Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-296-124-2012].doc
Bylos nr.: 2A-296-124/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėja L. Aleknavičienė                                                       Civilinė byla Nr. 2A-296-124/2012

Teisėja V. Liauzginienė                                              Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01569-2011-1

     Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.1.

(S)

 

    

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 18 d.

Šiauliai

 

 

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

kolegijos teisėjų Jolantos Badaugienės, Danutės Matiukienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „DTC LT“ (buvęs pavadinimas UAB „Dažymo technologijos centras“) apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Žemaitijos pienas“ ieškinį atsakovui UAB „Dažymo technologijų centras“ ir UAB „Kivida“ dėl Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas  AB „Žemaitijos pienas“ ieškiniu (1–5 b. l.)  kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2009 m. gruodžio 09 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/12/09/01 sudarytą tarp UAB „Kivida“ ir UAB „Dažymo technologijų centras“ negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

           Ieškovas nurodė, kad 2009-12-09 Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2009/12/09/01 sudaryta tarp atsakovų, pagal kurios nuostatas perleista ieškovo skola atsakovui UAB „Kivida“ sumoje 43 620,79 Lt yra niekinė, todėl šio sandorio negaliojimo teisinės pasekmės taikytinos nuo jos sudarymo momento. Sutartis ir jos nuostatos pažeidžia ne tik ieškovo teises  bet ir teisėtus interesus kitų subjektų, kurie tuo metu buvo UAB „Kivida“ kreditoriais, bet ir viešąjį interesą. Sutartinio santykio šalys sudarė sandorį ir tokiu būdu įteisino bei sudarė sąlygas UAB „Kivida“ išvengti jos buvusių ir esamų prievolių kitiems asmenims, tame tarpe ir asmenims, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iškelta ir vykdoma bankroto procedūra. 2009-12-04 antstolis V. D. pateikė ieškovui patvarkymą Nr. 036-3426 ir patvarkymą Nr. 036-3593, kuriais nurodė, kad areštuojamos lėšos bei įpareigojo ieškovą pervesti į jo sąskaitą atitinkamai 11139,17 Lt ir 285679,01 Lt. Bendra suma sudarė 296518,18 Lt. Ieškovas, vykdydamas antstolio patvarkymus, 2009-12-24 pravedė į  antstolio sąskaitą 43620,79 Lt, t. y. tokią lėšų dalį, kokią buvo įsiskolinęs atsakovui UAB „Kivida“. Atsakovas UAB „Kivida“ iki sutarties sudarymo momento turėjo eilę skolų kitiems asmenims – kreditoriams – UAB „Jelis“, BUAB „Antkona“, šių skolų išieškojimas buvo perduotas antstoliui. Be to, teismų bei kitų institucijų procesiniais dokumentais buvo apribotos visos teisės į UAB „Kivida“ turtą, t. y. UAB „Kivida“ neturėjo teisės perleisti jokių turtinių teisių tretiesiems asmenims. Be to, UAB „Kivida“ 2011 m. gruodžio 07 d. buvo įteiktas antstolio raginimas vykdyti teismo sprendimą bei Telšių rajono 2-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą dėl 285 679,01 Lt skolos išieškojimo iš UAB „Kivida“ BUAB „Antkona“ naudai, taigi UAB „Kivida“ turėjo vykdytiną pareigą pervesti pinigines lėšas į antstolio V. D. kontoros sąskaitą ir jokiu būdu neturėjo teisės sudaryti ydingą sandorį, pažeidžiantį viešąjį interesą. Pažymėtina, kad nėra jokių duomenų, kad UAB „Kivida“ turėjo ir privalėjo pareigą sudaryti tokį sandorį, priešingai, jeigu toks sandoris ir būtų pripažintas pagrįstu - reikštų kitų kreditorių teisių bei teisėtų interesų pažeidimus.  Teismai yra suformavę taisyklę – „kad nei vienas iš bankrutuojančio skolininko kreditorių negali atsidurti privilegijuotoje padėtyje kitų to paties skolininko kreditorių atžvilgiu“. Tokia juridinių faktų sudėtis leidžia daryti išvadą, kad sutarties šalys atliko teisės draudžiamus veiksmus, veikė nesąžiningai kitų UAB „Kivida“ kreditorių atžvilgiu, abi šalys suvokė ir suprato sutarties pasekmes, bei neteisėtai ir nepagrįstai sudarė tokią situaciją, kai UAB „Dažymo technologijų centras“ įgijo privilegijuotą teisę kitų kreditorių atžvilgiu. 2009-09-30 sudarytas UAB „Kivida“ balansas, pagal kurį šios bendrovės įsipareigojimai sudarė – 2985549 Lt, turto vertė – 4275404 Lt (įsipareigojimų ir turto santykis sudarė 69 proc.) akivaizdžiai byloja apie blogą UAB „Kivida“ finansinę padėtį. Svarbi ir viena iš esminių faktinių aplinkybių pripažinti sandorį niekiniu – tai 2009-12-01 UAB „Kivida“ vienintelio akcininko dar 2009-12-01 priimtas sprendimas restruktūrizuoti bendrovę. Taigi nuo šio momento faktiškai prasidėjo šios bendrovės restruktūrizavimo procesas. Esant tokioms aplinkybėms UAB „Kivida“ direktorius turėjo vadovautis ir LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatomis. Toks sandoris (sutartis) yra niekinis (CK 1.78 str. 1 d.), kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.). 

Atsiliepimu į ieškinį  (30–38 b. l.) atsakovas „DTC LT“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo ieškinyje nurodyti dokumentai  - Telšių rajono apylinkės teismo įsakymas ir Telšių rajono 2-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas buvo priimti žymiai anksčiau, negu buvo sudaryta cesijos sutartis tarp šalių, todėl UAB „Kivida“ kreditoriai turėjo pakankamai laiko apginti savo turtinius interesus. Be to, ieškovo skola atsakovui UAB „Kivida“  43620,79 Lt susidarė 2004 m. Cesijos sutartimi UAB „Kivida“ nesiekė  išvengti skolų kitiems kreditoriams, o buvo sudaryta dėl to, kad UAB „Kivida“ buvo įsiskolinęs ir atsakovui UAB „DTC LT“. Cesijos sutarties sudarymo metu UAB „Kivida“ piniginės lėšos nebuvo areštuotos, ieškovas tokių įrodymų teismui nepateikė. Tai, kad cesijos sutarties sudarymo metu UAB „Kivida“ turėjo neįvykdytų įsipareigojimų kitiems asmenims, savaime nedaro cesijos sutarties niekine. UAB „Kivida“ netrukdė kreditoriams bei antstoliams vykdyti teismo sprendimus, tiesiog siekė  savo veiklos tęstinumo, ieškojo būdų kaip sumažinti esamus įsipareigojimus kreditoriams.  Tuo metu UAB „Kivida“ turėjo beveik dvigubai turto, viršijančio jo įsipareigojimus, todėl sudarytas sandoris neapsunkino kitų kreditorių galimybės išsiieškoti jiems priklausančias sumas.

Telšių  rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 1 d. sprendimu (121–125 b. l.) ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento tarp uždarosios akcinės bendrovės „Kivida“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Dažymo technologijų centras“ 2009-12-09 sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/12/09/01, priteisė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad 2009-12-11 atsakovo UAB „Kivida“ pirmajame kreditorių susirinkime nutarta kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Šiaulių apygardos teismo 2009-12-28 nutartimi atsakovui UAB „Kivida“ iškelta restruktūrizavimo byla, pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktas 2009-12-17. Šiaulių apygardos teismo 2010-03-10 nutartimi patvirtinti restruktūrizuojamos UAB „Kivida“ kreditorių reikalavimai iš viso 2255903 Lt sumai, iš jų atsakovo UAB „Dažymo technologijų centras“ - 144738,80 Lt sumai. 2009-12-09 atsakovai sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/12/09/01, pagal kurią atsakovas UAB „Kivida“ perleido atsakovui UAB „Dažymo technologijų centras“ reikalavimo teisę į ieškovo 43620,79 Lt skolą.  Iš antstolio V. D. 2010-02-03 atsakymo atsakovui UAB „Dažymo technologijų centras“ matyti, kad apie ginčo reikalavimo perleidimo sutartį antstolis duomenų neturėjo. Tokių duomenų nepateikė nei atsakovas UAB „Kivida“, nei ieškovas. Atsakovai 2009-12-09 pasirašė tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo aktą, iš kurio matyti, kad 2009-12-09 atsakovas UAB „Kivida“ buvo skolingas atsakovui UAB „Dažymo technologijų centras“ 144738,83 Lt. Tą pačią dieną pagal reikalavimo perleidimo sutartis atsakovas UAB „Kivida“ perleido atsakovui UAB „Dažymo technologijų centras“ reikalavimo teises į  UAB „Kivida“ skolas 97278,15 Lt. 2009-11-27 antstolio V. D. kontoroje gautas vykdymui vykdomasis dokumentas – 2009-09-01 Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. U. išduotas vykdomasis įrašas dėl 272557,56 Lt išieškojimo iš atsakovo UAB „Kivida“ BUAB „Antkona“ naudai. Vykdydamas antstolio V. D. patvarkymą minėtoje vykdomojoje byloje dėl 43620,79 Lt skolos, susidariusios UAB „Kivida“, pervedimo į antstolio V. D. depozitinę sąskaitą, ieškovas 2009-12-24 minėtą sumą pervedė į antstolio V. D. depozitinę sąskaitą. Teismas nurodė,  kad atsakovas UAB „Kivida“, žinodamas apie pradėtą priverstinį skolos išieškojimą BUAB „Antkona“ naudai, apie finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, likus dviem dienoms iki priimant sprendimą kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, sudarydamas su atsakovu UAB „Dažymo technologijų centras“ reikalavimo perleidimo sutartį, pažeidė kitų kreditorių turtinius interesus, nors niekas negali įsipareigoti ar įpareigoti kito pažeisti kitų asmenų teises, todėl ginčo reikalavimo perleidimo sutartį, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento(CK 1.80 str. 1 d.).

   Atsakovas  UAB „DTC LT“ apeliaciniu skundu  (131–140 b. l.) prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nemotyvavo ir  teisiniais argumentais  nepagrindė  kaip  ir kodėl faktinės bylos aplinkybės įrodo kreditorių turtinių interesų pažeidimą ir/ arba imperatyvių teisės normų pažeidimą. Atsakovo nuomone, teismas, konstatuodamas jog buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, privalo nurodyti kokia konkreti teisės norma ar normos buvo pažeistos ir kuo šis  pažeidimas pasireiškė. Todėl jeigu šalys ginčijamu sandoriu pažeidė imperatyvias įstatymo normas, šios normos teismo sprendime turėjo būti įvardintos. Teismo sprendimu nebuvo atskleista kokios imperatyvios įstatymų normos buvo pažeistos ir kokiais atsakovų veiksmais toks pažeidimas pasireiškė, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

2. Tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, pradeda galioti didesnė restruktūrizuojamos įmonės ir jos kreditorių turtinių interesų apsauga, o iki tol net teisme esant paduotam pareiškimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įmonė gali disponuoti savo turtu ar turtinėmis teisėmis, imperatyvios įstatymo normos nedraudžia įmonei vykdyti mokėjimų, sudaryti sandorių, daryti įskaitymų ir kitaip įgyvendinti savo teisinio subjektiškumo iki restruktūrizavimo bylos įsiteisėjimo. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Kivida“ nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla. UAB „Kivida“ turėjo finansinių sunkumų (kaip ir dauguma Lietuvos įmonių), tačiau jos turtas buvo ženkliai (daugiau nei dvigubai) didesnis už jos įsipareigojimus kreditoriams ir ginčijamu sandoriu niekaip negalėjo būti pažeistos kitų kreditorių turtinės teisės.

3. Patvarkymas ieškovui buvo pateiktas tik po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ir ieškovas apie tokią reikalavimo perleidimo sutartį žinojo prieš patvarkymų gavimą iš antstolių kontoros. Ieškovui pačiam pažeidus imperatyvias įstatymo normas, t. y. pareigą sumokėti įsiskolinimą tinkamam kreditoriui, siekiant išvengti dėl to kylančios atsakomybės, šis nesąžiningais veiksmais siekia pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, tačiau  šie atsakovo argumentai ir įrodymai iš viso nebuvo vertinti ir dėl jų teismas nepasisakė.

4. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti net prielaidą, jog atsakovas UAB „Kivida“ bet kokiais būdais kliudė bent vienam iš jos kreditorių atgauti šiems priklausančias lėšas. UAB „Kivida“ kreditoriai turėjo pakankamai laiko ir galimybių apginti savo turtinius interesus ir išsiieškoti įsiskolinimą iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. UAB „Kivida“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie pažeistų kreditorių teises ginti savo interesus.

5. Nors ieškovas savo ieškinyje teigė, jog ieškiniu giną viešąjį interesą, o taip pat savo teises, nes ginčijamo sandorio nepripažinus niekiniu, šis privalėtų sumokėti UAB „Dažymo technologijų centras“ įsiskolinimą pagal reikalavimo perleidimo sutartį, tačiau akivaizdu, kad įrodymų, leidžiančių teigti, jog sudarytu sandoriu būtų pažeistas viešasis interesas į bylą nepateikė, tokios ieškovo tezės buvo grindžiamos tik samprotavimais.

6. Siekdamas išvengti iš šio įstatymų pažeidimo kylančios atsakomybės, UAB „Dažymo technologijų centras“ pateikus ieškinį dėl skolos priteisimo, kreipėsi į teismą dėl sandorio pripažinimo niekiniu. Sandoris buvo sudarytas 2009-12-09, apie šį sandorį ieškovas sužinojo iš karto po šio sandorio sudarymo, o su ieškiniu, neva gindamas viešąjį interesą, kreipėsi tik po dviejų metų. Šios faktinės aplinkybės patvirtina tikruosius ieškovo tikslus išvengti savo neteisėtų veiksmų, piktnaudžiaujant situacija, tačiau teismas šių argumentų bei įrodymų nenagrinėjo.

7. 2009-12-09 d. tarp UAB „Kivida“ ir UAB „Dažymo technologijų centras“ buvo sudaryta ne viena identiška reikalavimo perleidimo sutartis. Pagal vieną iš šių sutarčių 2011-08-09 d. Jonavos rajono apylinkės teismas priėmė galutinį sprendimą ir priteisė UAB „Dažymo technologijų centras“ naudai lėšas iš skolininko, remiantis UAB „Dažymo technologijų centras“ teise į įsiskolinimą, vadovaujantis reikalavimo perleidimo sutartimi. Šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu, viena iš kelių identiškų reikalavimo perleidimo sutarčių, sudarytų tarp UAB „Kivida“ ir UAB „Dažymo technologijų centras“ 2009-12-09 dieną, patvirtinta kaip galiojanti ir sukelianti teisines pasekmes civilinių teisinių santykių dalyviams. Teismas, priimdamas sprendimą pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia, negalėjo atskirti šių sutarčių ir vieną iš jų pripažinti negaliojančia, o dėl kitų identiškų sutarčių nepasisakyti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (161–165 b. l.) ieškovas AB „Žemaitijos pienas“ prašo  atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Telšių rajono apylinkės teismo 2012-02-01 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, glaustai ir aiškiai nurodytos bylos aplinkybės, įvertinti esantys įrodymai. Apeliantas nepaneigė fakto, kad apeliantas bei UAB „Kivida“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, nepažeidžiant imperatyvių teisės aktais nustatytų reikalavimų. UAB „Kivida“ ir apeliantas turėjo ir privalėjo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, sprendžiant dėl restruktūrizavimo proceso iniciavimo bei po jo, deja, šie subjektų veiksmai neatitiko sąžiningam asmeniui keliamų veiklos kriterijų. iš vykdomosios bylos akivaizdžiai matyti, kad UAB „Kivida“ 2009 m. gruodžio 07 d. buvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, t.y. sumokėti skolas UAB „Jelis“ bei BUAB „Antkona“, priešingai UAB „Kivida“ ignoravo antstolio reikalavimus ir tokiais veiksmais pažeidė CPK 585 str., CPK 588 str. reikalavimus. Iš turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad buvo apribotos UAB „Kivida“ turtinės teisės, t. y. buvo apribota galimybė atlikti bet kokius turto ar turtinių teisių perleidimo sandorius. Apelianto sudarytas sandoris pažeidė ne tik imperatyvias normas, bet ir viešąjį interesą. Būtent tarp UAB „Kivida“ kreditorių buvo bankrutuojanti UAB „Antkona“ su 271 205,98 Lt. reikalavimo suma, taipogi Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bei UAB „Kivida“ darbuotojai. Teismų praktikoje bei teorijoje visuotinai pripažįstama, kad tokie subjektai, kaip bankrutuojantis asmuo, valstybė ar darbuotojai ir jų teisių ar interesų pažeidimai vertinami per viešojo intereso pažeidimo sampratą, todėl tokiais atvejais teisinės gynybos priemonės taikomos per viešojo intereso institutą bei taikant CK 1.81 str. Ieškovo įsitikinimu, ieškovas pervesdamas pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą veikė pagrįstai ir teisėtai, gi antstolio patvarkymas priimtas ir gautas kur kas anksčiau, nei sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis. Iš esamo UAB „Kivida“ balanso (2009-09-30) matyti, kad bendrovės įsipareigojimai viršija bendrovės kapitalą, todėl tikėtina ir teigtina, kad patenkinus apelianto skundą jo teisės ir interesai būtų visiškai nepagrįstai apginti, o likusių kreditorių materialinės teisės realiai nebūtų įgyvendintos.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Ieškovas nurodo, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Iš dalies sutiktina su apelianto skundo argumentu. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas. Jei sprendimas yra be motyvų, tai toks atvejis pripažįstamas absoliučiu sprendimo  negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šio straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso sprendimo kontekste. Esminiu pažeidimu gali būti laikomas tuo atveju , kai pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Kadangi teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada dėl sandorio negaliojimo, nepripažįsta esminiu pažeidimu neišsamių motyvų sprendime nenurodymą.

Byloje nustatyta, kad 2009 gruodžio 09 d. atsakovai UAB „Kivida“ir UAB „Dažymo technologijų  centras“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr.2009/12/09/01, pagal kurią , įskaičius skolas,atsakovui UAB „Dažymo technologijų  centras“ buvo perleista ieškovo UAB „Žemaitijos pienas“ skola uždarajai akcinei bendrovei „Kivida“ sumoje 43 620,79 Lt. Ieškovas savo prievolę , esant  antstolio patvarkymui, įvykdė priverstinio skolos vykdymo procese, todėl yra suinteresuotas asmuo. Pirmosios instancijos teismas panaikino Reikalavimo perleidimo sandorį , kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidžiantį kitų kreditorių interesus, sudarytą esant priverstiniam skolos išieškojimo vykdymo procese, su kuo kolegija sutinka.

Byloje nustatyta, kad sandorio sudarymo metu UAB „Kivida“ buvo sunkioje finansinėje padėtyje, negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, dėl ko 2009 12 01 d. UAB „Kivida“vienintelis akcininkas priėmė sprendimą iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą(b.l.74).Tuo tikslu 2009 12 11 buvo sušauktas kreditorių susirinkimas, kuriam buvo pateikti įmonės restruktūrizavimo metmenys. Vienas iš kreditorių buvo ir atsakovas UAB „Dažymo technologijų  centras“ su 170 370,88 Lt skola , kas sudarė 5,99 procentų nuo visų skolų. Ieškovas UAB „Žemaitijos pienas“ buvo  UAB „Kivida“ debitorius. Kaip matyti iš restruktūrizavimo metmenų duomenų UAB „Kivida“skolos siekė 2 8455 541,99 Lt, turto vertė 4 275 404,00 Lt.Pats atsakovas UAB „Kivida“ pripažino, kad negali atsiskaityti su kreditoriais. Kreditorių sąrašas pateiktas metmenyse, kur kreditorių tarpe buvo ir įmonės darbuotojai , kuriems skola 212 495,87 Lt,(93eil.), VSDFV -124 525,12 Lt(eil79), Valstybinei mokesčių inspekcija  365 743,17 Lt(eil.64), BUAB „Antkona“271205,98Lt, Ūkio bankas 300000 Lt(48eil) ir kiti kreditoriai. Skolos perleidimo metu 2009 11 27 buvo pradėta vykdomoji byla pagal vekselio turėtojo UAB Antkona“ pateiktą vykdyti notaro vykdomąjį įrašą dėl 271 714,56 Lt skolos išieškojimo, apie ką antstolis 1012 12 01 pranešė skolininkui atsakovui „Kivida“raginimu įvykdyti vykdomąjį dokumentą(vykd. byla 1,7, 9l.). Taigi tuo metu pats atsakovas konstatavo faktinį įmonės nemokumą , negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, kas buvo žinoma ir atsakovui UAB „Dažymo technologijų centras“, kaip įmonės kreditoriui, nes jam irgi buvo pateikti būsimos restruktūrizuojamos įmonės metmenys. Nors teisinis  negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais buvo patvirtintas vėliau, t.y. 2009 12 28 d. Šiaulių apygardos teismui priėmus nutartį dėl restruktūrizavimo ,tačiau Perleidimo sutartimi atsakovas UAB „Kivida“ sudarė pirmumo teisę kreditorių atveju, todėl abiejų atsakovų elgesys nebuvo sąžiningas ir pažeidžiantis kitų kreditorių teises. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti būtinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, ir kt.). Tai daroma ir jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Teismų praktikoje toks elgesys pripažintinas turto įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

Sudarydamas turto perleidimo sutartį ir  perleidėjas –UAB „Kivida“ perleido savo turtines teises, o UAB „Dažymo technologijų centras“, šį turtą-reikalavimo teisę priėmė, taigi buvo nesąžiningas įgijėjas .Įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tačiau svarbu, kad toks turto perleidimas ir reikalavimų įskaitymas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti įsigyti tą patį turtą ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis. Nagrinėjamoje byloje panaudotas atsiskaitymo su atsakovu UAB „Dažymo technologijų centras“ būdas, būtų buvęs patrauklus daugeliui kreditorių, kurių teisės galimai buvo pažeistos, tačiau jiems toks atsiskaitymo būdas nebuvo pasiūlytas. Taigi bylos duomenų pagrindu darytina išvada, jog UAB „Kivida“, negalėdama atsiskaityti su kitais kreditoriais, sudarė sutartį ir susitarimą su atsakovu perleisdama debitorinę skolą, tuo sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimą, taip pat suteikė pirmenybę UAB „Dažymo technologijų centras“ prieš kitus kreditorius. Nagrinėjamuoju atveju kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad skolininkui faktiškai esant nemokiam buvo suteikta pirmenybė kreditoriui UAB „Dažymo technologijų centras“, nors ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Kivida“ buvo pradelsusi atsiskaityti ir su kitais kreditoriais, sandoriais buvo suteikta pirmenybė atsakovams prieš bendrovės darbuotojus, VMI, socialinio draudimo fondo valdybą ir kt. 2009 11 27 antstolio V. D. buvo pradėtas ir vykdymas pagal notaro vykdomąjį įrašą išieškoti  BUAB „Antkona“naudai 271 714,56 Lt pagal neprotestuotiną vekselį(vykd. byla ,1l.),antstolis 2009 12 01 pateikė raginimą atsakovui „UAB „Kivida“(vykd. b., 7l.).

Įmonė, negalėdama atsikaityti su kreditoriais ,sumažino savo trumpalaikį turtą . Nors šis sumažinimas nelėmė įmonės nemokumo, bet buvo pažeisti įmonės kreditorių interesai, suteikiant pirmenybę prieš kitus kreditorius gauti savo reikalavimų patenkinimą. Tačiau tai nėra imperatyvios normos, kreditoriai nereiškė dėl to pretenzijų.Tačiau vienas iš atsakovų –UAB“Kivida“ yra restruktūrizuojama įmonė, todėl šioje byloje pasireiškia ir viešas interesas.

Bylos bei LITEKO duomenys patvirtina, kad dar iki ginčijamo sandorio sudarymo dalis UAB „Kivida“ kreditorių siekė išieškoti skolas teismine tvarka, o dalis reikalavimų jau buvo patenkinta, be to, teismai kai kuriose bylose buvo taikę laikinąsias apsaugos priemones – areštą . Tai patvirtina ir byloje esantis Turto arešto registro duomenys bei papildomai iš registrų duomenų banko gauti išrašai apie galiojančius turto arešto aktus, teismo nutartys (12-13,170-194,195-205b.l.). 2009 02 29 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-392-304/2009 areštuotas UAB „Kivida“ turtas, turtinės teisės , piniginės lėšos esančios pas ieškovą bei trečiuosius asmenis  92 244,83 Lt sumai, ši byla išnagrinėta 2010 01 12, patenkinant ieškinį 95 658,33 Lt sumai ,2009 09 18 d. to paties teismo nutartimi civ. byloje L2-2433-304/2009 areštuotas turtas 6 266 Lt sumai, 2009 10 28 nutartimi civ. byloje Nr.L2-2796-352/2009 areštas 4 027,84 Lt ir kt. Šios nutartys įregistruotos Turto arešto registre, duomenys vieši, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti ar nesuvaržytos sandorio šalies teisės, kad ateityje išvengtų dėl to galinčių atsirasti sunkumų. Taigi atsakovas UAB „Dažymo technologijų centras“, kaip kreditorius žinant atsakovo UAB „Kivida“ skolų mastą, turtinę padėtį, finansinius sunkumus, apie teismuose nagrinėjamas civilines bylas dėl lėšų išieškojimo teisme pagal kreditorių ieškinius, kaip rūpestingas verslininkas, privalėjo pasidomėti, ar turtas nėra areštuotas. Taip pat byloje yra duomenys, kad 2009 12   07 antstolis priėmė patvarkymą Nr. 036-3426 dėl atsakovo UAB „Kivida“ 11 139,17 Lt dydžio piniginių lėšų, esančių pas  ieškovą AB „Žemaitijos pienas“ arešto, įpareigodamas ieškovą pervesti antstoliui, vykdant 2009 03 04 Telšių rajono apylinkės teismo įsakymą Nr.L2-768-344/2009(21b.l.).

Laikinosios apsaugos priemonės taikymą numato CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai. Pagal CPK 675 straipsnio 1 dalį, skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Taigi, atsakovui UAB „Kivida“ perleidus turtą ,galiojant turto areštui, buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, o imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CPK 1.80 str. 1 d.).Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra privaloma vykdyti (CPK 18 str.), taip pat privalomi vykdyti ir antstolio reikalavimai, antstolio patvarkymai dėl (CPK 585, 588,675 str.). Laikinosios apsaugos priemonės pobūdis yra įsakmus (CPK 145 str. 1 d. 3 p.), todėl vertinamas kaip imperatyvus. Taip pat įsakmus yra ir antstolio patvarkymas dėl turto arešto (CPK 675 str.2 d.).Jie nustatyti viešosios teisės normų – civilinio proceso įstatymo – ir įtvirtinti privalomu vykdyti teismo procesiniu dokumentu – nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei antstolio patvarkymu. Nagrinėjamu atveju, prasidėjus restruktūrizavimo procesui įmonės turtas –debitorinė skola perleista pažeidus taikytą laikinųjų apsaugos priemonių draudimą bei antstolio patvarkymą. Sandoris, kuris yra sudarytas pažeidžiant tokį nustatytą draudimą, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai yra niekinis ir negalioja (CK 1.80,1.81 str. 1 d.).Tai gali konstatuoti teismas ir ex officio, nustačius, kad yra pažeistos imperatyvios teisės normos, spręsti dėl neteisėtų veiksmų padarinių, būtinus ginant viešą interesą, kuris yra pripažįstamas restruktūrizavimo bylose. Nustačius šias aplinkybes, sutiktina su teismo sprendimu dėl pripažinimo sandorio negaliojimo , nors šios išvados ir nebuvo pakankamai motyvuotos .

Nors apeliantas remiasi priimtais sprendimais kitose bylose, kur buvo nagrinėjami klausimai dėl  skolos priteisimo pagal kitus perleidimo sandorius , tačiau tai šioje byloje tai negali sukelti teisinių pasekmių šioje byloje, kur dalyvauja kitos šalys, yra vertinamas kitas sandoris.

Atsakovo UAB „DTC LT“ apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas, dėl kitų apeliacinio skundo motyvų kolegija nepasisako kaip neturinčių įtakos sprendimo teisėtumui.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  326 straipsnio 1 dalies 1puktu , teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistu.

 

Kolegijos pirmininkė                                                                             Laisvė Aleknavičienė                                                                                     

   Jolanta Badaugienė

Teisėjai                                                                                                              

                                                                                                               Danutė Matiukienė