Civilinė byla Nr. 2-20-434/2013

Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00637-2012-2

      Procesinio sprendimo kategorija:

21.4.1.1.;21.4.1.2.;50.8.;99.5.; 116.1.

(S)

                    BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 24 d.

Biržai

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė,

sekretoriaujant Irenai Zamauskienei,

dalyvaujant ieškovei M. V.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui Vytautui Cechanavičiui,

atsakovams D. V., J. V. ir A. J. bei trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės M. V. patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie ŽŪM, D. V., J. V., A. J. bei trečiajam asmeniui Biržų rajono savivaldybės administracijai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, valstybinės žemės nuomos sutarčių panaikinimo ir,

Nustatė:

Ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo panaikinti valstybinės žemės nuomos sutartis, sudarytas 2011-12-07 d. tarp NŽT prie ŽŪM Biržų skyriaus ir D. V. ir J. V. Nr.21SŽN-827; ir A. J. Nr.21SŽN-829, pripažįstant jas neteisėtomis ir niekinėmis.

Ieškovė teismo posėdyje šį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti nurodydama, kad šios nuomos sutartys pažeidžia jos interesus, kadangi jai negrąžinama natūra jos tėvui priklausanti namų valda. Nurodo, kad neteisingai konstatuojama, jog šiame sklype yra pastatai, kuriuos yra nusipirkę atsakovai, todėl nepagrįstai jai atsisakoma grąžinti tėvui priklausančią žemę ten, kur ji buvo.

Atsakovo NŽT prie ŽŪM atstovas su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti nurodydamas, kad ieškovei jos tėvui priklausęs žemės sklypas natūra toje pačioje vietoje negali būti grąžintas, nes įstatymas to neleidžia, kadangi jis yra valstybės išperkamos žemės teritorijoje, ką konstatavo administraciniai teismai savo sprendimuose. Tuo tarpu ieškovės nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartys, sudarytos su kitais atsakovais, niekaip nepažeidžia ieškovės interesų ir yra sudarytos nepažeidžiant įstatymų reikalavimų.

Atsakovai D. ir J. V. bei A. J. savo atsiliepime bei prašyme nurodo, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, kadangi ieškovė neįrodė ginčijamų žemės sklypų nuomos sutarčių negaliojimo pagrindų bei neturi reikalavimo teisės šioje byloje, nes jos reikalavimų patenkinimas nesukels jai jokių teisinių pasekmių, kadangi tiek Panevėžio apygardos administracinis, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismai nustatė, jog žemės sklypas, kurį iki nacionalizacijos valdė ieškovės tėvas ir į kurį ieškovė pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūroje turėtoje vietoje, yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, kuri pagal įstatymo nuostatas, negali būti gąžinama jai natūra, todėl ji neturi jokios subjektinės teisės į jos ginčijamų nuomos sutarčių dalyku esančią žemę, dėl ko šioje byloje neturi reikalavimo teisės, dėl ko prašo jį atmesti. Taip pat D. V. prašo priteisti iš ieškovės visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 726 Lt, kurias sudaro išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.   

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenys rodo, jog 2011-12-07 d. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Biržų žemėtvarkos skyriaus vedėjos, sudarė su atsakovais D. V. ir J. V. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.21SŽN-827, kuria išnuomojo 0,23615 ha žemės sklypo dalį iš bendro 0,4723 ha žemės sklypo, kadastro Nr.3604/0029:20, esančią J. B. g.3, Biržų m., 15 metų laikotarpiui, o sutartimi Nr.21SŽN-829 - kitą to paties žemės sklypo dalį tam pačiam laikotarpiui atsakovui A. J. (b.l.8-9, 1 t.). Ieškovė 2008-09-18 d. kreipėsi dėl nuosavybės teisės jai atkūrimo į tėvui L. M. priklausiusį 0,0671 ha žemės plotą, buvusį Biržų m., Dagilio aikštėje, nurodydama atkūrimo būdą – gauti kompensaciją (b.l.48-60, 1 t.). Po to ieškovė savo valią 2009-01-14 d. pakeitė, prašydama grąžinti tėvui priklausiusį žemės sklypą natūra toje pačioje vietoje, o jai ne vieną kartą raštu buvo pranešta, kad atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra buvusioje vietoje nėra galimybės bei pasiūlyta pasirinkti kitus nuosavybės teisių atkūrimo būdus (b.l.81-83,89-145,152-188, 2 t.). Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013-02-08 d. sprendimu (b.l.93-96, 3 t.) konstatavo, kad žemės sklypas, kurį iki nacionalizacijos valdė ieškovės tėvas ir į kurį ieškovė pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūroje buvusioje vietoje, priskirtas valstybės išperkamai žemei, kuri pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas (12 str. 1 d. 3 p., 14 p.), negali būti gąžinama natūra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-07-17 d. nutartimi (b.l.84-92, 3 t.) pareiškėjos skundą atmetė ir paliko galioti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013-02-08 d. sprendimą ir taip pat konstatavo, kad ginčo žemės sklypo dalis priskirtina valstybės išperkamai žemei, į kurią negali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra.

Ieškovė, patikslintame ieškinyje nurodydama, kad gina savo teisėtus interesus, pareiškė ieškinį ginčydama tarp atsakovų sudarytas jos nurodytas valstybinės žemės nuomos sutartis. Ieškovė nurodo, jog šios sutartys pažeidžia jos teisėtus interesus, nes jai neatkuriama nuosavybės teisė į šiomis sutartimis išnuomotame žemės sklype esantį jos tėvui iki nacionalizacijos priklausiusį žemės sklypą. Atsakovai nurodo, jog ieškovė neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl jos teisių pažeidimo ir prašo tuo pagrindu ieškinį atmesti. Šis atsakovų argumentas pagrįstas. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia tik galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektyvinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios pat kreipimosi į teismą nuostatos įtvirtintos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 str. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 str. Šios tarptautinės normos garantuoja kiekvienam, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos, teisę į teisminę gynybą. Siekiant apginti viešąjį interesą, kitų asmenų teises ir įstatymo saugomus interesus, į teismą gali kreiptis prokuroras, valstybės valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ir pavieniai fiziniai asmenys, kuriems įstatymu suteikta teisė tai daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-552/2000).

Byloje nustatyta, jog ieškovė nepatenka į LR CPK 49 str. numatytų subjektų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą, sąrašą. Tuo tarpu byloje duomenų, kad ieškovės nurodytos tarp atsakovų sudarytos sutartys pažeistų jos teises ar interesus, nėra, kadangi virš nurodytais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, jog ginčo žemės sklypo dalis priskirtina valstybės išperkamai žemei, į kurią negali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra, todėl atsakovų argumentai dėl to, jog ieškovė šiuo atveju neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, yra pagrįsti ir vien šiuo pagrindu ieškovės ieškinys yra atmestinas.

Tačiau ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad, jos nuomone, ginčijamos žemės nuomos sutartys, sudarytos tarp atsakovų, yra niekinės, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms arba prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes valstybinė žemė verslininkams išnuomota be nuomos mokesčio, be to, pažeidžiamos buvusio savininko nuosavybės teisės, nes valstybė, įsipareigodama atkurti pažeistą nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, kaip faktinis valdytojas prisiėmė ir prievolę neperleisti to turto kitiems asmenims tol, kol nebus išspręstas šio turto grąžinimo klausimas.

Tuo tarpu iš byloje esančių ginčijamų sutarčių (b.l.8-9, 1 t.) 10 ir 11 p. matyti, kad sutartimis nustatytas žemės nuomos mokesčio dydis metams ir jo sumokėjimo terminai, todėl tokie ieškovės argumentai niekuo nepagrįsti. Taip pat niekuo nepagrįsti ir ieškovės teiginiai dėl to, kad šios tarp atsakovų sudarytos sutartys pažeidžia buvusio savininko teises, kadangi, kaip jau virš buvo minėta, įsiteisėjusiais Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013-02-08 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-17 d. nutartimi nustatyta, jog ginčo žemės sklypo dalis, į kurią pretenduoja ieškovė, priskirtina valstybės išperkamai žemei, į kurią negali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra, o šie sprendimai turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Tačiau atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad nors šiuo konkrečiu atveju jai nuosavybės teisės į buvusį jos tėvui priklausiusį žemės sklypą ir negali būti atkurta grąžinant žemę natūra  buvusioje vietoje, tačiau įstatymai jai suteikia teisę į tėvui priklausiusį žemės sklypą atkurti nuosavybę kitais, įstatyme numatytais būdais.

Kadangi byloje nustatyta, jog atsakovai, sudarydami aukščiau minimas valstybinės žemės nuomos sutartis, jokių imperatyvių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų nepažeidė, taip pat nenustatyta, kad šios sutartys prieštarautų viešajai tvarkai ar gerai moralei, todėl jos nėra niekinės ir negali būti panaikintos. 

Atmetus ieškovės ieškinį, iš jos priteistinos atsakovo D. V. turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 d.) ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (LR CPK 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK  268-270 str. teismas

Nusprendžia:

I. M. V patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie ŽŪM, D. V., J. V., A. J. bei trečiajam asmeniui Biržų rajono savivaldybės administracijai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, valstybinės žemės nuomos sutarčių panaikinimo atmesti.

Priteisti iš M. V. (a.k(duomenys neskelbtini) D. V. (a.k(duomenys neskelbtini) naudai 726 Lt (septynis šimtus dvidešimt šešis litus) jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti

Priteisti iš M. V. (a.k(duomenys neskelbtini) 71,28 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                              Nida Solovjovienė