Civilinė byla Nr. e2-232-1120/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00930-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.8; 3.1.1.2.6; 3.1.9.1.3; 3.3.4.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 19 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-4664-619/2019, kuria atsisakyta priimti uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. 

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. 

2.       UAB „Čelta“ 2019 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Prašyme UAB „Čelta“ nurodė, kad minėtoje civilinėje byloje nevertinta ir nesiaiškinta bei nepasisakyta dėl kredito sutarties sąlygų įvykdymo. Kredito sutarties pripažinimas galiojančia, kai neįvykdyta nė viena sutarties sąlyga, pasak pareiškėjos, yra teisingumo ignoravimas. Teismai nustatė, kad kreditas buvo teiktas 2008 m. sausio 31 d. vertinimu ir dėl to nėra ginčo, tačiau UAB „Čelta“ šio vertinimo nežinojo, vadinasi įstatyminė sutarčių sąlyga (sutarčių pakeitimai ar papildymai galimi tik raštu sutikus abiem šalims) neįvykdyta. 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaitoje Nr. N-08-058 žemės sklypo vertė nustatyta 3 mln. Lt su pastaba tokiai žemės sklypo būklei, kuri bus kažkada ateityje. Tai reiškia, kad pagrindinė kredito sutarties sąlyga neįvykdyta. Abi šalys žinojo 2007 m. gegužės 28 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. N-07-105 su joje nustatyta žemės sklypo rinkos verte (3 mln. Lt), todėl buvo aišku, kad jokio kito vertinimo teikti nereikia. Kredito sutartyje įrašyta sąlyga dėl kito vertinimo pateikimo neturėjo jokios įtakos kredito sutarties sudarymui ir vykdymui. Ši sąlyga įrašyta su tikslu apgauti kredito gavėją, kad bankas galėtų kredituoti 2008 m. sausio 31 d. vertinimu, apie kurį kredito gavėjas nežinojo.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti.

4.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teismas nustatė, kad UAB „Čelta“ iš esmės analogiškus prašymus dėl proceso atnaujinimo jau yra teikęs teismui ir pareiškėjos nurodytos aplinkybės teismų buvo įvertintos. Pareiškėjos argumentai dėl kreditavimo tikslo, netinkamai atlikto žemės sklypo vertinimo bei neteisingai nustatytos žemės sklypo vertės, pareiškėjos suklaidinimo (apgaulės), kaip pagrindų atnaujinti procesą, taip pat ne kartą teismų buvo pripažinti kaip pakartotiniai.

5.       Teismas pažymėjo, kad vertinant, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą nėra tapatus, esminę reikšmę turi ne prašyme panaudotos skirtingos žodžių konstrukcijos, iš esmės lemiančios tą pačią prasmę, išsamesni motyvai, bet nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, esmė ir jų turinys. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo teikiamas pakartotinis prašymas atnaujinti procesą ne tik tuo pačiu teisiniu pagrindu, bet ir tuo pačiu faktiniu pagrindu.

III.       Atskirojo skundo argumentai

6.       Atskirajame skunde UAB „Čelta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7.       UAB „Čelta“ pažymi, kad ginčo esmė yra dėl kredito sutarties, kuri teismo buvo pripažinta galiojanti, kai neįvykdyta nė viena kredito sutarties sąlyga, tačiau dėl ginčo esmės teismo nebuvo pasisakyta, t. y. nebuvo atskleista bylos esmė, todėl yra pagrindas naikinti priimtą nutartį. Pasak UAB „Čelta“, susidarė unikalus atvejis, kai kredito sutarties sąlygos neįvykdytos, o teismai jau nagrinėjo bylą daugiau nei 50 kartų ir nustatė, kad dėl visko pasisakyta, kai iš tikrųjų kredito sutarties sąlygos net negalėjo būti įvykdytos.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

10.                      Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

11.                      Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl prašymo atnaujinti procesą pakartotinumo

12.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas teismo posėdyje, jeigu tokį prašymą teismas priima (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju prašymas atnaujinti procesą nebuvo nagrinėjamas, o buvo sprendžiamas tik prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad buvo sprendžiamas tik prašymo priėmimo klausimas, teismas neturėjo bylos nagrinėti iš esmės, o turėjo tik patikrinti, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 370 straipsnio 1 dalis), taip pat turėjo patikrinti, ar nėra CPK įtvirtintų pagrindų, draudžiančių priimti prašymą.

13.                      Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad egzistuoja CPK 374 straipsnyje įtvirtintas pagrindas, draudžiantis priimti UAB „Čelta“ prašymą atnaujinti procesą. Šis straipsnis numato, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jei kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė nurodoma iš esmės tapati anksčiau nurodytai aplinkybei, prašymą turi būti atsisakyta priimti kaip prieštaraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

14.                      Taigi, pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu (šiuo atveju – CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu), bet pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu teisiniu pagrindu negali būti grindžiamas ir tuo pačiu faktiniu pagrindu. Siekiant nustatyti, ar UAB „Čelta“ šiuo atveju pateikė pakartotinį prašymą, kuris nėra galimas pagal CPK 374 straipsnį, būtina nustatyti, ar šiame prašyme, kaip naujai paaiškėjusi, nurodoma iš esmės tapati aplinkybė, kuri jau buvo nurodyta anksčiau.

15.                      Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Čelta“ su prašymais dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi ne kartą. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad, pavyzdžiui, 2019 m. balandžio 23 d. prašyme, 2019 m. birželio 3 d. prašyme, 2019 m. birželio 10 d. prašyme, 2019 m. rugpjūčio 12 d. prašyme, 2019 m. rugpjūčio 16 d. prašyme, 2019 m. spalio 11 d. prašyme, 2019 m. lapkričio 13 d. prašyme, kaip ir šioje byloje pateiktame prašyme atnaujinti procesą UAB „Čelta“ nurodė, kad apie 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimą, kuriuo remiantis suteiktas kreditas, nežinojo ir toks kredito gavėjo suklaidinimas buvo įvykdytas sąmoningai. Taigi, UAB „Čelta“ 2019 m. lapkričio 22 d. prašymą atnaujinti procesą grindžia tomis pačiomis (anksčiau nurodytomis) aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad bankas sąmoningai neatskleidė tikrosios kredito sutarties sąlygų esmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti.

16.                      UAB „Čelta“ atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad teismai nepasisakė dėl to, jog kredito sutarties sąlygos negalėjo būti ir nebuvo įvykdytos, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Tai, kad UAB „Čelta“ prašyme atnaujinti procesą nurodo papildomų argumentų, nereiškia, kad prašymas grindžiamas kitomis naujai paaiškėjusiomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis.

17.                      Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos prašymą pagrįstai įvertinęs kaip pakartotinį bei negalimą pateikti (CPK 374 straipsnis), priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nesąžiningai pareikšto prašymo atnaujinti procesą

18.                      Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą prašymą atnaujinti procesą gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Be to, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

19.                      Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad UAB „Čelta“ su prašymais dėl proceso minėtoje civilinėje byloje atnaujinimo kreipiasi itin dažnai (2019 m. su minėtais prašymais UAB „Čelta“ kreipėsi kiekvieną mėnesį po kelis kartus). Dalį prašymų buvo atsisakyta tenkinti, t. y. buvo atsisakyta atnaujinti procesą (teismo nutartys įsiteisėjusios). Didžioji dalis prašymų buvo grąžinti, juos atsisakius priimti (nutartys įsiteisėjusios). Dalis nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti prašymus dėl proceso atnaujinimo, dar nėra įsiteisėjusios, UAB „Čelta“ pateikus dėl jų atskiruosius skundus. Nepaisydama tebevykstančių procesų, kuriais sprendžiami UAB „Čelta“ prašymai dėl proceso atnaujinimo, UAB „Čelta“ ir toliau teikia teismui naujus prašymus dėl proceso atnaujinimo.

20.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-976-1120/2019 pareiškėjai UAB „Čelta“ išaiškino, jog kitą kartą nustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį, UAB „Čelta“ vadovui gali būti paskirta iki 5 000 Eur bauda. Nepaisydama šioje nutartyje išaiškintos atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis,  UAB „Čelta“ 2019 m. lapkričio 22 d. pateikė iš esmės tapataus turinio prašymą dėl proceso atnaujinimo, nesulaukusi kaip bus išspręsti kiti atskirieji skundai dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis buvo atsisakyta priimti prašymus dėl proceso atnaujinimo. Tai rodo, kad UAB „Čelta“ savo procesinėmis teisėmis (kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje) naudojasi nesąžiningai (ne pagal paskirtį), t. y. piktnaudžiauja šia savo teise, todėl UAB „Čelta“ skirtina 100 Eur dydžio bauda, kuri išieškotina iš UAB „Čelta“ direktoriaus A. K. Č. asmeninių lėšų (CPK 103 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsnio 3 dalimi ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

                                                 Skirti uždarajai akcinei bendrovei „Čelta“ (juridinio asmens kodas 300660625) 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą, ją išieškant iš bendrovės direktoriaus A. K. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninių lėšų.

                              Šios nutarties kopiją išsiųsti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėja                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Agnė Tikniūtė