Administracinio nusižengimo byla

                                                                                       Nr. eAN2-14-312/2020

   Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-00491-2019-0

 (S)

   Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.8;

   9.38; 21.11.10.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

sekretoriaujant Violetai Budžienei, Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei,

dalyvaujant Vilniaus teritorinės muitinės atstovei R. D.,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. T. ir jos atstovams advokatams Viačeslav Beperšč, Jolitai Urbienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal K. T. ir jos atstovo advokato Valdo Rakausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo, kuriuo K. T. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 213 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta 1600 Eur bauda su 1150 vnt. freono dujų talpyklų konfiskavimu, panaikinimo,

n u s t a t ė :

I. Bylos aplinkybės

1.       K. T. pagal ANK 213 straipsnio 3 dalį nubausta dėl to, kad būdama UAB „V.“ atstove 2019 m. birželio 10 d., 15.15 val., krovinių poste Vilniaus r., Bareikiškių k., Minsko pl. 202, įformino deklaruojamą prekę IM (duomenys neskelbtini) - freono dujas R134A, 1150 vnt. balionų, kurių vertė 49 197 Eur, importo deklaracijoje dokumentų sąraše įrašydama įrašą „Y926 NETAIKOMA“, tuo nurodydama, kad išleidžiant į laisvą apyvartą freono dujas balionuose netaikomas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų importo draudimas. Muitinio patikrinimo metu nustatyta, kad buvo vežamos freono dujos pakartotinai neužpildomose dujų talpyklose, kurių importui yra taikomi draudimai ir apribojimai, dėl neteisingai pateiktos informacijos muitinė neteko teisės patikrinti prekes muitinio įforminimo metu, tuo ji pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio nuostatas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2.       Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. T. ir jos atstovas advokatas Valdas Rakauskas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; teismui manant, kad K. T. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 213 straipsnio 3 dalyje, sudėtis, pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą - baudą be 1 150 vnt. freono dujų talpyklų konfiskavimo; prijungti papildomus įrodymus.

3.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų (specialisto išvadų), patvirtinančių, jog 1 150 vnt. freono dujų talpyklos yra vienkartinės. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dujų talpyklos negali būti pakartotinai užpildomos, vien tik vadovaudamasis ant talpyklų popierinės pakuotės esančios naudojimosi instrukcijos vertimu, kuri skirta buitinį vartotoją informuoti, kaip reikia elgtis su preke („do not refill cyllinder“ – „nereikia pildyti baliono“). Į bylą pateiktas vertimas nėra tikslus toje dalyje, kur nurodoma „Pakartotinai nepildykite baliono“. Ant pakuotės nurodytos „Apsaugos priemonės“ nėra techninis dujų talpyklos aprašymas, iš kurio galima būtų konstatuoti, jog talpyklos yra vienkartinės. Liudytoja N. M. nurodė, kad tik pagal vertimą iš anglų kalbos suprato, kad tai vienkartiniai balionai, bei pagal tai, kad čiaupas yra vienpusis. Vis dėlto, taros užpildymui gali būti naudojami ir kiti čiaupai, juos pakeičiant.

4.       Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas taip pat klaidingai konstatavo, jog dėl neteisingai pateiktos informacijos muitinė neteko teisės patikrinti prekių muitinio įforminimo metu. Liudytojų duoti parodymai patvirtina priešingai, t. y. liudytoja N. M. nurodė, kad ji buvo paskirta atlikti krovinio patikrinimą, kurio metu apžiūrėjo pakuotes vizualiai, fotografavo visas krovinio detales, padarė visų balionų nuotraukas. Liudytoja L. S. nurodė, kad 2019 m. birželio 10 d. atvykusi į darbą, rado tranzitinę deklaraciją su kroviniu ir laišką iš Muitinės departamento, kad atvyks krovinys su freono dujomis, kurį reikės patikrinti. 2019 m. birželio 7 d., kroviniui atvykus į muitinės postą, buvo užregistruota tranzito procedūra ir nurodyta, kad yra „raudonas kanalas“, reiškiantis privalomą detalų krovinio patikrinimą, bei duotas nurodymas neleisti vykdyti jokių muitinės procedūrų be muitinės pareigūnų tolimesnių nurodymų. 2019 m. birželio 10 d., iki 11.00 val. negavusi jokių nurodymų iš muitinės inspektorių, K. T. pati paskambino į muitinės postą, posto viršininkė L. S. nurodė atsiųsti krovinį lydinčius dokumentus el. paštu, kas ir buvo padaryta, ir laukti informacijos dėl tolimesnių veiksmų. Po kurio laiko L. S. paskambino ir pasakė, kad eina tikrinti krovinio, taip pat, kad K. T. atvažiuoti nereikia. 2019 m. birželio 10 d., 14.43 val., iš muitinės posto apeliantė gavo el. laišką, kad viskas patikrinta ir galima forminti importo procedūrą, buvo pateikta importo deklaracija į MDAS sistemą, taip įforminant muitinės procedūrą - prekių išleidimą į laisvą apyvartą. Vykdydama muitinės pareigūnų nurodymus, K. T. pateikė importo deklaraciją pagal krovinio pardavėjo pateiktus dokumentus, kuriuose nurodoma, kad dujų talpyklos yra daugkartinio naudojimo, todėl į deklaraciją ir įrašė kodą „Y926 netaikoma“. Kroviniui atvykus į muitinės postą, buvo pateikti visi dokumentai, krovinys patikrintas muitinės pareigūnų, todėl pareigūnai, dar iki importo procedūros įforminimo nustatę, kad dujos gabenamos vienkartiniuose balionuose, privalėjo pareikalauti papildomų dokumentų ir neleisti forminti importo.

5.       Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. UAB „V.“ pateikė pretenziją prekių siuntėjui (duomenys neskelbtini), prašant nuodyti, kodėl krovinys atsiųstas ne pagal pateiktą 2019 m. kovo 29 d. užsakymą, pagal kurį buvo užsakyta 1150 vnt. šaldymo dujų RI34A pildomuose balionuose su dvipuse sklende. Atsakydamas į pretenziją, 2019 m. rugpjūčio 15 d. prekių siuntėjas nurodė, kad šios prekės buvo išsiųstos per klaidą ir kad jos nebuvo skirtos UAB „V.“, taip pat pareikalavo krovinį grąžinti. Aptartos aplinkybės nepatvirtina K. T. kaltės padarant administracinį nusižengimą, numatytą ANK 213 straipsnio 3 dalyje, todėl administracinio nusižengimo teisena turėtų būti nutraukta.

6.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į šio pažeidimo pavojingumą visuomenei (pažeista prekių deklaravimo procedūra), pažeidimo padarymo aplinkybes (prekių siuntėjas išsiuntė ne UAB „V.“ skirtą krovinį, muitinės pareigūnams dar iki muitinės procedūros įforminimo atlikus krovinio tikrinimą nebuvo pareikalauta papildomų įrodymų, prekės nepateko į apyvartą), akivaizdu, kad K. T. paskirta 1600 Eur bauda su 1 150 vnt. freono dujų talpyklų (49 197 Eur vertės) konfiskavimu neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Be to, Vilniaus teritorinė muitinė 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 9VM191320S/I0000437940 pati pripažino UAB „V.“ vardu įformintą deklaraciją negaliojančia, tokiu būdu, prekės negali patekti į laisvą apyvartą. Konfiskavus freono dujų talpyklas, jų nebus galima grąžinti prekių siuntėjui. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai analogiškoje byloje 2019 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo nebuvo konfiskuotas krovinys. Taigi, administracinės nuobaudos tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti skiriant K. T. mažesnę baudą negu ANK 213 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali be 1 150 vnt. freono dujų talpyklų konfiskavimo.

7.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus teritorinė muitinė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

8.       Atsiliepime nurodoma, kad 2019 m. birželio 8 d. su tranzito deklaracija T1 MRN (duomenys neskelbtini) iš Klaipėdos teritorinės muitinės į Vilniaus „Savanorių“ krovinių postą atvyko krovinys (freono dujos R134a - tetrafluoretanas), skirtas UAB „V.“. 2019 m. birželio 8 d., 00.18 val., muitinio įforminimo metu, Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistema (toliau - RIKS) nukreipė deklaraciją į geltoną tikrinimo kanalą. RIKS patikrinimo instrukcijoje nurodyta, kad gauta informacija apie atvykstančius nelegalius fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (HFC) krovinius. Lenkijos muitinės duomenimis, importuotojas neturi kvotos, didžioji dalis krovinių gabenama vienkartinėse talpyklose. Atlikus dokumentinį patikrinimą, surašytas patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad krovinio dokumentai su krovinio nuotrauka išsiųsti Vilniaus teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriui, kad tranzito procedūrai netarifinio reguliavimo priemonės netaikomos. 2019 m. birželio 10 d., 15.13 val., Vilniaus krovinių postui „Centras“ (LTVC0100) Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (toliau - MDAS) priemonėmis buvo pateikta elektroninė importo deklaracija (toliau - EID) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išleidimui į laisvą apyvartą buvo deklaruojami sotieji fluoridai 1.1.1.2-tetrafluoretanas R134A (freono dujos) dujų balionuose. TARIC kodas 2903392690. Prekėms, deklaruojamoms minėtu TARIC kodu, taikomi draudimai ir apribojimai - reikalavimas turėti kvotą HFC, jei importuojamas dujų kiekis viršija 100 tonų CO2 bei draudimas rinkai pateikti pakartotinai neužpildomas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų talpyklas. Byloje nėra ginčo, kad K. T. EID 44 langelyje įrašė LITAR kodą „Y926 Prekės, kurioms netaikomas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų importo draudimas“. Dėl šio įrašo muitinio įforminimo metu RIKS nukreipė EID į žalią tikrinimo kanalą, deklaracija įsiformino automatiškai ir MDAS priemonėmis prekės buvo išleistos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo muitinei nepateikė informacijos, ar freonas gabenamas pakartotinai užpildomuose balionuose, ir todėl, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalimi, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą bei visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms, tinkamą atlikimą.

9.       Atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovaudamasis ANK reikalavimais, reglamentuojančiais piniginės baudos skyrimą, įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjos asmenybę, turtinę padėtį ir tinkamai individualizavo skiriamą administracinę nuobaudą.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

10.       K. T. nagrinėjamu atveju administracine tvarka yra nubausta už tai, kad būdama UAB „V.“ atstove (veikdama kaip muitinės tarpininkė) įformino deklaruojamą prekę - freono dujas R134A (1 150 vnt. balionų, 19 090 kg), importo deklaracijoje įrašydama įrašą „Y926 NETAIKOMA“, tuo nurodydama, kad išleidžiant į laisvą apyvartą freono dujas balionuose netaikomas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų importo draudimas. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje ginčas kilo, pirmiausia, dėl to, kad muitinės pareigūnai netinkamai nustatė, jog freono dujos buvo gabenamos vienkartinėje taroje (nors dėl to administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija prieštaringa), taip pat dėl to, kad tokį įrašą importo deklaracijoje K. T. padarė, būdama suklaidinta muitinės pareigūnų, leidusių jai forminti prekių (freono dujų) importą.

11.       Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančio Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 2 d. rašto Nr. (9.1)-4D5-11836 (b. l. 34), be Europos Komisijos išduodamos kvotos išleisti į ES laisvą apyvartą galima ne daugiau kaip 100 tonų CO2 ekvivalento F-dujų per metus, kam prilygtų 70 kg mišinio R-134A. UAB „V.“, Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, nėra registruota hidrofluorangliavandenilius importuoti norinčioms įmonėms privalomame F-dujų registre, taip pat neturi kvotos įsivežti 19 090 kg R-134A. Taigi, UAB „V.“ bet kuriuo atveju neturėjo teisės įsivežti tokio kiekio freono dujų R134A, nepriklausomai nuo to, kokioje taroje jos bebūtų. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad prekės buvo gabenamos būtent vienkartinėje taroje, o toks jų patekimas į laisvą apyvartą apskritai yra draudžiamas. Minėtame Aplinkos apsaugos departamento rašte nurodyta, kad tara nagrinėjamu atveju pakartotinai nėra užpildoma, taros pakuotės yra popierinės, o ant pakuočių anglų kalba užrašyta „Do not refill cylinder“, t. y. „pakartotinai neužpildyti“. Administracinio nusižengimo byloje yra ir oficialus pakuotės vertimas į lietuvių kalbą (b. l. 14), vertėja A. K., būdama įspėta dėl atsakomybės už sąmoningai melagingą vertimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, užrašą „Do not refill cylinder“ taip pat išvertė kaip „pakartotinai nepildykite baliono“. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti šio vertimo teisingumu. Svarbu pažymėti, kad apie tai, jog sulaikytos freono dujos yra vienkartinėje taroje, leidžia spręsti ne tik aptartas užrašas ant pakuotės. Apklausos pirmosios instancijos teisme metu liudytoja N. M., dirbanti vyr. inspektore Vilniaus teritorinėje muitinėje, nurodė, kad daugkartinio naudojimo balionuose čiaupas turi būti dvipusis, o šiuo atveju čiaupas buvo vienpusis, tokio baliono neįmanoma papildyti. Negana to, administracinio nusižengimo byloje yra ir pardavėjo (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 15 d. atsakymas į UAB „V.“ 2019 m. rugpjūčio 13 d. pretenziją dėl prekių siuntos (b. l. 66, 68-69, 72), iš kurio matyti, kad pardavėjas nurodo per klaidą išsiuntęs užsakymą vienkartinėje taroje. K. T., apklausiama pirmosios instancijos teisme, nurodė žinanti, kad aptariamų prekių negalima gabenti vienkartinėje taroje. Taigi, visuma nustatytų aplinkybių leidžia neabejotinai tvirtinti, kad freono dujos R134A (1 150 vnt. balionų) nagrinėjamu atveju buvo gabenamos vienkartinėje taroje, o tokias prekes yra draudžiama paleisti į laisvą apyvartą, kas reiškia, kad K. T. importo deklaracijoje IM (duomenys neskelbtini) nepagrįstai nurodė, kad šiuo atveju yra netaikomas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų importo draudimas, t. y. įrašė „Y926 NETAIKOMA“, dėl ko muitinė neteko teisės patikrinti prekes muitinio įforminimo metu.

12.       ANK 213 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pateikdama muitiniam įforminimui elektroninę importo deklaraciją, K. T. tapo atsakinga, kad duomenys apie prekes atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijoje. 

13.       Apeliantė savo kaltę ginčija, argumentuodama iš esmės tuo, kad ji užsakinėjo freono dujas daugkartinėje taroje, todėl nežinojo, kad prekės bus atsiųstos vienkartinėje taroje, be to, muitinės pareigūnai jai leido forminti importą, todėl tokiu būdu ją suklaidino. Sutiktina, kad administracinio nusižengimo byloje esantys dokumentai (b. l. 20-21) patvirtina, kad UAB „V.“ užsakinėjo šaldymo dujų R134A papildymo balionus su dvipuse sklende, o pardavėjas patvirtino, kad 1150 vnt. šaldymo dujų R134A vienkartiniuose balionuose išsiuntė per klaidą (b. l. 66, 72). Nepaisant to, kaip nurodyta šios nutarties 12 punkte, būtent K. T. buvo atsakinga už tai, kad deklaracijoje būtų nurodyti teisingi, realų krovinį, o ne jo užsakymo dokumentus, atitinkantys duomenys.

14.       Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumos, 2019 m. birželio 8 d. su tranzito deklaracija T1 MRN (duomenys neskelbtini) iš Klaipėdos teritorinės muitinės į Vilniaus „Savanorių“ krovinių postą atvyko krovinys (freono dujos R134A - tetrafluoretanas), skirtas UAB „V.“. 2019 m. birželio 8 d., 00.18 val., muitinio įforminimo metu, Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistema nukreipė deklaraciją į geltoną tikrinimo kanalą. Atlikus dokumentinį patikrinimą, surašytas patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad krovinio dokumentai su krovinio nuotrauka išsiųsti Vilniaus teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriui, kad tranzito procedūrai netarifinio reguliavimo priemonės netaikomos. 2019 m. birželio 10 d., 15.13 val., Vilniaus krovinių postui „Centras“ Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos priemonėmis buvo pateikta elektroninė importo deklaracija (toliau – ir EID) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išleidimui į laisvą apyvartą buvo deklaruojami sotieji fluoridai 1.1.1.2-tetrafluoretanas R134A (freono dujos) dujų balionuose. TARIC kodas 2903392690. Prekėms, deklaruojamoms minėtu TARIC kodu, taikomi draudimai ir apribojimai - reikalavimas turėti kvotą, jei importuojamas dujų kiekis viršija 100 tonų CO2 bei draudimas rinkai pateikti pakartotinai neužpildomas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų talpyklas. Kadangi K. T. EID 44 langelyje įrašė LITAR kodą „Y926 Prekės, kurioms netaikomas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų importo draudimas“, Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistema nukreipė EID į žalią tikrinimo kanalą, deklaracija įsiformino automatiškai ir Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos priemonėmis prekės buvo išleistos, ko negalėjo būti, kadangi fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų talpyklos buvo pakartotinai neužpildomos.

15.       Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad po dokumentinio patikrinimo (2019 m. birželio 10 d.) K. T. elektroniniu paštu iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gavo laišką, kurio turinys – „patikrinom, galit forminti IM“ (b. l. 19). Muitinės pareigūnai neginčija tokį laišką deklarantei siuntę. Vis dėlto, K. T. neteisingai interpretuoja šio laiško turinį, kaip jai duotą leidimą leisti prekes į laisvą apyvartą. Apklausos apeliacinės instancijos teisme metu liudytoja L. S., dirbanti vyr. inspektore Vilniaus teritorinėje muitinėje, paaiškino, kad IM yra deklaracijos tipas, o procedūros gali būti skirtingos, t. y. tranzitas, muitinės sandėliavimas, taip pat ir išleidimas į laisvą apyvartą, visais šiais atvejais būtų pildoma IM tipo deklaracija. Taigi, nurodydami, kad galima forminti IM, muitinės pareigūnai nežinojo, kokią procedūrą pasirinks deklarantė, tokiu būdu jai nebuvo duotas leidimas pasirinkti būtent prekių išleidimą į laisvą apyvartą. Kaip nurodė liudytoja L. S., jeigu būtų buvusi pasirinkta tranzito procedūra, problemų nebūtų kilę, nes aptariamos prekės tranzitu gali būti gabenamos ir vienkartinėje taroje. Taigi, K. T., gavusi leidimą forminti IM tipo deklaraciją ir pagal einamas pareigas (b. l. 123) turėjusi žinoti to reikšmę, pati pasirinko konkrečią procedūrą, t. y. prekių išleidimą į laisvą apyvartą, o tokiu atveju negalėjo deklaracijoje nurodyti LITAR kodo „Y926 Prekės, kurioms netaikomas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų importo draudimas“, kadangi prekės buvo vienkartinėje taroje.

16.       K. T. viso administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad ji neturėjo galimybės realiai patikrinti krovinio ir įsitikinti tuo, ar gabenamos prekės atitinka krovinio pardavėjo pateikiamus dokumentus. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teisme liudytoja L. S. nurodė, kad apžiūrėti krovinį yra deklaranto, šiuo atveju K. T., teisė, ji turi teisę apžiūrėti krovinį prieš deklaruojant prekes, tokiu atveju ji turėtų kreiptis į muitinės postą su prašymu. Liudytoja N. M. papildė, kad deklarantai turi galimybę patikrinti prekes, pavyzdžiui, pasidėti jas į muitinės sandėlį, gali priduoti prekes į laboratoriją, pasiskambinti į departamentą. Tai reiškia, kad apeliantė neturėjo laukti muitinės pareigūnų pakvietimo dalyvauti krovinio patikrinime, tokią teisę ji turėjo pati. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju K. T. šia savo turima teise nepasinaudojo ir prisiėmė visą atsakomybę, jai tenkančią pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnį. Taigi, K. T. kaip deklaranto UAB „V.“ atstovė, veikusi kaip muitinės tarpininkė (b. l. 123), savo srities profesionalė, šį darbą dirbanti šešerius metus, turėjo pareigą ir visas galimybes pateikti deklaracijoje teisingus duomenis, tačiau to nepadarė, todėl yra pagrįstai nubausta pagal ANK 213 straipsnio 3 dalį. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad UAB „V.“ freono dujas R134A gabena ne pirmą kartą (b. l. 18), įmonėje už muitinės procedūras, prekių užsakymą, jų atvežimą, tranzitą, importą, klientų paiešką ir bendravimą su jais, UAB „V.“ direktoriaus V. K. teigimu, buvo atsakinga būtent K. T., kas tik patvirtina, kad ji turėjo išmanyti aptariamų prekių užsakymą ir jų įvežimo į Lietuvos Respubliką galimybes, taip pat neabejotinai turėjo žinoti apie savo teisę patikrinti krovinį prieš deklaracijos pateikimą bei pareigą deklaracijoje nurodyti teisingus duomenis.

17.       Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti jiems galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

18.       Skirdamas administracinę nuobaudą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į įstatyme numatytus kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su finansų sistema, į Lietuvos Respubliką bandyta įvežti didelį kiekį (1150 vnt. balionų, 19 090 kg) prekių - freono dujų R134A, kurių patekimas į laisvą apyvartą vienkartinėje taroje yra uždraustas, šis pažeidimas padarytas esant neatsargiai kaltės formai (ANK 9 straipsnio 3 dalis), K. T. dirbanti, iki šio nusižengimo padarymo administracine tvarka buvo bausta keturis kartus (b. l. 9-12), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad K. T. pagal ANK 213 straipsnio 3 dalį pagrįstai paskirta bauda, didesnė nei šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali (1 600 Eur). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių baudos dydis turėtų būti mažinamas, juo labiau, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių galima būtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, tokių išskirtinių aplinkybių nenurodoma ir apeliaciniame skunde.

19.       ANK 213 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas prekių konfiskavimas. Kadangi, K. T. atstovo teigimu, pagal ANK 213 straipsnio 4 dalį prekių konfiskavimas nagrinėjamu atveju nėra privalomas, pirmosios instancijos teismas šios administracinio poveikio priemonės skyrimo nemotyvavo, administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir netaikant turto konfiskavimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad ANK 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, o daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais. Taigi, nagrinėjamu atveju 1150 vnt. freono dujų talpyklų konfiskavimas paskirtas pagrįstai, kadangi šių prekių, esančių vienkartinėse talpose, apyvarta Lietuvos Respublikoje yra uždrausta.

20.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai analogiškoje byloje Nr. A8.-615-834/2019 2019 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo krovinys nebuvo konfiskuotas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Taigi, įstatymas neįpareigoja aukštesnės instancijos teismų atsižvelgti į žemesnės instancijos teismų priimtus sprendimus ir šiuose sprendimuose pateiktas teisės aiškinimo taisykles, kas reiškia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutarimas Nr. A8.-615-834/2019 apygardos teismo nesaisto. Pažymėtina ir tai, kad šio nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas aukštesnės instancijos teismo tikrintas nebuvo. Be to, teismų praktiką administracinio nusižengimo bylose formuoja ne pirmosios, o aukštesnės instancijos teismai – apygardos teismai bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o tokių precedentų apeliantai nepateikia.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

K. T. ir jos atstovo advokato Valdo Rakausko apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                  Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė