realiai faktines aplinkybes patvirtinantys rašytiniai įrodymai negali prarasti savo įrodomosios galios tik dėl to, kad atsakovui buvo pateikti pavėluotai, nors teismas juos turėjo nuo skundo nagrinėjimo pradžios.
22. Pareiškėjo vertinimu, teismas be pagrindo vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4826-502/2018, nes nesutampa bylų faktinės aplinkybės. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Migracijos departamentas dėl papildomos informacijos apie veiklą kreipėsi į tarpininką – UAB „Gilsta“, o ne į pareiškėją. Pareiškėjas pateikė visus reikiamus dokumentus. Todėl skundžiamo Sprendimo teisėtumas (pagrįstumas) turėtų būti vertinamas pagal realiai buvusias faktines aplinkybes jo priėmimo metu, o ne pagal formalų požymį, kad Sprendimo priėmimo metu viešojo administravimo subjektas neturėjo informacijos.
23. Pareiškėjas mano, jog teismas be pagrindo epizodinius veiksmus, kuriuos pasitikėjimo ir bendro darbo statybos objektuose pagrindu atlikdavo generalinio rangovo vadovas, vertino kaip patvirtinančius aplinkybę, jog Bendrovė pati savarankiškai nevykdė veiklos. Aplinkybės, jog UAB „Deneca“ vadovas objektuose nurodė subrangovo darbuotojams, kur, kada ir kokius darbus būtina atlikti, ar kad, nesant subrangovo vadovo, jo pavedimu išmokėdavo darbuotojams atlyginimą iš subrangovo skirtų pinigų, negali būti vertinamos kaip Bendrovės darbuotojų perėjimas UAB „Deneca“ žinion.
24. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašoma atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti.
25. Atsakovas nurodo, kad detalūs argumentai dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių buvo išdėstyti atsiliepime, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog teismas neištyrė visų įrodymų, nes byloje esantys įrodymai nepatvirtina Bendrovės vykdomos veiklos statybų sektoriuje. Nauji įrodymai negali būti vertinami, nes jie nebuvo ištirti atsakovo priimant Sprendimą. Atsakovas išvadą dėl nevykdomos veiklos padarė įvertinęs patikrinimo vietoje rezultatus, Bendrovės darbuotojų apklausos duomenis, Juridinių asmenų registro duomenis, kuriais vadovaujantis buvo nustatyta, kad užsieniečiai faktiškai dirba kitoje įmonėje. Atsakovas akcentuoja, kad ginčijamas Sprendimas priimtas ne tik dėl to, jog Bendrovė nepateikė prašomų duomenų, bet ir aptartų surinktų duomenų ir nustatytų aplinkybių visumos pagrindu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
26. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbiami), piliečiui ir jam panaikinta daugkartinė nacionalinė viza , teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas be pagrindo nevertino įrodymų, kurie nebuvo pateikti per atsakovo nurodytą terminą, ir kvestionuoja atsakovo padarytą išvadą, jog Bendrovė pati savarankiškai nevykdė veiklos statybų sektoriuje.
28. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
29. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 23 d. pateikė VAVPK Migracijos valdybai prašymą išduoti LLG dėl to, kad jis ketina dirbti UAB „Gilsta“ pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų Lietuvos Respublikoje trūksta, sąrašą (pastatų apšiltintoju), t. y. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
30. Įstatymo (redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 7 dalį, jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje.
31. Nurodytame teisiniame reglamentavime vienareikšmiškai įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje aptariamu pagrindu gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje, ir vykdys darbo funkcijas pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis arba Lietuvos darbo birža priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius.
32. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas yra priimtas remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, t. y. nustačius, kad pareiškėjas neatitiko sąlygų, kurios nustatytos gauti leidimui laikinai gyventi.
33. Apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentuoja, kad jį darbui kvietusi UAB „Gilsta“ realiai vykdo statybų veiklą ir jis ketina dirbti pastatų apšiltintoju (tinkuotoju) būtent šioje Bendrovėje. Anot pareiškėjo, teismas be pagrindo nevertino jo pateiktų papildomų įrodymų, kurie pagrindžia aplinkybes dėl UAB „Gilsta“ vykdytos veiklos statybų sektoriuje.
34. Šiame kontekste akcentuotina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Teisėjų kolegija, taikydama ABTĮ nustatytas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias proceso taisykles, patikrino nagrinėjamą administracinę bylą analizuojamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei suformuotos teismų praktikos kontekste ir konstatuoja, kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, jiems pritaria ir skundžiamo teismo sprendimo motyvų nebekartoja, tačiau juos papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.
35. Šioje byloje kilo ginčas, ar pareiškėjas faktiškai dirbo jį kvietusioje Bendrovėje, bei ar pastaroji faktiškai pati vykdė tokią ūkinę-komercinę veiklą, kuriai būtini pareiškėjo turimos profesinės kvalifikacijos specialistai (t. y. pastatų apšiltintojai (tinkuotojai)).
36. Nustatyta, kad Bendrovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. gruodžio 7 d., jos steigėjas – UAB „US Baltic“. Juridinių asmenų registro duomenimis, Bendrovės veiklos tikslai yra: didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį; mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse; konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla; Bendrovė užsiima bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-32810 „Dėl užsieniečių darbo įmonėse“ nurodyta, kad UAB „Gilsta“ tikrinant Užsieniečių registro vizų moduliu nustatyta, jog minėtos įmonės prašymu buvo išduotos 134 nacionalinės vizos užsieniečiams, kurie į UAB „Gilsta“ atvyko dirbti įvairios specializacijos statybos darbus. Tačiau VSDFV duomenimis, UAB „Gilsta“ liepos mėnesį dirbo 34 darbuotojai, iš kurių – 3 Lietuvos Respublikos piliečiai ir 31 užsienietis. Kiti užsieniečiai, kurie gavo nacionalines vizas UAB „Gilsta“ kvietimu, nebuvo įdarbinti arba buvo atleisti. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūno 2018 m. rugsėjo 19 d. tarnybinio pranešimo „Dėl UAB „Gilsta“ veiklos patikrinimo“ Nr. 10-PR2-38747 duomenimis, 2018 m. rugsėjo 18 d. nuvykus Bendrovės buveinės adresu Laisvės pr. 60-1107, Vilniuje, įmonės iškabos ir pašto dėžutės nebuvo, darbuotojų – taip pat. UAB „Gilsta“ steigėja „UAB „US Baltic“ Migracijos departamentui yra žinoma kaip bendrovė, užsiimanti juridinių asmenų steigimu Lietuvos Respublikoje, kurių dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai ir kurių tikslas yra įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėje.
37. Taip pat nustatyta, kad Bendrovės užsakovas statybos darbams atlikti yra UAB „Deneca“ direktorius A. U., kuris kontroliuoja ir darbą statybose. UAB „Gilsta“ vyriausioji buhalterė S. K. paaiškinime Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui nurodė, kad darbo užmokesčiui skirtus pinigus pagal darbo išmokėjimo žiniaraštį ji perduoda užsakovo UAB „Deneca“ direktoriui A. U., kuris susitinka su darbuotojais, išmoka jiems darbo užmokestį. Migracijos departamentas 2018 m. liepos 17 d. rašte, adresuotame Bendrovei, prašė iki 2018 m. liepos 31 d. Migracijos departamentui pateikti Bendrovės veiklą statybos sektoriuje patvirtinančius dokumentus bei nurodyti statybos objekto (-ų) pavadinimą (-us) ir adresą (-us), kuriame (-iuose) Bendrovė vykdo statybos darbus. Bendrovė iki nustatyto termino jokių įrodymų atsakovui nepateikė.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento surinktą medžiagą kitų rašytinių įrodymų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui nebuvo pateikta pakankamai objektyvių duomenų, kurių pagrindu atsakovas galėtų daryti išvadą, jog UAB „Gilsta“ realiai vykdo statybos veiklą Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjas realiai ketina dirbti šioje Bendrovėje pastatų apšiltintoju (tinkuotoju). Pažymėtina ir tai, kad pats pareiškėjas įvairiuose dokumentuose skirtingai nurodo savo profesiją – mūrininkas, tinkuotojas, pastatų apšiltintojas. Byloje esančių rašytinių įrodymų ir patikrinimo metu užfiksuotų duomenų visuma nepaneigia Migracijos departamento išvados, kad UAB „Gilsta“ pareiškėją įdarbino turėdama tikslą jo darbo funkcijas nukreipti ne UAB „Gilsta“, kaip statybų veiklą vykdančio ir pelno siekiančio ūkio subjekto naudai, o kitos bendrovės, t. y. UAB „Deneca“, vykdomos statybų veiklos naudai, t. y. aprūpino užsienietį darbu pagal turimą kvalifikaciją kitoje įmonėje.
39. Nors pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus dėl UAB „Gilsta“ veiklos, teismas pagrįstai atsisakė juos vertinti, nes šiuo atveju atsakovas 2018 m. liepos 17 d. rašte buvo nurodęs Bendrovei iki 2018 m. liepos 31 d. pateikti Bendrovės veiklą statybos sektoriuje patvirtinančius dokumentus bei nurodyti statybos objekto (-ų) pavadinimą (-us) ir adresą (-us), kuriame (-iuose) Bendrovė vykdo statybos darbus, tačiau Bendrovė iki nustatyto termino jokių įrodymų atsakovui nepateikė. Pareiškėjas minėtos aplinkybės neginčijo ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl minėti įrodymai negalėjo būti pateikti atsakovui. Taigi, atsakovui priimant Sprendimą dėl pareiškėjo prašymo, pareiškėjo skunde nurodyti duomenys nebuvo vertinami, todėl jie nevertintini ir teisme tikrinant skundžiamo atsakovo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3048-822/2016).
40. Atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytos aplinkybės nereiškia, jog UAB „Gilsta“ veikla nelegali ar bendrovė yra fiktyvi. Byloje esančių duomenų tiesiog nepakanka konstatuoti, kad kvietusi įsidarbinti pareiškėją Bendrovė pati vykdo tokio pobūdžio veiklą, kurią vykdant būtų reikalinga pareiškėjo turima profesinė kvalifikacija. Nustatytos byloje aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjui netaikytina Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatyta lengvata ir, norint gauti LLG, nagrinėjamu atveju turėjo būti pateiktas atskiras Lietuvos darbo biržos priimtas sprendimas, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Kadangi toks sprendimas atsakovui nebuvo pateiktas iki priimant Sprendimą, atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sąlygų.
41. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. H. (A. H.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė