Administracinė byla Nr. A-2427-492/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02465-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – Taryba) 2017 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. KT-22 (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. birželio 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1076-173/2014 pareiškėjui buvo pavesta atlikti teismo statybos techninę ekspertizę. Ieškovas ERGO Insurance SE dėl eksperto paskyrimo ir dėl ekspertui pavestų atsakyti klausimų pateikė atskirąjį skundą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Ekspertizės aktas buvo parengtas 2015 m. lapkričio 11 d. ir su civilinės bylos medžiaga grąžintas Kauno apygardos teismui. 2016 m. gegužės 11 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ pateikė skundą dėl pareiškėjo galėjimo atlikti ekspertizę. Skunde AB „Panevėžio statybos trestas“ nurodė, kad pareiškėjas atliko viso ypatingo statinio ekspertizę, neturėdamas tam suteiktos kvalifikacijos, pateikė ekspertizės aktą neatitinkantį ekspertinio tyrimo rezultatų įforminimui keliamų reikalavimų, savarankiškai rinko tyrimui papildomą medžiagą, neatsakė į pateiktą klausimą Nr. 3 ir nenurodė priežasčių ir tokiu būdu grubiai pažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksą, patvirtintą Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-6 „Dėl teismo ekspertų profesinės etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – ir Etikos kodeksas) ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo reikalavimus. Taryba 2017 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. KT-22 pareiškėjui pareiškė įspėjimą. Buvo nuspręsta, kad pareiškėjas pažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse įtvirtintą profesionalumo principą (5.1 ir 5.2 punktai), nes tariamai savarankiškai rinko įrodymus ir sąžiningumo principą (7.3 punktas), nes neturėjo tinkamos kvalifikacijos.
3. Pareiškėjas nurodė, kad teismo eksperto kandidatūrą patikrina ekspertą skiriantis teismas. Taryba, konstatuodama, kad pareiškėjas neturi tinkamos kvalifikacijos, neįvertino, kad kvalifikacijos sąvoka apima ne tik įgytą išsilavinimą, bet ir turimas žinias. Taryba padarė visiškai nepagrįstas ir neteisėtas išvadas, kad nors pareiškėjui suteikta kvalifikacija ir leidžia spręsti klausimus, susijusius su statinio projektavimu ir statinio statybos ir statinio specialiųjų statybos darbų technine priežiūra, tačiau išduotose kvalifikacijos atestatuose nėra numatyta teisė vykdyti veiklą, susijusią su gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų projektų ar jų dalių rengimu ir projektų vykdymo priežiūra, šių pastatų statyba, statybos technine priežiūra ar ekspertize, atitinkamai pareiškėjas negali atlikti teismo ekspertizės, kai tyrimo objektas yra visas gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatas. Pareiškėjo teigimu, ši Tarybos pozicija suformuota visiškai neįsigilinant į tikrąsias faktines aplinkybes. Pareiškėjo turima kvalifikacija teismo statybos techninei ekspertizei atlikti visiškai pakankama ir pareiškėjas, atlikdamas ekspertizę neperžengė įstatymų nustatytų ribų. Kauno apygardos teismo paskirtos ekspertizės metu pareiškėjas turėjo atsakyti į 8 teismo suformuluotus klausimus. Kitaip tariant, pareiškėjas turėjo atlikti ne viso statinio ekspertizę ir parengti ekspertizės aktą, kaip kad nurodyta skundžiamame sprendime, bet atlikti ekspertizę tiek, kiek tai susiję su teismo suformuluotais klausimais. Ekspertizės akte yra gana išsamiai apibūdinti duomenys apie pareiškėjo išsilavinimą ir kvalifikaciją, kurie vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjas turėjo / turi specialiųjų žinių, reikalingų atlikti teismo statybos techninę ekspertizę. Aplinkybę, kad pareiškėjas turėjo pakankamai specialiųjų žinių ir reikiamą kompetenciją bei kvalifikaciją patvirtina ir aplinkybė, jog ekspertizei atlikti teismas paskyrė būtent jį. Įstatymai numato, jog teismas nusprendęs skirti ekspertizę atlikti atitinkamai teismo ekspertui, ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar eksperto kandidatūra yra tinkama, ar ne. Būtent teismo prerogatyva yra užtikrinti, kad būtų surenkami tik tokie įrodymai, kurie atitinka įrodymų leistinumo ir sąsajumo taisyklę.
4. Pareiškėjas pabrėžė, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi ex officio (liet. pagal pareigas) nutaręs skirti teismo ekspertizę ir ją pavesdamas atlikti pareiškėjui, įvertino bei pritarė būtent jo kandidatūrai dėl teismo ekspertizės teikimo. Priešingų išvadų teikimas iš principo reiškia Kauno apygardos teismo įsiteisėjusios 2014 m. birželio 3 d. nutarties kvestionavimą bei imperatyvių normų, reglamentuojančių teismų valdžios atskirtumą pažeidimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas turi teismo eksperto statusą, byloje esantys sertifikatai patvirtina, kad jis turėjo reikiamą kvalifikaciją atlikti paskirtą ekspertizę.
5. Pareiškėjo manymu, nei įrašymas į teismo ekspertų sąrašą, nei kokie nors kvalifikaciniai pažymėjimai nėra būtina sąlyga, suteikianti teisę atlikti teismo ekspertizes. Svarbu, kad ekspertas turėtų specialiųjų žinių tokiai ekspertizei atlikti, o jo objektyvumas ir nešališkumas nekeltų jokių abejonių. Kvalifikacijos atestatai yra tik teisę eiti tam tikras pareigas ar užsiimti tam tikra ūkine – komercine veikla suteikiantis dokumentas, tačiau jokiu būdu negali būti laikomas išsamiu informacijos šaltiniu apie teismo eksperto turimas specialias žinias.
6. Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnyba visiškai nepagrįstai pareiškėjo atliktą objekto apžiūrą ir su tuo susijusių dokumentų gavimą laiko savarankišku įrodymų rinkimu. Pareiškėjas nerinko jokių įrodymų, tačiau, pažymėjo, kad atlikdamas ekspertizę ekspertas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, o apžiūrėdamas tyrimo objektą gali apžiūrėti ir su objektu turimus duomenis, gauti kitus duomenis, reikalingus ekspertizei atlikti.
7. Pareiškėjo įsitikinimu, nepaisant to, kad nėra teisės normos, kuri aiškiai ir konkrečiai reglamentuotų terminus konkretiems Tarybos veiksmams atlikti, ši remdamasi protingumo, operatyvumo, teisingumo bei proporcingumo principais turėtų skundus nagrinėti kiek įmanoma operatyvesniais terminais. Šiuo atveju 2016 m. gegužės 11 d. akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Panevėžio statybos trestas“ skundą dėl pareiškėjo veiksmų Taryba išnagrinėjo ir ginčijamą Sprendimą priėmė daugiau nei po metų, t. y. tik 2017 m. birželio 19 d. ir po trijų metų nuo eksperto paskyrimo teismo ekspertizei atlikti. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju, remiantis kituose procesuose numatytais administracinių nuobaudų paskyrimo terminais, galima pagrįstai teigti, kad pareiškėjui paskirta nuobauda – įspėjimas, paskirta praėjus neproporcingai ilgam laiko tarpui nuo tariamo pažeidimo atsiradimo dienos. Pareiškėjo nuomone nuobauda galėjo būti skiriama ne vėliau kaip per metus laiko nuo skundo gavimo.
8. Atsakovas Taryba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
9. Taryba nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartyje, kuria pareiškėjui pavesta atlikti ekspertizę, nėra nurodyti jokie motyvai, kodėl buvo pasirinkta pareiškėjo kandidatūra, kaip teismas nusprendė, kad ekspertas turi pakankamai specialių žinių ekspertizei atlikti (kokios buvo siūlomos teismo ekspertų kandidatūros, ar buvo vertintini jų išsilavinimą bei kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, kokios aplinkybės nulėmė konkretaus teismo eksperto pasirinkimą). Vien tik ta aplinkybė, jog asmuo yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą dar nereiškia, kad ekspertas turi tinkamą bei pakankamą kvalifikaciją atsakyti į teismo klausimus konkrečioje nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje buvo paskirta statybos techninės veiklos ekspertizė. Pagal pareiškėjo turimus kvalifikacijos atestatus jam yra suteikiama teisė atlikti statybos techninę veiklą tam tikroje jos srityje. Pareiškėjas neturi teisės vadovauti visoms statybos techninės veiklos sritims, todėl teismą galėjo suklaidinti jo turimi kvalifikaciniai atestatai.
10. Taryba akcentavo, kad Tarybos sprendimas dėl pareiškėjo kvalifikacijos nepakankamumo ekspertizei atlikti paremtas jam suteiktų kvalifikacijų analize, ekspertizės akto duomenimis, valstybės įmonės (toliau – VĮ) Statybos produktų sertifikavimo centro, vykdančio statybos specialistų atestavimą, pateiktais duomenimis bei Tarybos nario, kuris yra VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro statybos specialistų atestacijos komisijos narys, kompetentinga nuomone. Pareiškėjui suteikta kvalifikacija leidžia jam spręsti klausimus, susijusius su statinio projektavimu, t. y. projekto ar projekto dalies rengimu, projekto dalies ekspertize, projekto ar projekto dalies vykdymo priežiūra, statinio statybos ir statinio specialiųjų statybos darbų technine priežiūra, kai statiniai yra inžineriniai tinklai (vandentiekio ir nuotekų šalinimo), hidrotechnikos statiniai, negyvenamieji pastatai (garažų, gamybos, pramonės ir sandėliavimo paskirties), susisiekimo komunikacijos (keliai (gatvės)), kitos paskirties inžineriniai statiniai (sąvartynai), kitos paskirties statiniai bei specialieji statybos darbai, susiję su vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimu ir šalinimo inžinerinių sistemų įrengimu. Pareiškėjui išduotuose kvalifikacijos atestatuose nėra numatyta teisė vykdyti veiklą, susijusią su gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų projektų ar jų dalių rengimu ir projektų vykdymo priežiūra ar šių pastatų statyba, statybos technine priežiūra ar ekspertize, atitinkamai teismo ekspertas negali atlikti teismo ekspertizės, kai tyrimo objektas yra visas gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatas. Atsižvelgiant į tai, kad teismo eksperto, kaip statybos specialisto veikla, yra gan siaura, jis neturi profesinės patirties kitose statybos srities veiklose, tokiose kaip pvz., pastatų statyba, statybos techninė priežiūra, todėl atsakovas darė išvadą, kad toks specialistas negali turėti ir pakankamai specialiųjų žinių, susijusių su statybos darbų technologijomis, pastatų statybinėmis konstrukcijomis, medžiagų kokybe ir pan., juolab ir turimas išsilavinimas ne statybos inžinerijos, o mechanikos inžinerijos srityje nesuteikia tokių specialiųjų žinių apie statybos darbų sritį. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjas neatitiko teismo eksperto reikiamos kvalifikacijos trimis aspektais – pagal bazinį išsilavinimą, pagal specialių žinių sritį ir neturėdamas patirties (nors pareiškėjas deklaruoja priešingai), nes negalėjo jos įgyti vykdydamas savo veiklą dėl ribotos veiklos srities.
11. Atsakovas nurodė, kad aptariamu atveju ekspertizės objektas buvo gyvenamasis namas su administracinėmis, maitinimo, prekybos, paslaugų patalpomis ir požemine automobilių stovėjimo aikštele, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas. Teismo klausimai ekspertizei buvo susiję su minėto pastato rangovo AB „Panevėžio statybos trestas“ bei subrangovo atliktų statybų rangos darbų atitikimo normatyviniams statybos techniniams dokumentams vertinimu, pastato defektų ir jų atsiradimo priežasčių nustatymu, defektų šalinimo kainos nustatymu ir kt. Pareiškėjas, vykdydamas teismo pavedimą, vertino ekspertinio tyrimo medžiagą, atliko pastato apžiūrą, vertino pastato stogą, bendrąsias patalpas, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę bei pastato išorę ir nustatinėjo defektus. Pastatas buvo vertintas kompleksiškai, vadovaujantis statybos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, todėl pareiškėjas pats sau prieštarauja teigdamas, kad neatliko viso statinio ekspertizės bei, kad teismo statybos techninė ekspertizė ir statinio ekspertizė yra visiškai skirtingi dalykai, reglamentuojami skirtingų teisės aktų.
12. Atsakovas teigė, kad 2016 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje, kuriame pareiškėjas teikė paaiškinimus dėl ekspertizės išvadų, teismo ekspertas patvirtino, kad rašto teismui su prašymu išreikalauti iš ginčo šalių papildomą medžiagą ir pateikti ekspertizei nebuvo teikęs. Be to, teismo ekspertas pripažino, kad nežino, ar tokie jo veiksmai laikytini savarankišku įrodymu rinkimu. Posėdyje paaiškėjo, kad teismo eksperto iš ieškovo papildomai gautos techninės dokumentacijos, kuria remiantis buvo atlikta ekspertizė, nėra civilinės bylos medžiagoje. Proceso šalys neturėjo galimybės susipažinti su šiais dokumentais, todėl iškilo klausimas dėl tiriamosios medžiagos patikimumo ir ekspertizės išvadų pagrįstumo. Akcentavo, kad proceso įstatymų kontekste apskritai tik teismo pateikta papildoma medžiaga ekspertui gali būti laikoma autentiška ir patikima ir atitinkamai tik medžiaga, esanti bylos medžiagoje gali būti pripažįstama tiriamąja medžiaga ekspertinių tyrimų atlikimui. Tarybai akivaizdu, jog buvo pažeisti Etikos kodekse numatyti profesionalumo ir sąžiningumo principai, todėl Taryba pagrįstai teismo ekspertui skyrė švelniausią sankciją – įspėjimą.
13. Atsakovas pažymėjo, kad nei Teismo ekspertizės įstatymas nei kiti teisės aktai, reglamentuojantys Tarybos veiklą, nenustato terminų skundo išnagrinėjimui ir atsakomybės taikymui. Atsižvelgiant į tai, kad Teismo ekspertizė įstatyme yra įtvirtinti specifiniai reikalavimai teismo ekspertams ir jų veiklai nagrinėjamu atveju taikytinas panašius santykius reglamentuojantis – Valstybės tarnybos įstatymas.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Panevėžio statybos trestas“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
15. AB „Panevėžio statybos trestas“ paaiškino, kad ekspertizės išvadų teisėtumą ir pagrįstumą nagrinėja išimtinai teismai, tačiau dėl eksperto kvalifikacijos ir jos apimties sprendžia Taryba, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokius faktus, nes tam reikia turėti specialių profesinių ir teisinių žinių. Tik Tarybai priėmus Sprendimą paaiškėjo, kad pareiškėjo kvalifikacija nesuteikė jam teisės atlikti viso ypatingo statinio ekspertizę, nes jo kvalifikacija apėmė tik minėto statinio projekto dalių: vandentiekio ir nuotekų šalinimo ekspertizę. Pareiškėjas yra baigęs Vilniaus Gedimino technikos universitetą ir įgijęs mechanikos inžinerijos bakalauro bei mechanikos programas, jis neįgijo specialiųjų statybinių žinių apie pastatų statybines konstrukcijas, statybos darbų technologiją ir kitų žinių apie statybos darbų sritį. Pareiškėjas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą kaip teismo ekspertas, turintis teisę atlikti statybos techninės veiklos ekspertizę jo turimų kvalifikacinių atestatų ribose. Asmenį įrašant į ekspertų sąrašą yra aiškiai nurodomi jo turimi kvalifikaciniai atestatai bei kokiose konkrečiose srityse jis gali atlikti ekspertizę. AB „Panevėžio statybos trestas“ kėlė prielaidą, kad pareiškėjas tokių specialių žinių neturi, nes nesugebėjo ar nenorėjo laikyti tokių egzaminų ir gauti atitinkamus atestatus. Ekspertui vien turėti universitetinį išsilavinimą nepakanka. Toks asmuo turi turėti ne tik atitinkamą išsilavinimą, tačiau turi turėti atitinkamą darbo stažą, turi būti išlaikęs tam tikros srities specialių žinių egzaminą bei gauti atitinkamos srities atestatą, kad galėtų vykdyti atitinkamoje srityje veiklą. AB „Panevėžio statybos trestas“ teigimu, iš ekspertizės akto turinio nustatyta, kad pareiškėjas faktiškai vertino visą statinį bei pateikė išvadas ne tik dėl statinio projekto dalių: vandentiekio ir nuotekų šalinimo, tačiau ir dėl vidaus ir išorės apdailos, vidaus ir išorės darbų, stogo, automobilių stovėjimo aikštelių ir kitų dalių. Pareiškėjo argumentai, kad jis turėjo teisę savarankiškai rinkti įrodymus yra nepagrįsti ir prieštarauja Teismo ekspertizės įstatymo nuostatoms. Pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą dėl įrodymų išreikalavimo, tačiau to nepadarė.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo S. V. skundą tenkino ir panaikino Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2017 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. KT-22.
17. Teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad 2014 m. birželio 3 d. Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1076-173/2014 nutarė skirti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos techninę ekspertizę, kurią pavedė atlikti pareiškėjui. 2015 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas parengė ekspertizės aktą Nr. 15/1114. 2016 m. gegužės 11 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ pateikė skundą Tarybai dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų. Skunde teigiama, kad pareiškėjas atliko ypatingo statinio ekspertizę neturėdamas tam suteiktų kvalifikacinių atestatų, o tuo pačiu ir specialių žinių, pareiškėjas savarankiškai rinko papildomą medžiagą, nors Teismo ekspertizės įstatymo 11 straipsnio 3 dalis tai daryti draudžia. 2017 m. birželio 19 d. Taryba priėmė sprendimą Nr. KT-22, kuriuo nusprendė pareiškėjui paskirti įspėjimą. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjo turima kvalifikacija buvo nepakankama atlikti viso gyvenamojo pastato su administracinėmis patalpomis ir automobilių garažu ekspertinį tyrimą ir buvo pažeistas Teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnis, Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso profesionalumo (5.1 punktas), sąžiningumo (7.3 punktas) principai.
18. Teismas nurodė, kad byloje keliamas klausimas, ar pareiškėjo turima kvalifikacija buvo tinkama 2014 m. birželio 3 d. Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1076-173/2014 paskirtai pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos techninei ekspertizei atlikti.
19. Teismas analizavo ginčo teisiniams santykiams aktualų teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 212 str. 1 d. ir Teismo ekspertizės įstatymo 22 str., Etikos kodekso 5 ir 7 p.). Pagal šias nuostatas teismo ekspertas atlieka ekspertizę tik remdamasis savo turimomis specialiomis žiniomis (Teismo ekspertizės įstatymo 22 str.) ir turi atsisakyti tirti ne jo kompetencijai priskirtus klausimus (Etikos kodekse nustatytas sąžiningumo principas).
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad remiantis pareiškėjo 2015 m. lapkričio 14 d. ekspertizės aktu Nr. 15/1114 Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-312-173/2016. Šiame sprendime buvo konstatuota, kad teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjo kompetencijos ir atliktos ekspertizės išvadų. Pareiškėjas yra teismo ekspertas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1R-165 „Dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą“ įrašytas į ekspertų sąrašą, kuriuo teismas vadovavosi pavedant pareiškėjui atlikti ginčo objekto ekspertizę. Pareiškėjas turi visus reikalingus sertifikatus tokiai ekspertizei atlikti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuota, kad Kauno apygardos teismas, prieš pavesdamas atlikti pareiškėjui ekspertizę byloje įvertino pareiškėjo turimą kvalifikaciją ir laikė ją tinkama. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo, 2017 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-352-407/2017 taip pat konstatavo, kad pareiškėjas turi teismo eksperto statusą, teismui pateikti sertifikatai patvirtina, kad jis turėjo reikiamą kvalifikaciją atlikti paskirtą ekspertizę. Teismas sprendė, kad šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, jog pareiškėjas turėjo reikiamą kvalifikaciją ekspertizei atlikti ir rėmėsi savo srities specialiomis žiniomis, nes teismo eksperto išvados, išeinančios už eksperto specialių žinių ribų, negali turėti įrodomosios reikšmės. Iš nurodytos civilinės bylos medžiagos teismas sprendė, kad teismo ekspertizės aktas, kaip rašytinis įrodymas minėtoje byloje buvo vertinamas ir įvertintas visų įrodymų, esančių byloje kontekste. Nagrinėjamu atveju teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas atlikdamas ekspertizę ir surašydamas ekspertizės aktą pažeidė Teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnį bei Etikos kodekse įtvirtintus profesionalumo ir sąžiningumo principus.
21. Teismas identifikavo, kad byloje keliamas klausimas, ar pareiškėjas turėjo teisę pats rinkti papildomą medžiagą ekspertizei atlikti. Teismas vadovavosi Teismo ekspertizės įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 23 straipsnio 2 ir 3 dalimis, darė išvadą, kad nurodytas teisinis reguliavimas suteikia teismo ekspertui teisę gauti reikalingą medžiagą ekspertizei atlikti, tačiau nustato, jog tai turi būti daroma įstatymų nustatyta tvarka.
22. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, restruktūrizuojamą UAB „Arno Vila“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialą ir AB „Panevėžio statybos trestas“ dėl teismo ekspertizei reikalingos informacijos pateikimo civilinėje byloje Nr. 2-1076-173/2014. Rašte pareiškėjas vadovaudamasis Teismo ekspertizės įstatymo 23 straipsnio nuostatomis prašė Kauno apygardos teismo ir bylos proceso dalyvių pateikti visos apimties, nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą (darbo projektą) su žymomis, kurias sudaro žodžiai „Taip pastatyta“, statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo vardai, pavardės ir parašai, pateikti bendrosios projekto ekspertizės aktą, darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizės aktus ir su ja susijusią dokumentaciją (jeigu tokia ekspertizė buvo atliekama). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pareiškėjas šiuo atveju savarankiškai informacijos nerinko, o prašė ją surinkti ir pateikti teismo ir minėtų bylos proceso dalyvių. Teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, kad ekspertas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, o apžiūrėdamas tyrimo objektą gali apžiūrėti ir su objektu susijusius duomenis, gauti kitus duomenis, reikalingus ekspertizei atlikti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas laikėsi įstatymo reikalavimų ir Etikos kodekse įtvirtinto sąžiningumo principo nepažeidė.
23. Vadovaudamasis teismų praktika dėl esminių proceso šalių argumentų privalomo vertinimo teisme, teismas dėl kitų pareiškėjo skunde keliamų klausimų nepasisakė, nes darė išvadą, kad jie neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui.
24. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas atlikdamas ekspertizę Teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnio bei Etikos kodekse įtvirtintų profesionalumo (5.1 papunktis) ir sąžiningumo (7.3 papunktis) principų nepažeidė. Įspėjimas jam pareikštas nepagrįstai, todėl Tarybos 2017 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. KT-22 laikytas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl panaikintas, o pareiškėjo skundas tenkintas.
III.
25. Atsakovas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Tarybos Sprendimą palikti galioti.
26. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo turimos kvalifikacijos, neanalizavo jo turimų atestatų turinio. Akcentuoja, jog teismo eksperto kompetencijos sritį apibrėžia jo turimos kvalifikacijos, kurios pripažinimas patvirtintas diplomais, pažymėjimais, sertifikatais, atestatais ir kt. Ginčo atveju kvalifikacijos ribas lemia kvalifikacijos atestatai. Pareiškėjas, kaip teismo ekspertas, gali atlikti statybos techninės veiklos ekspertizę jo turimų kvalifikacijos atestatų ribose. Pareiškėjui išduotuose kvalifikacijos atestatuose jam nėra suteikta teisė vykdyti veiklą, susijusią su gyvenamųjų namų (statinių) ar jų dalių ir projektų vykdymo priežiūra ar šių statinių statyba, statybos technine priežiūra ir ekspertize. Teismas nevertino Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1076-173/2014. Minėtoje nutartyje nėra argumentų, kodėl techninė ekspertizė pavedama būtent pareiškėjui, kaip įvertinta jo kvalifikacija, ar buvo vertintos kitų ekspertų kandidatūros.
27. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad atlikdamas paskirtą ekspertizę rėmėsi Teismo ekspertizės įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 23 straipsnio 2 dalimi ir tiesiogiai kreipėsi į proceso dalyvius dėl papildomos techninės dokumentacijos jam pateikimo. Teismas nevertino, kad pareiškėjas yra privačiai veikiantis teismo ekspertas ir nepriklauso ekspertizės įstaigai. Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, tiesiogiai kreiptis į proceso šalis gali tik ekspertizės įstaigos, bet ne fiziniai asmenys. Pareiškėjas galėjo kreiptis tik į teismą prašydamas išreikalauti papildomos medžiagos.
28. Tarybos vertinimu, teismas byloje faktines aplinkybes vertino formaliai, sprendime nepagrindė, kodėl atmetė atsakovo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus. Dėl nurodytų priežasčių teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nesigilino į ginčo esmę.
29. Pareiškėjas S. V. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
30. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, tačiau apeliaciniame skunde ne prašo patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau siekia iš naujo peržiūrėti bendrosios kompetencijos teismų civilinėse bylose (Nr. 2A-352-407/2017 ir Nr. A2-2444-657/2017) priimtus įsiteisėjusius sprendimus. Pareiškėjo teigimu nurodytose bylose nustatytas faktas, kad pareiškėjas turėjo ekspertizei atlikti reikiamą kvalifikaciją, kas laikytina prejudiciniu faktu. Atkreipia dėmesį, kad minėtose bylose taip pat dalyvavo trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Panevėžio statybos trestas“.
31. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pareiškėjo kvalifikacija ribojama kvalifikacijos atestato, nes, pareiškėjo manymu, specialiąsias teismo eksperto žinias asmuo gali įgyti tiek išsilavinimo, tiek specialaus pasirengimo, tiek ir profesinės veiklos dėka, o VĮ „Statybos produktų sertifikavimo centras“ išduoti kvalifikacijos atestatai nėra vieninteliai galimi specialioms žinioms pagrįsti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismo ekspertizė ir statinio ekspertizė yra netapatūs dalykai.
32. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Panevėžio statybos trestas“ atsiliepime į atsakovo tarybos apeliacinį skundą, prašo jį tenkinti.
33. AB „Panevėžio statybos trestas“ nurodo, kad palaiko tiek Tarybos, tiek paties AB „Panevėžio statybos trestas“ pateiktuose apeliaciniuose skunduose išdėstytą poziciją. Papildomai atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nepagrįstai nurodo, kad civilinėse bylose nustatyti faktai turi būti laikytini prejudiciniais, nes šiose bylose atsakovas Taryba nedalyvavo.
34. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Panevėžio statybos trestas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Tarybos Sprendimą palikti galioti.
35. AB „Panevėžio statybos trestas“ apeliacinį skundą grindžia analogiška pozicija kaip ir Taryba: pirmosios instancijos teismas neanalizavo pareiškėjo kvalifikacijos, netyrė jo turimų kvalifikacijos atestatų turinio, nevertino, kokiose srityse pareiškėjas turi teisę atlikti ekspertizę; teismas neatsižvelgė, kad pagal Teismo ekspertizės įstatymą pareiškėjas neturėjo teisės reikalauti papildomos dokumentacijos iš proceso šalių. Akcentavo, kad teismas rėmėsi pareiškėjo 2014 m. gruodžio 8 d. raštu, kuriuo Kauno apygardos teismo ir kitų proceso šalių prašo papildomos dokumentacijos ekspertizei atlikti, tačiau nepatikrino, ar minėtas raštas teismui ir AB „Panevėžio statybos trestas“ buvo išsiųstas. Teismas neanalizavo Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. posėdžio medžiagos, kurioje yra pareiškėjo pasisakymas, kad prašymo teismui išreikalauti iš proceso šalių papildomą dokumentaciją nėra teikęs. Dėl tokių savo veiksmų pareiškėjas ne tik pažeidė Teismo ekspertizės įstatymo nuostatas bet ir profesinę etiką.
36. Pareiškėjas S. V. atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens AB „Panevėžio statybos trestas“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
37. Pareiškėjas atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą grindžia analogiška pozicija kaip ir atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą. Dėl AB „Panevėžio statybos trestas“ apeliacinio skundo argumento, kad 2014 m. gruodžio 8 d. rašto jis neišsiuntė, pareiškėjas papildomai paaiškina, kad minėtą raštą jis išsiuntė proceso šalims tiek Kauno apygardos teismui.
38. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 20 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
39. Byloje kilo ginčas dėl Tarybos 2017 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. KT-22, kuriuo pareiškėjui S. V. buvo pareikštas įspėjimas dėl Etikos kodekso pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
40. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2017 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. KT-22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo parengtą 2015 m. lapkričio 14 d. ekspertizės aktą Nr. 15/1114, nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-312-173/2016 ir Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-352-407/2017) yra nustatyta, jog pareiškėjas turėjo reikiamą kvalifikaciją ekspertizei atlikti ir rėmėsi savo srities specialiomis žiniomis, o teismo ekspertizės aktas Nr. 15/1114, kaip įrodymas minėtoje byloje buvo pagrįstai vertinamas ir įvertintas visų įrodymų, esančių byloje, kontekste.
41. Atsakovas Taryba ir trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Panevėžio statybos trestas“ apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, t. y. nevertino pareiškėjo turimos kvalifikacijos, nevertino jo turimo kvalifikacijos atestato turinio ir ar atestatu suteikiama teisė pareiškėjui atlikti teismo ekspertizę dėl viso statinio ar jo dalies; neteisingai aiškino Teismo ekspertizės įstatymo 23 straipsnio 2 dalį (neatsižvelgė, kad pareiškėjas yra privatus teismo ekspertas, o ne ekspertizės įstaiga), todėl padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjas turėjo teisę savarankiškai rinkti įrodymus.
42. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
43. Teisėjų kolegija, vertindama ginčo turinį ir Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimo pagrįstumą, atkreipia dėmesį, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo nagrinėti skundus pagal jam įstatymų leidėjo suteiktus įgaliojimus. Taigi Taryba skundus susijusius su teismo eksperto veiksmais nagrinėja vertindama, ar ekspertas veikė savo kompetencijos ribose, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų ir Etikos kodekse įtvirtintų principų, o pačios ekspertizės turinio vertinimas yra teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog teisėtumo aspektu eksperto išvada galėtų būti paneigta, jei būtų nustatyta, kad ekspertizė paskirta ir atlikta neteisėtai, kad ekspertas nekompetentingas šioje mokslo srityje ir pan. (2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1077/2009). Be to, ekspertinio tyrimo išvada gali būti paneigiama tik kita atitinkama ekspertize, o ne Tarybos veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1284-261/2017).
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų dėl eksperto kvalifikacijai ir specialiosioms žinioms taikytinų Civilinio proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies nuostatų bei teismo eksperto veiklai – Teismo ekspertizės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų, tačiau papildomai atkreipia dėmesį į šiam ginčui objektyviai išnagrinėti aktualius aspektus dėl teismo eksperto atsakomybės už etikos kodekso pažeidimus taikymo terminų.
45. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismo ekspertizė – proceso veiksmas, kuriuo teismas ar teisėjas skiria teismo ekspertui atlikti ekspertizę ir atsakyti į specialių žinių reikalaujančius klausimus, o teismo ekspertas atlieka jam pavestus tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja ekspertizės akte. Ekspertinis tyrimas - pagal teismo ar teisėjo nutartį, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno užduotį arba fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinių prašymą atliekamas tyrimas, kuriam reikia specialių žinių ir kurio eiga, analitiniai rezultatai ir su jais tiesiogiai susietas aiškinimas fiksuojami ekspertizės akte ar specialisto išvadoje (3 str. 1 d.). Teismo ekspertas – asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (3 str. 3 d.).
46. Nuo 2014 m. kovo 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo redakcijos 41 straipsnio 2 dalimi Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai buvo pavesta nagrinėti fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų, nustatant, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų. Tai reiškia, kad Tarybai yra suteikti įgaliojimai vertinti, ar teismo ekspertai, atlikdami ekspertinį tyrimą, nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų teismo ekspertų profesinės veiklos principų. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir nuo 2014 m. vasario 12 d. galiojančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1R-34 patvirtintų Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų 5.3 punkte. Pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo straipsnio 41 straipsnio 4 punktą, Taryba, nustačiusi Etikos kodekso pažeidimų, turi teisę priimti šiuos sprendimus: 1) pareikšti įspėjimą; 2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše; šis viešas įspėjimas Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše skelbiamas vienus metus; 3) siūlyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1R-54 „Dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas) 9 punkte nustatyta, kad užregistruotas skundas perduodamas tarybos pirmininkui, kuris nusprendžia priimti nagrinėti skundą ir teikti jį nagrinėti tarybos posėdyje (9.1 p.) arba atsisakyti priimti skundą nagrinėti, jeigu taryba yra neįgaliota priimti sprendimo skundžiamu klausimu; jeigu taryboje yra nagrinėjamas ar buvo nagrinėtas analogiškas skundas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, taip pat kitais šiame darbo reglamente nustatytais atvejais (9.2 p.).
47. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-312-173/2016 paskyrė pareiškėjui – privačiam teismo ekspertui S. V., atlikti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, teismo ekspertizę. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 14 d. parengė ekspertizės aktą Nr. 15/1114. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-312-173/2016. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo, 2017 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-352-407/2017 paliko jį nepakeistą. Abu teismai pripažino, kad teismo eksperto (pareiškėjo) kvalifikacija nekelia abejonių, jo parengtą teismo ekspertizės aktą pripažino tinkamu ir vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. AB „Panevėžio statybos trestas“ 2016 m. gegužės 11 d. Tarybai pateikė skundą dėl pareiškėjo veiksmų. Taryba skundą išnagrinėjo ir Sprendimą priėmė 2017 m. birželio 19 d., kuriuo nusprendė pareikšti pareiškėjui įspėjimą dėl Teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnio bei Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso profesionalumo (5.1 punktas) ir sąžiningumo (7.3 punktas) principų pažeidimo.
48. Pareiškėjas skunde teismui akcentavo, kad Taryba, paskirdama pareiškėjui įspėjimą po trijų metų nuo eksperto paskyrimo teismo ekspertizei atlikti, pažeidė protingumo, operatyvumo, teisingumo bei proporcingumo principus skundus nagrinėti ir atsakomybę taikyti kiek įmanoma operatyvesniais terminais. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju, remiantis kituose procesuose numatytais administracinių nuobaudų paskyrimo terminais, galima pagrįstai teigti, kad pareiškėjui paskirta nuobauda – įspėjimas, paskirta praėjus neproporcingai ilgam laiko tarpui nuo tariamo pažeidimo atsiradimo dienos.
49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. A-492-492/2014 pateikti išaiškinimai dėl drausminės atsakomybės taikymo auditoriams terminų yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje. Išplėstinė teisėjų kolegija teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartyje nurodė, kad Audito įstatymas nereglamentuoja senaties termino, per kurį turi būti paskirtos Audito įstatyme numatytos nuobaudos <...>, tačiau negalima tokia situacija, kai asmeniui, padariusiam drausminį nusižengimą, neribotą laiką galėtų būti taikoma atsakomybė (žr. Administracinė jurisprudencija, 2014, 27, p. 273-310).
50. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog tais atvejais, kai nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl byloje Nr. A-492-492/2014 susidarius situacijai, kai Audito įstatymas nereglamentuoja senaties termino, per kurį gali būti skiriamos drausminės nuobaudos pagal Audito įstatymo 39 straipsnį, taikytinas įstatymas, reglamentuojantis panašius santykius. <...> išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju taikytinas Valstybės tarnybos įstatymas, kurio 30 straipsnyje (2010 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. XI-811 redakcija) nustatyta, jog „tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. <...> Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.“ (Žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1551/2013).
51. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo atveju yra sprendžiama dėl senaties termino, per kurį gali būti taikoma drausminė atsakomybė teismo ekspertui. Minėta, kad Teismo ekspertas – asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Teismo ekspertizės įstatyme yra įtvirtinti specifiniai reikalavimai teismo ekspertams ir jų veiklai – kvalifikacijai, reputacijai, nepriklausomumui, įstatymu reglamentuota jų priesaika, teisės, pareigos ir atsakomybė (kaip ir auditoriams – Audito įstatyme), todėl darytina išvada, kad teismo eksperto drausminės atsakomybės terminui skaičiavimui taip pat turi būti taikomos taisyklės, nustatytos Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje (red., galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.).
52. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 14 d. parengė ekspertizės aktą Nr. 15/1114, šiuo veiksmu, laikytina, buvo baigtas galimas Etikos kodekso reikalavimų pažeidimas; trečiasis suinteresuotas asmuo skundą pateikė 2016 m. gegužės 11 d., atsakomybė pritaikyta 2017 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. KT-22 – pareikštas įspėjimas. Nagrinėjamu atveju pažeidimo paaiškėjimas nėra siejamas kitos kompetentingos institucijos patikrinimu, taigi nuobauda turėjo būti buvo paskirta ne vėliau negu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjus 6 mėnesių terminui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šis terminas yra naikinamasis, tai reiškia kad Sprendimas buvo priimtas neteisėtai ir yra naikintinas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. A-119-492/2018, Nr. eA-1439-520/2019, kt.).
53. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad atsakomybė pareiškėjui buvo pritaikyta pasibaigus drausminės atsakomybės terminui, apeliacinių skundų argumentų daugiau neaptarinėja, nes atsakomybės taikymo termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas panaikinti Sprendimą, kitos aplinkybės netenka teisinės reikšmės. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas negalėtų būti tenkinamas dar ir dėl tos priežasties, kad jis nagrinėjamu atveju neturi realaus materialinio teisinio suinteresuotumo byloje, t.y sprendimo priėmimas byloje negali turėti jokios įtakos jo teisų ir pareigų apimčiai, nei teisėtiems interesams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas AS-1312-261/2015, AS-560-629/2018 ir kt.). Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus papildo, jo rezoliucinę dalį iš esmės palikdama nepakeistą, o apeliacinius skundus atmeta.
54. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Jas sudaro 1 493,75 Eur advokato pagalbai (išrašas iš 2017 m. gruodžio 8 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. JUR001469, b. l. 106), išlaidų dydį grindžia pridedama teisinių paslaugų suvestine už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos sudaro 493,93 Eur (teismų praktikos analizė 66,07 Eur, atstovavimas teisme 78,65 Eur, pasirengimas atstovauti teisme 149,44 Eur, susipažinimas su medžiaga 199,77 Eur). Be to, pareiškėjas paduodamas skundą teismui, sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teisme patirtos žyminio mokesčio išlaidos, taip pat advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios rekomenduojamų dydžių, priteistinos iš atsakovo, nes pareiškėjo skundas buvo tenkintas (ABTĮ 40 str. 1 d., 34 str., 39 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas sudaro 999,83 Eur (dokumentų pateikimas el. būdu 3,63 x 2, atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą – 231,23 Eur, atsiliepimas į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą – 761,34 Eur). Apeliaciniai skundai buvo atmesti, todėl pareiškėjui iš apeliantų priteistino patirtos atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimo bei pateikimo išlaidos, neviršijančios rekomenduojamų dydžių – iš atsakovo 233,86 Eur, iš trečiojo suinteresuoto asmens – 764,97 Eur ((ABTĮ 40 str. 1 d., 39 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Bendra pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų iš atsakovo pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 757,79 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjui S. V. priteisti iš atsakovo Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 757,79 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 79 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ 764,97 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 97 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė