Administracinė byla Nr.1-2372-423/2015
Proceso Nr. 3-62-3-00203-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,
sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui Mindaugui Kabeliui,
nedalyvaujant pareiškėjui R. I. ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R. I. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 4).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. vasario mėn. daug kartų rašė prašymus, kad jį apžiūrėtų gydytojas odontologas, kadangi jam skaudėjo dantį, tačiau pataisos namų administracija jo prašymų netenkino, motyvuodami tuo, jog pataisos namuose nedirba gydytojas odontologas. 2015 m. vasario 3 d. jis buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą ir 2015 m. vasario 5 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojas odontologas ištraukė skaudantį dantį. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas kentėjo didelį skausmą, nemigą, negalėjo valgyti, jo manymu, toks atsakovo elgesys prilygsta kankinimui. Prašė skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atsiliepime (b.l. 8-10) nurodyta, panašiai ir teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi į į pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybą dėl skaudančio danties, kadangi gydytojas odontologas nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. vasario 9 d. Alytaus pataisos namuose nedirbo, jį apžiūrėjo bendrosios praktikos gydytojas P. R. , tačiau skubios neatidėliotinos pagalbos pareiškėjui dėl jo nusiskundimų nereikėjo, todėl pareiškėjas 2015 m. vasario 3 d. buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių, kur 2015 m. vasario 5 d. jam buvo suteikta gydytojo odontologo konsultacija ir skaudamas dantys ištrauktas. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos, teismui nurodė, jog pareiškėjo nurodyti Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmai, pareiškėjo atžvilgiu, nėra įrodyti kaip neteisėti, nenurodyta, kokie teisės aktais pažeisti, pareiškėjas tik reiškia pretenzijas ir tai yra subjektyvus pareiškėjo nuomonės išreiškimas. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas R. I. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, neturtinę 5 000 Eur žalą, kurią patyrė dėl to, kad, atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – Pataisos namai), jam tinkamai ir laiku nebuvo suteikta kvalifikuota gydytojo odontologo pagalba.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
LR Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų atlyginta 5 000 Eur neturtinė žala, kurią, jo teigimu, jis iš esmės patyrė dėl to, kad Pataisos namų pareigūnai neveikė taip kaip privalėjo elgtis, laiku ir tinkamai nesuteikė jam kvalifikuotos gydytojo odontologo pagalbos, pažeidinėjo žmogaus teises, dėl ko pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės, lėmusios pagrindą neturtinei žalai atsirasti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas.
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, jog pareiškėjas turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą.
Rašytiniais bylos dokumentais nustatyta, kad nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. vasario 9 d. Pataisos namuose nedirbo gydytojas odontologas (b.l. 16). 2015 m. sausio 29 d. pareiškėjas dėl danties skausmo buvo apžiūrėtas Pataisos namų bendrosios praktikos gydytojo P. R. , kuris konstatavo, jog pareiškėjas skundžiasi, jog skauda dantį, dantys apraudęs su karioziniais pakitimais. Diagnozuota dentalgija, paskirti vaistai Diclac (nuo skausmo ir uždegimo). Tą pačią dieną pareiškėjas apžiūrėtas dar kartą kito Pataisos namų gydytojo A. G. , kuris taip pat nustatė, jog pareiškėjas skundžiasi dešinio žandikaulio viršutinio danties skausmu, blogai miega, skyrė vaistus Lorofen ir širdies lašų (miegui gerinti ir jautrumui mažinti) (b.l. 77-78, 159-160). 2015 m. vasario 5 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pareiškėjui gydytojas odontologas M. L. konstatavo, kad 18 danties likusi šaknis, ją skauda, patinusi, perkusija ++, kad pareiškėjas ją nori šalinti, jam paaiškinta procedūra ir 18 danties šaknis pašalinta vietinėje nejautroje. Joks gydymas po procedūros neskirtas (b.l. 32, 111). Liudytojas P. R. , kuris dirba Pataisos namuose gydytoju, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis 2015 m. sausio 29 d. apžiūrėjo pareiškėją, kuris skundėsi danties skausmu, kadangi tuo metu gydytojas odontologas Pataisos namuose nedirbo. Jokio sutinimo nebuvo, skubios pagalbos nereikėjo, ūmios patologijos nenustatyta, tačiau šalinti danties šaknį reikėjo jau seniai. Liudytojas nurodė, jog aplinkybė, kad net ir 2015 m. vasario 5 d. danties šaknį pašalinus pareiškėjui nebuvo skirti vaistai ir gydymas, patvirtina, jog jokios ūmios danties patologijos, uždegimo nebuvo. Taigi, byloje nėra jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų duomenų, jog pareiškėjui nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. vasario 3 d., atliekant bausmę Pataisos namuose, buvo būtina skubi ir neatidėliotina gydytojo odontologo pagalba.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, į aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teismas akcentuoja, kad pats pareiškėjas neįrodė, jog jam laiku ir tinkamai nebuvo suteikta būtina gydytojo odontologo pagalba Pataisos namuose, tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidė jo teises, dėl ko atsirado pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat ir priežastinio ryšio.
Kaip jau buvo minėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1152/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1098/2014 ir kt.). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, teismas įvertino byloje esančius duomenis, ir nustatė, jog nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai veikė neteisėtai. Pareiškėjo nurodytos skunde aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta 5 000 Eur.
Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ir 87 straipsniais bei 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo R. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Asta Urbonienė