Civilinė byla Nr. e2S-1952-221/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04051-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.1.2.4; 3.1.18.2.13; 3.1.18.3; 3.3.2.5

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei E. R. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, atsakovės E. R. priešieškinį ieškovui T. M. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodančios institucijos – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei E. R. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, atsakovės E. R. priešieškinį ieškovui T. M. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodančios institucijos – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su dukra P. M., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką:

2.1.              Iki 2017 m. liepos 30 d. ieškovas turi teisę antrą ir ketvirtą mėnesio sekmadienį pasiimti dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos 14 val. ir pristatyti į jos gyvenamąją vietą iki 18 val.;

2.2.              Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas turi teisę antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį pasiimti dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos. Vaikas savaitgaliui paimamas nuo penktadienio 18 val. iš gyvenamosios vietos ir pristatomas į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val.;

2.3.              Kiekvienų žiemos ir vasaros mokyklinių atostogų metu, iš anksto ne vėliau kaip prieš savaitę iki joms prasidedant, suderinęs konkretų laiką su atsakove, ieškovas turi teisę pasiimti dukrą iš gyvenamosios vietos žiemos metu – ne trumpesniam kaip pusė žiemos mokyklinių atostogų laikui, vasaros atostogų metu – ne trumpesniam kaip 28 dienų laikui, tame tarpe ir su ja išvykti iš savo gyvenamosios vietos į užsienį. Atsakovė turi pateikti ieškovui turimus dukros drabužius, kitus dukros asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms; abiejų tėvų atostogos negali būti planuojamos švenčių dienomis, kurias vaikas pagal rotacijos principu nustatytą grafiką turi praleisti su kitu iš tėvų;

2.4.              Šventes dukra leis su atsakove ir ieškovu rotacijos principu, t. y. Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos: 2017 m. – su atsakove, 2018 m. – su ieškovu, 2019 m. – su atsakove ir t. t.; Naujieji metai: 2017–2018 m. – su ieškovu, 2018–2019 m. – su atsakove ir t. t.; Šv. Velykos: 2018 m. – su atsakove, 2019 m. – su ieškovu ir t. t.; dukros gimtadieniai: 2017 m. – su ieškovu, 2018 m. – su atsakove ir t. t.;

2.5.              Ieškovo ir jo artimų giminaičių gimimo dienų šventimo dienomis bei Tėvo dieną dukra leis su ieškovu, atsakovės ir jos artimų giminaičių gimimo dienų šventimo dienomis bei Motinos dieną dukra leis su atsakove;

2.6.              Švenčių dienomis, kuriomis pagal nustatytą tvarką priklauso ieškovui bendrauti su dukra, ieškovas turi teisę pasiimti dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos dienos prieš šventę 17 val. ir grąžinti į atsakovės gyvenamąją vietą iki nurodytų švenčių paskutinės dienos 19 val.;

2.7.              Jeigu Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų ar kitų švenčių dienos sutampa su ieškovo bendravimo su dukra bendru grafiku, nurodytu 2.1 ir 2.2 punktuose, tai laikomasi nustatyto bendro grafiko, išskyrus atvejus, kai teisė švenčių dienomis bendrauti su vaiku tenka atsakovei (t. y. atsakovė išsaugo teisę bendrauti su dukra kiekvienų neporinių metų Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų ir kiekvienų porinių metų Naujųjų metų, Šv. Velykų, dukros gimimo dienomis, atostogų laiku);

2.8.              Jeigu ieškovas negalėtų dukros paimti bendrauti pagal nustatytą tvarką, jis įsipareigoja apie tai informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš dieną.

Ieškovas prašymą grindė tuo, kad jis su dukra bendravo daugiau kaip prieš metus. Ieškovas ne kartą prašė atsakovės leisti jam pasimatyti su dukra, tačiau atsakovė piktybiškai neleidžia ieškovui bendrauti su dukra, tuo pažeisdama ieškovo teises ir vaiko interesus. Iki byloje bus priimtas teismo sprendimas silpnėja vaiko ir tėvo ryšys, yra daroma žala vaikui, pažeidžiami jo interesai ir tėvo teisės.

Atsiliepime į ieškovo prašymą atsakovė nurodė nesutinkanti su ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė nurodė, kad dukra nenori bendrauti su ieškovu, ryšys tarp ieškovo ir dukros yra nutrūkęs arba itin susilpnėjęs. Negali būti nustatyta laikina ieškovo bendravimo su dukra tvarka, pagrįsta prievarta. Bendravimas turėtų vykti dalyvaujant trečiajam asmeniui: psichologui, vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui ar atsakovei (geriausias variantas – dalyvaujant psichologui). Toks bendravimo būdas užtikrintų ieškovo galimybę bendrauti su dukra ir atkurti santykį, leistų psichologui įvertinti ieškovo ir dukros santykio statusą bendravimo pradžioje, jo pokytį bendravimo eigoje ir pateikti išvadą, kada ieškovo ir dukros santykis pasiekė tokią ribą, kad bendravimas gali vykti laisvesne forma. Dėl nurodytų aplinkybių prašė nustatyti tokią laikiną ieškovo bendravimo su dukra tvarką:

4.1.              Ieškovas bendrauja su dukra dalyvaujant psichologui Kauno miesto ribose vieną kartą per savaitę darbo dienomis ne ilgiau kaip dvi valandas;

4.2.              Toks bendravimas vyksta iki psichologas pateikia išvadą, kad ieškovo ir dukros ryšys buvo pakankamai atkurtas, jog bendravimas galėtų vykti nedalyvaujant trečiajam asmeniui;

4.3.              Konkretus psichologas ir susitikimų laikas nustatomas šalių sutarimu;

4.4.              Atsakovė į psichologo darbo vietą nustatytų laiku atveža dukrą ir pasibaigus bendravimui ją pasiima;

4.5.              Psichologo išlaidas apmoka ieškovas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatydamas laikiną ieškovo bendravimo su dukra tvarką:

5.1.              Iki 2017 m. liepos 30 d. ieškovas turi teisę antrą ir ketvirtą mėnesio sekmadienį pasiimti dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos 14 val. ir pristatyti į jos gyvenamąją vietą iki 18 val.;

5.2.              Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas turi teisę antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį pasiimti dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos. Vaikas savaitgaliui paimamas šeštadienį nuo 10 val. iš gyvenamosios vietos ir pristatomas atgal į gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 19 val.;

5.3.              Šventes dukra leis su atsakove ir ieškovu rotacijos principu, t. y. Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos: 2017 m. – su atsakove, 2018 m. – su ieškovu, 2019 m. – su atsakove ir t. t.; Naujieji metai: 2017–2018 m. su ieškovu, 2018–2019 m. su atsakove ir t. t.; Šv. Velykos: 2018 m. – su atsakove, 2019 m. – su ieškovu ir t. t.; dukros gimtadieniai: 2017 m. – su ieškovu, 2018 m. – su atsakove ir t. t.

5.4.              Ieškovo gimimo dienos šventimo dieną bei Tėvo dieną dukra leis su ieškovu, atsakovės gimimo dienos šventimo dieną bei Motinos dieną dukra leis su atsakove;

5.5.              Švenčių dienomis, kuriomis pagal nustatytą tvarką priklauso ieškovui bendrauti su dukra, ieškovas turi teisę pasiimti dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos šventės dieną ir grąžinti į atsakovės gyvenamąją vietą iki nurodytų švenčių paskutinės dienos 19 val.;

5.6.              Jeigu Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų ar kitų švenčių dienos sutampa su ieškovo bendravimo su dukra bendru grafiku, nurodytu 5.1 ir 5.2 punktuose, tai laikomasi nustatyto bendro grafiko, išskyrus atvejus, kai teisė švenčių dienomis bendrauti su vaiku tenka atsakovei (t. y. atsakovė išsaugo teisę bendrauti su dukra kiekvienų neporinių metų Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų ir kiekvienų porinių metų Naujųjų metų, Šv. Velykų, dukros gimimo dienomis);

5.7.              Jeigu ieškovas negalėtų dukros paimti bendrauti pagal nustatytą tvarką, jis įsipareigoja apie tai informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš dieną.

Teismas, nustatęs, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, šalių bendravime trūksta kooperavimosi, tolerancijos, sprendė, jog dėl to neturi būti ribojamas dukros bendravimas su tėvu. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, manė, kad yra būtina bylos nagrinėjimo metu laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, kad būtų išsaugotas ir sustiprintas tėvo ir dukros tarpusavio ryšys. Nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, teismas įvertino aplinkybes, jog vaikas dar labai mažas (5 metų amžiaus), tokio amžiaus vaikui būdingas tam tikras dienos, maitinimosi ir poilsio režimas, yra reikalinga didesnė motinos globa, vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, o tai lemia tam tikrą bendravimo tvarkos ypatumą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nebendravo su dukra daugiau nei metus, sprendė, kad ieškovo prašymas leisti iki 2017 m. liepos 30 d. antrą ir ketvirtą mėnesio sekmadienį pasiimti dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos 14 val. ir pristatyti į jos gyvenamąją vietą iki 18 val. visiškai atitinka vaiko interesus, nepadarys žalos ir pasitarnaus santykių atkūrimui. Teismas nesutiko su ieškovo prašymu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. leisti antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį pasiimti dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos, t. y. vaiką paimti  penktadienį 18 val. iš jos gyvenamosios vietos ir pristatyti atgal iki sekmadienio 19 val. bei pasiūlytos bendravimo tvarkos 6 punkto dalimi, pagal kurią ieškovas turi teisę pasiimti dukrą iš gyvenamosios vietos dienos prieš šventę 17 val. Atsižvelgęs į tai, kad mažametė mergaitė turi savo dienos režimą, vaiko įprastų gyvenimo sąlygų, įprastinės aplinkos pakeitimas, atskiriant jį gana ilgam laikui nuo motinos (dviem naktims), vaikui galbūt keltų stresą, neigiamus išgyvenimus, tėvų gyvenamosios vietos yra skirtinguose rajonuose, tėvas ir dukra nebendravo daugiau nei metus laiko, teismas vertino, kad netikslinga vaiką paimti penktadienį vakare tik nakvynei, kadangi kelios valandos iki miego neužtikrintų kokybiško tėvo ir dukros laiko praleidimo. Teismas konstatavo, kad vaiko interesams užtikrinti šiuo metu yra visiškai pakankamas bendravimas su tėvu antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, pasiimant dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir pristatant į gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 19 val. Atitinkamai teismas ieškovui suteikė teisę pasiimti vaiką šventės dieną, o ne dienos prieš šventę vakarą. Teismas nesutiko su ieškovo prašymu nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su dukra tvarką dukros vasaros ir žiemos atostogų metu, motyvuodamas tuo, kad mergaitė dar nėra mokyklinio amžiaus, ji lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, įrodymų apie suplanuotas atostogas – išvykas į užsienį – ieškovas teismui nėra pateikęs, mažamečio vaiko paėmimas 28 ar daugiau dienų, kuris turi savo dienos režimą, įprastas gyvenimo sąlygas, prisirišimą su jį nuolat prižiūrinčiu asmeniu – motina – šiuo metu neatitiktų vaiko interesų. Teismas sprendė, kad ieškovo prašymas dukrai leisti būti su ieškovu ar atsakove jų artimų giminaičių gimimo dienų šventimo dienomis, neapibrėžiant konkretaus artimųjų rato, kels konfliktines situacijas, kurioms siekiama užkirsti kelią, nustatant laikiną bendravimo tvarką. Atsižvelgęs į Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, teismas įpareigojo ieškovą bendrauti su dukra savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kadangi (duomenys neskelbtini) dukrai nėra sudarytų sąlygų gyventi.

Teismas atmetė atsakovės atsiliepime į prašymą nurodytus argumentus, kad bendravimas turi vykti kontroliuojamoje aplinkoje, dalyvaujant trečiajam asmeniui (psichologui, vaiko teisių skyriaus atstovui arba atsakovei), gavus psichologo išvadą. Teismas, įvertinęs atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytą aplinkybę, kad vaikas nusimena, verkia, kai ieškovas netesi                                                                                      pažado pas ją atvažiuoti, padarė išvadą, kad ieškovo ir dukters ryšys nėra visiškai nutrūkęs. Teismas pažymėjo, kad sau prieštaraudama atsakovė patvirtino, jog vaikas nori bendrauti su tėvu. Teismas sprendė, kad atsakovės pateikti atsiliepimai į ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo leidžia daryti išvadą, jog šalys yra labai priešiškuose santykiuose, todėl ieškovo ir dukros bendravimas dalyvaujant atsakovei nėra priimtinas. Teismas, nustatęs, kad byloje nėra duomenų, jog mergaitės psichologinė būsena yra tokia bloga, kad būtina psichologo pagalba, atmetė šį atsakovės argumentą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį ir nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su dukra tvarką pagal atsakovės prašymą, teismui nusprendus, kad ieškovo laikinas bendravimas su dukra turėtų vykti dalyvaujant atsakovei, laikiną bendravimo tvarką nustatyti atsižvelgiant į atskirajame skunde nurodytas bendravimo tvarkos gaires. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.              Neatsižvelgta į atsakovės paaiškinimus, kad dukra nenori važiuoti su ieškovu, su juo bendrauti. Dėl to atsakovė prašė nustatyti laikiną bendravimo tvarką dalyvaujant psichologui, vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistui ar atsakovei. Ieškovas bendravimo tvarkoje nustatytu metu 2017 m. birželio 11 d. kartu su dukros krikšto tėvu atvyko pasiimti mergaitę, tačiau ji kategoriškai atsisakė važiuoti, apsiverkė ir įsikibo į atsakovę. Ieškovas elgėsi tinkamai ir nebandė išsivežti mergaitės prievarta, nekėlė konflikto, ramino dukrą. Ši scena užfiksuota telefonu. Atsižvelgiant į mergaitės nenorą važiuoti su ieškovu, jam buvo sudarytos sąlygos pabendrauti su dukra, dalyvaujant atsakovei, su kuria dukra jautėsi saugi. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dukros ir ieškovo ryšys yra nutrūkęs, bendravimo tvarka, nedalyvaujant trečiajam asmeniui, šiuo metu yra neįmanoma ir negalima prognozuoti, kada ši situacija pasikeis.

8.2.              Atsakovė atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė argumentus, kodėl ryšio atkūrimo etapu dukra turėtų bendrauti su ieškovu dalyvaujant psichologui.

8.3.              Vadovaujantis atsakovės atsiliepimu į ieškinį, padaryta neteisinga išvada, kad ieškovo ir dukters ryšys nėra visiškai nutrūkęs. Teismas ignoravo kontekstą – atsakovė nurodė, kad mergaitė norėjo bendrauti su ieškovu 2016 m. kovo mėnesio pabaigoje – gegužės mėnesio pradžioje. Po to ieškovas apleido dukrą. Nuo 2016 metų gegužės mėnesio praėjo daugiau kaip metai ir mergaitės santykis su ieškovu yra iš esmės pasikeitęs. Kadangi ieškovo ir dukros ryšys yra nutrūkęs, nustatytina bendravimo tvarka, kurią būtų įmanoma vykdyti ir kuri padėtų atkurti tėvo ir dukros ryšį, nekeltų mergaitei nereikalingo streso ir įtampos.

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1.              Atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka pažeistų vaiko interesus ir be pagrindo apribotų ieškovo teises. Atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka kenkia vaiko interesams.

9.2.              Atsakovė tyčia nuteikinėja dukrą prieš ieškovą ir taip ją trikdo. Nesant atsakovės, dukra noriai ir ramiai bendravo su ieškovu. Atsakovė manipuliuoja vaiku ir daro įrašus, jog parodytų, kaip dukra nenori bendrauti su ieškovu, tačiau nepateikia vėlesnių įrašų, kuriuose užfiksuota, kad dukra nusiramino ir bendravo su ieškovu, ėjo prie sūpynių, kalbėjosi, po to viena su ieškovu apie pusvalandį praleido ieškovo automobilyje.

9.3.              Atsakovė nėra suinteresuota, kad ryšys tarp ieškovo ir dukros būtų stiprus, todėl priešingai vaiko interesams stengiasi jį nutraukti.

9.4.              Ieškovas gyvena kitame mieste, darbo dienomis dirba, dukra lanko darželį, todėl nustatyti atsakovės prašomą bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas galėtų su dukra matytis darbo dieną darbo metu dalyvaujant psichologui (ar vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistui), yra neprotinga. Atsakovė nenurodė, kodėl dukra turėtų norėti labiau susitikti su ieškovu, jei susitikimuose dalyvautų nepažįstamas žmogus.

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų pateikimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Atsakovė su atskiruoju skundu, o ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundu ir 2017 m. rugpjūčio 27 d. prašymu pateikė naujus įrodymus – vaizdo, garso įrašus, nuotraukas, piešinį. Atsakovė nepateikė prašymo priimti prie procesinio dokumento pridėtų įrodymų, nemotyvavo jų priėmimo būtinumo, ieškovas prašymą prijungti papildomus įrodymus suformulavo atskirame prašyme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), priima šalių su procesiniais dokumentais pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie gali būti reikšmingi sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, skundžiamos nutarties pagrįstumo, ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atsakovės atskirojo skundo

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ši laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturėtų būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas taip pat tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Dėl to taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. CK 3.161 straipsnyje viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais bei giminaičiais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

Atsakovė nesutikimą su Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi, kuria iš dalies patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinos jo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, motyvuoja tuo, kad nebuvo atsižvelgta į jos argumentus dėl šalių dukros nenoro bendrauti su ieškovu, nutrūkusį dukros ir ieškovo ryšį, kuris turi būti atkuriamas su psichologo pagalba.

Pagrindinis atsakovės argumentas, kuriuo ji grindžia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su dukra tvarka, yra dukros nenoras bendrauti su ieškovu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo, tačiau, preliminariai įvertinęs šalių pateiktus su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo susijusius duomenis, konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog yra pagrindas riboti ieškovo bendravimą su dukra atsakovės nurodomu būdu.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog būtina bylos nagrinėjimo metu laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti tėvo ir vaiko bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės su atskiruoju skundu pateiktas vaizdo įrašas neįrodo, jog ieškovo bendravimas su šalių dukra prieštarauja dukros interesams. Pati atsakovė atskirajame skunde pripažįsta, kad dukrai verkiant ir atsisakant vykti su ieškovu, šis elgėsi tinkamai, nebandė išsivežti mergaitės prievarta, nekėlė konflikto, ramino dukrą. Tai rodo, kad, priešingai nei teigė atsakovė atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šalių dukra nėra prievarta verčiama bendrauti su ieškovu, taip pažeidžiant jos interesus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, neatsižvelgdamas į dukros norus, bet kokiomis priemonėmis siekia bendravimo su dukra, versdamas dukrą su juo bendrauti, psichologiškai ją traumuoja. Pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo nustatyta, kad vienu iš atsisakymo važiuoti su ieškovu motyvų mergaitė nurodo nenorą palikti katytę. Ši aplinkybė sudaro pagrindą abejoti atsakovės teiginiais apie dukros nenorą bendrauti su ieškovu dėl to, kad dukros ir ieškovo ryšys yra nutrūkęs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie nutrūkusį ieškovo ir vaiko ryšį nusprendė pati atsakovė. Atsakovė atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ji nėra psichologė, tačiau mananti, jog ryšys tarp mergaitės ir ieškovo yra nutrūkęs arba itin susilpnėjęs. Byloje nesant objektyvių atsakovės argumentus dėl psichologo pagalbos dukros bendravimo su ieškovu metu dėl nutrūkusio ieškovo ir dukros ryšio būtinumo pagrindžiančių duomenų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti tokio fakto buvimą ir tuo remdamasis tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinos ieškovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo.

Nors atsakovė teigia, kad šalių dukra nenori bendrauti su ieškovu, be jau minėto vaizdo įrašo teismui nepateikia jokių tai patvirtinančių duomenų. Byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą ieškovo elgesį šalių nepilnametės dukros atžvilgiu vertinti kaip netinkamą. Priešingai, ieškovo pateikti garso įrašai, nuotraukos leidžia manyti, kad šalių dukra su ieškovu bendrauja nepatirdama neigiamų išgyvenimų ir streso, kaip teigia atsakovė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant duomenų, kad bendravimas su tėvu gali neigiamai paveikti šalių nepilnametę dukrą, retesnis jos bendravimas su tėvu (dalyvaujant psichologui) arba visiškas nebendravimas su juo (ieškovui negalint iš kito miesto darbo metu atvykti pas psichologą pabendrauti su dukra) negali būti laikomas labiau atitinkančiu nepilnamečio vaiko interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo laikiną ieškovo bendravimo su dukra tvarką nustatyti pagal atsakovės prašymą. Atsakovei nepateikus objektyvių duomenų, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka pažeidžia dukros interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta ir užtikrinanti vaiko interesus bei ieškovo teisę bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja              Virginija Lozoraitytė