Civilinė
byla Nr. 3K-3-601/2009
Procesinio
sprendimo kategorijos:
11.9.10.8;
15.3.2; 16.2.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus
Grabinsko, Janinos Januškienės (pranešėja) ir Zigmo Levickio (kolegijos
pirmininkas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K.
kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario
20 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. liepos 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui UAB „Multisauga“ dėl neteisėto
atleidimo iš darbo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. K. ieškiniu prašė
teismo:
1) panaikinti
2008 m. birželio 6 d. UAB „Multisauga“ prezidentės E. M. įsakymu ieškovui
paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš einamų pareigų DK 136 straipsnio 3
dalies 2 punkto ir 245 straipsnio pagrindu dėl neatsakingai atliekamų
materialinių vertybių apskaitos ir šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo;
2) pripažinti
ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu;
3) priteisti
iš atsakovo UAB „Multisauga“ ieškovui dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio
dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos
laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;
4) priteisti iš atsakovo
kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo,
bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas
nurodė, kad jis dirbo pas atsakovą nuo 2006 m. gegužės 31 d. Tiekimo skyriaus
vadovu. 2008 m. vasario 14 d. su ieškovu pasirašyta visiškos materialinės
atsakomybės sutartis. 2008 m. birželio 6 d. įsakymu ieškovas atleistas iš
darbo. Ieškovo teigimu, darbdavys neatsižvelgė į darbo pareigų pažeidimo
aplinkybes ir nesilaikė įstatyme nustatytos atleidimo iš darbo tvarkos.
Atsakovas UAB „Multisauga“ priešieškiniu prašė teismo iš ieškovo G. K.
priteisti 3879,30 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad 2008
m. gegužės 31 d. – 2008 m. birželio 2 d. atlikus prekinių vertybių
inventorizaciją nustatyta, kad yra 3879,30 Lt prekių trūkumas. Atsakovo
teigimu, ieškovas netinkamai atliko savo pareigas, saugodamas, priimdamas ir
išduodamas materialines vertybes, tvarkydamas jų apskaitą, priėmimo – perdavimo
dokumentus, dėl to atsakovui buvo padaryta 3879,30 Lt žalos.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. vasario 20 d.
sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino ieškovo G. K.
atleidimą iš UAB „Multisauga“ neteisėtu, nutraukė darbo sutartį nuo sprendimo
įsiteisėjimo dienos, priteisė iš atsakovo ieškovui 4019,64 Lt išeitinės išmokos,
500 Lt neturtinės žalos ir po 154,60 Lt vidutinio darbo užmokesčio per dieną už
penkių darbo dienų savaitę už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 6 d. iki teismo
sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismas
nustatė, kad ieškovas atleistas iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės
pažeidimo – pravaikštos 2008 m. balandžio 7 d. ir dėl 2008 m. birželio 3 d.
bendrovėje atliktos inventorizacijos metu aptikto prekių trūkumo už 3879,30 Lt.
Dėl 2008 m.
balandžio 7 d. pravaikštos teismas konstatavo, kad žmonos ar sugyventinės
gimdymas kitomis aplinkybėmis neabejotinai būtų pripažintas svarbia neatėjimo į
darbą priežastimi, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jokių
rašytinių įrodymų apie tai, jog 2008 m. balandžio 7 d. ieškovas su sugyventine I.
V. buvo nuvykę pas medikus. Teismo vertinimu, neatvykdamas 2008 m. balandžio 7
d. į darbą ir apie tai tinkamai nepranešdamas atsakovo prezidentei, ieškovas
pasielgė lengvabūdiškai ir atsakovas tokį neatvykimą pagrįstai pripažino
pravaikšta. Teismas pažymėjo, kad darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą -
atleidimą iš darbo, pažeidė Darbo kodekso 240 straipsnio 1 dalį, raštu
nepareikalavęs, kad darbuotojas pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo.
Teismo vertinimu, drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas yra pagrindas
atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.
Dėl
ieškovo atsakomybės už bendrovėje nustatytą materialinių vertybių trūkumą teismas
nurodė, kad ieškovas pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį nežinojo,
kokia yra jo materialinės atsakomybės apimtis. Ieškovo tėvystės atostogų metu
nuo 2008 m. balandžio 8 d. iki 2008 m. gegužės 9 d. jo pareigas ėjo kitas asmuo
(atsakovo prezidentė). Jokio ieškovo žinioje esančių materialinių vertybių
perdavimo nei prieš tėvystės atostogas, nei po jų nebuvo ir tik 2008 m.
birželio 3 d. atlikus inventorizaciją nustatytas 3879,30 Lt prekių trūkumas.
Dėl to teismas pripažino, kad atsakovas pažeidė visiškos materialinės
atsakomybės sutartyje nustatytą įsipareigojimą užtikrinti darbuotojams sąlygas,
būtinas sutarčių tinkamam vykdymui, ir tokiu atveju laikyti, kad 3879,30 Lt
prekių trūkumas atsirado dėl ieškovo kaltės, nėra jokio pagrindo, nes neaišku,
kada tas trūkumas atsirado: ar prieš jo tėvystės atostogas, ar jų metu, ar iki
visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo. Teismas taip pat
konstatavo, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ieškovui buvo paskirta
neteisėtai, pažeidžiant darbuotojo teises duoti paaiškinimus ir nurodyti visas
aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės atsakomybės jo (darbuotojo) taikymui,
juolab kad įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo atsakovas (darbdavys)
nenurodė, kurio konkretaus darbo pareigų pažeidimo pagrindu ieškovas yra
atleidžiamas iš darbo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 15 d. sprendimu ieškovo apeliacinis
skundas netenkintas, atsakovo – tenkintas iš dalies ir nuspręsta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo
2009 m. vasario 20 d. sprendimą dėl patenkintų ieškinio reikalavimų dalies
panaikinti bei priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, kitas teismo
sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Dėl ieškovo neatvykimo į darbą 2008 m. balandžio 7 d.
teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog į darbą neatvyko dėl jo
sugyventinės prasidėjusio gimdymo, nes pagal išrašą iš medicininių dokumentų
gimdymas prasidėjo 2008 m. balandžio 8 d. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad
darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimą raštu pareikalauti
darbuotojo raštu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimų, vien dėl tokio
reikalavimo pažeidimo paskirta drausminė nuobauda nelaikoma neteisėta (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio
31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-93/2008). Apeliacinės instancijos teismo
teigimu, pirmosios instancijos teismas įvertindamas darbuotojo atleidimą iš
darbo neteisėtu nepagrįstai suabsoliutino reikalavimo darbuotojui raštu
pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo laikymąsi, nors byloje nustatytas
akivaizdus pravaikštos faktas.
Dėl atsiradusio prekių trūkumo padarytos žalos
atsakovui apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, sudarius su ieškovu
visiškos materialinės atsakomybės sutartį, joks materialinių vertybių
perdavimas nebuvo atliktas, t. y. vertybės nebuvo inventorizuotos ir perduotos
ieškovui, todėl tiek atsakovo argumentai dėl materialinių vertybių trūkumo,
kaip pagrindo taikyti ieškovui drausminę atsakomybę (atleidimą iš darbo), tiek
argumentai, susiję su žalos įmonei padarymu ir materialinės atsakomybės
taikymu, yra teisiškai nepagrįsti, ir pirmosios instancijos teismas, ištyręs
byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad nė vienai iš šių
atsakomybės rūšių taikyti nėra pagrindo.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu ieškovas G. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti
naują sprendimą, kuriuo Vilniaus
miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti ir
ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovo UAB ,,Multisauga“ priešieškinį atmesti.
Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys
esminiai argumentai:
1. Skundžiamame Vilniaus apygardos teismo
sprendime neįvertintas byloje esantis rašytinis įrodymas – UAB ,,Sargėnų
sveikatos centras“ direktoriaus 2008 m. gruodžio 22 d. raštas, kuriame
nurodyta, kad ieškovo sugyventinės nėštumo eiga pradėta sekti nuo 2008 m.
balandžio 2 d. (CPK 235 straipsnio 1 dalis). Teismai atmetė kaip neįrodytą
aplinkybę, kad ieškovas kartu su sugyventine dėl beprasidedančio gimdymo 2008
m. balandžio 7 d. nuvyko į ligoninę, tačiau faktas, jog I. V. kreipėsi į
medikus 2008 m. balandžio 7 d., yra nurodytas
medicininių dokumentų išrašuose. Jei nepakako duomenų nurodytam faktui, teismas
privalėjo taikyti CPK 414 straipsnį ir savo iniciatyva rinkti įrodymus tokiam
faktui nustatyti. Atsakovas nepateikė nurodytą aplinkybę paneigiančių įrodymų.
Dėl to teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio
18 d. nutarimo Nr. 45 5 punkto, pagal kurį teismui tikrinant darbuotojui
paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtus
veiksmus (neveikimą) ir kaltę tenka darbdaviui.
2. Kadangi atsakovas pažeidė DK 240 straipsnio
1 dalį, nepareikalavęs ieškovo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, tai
ieškovas negalėjo išsamiai nurodyti atsakovui neatvykimo į darbą priežasčių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m.
balandžio 7 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-257/2004 išaiškino, kad, net ir
pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, kad vien dėl to
gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Nebuvo
atsižvelgta į DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus, skiriant drausminę
nuobaudą – atleidimą iš darbo.
3. Teismai nemotyvavo sprendimų dėl ieškovo
prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo ir netinkamai taikė CK 6.250
straipsnio nuostatas dėl neturtinės žalos dydžio, neatsižvelgdami į ieškovo
patirtus išgyvenimus ir nepatogumus.
Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą
atsakovas UAB ,,Multisauga“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su
kasaciniu skundu argumentai:
1. Byloje įrodymų, kad ieškovas vežė I. V.
2008 m. balandžio 7 d. į ligoninę, nepateikta. Liudytojai patvirtino, kad
atsakovas žodžiu pareikalavo ieškovą pasiaiškinti. Byloje pateiktas ieškovo pasirašytas
pranešimas, kad jis nurodytą dieną neatvyko į darbą be pateisinamos
priežasties, tai patvirtina šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Apeliacinės
instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutarties byloje Nr.
3K-3-20/2009 išaiškinimą, kad vien tik formalus drausminės nuobaudos skyrimo
tvarkos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę
nuobaudą, nes priešingu atveju būtų ginamas nesąžiningas asmuo.
2. Pagal CPK 4 straipsnį ir Teismų įstatymo 23
straipsnio 2 dalį teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į kasacine tvarka
priimtose nutartyse esančius išaiškinimus. Dėl to, atsakovo teigimu,
nepagrįstai kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai turėjo atsižvelgti į
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo nuostatas, nes Senato nutarimai
yra metodinio, rekomendacinio pobūdžio.
3. Dėl kasacinio skundo teiginio, kad teismai
neištyrė įrodymo – UAB ,,Sargėnų sveikatos centras“ rašto, atsakovas nurodo,
kad teismas neturi pareigos detaliai aprašyti visų bylos įrodymų, be to,
nurodyto įrodymo turinys nepatvirtina to, kad ieškovas darbe 2008 m. balandžio
7 d. nebuvo dėl svarbių priežasčių.
4. Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo
teiginiu, kad įrodinėjimo pareiga dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir
darbuotojo kaltės nustatymo tenka vien tik darbdaviui. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d.
nutartyje byloje Nr. 3K-3-657/2005 išaiškinta, kad esant ginčui teisme pareiga
įrodyti darbuotojo neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną
tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą
- darbuotojui. Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 18 d. nutartyje byloje Nr.
3K-3-213/2008 dėl CPK 414 straipsnio taikymo nurodyta, kad teismo pareiga
išreikalauti dokumentus negali būti suprantama kaip darbuotojo atleidimas nuo
įrodinėjimo pareigos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl
darbuotojo neatvykimo į darbą visą darbo dieną be svarbių priežasčių
(pravaikštos) kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 235 straipsnio 2
dalies 9 punktas)
Byloje esant
ginčui dėl darbuotojo atleidimo iš darbo kaip drausminės nuobaudos, skirtos už
šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, teisėtumo, kasacinis teismas įvertina tai, ar
byloje priimtuose ir kasacine tvarka skundžiamuose pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismų sprendimuose teismai tinkamai aiškino ir taikė Darbo kodekse
(toliau - DK) įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias drausminės
nuobaudos skyrimą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
DK 235 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas toks
pažeidimas, kuriuo darbuotojas pažeidžia įstatymuose tiesiogiai ar kituose norminiuose aktuose nustatytus
reikalavimus, keliamus jam atliekant darbo funkcijas arba kitaip šiurkščiai
nusižengiant darbo tvarkai ar darbo pareigoms. Byloje ieškovo ginčijamo
atleidimo iš darbo pagrindu nurodytas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas.
Pagal šiame punkte įtvirtintą teisės normą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu
laikomas darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną
(pamainą). DK nepateikta priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į
darbą priežastimis, sąrašo, dėl to jų svarba, esant teisminiam ginčui,
kiekvienu atveju teismo vertinama atsižvelgiant į individualias bylos
aplinkybes. Esant teisminiam ginčui, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko
į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), t. y. darbuotojo
veiksmų neteisėtumą` ir kaltę tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo į
darbą priežastis ir jų svarbą tenka darbuotojui (CPK 178 straipsnis). Ši
nuostata, kaip pagrįstai nurodyta kasaciniame skunde, nustatyta taip pat ir
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr.
45 5 punkte. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo,
kad pagal Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems
sprendžiant bylas; žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukštesnės
instancijos teismų sprendimų – precedentų. Dėl to bylą kasacine tvarka
nagrinėjanti teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato
nutarimai, jų nuostatos yra rekomendacinio pobūdžio metodinė medžiaga, apibendrinanti
teismų praktiką tam tikros kategorijos bylose, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
teisės aiškinimo ir taikymo praktika formuojama per kasacine tvarka
išnagrinėtose bylose priimtas precedentines nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d.
nutartis UAB ,,Švaresta“ v. Vilkaviškio rajono savivaldybė byloje Nr.
3K-3-510/2009; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis N. P. v. Kauno miesto
savivaldybės Civilinės metrikacijos biuras byloje Nr. 3K-3-562/2009).
Dėl
įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo
Byloje šalys
pripažįsta pravaikštą, ji nustatyta bylą išnagrinėjusių pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų, ginčo dėl šio fakto nėra.
Teisėjų
kolegija nurodo, kad kai darbuotojas ginčija pravaikštą kaip šiurkštų darbo
pareigų pažeidimą ir nurodo neatvykimo į darbą priežastis, teismas turi
nustatyti, ar tos priežastys iš tikrųjų egzistavo, ar jos buvo asmeninio arba
šeimyninio pobūdžio, įvertinti jų svarbą ir ar jos sukliudė darbuotojui atvykti
į darbą visą darbo dieną. Pažymėtina tai, kad ieškovo nurodyta neatvykimo į
darbą priežastis yra neįrodyta faktinė aplinkybė pagal byloje esančius įrodymus
– taip konstatuota bylą išnagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismų sprendimuose. Byloje taip pat nustatyta, kad darbuotojas apie savo
nebuvimą darbe nepranešė tiesiogiai darbdaviui nei tą pačią dieną, nei vėliau,
išsamiai nepaaiškinęs neatvykimo aplinkybių, nebendradarbiavo su darbdaviu.
Byloje nustatyta, kad ieškovas iki atleidimo iš darbo dirbo bendrovės Tiekimo
skyriaus vadovu. Darbo sutarties šalių abipusis sąžiningas bendradarbiavimas
lemia reikalavimą išlaikyti tarpusavio pasitikėjimą ir apibrėžtumą dėl darbo
teisių ir pareigų įgyvendinimo, ypač tais atvejais, kai darbuotojas atlieka
vadovaujamą ir organizacinį darbą, dėl to toks darbuotojas turi rūpintis, kad
dėl nebuvimo darbe tam tikrą laiką nesutriktų jo vadovaujamo įmonės padalinio
ar net visos įmonės veikla.
Byloje
nenustatyta, kad ieškovui darbdavys būtų leidęs neatvykti į darbą visą darbo
dieną. Pagal bylos įrodymus nustatyta, kad darbuotojas nesuderino su darbdaviu
neatvykimo į darbą, nepasidomėjo dėl tokios galimybės ir nedėjo pastangų tam,
kad įmonės veikla dėl to nenukentėtų, tokie veiksmai prieštarauja sąžiningam,
apdairiam darbuotojo elgesiui. Dėl to byloje teismai konstatavo ieškovo kaltę
ir jo neatvykimą į darbą įvertino kaip pravaikštą be pateisinamos priežasties.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai
įvertino bylos įrodymus, nenustatę fakto, jog ieškovas 2008 m. balandžio 7 d.
nuvežė I. V. į ligoninę. Kasatoriaus teigimu, duomenys, kad I. V.
kreipėsi į medikus 2008 m. balandžio 7 d., yra
nurodyti medicininių dokumentų išrašuose. Atsakydama į nurodytą kasacinio
skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai
pagal bylos įrodymus padarė išvadą, jog faktas apie ieškovo nuvykimą
pravaikštos dieną į ligoninę neįrodytas, nes medicininiai dokumentai suteikia
duomenų tik apie neįtrauktą į bylą asmenį I. V., o ne apie ieškovo, kaip
darbuotojo, pravaikštos priežastis, dėl kurių jis būtų negalėjęs atvykti į
darbovietę visą darbo dieną ir apie tai pranešti tiesiogiai asmeniškai ar ryšio
priemonėmis darbdaviui. Teisėjų kolegija nesutinka,
kad darydami tokią išvadą teismai pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų
vertinimą reglamentuojančias teisės normas. CPK 185 straipsnyje teismas
įpareigotas įvertinti byloje esančius įrodymus visapusiškai. Apie pravaikštos
priežastis nurodyta ieškovo paaiškinimuose, tačiau jų nepatvirtina objektyvūs
įrodymai. Kolegija nurodo, kad surinktus byloje įrodymus apeliacinės
instancijos teismas įvertino nepažeisdami procesinių įrodymų leistinumo ir
sąsajumo taisyklių bei priimtą sprendimą
grindė išvadomis, pagrįstomis byloje
nustatytų aplinkybių ir ištirtų bei įvertintų įrodymų visetu. Dėl to reikalavimai
teismui įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku
ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu teismo posėdyje, nepažeisti (CPK 185 straipsnis).
Kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai apie ieškovo neatvykimo į darbą visą
darbo dieną priežastis prieštarauja byloje pagal įrodymų visetą teismų
nustatytiems faktams, t. y. faktui, kad nėra įrodytas tiek ieškovo
nuvykimas į ligoninę pravaikštos dieną, tiek jo negalėjimas atvykti į
darbovietę iki tos dienos darbo laiko pabaigos. Konstatavęs, kad aptariamos
byloje reikšmingos faktinės aplinkybės žemesniųjų instancijų teismų nustatytos
nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, kasacinis teismas yra
saistomas nurodytų faktinių aplinkybių ir jų iš naujo nenustatinėja (CPK 353
straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad netgi ieškovo
byloje nurodyta neatvykimo į darbą priežastis dėl sugyventinės nuvežimo į
ligoninę, atsižvelgiant į kelionės trukmę normaliomis sąlygomis, negalėjo
sutrukdyti jam tą pačią dieną iki darbo laiko pabaigos (darbo sutartyje buvo
nustatyta 8 valandų darbo diena) atvykti į darbovietę, taip pat apie nebuvimą
darbe tam tikrą laiką ir numatomo atvykimo laiką informuoti tiesiogiai
darbdavį, to darbuotojas nepadarė.
Teisėjų kolegija
atkreipia dėmesį į tai, kad darbo bylų nagrinėjimo ypatumus nustatančiame CPK
XX skyriuje įtvirtintos taisyklės reikalauja teismo aktyvumo renkant įrodymus,
kai tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis).
Ši teismo pareiga negali būti aiškinama kaip taisyklė, leidžianti apskritai
nepaisyti ieškinio ribų, kurios nustatomos ieškovo kreipiantis į teismą
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. rugpjūčio 29 d. nutartis byloje V. U. v. ,,Šaltinio“ vidurinė
mokykla Nr. 3K-3-331/2007). Atsakydama į kasacinio skundo argumentą, kad
nepakakus duomenų apie pravaikštos priežastis teismas turėjo savo iniciatyva
rinkti įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, jog pravaikštos darbe priežasčių ir
jų svarbos įrodinėjimo pareiga tenka darbuotojui, pareiškusiam ieškinį dėl
atleidimo iš darbo teisėtumo. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovo nurodytos
pravaikštos priežastys yra susijusios su ieškovo privataus gyvenimo
aplinkybėmis. Šios priežastys buvo grindžiamos byloje pateiktais įrodymais,
kurie negalėjo aiškiai patvirtinti, kurioje vietoje ir ką konkrečiai ieškovas
veikė per visą pravaikštos dieną. Ieškovo pateikti įrodymai susiję su į bylą
neįtraukto asmens I. V. motinyste, tačiau tai nepaaiškina ieškovo negalėjimo
atvykti ir nepateisina jo neatvykimo į darbovietę visą darbo dieną. Taigi
teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva rinkti naujų įrodymų dėl neįtraukto į
bylą asmens, nes naujų įrodymų duomenys neturėtų teisinės reikšmės sprendžiant
dėl ieškovo pravaikštos priežasčių svarbos. Tuo remdamasi teisėjų kolegija
pripažįsta teisiškai nepagrįstu kasacinio skundo argumentą dėl būtinybės
teismui savo iniciatyva rinkti įrodymus dėl pravaikštos priežasčių. Pirmosios
instancijos teisme ieškovas arba jam atstovavęs advokatas, manydami, kad
trūksta įrodymų, turėjo galimybę, tačiau nepateikė prašymo išreikalauti įrodymų
CPK 199 straipsnio nustatyta tvarka.
Dėl
darbuotojo pasiaiškinimo
DK 240 straipsnio 1
dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu
pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Byloje
nustatyta, kad atsakovas raštu nepareikalavo ieškovo pasiaiškinti dėl
pravaikštos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo
praktikoje laikoma, kad tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas buvo
padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien
formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas
pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė
gintų nesąžiningą asmenį Nepareikalaudamas darbuotojo pasiaiškinti dėl darbo
drausmės pažeidimo, darbdavys patenka į blogesnę padėtį ir prisiima galimų
neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su paskirta drausmine
nuobauda ir ją ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes, netgi eliminuojančias
galimybę taikyti jam drausminę atsakomybę arba skirti tam tikros rūšies
nuobaudą, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs šio darbuotojo
drausminės atsakomybės klausimą. Ginčą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad
drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies
reikalavimus, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas
paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui. (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio
4 d. nutartis V. M. v. UAB ,,Pašventupio baltutė“ byloje
Nr. 3K-3-1298/2002; 2008 m. sausio 31 d. nutartis S.
K. v. UAB ,,GEOTEC Baltija“).
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atleistam iš darbo darbuotojui
ginčijant atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimo teisėtumą,
darbdavys privalo pateikti įrodymus (teisinius argumentus), kad darbuotojas
padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, o teismas, atsižvelgdamas į
konkrečias bylos aplinkybes – pažeidimo, jei jis nustatytas, pobūdį, pasekmes,
darbuotojo kaltės laipsnį, kitas ginčui reikšmingas aplinkybes, kiekvienu
atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo
kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis
L. K. v. AB ,,Lietuvos draudimas“ byloje Nr.
3K-3-532/2005). Kadangi nagrinėjamoje byloje
nenustatyta svarbių, pateisinančių pravaikštą priežasčių, DK 235 straipsnio 2
dalies 9 punkte pravaikšta preziumuojama kaip šiurkštus darbo pareigų
pažeidimas, tai teisiškai nepagrįstu laikytinas kasacinio skundo argumentas,
kad parinkdamas drausminę nuobaudą darbdavys galėjo pažeisti DK 238 straipsnyje
nustatytus drausminės nuobaudos skyrimo kriterijus. Apeliacinės instancijos
teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą,
kad atsakovas turėjo pagrindą kasatoriaus veiksmus kvalifikuoti kaip šiurkštų
darbo pareigų pažeidimą ir atleisti iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3
dalies 2 punktą (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
Dėl
darbdavio atsakomybės už darbuotojo neturtinę žalą sąlygų
Nepagrįstu
pripažintinas ir kasacinio skundo argumentas, kad teismai nemotyvavo sprendimų
dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Kasatoriaus skundžiamoje
Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad ieškovas atleistas iš
darbo pagal DK nustatytą atleidimo iš darbo teisinį pagrindą ir nėra teisinių
prielaidų ieškovui priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9
d. nutartyje A. K. v. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių
reikalų departamento Kūno kultūros ir sporto skyriaus sporto mokykla ,,Marva”
byloje Nr. 3K-3-164/2005 išaiškinta, kad darbo teisinių santykių subjektai,
įgyvendindami savo teises ir eidami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti
bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo,
teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis); jeigu darbdavys
savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo
atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis
skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė
depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių
sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui
padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248
straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250
straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pažymi tai, kad reikalavimas
atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių
teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos
būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), dėl jų patirta
neturtinė žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Bylos atveju nekonstatavus
darbdavio neteisėtų veiksmų ir kaltės, jų nebuvimas negalėjo nulemti neturtinės
žalos darbuotojui atsiradimo.
Teisėjų
kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia byloje
priimtame apeliacinės instancijos teismo sprendime padarytų išvadų, kuriomis
atmestas ieškinys dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, ir nesudaro
įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti kasacine
tvarka skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą.
Iš ieškovo
priteistina 23,95 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos
procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3
punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 340 straipsnio 5 dalimi, 359
straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos
15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš
ieškovo G. K. (duomenys neskelbtini) valstybei 23,95 Lt (dvidešimt tris
litus 95 centus) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu,
atlyginimo.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus
Grabinskas
Janina
Januškienė
Zigmas
Levickis