Baudžiamoji byla Nr. e1-796-1201/2024
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-41726-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.23.1.2; 2.12.1.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. (A.) M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaravęs, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. A. M. neteisėtai laikė psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų platinti, o būtent: jis nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropinę medžiagą, t. y. 3-CMC (3-chlormetkatinoną), kurio masė yra 0,028 g, kol 2023 m. spalio 30 1.00 val. prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai tikrinimo metu apžiūrint automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saloną ant priekinės keleivio sėdynės rado ir paėmė jam priklausančią minėtą psichotropinę medžiagą. Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
2. Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. spalio mėnesį, nakties metu, buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, Vilniuje, yra ne vietinis, jokių adresų nežino, tik žino, kad tai buvo netoli (duomenys neskelbtini) poliklinikos. Gatvėje rado ir paėmė cigarečių pakelį, kuriame buvo cigaretės ir žiebtuvėlis. 2023 m. spalio 30 d. jis buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone kartu su savo pažįstamais L. bei M. Rastą pakelį pravėrė ir pamatė, kad jame yra plastikinis maišelis su medžiaga, iš smalsumo dalį suvartojo, kitą dalį paliko automobilio „Audi“ priekinėje keleivio sėdynėje, kur pareigūnai rado jam priklausančias narkotines medžiagas. Pirmą kartą vartojo galimai narkotines medžiagas. Kartu su juo buvę pažįstami nežinojo, kad jis su savimi turi narkotinę medžiagą ir jis niekam jos nesiūlė. Negali paaiškinti, kodėl pabandė tą narkotinę medžiagą, jokio poveikio nepajuto. Gailisi.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:
3. Liudytojos I. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) Reagavimo valdybos vyriausiąja patrule. 2023 m. spalio 30 d., apie 00.44 val., iš VA VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) po balkonu guli žmogus, o dar du vyrai sėdi namo kieme, automobilyje „Audi“. Atvykus minėtu adresu, po namo balkonu gulėjo, kaip vėliau paaiškėjo, mergina L. V. Pilietė atrodė akivaizdžiai neblaivi. Mergina pagalbos atsisakė, atsikėlusi nuėjo namo. Vyrų paprašius išlipti iš automobilio, ant keleivio priekinės sėdynės buvo pastebėtos išbarstytos baltos spalvos sintetinės medžiagos. Minėtoje vietoje sėdėjo (duomenys neskelbtini) pilietis A. M.. Sulaikius A. M., jis prisipažino, kad rastos medžiagos priklauso jam.
4. 2023 m. spalio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis ant važiuojamosios kelio dalies, adresu (duomenys neskelbtini), automobilio galinė dalis atsukta į namo Nr. 211 pusę. Apžiūros metu nustatyta, kad ant keleivio priekinės sėdynės, be kita ko, matyti kristalų formos medžiaga, galimai narkotinė medžiaga, kuri paimta ir supakuota į voką.
5. 2023 m. gruodžio 8 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2978130-23, iš kurio matyti, kad kristalų, esančių voke Nr. 1, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-CMC (3-chlormetkatinono), kurio masė yra 0,028 g (82,7 %).
6. 2024 m. sausio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas pareigūnų kūno kameros (angl. body camera) vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20231030-012240UTC+0200“, kuriame girdisi, kad policijos pareigūnė sako ,,taip, su medikais prikėlėme“. Vaizdo įraše matyti vaikštantys policijos pareigūnai, tamsios spalvos „Audi“ automobilis. Pareigūnas apžiūri automobilio priekinę keleivio sėdynę. Už tamsios spalvos automobilio „Audi“ stovi du vyrai, policijos pareigūnas bendrauja su jais, aiškinasi situaciją dėl narkotinių medžiagų.
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
7. BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nurodyti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bet vieno iš jų.
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Vadovaujantis IV sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), 3-CMC (3-chlormetkatinonas) yra psichotropinė medžiaga, priklausanti katinonų darinių grupei (1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašas, 80 p.).
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir Rekomendacijos) 41 punktu, 3-CMC (3-chlormetkatinono), priklausančio katinonų darinių grupei, nedideliu kiekiu laikytinas ne didesnis kaip 0,2 g šios narkotinės medžiagos kiekis. 3-CMC (3-chlormetkatinono) kiekis, kurį neteisėtai laikė A. M., yra 0,028 g ir toks kiekis neviršija nedidelio šios narkotinės medžiagos kiekio.
10. Teismas, ištyręs surinktų įrodymų visumą, pripažįsta, jog baudžiamojoje byloje yra neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis A. M., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,028 g 3-CMC (3-chlormetkatinono), todėl jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo kaltė padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodyta jo paties prisipažinimu, liudytojos parodymais, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolais, specialisto išvada ir kitais rašytiniais bylos duomenimis, kurie patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu.
11. Tikslas platinti laikytas minėtas draudžiamas medžiagas – nenustatytas. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad psichotropinę medžiagą laikė savo reikmėms, pats ją vartojo, niekam jos nesiūlė, kartu su juo buvę pažįstami nežinojo, kad jis turi šią draudžiamą medžiagą. Šią kaltinamojo versiją paneigiančių duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į rastos draudžiamos medžiagos kiekį, nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. M. kaltinime nurodytu nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos disponavo, turėdamas tikslą ją platinti.
12. Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad psichotropinę medžiagą turėjo savo reikmėms, buvo ją vartojęs, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, jog neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
13. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
2. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą A. M. skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros; vadovaujantis 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. M. 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tarnybinėmis komandiruotėmis Lietuvoje arba išvykimu į užsienio valstybes, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį). A. M. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.
3. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
4. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.
5. Spręsdamas dėl A. M. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad A. M. tyčia padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika baigta, neteisėtais veiksmais žala nebuvo padaryta. A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. A. M. anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, nevedęs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką skiriant vieną iš švelnesnių sankcijoje numatytų bausmių – baudą, jos dydį nustatant lygų minimaliam įstatyme numatytam šios bausmės rūšies dydžiui. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausmė nagrinėjamu atveju negali būti skiriama, nes nėra jokių duomenų apie kaltinamojo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o skiriama bausmė turi būti efektyvi ir įvykdoma, be to, bausmės rūšis asmeniui yra parenkama nuo švelniausios galimos skirti įstatyme numatytos bausmės, kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, baudos bausmė yra švelnesnė už laisvės apribojimo bausmę, todėl šiuo atveju, teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant baudos bausmę. Pažymėtina, kad prokuroro pareiškime esanti pozicija dėl asmeniui skirtinos bausmės dydžio teismo nesaisto.
6. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, A. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu.
V. Kiti klausimai
19. A. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas ((duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) – paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos.
20. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, A. M. į bausmės laiką įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. spalio 30 d. 1.30 val. iki 2023 m. spalio 30 d. 11.36 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
21. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) kūno kameros (angl. body camera) vaizdo įrašas, kuris įkeltas į IBPS, paliktinas saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 2) po objektų tyrimo likęs vokas su objekto pakuote, sunaikintinas kaip menkavertis daiktas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 641 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,
nusprendžia:
A. (A.) M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. (A.) M. 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, A. (A.) M. į bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. spalio 30 d. 1.30 val. iki 2023 m. spalio 30 d. 11.36 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
A. (A.) M. paskirtas kardomąsias priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą ((duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: 1) kūno kameros (angl. body camera) vaizdo įrašą, kuris įkeltas į IBPS – palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą; 2) po objektų tyrimo likusį voką su objekto pakuote – sunaikinti.
Išaiškinti A. (A.) M., kad:
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-796-1201/2024), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“, banko kodas 72900. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Božena Mozūraitienė