Civilinė byla Nr. 2A-157-553/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01072-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Telia Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo
2022 m. spalio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Telia Lietuva“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Amber Grid“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Baltnetos komunikacijos“, uždaroji akcinė bendrovė „EIT Sprendimai“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Telia Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės AB „Amber Grid“ 2022 m. liepos 21 d. rašte „Pasiūlymo eilė, pirkimo laimėtojo nustatymas“ išdėstytą sprendimą (toliau – ir Sprendimas), kuriuo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltnetos komunikacijos“ pasiūlymas pripažintas atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus ir nustatytas laimėjusiu pirkimą.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) priemonėmis skelbiamų derybų būdu vykdo viešąjį pirkimą „(VPP-2458) UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Kompiuterinių darbo vietų nuomos ir priežiūros paslaugų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas), kuriame dalyvauja ieškovė. Atsakovė 2022 m. liepos 21 d. informavo ieškovę apie savo Sprendimą, kuriuo buvo sudaryta tiekėjų pasiūlymų eilė, o pasiūlymų eilėje pirmoji vieta skirta trečiojo asmens UAB „Baltnetos komunikacijos“ pasiūlymui, antroji vieta – trečiojo asmens UAB „EIT Sprendimai“ pasiūlymui. Ieškovė, susipažinusi su UAB „Baltnetos komunikacijos“ pasiūlymu, nustatė, kad jos pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, kadangi UAB „Baltnetos komunikacijos“ pasiūlytas sąsajų išplėtimo įrenginys neturi reikalaujamo „jack“ tipo ausinių ir mikrofono prievado ir šio reikalavimo išpildymas nėra galimas pridedant papildomą adapterį. Atsakovė plečiamai aiškina Techninės specifikacijos 4.9.2.(2) punkto reikalavimą, tuo paneigdama lingvistinę šio reikalavimo išraišką bei tai, kaip „jack“ tipo prievadas yra universaliai suprantamas rinkoje.
3. Ieškovės teigimu, ji turi teisinį suinteresuotumą ginčyti Sprendimo teisėtumą, nes ir antrosios vietos laimėtojos UAB „EIT sprendimai“ pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų (Pirkimo sąlygų 2.7 p. (i) papunktis, 9 priedas, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliu – PĮ) 29 straipsnio 5 dalis, 50 straipsnio 8, 9 dalys).
4. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateikė atsakovei Pretenziją (toliau – Pretenzija), kuria prašė panaikinti Sprendimą pripažinti UAB „Baltnetos komunikacijos“ pasiūlymą Pirkimo laimėtoju ir iš naujo įvertinti UAB „Baltnetos komunikacijos“ pasiūlymą bei atmesti jį kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 16 d. Pretenziją atmetė. Ieškovė
2022 m. rugpjūčio 25 d. pateikė atsakovei prašymą leisti susipažinti su antrąją vietą laimėjusios UAB „EIT Sprendimai“ Pirkime pateiktu pasiūlymu, tačiau ieškovei tokia galimybė nebuvo sudaryta. Ieškovės žiniomis, UAB „EIT Sprendimai“ Pirkime siūlomos prekės – kompiuterio „Fujitsu“ gamintoją kontroliuojantis asmuo yra registruotas Kinijos Liaudies Respublikoje. Atsakovė, kaip ir kitos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės įmonės, kurių naudai vykdomas Pirkimas, yra antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, todėl privalo tikrinti įsigyjamų prekių kilmę, jų gamintoją, gamintoją kontroliuojančius asmenis ir kt. Atsakovė neįvykdė pareigos įsitikinti, kad UAB „Baltnetos komunikacijos“ siūlomas adapteris nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės įmonių veiklai. Atsakovės nerūpestingumas ir aplaidumas vertinant UAB „Baltnetos komunikacijos“ Pasiūlymą, nesivadovaujant pačios atsakovės parengtomis Pirkimo sąlygų nuostatomis, PĮ nuostatomis, negali būti pateisinamas aplinkybe, kad prieš Pirkimo sutarties sudarymą bus atliekama Pirkimo sutarties atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra (Pirkimo sąlygų 17 skyrius).
5. Atsakovė AB „Amber Grid“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad šios bylos ginčo dalyku nėra UAB „EIT Sprendimai“ pasiūlymo ir paties tiekėjo atitiktis Pirkimo sąlygoms. Ieškovė nesinaudojo ikiteismine ginčo stadija ir nėra pareiškusi pretenzijos dėl minėto tiekėjo atitikties Pirkimo sąlygoms ar jo pasiūlymo atitikties, o taip pat ieškiniu nereiškia jokių materialinių teisinių reikalavimų dėl minėto tiekėjo pasiūlymo. Ieškovė, ginčydama atsakovės Sprendimą dėl Pirkimo laimėtojo, privalo įrodyti, kaip minėtas sprendimas pažeidžia jos subjektinę teisę dalyvauti Pirkime arba jį laimėti, arba kaip nors kitaip konkrečiai pažeidžia jos teises (VPĮ 101 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje yra pateikiami tik deklaratyvūs teiginiai dėl galimo UAB „Baltnetos komunikacijos“ pasiūlymo neatitikimo Pirkimo sąlygoms ir subjektyviai ieškovei netinkamo Pirkimo sąlygų aiškinimo, bet ne argumentai, kaip sprendimas pažeidžia ieškovės teises ir interesus ar ją diskriminuoja. Ieškovė kvestionuoja UAB „Baltnetos komunikacijos“ pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms, o dėl UAB „EIT Sprendimai“ pasiūlymo pateikia tik savo nuomonę, t. y. jog pasiūlymas taip pat gali neatitikti Pirkimo sąlygų reikalavimų, ir tai neleidžia pripažinti ieškovės teisinio suinteresuotumo. Ieškovė Pirkime antrąją vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymo neginčijo, nors apie UAB „EIT Sprendimai“ vietą pasiūlymų eilėje ieškovei buvo žinoma nuo 2022 m. liepos 21 d. Prašymą susipažinti su UAB „EIT Sprendimai“ pasiūlymu ieškovė pateikė tik 2022 m. rugpjūčio 25 d., pretenzijos dėl UAB „EIT Sprendimai“ pasiūlymo vertinimo ieškovė neteikė, nurodė, kad nesutinka su Sprendimu dėl Pirkimo laimėtojo, nes yra įsitikinusi, jog UAB „Baltnetos komunikacijos“ pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, todėl turėjo būti atmestas.
6. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė kelia reikalavimus, nurodytus ir 2022 m. rugpjūčio 23 d. pretenzijoje, kuri buvo palikta nenagrinėta, o be kita ko, ieškinyje net nekvestionuojant atsakovės 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo (atsakymo į pretenziją). Visa reikiama medžiaga ir informacija ieškovei buvo žinomos Pretenzijos pareiškimo metu, tačiau ieškovė nereiškė prieštaravimų ar nesutikimo. Ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, kad Pirkimo laimėtojo pasiūlymas ir pasiūlyta įranga neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, todėl pasiūlymas privalėjo būti atmestas. Taip pat ieškovė netinkamai aiškina Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 4.9.2 punktą ir jo paaiškinimų turinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo
8. Ieškovė dublike pateikė prašymą teismui kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo šiais klausimais: 1) dėl Direktyvos 89/665/EEB 1 straipsnio 1 ir 3 dalies, taip pat 2 straipsnio 1 dalies b) papunkčio nuostatos aiškinimo ir taikymo tokiu atveju, kai tiekėjas siekia pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra, ar jis privalo viename procese kvestionuoti ne tik pirmosios, bet ir antrosios ar žemesnės vietos pasiūlymus, tai yra visus pasiūlymus, kurie pasiūlymų eilėje užėmė aukštesnę vietą nei tiekėjo pasiūlymas?; 2) jeigu būtų teigiamai atsakyta į pirmąjį klausimą, ar tokiu atveju valstybės narės savo teisės aktuose turi nustatyti galimybes tiekėjams susipažinti tik su eilėje pirmąją vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymu, nesuteikus galimybės susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais?
9. Teismas pažymėjo, kad ESTT sprendime (byla Stadt Halle ir RPL Lochau,C-26/03) pateiktu išaiškinimu yra vadovaujamasi kasacinio teismo praktikoje, kurioje išaiškinta, kad subjektinė tiekėjo teisė susipažinti su savo konkurento pasiūlymu atskirai įtvirtinta įstatyme, todėl yra savarankiška ir ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018, 67 punktas). ESTT taip pat patvirtino, kad valstybės narės gali nustatyti taisykles, reikalaujančias privalomos ikiteisminio ginčo stadijos (pretenzijos pateikimo) realizacijos, kai sprendžiamas ginčas dėl tiekėjo teisės susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymu (Europos sąjungos Teisingumo Teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje C-927/19).
10. Teismas nurodė, kad atskirų teisminių procesų iniciavimas dėl vieno viešojo pirkimo, tiekėjui, kurio pasiūlymas pasiūlymų eilėje užėmė žemesnę vietą, atskirai kvestionuojant pirmosios ir antrosios ar žemesnės vietos pasiūlymus, prieštarautų viešųjų pirkimų principams, išskiriant viešojo pirkimo efektyvumą, kuriais vadovautis yra viešojo pirkimo dalyvių pareiga (VPĮ 17 straipsnis, ESTT 1993 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Storebaelt,C-243/89). Nagrinėjamu atveju ieškovė VPĮ įtvirtintais terminais pretenzijos atsakovei dėl prašomos informacijos apie Pirkimo antrosios vietos laimėtoją – UAB „EIT Sprendimai“ – neatskleidimo neteikė, o tai reiškia, kad pagal VPĮ yra netekusi galimybės kvestionuoti antrojo Pirkimo laimėtojo rezultatų, todėl šiame teismo procese ieškovė disponuoti nurodoma informacija siekia savo teisiniam suinteresuotumui pagrįsti.
11. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad dėl ieškovės iškeltų Europos Sąjungos teisės normų (Direktyva 89/665/EEB Lietuvos Respublikos teisėje) aiškinimo ir taikymo klausimų nėra poreikio kreiptis į ESTT, kad šis pateiktų išaiškinimą, todėl šis ieškovės prašymas netenkintinas.
Dėl tiekėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo ir ieškovės pakartotinio prašymo išreikalauti įrodymus
12. Teismas nurodė, kad antroje pasiūlymų eilės vietoje likusios UAB „EIT Sprendimai“ pasiūlymo ir jos vertinimo ieškovė nekvestionuoja, tačiau savo teisiniam suinteresuotumui pagrįsti pakartotinai prašo išreikalauti įrodymus (UAB „EIT Sprendimai“ Pirkime pateiktą paraišką, pirminį pasiūlymą, galutinį pasiūlymą, su šiais dokumentais pateiktus priedus, pasiūlymo paaiškinimus, susirašinėjimus su atsakove). Teismo įsitikinimu, ieškovės pasirinktas teisinio suinteresuotumo pagrindimo būdas, kurį ieškovė siekia realizuoti per UAB „EIT Sprendimai“ įrodymų išreikalavimą, negalimas: pirma, tokiu atveju būtų paneigtas VPĮ įtvirtintas imperatyvus reikalavimas Pirkimo dalyviams laiku ir tinkamai inicijuoti peržiūros procedūrą – pateikti pretenziją (VPĮ 101 straipsnio 3 dalis); ieškovei, kuri nesilaikė ikiteisminės tvarkos, būtų suteikta išskirtinė padėtis prieš kitus Pirkimo dalyvius; antra, ieškovė savo realias galimybes tapti laimėtoja Pirkime ieškinyje grindžia tikimybe, kad pašalinus UAB „Baltnetos komunikacijos“ iš Pirkimo procedūrų, ieškovė sieks įvertinti UAB „EIT Sprendimai“ pasiūlymo atitikimą Pirkimo sąlygų reikalavimams. Tokiu atveju UAB „EIT Sprendimai“ dalyvavimo ginčo Pirkime rašytinių įrodymų išreikalavimas būtų nesuderinamas su proceso efektyvumu, koncentruotumu ir ekonomiškumu. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ieškovės pakartotinis prašymas išreikalauti rašytinius įrodymus – UAB „EIT Sprendimai“ Pirkime pateiktą paraišką, pirminį pasiūlymą, galutinį pasiūlymą ir visus kartu su šiais dokumentais pateikus priedus, pasiūlymo paaiškinimus, UAB „EIT Sprendimai“ susirašinėjimą su atsakove, netenkintinas.
13. Teismas sprendė, kad, be prielaidomis grindžiamo argumento dėl galimo būsimo antroje pasiūlymų eilės vietoje esančio tiekėjo pasiūlymo kvestionavimo, ieškovei nepateikus svarių argumentų, kurie leistų pripažinti, kad, tenkinus ieškinį, ieškovė turėtų galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį, ieškovė savo subjektinių teisių pažeidimo nepagrindė. Teismas konstatavo, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės Sprendimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Ieškovė AB „Telia Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo
2022 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti; išreikalauti iš atsakovės įrodymus – trečiojo asmens UAB „EIT Sprendimai“ Pirkime pateiktą paraišką, pirminį pasiūlymą, galutinį pasiūlymą ir visus kartu su šiais dokumentais pateiktus priedus, pasiūlymo paaiškinimus, trečiojo asmens UAB „EIT Sprendimai“ susirašinėjimą su atsakove; kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo šiuo klausimu: ar Direktyvos 89/665/EEB 1 straipsnio 1 ir 3 dalyse, taip pat 2 straipsnio 1 dalyje b) papunkčio nuostatos gali būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kad tiekėjas, siekdamas pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra, privalėtų viename procese kvestionuoti ne tik pirmosios, bet ir antrosios ar žemesnės vietos pasiūlymus, t. y. visus pasiūlymus, kurie pasiūlymų eilėje užėmė aukštesnę vietą nei tiekėjo pasiūlymas?; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės Sprendimą. Ieškovė siekė susipažinti tiek su pirmosios, tiek ir su antrosios vietos laimėtojų pasiūlymais. Nustačiusi pirmosios vietos laimėtojo pasiūlymo trūkumus, ji pateikė pretenziją, tačiau antrosios vietos laimėtojo pasiūlymo duomenų ieškovė nėra gavusi iki šiol.
14.2. Pagal šiuo metu įtvirtintą įstatyminį reglamentavimą, tiekėjai turi teisę susipažinti tik su pirmąją vietą pasiūlymų eilėje užėmusio tiekėjo pasiūlymu, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė turėjo visas galimybes kartu kvestionuoti pirmosios ir antrosios vietos Pirkimo laimėtojų pasiūlymus.
14.3. Šiuo metu formuojama teismų praktika, pagal kurią tiekėjas turi teisinį suinteresuotumą tais atvejais, kai ginčija visų, aukščiau už jį pasiūlymų eilėje esančių, tiekėjų pasiūlymus. Tačiau ši praktika nereiškia, kad būtinas tik neabejotinas suinteresuotumo turėjimas, o pakanka pagrįsti abejones dėl antroje ar žemesnėse vietose esančių tiekėjų pasiūlymų atitikties. Teismai kiekvienu atveju situaciją vertina individualiai ir atsižvelgia į tai, ar ieškovė aktyviai siekia ginčyti antros ar žemesnės vietos pasiūlymų atitiktį.
14.4. ESTT naujausioje savo praktikoje (2021 m. gruodžio 21 d. sprendime byloje Nr. C-497/20), priimtoje jau po pirmosios instancijos teismo cituotų kasacinio teismo išaiškinimų, plačiau išaiškino teisinio suinteresuotumo klausimą ir nustatė, kad tiekėjų teisės į perkančiųjų organizacijų peržiūros procedūrą negali paneigti tokios aplinkybės kaip pašalinto dalyvio pasiūlymo eiliškumas.
14.5. Teismas, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, kurios leido spręsti apie ieškovės teisinį suinteresuotumą byloje. Ieškovė aktyviais veiksmais siekė susipažinti su UAB „EIT Sprendimai“ pasiūlymu.
14.6. Byloje buvo kilęs ginčas ir dėl Pirkimo dokumentų reikalavimų turinio, todėl pasitvirtinus ieškovės teiginiams, tai įtakos turėtų ne tik pirmosios vietos laimėtojo pasiūlymo vertinimui, bet taip pat ir kitų tiekėjų pasiūlymų vertinimui.
14.7. Teismas tinkamai neįvertino perkančiosios organizacijos pasyvumo bei nesąžiningumo, kurie turėjo neigiamos įtakos veiksmingai ieškovės teisių gynybai. Tokia situacija, kai perkančioji organizacija iš esmės savo pačios veiksmais užkerta kelią tiekėjui pasinaudoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūra, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.
14.8. Teismas bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai atsisakė išreikalauti rašytinius įrodymus, kurie yra susiję su teisinio suinteresuotumo byloje pagrindimu. Be to, teismas pernelyg suabsoliutina kasacinio teismo praktikoje pateiktą išaiškinimą, jog visi reikalavimai būtų pareikšti ir išnagrinėti viename procese. Nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, ieškovė galės su šiais įrodymais susipažinti ir reikšti reikalavimus tiek ikiteismine tvarka, tiek vėliau ir teismine tvarka dėl antrosios vietos pasiūlymo atitikties bei taip pat pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą šioje byloje.
14.9. Teismas, netenkindamas ieškovės prašymo kreiptis į ESTT, neįvertino, ar kasacinio teismo praktikoje iš tiesų pasisakyta dėl situacijų, panašių į nagrinėtą šioje byloje, nepaaiškino, kodėl nacionalinė teismų praktika šiuo atveju yra pakankama bei pats sprendime aiškiai ir išsamiai taip ir neatsakė į klausimus, dėl kurių ieškovė prašė kreiptis į ESTT. Nesikreipus į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, liks neišspręsta teisinė problema – situacija, kai tiekėjas siekia ginčyti perkančiojo subjekto sprendimą dėl pasiūlymų eilės, tačiau, neturėdamas teisės susipažinti su antrosios vietos laimėtojo pasiūlymu, to formaliai padaryti negali dėl tariamai nesančio teisinio suinteresuotumo.
15. Atsakovė AB „Amber grid“ atsiliepime į ieškovės AB „Telia Lietuva“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie argumentai:
15.1. Ieškovė savo teisinio suinteresuotumo egzistavimą grindžia realiai tik viena konkrečia aplinkybe – UAB „EIT Sprendimai“ pasiūlymo neatitiktimi nacionalinio saugumo reikalavimams, nors tiek atsakovė, tiek UAB „EIT Sprendimai“ šiuos argumentus paneigė ir tai pagrindė įrodymais.
15.2. Ieškovės teisinio suinteresuotumo neįrodo ir jos tariamas aktyvumas ikiteisminiame procese. Ieškovė 2022 m. liepos 21 d. gavo atsakovės pranešimą apie patvirtintą pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka, tačiau neteikė pretenzijos dėl Pirkime antrąją vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymo, o prašymą susipažinti su UAB „EIT Sprendimai“ pasiūlymu pateikė tik 2022 m. rugpjūčio 25 d.
15.3. Ieškovės cituojamas 2021 m. gruodžio 21 d. ESTT sprendimas byloje Nr. C-497/20 nėra aktualus nagrinėjamoje byloje, kadangi joje ESTT aiškino dėl pašalinto iš pirkimo tiekėjo teisės skųsti perkančiosios organizacijos sprendimus. ESTT konstatavo, jog tokiu atveju, kai tiekėjas yra pašalinamas iš procedūros, tam, kad galėtų skųsti perkančiosios organizacijos sprendimą sudaryti sutartį, nėra svarbi jo vieta pasiūlymų eilėje, nes jis išsaugo savo teisę į žalos atlyginimą, jeigu vėliau pripažįstama, kad tiekėjas buvo pašalintas neteisėtai. Nagrinėjamoje byloje aktualu, kad ieškovė neįrodė, jog UAB „EIT Sprendimai“ pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų, o tuo pačiu – ir savo teisinio suinteresuotumo. Net ir ieškinio tenkinimo atveju, kai ieškovė yra trečioje pasiūlymų eilės vietoje, ji negalėtų laimėti Pirkimo ir sudaryti Pirkimo sutarties.
15.4. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje elgėsi nesąžiningai. Atsakovė kreipėsi ir į UAB „EIT Sprendimai“ dėl galimybės pateikti jos pasiūlymą ieškovei, tačiau UAB „EIT Sprendimai“ tam prieštaravo, būtent dėl to, kad ji Pirkimo pasiūlymų eilėje užima antrąją vietą ir VPĮ nenumato tokios galimybės, o priešingas atsakovės elgesys prieštarautų imperatyvioms VPĮ nuostatoms.
15.5. Ieškovė, norėdama remtis atsakovės pasyvumu, turėjo teikti pretenziją dėl atsisakymo ją supažindinti su UAB „EIT Sprendimai“ pasiūlymu, o kartu, deklaruodama, kad jai žinoma, jog UAB „EIT Sprendimai“ siūlo netinkamą įrangą – pretenziją dėl UAB „EIT Sprendimai“ pasiūlymo, bet to nepadarė.
15.6. Ieškovė pati nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo procedūros ir nekvestionavo UAB „EIT Sprendimai“ pasiūlymo. Todėl tik tai, kad ieškovė ieškinyje formaliai nurodė galimus UAB „EIT Sprendimai“ pasiūlymo neatitikimus Pirkimo sąlygoms, nesudarė pagrindo teismui išreikalauti ieškovės prašomų įrodymų.
15.7. Priešingai, nei teigia ieškovė, teismas pateikė išsamius ir aiškius motyvus, jog nėra pagrindo kreiptis į ESTT, detaliai aptaręs tiek nacionalinių teismų suformuotą praktiką, tiek ESTT sprendimus.
15.8. Atsakovė pagrįstai pripažino UAB „Baltnetos komunikacijos“ pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygas, nes jos siūlomas sąsajų išplėtimo įrenginys turi papildomas USB-C tipo jungtis, kurios gali būti naudojamos ir kaip atskiros jungtys (po vieną ausinėms ir mikrofonui), ir kaip viena bendra kombinuota jungtis, tokiu būdu išpildant Techninės specifikacijos 4.9.2 punkto lentelės 2 punktą. Todėl, net ir tuo atveju, jei būtų konstatuotas ieškovės suinteresuotumas, ieškinys turėtų būti atmestas.
15.9. Ieškovės prašymas kreiptis į ESTT yra nepagrįstas, nes nacionaliniai teismai yra plačiai išplėtoję teismų praktiką dėl trečią ir žemesnę vietą viešuosiuose pirkimuose užėmusių tiekėjų teisinio suinteresuotumo įrodymo ir reikalingų veiksmų ikiteisminėje stadijoje.
16. Trečiasis asmuo UAB „Baltnetos komunikacijos“ atsiliepime į ieškovės AB „Telia Lietuva“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą; netenkinti ieškovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo ir kreipimosi į ESTT; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie argumentai:
16.1. Ieškovė apie tai, kad UAB „EIT Sprendimai“ Pirkime užėmė antrąją vietą sužinojo
2022 m. liepos 21 d., tačiau prašymą susipažinti su UAB „EIT Sprendimai“ pasiūlymu pateikė tik daugiau nei po mėnesio. Ieškovė nei pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, paaiškinančių, kodėl prašymą dėl susipažinimo su antrosios vietos laimėtojo pasiūlymu negalėjo pateikti anksčiau. Būtent dėl savo absoliutaus pasyvumo ir bonus pater familias pažeidimo ieškovė neteko teisės susipažinti su UAB „EIT Sprendimai“ pasiūlymu ir atitinkamai jį ginčyti.
16.2. Ieškovė nenurodė nei vienos kasacinio teismo nutarties, kurioje būtų suformuota taisyklė, kad tiekėjui ginčijant visų, aukščiau už jį pasiūlymų eilėje esančių tiekėjų pasiūlymus, pakanka tik pagrįsti abejones dėl antroje ar žemesnėse vietose esančių tiekėjų pasiūlymų atitikties.
16.3. Priešingai, nei teigia ieškovė, teismas tinkamai įvertino susiklosčiusią faktinę situaciją ir pagrįstai sprendė, jog ne įstatymas ar teismų praktika eliminuoja antrą ar trečią vietą užėmusių tiekėjų galimybę pasinaudoti veiksminga peržiūros procedūra, o būtent pačių tiekėjų pasyvumas.
16.4. Jei ieškovei ir pavyktų dėl Pirkimo laimėtojo įrodyti reikalavimų pagrįstumą, jos teises galėtų apginti tik naujas teisminis procesas ir šioje byloje ieškovei negalėtų kilti jokių tiesioginių padarinių.
16.5. Ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas, nereiškiant pretenzijos, o prašant išreikalauti UAB „EIT Sprendimai“ šioje byloje, yra negalimas, nes būtų paneigtas VPĮ įtvirtintas imperatyvus reikalavimas Pirkimo dalyviams laiku ir tinkamai inicijuoti peržiūros procedūrą, pateikti pretenziją (VPĮ 101 straipsnio 3 dalis), iškreipiama privalomos ikiteisminės procedūros esmė. Be to, ieškovei būtų suteikta išskirtinė padėtis prieš kitus Pirkimo dalyvius.
16.6. Teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo kreiptis į ESTT. Lietuvos Respublikos teisėje nėra susiklosčiusi situacija, kuomet žemesnėje nei antroje pasiūlymų eilės pozicijoje esantis tiekėjas negali pasinaudoti veiksminga peržiūros procedūra. ESTT patvirtino, kad valstybės narės gali nustatyti taisykles, reikalaujančias privalomos ikiteisminio ginčo stadijos (pretenzijos pateikimo) realizacijos, kai sprendžiamas ginčas dėl tiekėjo teisės susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių bylos aplinkybių
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad AB „Amber Grid“ Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis skelbiamų derybų būdu vykdė viešąjį pirkimą „(VPP-2458) UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Kompiuterinių darbo vietų nuomos ir priežiūros paslaugų pirkimas“, kuriame 2022 m. liepos 21 d. Sprendimu patvirtino pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka ir informavo viešojo pirkimo dalyvius, kad sudarytoje tiekėjų pasiūlymų eilėje pirmoji vieta skirta tiekėjo UAB „Baltnetos komunikacijos“ pasiūlymui, antroji vieta – UAB „EIT Sprendimai“, trečioji – ieškovei Telia Lietuva, AB.
19. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurioje prašė panaikinti Sprendimą dėl Pirkimo laimėtojo, iš naujo vertinti UAB „Baltnetos komunikacijos“ pasiūlymą ir jį atmesti kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų. AB „Amber Grid“
2022 m. rugpjūčio 16 d. informavo ieškovę, kad pretenziją atmeta kaip nepagrįstą.
20. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 25 d. pateikė atsakovei prašymą susipažinti su antrosios vietos laimėtojo Pirkime trečiojo asmens UAB „EIT Sprendimai“ pasiūlymu, tačiau šio prašymo atsakovė netenkino. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 26 d., nesutikdama su perkančiosios organizacijos Sprendimu dėl Pirkimo laimėtojo, pateikė ieškinį, kuriuo reiškė vienintelį reikalavimą dėl AB „Amber Grid“ 2022 m. liepos 21 d. rašte „Pasiūlymo eilė, pirkimo laimėtojo nustatymas“ išdėstyto sprendimo pripažinti UAB „Baltnetos komunikacijos“ pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus ir nustatyti laimėjusiu pirkimą panaikinimo.
21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad reikalavimas panaikinti atsakovės
2022 m. liepos 21 d. rašte „Pasiūlymo eilė, pirkimo laimėtojo nustatymas“ išdėstytą sprendimą pripažinti UAB „Baltnetos komunikacijos“ pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus ir nustatyti laimėjusiu pirkimą atmestinas, kadangi ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti šį sprendimą. Ieškovė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, kad ji turi teisinį suinteresuotumą byloje, t. y. gina būtent savo interesą sudaryti Pirkimo sutartį. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, kurios akivaizdžiai leido spręsti apie ieškovės teisinį suinteresuotumą byloje.
Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo
22. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą teismui kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo šiais klausimais: 1) dėl Direktyvos 89/665/EEB 1 straipsnio 1 ir 3 dalies, taip pat 2 straipsnio 1 dalies b) papunkčio nuostatos aiškinimo ir taikymo tokiu atveju, kai tiekėjas siekia pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra, ar jis privalo viename procese kvestionuoti ne tik pirmosios, bet ir antrosios ar žemesnės vietos pasiūlymus, tai yra visus pasiūlymus, kurie pasiūlymų eilėje užėmė aukštesnę vietą nei tiekėjo pasiūlymas?; 2) jeigu būtų teigiamai atsakyta į pirmąjį klausimą, ar tokiu atveju valstybės narės savo teisės aktuose turi nustatyti galimybes tiekėjams susipažinti tik su eilėje pirmąją vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymu, nesuteikus galimybės susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais? Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat prašo kreiptis į ESTT su analogišku pirmuoju klausimu.
23. Pažymėtina, kad šalies pateiktas prašymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės taikymas yra akivaizdus ir dėl jo nekyla jokių pagrįstų abejonių, teismas neturi kreiptis dėl prejudicinio sprendimo. Kilus neaiškumų dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo, tik teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiami teismui, privalo kreiptis dėl teisės išaiškinimo į ESTT (ESTT 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas byloje Joao Filipe Ferreira da Silva e Brito ir kt. prieš Estado portugus, C-160/14, ECLI:EU:C:2015:565).
24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl ieškovės iškeltų Europos Sąjungos teisės normų (Direktyva 89/665/EEB) Lietuvos Respublikos teisėje aiškinimo ir taikymo klausimų nėra poreikio kreiptis į ESTT, jog šis pateiktų išaiškinimą, todėl šį ieškovės prašymą atmetė. Ieškovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, kad, nesikreipus į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, liks neišspręsta teisinė problema – situacija, kai tiekėjas siekia ginčyti perkančiojo subjekto sprendimą dėl pasiūlymų eilės, tačiau neturėdamas teisės susipažinti su antrosios vietos laimėtojo pasiūlymu, to formaliai padaryti negali dėl tariamai nesančio teisinio suinteresuotumo.
25. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ESTT patvirtino, kad valstybės narės gali nustatyti taisykles, reikalaujančias privalomos ikiteisminio ginčo stadijos (pretenzijos pateikimo) realizacijos, kai sprendžiamas ginčas dėl tiekėjo teisės susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymu (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje C-927/19). Kasacinis teismas, vadovaudamasis minėtu ESTT sprendimu, 2022 m. sausio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, nurodė, kad VPĮ (taip pat ir Direktyvoje 89/665) nedetalizuoti skųstini perkančiosios organizacijos sprendimai, todėl perkančiosios organizacijos sprendimas neatskleisti prašomos informacijos (nebūtinai susijusios su kito tiekėjo pasiūlymu) ex lege (pagal įstatymą) yra vienas iš galimų peržiūros procedūros objektų, VPĮ nustatyta tvarka tiekėjui pateikus pretenziją dėl perkančiosios organizacijos sprendimo neišviešinti kito dalyvio pasiūlymo.
26. Lietuvoje galiojant ikiteisminei ginčų nagrinėjimo tvarkai, tiekėjams kyla tam tikrų pareigų ginant savo galimai pažeistas teises, inter alia, laiku ir tinkamai inicijuoti peržiūros procedūrą – pateikti pretenziją (VPĮ 101 straipsnio 3 dalis), o vėliau, esant reikalui, savo teises ginti teisme laikantis įstatyme įtvirtintos specialios tvarkos. VPĮ 102 straipsnio 2 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui.
27. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, neaiškumų ar nesuderinamumo su Direktyva 89/665 šiuo metu galiojančiame teisiniame reglamentavime nėra. Iš nurodyto išaiškinimo darytina išvada, kad tiekėjas turi teisę prašyti susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymu, tačiau perkančiajai organizacijai tokio prašymo netenkinus, savo teisę susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymu turi įgyvendinti, visų pirma, teikdamas perkančiajai organizacijai pretenziją. Šiuo atveju nustačius, kad ieškovė, siekdama susipažinti su antrosios vietos laimėtojo pasiūlymu neinicijavo peržiūros procedūros, nėra pagrindo pritarti ieškovei, kad susipažinti su antrosios vietos laimėtojo pasiūlymu ji formaliai negali dėl tariamai nesančio teisinio suinteresuotumo. Taigi, priešingai, nei kreipimosi į ESTT būtinumą argumentavo ieškovė, Lietuvos teisinėje sistemoje nėra susiklosčiusi situacija, kuomet žemesnėje nei antroji vieta pasiūlymų eilės pozicijoje esantis tiekėjas negali pasinaudoti veiksminga peržiūros procedūra.
28. Tuo tarpu ieškovės nurodomi ESTT 2021 m. gruodžio 21 d. sprendime byloje Nr. C-497/20 pateikti išaiškinimai, kad tiekėjų teisės į perkančiųjų organizacijų peržiūros procedūrą negali paneigti tokios aplinkybės kaip pašalinto dalyvio pasiūlymo eiliškumas, šiuo atveju nėra reikšmingi. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė nepasinaudojo peržiūros procedūra, siekdama ginčyti atsakovės sprendimą neleisti susipažinti su antrosios vietos laimėtojo pasiūlymu. Taip pat atsakovė ikiteismine tvarka neginčijo antrosios vietos laimėtojo pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, nors savo procesiniuose dokumentuose ir nurodė, kad antrosios vietos laimėtojo pasiūlymas gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką ieškovės užimta trečioji vieta Pirkime jai užkirto kelią kvestionuoti antrosios vietos pasiūlymo teisėtumą.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantės prašymo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą tenkinti nėra teisinio pagrindo.
Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo ir ieškovės prašymo išreikalauti įrodymus
30. Kaip jau buvo minėta, ieškovė dėl antroje pasiūlymų eilės vietoje likusio pasiūlymo ir jo vertinimo pretenzijos atsakovei neteikė, tačiau savo teisiniam suinteresuotumui pagrįsti byloje prašė išreikalauti įrodymus (trečiojo asmens UAB „EIT Sprendimai“ Pirkime pateiktą paraišką, pirminį pasiūlymą, galutinį pasiūlymą, su šiais dokumentais pateiktus priedus, pasiūlymo paaiškinimus, susirašinėjimus su atsakove), kurie, ieškovės teigimu, netiesiogiai susiję ne su ieškinio reikalavimais, o su ieškovės teisinio suinteresuotumo pagrindimu, todėl patenka į šios bylos ginčo dalyką.
31. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-184-248/2021).
32. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020).
33. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės pasirinktas teisinio suinteresuotumo pagrindimo būdas, kurį ieškovė siekia realizuoti per UAB „EIT Sprendimai“ įrodymų išreikalavimą (CPK 199 straipsnis), negalimas, kadangi, tokiu atveju būtų paneigtas VPĮ įtvirtintas imperatyvus reikalavimas Pirkimo dalyviams laiku ir tinkamai inicijuoti peržiūros procedūrą – pateikti pretenziją (VPĮ 101 straipsnio 3 dalis), iškreipiama privalomos ikiteisminės procedūros esmė. Minėta, kad ieškovė, pateikusi prašymą susipažinti su antrosios vietos laimėtojo pasiūlymu, dėl atsakovės atsisakymo jį pateikti pretenzijos neteikė.
34. Ikiteisminė viešųjų pirkimų ginčų stadija yra privaloma peržiūros procedūros dalis (CPK 4232 straipsnis). Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti savo netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. e3K-3-406-378/2018).
35. Akivaizdu, kad ieškovei, kuri nesilaikė ikiteisminės tvarkos, šiuo atveju būtų suteikta išskirtinė padėtis prieš kitus Pirkimo dalyvius. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė savo realias galimybes tapti laimėtoja Pirkime ieškinyje grindžia tikimybe, kad, pašalinus UAB „Baltnetos komunikacijos“ iš Pirkimo procedūrų, ieškovė sieks įvertinti UAB „EIT Sprendimai“ pasiūlymo atitikimą Pirkimo sąlygų reikalavimams. Todėl trečiojo asmens UAB „EIT Sprendimai“ dalyvavimo ginčo Pirkime rašytinių įrodymų išreikalavimas būtų nesuderinamas su proceso efektyvumu, koncentruotumu ir ekonomiškumu, nes net jei ieškovei ir pavyktų dėl Pirkimo laimėtojo įrodyti reikalavimų pagrįstumą, ji savo teises galėtų apginti tik naujame teisminiame procese. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad viešųjų pirkimų ginčuose šalys savo interesus turi ginti taip, kad visi reikalavimai būtų pareikšti ir išnagrinėti viename procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-656/2013). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo išreikalauti įrodymus (UAB „EIT Sprendimai“ Pirkime pateiktą paraišką, pirminį pasiūlymą, galutinį pasiūlymą, su šiais dokumentais pateiktus priedus, pasiūlymo paaiškinimus, susirašinėjimus su atsakove) ir nėra pagrindo tokį prašymą tenkinti apeliacinės instancijos teisme.
36. Nors, ieškovės teigimu, jos teisinį suinteresuotumą taip pat patvirtina aktyvūs veiksmai, siekiant susipažinti su antrosios vietos laimėtojo pasiūlymu, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovė prašymą susipažinti su antrosios vietos laimėtojo pasiūlymu pateikė tik vieną dieną prieš pateikiant ieškinį, taip pat tai, kad atsakovei netenkinus tokio ieškovės prašymo, ieškovė neteikė pretenzijos, sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė šiuo atveju nebuvo pakankamai aktyvi, siekdama apginti galimai pažeistą savo interesą. Tuo tarpu atsakovės atsisakymas tenkinti ieškovės prašymą pateikti antrosios vietos laimėtojo pasiūlymą nėra šios bylos dalykas, ieškovė dėl šio atsakovės sprendimo pretenzijos neteikė ir nereiškė ieškinio, todėl teisėjų kolegija dėl ieškovės įrodinėjamo atsakovės pasyvumo plačiau nepasisako.
37. Tai, kad tarp byloje dalyvaujančių asmenų kilo ginčas dėl Pirkimo dokumentų reikalavimų turinio aiškinimo ir, pasitvirtinus ieškovės teiginiams, tai įtakos turėtų ir kitų tiekėjų pasiūlymų vertinimui, teisėjų kolegijos nuomone, yra per daug hipotetinė situacija, kuri negali būti laikoma pakankamu pagrindu pripažinti ieškovės teisinį suinteresuotumą, nesant kitų šį suinteresuotumą pagrindžiančių aplinkybių ir įrodymų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovė turėjo visas galimybes kartu kvestionuoti pirmosios ir antrosios vietos Pirkimo laimėtojų pasiūlymus, tokias aplinkybes žinojo (turėjo žinoti), nes yra atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato). Todėl įvertinus aukščiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat tai, kad apie UAB „EIT Sprendimai“ vietą pasiūlymų eilėje ieškovei buvo žinoma nuo 2022 m. liepos 21 d., tačiau prašymą susipažinti su UAB „EIT Sprendimai“ pasiūlymu ji pateikė tik dieną iki ieškinio pateikimo (2022 m. rugpjūčio 25 d.), neteikė pretenzijos dėl UAB „EIT Sprendimai“ pasiūlymo vertinimo, darytina išvada, kad ieškovės argumentai, kuriais ji grindžia savo teisinį suinteresuotumą šioje byloje, pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmesti kaip neįrodyti.
38. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje neturi suinteresuotumo ginčyti atsakovės Sprendimą. Išvada, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė savo suinteresuotumo, pirmosios instancijos teismui buvo pakankama atmesti ieškinį.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
39. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
41. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė AB „Amber Grid“ ir trečiasis asmuo UAB „Baltnetos komunikacijos“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą.
42. Atsakovė UAB „Amber Grid“ pateikė įrodymus (PVM sąskaitą faktūrą, darbų ataskaitą, mokėjimo nurodymą), kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 407,36 Eur bylinėjimosi išlaidų ir prašo jas priteisti iš ieškovės. Trečiasis asmuo UAB „Baltnetos komunikacijos“ pateikė prašymą atlyginti jos 3 630 Eur dydžio už atstovavimui apeliacinėje instancijoje suteiktas teisines paslaugas patirtas išlaidas. Kartu su prašymu pateikė ir šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (PVM sąskaitą faktūrą ir banko sąskaitos išrašą).
43. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės UAB „Amber Grid“ ir trečiojo asmens UAB „Baltnetos komunikacijos“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimus į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį – 2 314,65 Eur ((1 780,5 Eur (užpraėjusio, t. y. 2022 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis)) x 1,3 (už atsiliepimą į apeliacinį skundą, Rekomendacijų 8.11 punktas)), apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių, todėl atsakovei UAB „Amber Grid“ ir trečiajam asmeniui UAB „Baltnetos komunikacijos“ iš ieškovės priteistina po 2 314,65 Eur kiekvienai bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Amber Grid“, juridinio asmens kodas 303090867, iš ieškovės akcinės bendrovės „Telia Lietuva“, juridinio asmens kodas 121215434, 2 314,65 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiolika eurų, 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Baltnetos komunikacijos“, juridinio asmens kodas 125145862, iš ieškovės akcinės bendrovės „Telia Lietuva“, juridinio asmens kodas 121215434, 2 314,65 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiolika eurų, 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Gintaras Pečiulis
Irmantas Šulcas
Aldona Tilindienė