(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, 

sekretoriaujant Dovilei Baronienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams vadovui J. J. (J. J.) ir advokatui Ričardui Varno,

atsakovės įgaliotiems atstovams R. V. ir A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Regeksas“ ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „Varle“ dėl pinigų už nekokybišką daiktą grąžinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti tarp UAB „Regeksas“ ir UAB „Varle“ sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties (2019 m. gruodžio 12 d. užsakymas Nr. 1226087) dalį dėl monitoriaus įsigijimo nutraukta, UAB „Regeksas“ jos atsisakius dėl UAB „Varle“ netinkamo sutarties vykdymo ir priteisti iš UAB „Varlė“ UAB „Regeksas“ naudai monitoriaus kainą - 502,22 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad iš internetinės atsakovės parduotuvės užsisakė naujus daiktus: stacionarų kompiuterį, stacionaraus kompiuterio atmintį (RAM), antivirusinę programą bei monitorių. 2019 m. gruodžio 20 d. gavo iš atsakovės pranešimą, kad prekės yra paruoštos ir galima jas atsiimti. 2019 m. gruodžio 23 d. direktoriui nuvykus į atsakovės parduotuvę, parduotuvės darbuotojas išrašė PVM sąskaitą faktūrą dviem egzemplioriais ir ant vieno iš jų turėjo pasirašyti jos vadovas. Pasirašius, parduotuvės darbuotojas įteikė nepasirašytąjį egzempliorių su uždėtu antspaudu, kad galima atiduoti prekes ir nurodė jas atsiimti sandėlyje, esančiame kitoje parduotuvės pastato pusėje. Paaiškino, kad atstovui su automobiliu privažiavus prie sandėlio vartų, padavus PVM sąskaitą faktūrą, parduotuvės darbuotojas išnešė ir perdavė dėžes, kuriose buvo supakuotos nupirktos prekės ir grąžino PVM sąskaitą faktūrą ant kurios buvo uždėtas dar vienas antspaudas patvirtinantis, kad prekės atiduotos. Pažymėjo, jog galimybės patikrinti prekes išpakuojant vietoje nebuvo, tačiau praktika neišpakuoti prekių jas atsiimant jau buvo susiklosčiusi ir anksčiau. Taip pat pažymėjo, jog jos atstovas galėjo apžiūrėti tik nusipirktų prekių pakuotes, tačiau jokių pakuotės pažeidimų apžiūros metu nepastabėjo. Paaiškino, jog parsivežus prekes į buveinę, jas išpakavęs, pastebėjo, kad neveikia monitorius, be to pastebėjo, jog yra pažeista monitoriaus apsauginė plėvelė. Dėl minėto kreipėsi į atsakovę, kuri iš pradžių pasiūlė arba grąžinti pinigus, arba pakeisti monitorių nauju ir atsisakyti remonto. Iš pasiūlytų pasirinko antrą variantą, tačiau po kurio laiko nesulaukus jokių žinių dėl monitoriaus pakeitimo, pareikalavo, kad būtų grąžinti pinigai, tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė motyvuodama, jog monitoriaus gedimas yra mechaninis, todėl nėra taikoma garantija ir pinigai negali būti grąžinami.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių bei prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Pastebėjo, kad prekė buvo parduota be jokių mechaninių pažeidimų, ieškovė jokių pretenzijų priėmimo-perdavimo metu nepareiškė, o vėliau ieškovei pareiškus pretenzijas dėl mechaniškai pažeisto monitoriaus, pats prekės gamintojas nustatė, kad prekės gedimas nėra gamyklinis. Be to, paaiškino, jog monitoriaus garantinio aptarnavimo centro išvadose nurodyta, jog monitoriaus gedimas nėra garantinis (t. y. nėra sąlygotas gamyklinio broko). Pažymėjo, kad ieškovė nėra vartotojas, kuriam, vadovaujantis teismų praktika, taikytini mažesni atsargumo ir apdairumo standartai, o iš pateiktų nuotraukų matyti, jog pardavimo vietoje pirkėjui yra sudarytos visos sąlygos apžiūrėti prekę, kas paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, jog jai tokia galimybė sudaryta nebuvo.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su pateiktais atsiliepime į ieškinį atsakovės argumentais ir nemano, kad atsakovė paneigė ieškinyje nurodytus argumentus. Pažymėjo, jog pateiktose nuotraukose yra matoma, kad sąlygų patikrinti prekes jų atsiėmimo vietoje, nagrinėjamu atveju - sandėlyje nėra sudaryta, be to iš pateiktų nuotraukų yra matyti sandėlio apkrautumas, netvarkingumas ir specialios vietos (erdvės) prekių patikrinimui nebuvimas. Nurodė, jog atsakovė nepaneigė ir tos aplinkybės, jog jos atstovas apskritai nebuvo įleistas į sandėlio vidų, t. y. sandėlio darbuotojas prie sandėlio durų paėmė iš jo (neįleisdamas į vidų) sąskaitą su antspaudu, nuėjo į sandėlį ir iš jo atnešė ir padavė prekes. Paaiškino, jog nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog šalys sudarė sutartį dėl naujo monitoriaus pirkimo ir atsakovė garantavo prekės atitikimą sutarties sąlygoms ir dėl šios priežasties atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad aptariamo pažeidimo priežastis yra jos netinkamo elgesio (nesilaikymo naudojimo ar saugojimo taisyklių) padarinys. Nurodė, jog atsakovė jokių įrodymų, kurie šią aplinkybę patvirtintų nepateikė, tuo tarpu vertinant pateiktą gamintojo išvadą, kad pažeidimas mechaninis – gal ir gali įrodyti, kad tai yra ne gamyklinis brokas, tačiau niekaip negali įrodyti, kad padarytas dėl netinkamo naudojimo, kadangi gamintojo išvadose nenurodyta, kada pažeidimas buvo padarytas. Pažymėjo, kad iki prekės perdavimo prekė buvo pas atsakovę, tačiau atsakovė nepateikė jokių argumentų, kodėl mechaninis prekės pažeidimas negalėjo būti padarytas būtent tuo laikotarpiu, kai prekė buvo pas ją. Pastebėjo, jog atsakovė taip pat nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kad prekė negalėjo būti sugadinta jos pervežimo iš gamintojo atsakovei metu. Pažymėjo, jog atsakovė nepaneigė, kad prekės sugadinimo pobūdis pats iš savęs įrodo, kad prekė negalėjo būti sugadinta jos darbuotojams mėginant ją pajungti naudojimui, kadangi iš pateiktų nuotraukų matyti, kad pažeistas tik monitoriaus ekranas, o jo rėmas visiškai sveikas be jokių pažeidimo požymių, todėl mano kad nuotraukos ne tik nepaneigia fakto, kad monitoriaus sugadinimas atsirado ne dėl jos veiksmų, bet ir galimai patvirtina apie tokio pobūdžio sugadinimo atsiradimą iki prekės perdavimo. Nurodė, jog nesutinka su atsakovės padaryta išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad pakuotė buvo nepažeista tai ir prekė perdavimo metu buvo nepažeista, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad prekės pakuotė negalėjo būti pakeista arba, kad prekė negalėjo būti išimta iš pakuotės ir vėl į ją supakuota atgal. Pažymėjo, jog atsakovės pateiktos prekės gamintojo darbuotojų išvados nepaneigia jos teiginio, kad prekė galėjo būti sugadinta tik ją išardžius. Nurodė ir tai, kad atsakovė nepaneigė, kad sudaro tinkamas sąlygas apžiūrėti įsigyjamą prekę, tą patvirtina faktas, kad jos atstovas prekės pažeidimus pamatė ne sandėlyje, o už jo ribų. Pažymėjo, jog nesutinka su atsakovės teiginiais, kad monitoriaus pažeidimai yra akivaizdūs ir tokio pobūdžio pažeidimams nustatyti nėra reikalingas specialus tyrimas, kadangi tai, kad monitoriaus pažeidimas yra neakivaizdus parodo ir tai, kad net ir parsivežęs monitorių į būstinę jos atstovas iš karto nepastebėjo šio pažeidimo, t. y. tik tai nepavykus prijungti monitoriaus, pamatė, kad yra pažeistas monitoriaus ekranas.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškovės teiginiais, kad jai nebuvo sudaryta galimybė prekės įsigijimo metu ją patikrinti, kadangi ji niekaip negalėjo apriboti to, ko ieškovė net neprašė. Dėl ieškovės teiginių, jog jos atstovas nebuvo įleistas į sandėlį paaiškino, kad jos klientai patys nutaria, ar užeiti į sandėlį, ar ne, pagal pageidavimą tikrinti prekę arba netikrinti, tačiau kaip šiuo atveju elgėsi ieškovė, ji negali pateikti jokių įrodymų apie tai, ar ieškovės atstovas buvo lauke, ar sandėlio viduje, o visi jos klientai, kurie nori pasitikrinti įsigyjamas prekes, gali ir užeina į sandėlio patalpas, taip pat ten ir patikrina prekes. Pažymėjo, jog ieškovė aiškindama, jog prekės pakuotė galėjo būti pakeista nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Paaiškino, kad ji surinko visus įrodymus ir duomenis apie tai, jog prekės trūkumai atsirado po prekės perdavimo pirkėjui t. y. pirma byloje pateikta monitoriaus gamintojo garantinio aptarnavimo centro išvada, kurioje nurodoma, jog monitoriaus gedimas yra mechaninis, o ne gamyklinis – sąlygotas išorinio netinkamo naudojimo; antra dėl prekės pakuotės naujumo, tvirtumo ir jokių pažeidimų nebuvimo monitoriaus priėmimo-perdavimo momentu; trečia iš ieškovės nesulaukė jokių pastabų dėl monitoriaus būklės pirkimo-pardavimo metu. Atkreipė teismo dėmesį, jog ieškovė nurodo, jog prie monitoriaus lietėsi ir su juo kažką darė ne vienas asmuo - visi mėgino pajungti monitorių, kas reiškia, kad padaryti monitoriaus ekrano pažeidimą galėjo bet kuris iš ieškovės darbuotojų – tyčia ar netyčia sugadino monitorių. Pažymėjo, jog prielaidų, kas ir kaip galėjo nutikti, galima svarstyti daug, tačiau faktas yra vienas – ji monitorių perdavė ieškovei tvarkingoje pakuotėje, užklijuotoje gamintojo apsaugomis, ieškovė prekę priėmė ir dėl jos nepareiškė jokių pretenzijų. Nurodė, kad ieškovės argumentai dėl to, jog apie sugadintą monitorių pranešė prekės atsiėmimo dieną, yra nevertintini, nes tai nekeičia fakto, kad prekė buvo perduota kokybiška, kadangi priešingai patvirtinančių įrodymų nėra, o sugadinimas, dėl kurio vėliau kreipėsi ieškovė, kilo, tikėtina, dėl kurio nors ieškovės darbuotojų ar kitų asmenų netinkamo ar (ir) neatsargaus elgesio su monitoriumi, ką patvirtina ir monitoriaus gamintojo išvada apie tai, jog prekė yra sugedusi negamykliškai, o dėžę su monitoriumi pirmą kartą atvėrė tik ieškovės darbuotojai. Pažymėjo, jog taip pat nesutinka su ieškovės teiginiais, kad pažeidimai yra nematomi, kadangi monitoriaus pažeidimai yra akivaizdūs ir iš karto pastebimi įjungus monitorių.

Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovai ieškinyje išdėstytą poziciją palaikė ir prašė ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės vadovas papildomai nurodė, jog prieš kelias dienas pakartotinai lankėsi atsakovės parduotuvėje Vilniuje, Ukmergės gatvėje, pirko monitorių, atsiimant prekę iš sandėlio ją patikrinti galimybių nebuvo, sandėlio darbuotojas nurodė, jog pajungti monitorių nėra galimybių, nes nėra rozečių. Ginčo monitoriaus atsiėmimo vietoje netikrino, tačiau atvežęs namo ir atsidaręs pakuotę pamatė įbrėžimą. Iš pradžių tai jokių įtarimų nesukėlė, nes manė, jog tai ant viršaus užklijuota apsauginė plėvelė, tačiau kai monitorių pajungė, pamatė, jog pro ją šviečia baltai, o ant ekrano atsirado užrašas, kad nėra signalo. Pažymėjo, jog monitorių grąžino tą pačią dieną, tačiau atsakymo teko laukti apie mėnesį, kas savaitę ateidavo SMS žinutė, jog procesas vyksta. Galiausiai pats pasiskambino į servisą ir buvo informuotas, kad gali atsiimti prekę, nes gedimas negarantinis. Nurodė, jog iš karto norėjo kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, tačiau sužinojęs, jog juridinių asmenų nusiskundimų ji netiria, kreipėsi į teismą. Atsakydamas į klausimus paaiškino, jog įmonėje iš viso dirba du darbuotojai, kompiuterį vežė namo, nes dirba iš namų.

Ieškovės atstovas papildomai pastebėjo, jog joks įstatymas neįpareigoja pirkėjo būti įtariu tikrintoju perkant naują prekę.

Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytą poziciją.

Atsakovės atstovė pažymėjo, jog du kartus siuntė monitorių į Lenkiją patikrinimui ir du kartus gautas atsakymas, jog gėdimas negamyklinis. Dėl ko atsirado įbrėžimas nežino, tačiau mano, jog pirkėja neįgyvendino savo teisės pasitikrinti prekę įsigijimo metu ir įsitikinti, kad pastaroji yra be defektų. Mano, jog tokio elgesio rizika tenka pirkėjai. Atkreipė dėmesį, jog analogišku atveju yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartyje, pažymėdamas pirkėjo pareigą pasitikrinti prekę įsigijimo metu ir to nepadarymo pasekmes.

Ieškovės prašymu byloje liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas R. B. paaiškino, jog kartu su įmonės vadovu buvo nuvažiavęs į atsakovės parduotuvę Ukmergės gatvėje atsiimti naujai nupirkto monitoriaus. Nurodė, jog atsiimant prekę sandėlio durys buvo uždarytos, darbuotojas išnešė monitorių, į prašymą dėl monitoriaus patikrinimo vietoje atsakė, jog nėra rozečių.

Bylos nagrinėjimo metu teismas su proceso dalyviais apžiūrėjo ginčo monitorių, nustatyta, jog kairiame monitoriaus šone, šiek tiek aukščiau nuo vidurio matricoje (plokštėje) prie pat rėmo yra kelių centimetrų „įbrėžimas“. Nė viena iš šalių negalėjo nurodyti tokio defekto atsiradimo galimos priežasties.

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai pirkimo – pardavimo santykiai: ieškovė MB „Regeksas“ internetinėje atsakovės UAB „Varle“ parduotuvėje 2019 m. gruodžio 12 d. užsisakė ir apmokėjo prekes už 2 203,41 Eur, pasirinkdama prekių pristatymo būdą – atsiimti parduotuvėje; 2019 m. gruodžio 20 d. ieškovė gavo pranešimą apie tai, kad prekės paruoštos atsiėmimui, o 2019 m. gruodžio 23 d. prekės buvo perduotos ieškovei – ieškovė jas atsiėmė atsakovės parduotuvės sandėlyje. Tą pačią dieną viena iš įsigytų prekių – Monitorius Asus buvo grąžintas į parduotuvę kaip neveikiantis; atsakovės serviso priėmimo akte Nr. 00117849 prekę priėmusi atsakovės atstovė pastabose pažymėjo: „Ekrano pabraižymai, kitas defektas prie rėmelio“, taip pat pažymėjo, jog klientas pageidauja prekės keitimo, remonto atsisako. Atsakovė grąžinta monitorių perdavė savo servisui Servisa ICT UAB. Iš šio serviso aktų matyti, jog ginčo monitorių servisas tyrė du kartus (2020 m. sausio 9 d. užsakymu ir 2020 m. vasario 4 d. užsakymu; abiem atvejais buvo nustatytas tas pats pažeidimas – „prie krašto yra nupjauta poliarizacinė plėvelė 4mm ant 7 cm ir ten ekranas nerodo“, nurodyta, jog dėl pažeidimo būtinos gamintojo išvados; abiem atvejais gautas gamintojo atsakymas, jog pažeidimas nėra garantinis gedimas, nes pažeidimas yra mechaninis. 2020 m. sausio 30 d. atsakovės serviso vadovas informavo ieškovę, jog prekė yra pažeista mechaniškai ir paragino ją kuo greičiau atsiimti, nes nėra vietos jos saugojimui. Ieškovė 2020 m. vasario 3 d. elektroniniu laišku ir 2020 m. kovo 6 d. pasitelkto advokato surašyta pretenzija pareikalavo grąžinti pinigus už įsigytą nekokybišką monitorių; atsakovė 2020 m. vasario 12 d. ir 2020 m. kovo 26 d. elektroniniais laiškais informavo ieškovę, jog su pareikštais reikalavimais neturi pagrindo sutikti, visus argumentus pateiks teismui, teikdama atsiliepimą. 2020 m. balandžio 3 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti monitoriaus pirkimo pardavimo sutartį nutraukta ir priteisti už monitorių sumokėtus pinigus.

Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir šalių įrodinėjimo naštos paskirstymo paaiškėjus daikto trūkumams

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog iš karto  po monitoriaus įsigijimo (tą pačią dieną) pastarasis buvo grąžintas pardavėjui, kuris jį perdavė savo servisui. Servisas monitorių tikrino du kartus, abiem atvejais nustatė monitoriaus matricos pažeidimą - poliarizacinės plėvelės 4mm ant 7 cm įpjovimą, dėl kurio monitorius neveikia.

Pagal tokiose bylose teismų praktikoje suformuotą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-278-866/2020). Tokią šalių įrodinėjimo naštą teismas išaiškino šalims pasiruošimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu, tačiau atsakovė su įrodinėjimo naštos paskirstymu nesutiko, nurodė, jog šiuo atveju ieškovė prekės vietoje nepatikrino ir prisiėmė tokių savo veiksmų pasekmių riziką. Savo pozicijai pagrįsti nurodė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1335-430/2020, kuriame teismas nurodė, jog aplinkybę, kad daikto trūkumai buvo pirkimo – pardavimo metu, privalo įrodyti pirkėjas, ir šio sprendimo pagrindu atsakovė grindė visą savo gynybinę poziciją.

Susipažinus su minėtu apeliacinės instancijos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1335-430/2020, visų pirma pažymėtina, jog šios bylos ratio decidendi ne visiškai sutampa su nagrinėjama civiline byla, nes pastaruoju atveju naujai įsigyto televizoriaus defektus pagrindžiantys duomenys pardavėjui buvo pateikti tik po mėnesio nuo įsigijimo, prekė niekuomet nebuvo pristatyta į pardavėjo servisą, nebuvo apžiūrėta, o apie defektus pranešta tikslu gauti nuolaidą kitai prekei. Tačiau sprendime nurodyta įrodinėjimo paskirstymo našta yra aktuali ir nagrinėjamam atvejui.

Šiuo atveju minėtose Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2A-278-886/2020 ir Nr. 2A-1335-430/2020 buvo pritaikytos skirtingos CK nuostatos, dėl įrodinėjimo naštos šalims paskirstymo. Įvertinus byloje kilusį ginčą yra aktualios CK 6.333 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos, numatančios skirtingą pirkėjo ir pardavėjo įrodinėjimo naštą nusipirktų daiktų trūkumų atveju. Santykį tarp minėto straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatų ir jų taikymo išaiškinimą pateikė Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019. Kasacinis teismas šioje byloje nurodė, jog CK 6.317 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji pardavėjo pareiga: pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę; to paties straipsnio 2 dalyje ši pardavėjo pareiga detalizuota įtvirtinant įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, ar ne. Taigi CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose (...). Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pardavėjo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktus įvykdymas vertinamas kitaip, be kita ko, įrodinėjimo našta pasikeičia pirkėjo naudai, tais atvejais, kai įstatyme ar sutartyje expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų (CK 6.333 straipsnio 2 dalis); tokiu atveju, kai pardavėjas tiesiogiai garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl pirkėjo netinkamo daikto naudojimo ar saugojimo arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Įstatyme ar sutartyje gali būti nustatytas daiktų kokybės garantijos terminas – laikotarpis, per kurį galioja pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija (CK 6.335 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 23 ir 24 punktai).

Atsižvelgiant į aptartas įstatymo ir kasacinio teismo praktikos nuostatas nagrinėjamoje byloje, turi būti nustatytos šios šalių ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės: ar parduotam monitoriui buvo nustatytas kokybės garantijos terminas, ar turi būti taikoma įstatyme nustatyta garantija, ar įrodytas pardavėjo pareigos parduoti tinkamos kokybės prekę pažeidimas.

Pagal CK 6.338 straipsnio 2 dalį jeigu kokybės garantijos ar tinkamumo terminas nenustatytas, įstatyme nustatyta kokybės garantija galioja dvejus metus.

Nagrinėjamu atveju buvo perkama nauja prekė, kuriai pardavėjas tiesiogiai įsipareigojo suteikti tinkamo veikimo garantinį laikotarpį – PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VARTK9345289 pardavėjas nurodė, jog juridiniams asmenims naujai prekei garantinis laikotarpis – 12 mėnesių. Įvertinus pardavėjo expressis verbis įsipareigojimą garantuoti naujos prekės kokybę garantiniu laikotarpiu, šalims dėl trūkumų atsiradimo taikytina CK 6.333 straipsnio 3 dalyje numatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, numatanti, jog pirkėjas privalo įrodyti įsigyti daikto trūkumą, t. y. kad daikto negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus, o aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, turi įrodinėti pardavėjas. Priešingu atveju perkant naują daiktą ir jį nuodugniai nepatikrinus įsigijo vietoje, kas būtų ypatingai sudėtinga pvz. perkant naują skalbimo mašiną ar šaldytuvą, pirkėjui nepagrįstai būtų perkelta pareiga įrodinėti naujai įsigyti daikto, kuriam taikomas garantinis laikotarpis, trūkumų atsiradimo galimas priežastis, tam samdytis specialias žinias turinčius asmenis ir pan.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog ieškovės įsigyto monitoriaus negalima naudoti pagal paskirtį, nes monitorius neveikia. Nei viena iš šalių nenurodė galimų nustatyto defekto – matricos įpjovimo atsiradimo priežasčių ir abi šalys atsisakė tokias aplinkybes nustatinėti, byloje skiriant teismo ekspertizę. Tačiau taip pat abi šalys teismo posėdžio metu sutiko, jog monitoriaus defektas, nors ir yra mechaninio pobūdžio (dėl to ginčo nėra), tačiau labiau tikėtina, jog negalėjo atsirasti dėl neatsargaus prekės išpakavimo, pvz.: monitoriui išslydus iš rankų ir nukritus ant žemės.

Įvertinus tai, jog byloje nenustatyta, jog monitoriaus defektas atsirado dėl pirkėjo kaltų veiksmų ar kitų aplinkybių, atleidžiančių pardavėją nuo civilinės atsakomybės, konstatuotina, jog pardavėjas pažeidė savo sutartines pareigas perduoti sutarties sąlygas atitinkančią prekę, todėl pirkėjas – ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl civilinės atsakomybės pardavėjui taikymo.

Aplinkybė, jog atsiimant monitorių iš sandėlio pastarasis nebuvo išpakuotas ir apžiūrėtas, jokios teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi, nes prekė buvo perkama nauja ir pirkėjas pagrįstai tikėjosi, jog pastaroji bus be jokių kokybės defektų. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog prekės tikrinimas yra pirkėjo teisė, ne pareiga, todėl atsakovės argumentai apie tai, jog neatlikusi prekės patikrinimo atsiėmimo vietoje ieškovė prisiėmė tokių veiksmų neatlikimo riziką, atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju sutarties pagrindu prisiimdama įsipareigojimą tam tikrą laiką – 12 mėnesių garantuoti prekės atitikimą kokybės reikalavimams pardavėja pati turi būti suinteresuota prekės patikrinimu jos perdavimo pirkėjui metu. 

Dėl ieškovės, kaip netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo, pasirikto teisių gynimo būdo

Pirkėjo teisės nusipirkus netinkamos kokybės daiktą reglamentuotos CK 6.334 straipsnyje.

Dėl netinkamos kokybės pažeistos pirkėjo teisės gali būti ginamos pirkėjo pasirinkimu CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais teisių gynimo būdais. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, pirkėjas, kaip vieną iš turimų teisių tokiu atveju, gali savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bendroji CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostata numato aplinkybes, į kurias atsižvelgtina nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, viena jų numatyta šios teisės normos 1 punkte – tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato. Taigi sutarties nutraukimo teisė pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti.

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovo pasirinktas būdas yra vienintelis galimas jo pažeistoms teisės apginti, nes iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog monitoriaus trūkumai negali būti kokybiškai pašalinti: atsakovės serviso rašte, registracijos Nr. 300586363, nurodyta, jog tokio pobūdžio gedimų servisas neremontuoja; ieškovė jau įsigijo naują monitorių, todėl sugedusio monitoriaus pakeitimas kitu nėra aktualus, kainos sumažinimas už neremontuotiną daiktą taip pat neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas ieškinys tenkintinas pilnai.

Patenkinus ieškinį, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs juridinis asmuo (verslininkas) privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už jai priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie 741 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas: 15 Eur žyminio mokesčio ir 726 Eur advokato pagalbos išlaidų. Ieškovės patirtos žyminio mokesčio išlaidos yra nustatytos įstatymu, todėl laikytinos pagrįstomis bei būtinomis. Vertindamas byloje šalių patirtų advokato pagalbos išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos neviršija nustatytų maksimalių rekomenduotinų priteisti dydžių, yra optimalios, todėl teismas visas minėtas ieškovės advokato pagalbos išlaidas laiko protingomis ir priteistinomis. Todėl iš viso ieškovei priteistina 741 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti.

Nutraukti 2019 m. gruodžio 12 d. ieškovės UAB „Regeksas“ ir UAB „Varle“ sudarytą monitoriaus Asus MG279Q 27 pirkimo – pardavimo sutartį.

Priteisti ieškovei UAB „Regeksas“, juridinio asmens kodas 304506934, iš atsakovės UAB „Varle“, juridinio asmens kodas 302431995, 502,22 (penkis šimtus du eurus ir 22 euro centus) nuostolių, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 741 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                       Kristina Lysionok