Civilinė byla Nr. 2A-364-210/2017

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00106-2016-2

                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11.;3.3.1.20.;

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

            teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo  Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-8-671/2017 pagal ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui J. R. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 160,73 Eur žalos aplinkai atlyginimą. Nurodė, kad atsakovas iš G. A. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2013 m. (tiksli data ir laikas nenustatyti) savavališkai naudodamas žemės gelmes iškasė ir pagrobė (savavališkai naudojo) ne mažiau kaip 60 m3 grunto. Tokia veika atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 11 str. 1 d. ir 12 str. 1 d. Atsakovas, neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo, neteisėtai naudojo Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir padarė 160,73 Eur žalą aplinkai.

2. Atsakovas J. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad tvarkant savo namo aplinką jam pritrūko grunto, todėl pasamdė krovininį automobilį, kad parvežtų grunto iš žemė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, nenustatyta, kam konkrečiai padaryta žala – valstybei ar žemės savininkui, tai turi esminės reikšmės bylai. Be to, būtina nustatyti, iš kurio žemės paviršiaus sluoksnio buvo imtas gruntas ar iškasenos, taip pat nenustatyta, iš kurios vietos ir kokio storio žemės paviršius buvo nuvežtas.

                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento  priteisė J. R. 600 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas įvertinęs įrodymų visumą, padarė išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtais veiksmais sukeltos žalos gamtai padarymo fakto, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinį atmetė.

5. Atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas – atsiliepimo į ieškinį apimtį ir jo turinį (didesnę dalį turinio sudaro įstatymų ir kitų teisės aktų normų perrašymas), kad atsiliepimui į ieškinį parengti nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, į  parengiamųjų ir teismo posėdžių trukmę, teismas iš ieškovo atsakovui priteisė 600 Eur teisinės pagalbos išlaidas, sumažindamas jas nuo 1000 Eur.

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo sumažinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimu priteistas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    6. 1. Apelianto teigimu, nagrinėta byla nebuvo sudėtinga ir didelės apimties, atsiliepimą į ieškinį sudarė 3 puslapių tekstas, o jo turinio didesnę dalį sudarė įstatymų ir kitų teisės aktų normų perrašymas, atsiliepimui į ieškinį parengti nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, trumpa parengiamųjų ir teismo posėdžių trukmė, mažas prašomos priteisti žalos dydis (160,73 Eur) šią bylą padarė ne tokią sudėtingą ir visa tai palengvino atstovavimą, todėl apeliantas prašo sumažinti teismo priteistas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. R. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

    7.1. Apeliantas nenurodo, iki kokios sumos reiktų sumažinti priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį. Procesiniai dokumentai nėra matuojami lapais, o atstovavimo išlaidų dydžiui neturi jokios įtakos mažas ieškinio dydis. Pats ieškovas didele dalimi prisidėjo prie atstovavimo išlaidų didinimo, nes reiškė reikalavimus atidėti ir sustabdyti bylos nagrinėjimą, neatsiėmė ieškinio, nors buvo akivaizdu, kad ieškinys nepagrįstas. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinius skundu apeliantas prašo sumažinti teismo priteistų jau sumažintų bylinėjimosi išlaidų dydį pirmosios instancijos teisme.

9. Nagrinėjamu atveju apelianto ieškinys atmestas. Pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

10. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Nagrinėjamu atveju atsakovas J. R. byloje naudojosi advokato M. G. paslaugomis. Pirmosios instancijos teismui atsakovas pateikė įrodymus, kad jis byloje patyrė 1000 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, jas prašė priteisti iš ieškovo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą ir apimtį, sumažino ir priteisė 600 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

11. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalba apmokėjimo atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už teisinę pagalbą gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-533/2008). Tai reiškia, jog nuspręsti dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio yra teismo diskrecija, nepriklausomai nuo to, kokia tvarka buvo kreiptasi į teismą. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, šalių elgesį proceso metu, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, jog taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

12. Teismas kiekvienu atveju individualiai įvertinta bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis ir jų dydžio pagrįstumą. Be to, civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, turi būti aiškinamos ir taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino bylos sudėtingumą, pateikto atsiliepimo į ieškinio turinį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, atsižvelgė į Rekomendacijose nurodytus paslaugų dydžius ir teismų praktiką ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pagrįstai išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą sumažino iki 600,00 Eur.

14. Iš apeliacinio skundo turinio ir dalyko akivaizdu, kad apeliantas teismo sumažintų iki 600 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti neskundžia. Iš esmės apeliantas prašo sumažinti šias teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas jokių naujų argumentų, kurie sudarytų pagrindą dar mažinti teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė. Apeliaciniame skunde yra atkartojami teismo įvertinti kriterijai lėmę bylinėjimosi išlaidų mažinimą. Be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, apeliantas net nenurodo, iki kokios sumos prašoma sumažinti priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį. Pažymėtina ir tai, kad atstovavimo išlaidų dydį negali lemti mažas pareikšto ieškinio dydis. Pagal CPK 178 straipsnį apeliantas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Dėl šios priežasties priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka tiek teisinį reguliavimą, tiek teisingumo bei protingumo principus ir nėra per didelės, todėl nėra mažinamos.

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisės normomis ir suformuota teismų praktika, pagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas nuo 1000 Eur iki 600 Eur. Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                    Vytautas Kursevičius