Civilinė byla Nr. e2A-973-864/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12931-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.4.;

3.3.1.18.                

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Lino Zinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pabulum“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pabulum“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Neste Lietuva“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pabulum“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT arba atsakovė) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 49VĮ-27149VĮ-271-(14.49.2E) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalių, reikalingų pastatams eksploatuoti, dydžio nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) ir NŽT 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2.       Ieškovė teigia, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), esantys statiniai: pastatas – degalinė, pastatas – automobilių plovykla, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (atraminė siena su vartais, kiemo aikštelė). Žemės sklype taip pat yra trečiajam asmeniui UAB „Neste Lietuva“ priklausantys kiti inžineriniai statiniai – degalinės stoginė ir kiemo statiniai (kuro rezervuaras 3 vnt., kolonėlės 4 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas). Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį patikėjimo teise valdo atsakovė. Visas Žemės sklypas 1997 m. kovo 4 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N01/97-12519 (toliau – Nuomos sutartis) pagrindu iki 2096 m. kovo 3 d. išnuomotas ieškovei, tačiau atsakovė 2022 m. kovo 8 d. priėmė Įsakymą, kuriuo, atsižvelgdama į UAB „Geomanai“ parengtą Žemės sklypo planą, nustatė, kad UAB „Neste Lietuva“ nuosavybės teise valdomiems inžineriniams statiniams eksploatuoti reikalingas 1 026 kv. m Žemės sklypo plotas, o ieškovės nuosavybės teise valdomiems pastatams ir statiniams eksploatuoti reikalinga 630 kv. m ploto Žemės sklypo dalis. Nesutikdama su Įsakymu, ieškovė kreipėsi į NŽT direktorių, prašydama panaikinti Įsakymą, tačiau NŽT 2022 m. gegužės 9 d. Sprendimu ieškovės skundo netenkino.

3.       Ieškovės nuomone, NŽT Sprendimas yra neteisėtas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimų, be to, atsakovė minėtame sprendime yra priėmusi du vienas kitam prieštaraujančius sprendimus ir padariusi skirtingas viena kitai prieštaraujančias išvadas, t. y. paliko ieškovės skundą nenagrinėtą ir kartu konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo naikinti 2022 m. kovo 8 d. Įsakymą. Argumentuodama Įsakymo neteisėtumą ieškovė nurodė, kad žemės nuomos teisę ji yra įgijusi specifiniu pagrindu – už sumokėtas tikslines lėšas (209 272 Lt) 1994 m. Toks žemės nuomos sutarties sudarymo pagrindas faktiškai prilygo sklypo pirkimui – už nuomos teisę asmuo turėjo sumokėti visą žemės sklypo kainą, todėl atsakovė negali ieškovei nuomojamos Žemės sklypo dalies sumažinti (išnuomoti kitiems asmenims). Anot ieškovės, tiek tuo metu galioję teisės aktai, tiek ir tikslinės įmokos sutartis nustatė, jog tikslinė įmoka yra mokama už teisę sudaryti nuomos sutartį, bet ne už statybos leidimą.

4.       Be to, ieškovės nuomone, Įsakymas priimtas pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 28 punkto nuostatas, pagal kurias žemės sklypai be aukciono nenuomojami, jeigu sklype yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Ieškovės teigimu, Žemės sklype esantys UAB „Neste Lietuva“ priklausantys inžineriniai statiniai neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, jie yra ne pastatai, o inžineriniai tinklai, skirti tarnauti pagrindiniam daiktui, – degalinei, kuri nuosavybės teise priklauso ieškovei, todėl žemė tokių inžinerinių statinių eksploatacijai negali būti išnuomojama. Pasak ieškovės, trečiajam asmeniui priklausantys inžineriniai statiniai yra funkciškai susiję su pagrindiniu pastatu – ieškovei priklausančia degaline, o jų nuosavybės teisės perleidimo iš UAB „Pabulum“ istorija patvirtina, jog istoriškai šie inžineriniai statiniai niekada nebuvo savarankiški ir jų funkcija nuo jų atsiradimo pradžios buvo aptarnauti degalinę (pagrindinį pastatą). Sandoriai, kurių pagrindu UAB „Neste Lietuva“ įgijo nuosavybės teisę į jai šiuo metu priklausančius inžinerinius statinius, vienareikšmiškai ir aiškiai šį turtą kvalifikavo kaip priklausinius, skirtus tarnauti pagrindiniam daiktui – degalinei, todėl šiems inžineriniams statiniams eksploatuoti negali būti išnuomojamas (ar parduodamas) valstybinės žemės sklypas, atitinkamai Įsakymu negalėjo būti nustatytos jiems eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalys. Be to, dalis trečiajam asmeniui priklausančių inžinerinių statinių (kuro rezervuarai) yra po žeme, todėl jų eksploatavimui apskritai negalėjo būti nustatyta Žemės sklypo dalis. Vien licencijos verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais turėjimas negali nei patvirtinti, nei paneigti statinių, esančių Žemės sklype teisinio statuso. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį, kad NŽT 2020 m. sausio 29 d. rašte taip pat laikėsi pozicijos, kad UAB „Neste Lietuva“ priklausantys statiniai yra UAB „Pabulum“ priklausančio pagrindinio pastato – degalinės – priklausiniai, tačiau dėl nežinomų priežasčių atsakovės pozicija pasikeitė.

5.       Ieškovė taip pat pažymėjo, kad Įsakymo sudėtine dalimi esantis Žemės sklypo planas nebuvo su ja suderintas, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534. Ieškovė pabrėžė, kad visas Žemės sklypas yra išnuomotas jai, Nuomos sutartis nepakeista, nenutraukta, yra galiojanti ir turi šalims įstatymo galią, todėl Įsakymu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnis, nes NŽT faktiškai vienašališkai sumažino ieškovės statinių eksploatavimui nuomojamą Žemės sklypo plotą, Žemės sklypo dalį priskirdama trečiajam asmeniui. Šiuo atveju buvo pažeistas pacta sunt servanda principas ir iš jo kylantis draudimas vienašališkai, be teismo sprendimo keisti nuomos sutartį

6.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis, Žemės sklype yra keletas savarankiškai funkcionuojančiu statinių. Valstybinės žemės sklypo nuoma be aukciono siejama su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą paskirtį. Visų UAB ,,Neste Lietuva“ nuosavybės teise priklausančių statinių pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai. UAB ,,Neste Lietuva“ 2020 m. lapkričio 3 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu atliko degalinės stoginės kadastro duomenų tikslinimą, po kurio pasikeitė stoginės naudojimo paskirtis iš ,,pagalbinio ūkio“ į ,,kiti inžineriniai statiniai“. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. NŽT atkreipė dėmesį, kad į bylą pateiktame ekspertinio tyrimo akte ekspertas dr. Darius Kalibatas padarė išvadą, kad trečiajam asmeniui priklausanti degalinės stoginė, kuro rezervuarai ir kiemo aikštelė nelaikytini ieškovei priklausančios degalinės priklausiniais. UAB „Neste Lietuva“ priklausantys statiniais gali funkcionuoti ir funkcionuoja savarankiškai nuo ieškovės degalinės, kuri užsiima prekybine veikla, ir nuo ieškovei priklausančios plovyklos. Be to, iš UAB ,,Neste Lietuva“ pateiktų dokumentų matyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba yra išdavusi trečiajam asmeniui licenciją verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais Žemės sklype. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodo funkcinio ryšio tarp jai ir trečiajam asmeniui priklausančių statinių.

7.       NŽT taip pat nurodė, kad, nors valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, tačiau tai nereiškia, kad, pasikeitus sąlygoms ir nebelikus įstatymo įtvirtintos prielaidos toliau nuomoti pirminio dydžio valstybinės žemės sklypą, negali būti pakeistas nuomojamo žemės sklypo dydis su nuomininke. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ji vienašališkai nepakeitė tarp ieškovės ir NŽT pagal nuomos sutartį susiklosčiusių teisinių santykių, tačiau atsakovė paprašė ieškovės kreiptis į Vilniaus miesto skyrių su prašymu dėl nuomos sutarties patikslinimo, pateikiant prašymą patikslinti nuomos sutartį joje įrašant pagal Įsakymu nustatytas dalis apskaičiuotą Žemės sklypo dalies dydį, o nesuderinus susitarimo projekto, valstybinės žemės sklypo nuomos klausimas bus sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

8.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Neste Lietuva“, pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose trečiasis asmuo nurodė, kad byloje nėra sprendžiamas ieškovės sudarytos Nuomos sutarties pakeitimo klausimas. Ieškovė ginčija Įsakymą, kuris pats savaime be atitinkamų NŽT sprendimų ir veiksmų nesudaro teisinio pagrindo pakeisti ieškovės sudarytos Nuomos sutarties sumažinant ieškovei nuomojamą Žemės sklypo dalį. Įsakymas, kuriuo nustatytos statiniams eksploatuoti reikiamos sklypo dalys, sudaro tik prielaidą pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl ieškinio teiginiai, kad ieškovės nuomojama Žemės sklypo dalis negali būti sumažinta, neturi jokios reikšmės vertinant Įsakymo ir Sprendimo teisėtumą.

9.       UAB „Neste Lietuva“ teigimu, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ji yra teisėta Žemės sklypo dalies naudotoja, turinti teisę išsinuomoti ar įsigyti ne aukciono tvarka Žemės sklypo dalį. Įgijusi statinius iš ieškovės, ji įgijo ir teisę naudotis Žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir ieškovė. Nei 1994 m., nei dabartinis teisinis reglamentavimas nenustato išskirtinio valstybinės žemės naudotojo statuso ir išimtinių jo teisių į valstybinį žemės sklypą sumokėjus tikslines lėšas. Ieškovė nėra įgijusi nuosavybės teisių į Žemės sklypą, o yra Žemės sklypo nuomininkė, kuri naudojasi Žemės sklypu pagal su NŽT sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį. Ieškovė teisę išsinuomoti Žemės sklypą įgijo bendra tvarka – kaip statinių Žemės sklype savininkė. Žemės sklypas UAB „Daustė“ ir UAB „Pabulum“ buvo išnuomotas skirtingais pagrindais ir net skirtingų subjektų. Be to, UAB „Daustė“ atliktas tikslinių lėšų sumokėjimas miesto infrastruktūrai tobulinti negali būti prilyginamas Žemės sklypo įgijimui, nes UAB „Daustė“ pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą tokios teisės šiuo pagrindu net negalėjo įgyti, kadangi pagal 1993 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 550 2.2. punktą tik fiziniai asmenys (piliečiai), miestų (rajonų) valdybos sprendimu galėjo įsigyti ar išsinuomoti žemės sklypus ne aukciono tvarka. Trečiojo asmens nuomone, UAB „Daustė“ sumokėtos įmokos buvo savivaldybės renkamos iš valstybinę žemę siekiančių išsinuomoti asmenų, siekiant surinkti pinigines lėšas, būtinas miesto infrastruktūrai įrengti ir vystyti. Šio mokesčio atitikmuo yra ir šiuo metu statytojų mokamas infrastruktūros plėtros mokestis. UAB „Daustė“ sumokėta įmoka yra laikytina infrastruktūros plėtros įmoka, kuri suteikė teisę UAB „Daustė“ Žemės sklype vykdyti degalinės statybos darbus. UAB „Daustė“ sudaryta tikslinių lėšų pervedimo sutartis buvo pasibaigusi ir Žemės sklypas ieškovei buvo išnuomotas visiškai kitu pagrindu nei UAB „Daustė“ – ieškovei Žemės sklypas išnuomotas kaip statinių Žemės sklype statytojai ir savininkei. Ieškovė su UAB „Daustė“ sudarydama jungtinės veiklos sutartį neįgijo į Žemės sklypą jokių išskirtinių teisių, kadangi jų neturėjo ir pati UAB „Daustė“, tokių teisių nenustatė ir teisės aktai. Ieškovės lūkestis, kad net ir po dalies statinių Žemės sklype perleidimo UAB „Neste Lietuva“ ieškovė ir toliau galės nuomotis visą Žemės sklypą, yra nepagrįstas ir nėra įtvirtintas įstatyme.

10.       UAB „Neste Lietuva“ taip pat nurodė, kad Žemės sklype esantys jai priklausantys statiniai yra registruoti kaip inžineriniai statiniai. UAB „Neste Lietuva“ eksploatuoja šiuos statinius, atskirai nuo ieškovės statinių ir vykdo degalinės veiklą Žemės sklype, taigi ginčo statiniai nėra jokių kitų Žemės sklype esančių statinių priklausiniai ir gali savarankiškai funkcionuoti. UAB „Neste Lietuva“ stoginė, pakrovimo liukai, kuro rezervuarai ir kiemo aikštelė atitinka degalinės sąvoką, nurodytą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-37 patvirtintų Degalinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.4 punkte. Tai, kad minėti statiniai nėra jokių kitų Žemės sklype esančių statinių priklausiniai ir gali savarankiškai funkcionuoti, patvirtina ir 2020 m. kovo 27 d. ekspertinio tyrimo aktas su išvadomis Nr. ETA-920-032020. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, kad pati ieškovė niekada nenaudojo ir dabar nenaudoja Žemės sklypo pagal paskirtį, kuriai šis sklypas jai yra išnuomotas, t. y. degalinei eksploatuoti. Ieškovė nors ir pastatė UAB „Neste Lietuva“ priklausančius statinius, niekada Žemės sklype nevykdė prekybos kuru ir šių statinių neeksploatavo ir neketino to daryti. Šie statiniai buvo pastatyti siekiant juos perleisti. UAB „Neste Lietuva“ statiniai pagal kadastrinius duomenis nėra registruoti kaip kitų statinių priklausiniai. Notarine 1999 m. spalio 1 d. statinių pardavimo–pirkimo sutartimi, UAB „Neste Lietuva“ įsigijo savarankiškus statinius. Kuro kolonėlės yra laikomos neatskiriama kuro rezervuarų dalimi. Degalams priimti, laikyti ir perpilti į transporto priemones ir juo labiau atsiskaityti už įsigytą kurą nėra naudojamas ieškovo pastatas – degalinė. Aplinkybę, kad UAB „Neste Lietuva“ kuro kolonėlės yra būtent UAB „Neste Lietuva“ statinio, o ne ieškovės statinio dalis, be kita ko, patvirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. eI3-1899-815/2021 nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad istoriškai pačios ieškovės prašymu kuro kolonėlės ir kiti UAB „Neste Lietuva“ priklausantys statiniai ir buvo suformuoti kaip nuo ieškovės statinių atskirti statiniai.

11.       Trečiojo asmens nuomone, ieškovė klaidingai Įsakymą ginčija kaip sprendimą dėl Žemės sklypo nuomos, kadangi Įsakymas nei de facto (faktiškai), nei de jure (teisiškai) nesudaro pagrindo pakeisti ieškovės nuomos sutarties, kadangi dėl Žemės sklypo dalies nuomos UAB „Neste Lietuva“ turės būti priimtas atskiras sprendimas. Taigi Įsakymas nepažeidžia CK 6.189 straipsnio, kadangi Įsakymu ieškovės sudaryta nuomos sutartis nepakeista, nenutraukta. Pagrindą Įsakymui priimti sudarė pati ieškovė, perleidusi UAB „Neste Lietuva“ dalį statinių Žemės sklype.

12.       UAB „Neste Lietuva“ taip pat nurodė, ieškinio argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą, kadangi Sprendime yra nurodyti jo priėmimo motyvai, be to, net ir esant motyvacijos nepakankamumui, tai savaime nesudaro pagrindo panaikinti administracinį aktą.

13.       Teismo posėdžiuose ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, remdamasi ieškinyje ir dublike nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad anksčiau ir NŽT laikėsi pozicijos, kad Žemės sklypas negali būti išnuomotas trečiajam asmeniui, tačiau vėliau NŽT pozicija dėl kažkokių priežasčių pasikeitė. Ieškovei Žemės sklypas yra išnuomotas specifiniu pagrindu – 1994 m. už sklypą buvo sumokėta didelė pinigų suma. Ieškovė su UAB „Daustė“ veiklą vykdė jungtinės veiklos pagrindu, vėliau degalinės projektą parėmė ieškovė. Žemės sklypas buvo išnuomotas ne statiniams eksploatuoti, nes degalinė pastatyta tik po Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Atkreipė dėmesį, kad trečiajam asmeniui subnuomos sutartimi buvo nuomojamas dvigubai mažesnis Žemės sklypo plotas, nei yra nustatytas skundžiamu Įsakymu, taigi Įsakyme nurodytas trečiajam asmeniui priskirtas plotas yra akivaizdžiai per didelis. Trečiajam asmeniui Žemės sklypas negali būti nuomojamas, nes trečiojo asmens statiniai yra pagalbinio ūkio, o dalis statinių apskritai yra po žeme. Tai, kad trečiasis asmuo pakeitė statinių kategoriją, yra tik formalumas, nes funkcinė statinių priklausomybė nepasikeitė – trečiojo asmens statiniai nėra savarankiški statiniai, tą patvirtiną ir eksperto S. Mitkaus išvada. Trečiasis asmuo naudojo ieškovės patalpas valdymo aparatams laikyti, o šiuo metu tebenaudoja ieškovės lietaus nuotekos tinklus ir naftos gaudyklę, taigi UAB „Neste Lietuva“ statiniai yra priklausomi nuo ieškovės turto. Šiuo metu Nuomos sutartis, sudaryta su ieškove, vis dar galioja, todėl atsakovė negalėjo priimti skundžiamo Įsakymo.

14.       Atsakovės atstovė teismo posėdžiuose prašė ieškinį atmesti, remdamasi atsiliepime ir triplike nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad trečiajam asmeniui pakeitus jam priklausančių Žemės sklype esančių statinių paskirtį, buvo įvertinta, kad minėti statiniai gali funkcionuoti savarankiškai, todėl nuspręsta leisti UAB „Neste Lietuva“ nuomotis dalį Žemės sklypo. Dėl nurodytos priežasties buvo parengtas Žemės sklypo planas. Tik parengus Žemės sklypo planą ir Įsakymu nustačius statiniams eksploatuoti reikalingą žemės plotą, gali būti keičiama galiojanti nuomos sutartis. NŽT teigimu, valstybinė žemė gali būti nuomojama inžineriniams statiniams eksploatuoti.

15.       Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžiuose prašė ieškinį atmesti, remdamasis atsiliepime ir triplike nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką valstybinė žemė gali būti išnuomota ir inžineriniams statiniams eksploatuoti. Inžinerinių statinių nereikėtų painioti su inžineriniais tinklais. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas jau yra konstatavęs, kad UAB „Neste Lietuva“ turi teisę į Žemės sklypo nuomą. Ieškovė piktnaudžiauja procesu, nes atlieka veiksmus, kuriuos vėliau pati skundžia. Šiuo atveju ieškovė, nusprendusi parduoti degalinės statinius trečiajam asmeniui, pati kreipėsi į Registrų centrą dėl naujų kadastrinių matavimų įregistravimo, nes statiniai trečiajam asmeniui buvo parduodami kaip atskiras vienetas. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė nesinaudoja savo pastatu, esančiu Žemės sklype, degalinės veikla užsiima tik UAB „Neste Lietuva“. Eksperto Sigito Mitkaus išvados nepagrįstos, nes turi būti daromas skirtumas tarp degalinės ir degalinės pastato, be to, tokio įrodymo, kaip ne teismo paskirto eksperto išvada apskritai negali būti. Trečiojo asmens atstovas pabrėžė, kad ieškovė trečiajam asmeniui šiuo metu priklausančius pastatus pati suformavo kaip atskirus nekilnojamojo turto vienetus. Ieškovės pastatas yra prekybos paskirties, o ne degalinės, nes degalinės paskirties nenumato teisės aktai. Ieškovės sudaryta jungtinės veiklos sutartis negalėjo sukurti jokių pareigų valstybei, nes valstybė veikia pagal Žemės įstatymą. Ieškovės sandoriai dėl valstybinės žemės nėra galimi. Šiuo metu trečiajam asmeniui reikalingas Žemės sklypo plotas yra apskaičiuotas pagal metodiką, kuri negaliojo subnuomos sutarties sudarymo metu, todėl skiriasi subnuomos sutartyje trečiajam asmeniui nuomotas ir Įsakymu nustatytas trečiajam asmeniui reikalingas Žemės sklypo plotas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

16.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė trečiajam asmeniui UAB „Neste Lietuva“ iš ieškovės UAB „Pabulum“ 7 544,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad :

17.1.                      ieškovei UAB „Pabulum“ nuosavybės teise priklauso Žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esantys statiniai: pastatas – degalinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – automobilių plovykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (atraminė siena su vartais, kiemo aikštelė). Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1656 ha nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise jį valdo NŽT.

17.2.                      Vilniaus miesto valdybos 1994 m. liepos 28 d. potvarkiu Nr. 1481V ,,Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ne aukciono tvarka uždarajai akcinei bendrovei ,,Daustė“ nuspręsta, UAB ,,Daustė“ pervedus į savivaldybės miesto tvarkymo ir inžinerinės infrastruktūros nebiudžetinį fondą miesto infrastruktūros tobulinimui 209 272 Lt, leisti nuomoti minėtai bendrovei ne aukciono tvarka 1 655 kv. m ploto Žemės sklypą degalinės statybai. 1994 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto valdyba ir UAB „Daustė“ sudarė sutartį, kuria UAB „Daustė“ įsipareigojo pervesti 209 272 Lt į Vilniaus miesto valdybos sąskaitą, o Vilniaus miesto valdyba įsipareigojo per 30 dienų nuo pinigų pervedimo sudaryti su UAB „Daustė“ žemės sklypo nuomos sutartį. 1995 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto valdyba, atsižvelgdama į 1994 m. liepos 28 d. potvarkį Nr. 1481V, sudarė su UAB ,,Daustė“ valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/95-3402, kuria UAB ,,Daustė“ išsinuomojo Žemės sklypą iki 2094 m.; nuomininkė UAB ,,Daustė“ įsipareigojo sklypą naudoti degalinės statybai.  

17.3.                      1995 m. birželio 30 d. UAB „Pabulum“ ir UAB „Daustė“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria šalys susitarė statyti ir eksploatuoti degalinę Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Pabulum“ sutartimi pavesta tvarkyti visus reikalus, susijusius su degalinės statyba ir eksploatacija, tam panaudojant piniginius, turtinius įnašus bei darbo jėgą. 1995 m. rugsėjo 27 d. UAB „Daustė“ išduotas statybos leidimas degalinei su automobilių plovykla statyti.

17.4.                      Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 384-01 ,,Dėl valstybinė žemės nuomos sutarties nutraukimo ir žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Pabulum“ nuspręsta nutraukti 1995 m. sausio 27 d. su UAB „Daustė“ pasirašytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 15631 ir Žemės sklypą 99 metams išnuomoti UAB ,,Pabulum“ nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygomis. Šio įsakymo pagrindu Vilniaus apskrities viršininko administracija ir UAB „Pabulum“ 1997 m. kovo 4 d. sudarė valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 46 N01/97-12519, kuria 1 656 kv. m ploto Žemės sklypas išnuomotas ieškovei 99 metams, t. y. iki 2096 m. kovo 3 d. kitai ne žemės ūkio veiklai – degalinei statyti ir eksploatuoti.

17.5.                      Ieškovė pastatė ir 1997 m. kovo 26 d. statinio priėmimo naudotis akto Nr. 1033 pagrindu savo vardu įregistravo Žemės sklype statinius: pastatą – degalinę, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, pastatą – degalinės stoginę ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius.

17.6.                      Ieškovė ir UAB „Hydro Texaco“ 1999 m. gegužės 12 d. sudarė Ketinimų protokolą, kuriuo, atsižvelgdamos į tai, kad UAB „Hydro Texaco“ siekia įsigyti Žemės sklype dalį degalinės statinių ir sudaryti nuomos sutartį dėl likusios dalies degalinės naudojimo, o ieškovė nori ją parduoti, susitarė sudaryti degalinės pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartis, imtis veiksmų, kad būtų sudaryta Žemės sklypo subnuomos sutartis. 1999 m. liepos 14 d. degalinės įrangos pirkimo– pardavimo sutartimi ieškovė pardavė UAB „Hydro Texaco“ (kurios teisių perėmėja 2010 m. tapo UAB „Neste Lietuva“) degalinės įrangą, o 1999 m. spalio 1 d. ieškovė su UAB „Hydro Texaco“ sudarė Statinių pardavimo–pirkimo sutartį, kuria UAB „Hydro Texaco“ įsigijo iš ieškovės Žemės sklype esančius statinius – degalinės stoginę, 3 vnt. kuro rezervuarų, kiemo aikštelę ir pakrovimo liuką.

17.7.                      1999 m. lapkričio 8 d UAB ,,Hydro Texaco“ ir UAB ,,Pabulum“ sudarė valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutartį, kuri galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d.

17.8.                      UAB ,,Neste Lietuva“ 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama išnuomoti Žemės sklypo dalį, reikalingą degalinės statinių veiklai vykdyti. NŽT Vilniaus miesto skyrius, susipažinęs su Žemės sklypo planu, pateiktu su minėtu prašymu, 2019 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 49SJN-2512-(14.49.105) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos“ UAB ,,Neste Lietuva“ nurodė plano trūkumus, dėl kurių jis negali būti suderintas.

17.9.                      Trečiasis asmuo ne kartą tikslino Žemės sklypo planą, kol NŽT Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Taisyklių 8 punktu, atsižvelgdamas į UAB „Neste Lietuva“ prašymą, UAB „Geomanai“ matininko J. G. 2022 m. sausio 18 d. parengtą Žemės sklypo planą M1:500, 2022 m. kovo 8 d. priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo nustatė, kad UAB „Neste Lietuva“ nuosavybės teise valdomiems inžineriniams statiniams eksploatuoti reikalinga 1 026 kv. m Žemės sklypo ploto dalis, o ieškovės nuosavybės teise valdomiems pastatams ir statiniams eksploatuoti reikalinga 630 kv. m ploto Žemės sklypo dalis.

17.10.                      Ieškovė Įsakymą apskundė NŽT, kuri 2022 m. gegužės 9 d. Sprendime nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, priimdamas Įsakymą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti, be to, pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos kelios civilinės bylos dėl valstybinės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutarties, sudarytos tarp UAB ,,Pabulum“ ir UAB ,,Neste Lietuva“, sąlygų įgyvendinimo suėjus subnuomos sutarties pabaigos terminui, todėl ieškovės skundas paliekamas nenagrinėtas. Pasibaigus teisminiams ginčams galutinai bus išspręstas klausimas dėl statinių buvimo teisėtumo žemės sklype ir NŽT spręs klausimą dėl Įsakymo panaikinimo ar pakeitimo administracine tvarka

.

18.       Pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilęs dėl Įsakymo, kuriuo nustatytos ieškovės ir trečiojo asmens statiniams eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės sklypo dalys, teisėtumo.

19.       Taip pat nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra tiek ieškovei UAB „Pabulum“, tiek trečiajam asmeniui UAB „Neste Lietuva“ priklausantys statiniai. Kaip minėta, UAB ,,Neste Lietuva“ 2019 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama išnuomoti jai Žemės sklypo dalį, reikalingą degalinės statinių veiklai vykdyti.

20.       Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CK 6.551 straipsnio 2 dalimi, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismų praktika bei Taisyklių 7, 8, 33, 34, 37.2 punktais, priėjo išvados, jog teisinis reglamentavimas patvirtina, kad būtent valstybinės žemės patikėtinis valstybei teisės aktų nustatyta tvarka nustato išnuomojamo valstybinės žemės sklypo dydį, kuris būtinas konkrečiam ant valstybinės žemės stovinčiam statiniui eksploatuoti, pagal nustatyta tvarka parengtą nuomojamo žemės sklypo planą. Valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos pastatams eksploatuoti dydžio nustatymas yra prielaida tolesniems NŽT sprendimams dėl žemės sklypo nuomos priimti. Iš Taisyklėse įtvirtintų valstybinės žemės nuomos procedūrų matyti, kad visų pirma yra nustatomas pastatams eksploatuoti reikalingas plotas ir tik tada priimamas sprendimas dėl žemės nuomos, todėl pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės atstovės teismo posėdžio metu išsakytais teiginiais, kad, kol yra galiojanti atsakovės su ieškove sudaryta viso ginčo žemės sklypo Nuomos sutartis, atsakovė neturėjo teisės priimti skundžiamo Įsakymo, kuriuo nustatomos statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys. 

21.       Nesutikdama su Įsakymu ieškovė taip pat nurodo, kad trečiajam asmeniui priklausantys statiniai nėra savarankiški, o yra ieškovei priklausančių statinių priklausiniai, skirti aptarnauti ieškovei priklastantį pagrindinį pastatą – degalinę, todėl trečiojo asmens statiniams negali būti išnuomojama valstybinė žemė, atitinkamai ir nustatoma jiems eksploatuoti reikalinga sklypo dalis. Pirmosios instancijos teismas nepritarė tokiems ieškovės argumentams, kadangi, pirma, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, Žemės sklype kaip atskiri nekilnojamieji daiktai yra įregistruoti ieškovei UAB „Pabulum“ priklausantis pastatas – degalinė, pastatas – automobilių plovykla ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (atraminės siena su vartais, kiemo aikštelė), bei UAB „Neste Lietuva“ priklausantys inžineriniai statiniai – degalinės stoginė ir inžineriniai statiniai – kiemo statiniai kuro rezervuarai 3 vnt., kolonėlė 4 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas).

22.       Antra, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2005; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad jai ir trečiajam asmeniui priklausančius statinius sieja nuolatinis reikšmingas funkcinis ryšys. Šiuo atveju trečiasis asmuo savo statiniuose vykdo prekybą kuru, t. y. UAB „Neste Lietuva“ statiniai funkcionuoja kaip automatinė degalinė, kuri gali veikti ir veikia be ieškovei nuosavybės teise priklausančio prekybos paskirties pastato – degalinės. Nors trečiasis asmuo pripažino, kad tam tikrą laiką ieškovei priklausančio pastato patalpose buvo laikoma UAB „Neste Lietuva“ degalinės apskaitos įranga, tačiau atkreipė dėmesį, kad šiuo metu minėta įranga yra laikoma nebe ieškovei priklausančiose patalpose, o metalinėje dėžėje lauke, po UAB „Neste Lietuva“ priklausančia stogine, taigi tai patvirtina, kad trečiojo asmens statiniai gali savarankiškai funkcionuoti be ieškovės statinių. Taip pat pažymėjo, kad ieškovei priklausantis pastatas – degalinė yra prekybos paskirties ir ieškovė niekaip nepagrindė, kad trečiojo asmens statiniai yra būtini tam, kad ieškovė jai priklausančiame pastate galėtų vykdyti prekybos veiklą.

23.       Trečia, pati ieškovė 1999 m. spalio 1 d. statinių pirkimo–pardavimo sutartimi perleisdama ginčo statinius UAB „Hydro Texaco“, juos traktavo kaip savarankiškus turtinius vienetus ir pardavė juos kaip savarankišką degalinės kompleksą, be to, iš minėtos sutarties nuostatų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad parduodamuose statiniuose buvo numatyta vykdyti būtent prekybą degalais, o ieškovei priklausantis pastatas apskritai įvardijamas kaip parduotuvė – kavinė. Taigi UAB „Neste Lietuva“ automatinė degalinė Žemės sklype veikia nepriklausomai nuo ieškovės pastatų, kurie nėra būtini ir nėra naudojami trečiojo asmens veikloje, todėl ieškovės teiginius, kad UAB „Neste Lietuva“ statiniai yra ieškovės pastatų priklausiniai, atmetė kaip nepagrįstus.

24.       Teismas pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Taigi tai, kad trečiajam asmeniui priklausantys statiniai nėra ieškovės statinių priklausiniai, be kita ko, patvirtina ir ta aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registre jie įregistruoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (statiniai), turintys savo unikalius numerius.

25.       Pirmosios instancijos teismas iš dalies sutiko su ieškove, kad istoriškai šiuo metu ieškovei priklausantis pastatas ir trečiajam asmeniui priklausantys statiniai buvo statomi kaip vientisas degalinės kompleksas, tačiau vėliau pati ieškovė, parduodama ginčo statinius trečiajam asmeniui, išskyrė Žemės sklype esančius statinius į atskirus vienetus. Tai patvirtina byloje esantys UAB „Pabulum“ 1999 m. gegužės 26 d. ir birželio 24 d. prašymai, adresuoti tuometinei Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonei, kuriuose prašoma pakoreguoti ieškovei priklausančios degalinės su autoplovykla kadastro duomenų bylą, į atskirus vienetus išskiriant: 1) degalinės parduotuvę (1H1/g), degalinės parduotuvės priklausinius: įvairius statinius (atraminė siena, kiemo vartai, asfalto danga, aplinkos elementai); 2) plovykla (2H1/g); 3) stoginė (3H1/g); stoginės priklausiniai: įvairūs statiniai (rezervuarų danga, kolonėlių aikštelės danga, kuro priėmimo aikštelė). Be to, 1999 m. gegužės 25 d. prašyme pati ieškovė prašė pakeisti pastato 3H1/g statusą iš pagalbinio į pagrindinį.

26.       Ieškovė UAB „Neste Lietuva“ statinių priklausomybę nuo ieškovės statinių įrodinėja ir eksperto Sigito Mitkaus konsultacine išvada. Tokio pobūdžio dokumentą, tik su priešingomis išvadomis pateikė ir trečiasis asmuo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ekspertizė yra skiriama, kai nagrinėjant bylą būtina išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, ir negali būti skiriama siekiant išsiaiškinti teisės klausimus. Faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015). Teismo vertinimu, klausimas, ar trečiajam asmeniui priklausantys statiniai yra ieškovės statinių priklausiniai yra teisinio pobūdžio klausimas, į kurį turi atsakyti teismas, todėl šalių pateikto ekspertinės išvados neturi didesnės įrodomosios galios ir vertintinos kaip vieni iš rašytinių įrodymų. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismo nurodytos aplinkybės paneigė ieškovės pateiktos konsultacinės išvados išvadas, nes byloje esančių įrodymų visumą leidžia teigti, kad Žemės sklype esantys UAB „Neste Lietuva“ statiniai nėra ieškovės statinių priklausiniai.

27.       Taigi konstatavus, kad trečiajam asmeniui priklausantys statiniai yra savarankiškai funkcionuojantys, turintys apibrėžtą naudojimo paskirtį ir aiškų ūkinės veiklos pobūdį daiktai, pirmosios instancijos tesimas priėjo išvados, kad NŽT Vilniaus skyrius, priimdamas skundžiamą Įsakymą nepažeidė nei Žemės įstatymo, nes Taisyklių nuostatų.

28.       Ieškovė, ginčydama Įsakymą, taip pat nurodė, kad ji Žemės sklypo nuomos teisę yra įgijusi specifiniu pagrindu (sumokėjusi tikslines lėšas), kuris, pasak ieškovės, draudžia atsakovei sumažinti jai išnuomotą Žemės sklypo plotą.

29.       Kaip minėta, iš pradžių Žemės sklypas 1995 m. sausio 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi buvo išnuomotos UAB ,,Daustė“ degalinės statybai, po to, kai minėta bendrovė sumokėjo savivaldybei tikslines lėšas. 1997 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 384-01 nuspręsta nutraukti su UAB „Daustė“ pasirašytą valstybinės žemės nuomos sutartį ir Žemės sklypą 99 metams išnuomoti UAB ,,Pabulum“ nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygomis. UAB „Daustė“ Žemės sklypas buvo išnuomotas pagal 1993 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 550 2.2 punktą, kuriame Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo metu buvo nustatyta, kad miestų (rajonų) valdybos gali parduoti ar nuomoti žemės sklypus ne aukciono tvarka piliečiams arba nuomoti fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie bendru su miesto (rajono) valdyba susitarimu perveda savivaldybei tikslines lėšas svarbiems miesto ar kaimo tvarkymo, švietimo, kultūros, teisėtvarkos, administracinio valdymo ir inžinerinės infrastruktūros objektams statyti arba savo lėšomis pastato šiuos objektus. Šių tikslinių lėšų suma negali būti mažesnė už parduodamo ar nuomojamo žemės sklypo nominalią indeksuotą kainą su pridėta inžinerinės įrangos balansinės vertės dalimi, tenkančia žemės sklypui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nei minėtame Vyriausybės nutarime, nei su UAB „Daustė“ 1995 m. sausio 17 d. sudarytoje nuomos sutartyje nebuvo jokių nuostatų, leidžiančių teigti, kad žemės nuomotojas negali keisti sutarties sąlygų visą nuomos terminą, t. y. 99 metus, taigi tai, kad Žemės sklypo nuomos sutartis su ieškove UAB „Pabulum“ sudaryta nutrauktos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sąlygomis, nesuteikia ieškovei jokių išskirtinių teisių į Žemės sklypą.

30.       Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nors su ieškove sudarytoje Nuomos sutartyje nenurodytas konkretus teisės aktas, kurio pagrindu ieškovei išnuomotas Žemės sklypas, tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. 384-01, kuriuo nuspręsta nutraukti su UAB „Daustė“ sudarytą nuomos sutartį ir naują nuomos sutartį ankstesnės sutarties sąlygomis sudaryti su UAB „Pabulum“, nurodyta, kad šis įsakymas priimamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 8.1.2 punkto pagrindu, kuriame reglamentuota, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai pagal šios tvarkos 3 punktą išnuomojami nustatytąja tvarka įregistruotoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurios įsigijo pastatus, statinius ar įrenginius komercinei–ūkinei ar nekomercinei veiklai, priskiriant jiems tik pastatų pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingus žemės plotus ir nustatant ribas, kaip nurodyta šios tvarkos 6 punkte. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad ieškovei Žemės sklypas išnuomotas tuo pagrindu, kad ji galėtų eksploatuoti Žemės sklype turimus pastatus (statomą degalinę), o ne dėl to, kad už teisę nuomotis Žemės sklypą yra sumokėtos tikslinės lėšos miesto infrastruktūrai tobulinti. Teismas vertino, tai kad Žemės sklypą ieškovei nuspręsta išnuomoti nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu iš esmės reiškia tik tai, kad ieškovei, kaip ir ankstesnei nuomininkei UAB „Daustė“, Žemės sklypas išnuomojamas tokio paties ploto ir tokiai pačiai ne žemės ūkio veiklai vykdyti (degalinei statyti ir eksploatuoti). Tai, kad su UAB „Pabulum“ sudaryta Nuomos sutartis yra nauja sutartis, o ne nuomos sutarties su UAB „Daustė“ tęsinys, patvirtina ir tai, kad ieškovei Žemės sklypas išnuomotas 99 metų terminui, skaičiuojant jo pradžią nuo sutarties būtent su UAB „Pabulum“ pasirašymo dienos.

31.       Teismas konstatavo, kad ieškovė neturi jokių išskirtinių teisių į Žemės sklypą, kurios galėtų riboti NŽT pareigą, pasikeitus faktinei situacijai Žemės sklype, imtis atitinkamų priemonių, kad valstybinė žemė būtų nuomojama efektyviai ir teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, nors ieškovei Nuomos sutartimi degalinei statyti ir eksploatuoti buvo išnuomotas visas Žemės sklypo plotas, tai nereiškia, kad, pasikeitus sąlygoms ir nebelikus įstatymo įtvirtintos prielaidos toliau nuomoti pirminio dydžio valstybinės žemės sklypą, negali būti iš naujo vertinamas ir nustatomas statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies dydis.

32.       Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostata bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1918-643/2022 suformuota teismų praktika ir priėjo išvados, jog, ieškovė, perleisdama ginčo statinius trečiajam asmeniui, negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad visas Žemės sklypo plotas ir toliau bus traktuojamas kaip reikalingas tik jos statiniams eksploatuoti ir trečiasis asmuo neturės jokių teisių į Žemės sklypą. Pažymėjo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai pasikeičia žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, atsižvelgiant į imperatyvius reikalavimus, įtvirtintus Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad būtinųjų valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų turi būti laikomasi ir dalį nuomos sutarties galiojimo metu, būtina nustatyti naują žemės sklypo dydį, reikalingą statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019).

33.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tiek pagal Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusias Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 8.1.2 punkto nuostatas, tiek pagal šiuo metu galiojantį Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą valstybinės žemės sklypai išnuomojami tik tokio dydžio, kuris būtinas valstybinėje žemėje esančiam privačios nuosavybės teise priklausančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal tiesioginę jo paskirtį, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, privalo būti keičiamas žemės sklypo dydis, priskiriamas statiniui, kuriam eksploatuoti yra išnuomotas žemės sklypas. Pirmosios instancijos teismas atsakovės veiksmus priimant skundžiamą Įsakymą pripažino teisėtais ir pagrįstais.

34.       Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė nei ieškinyje, nei dublike neįrodinėjo, kad Įsakymu žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingas valstybinės Žemės sklypo plotas nustatytas netinkamai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos nuostatas. Vienintelis ieškinio argumentas, susijęs su Žemės sklypo plano galimu neteisėtumu, – plano nesuderinimas su ieškove. Tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato reikalavimo derinti nuomotinos valstybinės žemės sklypo dalių paskirstymo statinių savininkams projektą su esamu žemės sklypo dalies nuomininku, taigi NŽT neprivalėjo derinti plano su ieškove prieš priimdama ginčo Įsakymą. Tai, kad NŽT neprivalo derinti tokių žemės sklypo planų su žemės nuomininkais yra išaiškinęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020).

35.       Teismas pažymėjo, kad Įsakymas sudaro tik prielaidas keisti Nuomos sutartį. Nors atsakovė yra inicijavusi Nuomos sutarties keitimo procedūrą, tačiau Nuomos sutartis su ieškove dar nėra pakeista, todėl ieškinio teiginius, kad atsakovė pažeidė CK 6.189 straipsnyje įtvirtintą sutarties privalomumo principą atmetė kaip nepagrįsti.

36.       Apibendrindamas pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad skundžiamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo panaikinti nėra teisinio pagrindo.

37.       Teismas nustatė, kad ieškovė taip pat prašo panaikinti NŽT Sprendimą, kuris priimtas išnagrinėjus ieškovės skundą dėl Įsakymo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškove, kad ginčijamas Sprendimas yra dviprasmiškas ir neatitinka VAĮ keliamų reikalavimų. Pažymėjo, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtinta pareiga administraciniame sprendime pateikti jo motyvus reiškia, jog sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Sprendimas, kuriame, viena vertus, nurodoma, kad ieškovės skundas paliekamas nenagrinėtas, kita vertus, konstatuojama, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, priimdamas Įsakymą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, iš esmės reiškia, kad NŽT vis dėlto išnagrinėjo ieškovės skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, tačiau tokia Sprendimo motyvacija neatitinka anksčiau nurodytų VAĮ reikalavimų. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovei tiesiogines teisines pasekmes sukelia ne ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusios NŽT Sprendimas, o NŽT Vilniaus miesto skyriaus Įsakymas, todėl, nors Sprendimas ir nėra pakankamai tikslus ir motyvuotas, tačiau jame padaryta išvada, jog Įsakymas yra priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra iš esmės teisinga, todėl, nors teismas ir konstatavo Sprendimo ydingumą atitikties VAĮ reikalavimams aspektu, tačiau priėjo išvados, jog tai nesudaro pagrindo panaikinti tokį NŽT Sprendimą.

38.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė, tačiau šias išlaidas prašė priteisti trečiasis asmuo. Kadangi trečiasis asmuo palaikė atsakovės poziciją, pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės.

39.       UAB „Neste Lietuva“ nurodė patyrusi 7 544,35 Eur išlaidas už jai suteiktas teisines paslaugas (teisines konsultacijas, atstovavimą teismo posėdyje, atsiliepimo, tripliko, rašytinių paaiškinimų ir prašymų teismui parengimą), kurių detalizacija pateikta 2022 m. gruodžio 20 d. patikslintame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtame prašyme nurodytas sumas ir jas pagrįsti pateiktus dokumentus, priėjo išvados, kad trečiojo asmens nurodytos sumos už advokato teisines paslaugas neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas, todėl šios išlaidos priteistinos trečiajam asmeniui iš ieškovės.

40.       Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

41.       Ieškovė UAB „Pabulum“ (toliau ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, t. y. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio
ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 8 d. įsakymą „Dėl kitos paskirties
valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalių, reikalingų pastatams eksploatuoti, dydžio nustatymo“ Nr. 49VĮ-27149VĮ-
271-(14.49.2E) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. gegužės  9 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-663-(5.59 E.); taip pat prašo priteisti iš atsakovės apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia sekančiais argumentais.

42.       Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingą Nuomos sutarties sudarymo pagrindą, t. y. nepagrįstai konstatavo, kad Nuomos sutarties pagrindu ieškovei Žemės sklypas buvo išnuomotas esamiems statiniams eksploatuoti, nors iš tikrųjų Žemės sklypas ieškovei buvo išnuomotas visiškai kitu teisiniu pagrindu - už sumokėtą tikslinę įmoką. Tokią poziciją apeliantė grindžia faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo vertinimu:

42.1.                      Ieškovei Žemės sklypas buvo išnuomotas toliau nurodytomis aplinkybėmis : 1) 1994 m. liepos 28 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ne aukciono tvarka uždarajai akcinei bendrovei „Daustė“ Nr. 1481V buvo nustatyta: „2. Uždarajai akcinei bendrovei „Daustė“ pervedus į Savivaldybės Miesto tvarkymo ir inžinerinės infrastruktūros nebiudžetinį fondą miesto infrastruktūros tobulinimui 209.272 litus: Leisti nuomoti ne aukciono tvarka 1655 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir pažymėtą miesto plano ištraukoje raudonomis linijomis bei raidėmis A, B, S, D, E, degalinės statybai. Įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „Daustė“ sudaryti su Žemėtvarkos tarnyba žemės nuomos sutartį 99 metams“; 2) 1995 m. sausio 17 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N01/95- 3402 pagrindu UAB „Daustė“ buvo išnuomotas 1656 kv. m ploto Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) iki 2094 m. Ši sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre; 3) 1995 m. birželio 30 d. tarp ieškovės ir UAB „Daustė“ buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuria šalys susitarė statyti ir eksploatuoti degalinę Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei sutartimi buvo pavesta tvarkyti visus reikalus, susijusius su degalinės statyba ir eksploatacija, tam panaudojant piniginius, turtinius įnašus bei darbo jėgą (Sutarties 3 punktas); 4) 1997 m. kovo 4 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymu „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo ir žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo uždarajai akcinei bendrovei „Pabulum“ Nr. 384-01 Vilniaus apskrities viršininkas, tenkindamas UAB „Daustė“ ir UAB „Pabulum“ prašymus, įsakė: „1. Nutraukti 1995 01 27 su uždarąja akcine bendrove „Daustė“ pasirašytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 15631 (reg. Nr. 01/95-3402) 1656 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2. Išnuomoti ne aukciono tvarka 99 metams uždarajai akcinei „Pabulum“ 1656 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio ribos nuomojamo žemės sklypo plane M1:500 pažymėtos skaičiais 1-5, nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygomis. 3. Nustatyti, kad žemės sklypas naudojamas kitai ne žemės ūkio veiklai (degalinei statyti ir eksploatuoti).“; 5) 1997 m. kovo 4 d. tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir ieškovės buvo sudaryta 1656 kv. m ploto Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis Nr. N01/97- 12519. Žemės sklypas išnuomotas 99 metams (iki 2096 m. kovo 3 d.) kitai ne žemės ūkio veiklai - degalinei statyti ir eksploatuoti. Ši sutartis yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. 1995 m birželio 30 d. tarp apeliantės ir UAB „Daustė" buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuria šalys susitarė statyti ir eksploatuoti degalinę Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantei sutartimi buvo pavesta tvarkyti visus reikalus, susijusius su degalinės statyba ir eksploatacija, tam panaudojant piniginius, turtinius įnašus bei darbo jėgą (sutarties 3 punktas).

42.2.                      Apeliantė pažymi, jog 1994 m. liepos 28 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkio „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ne aukciono tvarka uždarajai akcinei bendrovei „DAUSTĖ“ Nr. 1481V priėmimo metu galiojusio 1993 m. liepos 21 d. Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ Nr. 550 (1994 m. birželio 21 d. redakcija) (Nutarimas Nr. 550) 2.2. punkte, buvo nustatyta, kad „miestų (rajonų) valdybos gali parduoti ar nuomoti žemės sklypus ne aukciono tvarka piliečiams arba nuomoti fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie bendru su miesto (rajono) valdyba susitarimu perveda savivaldybei tikslines lėšas svarbiems miesto ar kaimo tvarkymo, švietimo, kultūros, teisėtvarkos, administracinio valdymo ir inžinerinės infrastruktūros objektams statyti arba savo lėšomis pastato šiuos objektus. Šių tikslinių lėšų suma negali būti mažesnė už parduodamo ar nuomojamo žemės sklypo nominalią indeksuotą kainą su pridėta inžinerinės įrangos balansinės vertės dalimi, tenkančia žemės sklypui“. Pagal dabar galiojančio Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalį valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 6-9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinės žemės išnuomojimo aukciono būdu ir be aukciono tvarką nustato Vyriausybė. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Valstybinės žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal esamą valstybinės žemės nuomos reglamentavimą (minėtasis Žemės įstatymo 9 straipsnis) yra skiriami 2 valstybinės žemės išnuomojimo būdai: aukciono būdu ir be aukciono. Aukciono būdu žemė išnuomojama didžiausią nuomos mokestį pasiūliusiam asmeniui. Valstybinė žemė be aukciono gali būti išnuomojama tik konkrečiais įstatyme nustatytais pagrindais, iš kurių vienas yra statiniais užstatyta žemė, reikalinga tokiems statiniams eksploatuoti. Taigi, anot apeliantės, Nutarimo Nr. 550 2.2 punktas nustatė specifinį pagrindą valstybinės žemės nuomos teisei įgyti - tikslinių lėšų sumokėjimą savivaldybei, o šių tikslinių lėšų suma negalėjo būti mažesnė už žemės sklypo nominalią indeksuotą kainą. Kadangi už teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį asmuo turėjo sumokėti ne mažesnę nei nominali indeksuota sklypo kaina, toks žemės nuomos sutarties sudarymo pagrindas faktiškai prilygo sklypo pirkimui - už nuomos teisę asmuo turėjo sumokėti visą žemės sklypo kainą.

42.3.                      Apeliantė paaiškina, kad jos partneris UAB „Daustė“ už Žemės sklypo nuomą į savivaldybės fondą sumokėjo 209 272 litų tikslinę įmoką, ir šios įmokos pagrindu su UAB „Daustė“ buvo sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis. Išdėstytos aplinkybės ir su ieškiniu pateikti įrodymai (1995 m. birželio 30 d. jungtinės veiklos sutartis, 1997 m. kovo 4 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr. 384-01) patvirtina, jog apeliantė, kaip „UAB „Daustė“ partneris, perėmė pastarosios teises ir pareigas į Žemės sklypo nuomą pagal šią tikslinę 209 272 litų įmoką. Nors pradinė Žemės sklypo nuomos sutartis su UAB „Daustė“ buvo formaliai nutraukta ir sudaryta nauja sutartis su apeliante, įrodymų visuma patvirtina, jog tai buvo tęstiniai Žemės sklypo nuomos santykiai, atsiradę tikslinės įmokos sumokėjimo pagrindu. Kadangi už apeliantės teisę nuomoti visą Žemės sklypą buvo sumokėta nominali šio sklypo vertė, atsakovė negalėjo ir negali šio sklypo dalies išnuomoti ar parduoti kitiems asmenims.

42.4.                      Apeliantės nuomone, Nuomos sutartis su apeliante buvo sudaryta sumokėjus ne mažesnę nei nominali Žemės sklypo vertė pinigų sumą, toks Nuomos sutarties sudarymas savo esme prilygo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymui aukciono tvarka, kai už teisę išsinuomoti valstybinę žemę buvo sumokėta didelės vertės pinigų suma. Akcentuoja, jog 209 272 litų tikslinė įmoka niekada nebuvo grąžinta UAB „Daustė“- ir tai patvirtina, jog tiek Lietuvos valstybė, tiek UAB „Daustė“ ir apeliantė šią įmoką traktavo kaip pagrindą Nuomos sutarčiai su apeliante sudaryti būtent sumokėtos tikslinės įmokos pagrindu.

42.5.                      Nurodo, kad 1994 m. spalio 24 d. tikslinių lėšų sumokėjimo sutarties, sudarytos tarp Vilniaus miesto valdybos ir UAB „Daustė“ (Tikslinės įmokos sutartis) 2.1 punktas nustatė, kad UAB „Daustė“ į Vilniaus miesto valdybos Finansų skyriaus atsiskaitomąją sąskaitą Nr. 14 2351 komerciniame banke „Aurabankas“ privalo pervesti 209 272 litus šia tvarka: 1) Per 30 dienų nuo šios sutarties pasirašymo dienos 40 procentų sumos, t. y. 83 109 litus (2.1.1 punktas); 2) 60 procentų sumos, t. y. 125 563 litus prieš gaunant leidimą degalinės statybai (2.1.2 punktas). Tikslinės įmokos sutarties 2.2 punktas nustatė, jog Vilniaus miesto valdybos žemėtvarkos tarnyba privalo per 30 dienų nuo 2.1.1 punkto įvykdymo (sumokėjus 40 proc. kainos) sudaryti žemės nuomos sutartį. Taigi tiek tuo metu galioję teisės aktai, tiek ir Tikslinės įmokos sutartis nustatė, jog tikslinė įmoka yra mokama už teisę sudaryti nuomos sutartį, bet ne už statybos leidimą. Tikslinės įmokos sutarties 3.4 punktas nustatė, jog nutraukus sutartį, įmonei pasiūlomas kitas sklypas arba įmonės reikalavimu grąžinami įmokėti pinigai. Sistemiškai aiškinant minėtąją sutartį, akivaizdu, jog tikslinė įmoka buvo sumokėta už teisę sudaryti Žemės sklypo nuomos sutartį. Ieškovės partneris UAB „Daustė" už Žemės sklypo nuomą į savivaldybės fondą sumokėjo 209 272 litų tikslinę įmoką, ir šios įmokos pagrindu su UAB „Daustė" buvo sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis.

42.6.                      Apeliantės vertinimu, išdėstytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai (1995 m. birželio 30 d. jungtinės veiklos sutartis, 1997 m. kovo 4 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr. 384-01) patvirtina, jog ji, kaip „UAB „Daustė" partneris, perėmė pastarosios teises ir pareigas į Žemės sklypo nuomą pagal šią tikslinę įmoką. Sumokėti pinigai UAB „Daustė" nebuvo grąžinti, nes jos teises ir pareigas į Žemės sklypo nuomą pagal sumokėtą tikslinę įmoką valstybės, atstovaujamos atsakingų institucijų, sutikimu perėmė apeliantė. Nors pradinė Žemės sklypo nuomos sutartis su UAB „Daustė" buvo formaliai nutraukta ir sudaryta nauja sutartis su apeliante, įrodymų visuma patvirtina, jog tai buvo tęstiniai Žemės sklypo nuomos santykiai, atsiradę tikslinės įmokos sumokėjimo pagrindu. Kadangi už apeliantės teisę nuomoti visą Žemės sklypą buvo sumokėta nominali šio sklypo vertė, atsakovė negalėjo ir negali šio sklypo dalies išnuomoti ar parduoti kitiems asmenims.

42.7.                      Anot apeliantės, teismo Sprendime nurodomas teiginys, jog „Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. 384-01, kuriuo nuspręsta nutraukti su UAB „Daustė" sudarytą nuomos sutartį ir naują nuomos sutartį ankstesnės sutarties sąlygomis sudaryti su UAB „Pabulum", nurodyta, kad šis įsakymas priimamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 8.1.2 punkto pagrindu, kuriame reglamentuota, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai pagal šios tvarkos 3 punktą išnuomojami nustatytąja tvarka įregistruotoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurios įsigijo pastatus, statinius ar įrenginius komercinei- ūkinei ar nekomercinei veiklai", nepaneigia ir negali paneigti faktinių Nuomos sutarties sudarymo aplinkybių, kad Žemės sklypas apeliantei buvo išnuomotas už sumokėtą tikslinę įmoką - t. y. specifiniu pagrindu. Žemės sklypas apeliantei buvo išnuomotas Nuomos sutartimi už sumokėtą tikslinę įmoką, o ne esamiems statiniams eksploatuoti - Nuomos sutarties sudarymo metu Žemės sklype dar nebuvo statinių: pačioje Nuomos sutarties 3 punkte yra nurodyta, kad žemė išnuomojama „degalinei statyti ir eksploatuoti". Tai, kad Nuomos sutarties sudarymo metu Žemės sklype nebuvo statinių, patvirtina ne tik Nuomos sutarties 3 punktas, kuriame tai aiškiai konstatuota, bet ir NTR išrašas, iš kurio matyti, jog degalinė buvo pastatyta ir įregistruota jau po Nuomos sutarties sudarymo. Teismas Nuomos sutartį turėjo aiškinti vertindamas teisinį reguliavimą, kuris galiojo Nuomos sutarties sudarymo metu ir atsižvelgdamas į teisinį pagrindą, kuriuo Ieškovei buvo išnuomotas Žemės sklypas.

42.8.                      Kadangi Nuomos sutartis buvo sudaryta specifiniu teisiniu pagrindu - sumokėjus tikslinę ne mažesnės nei nominali Žemės sklypo vertės įmoką - Teismas negalėjo šios sutarties nutraukimui / modifikavimui taikyti visiškai kitą žemės nuomos sutarties sudarymo pagrindą reguliuojančios normos - Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, nustatančio žemės nuomos be aukciono galimybę esamų statinių eksploatacijai.

43.       Teismas padarė neteisingą išvadą, kad trečiojo asmens statiniai yra savarankiški, nors trečiojo asmens statiniai yra funkciškai susiję su ieškovės statiniais, ir tokiu būdu netinkamai taikė Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 28 punktą. Nesutikimą su teismo išvada grindžia toliau išdėstytais motyvais:

43.1.                      Trečiojo asmens inžineriniai statiniai nėra ir niekada nebuvo savarankiški daiktai, o yra Ieškovei priklausančio pagrindinio daikto - degalinės - priklausiniai. Šią išvadą pagrindžia Žemės sklype esančių statinių atsiradimo istorija, jų tarpusavio funkcinis ryšys. Net lingvistine prasme pavadinimas „degalinės stoginė“ suponuoja tai, kad toks statinys nėra savarankiškas, o priklauso ir yra skirtas aptarnauti pagrindiniam daiktui - degalinei. Šių inžinerinių statinių atsiradimo ir nuosavybės teisės perleidimo iš apeliantės istorija, sudaryti sandoriai (1999 m. liepos 14 d. degalinės įrangos pirkimo pardavimo sutartis; 1999 m. spalio 1 d. statinių pardavimo - pirkimo sutartis Nr. 4-7120, patvirtinta Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarės Valentinos Tinfavičienės; 1999 m. lapkričio 8 d. tarp apeliantės ir UAB „Hydro Texaco" sudaryta patalpų nuomos ir degalinės priežiūros paslaugų sutartis), 1999 m. kadastro bylos duomenys patvirtina, jog istoriškai šie inžineriniai statiniai niekada nebuvo savarankiški ir jų funkcija nuo jų atsiradimo pradžios buvo aptarnauti degalinę (pagrindinį pastatą). Be to, degalinės stoginės naudojimo paskirtis tiek kadastro byloje, tiek NTR buvo nurodyta kaip „pagalbinio ūkio". Apeliantės nuomone, sandoriai, kurių pagrindu trečiasis asmuo įgijo nuosavybės teisę į jai šiuo metu priklausančius inžinerinius statinius, vienareikšmiškai ir aiškiai šį turtą kvalifikavo kaip priklausinius, skirtus tarnauti pagrindiniam daiktui - degalinei. Kadangi šie inžineriniai statiniai yra funkciškai skirti tarnauti pagrindiniam daiktui - apeliantei priklausančiai degalinei - šių inžinerinių statinių eksploatavimui negali būti išnuomojamas (ar parduodamas) valstybinės žemės sklypas (Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., Nutarimo 28 p.); atitinkamai negalėjo būti nustatytos Žemės sklypo dalys 2022 m. kovo 8 d. įsakyme. 1999 m. liepos 14 d. degalinės įrangos pirkimo pardavimo sutartimi apeliantė pardavė pirkėjai UAB „Hydro Texaco" (kurios teisių perėmėja 2010 m. tapo Neste) degalinės įrangą, įskaitant: požeminius kuro rezervuarus 3 vnt., degalinės stoginę, užpylimo kolonėles, kuro kontrolės sistemas (šios sutarties 1 p.) Šis turtas buvo parduotas kaip kilnojamasis/ įranga - sudaryta paprastos rašytinės formos sutartis. Minėtosios sutarties 1 punkte šis turtas yra aiškiai įvardintas kaip „degalinės įranga", t. y. yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui - degalinei. Apeliantė nurodo, kad 1999 m. spalio 1 d. statinių pardavimo - pirkimo sutartimi Nr. 4-7120, patvirtinta Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarės Valentinos Tinfavičienės, ji pardavė UAB „Hydro Texaco": (a) „statinį, kurio tipas - pagalbinis pastatas, paskirtis/pavadinimas - pagalbinio ūkio/degalinės stoginė <...> su priklausiniais"; (b) „statinį, kurio tipas - kiti statiniai, paskirtis/pavadinimas - kita/kiemo statiniai (kuro rezervuarai 3 vienetai, kiemo aikštelė, pakrovimo liukas)" (šios sutarties 1(i), (ii) punktai). Sutarties 1 (ii) punkte nurodyta, kad kiemo aikštelė sudarys 40 proc. bendros kiemo aikštelės, esančios Žemės sklype. Pažymi, kad 1999 m. lapkričio 8 d. tarp tų pačių šalių buvo sudaryta patalpų nuomos ir degalinės priežiūros paslaugų sutartis. Pagal šią sutartį apeliantė išnuomojo nuomininkui pastato dalį, kurioje nuomininkas turėjo įsirengti kompiuterinę įrangą, fiksuojančią parduotų degalų kiekį degalinėje, o nuomininkas įsipareigojo mokėti patalpų nuomos ir degalinės priežiūros paslaugų mokestį (1.1, 3.1 punktai). Ši sutartis aiškiai atspindi pagrindinio pastato (degalinės) ir su ja funkciškai susijusių inžinerinių statinių santykį, t. y. šių statinių funkciją tarnauti pagrindiniam daiktui. Be pagrindinio daikto (degalinės) inžineriniai statiniai, priklausantys trečiajam asmeniui, negalėjo funkcionuoti.

43.2.                      Apeliantės vertinimu, imperatyvios teisės aktų nuostatos (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" (Nutarimas) 28 punktas) draudžia nuomoti valstybinę žemė statiniams, neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės arba esantiems pagrindinių statinių priklausiniais. Nutarimo 28 punktas įtvirtinta: „vadovaujantis Taisyklėmis, išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 papunkčiuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose papunkčiuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai, arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui“. Pagal Nutarimu patvirtintų Taisyklių 2.4 punktą, žemės sklypus, kurių reikia kitiems, Taisyklių 2.1 ir 2.2 papunkčiuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre (toliau - Nekilnojamojo turto kadastras) įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui). Atkreipia dėmesį, jog Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta: Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Apeliantės teigimu, tiek Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, tiek Nutarimo 28 punktas nustato, kad nustato, kad žemės sklypai be aukciono nenuomojami, jeigu sklype yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Sandoriai, kurių pagrindu atsakovė įgijo nuosavybės teisę į jai šiuo metu priklausančius inžinerinius statinius, vienareikšmiškai ir aiškiai šį turtą kvalifikavo kaip priklausinius, skirtus tarnauti pagrindiniam daiktui - degalinei. Kadangi šie inžineriniai statiniai yra funkciškai skirti tarnauti pagrindiniam daiktui - apeliantei priklausančiai degalinei - šių inžinerinių statinių eksploatavimui negali būti išnuomojamas (ar parduodamas) valstybinės žemės sklypas; atitinkamai negalėjo būti nustatytos Žemės sklypo dalys 2022 m. kovo 8 d. įsakyme.

43.3.                      Apeliantė nurodo, kad trečiojo asmens statiniai yra prijungti prie jai nuosavybės teise priklausančių lietaus nuotekų tinklų. Visame žemės sklype yra įrengti apeliantei nuosavybės teise priklausantys nuotekų šalinimo tinklai (buitinių nuotekų vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir lietaus nuotekų vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiais apeliantei priklausančiais nuotekų šalinimo tinklais naudojasi trečiasis asmuo. Lietaus nuotekų tinkluose yra naftos gaudyklė, kuri yra privaloma prekybos degalais veiklai vykdyti. Be apeliantės nuotekų šalinimo tinklu trečiojo asmens veikla (prekyba degalais) žemės sklype būtu neįmanoma - t. y. trečiajam asmeniui priklausantys inžineriniai statiniai negali funkcionuoti be apeliantei priklausančių nekilnojamųjų daiktų. Ši aplinkybė patvirtina, jog trečiojo asmens inžineriniai statiniai nėra savarankiški daiktai ir negali funkcionuoti be apeliantės daiktų (nuotekų šalinimo tinklų). Apeliantės vertinimu, teismo tezė, jog trečiojo asmens inžineriniai statiniai neva yra savarankiški, neatitinka faktinių aplinkybių – trečiasis asmuo atskiros lietaus nuotekų sistemos neturi ir savo inžinerinius statinius eksploatuoja bei komercinę veiklą vykdo naudodamasi apeliantės nekilnojamaisiais daiktais.

43.4.                      Apeliantė pateikė teismo eksperto prof. Dr. Sigito Mitkaus 2022 m. gruodžio 14 d. konsultacinę išvadą Nr. 22-88 (Konsultacinė išvada). Konsultacinė išvada patvirtina esmines šioje byloje ieškovės įrodinėjamas aplinkybes: t. y. kad trečiajam asmeniui priklausantys inžineriniai statiniai yra funkciškai susiję su apeliantei priklausančiu NTR įregistruotu pastatu - degaline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Degalinė), bendra ūkine paskirtimi ir yra skirti jos (pagrindinio pastato) poreikiams tenkinti. Konsultacinė išvada patvirtina, jog trečiojo asmens inžineriniai statiniai yra Degalinės priklausiniai (antraeiliai daiktai), kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu pasireiškia per bendrą ūkinę paskirtį. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė šia Konsultacine išvada, surašyta kvalifikuoto teismo eksperto, nesivadovauti.

43.5.                      Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog tai, kad trečiojo asmens inžineriniai statiniai yra registruoti NTR atskirais unikaliais numeriais, tariamai patvirtina jų, kaip savarankiškų daiktų, statusą. Apeliantės vertinimu, tokios teismo išvados prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kur yra pasakyta: „Pasisakydamas dėl priklausinių teisinio statuso kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad vienas iš priklausinių požymių yra tas, jog tai yra savarankiški daiktai, o Nekilnojamojo turto registro nuostatos nelemia ir nereglamentuoja, kad daiktas ar jo dalis tik dėl jo registracijos ar dėl tokių jo savybių kaip suformavimas nekilnojamojo turto objektu arba unikalaus numerio suteikimo negali būti pripažintas daikto priklausiniu.“

44.       Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad atsakovės Įsakymu buvo nustatytas per didelis, imperatyvių teisės aktų neatitinkantis Žemės sklypo plotas trečiojo asmens statiniams eksploatuoti.

44.1.                      Apeliantės vertinimu, dalis atsakovei priklausančių inžinerinių statinių (kuro rezervuarai) yra po žeme, todėl pagal minėtąsias imperatyvias teisės aktų nuostatas jų eksploatavimui apskritai negalėjo būti nustatyta Žemės sklypo dalis. Kaip minėta, Žemės įstatymo Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, Nutarimo 28 punkte nurodyta: valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kur tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Įstatymas formuluoja aiškią taisyklę, kad po žeme esantiems statiniams (inžineriniams tinklams ir kt.) eksploatuoti valstybinė žemė negali būti išnuomojama. Tokiais atvejais požeminių statinių naudojimui gali būti nustatomas tik servitutas, tačiau ne sudaroma valstybinės žemės nuomos sutartis. Pagal minėtą Žemės įstatymo nuostatą, be aukciono gali būti išnuomojama tik užstatyta žemė. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos (toliau - Metodika) 6 punktas reglamentuoja žemės sklypo dydį, reikalingą statiniams eksploatuoti: „Mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, išskyrus kultūros paveldo objektus, įrašytus į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, nustatomas pagal formulę: Smin Astat + Spi. Paaiškina, kad Statinio užimamas plotas (Astat) atitinka statinio konstrukcijų projekciją į žemės paviršių. Užstatymo tankis - pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalis). Nurodytos teisės aktų nuostatos nustato, kad statinio užimamas plotas (Astat) Metodikos 6 punkto prasme gali būti skaičiuojamas tik antžeminės dalies konstrukcijoms, o požeminėms konstrukcijoms neskaičiuojamas. Kadangi požeminio statinio (kuro rezervuarų) pagal Metodikos 6 punktą užimamas plotas yra lygus 0 (nėra nė vienos antžeminės konstrukcijos), tokiam statiniui negali būti nustatomas valstybinės žemės sklypo dydis, ir, atitinkamai, negali būti išnuomojama valstybinė žemė. Atsakovė negalėjo priimti Įsakymo, kuriame buvo nustatyta Žemės sklypo dalis požeminiams rezervuarams eksploatuoti, nes toks nustatymas neatitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Nutarimo 28 punkto, Metodikos 6 punkto imperatyvų.

44.2.                      Anot apeliantės, faktą, kad Įsakymu trečiojo asmens statiniams buvo priskirtas akivaizdžiai per didelis, neproporcingas plotas, patvirtina ir tai, kad šiems statiniams naudoti visu Subnuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, trukusiu net 20 metų (nuo 1999 m. lapkričio 8 d. iki 2020 m. liepos 14 d.), buvo nustatytas 650 kv. m plotas. Trečiajam asmeniui visą nurodytą laikotarpį Žemės sklypo plotas eksploatuoti jo turimiems statiniams buvo pakankamas ir jokių pretenzijų dėl ploto nepakankamumo jis ieškovei nereiškė. Pabrėžia, kad jokie nauji statiniai po 2020 m liepos 14 d. Žemės sklype nebuvo pastatyti, todėl ir papildomas plotas jiems eksploatuoti nesikeitė. Nepaisant to, atsakovė Įsakymu nustatė beveik dvigubai didesnį – 1 026 kv. m - plotą trečiojo asmens inžineriniams statiniams eksploatuoti. Nepasikeitus trečiojo asmens statinių matmenims, trečiajam asmeniui 20 metų sėkmingai eksploatuojant savo statinius naudojantis 650 kv. m plotu (laikant jį pakankamu), atsakovė be jokio teisinio pagrindo Įsakymu šį plotą padidino beveik dvigubai. Tuo tarpu apeliantės pastatams (įskaitant pagrindinį pastatą Žemės sklype - degalinę) neproporcingai sumažinta Žemės sklypo dalis, nustatant jos pastatams tik 650 kv. m plotą. Apeliantės nuomone, vertintina aplinkybė, kad Žemės sklype yra įrengti ir NTR įregistruoti jai nuosavybės teise priklausantys nuotekų šalinimo tinklai (buitinių nuotekų vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir lietaus nuotekų vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Jei atsakovė nustatė Žemės sklypo dalį po žeme esantiems trečiojo asmens kuro rezervuarams, ji ta pačia tvarka turėjo nustatyti Žemės sklypo dalį ir apeliantei priklausantiems nuotekų šalinimo tinklams eksploatuoti - t. y. visus po žeme esančius statinius atsakovė turėjo traktuoti vienodai. Atsakovės diskrecija nustatyti kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalingas Žemės sklypo dalis nėra neribojama - atsakovė, nustatydama plotus, turi vadovautis teisės aktų nuostatomis.

45.       Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovės Įsakymas nepažeidžia tarp ieškovės ir atsakovės galiojančios Žemės sklypo Nuomos sutarties, nors de facto šiuo Įsakymu buvo sumažintas ieškovės nuomojamo Žemės sklypo plotas ir pažeistas CK 6.189 straipsnyje įtvirtintas pacta sunt servanda principas.

45.1.                      Apeliantė pažymi, jog Nuomos sutarties pagrindu visas Žemės sklypas yra išnuomotas jai iki 2096 m. kovo 3 d. Nuomos sutartis nepakeista, nenutraukta, todėl yra galiojanti ir turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Apeliantė Nuomos sutartį vykdo tvarkingai, jos nepažeidinėja. Nuomos sutarties 14 punkte nustatyta, jog sutartis gali būti nutraukta vienos šalies reikalavimu anksčiau sutarto laiko, jeigu kita šalis nevykdo savo įsipareigojimų arba pažeidžia šios sutarties reikalavimus. Kitais atvejais sutartis gali būti nutraukta įstatymų numatyta tvarka. Apeliantės vertinimu, atsakovė negalėjo priimti ginčijamų administracinių aktų esant galiojančiai Nuomos sutarčiai. Sutartis šalims turi įstatymo galią, todėl atsakovė privalo ją vykdyti. Įsakymu Atsakovė de facto vienašališkai sumažino apeliantės statinių eksploatavimui nuomojamą Žemės sklypo plotą, Žemės sklypo dalį priskirdama trečiajam asmeniui. Tačiau toks pagal galiojančią Nuomos sutartį išnuomoto Žemės sklypo ploto sumažinimas yra nesuderinamas su galiojančių teisės aktų reikalavimais. CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (pacta sunt servanda principas). Iš pacta sunt servanda principo taip pat kyla reikalavimas, kad sutartis gali būti keičiama tik (i) šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis) arba (ii) tam tikrais atvejais vienos iš šalių reikalavimu - teismo sprendimu (CK 6.223 straipsnio 2 dalis).   Aukščiau aprašyti reikalavimai yra taikomi ir valstybinės žemės nuomos atveju. Tokios pačios pozicijos taip pat laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra pažymėjęs, kad „Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių pakeitimo pagrindai ir tvarka nėra atskirai reglamentuoti (išskyrus Taisyklių 45 punkte nustatytą atvejį, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), tačiau tai nereiškia, kad valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti keičiama, o ją keičiant būtų netaikomos bendrosios valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo taisyklės. <...> tuo atveju, kai keičiasi žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų siūlyti nuomininkui pakeisti žemės nuomos sutartį, o šiam nesutikus kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pateikdama objektyviais duomenimis ir aiškiais kriterijais paremtus įrodymus, koks žemės sklypo dydis būtinas nuomininko statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-969/2021). 

46.       Teismas, pripažinęs, jog atsakovės Sprendimas neatitinka imperatyvių Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimų, turėjo panaikinti šį administracinį aktą, o to nepadaręs, pažeidė procesinės teisės normas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

47.       Trečiasis asmuo nesutinka su UAB „Pabulum“ apeliaciniu skundu, teikia atsiliepimą į apeliacinį skundą. Mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, paliktinas nepakeistu. Nesutikimas grindžiamas sekančias motyvais:

47.1.                      Trečiasis asmuo mano esant klaidinančiais apeliantės teiginius, kad Nuomos sutarties pagrindu apeliantei Žemės sklypas buvo išnuomotas esamiems statiniams eksploatuoti, nors iš tikrųjų Žemės sklypas jai buvo išnuomotas visiškai kitu teisiniu pagrindu - už sumokėtą tikslinę įmoką. Trečiasis asmuo pažymi, kad administraciniame akte yra aiškiai nurodytas Žemės sklypo nuomos apeliantei pagrindas. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. 384-01, kuriuo nuspręsta nutraukti su UAB „Daustė“ sudarytą nuomos sutartį ir naują nuomos sutartį ankstesnės sutarties sąlygomis sudaryti su UAB „Pabulum“, nurodyta, kad šis įsakymas priimamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 8.1.2 punkto pagrindu. Šis punktas reglamentuoja, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai pagal minėtos tvarkos 3 punktą išnuomojami nustatytąja tvarka įregistruotoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurios įsigijo pastatus, statinius ar įrenginius komercinei - ūkinei ar nekomercinei veiklai, priskiriant jiems tik pastatų pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingus žemės plotus ir nustatant ribas, kaip nurodyta šios tvarkos 6 punkte. 

47.2.                      Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį į apeliantės prieštaringą poziciją nagrinėjamoje byloje: ieškinyje apeliantė laikėsi pozicijos, kad ji žemės nuomos teisę įgijo specifiniu pagrindu - už sumokėtas tikslines lėšas, o toks žemės nuomos sutarties sudarymo pagrindas neva prilygo sklypo pirkimui. Apeliaciniame skunde gi jau laikosi kitos pozicijos, kad Nuomos sutarties sudarymas savo esme prilygo valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymui aukciono tvarka. Trečiasis asmuo pažymi, kad valstybinio žemės sklypo nuoma aukciono tvarka yra reglamentuota, tačiau apeliantė nepateikė jokių duomenų apie tariamai įvykusį aukcioną.

47.3.                      Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, neva pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, t. y. šalių santykiams pritaikė teisės normą, kuri jų nereguliuoja. Tačiau, apeliantė taip ir neįvardina, kokius konkrečius teisės aktus pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti, spręsdamas dėl Įsakymo ir Sprendimo panaikinimo. Apeliantė nenurodo teisės aktų, kurie suteiktų jai išskirtinį statusą vienvaldiškai naudotis Žemės sklypu, nepriklausomai nuo faktinės situacijos.

47.4.                      Trečiojo asmens vertinimu, apeliantės minima tikslinė įmoka negali būti laikoma įmoka už sklypo pirkimą ar jo nuomą, o šios įmokos paskirtis buvo visai kita.

47.5.                      Negalima sutikti su apeliantės teiginiu, kad Nuomos sutarties su apeliante sudarymo metu statinių Žemės sklype nebuvo. Trečiasis asmuo savo atsiliepime į ieškinį nurodė išsamias aplinkybes, sudarančias pagrindą vertinti, kad statiniai Žemės sklype buvo.

47.6.                      Apeliantė nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, kad ieškovė neturi jokių išskirtinių teisių į Žemės sklypą, kurios galėtų riboti NŽT pareigą, pasikeitus faktinei situacijai Žemės sklype, imtis atitinkamų priemonių, kad valstybinė žemė būtų nuomojama efektyviai ir teisės aktų nustatyta tvarka. Tad nesant pagrindo, konstatuoti atsakovės veiksmų priimant skundžiamą Įsakymą neteisėtumą, pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

47.7.                      Trečiojo asmens vertinimu, apeliantės teiginius, kad trečiojo asmens statiniai nėra savarankiški, funkciškai susiję su ieškovės statiniais,  paneigia pačios apeliantės trečiojo asmens atžvilgiu inicijuotame kitame teisminiame ginče užimama pozicija, kuri yra priešinga nei šioje byloje.

47.8.                      Savo poziciją apeliantė grindžia abstrakčiais ir tikrovės neatitinkančiais teiginiais, neva funkcinį susietumą patvirtina trečiojo asmens statinių atsiradimo ir nuosavybės teisių perleidimo istorija, sandoriai, seni kadastro duomenys. Pažymi, kad apeliantė remiasi aplinkybėmis, kurios šiai dienai yra iš esmės pakitusios pačios apeliantės valia. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad nors istoriškai šiuo metu ieškovei priklausantis pastatas ir trečiajam asmeniui priklausantys statiniai buvo statomi kaip vientisas degalinės kompleksas, tačiau vėliau pati ieškovė, parduodama ginčo statinius trečiajam asmeniui, išskyrė Žemės sklype esančius statinius į atskirus vienetus. Tai patvirtina byloje esantys UAB „Pabulum“ 1999 m. gegužės 26 d. ir birželio 24 d. prašymai, adresuoti tuometinei Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonei, kuriuose prašoma pakoreguoti ieškovei priklausančios degalinės su autoplovykla kadastro duomenų bylą, į atskirus vienetus išskiriant: 1) degalinės parduotuvę (1H1/g), degalinės parduotuvės priklausinius: įvairius statinius (atraminė siena, kiemo vartai, asfalto danga, aplinkos elementai); 2) plovyklą (2H1/g); 3) stoginę (3H1/g); stoginės priklausinius: įvairius statinius (rezervuarų danga, kolonėlių aikštelės danga, kuro priėmimo aikštelė). Be to, 1999 m. gegužės 25 d. prašyme pati ieškovė prašė pakeisti pastato 3H1/g statusą iš pagalbinio į pagrindinį. Negaliojantys kadastriniai duomenys, kurie buvo pakeisti pačios apeliantės, nesudaro pagrindo trečiojo asmens statiniu laikyti apeliantės statinio priklausiniais. Trečiajam asmeniui priklausantys statiniai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (statiniai), turintys savo unikalius numerius, tad faktiškai nėra apeliantės statinių priklausiniai. Trečiajam asmeniui siekiant įgyti Žemės sklypo dalies nuomą, trečiojo asmens statinių atitikimas Žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka sąlygoms, vertintinas pagal dabartiniu metu susiklosčiusią faktinę situaciją, bet ne pagal anksčiau buvusias ir pakitusias aplinkybes, tokias kaip seniau buvusi registruota trečiojo asmens statinių paskirtis, ar aplinkybė, kad visi Žemės sklype esantys statiniai statomi kartu.

47.9.                      Skunde teigiama, neva teismas nevertino, kad atsakovės Įsakymu buvo nustatytas per didelis, imperatyvių teisės aktų neatitinkantis Žemės sklypo plotas trečiojo asmens statiniams eksploatuoti. Kaip buvo minėta, apeliantė bylos nagrinėjimo metu neginčijo Įsakymu jo statiniams eksploatuoti skirto Žemės sklypo dydžio, t. y. kad jai tenkančio Žemės sklypo ploto nepakaktų tinkamam jai priklausančių statinių eksploatavimui užtikrinti, ar kad jai priskirtas sklypo plotas netinkamai apskaičiuotas. Apeliantė taip pat neginčija, kad dėl Įsakymu nustatytų sklypo dalių statiniams eksploatuoti ji negalės patekti prie savo statinių ir pan. Tad apeliantės teiginiai, neva trečiajam asmeniui priskirta per didelė Žemės sklypo dalis vertintini kaip teismo klaidinimas dėl galimai netinkami paskaičiuotų sklypo dalių. Be to, net ir sumažinus trečiojo asmens sklypo dalį, ši sumažinta dalis savaime nebūtų skirta apeliantei naudoti.

47.10.                      Pažymi, kad Žemės sklypas yra suformuotas jame esančių apeliantės ir trečiojo asmens statinių eksploatavimui užtikrinti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą planą, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal jų tiesioginę paskirtį. Apeliantė neginčijo, kad Įsakymu patvirtintas planas neatitinka nurodytų reikalavimų.

47.11.                      Apeliaciniame skunde apeliantė kelia klausimą tik dėl to, neva nepagrįstai Įsakymu Žemės sklypo dalis buvo priskirta trečiojo asmens inžineriniams statiniams - kuro rezervuarams, kurie yra po žeme. Tačiau apeliantė sąmoningai nutyli, kad Įsakymų plane indeksu A pažymėta Žemės sklypo dalis buvo priskirta trečiajam asmeniui dėl to, kad ten yra jam priklausantys inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (kuro rezervuarai 3 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, akivaizdu, kad trečiajam asmeniui yra būtina turėti patekimą prie jam priklausančių kuro rezervuarų.

47.12.                      Trečiasis asmuo nesutinka su skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog atsakovės Įsakymas nepažeidžia tarp ieškovės ir atsakovės galiojančios Žemės sklypo Nuomos sutarties, kadangi de facto šiuo Įsakymu buvo sumažintas ieškovės nuomojamo Žemės sklypo plotas. Trečiojo asmens vertinimu, Įsakymas nepažeidžia ieškovės sudarytos Žemės sklypo nuomos sutarties, kadangi Įsakymas yra priimtas teisėtai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Kita vertus, Įsakymo priėmimas savaime nepakeičia ieškovės Nuomos sutarties. Nurodo, kad šioje byloje nėra sprendžiamas ieškovės sudarytos Žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo klausimas. Įsakymu buvo nustatytos Žemės sklype esančių ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančių statinių eksploatavimui reikalingos Žemės sklypo dalys. Skundžiamu Sprendimu buvo išnagrinėtas ieškovės skundas NŽT dėl Įsakymo. Ieškovė ginčija Įsakymą, kuris pats savaime be atitinkamų NŽT sprendimų ir veiksmų, nesudaro teisinio pagrindo pakeisti ieškovės sudarytos Žemės sklypo nuomos sutarties sumažinant ieškovei nuomojamą Žemės sklypo dalį.

47.13.                      Jau minėta, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pakitus faktinei situacijai, būtina nustatyti naują žemės sklypo dydį statiniams eksploatuoti. Teismo sprendime taip pat pagrįstai konstatuota, kad būtent valstybinės žemės patikėtinis valstybei teisės aktų nustatyta tvarka nustato išnuomojamo valstybinės žemės sklypo dydį, kuris būtinas konkrečiam ant valstybinės žemės stovinčiam statiniui eksploatuoti, pagal nustatyta tvarka parengtą nuomojamo žemės sklypo planą. Valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos pastatams eksploatuoti dydžio nustatymas yra prielaida tolesniems NŽT sprendimas dėl žemės sklypo nuomos priimti. Iš Taisyklėse įtvirtintų valstybinės žemės nuomos procedūrų matyti, kad visų pirma yra nustatomas pastatams eksploatuoti reikalingas plotas ir tik tada priimamas sprendimas dėl žemės nuomos. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės atstovės teiginiais, kad, kol yra galiojanti atsakovės su ieškove sudaryta viso ginčo Žemės sklypo nuomos sutartis, atsakovė neturėjo teisės priimti skundžiamo Įsakymo, kuriuo nustatomos statiniams eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalys.

47.14.                      Trečiasis asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ieškovei tiesiogines teisines pasekmes sukelia ne ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusios NŽT Sprendimas, o NŽT Vilniaus miesto skyriaus Įsakymas, todėl, nors Sprendimas ir nėra pakankamai tikslus ir motyvuotas, tačiau jame padaryta išvada, jog Įsakymas yra priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra iš esmės teisinga, todėl, nors pirmosios instancijos teismas ir konstatuoja Sprendimo ydingumą atitikties VAĮ reikalavimams aspektu, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti tokį NŽT Sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, jog, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Trečiasis asmuo pažymi, kad Sprendimu, išnagrinėjus ieškovės skundą, bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta Sprendime, buvo padaryta išvada, kad Įsakymas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Sprendime nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas, kodėl ieškovės skundas nebuvo patenkintas, o Įsakymas paliktas galioti. Sprendime nurodytas valstybinės žemės nuomos teisinis reglamentavimas, sudarantis teisinį pagrindą priimti Įsakymą. Taip pat, Įsakyme detalizuota, kad Žemės sklype esantys įregistruoti statiniai suteikia teisę šių statinių savininkui, įsigyti nuosavybėn ar nuomoti iš valstybės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą esamiems statiniams eksploatuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu ištyrė ir įvertino apeliantės nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas reikalavimas panaikinti Įsakymą ir atitinkamai skundas, dėl kurio priimtas Sprendimas, ir konstatavo, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Tai tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad reikalavimas naikinti Sprendimą negali būti patenkintas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

48.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

49.       Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

50.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apelianto prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

51.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. sprendimo, kuriuo teismas UAB „Pabulum“ ieškinį dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 49VĮ-27149VĮ-271-(14.49.2E) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalių, reikalingų pastatams eksploatuoti, dydžio nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) ir NŽT 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo atmetė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

52.       Bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės chronologine tvarka faktinės aplinkybės: 

52.1.                      Vilniaus miesto valdybos 1994 m. liepos 28 d. potvarkiu Nr. 1481V ,,Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ne aukciono tvarka UAB ,,Daustė“ nuspręsta, UAB ,,Daustė“ pervedus į savivaldybės miesto tvarkymo ir inžinerinės infrastruktūros nebiudžetinį fondą miesto infrastruktūros tobulinimui 209 272 Lt, leisti nuomoti minėtai bendrovei ne aukciono tvarka 1 655 kv. m ploto Žemės sklypą degalinės statybai.

52.2.                      1994 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto valdyba ir UAB „Daustė“ sudarė sutartį, kuria UAB „Daustė“ įsipareigojo pervesti 209 272 Lt į Vilniaus miesto valdybos sąskaitą, o Vilniaus miesto valdyba įsipareigojo per 30 dienų nuo pinigų pervedimo sudaryti su UAB „Daustė“ žemės sklypo nuomos sutartį.

52.3.                      1995 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto valdyba, atsižvelgdama į 1994 m. liepos 28 d. potvarkį Nr. 1481V, sudarė su UAB ,,Daustė“ valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/95-3402, kuria UAB ,,Daustė“ išsinuomojo Žemės sklypą iki 2094 m.; nuomininkė UAB ,,Daustė“ įsipareigojo sklypą naudoti degalinės statybai.

52.4.                      1995 m. birželio 30 d. UAB „Pabulum“ ir UAB „Daustė“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria šalys susitarė statyti ir eksploatuoti degalinę Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Pabulum“ sutartimi pavesta tvarkyti visus reikalus, susijusius su degalinės statyba ir eksploatacija, tam panaudojant piniginius, turtinius įnašus bei darbo jėgą.

52.5.                      1995 m. rugsėjo 27 d. UAB „Daustė“ išduotas statybos leidimas degalinei su automobilių plovykla statyti.

52.6.                      Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 384-01 ,,Dėl valstybinė žemės nuomos sutarties nutraukimo ir žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Pabulum“ nuspręsta nutraukti 1995 m. sausio 27 d. su UAB „Daustė“ pasirašytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 15631 ir Žemės sklypą 99 metams išnuomoti UAB ,,Pabulum“ nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygomis. Šio įsakymo pagrindu Vilniaus apskrities viršininko administracija ir UAB „Pabulum“ 1997 m. kovo 4 d. sudarė valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 46 N01/97-12519, kuria 1 656 kv. m ploto Žemės sklypas išnuomotas ieškovei 99 metams, t. y. iki 2096 m. kovo 3 d. kitai ne žemės ūkio veiklai – degalinei statyti ir eksploatuoti (toliau ir Nuomos sutartis).

52.7.                      1997 m. kovo 13 d. UAB „Pabulum“ savo vardu persirašė 1995 m. rugsėjo 27 d. UAB „Daustė“ išduotą statybos leidimą degalinei su automobilių plovyklai statyti.

52.8.                      UAB „Pabulum“ pastatė ir 1997 m. kovo 26 d. statinio priėmimo naudotis akto Nr. 1033 pagrindu savo vardu įregistravo Žemės sklype statinius: pastatą – degalinę, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, pastatą – degalinės stoginę ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius.

52.9.                      UAB „Pabulum“ ir UAB „Hydro Texaco“ 1999 m. gegužės 12 d. sudarė Ketinimų protokolą, kuriuo, atsižvelgdamos į tai, kad UAB „Hydro Texaco“ siekia įsigyti Žemės sklype dalį degalinės statinių ir sudaryti nuomos sutartį dėl likusios dalies degalinės naudojimo, o ieškovė nori ją parduoti, susitarė sudaryti degalinės pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartis, imtis veiksmų, kad būtų sudaryta Žemės sklypo subnuomos sutartis.

52.10.                      UAB „Pabulum“ 1999 m. gegužės 26 d. ir birželio 24 d. prašymais kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro administratorių ir prašė pakoreguoti ieškovei priklausančios degalinės su autoplovykla kadastro duomenų bylą, į atskirus vienetus išskiriant: 1) degalinės parduotuvę (1H1/g), degalinės parduotuvės priklausinius: įvairius statinius (atraminė siena, kiemo vartai, asfalto danga, aplinkos elementai); 2) plovyklą (2H1/g); 3) stoginę (3H1/g); stoginės priklausinius: įvairius statinius (rezervuarų danga, kolonėlių aikštelės danga, kuro priėmimo aikštelė). Be to, 1999 m. gegužės 25 d. prašyme pati ieškovė prašė pakeisti pastato 3H1/g statusą iš pagalbinio į pagrindinį.

52.11.                      1999 m. liepos 14 d. degalinės įrangos pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė pardavė UAB „Hydro Texaco“ (kurios teisių perėmėja 2010 m. tapo UAB „Neste Lietuva“) degalinės įrangą. 

52.12.                      1999 m. spalio 1 d. ieškovė su UAB „Hydro Texaco“ sudarė Statinių pardavimo–pirkimo sutartį, kuria UAB „Hydro Texaco“ įsigijo iš UAB „Pabulum“ Žemės sklype esančius statinius – degalinės stoginę, 3 vnt. kuro rezervuarų, kiemo aikštelę ir pakrovimo liuką

.

52.13.                      1999 m. lapkričio 8 d UAB ,,Hydro Texaco“ ir UAB ,,Pabulum“ sudarė valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutartį, kuri galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d.

52.14.                      UAB ,,Neste Lietuva“ 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama išnuomoti Žemės sklypo dalį, reikalingą degalinės statinių veiklai vykdyti. NŽT Vilniaus miesto skyrius, susipažinęs su Žemės sklypo planu, pateiktu su minėtu prašymu, 2019 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 49SJN-2512-(14.49.105) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos“ UAB ,,Neste Lietuva“ nurodė plano trūkumus, dėl kurių jis negali būti suderintas.

52.15.                      Trečiasis patikslino Žemės sklypo planą ir NŽT Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Taisyklių 8 punktu, atsižvelgdamas į UAB „Neste Lietuva“ prašymą, UAB „Geomanai“ matininko J. G. 2022 m. sausio 18 d. parengtą Žemės sklypo planą M1:500, 2022 m. kovo 8 d. priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo nustatė, kad UAB „Neste Lietuva“ nuosavybės teise valdomiems inžineriniams statiniams eksploatuoti reikalinga 1 026 kv. m Žemės sklypo ploto dalis, o ieškovės nuosavybės teise valdomiems pastatams ir statiniams eksploatuoti reikalinga 630 kv. m ploto Žemės sklypo dalis.

52.16.                      Ieškovė Įsakymą apskundė NŽT, kuri 2022 m. gegužės 9 d. Sprendime nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, priimdamas Įsakymą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

53.       Ieškovė pareiškė ieškinį teisme, kuriuo prašė panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 49VĮ-27149VĮ-271-(14.49.2E) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalių, reikalingų pastatams eksploatuoti, dydžio nustatymo“ (toliau ir Įsakymas) ir NŽT 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau ir Sprendimas). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

54.       Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, skundžia jį iš esmės keliais pagrindais, kad :

54.1.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingą Nuomos sutarties sudarymo pagrindą, t. y. nepagrįstai konstatavo, kad Nuomos sutarties pagrindu apeliantei Žemės sklypas buvo išnuomotas esamiems statiniams eksploatuoti, nors iš tikrųjų Žemės sklypas jai buvo išnuomotas visiškai kitu teisiniu pagrindu - už sumokėtą tikslinę įmoką;

54.2.                      Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad trečiojo asmens statiniai yra savarankiški, nors trečiojo asmens statiniai yra funkciškai susiję su apeliantės statiniais, ir tokiu būdu netinkamai taikė Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“;

54.3.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad Įsakymu buvo nustatytas per didelis, imperatyvių teisės aktų neatitinkantis Žemės sklypo plotas trečiojo asmens statiniams eksploatuoti;

54.4.                      Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad Įsakymas nepažeidžia tarp apeliantės ir NŽT galiojančios Žemės sklypo Nuomos sutarties, nors de facto šiuo įsakymu buvo sumažintas apeliantės nuomojamo Žemės sklypo plotas ir pažeistas CK 6.189 straipsnyje įtvirtintas pacta sunt servanda principas.

54.5.                      Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog Sprendimas neatitinka imperatyvių Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimų, turėjo panaikinti šį administracinį aktą, o to nepadaręs, pažeidė procesinės teisės normas (CPK 329 straipsnio 1 dalį).

Dėl Nuomos sutarties sudarymo pagrindų

55.       Žemė – nacionalinis Lietuvos turtas, todėl žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, bei apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, CK XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai). Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdinga tai, kad sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, bei imperatyvusis pobūdis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje e3K-3-29-403/2020).

56.       Valstybinės žemės išnuomojimą reglamentuojančio CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ši nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

57.       Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą, aiškinimo ir taikymo klausimus, yra pažymėta, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos. Valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų. Dėl to valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik vadovaujantis imperatyviųjų teisės aktų nuostatomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015; 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-313/2016 30, 36 punktus).

58.       Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingą Nuomos sutarties sudarymo pagrindą, t. y. nepagrįstai konstatavo, kad Nuomos sutarties pagrindu apeliantei Žemės sklypas buvo išnuomotas esamiems statiniams eksploatuoti, nors iš tikrųjų Žemės sklypas jai buvo išnuomotas visiškai kitu teisiniu pagrindu - už sumokėtą tikslinę įmoką. Todėl šiuo atveju svarbus valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo teisinis reglamentavimas Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „Pabulum“ 1997 m. kovo 4 d. valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 46 N01/97-12519 (toliau ir Nuomos sutartis) sudarymo metu.

59.       Žemės įstatymo (Nuomos sutarties metu galiojusi redakcija: Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868; TAR, 2022-07-15, Nr. 2022-15638) 6 straipsnio 2 dalis numatė, jog žemės naudojimo, jos nuomos arba suteikimo naudotis juridiniams ir fiziniams asmenims bendrą tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. To paties įstatymo 21 straipsnio 3 dalis numatė, kad valstybine žeme gali naudotis fiziniai ir juridiniai asmenys, jeigu šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytos institucijos suteikia šią žemę naudotis arba išnuomoja. Šių institucijų sprendimai dėl žemės suteikimo naudotis priimami arba valstybinės žemės nuomos sutartys sudaromos atsižvelgiant į teritorinio planavimo dokumentuose numatomą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, turimos žemės kiekį ir pateiktą žemės poreikio bei ūkinės veiklos pagrindimą.

60.       Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 8 ir 9 punktuose (nutarimas galiojęs Nuomos sutarties sudarymo metu, t. y. 1997 m. kovo 4 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu) 27, 29 punktuose. Taisyklių 35 punkte įtvirtinta tai, kad nuomojamų žemės sklypų dydžius nustato ir žemės sklypų planus parengia rajono arba miesto meras (valdyba), kaip nustatyta šios tvarkos 16 punkte. Valstybinės žemės nuomos sutartyje be kitų duomenų, privalomai turi būti nurodyta išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimosi sąlygos bei naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, taip pat pastatų ir (ar) įrenginių naudojimo sąlygos pasibaigus žemės nuomos terminui (Taisyklių 37.6. punktas). Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, asmuo, siekiantis išsinuomoti žemės sklypą, turi tokį žemės sklypą užimti privatinės nuosavybės teise priklausančiais pastatais, statiniais bei įrenginiais, o nuomojama žemės sklypo dalis turi atitikti priklausančių statinių dalį. Taigi darytina išvada, jog asmuo gali išsinuomoti valstybinę žemę be aukciono esant tam įstatyme įtvirtintiems pagrindams ir negali išsinuomoti daugiau valstybinės žemės nei numato įstatymas, o tik tiek, kiek yra reikalinga pastatų eksploatacijai.

61.       Įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą bei šioje nutarties 52.1.-52.6. punktuose nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija prieina išvados, kad nei valstybinės žemės nuomos sutarties su UAB „Dauste“ sudarymo metu 1995 metais, nei Nuomos sutarties sudarymo metu 1997 metais, nei dabartinis teisinis reglamentavimas nenustatė ir nenustato išskirtinio valstybinės žemės nuomininko statuso ir išimtinių jo teisių į valstybinį žemės sklypą sumokėjus tikslines lėšas. UAB „Daustė“ sumokėta tikslinė įmoka suteikė jai teisę Žemės sklype vykdyti degalinės statybos darbus. Nuomos sutarties sudarymo metu UAB „Daustė“ sudaryta tikslinių lėšų pervedimo sutartis buvo pasibaigusi ir Žemės sklypas apeliantei, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, buvo išnuomotas visiškai kitu pagrindu nei UAB „Daustė“, t. y. kaip statinių Žemės sklype statytojai ir savininkei, kadangi statiniai, kaip nustatyta šios nutarties 52.8. punkte, faktiškai jau buvo pastatyti.  Teisėjų kolegija pažymi, jog visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo aplinkybę, kad su apeliantė sudarytoje Nuomos sutartyje nenurodytas konkretus teisės aktas, kurio pagrindu pastarajai išnuomotas Žemės sklypas, tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. 384-01, kuriuo nuspręsta nutraukti su UAB „Daustė“ sudarytą nuomos sutartį ir naują nuomos sutartį ankstesnės sutarties sąlygomis sudaryti su UAB „Pabulum“, nurodyta, kad šis įsakymas priimamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 8.1.2 punkto pagrindu, kuriame reglamentuota, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai pagal šios tvarkos 3 punktą išnuomojami nustatytąja tvarka įregistruotoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurios įsigijo pastatus, statinius ar įrenginius komercinei–ūkinei ar nekomercinei veiklai, priskiriant jiems tik pastatų pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingus žemės plotus ir nustatant ribas, kaip nurodyta šios tvarkos 6 punkte. Kaip jau minėta, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka, tiek ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ patvirtintos Taisyklės numatė analogišką valstybinės žemės nuomos tvarką juridiniams asmenims jų pastatams eksploatuoti. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantei Žemės sklypas išnuomotas tuo pagrindu, kad ji galėtų eksploatuoti Žemės sklype turimus pastatus (statomą degalinę), o ne dėl to, kad už teisę nuomotis Žemės sklypą yra sumokėtos tikslinės lėšos miesto infrastruktūrai tobulinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, tai kad Žemės sklypą apeliantei nuspręsta išnuomoti nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu iš esmės reiškia tik tai, kad jai, kaip ir ankstesnei nuomininkei UAB „Daustė“, Žemės sklypas išnuomojamas tokio paties ploto ir tokiai pačiai ne žemės ūkio veiklai vykdyti (degalinei statyti ir eksploatuoti). Tai, kad su UAB „Pabulum“ sudaryta Nuomos sutartis yra nauja sutartis, o ne nuomos sutarties su UAB „Daustė“ tęsinys, patvirtina ir tai, kad apeliantei Žemės sklypas išnuomotas 99 metų terminui, skaičiuojant jo pradžią būtent nuo sutarties su UAB „Pabulum“ pasirašymo dienos.

62.       Pažymėtina, kad 1993 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 550, kuriuo apeliantė remiasi apeliaciniame skunde, nuo 1995 m. liepos 22 d. nebegaliojo, todėl sudarant Nuomos sutartį (1997 m. kovo 4 d.) minėto nutarimo Nr. 550 2.2. punktu, reglamentavusiu valstybinės žemės įsigijimą, nuomą ne aukciono tvarka, vadovautis nebuvo teisinio pagrindo. Be to, iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad priešingai nei teigia apeliantė, su UAB „Daustė“ valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta ne aukciono tvarka, o vadovaujantis 1994 m. liepos 28 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ne aukciono tvarka uždarajai akcinei bendrovei „DAUSTĖ“ Nr. 1481V buvo nuspręsta UAB „Daustė“ pervedus į Savivaldybės Miesto tvarkymo ir inžinerinės infrastruktūros nebiudžetinį fondą miesto infrastruktūros tobulinimui 209 272 litus, leisti nuomoti ne aukciono tvarka Žemės sklypą degalinės statybai.

63.       Kolegija sutinka su trečiojo asmens pastebėjimu, kad apeliantės pozicija šios bylos nagrinėjimo metu yra nenuosekli, o selektyviai pasirenkamos palankesnės jai aplinkybės, kaip pavyzdžiui pirmojoje instancijoje ieškovė laikėsi pozicijos, kad ji žemės nuomos teisę įgijo specifiniu pagrindu - už sumokėtas tikslines lėšas, o toks žemės nuomos sutarties sudarymo pagrindas, anot jos, prilygo sklypo pirkimui. Apeliaciniame skunde apeliantė jau laikosi pozicijos, kad Nuomos sutarties sudarymas savo esme prilygo valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymui aukciono tvarka. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo trečiasis asmuo, apeliantė neįrodinėjo vykusio aukciono fakto. Kolegijos vertinimu, apeliantės nenuoseklumas tik patvirtina faktą, kad Nuomos sutartis buvo sudaryta aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodyto teisinio reglamentavimo pagrindu.

Dėl UAB „Neste Lietuva“ priklausančių statinių

64.       CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Šios, t. y. trečiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Tai reiškia, kad jis nėra pagrindinio daikto esminė dalis, kaip kad, pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo namo įranga, stogas, konstrukcijos ir kt., ar kaip pagrindiniam daiktui priklausantis daiktas. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.

65.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008).

66.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad trečiojo asmens statiniai yra savarankiški, nors trečiojo asmens statiniai yra funkciškai susiję su apeliantės statiniais, ir tokiu būdu netinkamai taikė Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliantės teiginį kaip visiškai nepagrįstą.

67.       Bylos faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad UAB „Pabulum“ pastatė ir 1997 m. kovo 26 d. statinio priėmimo naudotis akto Nr. 1033 pagrindu savo vardu įregistravo Žemės sklype statinius: pastatą – degalinę, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, pastatą – degalinės stoginę ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius. UAB „Pabulum“ ir UAB „Hydro Texaco“ 1999 m. gegužės 12 d. sudarė Ketinimų protokolą, kuriuo, atsižvelgdamos į tai, kad UAB „Hydro Texaco“ siekia įsigyti Žemės sklype dalį degalinės statinių ir sudaryti nuomos sutartį dėl likusios dalies degalinės naudojimo, o UAB „Pabulum“ nori ją parduoti, susitarė sudaryti degalinės pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartis, imtis veiksmų, kad būtų sudaryta Žemės sklypo subnuomos sutartis. UAB „Pabulum“ 1999 m. gegužės 26 d. ir birželio 24 d. prašymais kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro administratorių ir prašė pakoreguoti ieškovei priklausančios degalinės su autoplovykla kadastro duomenų bylą, į atskirus vienetus išskiriant: 1) degalinės parduotuvę (1H1/g), degalinės parduotuvės priklausinius: įvairius statinius (atraminė siena, kiemo vartai, asfalto danga, aplinkos elementai); 2) plovyklą (2H1/g); 3) stoginę (3H1/g); stoginės priklausinius: įvairius statinius (rezervuarų danga, kolonėlių aikštelės danga, kuro priėmimo aikštelė). Be to, 1999 m. gegužės 25 d. prašyme pati ieškovė prašė pakeisti pastato 3H1/g statusą iš pagalbinio į pagrindinį. 1999 m. liepos 14 d. degalinės įrangos pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė pardavė UAB „Hydro Texaco“ (kurios teisių perėmėja 2010 m. tapo UAB „Neste Lietuva“) degalinės įrangą. 1999 m. spalio 1 d. UAB „Panulum“ su UAB „Hydro Texaco“ sudarė Statinių pardavimo–pirkimo sutartį, kuria UAB „Hydro Texaco“ įsigijo iš UAB „Pabulum“ Žemės sklype esančius statinius savarankiškus statinius – degalinės stoginę, 3 vnt. kuro rezervuarų, kiemo aikštelę ir pakrovimo liuką. Nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja vienareikšmišką išvadą, kad pati apeliantė siekė šiuo metu jau trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančių statiniu statuso iš pagalbinių ar/ir priklausinių pakeitimo į pagrindinius. Be to, aplinkybės, patvirtinančios, kad istoriškai pačios apeliantės prašymu kuro kolonėlės ir kiti UAB „Neste Lietuva“ priklausantys statiniai ir buvo suformuoti kaip nuo UAB „Pabulum“ statinių atskirti statiniai, jau yra nustatytos Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. eI3-1899-815/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-951-600/2022 bei Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1918-643/2022. Kolegija laiko pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors istoriškai šiuo metu apeliantei priklausantis pastatas ir trečiajam asmeniui priklausantys statiniai buvo statomi kaip vientisas degalinės kompleksas, tačiau vėliau pati apeliantė, parduodama ginčo statinius trečiajam asmeniui, išskyrė Žemės sklype esančius statinius į atskirus vienetus.

68.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiojo asmens statiniai veikia savarankiškai - trečiasis asmuo savo statiniuose vykdo prekybą kuru, o apeliantė niekaip nepagrindė, kad trečiojo asmens statiniai yra būtini tam, kad apeliantė jai priklausančiame pastate galėtų vykdyti prekybos veiklą. Kaip numatytas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte, atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Taigi tai, kad trečiajam asmeniui priklausantys statiniai yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre kaip atskiri savarankiški statiniai, tik patvirtina minėtų statinių savarankiškumą. Šių aplinkybių apeliantė nepaneigė ir apeliacinėje instancijoje.

Dėl Žemės sklypo ploto statiniams eksploatuoti

69.       Kaip minėta, valstybinės žemės nuomos teisinius santykius imperatyviai reglamentuoja CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės bei jas konkretizuoja Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas ir 11 straipsnio 5 dalies 1 punktas, kurie nurodo, jog , valstybinė žemė išnuomojama ir / ar parduodama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

70.       Analogiškos nuostatos įtvirtintos Taisyklių 28 punkte, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

71.       Atsižvelgiant į 33 punkto ir 12.4 papunkčio nuostatas, nagrinėjant asmens prašymą išnuomoti / parduoti be aukciono valstybinės žemės sklypą turi būti nustatyta kiek nuomojamame be aukciono valstybinės žemės sklype yra savarankiškai funkcionuojančių statinių (įrenginių). Nustačius, kad nuomojamame / parduodamame be aukciono valstybinės žemės sklype yra du ir daugiau savarankiškai funkcionuojančių statinių (įrenginių) išnuomojamo žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą, parengtą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka. Vadovaujantis Taisyklių 12.4 papunkčiu ir / ar 34.3 papunkčiu minėtą planą turi pateikti asmuo, pageidaujantis ir turintis teisę išsinuomoti / pirkti naudojamą žemės sklypą be aukciono. Nustačiusi faktą, kad trečiasis asmuo nuosavybės teise valdo statinius, esančius Žemės sklype, kolegija konstatuoja UAB „Neste Lietuva“ turint teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą. UAB ,,Neste Lietuva“, siekdama įgyvendini minėtą teisę, 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama išnuomoti Žemės sklypo dalį, reikalingą degalinės statinių veiklai vykdyti. 

72.       Taisyklių 33 punkte reglamentuota, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. 

73.       Taigi, vadovaujantis šia nuostata, valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad: 1) ši dalis būtų taisyklingos formos; 2) vientisa; 3) kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu; 4 ) ji būtų tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis šiais kriterijais turi būti nustatomos žemės sklypo dalys, reikalingos jame esančių statinių ir pastatų eksploatavimui. 

74.       Taigi, tuo atveju, kai žemės sklype yra keli savarankiški statiniai, žemės sklypo dalys nustatomos vadovaujantis planu, kuriame išskiriamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam iš žemės sklype esančių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų, savarankiškų statinių eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį ir tokį planą pateikia būsimi nuomininkai. Tačiau nuomotinų, konkretiems statiniams reikalingų žemės sklypo dalių nustatymas – tai valstybinės žemės nuomotojo prerogatyva, vadinasi, būtent valstybinės žemės nuomotojas, įvertinęs pateiktą planą su išskirtomis dalimis, skirtomis žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, priima galutinį sprendimą dėl nuomotinų / parduodamų žemės sklypo dalių. Valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad žemės sklypo planas su savarankiškų statinių eksploatavimui skirtomis dalimis privalo būti suderintas ir pasirašytas visų žemės sklypo naudotojų, juose taip pat nėra numatyta, kad tuo atveju, kai naudotojams nepavyksta susitarti dėl žemės sklypo plano su išskirtomis dalimis, skirtomis statinių eksploatavimui, turinio, statiniams skirtas dalis nustato teismas, kadangi šią funkciją atlieka valstybinės žemės nuomotojas. Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad kad valstybinės žemės nuomininkai negali patys spręsti, kokio ploto ir konfigūracijos valstybinės žemės sklypo dalis priskirtina prie jiems nuosavybės teise ar nuomos pagrindu valdomo statinio (jo dalies), nes tokią teisę turi tik valstybinės žemės nuomotojas, o teismo kompetencijai nepavesta atsakyti į klausimą, kokio ploto žemės sklypas yra būtinas konkretiems pastatams eksploatuoti, tačiau teismas, remdamasis bylos medžiaga ir teisiniu reglamentavimu nustato, ar ginčijamais administraciniais aktais ir nuomos sutartimis asmeniui eksploatuoti suteiktas žemės sklypas atitiko teisės aktų reikalavimus ir protingumo bei proporcingumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-50-943/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019). 

75.       Apibendrindama nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad būtent valstybinės žemės patikėtinis valstybei (nagrinėjamu atveju - NŽT) teisės aktų nustatyta tvarka nustato išnuomojamo valstybinės žemės sklypo dydį, kuris būtinas konkrečiam ant valstybinės žemės stovinčiam statiniui eksploatuoti, pagal nustatyta tvarka parengtą nuomojamo žemės sklypo planą. Iš Taisyklėse įtvirtintų valstybinės žemės nuomos procedūrų matyti, kad visų pirma yra nustatomas pastatams eksploatuoti reikalingas plotas. Valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos pastatams eksploatuoti dydžio nustatymas yra prielaida tolesniems NŽT sprendimams dėl žemės sklypo nuomos priimti.

76.       Nagrinėjamu atveju, NŽT vadovaudamasi galiojančiais teisės aktai bei savo kompetencijos ribose, pagrįstai ir teisėtai išnagrinėjo trečiojo asmens prašymą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos statiniams eksploatuoti sudarymo ir priėmė Įsakymą, kuriuo nustatytos tiek apeliantės, tiek ir trečiojo asmens nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti reikiamos sklypo dalys. Pažymėtina, kad anksčiau apeliantei priklausė visi ant Žemės sklypo pastatyti statiniai, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu dalis statinių perėjo trečiojo asmens nuosavybėn ir ginčo dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Statinių dydis, skaičius, paskirtis nepasikeitė, todėl NŽT nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo formuoti naujo (-jų) žemės sklypų statinių eksploatavimui, ar sumažinti Žemės sklype esančių statinių eksploatavimui suformuoto Žemės sklypo ploto. Ginčijamu Įsakymu NŽT nustatė suformuoto sklypo dalis, būtinas tiek apeliantės, tiek ir trečiojo asmens valdomų statinių eksploatavimui. Kolegijos vertinimu, NŽT rengiant planą, kuris patvirtintas ginčijamu Įsakymu, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų auk6čiau Taisyklių 33 ir 8 punktais.

77.       Apeliantė nuomone, Įsakymu atsakovė de facto vienašališkai sumažino apeliantės statinių eksploatavimui nuomojamą Žemės sklypo plotą, Žemės sklypo dalį priskirdama trečiajam asmeniui. Tačiau toks pagal galiojančią Nuomos sutartį išnuomoto Žemės sklypo ploto sumažinimas yra nesuderinamas su galiojančių teisės aktų reikalavimais. CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (pacta sunt servanda principas). Kolegija neturi pagrindo sutiktu su šiuo apeliantės teiginiu.

78.       Visų pirma, kaip jau minėta, NŽT skundžiamu Įsakymu tik nustatė UAB „Pabulum“ ir UAB „Neste Lietuva“ nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti reikiamos sklypo dalis, vadovaudamasi, Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatomis.

79.       Antra, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Remiantis teismų praktika, teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis. Teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyme nurodytas pagrindas – teisėtas (nuomos ar nuosavybės teise) šioje žemėje esančių ir statinio ar įrenginio statusą atitinkančių objektų valdymas. Šis įstatymo imperatyvas įpareigoja statinio pardavėją (šiuo atveju – apeliantę), perleidžiant nuosavybės teisę į statinius, perleisti pirkėjui (šiuo atveju – UAB „Neste Lietuva“) teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo, kas ir reiškia, jog naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu. Tokia praktika suformuota ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1918-643/2022). Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė, perleisdama ginčo statinius trečiajam asmeniui, negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad visas Žemės sklypo plotas ir toliau bus traktuojamas kaip reikalingas tik jos statiniams eksploatuoti ir trečiasis asmuo neturės jokių teisių į Žemės sklypą. Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai pasikeičia žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, atsižvelgiant į imperatyvius reikalavimus, įtvirtintus Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad būtinųjų valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų turi būti laikomasi ir dalį nuomos sutarties galiojimo metu, būtina nustatyti naują žemės sklypo dydį, reikalingą statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019).

80.       Minėtas teisinis reglamentavimas bei teismų suformuota praktika suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju Nuomos sutartis nėra pakeista, o Įsakymas sukuria pagrįstą prielaidą NŽT inicijuoti Nuomos sutarties pakeitimą teisės aktų nustatyta tvarka. Būtent, tokią procedūrą savo apeliaciniame skunde nurodo ir pati UAB „Pabulum“, apeliuodama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-969/2021.

Dėl Sprendimo (ne)panaikinimo

81.       Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog Sprendimas neatitinka imperatyvių Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimų, turėjo panaikinti šį administracinį aktą, o to nepadaręs, pažeidė procesinės teisės normas (CPK 329 straipsnio 1 dalį).

82.       Teisėjų kolegijai pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius, priimdamas Įsakymą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, kad Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, sutinka ir su pirmosios instancijos išvada ir dėl skundžiamos Sprendimo teisėtumo, sprendime bei trečiojo asmens atsiliepimo į atskirąjį skundą (šios nutarties 47.14. punktas) nurodytais motyvais jų nekartodamas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

83.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.

84.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą ir priimdamas sprendimą, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, taip pat tinkamai taikė ginčui aktualias materialines ir proceso teisės normas, tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam ginčo teisiniam vertinimui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

85.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Iš esmės atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, trečiasis asmuo įgavo teisę į patirtų bylinėjimosi apeliacinėje instancijos išlaidų atlyginimą. Trečiasis asmuo nurodo, jog apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 1 960,20 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja sąskaita už teisines paslaugas ir atlikto bankinio mokėjimo pavedimo kopija.

86.       Sprendžiant dėl atlygintinų išlaidų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, teismas į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, šalių pateiktų procesinių dokumentų kiekį ir apimtį bei kokybę, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, spręstina, kad šalių bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis.

87.       Pagal Rekomendacijų 8.11. punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistinas dydis yra 1,3. Atsiliepimas parengtas 2023 m. kovo mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 m. III ketvirtį buvo 1 799 Eur, taigi maksimali už atsiliepimą priteistina suma yra 2 338,70 Eur, todėl trečiojo asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nurodytų sumų ir priteistina iš ieškovės trečiojo asmens naudai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Pabulum“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš uždarosios akcinės bendrovės „Pabulum“, juridinio asmens kodas 122888120, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Neste Lietuva“, juridinio asmens kodas 211472890, naudai priteisti 1 960,20 Eur  (vieno tūkstančio devynių šimtų šešiasdešimties eurų, 20 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.

 

Teisėjai                                         Ramunė Mikonienė

Asta Pikelienė

Linas Zinkevičius