Civilinė byla Nr. e2-1246-657/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00272-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.11.4.1.; 3.1.7.11.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė
Teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovė UAB „Laukesta“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad atsakovės sprendimas nutraukti pirkimo procedūras yra nepagrįstas ir neteisėtas bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovė vykdė viešąjį pirkimą Nr. 498070 „Maisto produktų (konservuotų vaisių, uogų ir daržovių) pirkimas“. UAB „Laukesta“, susipažinusi su perkančiosios organizacijos pateiktu susipažinti UAB „Viržis“ pasiūlymu, nustatė, kad jai buvo pateiktas ne visos apimties UAB „Viržis“ pasiūlymas, kuris buvo pripažintas laimėjusiu, nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau –VPĮ) ir pirkimo sąlygų reikalavimų. Atsakovė 2021 m. gegužės 4 d. informavo, kad ieškovės pateiktos pretenzijos netenkino, tačiau komisija priėmė sprendimą, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi ir pirkimo dokumentų 13 punktu, nutraukti maisto produktų procedūras, nes buvo pažeisti 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir susidariusios padėties negalima ištaisyti. Perkančioji organizacija dviejų tiekėjų pasiūlymus pripažino laimėjusiais, tiekėjai buvo pakviesti sudaryti viešojo pirkimo sutartis. Perkančioji organizacija prieš pirkimo paskelbimą vykdė rinkos tyrimą, pirkimo procedūrų metu patvirtino reikalavimo dėl pomidorų padažo sterilizacijos būtinumą, o reikalavimas „burokėliai obuolių sultyse – pjaustyti smulkiais šiaudeliais“ yra visiškai įprastas rinkoje. Atsakovė pati laikosi pozicijos, kad pirkimo metu galima siūlyti prekes, kurios dar nėra pagamintos, todėl sprendimas nutraukti pirkimo procedūras neatitinka VPĮ reikalavimų ir jame įtvirtintų principų. Viešo pirkimo nutraukimas gali būti viena iš neteisėto konkretaus dalyvio protegavimo priemonių.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pirkimą nutraukė dėl neužtikrintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo principų, dėl galimo atsirasti nepagrįsto tiekėjų konkurencijos ribojimo, o šios padėties ištaisyti tokioje pirkimo stadijoje nebuvo galima. Susipažinus su tiekėjų pasiūlymais, ieškovės ir kito tiekėjo pretenzijomis, savivaldybei kreipusis į pomidorų padažo gamintoją bei pasikonsultavus su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, tapo aišku, kad kai kurie tiekėjai nevienodai ir todėl netinkamai suprato pirkimo sąlygų reikalavimus, todėl nepasiūlė Techninės specifikacijos 16 punkto reikalavimus atitinkančio sterilizuoto pomidorų padažo. Tiekėjų galimybės pateikti siūlomų prekių atitikties dokumentus buvo itin apribotos, kadangi atsakovės reikalaujamo turinio atitikties dokumentų gamintojai neprivalėjo išduoti tiekėjams, todėl tokių dokumentų išdavimas tiekėjams priklausė išimtinai tik nuo gamintojų valios ir geranoriškumo. Dėl to pažeidžiami tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai, sudaromos prielaidos nesąžiningai tiekėjų konkurencijai Be to, tiekėjai, netinkamai interpretavę pirkimo sąlygas, siūlė dar nepagamintas, rinkoje neegzistuojančias prekes, nors pirkimo sąlygos to neleido. Pirkimo sąlygos dėl draudimo siūlyti rinkoje nepagamintas prekes buvo pernelyg specifinės, tiekėjai skirtingai jas suprato, pasiūlymus rengė vadovaudamiesi skirtingomis prielaidomis, ir pateikė tarpusavyje nepalyginamus pasiūlymus.
Dublike ir triplike šalys palaikė pradiniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.
Ieškinys atmestinas.
Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija CVP IS priemonėmis vykdė centralizuotą atvirą viešąjį pirkimą „Maisto produktų (konservuotų vaisių, uogų ir daržovių) pirkimas“ (pirkimo Nr. 498070). Apie pirkimą buvo paskelbta 2020 m. liepos 22 d. Pirkimas buvo vykdomas pagal Viešųjų pirkimų komisijos 2020 m. liepos 15 d. posėdžio protokolu Nr. 32-17-66 patvirtintas pirkimo sąlygas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPĮ), Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais bei konkurso sąlygomis. Pirkimo objektas – perdirbti maisto produktai – konservuoti vaisiai, uogos ir daržovės Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nurodytoms Preliminariosios sutarties priede, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Pirkimas į dalis neskirstomas.
Pirkimo sąlygų 4.1.punkte nustatyta, kad prekės turi atitikti Maisto produktų (konservuotų vaisių, uogų ir daržovių) techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus. Perkamos prekės, preliminarūs prekių metiniai kiekiai nurodyti Konkurso sąlygų 5 priedo Preliminariosios sutarties projekto 3 priede (konkurso sąlygų 4 priede). Kiti reikalavimai nurodyti Konkurso sąlygų 5 priede Preliminariosios sutarties projekte su priedais (pirkimo sąlygų 4.2. p.). Pasiūlymo kaina neturi viršyti 385 800 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt penki tūkstančiai aštuoni šimtai eurų) su PVM (318 842,98 Eur (trys šimtai aštuoniolika tūkstančių aštuoni šimtai keturiasdešimt du eurai, 98 ct) be PVM) (pirkimo sąlygų 4.3. p.). Pirkimo sąlygų 6.20. punkte taip pat buvo nustatyta, kad konkursą laimėjusiais dalyviais laikomi pirmieji trys dalyviai pagal nustatytą pasiūlymų eilę, kuriems perkančioji organizacija siūlo pasirašyti Preliminariąją sutartį atitinkamai pirkimo objekto daliai. Jei pasiūlymų eilėje yra trys ar mažiau nei trys dalyviai, atitinkantys pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos reikalavimus, kurių pasiūlymai nėra nepriimtini, perkančioji organizacija Preliminariąją sutartį, atitinkamai pirkimo objekto daliai, siūlo sudaryti visiems konkursą laimėjusiems dalyviams.
Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija 2021 m. balandžio 14 d. posėdyje nutarė nustatyti pasiūlymų eilę: 1 vieta – UAB „Viržis“ – 164 586,80 Eur su PVM (136 022,12 Eur be PVM); 2 vieta – UAB „Laukesta“ – 173 119,20 Eur su PVM (143 073,70 Eur be PVM); patvirtinti UAB „Viržis“ ir UAB „Laukesta“ pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacinių duomenų atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams; nustatyti maisto produktų (konservuotų vaisių, uogų ir daržovių) pirkimo atviro konkurso laimėjusius pasiūlymus, dėl kurių bus sudaroma preliminarioji sutartis: UAB „Viržis“ pasiūlymas ir UAB „Laukesta“ pasiūlymas.
Ieškovė 2021 m. balandžio 23 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje pareikalavo panaikinti sprendimus, kuriais tiekėjo UAB „Viržis“ pasiūlymas pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimus ir nustatytas laimėjusiu ir atmesti UAB „Viržis“ pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų reikalavimų. Atsakovė, išnagrinėjusi ieškovės ir kitos tiekėjos UAB „Officeday“ pretenzijas 2021 m. balandžio 28 d. komisijos posėdyje nusprendė pirkimo procedūras nutraukti VPĮ 29 straipsnio 3 dalies ir pirkimo dokumentų 13 punkto pagrindu, nes buvo pažeisti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Ieškovė 2021 m. gegužės 14 dėl priimto perkančiosios organizacijos sprendimo pateikė pretenziją, kurioje pareikalavo panaikinti sprendimą nutraukti pirkimo procedūras. Atsakovė, ieškovės pretenzijos netenkino (2021 m. gegužės 24 d. raštas Nr. 32-14-419). Taigi, ieškovė iš esmės tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės sprendimo nutraukti viešąjį pirkimo procedūras.
Ieškovės vertinimu, perkančioji organizacija neturėjo pagrindo nutraukti pirkimo, nes dviejų tiekėjų pasiūlymus pripažino laimėjusiais, kas reiškia, kad pasiūlymai visiškai atitiko pirkimo sąlygų reikalavimus, o pasiūlymų kainos buvo priimtinos perkančiajai organizacijai. Be to, perkančioji organizacija aiškino pirkimo sąlygas, vykdė rinkos tyrimus, laikėsi pozicijos, kad pirkimo metu galima siūlyti prekes, kurios dar nėra pagamintos. Perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras neatitinka VPĮ nuostatų, o tokia pozicija gali būti viena iš neteisėto konkretaus dalyvio protegavimo priemonių.
Viešasis pirkimas nėra savitikslis, todėl jo procedūros neturėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad buvo pradėtos. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. Tokiems atvejams VPĮ įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų.
VPĮ 29 straipsnyje yra reglamentuota pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Taigi, tam, jog būtų galima pirkimą nutraukti dėl paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, turi būti nustatytos šios dvi sąlygos: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti.
Pirmoji sąlyga yra formali ir nagrinėjamu atveju egzistuoja. Tuo tarpu antroji sąlyga – vertinamoji. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nenumatytos aplinkybės yra vertinamoji pirkimo procedūrų nutraukimo sąlyga. VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi nenumatytos aplinkybės vertinamos teismo konkrečioje byloje, neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas ir jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
Tiekėjas, kuris siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, turi nuginčyti skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3437-916/2017).
Pirkimo ar projekto konkurso procedūrų pradžios momento nustatymas yra svarbus tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjui, nes perkančioji organizacija gali nustatyti tolesnius terminus viešojo pirkimo ar projekto konkurso procedūros veiksmams atlikti; tiekėjas žino, kada turi teisę pateikti prašymą paaiškinti ar patikslinti pirkimo sąlygas, taip pat pateikti pretenziją dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų teisėtumo (VPĮ 102 str.) ir pan.
Svarbu pažymėti, kad pagal kasacinio teismo praktiką, įstatyme įtvirtintas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras yra išimtinio pobūdžio, t. y. turi būti objektyvios priežastys (o ne subjektyvus jų vertinimas), lėmusios pirkimo nutraukimą. Kitaip tariant, viešo pirkimo nutraukimas yra kraštutinė priemonė ir išimtinis atvejis, perkančiosios organizacijos turi imtis visų priemonių išsaugoti viešą pirkimą ir siekti sudaryti viešo pirkimo sutartį. Perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo vertinimui taip pat svarbus perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
Byloje nėra pateikta įrodymų, jog nutraukus pirkimą, atsakovės suinteresuotumas pirkimo objektu pasibaigė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, dėl nenumatytų aplinkybių, kaip sąlygos pirkimo nutraukimo, nurodė šiuos kriterijus, kurie turėtų būti vertinami: (1) atsiranda aplinkybių, kurių perkančioji organizacija nežinojo jų atsiradimo metu; (2) atsiradusių aplinkybių perkančioji organizacija neprivalėjo ir negalėjo žinoti jų atsiradimo metu; (3) atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011). Taigi, kiekvienu atveju reikia įvertinti konkrečias aplinkybes, dėl ko buvo nutrauktas pirkimas ir ar perkančioji organizacija negalėjo šių aplinkybių žinoti ir numatyti.
Atsakovė naujai paaiškėjusia aplinkybe, suteikusia pagrindą nutraukti viešąjį pirkimą, laikė tai, kad tiekėjų pretenzijų nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog pirkimo sąlygos yra neaiškios ir dviprasmiškos, dėl ko susidarė nevienodos sąlygos pasiūlymus pateikusiems tiekėjams. Perkančiosios organizacijos nuomone, tai, kad pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 12 ir 16 punktuose nurodyti reikalavimai pateikti prekių atitikties dokumentus, dėl rinkoje susidariusios situacijos yra arba neįgyvendinami, arba sunkiai įgyvendinami, nes iš esmės priklausė nuo gamintojų geranoriškumo tokius dokumentus pateikti; pirkimo sąlygos dėl draudimo siūlyti rinkoje nepagamintas prekes buvo pernelyg specifinės, tiekėjai jas galėjo suprasti skirtingai, pasiūlymus rengė vadovaudamiesi skirtingomis prielaidomis, todėl pateikė tarpusavyje nepalyginamus pasiūlymus, ir galiausiai paaiškėjo, jog pirkime dalyvavę tiekėjai nepasiūlė Techninės specifikacijos 16 punkto reikalavimus atitinkančio sterilizuoto pomidorų padažo.
Pažymėtina, kad siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Be to, pirkimo sąlygų turinys turi būti aiškus tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos viešojo pirkimo metu.
Techninės specifikacijos (pirkimo sąlygų 4 priedas) lentelės 8 skiltyje nustatyta, kad tiekėjas turi nurodyti siūlomo produkto gamintoją ir produkto pavadinimą ar prekės ženklą (jeigu yra) ir pateikti siūlomo produkto gamintojo arba jo įgalioto atstovo dokumentus (pvz., gamintojo (žaliavos tiekėjo) atitikties deklaracijas, raštiškus patvirtinimus, maisto produkto gamintojo katalogo kopijas, maisto produkto etiketės nuotrauką, jeigu joje yra reikalaujama informacija) (duomenys dėl reikalaujamų reikšmių turi būti lietuvių kalba, t. y. jeigu informacija pateikiama užsienio kalba, turi būti pridedamas vertimas į lietuvių kalbą. Tiekėjas gali pateikti tik reikalaujamų charakteristikų vertimo santraukas), kuriuose nurodytas siūlomo maisto produkto gamintojas, pavadinimas / prekės ženklas (jeigu yra), fasuotės dydis, patvirtinantis lentelės 4 stulpelyje nurodytus reikalavimus ir siūlomo maisto produkto aprašymas, patvirtinantis lentelės 3 stulpelyje nurodytus reikalavimus ir / arba pateikti aktyvią nuorodą į maisto produkto aprašymą gamintojo internetiniame tinklalapyje (jei ten galima rasti atitinkamą informaciją be papildomų paieškų ir lietuvių, anglų ar rusų kalbomis), kuriame būtų nurodytas siūlomo maisto produkto gamintojas, pavadinimas / prekės ženklas (jeigu yra), fasuotės dydis, patvirtinantis lentelės 4 stulpelyje nurodytus reikalavimus, siūlomo maisto produkto aprašymas, patvirtinantis lentelės 3 stulpelyje nurodytus reikalavimus.
Techninės specifikacijos 12 punkte nurodyta „Konservuoti burokėliai obuolių sultyse“; stiklinėje pakuotėje, pjaustyti smulkiais šiaudeliais, tamsiai raudonos spalvos. Grynojo produkto ne mažiau kaip 55 proc.; išfasavimo svoris nurodytas bendras (produkto ir skysčio).
Techninės specifikacijos 16 punkte nurodyta „Pomidorų padažas“, ne mažiau 45 proc. pomidorų pastos, be saldiklių, be glitimo, be dažiklių, be konservantų, be krakmolo, sterilizuotas. Kartu nurodyti ir specialieji reikalavimai produktams, t. y., pomidorų padažas – švelnaus, ne aštraus skonio.
Pasiūlyme turi būti nurodyta prekės gamintojas (Tiekėjas gali pasiūlyti daugiau negu vieno gamintojo prekę, kuri atitinka 3, 4 stulpelių reikalavimus); prekės pavadinimas ar prekės ženklas (jeigu yra) (Tiekėjas nurodo produkto pavadinimą ar prekės ženklą (jeigu yra). Tiekėjas gali siūlyti daugiau nei vieno pavadinimo ar prekės ženklo (jeigu yra) prekę, kuri atitinka 3, 4 stulpelių reikalavimus); jeigu tiekėjas siūlo daugiau nei vieno prekės gamintojo ir pavadinimo ar prekės ženklo (jeigu yra) prekę, kiekvienai pasiūlytai prekei turi būti pateikiami prekės gamintojo arba jo įgalioto atstovo dokumentai, patvirtinantys siūlomos prekės atitiktį 3 ir 4 stulpelių reikalavimams (pvz., gamintojo (žaliavos tiekėjo) atitikties deklaracijos, raštiški patvirtinimai, maisto produkto etiketės nuotrauka, jeigu joje yra reikalaujama informacija) ir / arba Tiekėjas pateikia konkrečią aktyvią nuorodą į kiekvienos pasiūlyto prekės aprašymą gamintojo internetiniame tinklalapyje, kuriame būtų nurodytas siūlomos prekės atitiktis 3 ir 4 stulpelių reikalavimams.
Taigi, kiekvienas pirkimo dalyvis, jeigu jis būtų laikomas potencialiu pirkimo laimėtoju, turėjo pateikti atitinkamus gamintojo dokumentus, kad įrodytų savo atitikimą pirkimo sąlygų reikalavimams.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamentas, atsakydamas į atsakovės paklausimą 2021 m. kovo 22 d. rašte nurodė, jog vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. spalio 25 d. reglamentu (ES) Nr. 1169/2011 Dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams (OL 2011 L 304, p. 18) nėra prievolės gamintojui maisto produkto ženklinimo informacijoje pateikti gaminamo produkto technologinio proceso metu taikytą šiluminio apdorojimo būdą, t. y. ar pomidorų padažas pasterizuotas, ar sterilizuotas, todėl gamintojas taip pat neprivalo vartotojo prašymu pateikti informaciją apie produkto termini apdorojimą.
Iš UAB „Daumantai LT“ 2021 m. kovo 17 d. rašto Nr. 49 matyti, jog dėl įmonės veikloje taikomų konfidencialumo aspektų, informacija apie produkcijos gamybos ir / ar produkcijos platinimą / pardavimą tretiesiems asmenims neteikiama, o ieškovei laimėjus viešąjį pirkimą tokį produktą pagamintų (2021 m. vasario 26 d. raštas Nr. 26).
Šios byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad pirkimo dokumentai taip pat akivaizdžiai neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirto reikalavimo, jog pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, bei neužtikrina VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo laikymosi vertinant pagal dviprasmiškai suformuluotas pirkimo sąlygas pateiktus tiekėjų pasiūlymus. Be to, šiuo atveju nepaneigta prielaida, kad būtent dėl tokios pirkimo dokumentų formuluotės, pirkime galėjo nuspręsti nedalyvauti kiti tiekėjai, neturintys ir negalintys gauti reikalaujamų produktų gamintojų dokumentų. Pagal VPĮ 17 straipsnio 3 dalį, laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. Taigi šiuo atveju, nepagrįstai reikalaujant pateikti prekės gamintojo arba jo įgalioto atstovo dokumentus (gamintojo (žaliavos tiekėjo) atitikties deklaracijas, kt.), patvirtinančius siūlomos prekės atitiktį 3 ir 4 stulpelių reikalavimams, neatmetama galimybė, kad dėl tokiu būdu netinkamai suformuluotų pirkimo dokumentų galėjo sumažėti konkurencija pirkime. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Techninės specifikacijos 12 ir 16 punktuose numatyti reikalavimai yra neaiškūs, dviprasmiški, ribojantys konkurenciją, neužtikrinantys lygiateisiškumo principo ir prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams.
Tokia situacija, kai perkančioji organizacija jau pirkimo procedūrų vykdymo eigoje padaro išvadą, kad pirkimo sąlygos neatitinka teisės aktų reikalavimų, nors ir rodo pačios perkančiosios organizacijos nepakankamą atidumą bei nepakankamą rūpestingumą rengiant pirkimo sąlygas, be to, nevisiškai atitinka aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, sampratą, gali būti prilyginama naujai paaiškėjusioms aplinkybėms VPĮ 29 straipsnio 3 dalies prasme. Pirkimo eigoje paaiškėjimas, kad parengtos pirkimo sąlygos neatitinka įstatymų reikalavimų, sudaro pagrindą nutraukti pirkimą, kurį perkančioji organizacija laiko neteisėtu. Kitoks aiškinimas, t. y. įpareigojimas perkančiąją organizaciją tęsti pirkimą pagal, jos vertinimu, neteisėtas sąlygas, būtų nelogiškas ir neatitiktų viešojo intereso viešuosius pirkimus vykdyti teisėtai. Juolab, kad nagrinėjamu atveju pirkimo procedūras perkančioji organizacija galėjo (privalėjo) nutraukti ne vien tik paaiškėjus „nenumatytoms aplinkybėms“, bet ir esant kitam pagrįstam pagrindui – dėl viešųjų pirkimų principus pažeidžiančių, neteisėtų pirkimo sąlygų, kai atitinkamos padėties negalima ištaisyti.
Ieškovės argumentai, kad kitame pirkime perkančioji organizacija leido siūlyti dar nepagamintą produktą, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes tokia tiekėjų galimybė priklauso nuo pirkimo sąlygų, ypač kai jose nėra jokių konkrečių nuostatų. Kasacinis teismas, aiškindamas dėl tiekėjų teisės perkančiosioms organizacijoms siūlyti prieš tai nepagamintų (ar į rinką dar neišleistų) prekių, yra konstatavęs, kad tokia tiekėjų teisė, savaime neriboja perkančiųjų organizacijų reikalauti, kad pirkimo procedūrose būtų siūlomos jau pagamintos ir (ar) išbandytos, patikrintos prekės. Dėl to kai viešo pirkimo sąlygose tiesiogiai ar netiesiogiai reikalaujama pateikti pagamintą (sukomplektuotą) prekę, tiekėjų pasiūlymai turi jas atitikti galutinę pasiūlymų pateikimo dieną, o ne vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-969/2018).
Nagrinėjamu atveju, pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 12 ir 16 punktuose siūlomų produktų atitikčiai įrodyti buvo reikalaujama pateikti jau pagamintų prekių gamintojų dokumentus, todėl tiekėjai su pasiūlymu turėjo pateikti gaminio kokybę patvirtinančius dokumentus, išduotus iki galutinio pasiūlymų pateikimo momento.
Atsižvelgiant į šiuos argumentus konstatuotina, kad pirkimo vykdymo metu paaiškėjo aplinkybės dėl pirkimo sąlygų trūkumų, kurie laikytini esminiais, pažeidžiančiais VPĮ reikalavimus bei užkertančiais galimybę tęsti pirkimo procedūras pagal neteisėtas sąlygas, todėl darytina išvada, jog perkančioji organizacija teisėtai ir pagrįstai nutraukė pirkimo procedūras, VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu. Perkančioji organizacija nei VPĮ 29 straipsnio 3 dalies, nei bendrųjų viešųjų pirkimų principų nepažeidė, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į bylos baigtį, ieškovės UAB „Laukesta“ patirtų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Tuo tarpu atsakovės patirtos bylinėjimosi priteistinos iš ieškovės.
Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 8 703,53 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus: 2021 m. liepos 14 d. PVM sąskaitos faktūros LPB Nr. 52500 ir apmokėjimą patvirtinančio dokumento kopijas.
Atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas. Pagal šiam procesiniam klausimui išspręsti aktualius kasacinio teismo išaiškinimus, teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat viešajam interesui ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017).
Įvertinus Rekomendacijose nurodytas teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą aiškinimo ir taikymo taisykles, bei tas aplinkybes, kad atsakovė neabejotinai turi savo teisininkų, kuriems galėjo deleguoti atitinkamas pareigas nagrinėjamos bylos procese, teismas sprendžia, jog atsakovė turėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams. Kita vertus, nepaneigta ir galimybė atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkti kvalifikuotų advokatų pagalbą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, jog byla nėra ypatingai sudėtinga, teisminė praktika sprendžiamais yra suformuota, pirkimas buvo nutrauktas dėl pačios atsakovės nepakankamai atidžiai parengtų pirkimo sąlygų, todėl atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki teismo pagrįsta ir protinga pripažintos sumos, t. y. iki 4 350 Eur (CPK 98 str.).
Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 4238 straipsniu, teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“, juridinio asmens kodas 305181027, atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188764867, 4 350 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Žibutė Budžienė