Civilinė byla Nr. 3K-3-119-684/2015

Teisminio proceso numeris: 2-68-3-28734-2013-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 128.11; 129.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 27 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Vytautas Mitkus, K. B., D. P., atstovaujamas kuratoriaus advokato padėjėjo Rimanto Bielinio, „Danske Bank A/S“, veikiantis per „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialą, VĮ Registrų centras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių elektroninių varžytynių pabaigą, aiškinimo ir taikymo, keliamas klausimas dėl teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalių), įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 185 straipsnio 1 dalies) pažeidimo.  

Antstolis V. Mitkus vykdo Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. išduotą vykdomąjį dokumentą (Nr. 619V/2009) dėl hipoteka užtikrintos 722 448,11 Lt (209 235,44 Eur) skolos ir 6,86 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko ir įkaito davėjo D. P. hipotekos kreditoriaus „Danske Bank A/S“ naudai, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Antstolis 2013 m. liepos 9 d. patvarkymu paskelbė skolininkui priklausančio hipoteka įkeisto turto – 651/1250 dalies žemės sklypo ir 15977/31891 dalių dvibučio gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) – antrąsias varžytynes (Nr. 16083; toliau – varžytynės), jos vyko elektroniniu būdu nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. 10:00:00 val. iki 2013 m. rugpjūčio 19 d. 15:00:00 val.; pradinė turto pardavimo kaina – 177 000 Lt (51 262,74 Eur). VĮ Registrų centro varžytynių protokole, kuriame laikas užfiksuotas milisekundžių tikslumu, nurodyta varžytynių eiga: 2013 m. rugpjūčio 19 d. 14:56:24.63 val. pareiškėja R. M. padidino kainą 13 000 Lt (3765,06 Eur), t. y. nuo 177 000 Lt (51 262,74 Eur) iki 190 000 Lt (55 027,80 Eur); 2013 m. rugpjūčio 19 d. 14:56:44.26 val. pareiškėja atnaujino sistemos duomenis, nekeldama kainos; 2013 m. rugpjūčio 19 d. 14:57:26.37 val. pareiškėja padidino kainą 10 Lt (2,90 Eur) iki 190 010 Lt (55 030,70 Eur); 2013 m. rugpjūčio 19 d. 14:58:09.48 val., 14:58:40.36 val., 14:59:17.41 val. pareiškėja atnaujino sistemos duomenis, nekeldama kainos; 2013 m. rugpjūčio 19 d. 14:59:41.97 val. į varžytynes įsijungė antrasis dalyvis K. B., jis padidino kainą 2 Lt (0,58 Eur), t. y. iki 190 012 Lt (55 031,28 Eur); 2013 m. rugpjūčio 19 d. 14:59:44.35 sistemoje užfiksuota, kad pareiškėja R. M. sumažino kainą 2 Lt (0,58 Eur), o 2013 m. rugpjūčio 19 d. 15:00:00.07 val. – padidino 9988 Lt (2892,72 Eur), t. y. iki 200 000 Lt (57 924 Eur).

VĮ Registrų centro pareiškėjai atsiųstame 2013 m. rugpjūčio 19 d. 15:05 val. elektroniniame pranešime nurodyta, kad elektroninės varžytynės baigėsi, pareiškėja nelaimėjo; pradinė turto kaina – 177 000 Lt (51 262,74 Eur), didžiausia pasiūlyta kaina – 190 012 Lt (55 031,28 Eur). 2013 m. rugpjūčio 22 d. raštu pareiškėja kreipėsi į varžytynes organizavusį antstolį, prašydama varžytynių laimėtoja pripažinti ją, nes jos pasiūlyta 200 000 Lt (57 924 Eur) kaina yra didžiausia, arba paskelbti pakartotines varžytynes. Pasibaigus varžytynėms, elektroninių varžytynių sistemos tvarkytojas VĮ Registrų centras pranešimu informavo antstolį, kad varžytynes laimėjo K. B., pasiūlęs už šį turtą didžiausią kainą – 190 012 Lt (55 031,28 Eur). Suinteresuotas asmuo K. B. visą sumą už varžytynėse įsigytą turtą į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjo 2013 m. rugpjūčio 23 d. Antstolis 2013 m. rugpjūčio 22 d. gavo pareiškėjos skundą dėl elektroninių varžytynių, kuriame nurodyta, kad didžiausią kainą (200 000 Lt, arba 57 924 Eur) pasiūlė ji, pasiūlymas pateiktas 2013 m. rugpjūčio 19 d. 15:00:00 val., todėl pareiškėja turi būti paskelbta varžytynių laimėtoja arba šios varžytynės pripažintinos neįvykusiomis. Antstolis 2013 m. rugpjūčio 22 d. raštu kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas duomenų, pagal kuriuos galėtų patikrinti skunde nurodytą informaciją. Iš VĮ Registrų centro antstolis 2013 m. rugpjūčio 27 d. gavo varžytynių protokolą ir atsakymą, kuriame nurodyta, jog varžytynių metu sistemos sutrikimų neužfiksuota; varžytynes laimėjo didžiausią kainą (190 012 Lt, arba 55 031,28 Eur) pasiūlęs dalyvis, jo pasiūlymas užfiksuotas 14:59:41.97 val.; dalyvė R. M. paskutinį kartą kainą padidino 15:00:00.07 val., t. y. po varžytynių pabaigos.

Pareiškėja pateikė 2013 m. rugpjūčio 27 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu antstolio V. Mitkaus atsisakymą pripažinti ją elektroninių varžytynių laimėtoja ir įpareigoti antstolį pripažinti pareiškėją varžytynių laimėtoja, kaip pasiūliusią didžiausią kainą – 200 000 Lt (57 924 Eur), bei perkelti jai iš varžytynių parduodamo turto pirkėjo teises ir pareigas; nepatenkinus pirmojo skundo reikalavimo, pripažinti elektroninių varžytynių procedūras negaliojančiomis ir įpareigoti antstolį jas pakartoti.

2013 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymu antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, sustabdė vykdymo veiksmus (turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymą) iki įsiteisės teismo sprendimas dėl pareiškėjos skundo ir perdavė šį skundą nagrinėti teismui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino; įpareigojo antstolį V. Mitkų varžytynių Nr. 16083, kurių metu parduota (duomenys neskelbtini), laimėtoja pripažinti R. M., pasiūliusią didžiausią šio turto kainą – 200 000 Lt (57 924 Eur); įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, per tris darbo dienas nuo visos turto kainos sumokėjimo surašyti pareiškėjai Turto pardavimo iš varžytynių aktą.

Teismas nustatė, kad Antstolių informacinė sistema nepriėmė kaip tinkamo pareiškėjos pateikto pasiūlymo dėl 200 000 Lt (57 924 Eur) iš varžytynių parduodamo turto kainos, nes, sistemos duomenimis, jis užfiksuotas 2013 m. rugpjūčio 19 d. 15:00:00.07 val., t. y. praėjus kelioms milisekundėms po varžytynių laiko pabaigos. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad pasiūlymą dėl 200 000 Lt (57 924 Eur) kainos ji pateikė laiku, t. y. nepasibaigus varžytynių laikui (15:00:00 val.) Antstolių informacinės sistemos tvarkytojas VĮ Registrų centras paaiškino, kad varžytynių dalyvio įvesta kaina didžiausios kainos pasiūlymu tampa nuo to momento, kai ji užfiksuojama elektroninių varžytynių sistemos duomenų bazėje. Dalyvio pasiūlyta kaina duomenų bazę pasiekia priklausomai nuo jos tinklo pralaidumo, interneto ryšio patikimumo ir greičio, turimos kompiuterinės technikos spartumo. Pasak elektroninių varžytynių sistemos tvarkytojo, varžytynių dalyvė R. M. paskutinį kartą kainą padidino 15:00:00.07 val., t. y. po varžytynių pabaigos.

Teismas pripažino teisiškai pagrįstais pareiškėjos argumentus, kad varžytynių pradžia ir pabaiga įstatymo ir jį detalizuojančių teisės aktų apibrėžta valandomis, minutėmis ir sekundėmis. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aktualus varžytynių pabaigos laikas nustatytas penkioliktą valandą nulis minučių nulis sekundžių (CPK 713 straipsnio 3 dalis, 2005 m. spalio 27 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcija) 96 punktas). Įstatymų leidėjo nenustatyta, kad varžytynių laikas turi būti skaičiuojamas milisekundžių tikslumu. Ne tik teisės aktuose, reglamentuojančiuose elektroninių varžytynių tvarką, bet ir pačioje varžytynių sistemoje, kuri matoma vartotojams, varžytynių pabaigos laikas apibrėžiamas minutėmis ir sekundėmis, milisekundės nerodomos. Teismas sprendė, kad, esant tokioms aplinkybėms, elektroninių varžytynių sistemos tvarkytojo pateikiamas milisekundžių fiksavimas negali būti absoliutinamas, konkrečiu atveju priimant sprendimą dėl didžiausią kainą pasiūliusio dalyvio ir varžytynių laimėtojo; pažymėjo, kad įstatyme nustatyta, jog varžytynės baigiasi ne iki 15:00:00 val., bet 15:00:00 val. Tai teismui teikė pagrindą daryti išvadą, kad iki 15:00:01 val. pateiktas pasiūlymas laikytinas pateiktu laiku.

Byloje nustatytos elektroninių varžytynių eigos aplinkybės, teismo vertinimu, teikia pagrindą išvadai, kad šiuo atveju elektroninių varžytynių sistema neužtikrino varžytynių esmės – parduoti turtą už maksimalią kainą (CPK 713 straipsnio 7 dalis). Varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio pasiūlyta kaina kartu yra ir turto pardavimo kaina. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių formalus vertinimas ir teisės normų, reglamentuojančių varžytynių vykdymą elektroniniu būdu, taikymas, nesivadovaujant bendraisiais teisės principais, neatitiktų varžytynių instituto tikslų, pažeistų išieškotojo bei skolininko interesus, nes pareiškėja už turtą, parduodamą iš varžytynių, pasiūlė 9988 Lt (2892,72 Eur) didesnę kainą nei kitas varžytynių dalyvis, kurio pateiktą pasiūlymą elektroninė varžytynių sistema užfiksavo kaip didžiausią.

Teismas pažymėjo, kad siekį užtikrinti, jog elektroninių varžytynių metu skolininko turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą, rodo ir Teisingumo ministerijos inicijuojami teisės normų, reglamentuojančių elektroninių varžytynių eigą, pakeitimai: siūloma, kad tais atvejais, jeigu iki varžytynių pabaigos laiko yra gautas bent vienas kainos pasiūlymas, varžytynės būtų pratęsiamos papildomam penkių minučių nulio sekundžių terminui, kurio metu varžytynių dalyviai CPK 713 straipsnyje nustatyta tvarka gali siūlyti kainą už parduodamą turtą; po kiekvieno nustatyta tvarka gauto kainos pasiūlymo varžytynės būtų pakartotinai pratęsiamos penkių minučių nulio sekundžių terminui; varžytynės užbaigiamos, jeigu per penkias minutes nulį sekundžių po paskutinio kainos pasiūlymo negaunamas kitas pasiūlymas. Teisingumo ministerijos taip pat siūloma įtvirtinti reikalavimą, kad, be reikalavimo padidinti tam tikru procentu pradinę kainą, būtų įtvirtintas ir reikalavimas, jog kiekvienas kainos padidėjimas sudarytų ne mažiau kaip tam tikrą procentą didžiausios tuo metu už parduodamą turtą pasiūlytos kainos.

Teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą ir ginti jos, kaip varžytynių dalyvės, teises, įpareigojant antstolį pripažinti pareiškėją varžytynių laimėtoja, kaip varžytynių dalyvę, pasiūliusią didžiausią kainą už parduodamą turtą (CPK 713 straipsnio 7 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuotojo asmens K. B. atskirąjį skundą, 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

Teismas rėmėsi CPK 694 straipsnio 3 dalimi, 713 straipsniu, Sprendimų vykdymo instrukcija, VĮ Registrų centro direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. v-7 patvirtintu Naudojimosi elektroninių varžytynių sistema tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas); nurodė, kad varžytynės vykdomos antstolio skelbime apie varžytynes nurodytu laiku (CPK 713 straipsnio 3 dalis), varžytynių pradžia yra skelbime apie varžytynes nurodytos darbo dienos dešimta valanda nulis minučių nulis sekundžių, o pabaiga – po septynių dienų penkiolikta valanda nulis minučių nulis sekundžių. Varžytynės vyksta didinant kainą už varžytynėse parduodamą turtą. Kainos didinimo taisyklės nustatytos CPK 713 straipsnio 4 dalyje, varžytynių laimėtoju pripažįstamas tas varžytynių dalyvis, kuris pasiūlė didžiausią kainą (CPK 713 straipsnio 7 dalis). Nustatęs, kad ginčas kilo dėl to, ar antstolių informacinė sistema pagrįstai nepriėmė kaip tinkamo pareiškėjos pateikto pasiūlymo dėl 200 000 Lt (57 924 Eur) iš varžytynių parduodamo turto kainos, nes, sistemos duomenimis, jis užfiksuotas 2013 m. rugpjūčio 19 d. 15:00:00.07 val., teismas pažymėjo, jog CK 1.117 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad naikinamajam terminui pasibaigus, kaip šiuo atveju, išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad bet koks kainos kėlimas po 15:00:00 val. laikytinas atliktu praleidus terminą ir varžytynių dalyvis netenka teisės būti paskelbtu varžytynių laimėtoju. Be to, teismas pažymėjo, kad Lietuvių kalbos žodyne nurodyta, jog vartojant prielinksnį „iki“ siekiama nurodyti galutinį tašką, o siekiant įskaityti į atitinkamą intervalą būtina vartoti žodį „imtinai“, priešingu atveju galutiniu tašku tampa iki nurodyto laiko, vietos ribos einantis taškas. Pagal „Lietuvių kalbos žodyną“ prielinksnis „iki“ reiškia ribą, iki kurios priartėjama, bet neperžengiama. Teismas sprendė, kad varžytynių dalyvis kainą pakelti gali iki 15:00:00 val., o ne iki 15:00:01 val., ir konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prailgino varžytynių pabaigos terminą. Alternatyvūs varžytynių pabaigos terminai negalimi, nes jie imperatyviai nustatyti įstatyme.

Teismas pažymėjo, kad Aprašo 24 punkte aiškiai įtvirtina, jog dalyvio pasiūlyta kaina laikoma priimta, kai iki varžytynių pabaigos ji užfiksuojama duomenų bazėje. Remdamasis VĮ Registrų centro 2013 m. rugpjūčio 19 d. varžytynių protokolu, VĮ Registrų centro antstoliui adresuotu 2013 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. (1.11.14)s-3633, teismas konstatavo, kad pareiškėja paskutinį kainos siūlymą atliko jau pasibaigus varžytynėms, šis siūlymas pirmiau nurodytoje sistemoje užfiksuotas kaip neatitinkantis reikalavimų. Kitų sistemos trikdžių VĮ Registrų centras neužfiksavo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad varžytynių dalyvio K. B. 2013 m. rugpjūčio 19 d. 14:59:41.97 turto kainos pasiūlymas atliktas tinkamai ir laikytinas didžiausiu ginčo varžytynėse.

Teismas nurodė, kad varžytynių instituto tikslai turi būti pasiekti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, nepažeidžiant kitų proceso šalių ir suinteresuotų asmenų teisių. CPK nustatyta varžytynių vykdymo eiga apribota laike, todėl varžytynių rezultatai negali būti vertinami tik pagal maksimalios kainos kriterijus. Pirmosios instancijos teismo rėmimasis galimais Teisingumo ministerijos inicijuojamais teisės normų, reglamentuojančių elektroninių varžytynių eigą, pakeitimais nepagrįstas, nes teismas privalo vadovautis egzistuojančiomis teisės normomis, o ne dar nepatvirtintu teisiniu reglamentavimu.

              III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Dėl netinkamo teisės normų, reglamentuojančių elektroninių varžytynių pabaigą, aiškinimo ir taikymo. Pagal CPK 713 straipsnio 3 dalį, Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktą varžytynių pabaigos laikas skaičiuojamas valandomis, minutėmis ir sekundėmis. Varžytynių laimėtoju pripažįstamas tas dalyvis, kuris pasiūlė didžiausią kainą (CPK 713 straipsnio 7 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 103 punktas, Aprašo 25 punktas). Dalyvio pasiūlyta kaina laikoma priimta, kai iki varžytynių pabaigos ji užfiksuojama sistemos duomenų bazėje (Aprašo 24 punktas). Pareiškėjos paskutinė pasiūlyta kaina užfiksuota elektroninių varžytynių sistemoje. Fiksavimo laikas pagal vartotojams matomus ir apibrėžtus teisės aktuose parametrus – 2013 m. rugpjūčio 19 d. 15:00:00 val., pagal sistemos tvarkytojo protokolo duomenis– 15:00:00.07 val. (detalizuotas iki milisekundžių). Paskutinis pareiškėjos kainos pasiūlymas vertintinas kaip pateiktas laiku ir ji pripažintina laimėjusia varžytynes, nepriklausomai nuo varžytynių sistemos sugeneruoto „elektroninio“ sprendimo. Byloje nustatyta reikšminga faktinė aplinkybė, kad ši kaina užfiksuota sistemoje dar iki elektroninių varžytynių procedūros nutraukimo (uždarymo), t. y. iki to momento, kai konkrečiose varžytynėse dalyviams programiškai nebeleidžiama atlikti jokių veiksmų (kelti kainos, siųsti duomenų ir pan.) ir kai sistema nebepriima (nefiksuoja) duomenų, nors ir išsiųstų iš dalyvio kompiuterio iki varžytynių pabaigos, tačiau dėl tam tikrų priežasčių (tinklo pralaidumo, duomenų teikimo spartos, sistemos apkrovimo ir kt.) laiku negautų sistemoje. Byloje nenustatytos objektyvios priežastys, dėl kurių programa neįskaitė pareiškėjos paskutinės kainos kaip pakeltos. Pažymėtina, kad varžytynių sistemoje atliktų operacijų laikas apvalinamas iki sekundžių arba rodomas tik sekundžių tikslumu. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kainos pateikimo laiką ir jos tinkamumą, nepagrįstai taikė praplėstą iki milisekundžių laiko formatą, nenustatytą varžytynes reglamentuojančiuose teisės aktuose, taigi netinkamai aiškino ir taikė CPK 713 straipsnio 3 dalies, Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkto nuostatas. Teisės aktuose neapibrėžto ir dalyviams nežinomo laiko formato naudojimas nustatant laimėjusį pasiūlymą nesuderinamas su skaidrumo, teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principais. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nepasisakė (dėl pareiškėjos argumentų), ar kainos pasiūlymas, gautas 15:00:00 val., laikomas pateiktu laiku. Pažymėtina, kad civilinius santykius, kur milisekundžių skaičiavimas turi neabejotinai lemiamą reikšmę nustatant juridinių faktų laiką, reglamentuojančiose taisyklėse tai konkrečiai įtvirtinta (pvz., sporto veikloje, automobilių lenktynėse). Elektroninės sistemos, plačiai naudojamos civiliniuose komerciniuose santykiuose, konkrečioms operacijoms fiksuoti taiko universalų laiko formatą be milisekundžių (pvz., banko operacijų, elektroninio pasirašinėjimo, kainų statymo elektroniniuose aukcionuose laikui fiksuoti). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad pirmosios instancijos teismo išvados vertintinos kaip neteisėtas varžytynių pabaigos laiko prailginimas. Pažymėtina, kad šiuo atveju objektyviai pasiūlytos kainos fiksavimo laikas sistemoje sutapo su varžytynių pabaigos laiku (15:00:00), apibrėžiamu teisės aktuose ir nustatytu pačioje sistemoje. Be to, kaip teigia pats sistemos administratorius, paskutinėmis sekundėmis sistema labai apkraunama, nes visos Lietuvoje vykstančios varžytynės baigiasi vienodu laiku, todėl šiek tiek ilgiau galėtų trukti duomenų apdorojimas, tačiau visais atvejais sistemoje atliekamos operacijos negalėtų peržengti 15:00:00.(99) ribos ir būti fiksuojamos, pavyzdžiui, 15:00:01 ar 15:00:02 val.

Dėt teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų nesilaikymo, vertinant faktinius duomenis byloje. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino byloje konstatuotų faktinių aplinkybių visumos ir panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamasis vieninteliu faktu dėl praleistų milisekundžių, kuriam suteikė lemiamą reikšmę nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste. Akimirkos sureikšminimas (suabsoliutinimas) esant užfiksuotai didžiausiai kainai, viršijančiai ne 2 Lt (0,58 Eur), o beveik 10 000 Lt (2896,20 Eur) prieš tai pakeltą kainą, šioje situacijoje nesuderinamas su protingumo ir teisingumo principais bei varžytynių instituto paskirtimi. CPK 3 straipsnio 1, 7 dalių bei 185 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimai turėjo lemiamą įtaką neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui. Varžytynių instituto tikslas – parduoti skolininko turtą už didžiausią kainą ir taip siekti efektyviausio kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimų patenkinimo, kartu – skolininko skolos mažinimo, o ne patenkinti turto pirkėjų (dalyvių) interesą pasiūlyti kuo mažesnę kainą, pasinaudojant ribotomis sistemos veikimo prasme kitų pirkėjų galimybėmis pasiūlyti didesnę kainą. Varžytynių institutas vykdymo procese neturėtų būti tapatinamas su elektroniniais aukcionais, kuriuose nėra priverstinio turto realizavimo elemento, o patys pardavėjai (turto savininkai) nustato pardavimo sąlygas, įvertindami komercinę riziką. Remdamasi CPK pakeitimais ir šių pakeitimų įstatymo projekto medžiaga, Teisingumo ministerija ėmėsi iniciatyvos pakeisti realaus varžymosi negalinčios užtikrinti elektroninių varžytynių tvarkos reglamentavimą (CPK 713 straipsnis), o Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. gegužės 15 d. priėmė įstatymą dėl CPK normų, reglamentuojančių bendrą varžytynių vykdymo tvarką, pakeitimų. Suteikiant prioritetą varžytynių instituto tikslui, skolininko ir išieškotojos interesams, akcentuotinas ir varžytynių dalyvių elgesys. Rašytiniai įrodymai bei suinteresuoto asmens K. B. paaiškinimai liudija apie jo ketinimus piktnaudžiauti savo teisėmis ir laimėti varžytynes ne siūlant didžiausią kainą, o tik manipuliuojant sistemos veikimo ypatumais. Tokie kainos didinimai (2 Lt, arba 0,58 Eur) ne tik neužtikrina jokių turtinių interesų patenkinimo, bet ir morališkai žemina suinteresuotus efektyvesniais turto pardavimo rezultatais skolininką bei jo kreditorių. Dėl K. B. akivaizdaus piktnaudžiavimo savo subjektine teise, ji neturėtų būti teismo ginama (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie varžytynių tikslus (parduoti turtą už didžiausią kainą) ir instituto paskirtį, papildomai atkreipė dėmesį į įstatymų leidėjo siekius užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą inicijuojamais CPK 713 straipsnio ir kitų teisės aktų pakeitimais, kurie galėtų eliminuoti šiuo metu egzistuojančius varžymosi dėl turto kainos trūkumus. Paminėdamas siūlomą įtvirtinti elektroninių varžytynių tvarką, pirmosios instancijos teismas šioje byloje netaikė įstatymo projekto nuostatų, o spręsdamas ginčą rėmėsi tik galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais varžytynių vykdymo tvarką, jų pabaigos laiką. Varžytynių tikslas realizuoti turtą už maksimalią kainą ir antstolio pareiga siekti tiek kreditoriaus, tiek skolininko interesų apsaugos buvo įtvirtinti CPK ir Antstolių įstatyme iki elektroninių varžytynių tvarkos įsigaliojimo (2013 m. sausio 1 d.), todėl jie nelaikomi teisinio reglamentavimo naujovėmis ir nesietini tik su numatomais pakeitimais. Nesant pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatytoms faktinėms aplinkybėms pritaikė negaliojančias teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismo argumentai laikytini nepagrįstais.

Suinteresuotasis asmuo (kreditorius) „Danske Bank A/S“ pateikė pareiškimą, kuriuo prisideda prie pareiškėjos kasacinio skundo.

Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo K. B. prašo pareiškėjos kasacinį skundą atmesti. Jis nurodo tokius nesutikimo su pareiškėjos kasaciniu skundu argumentus, kurie iš esmės sutampa su apeliacinės instancijos teismo motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, kartu yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikia nustatyti, ar bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias elektroninių varžytynių pabaigą.

Dėl elektroninių varžytynių pabaigos laiko

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje aktualus teisės normų, reglamentuojančių elektroninių varžytynių pabaigą, taikymo ir aiškinimo klausimas, kuris svarbus nustatant elektroninių varžytynių laimėtoją.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad priverstinai vykdant teismo sprendimą siekiama užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą, t. y. užtikrinti tokį varžytynėse parduodamo turto realizavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus bei garantuotų varžytynių dalyviams galimybę, laikantis varžytynių tvarką reglamentuojančių teisės aktų, efektyviai ir sąžiningai dalyvauti varžytynėse.  

Nuo 2013 m. sausio 1 d. varžytynės vykdomos elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje. Varžytynes organizuoja antstolis, elektroninės Antstolių informacinės sistemos tvarkytojas yra VĮ Registrų centras.

Elektroninės varžytynės, dėl kurių rezultatų atsiradusių padarinių yra kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje, vyko nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. 10:00:00 val. iki 2013 m. rugpjūčio 19 d. 15:00:00 val., nustatyta pradinė turto pardavimo kaina – 177 000 Lt (51 262,74 Eur). Nurodytu laikotarpiu vykdytų elektroninių varžytynių tvarka buvo reglamentuojama specialiųjų  CPK ir kitų teisės aktų normų, t. y. CPK 713 straipsnio (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-72 redakcija), Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 1R-321 redakcija), VĮ Registrų centro direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. v-7 (2013 m. gegužės 28 d. įsakymo redakcija) patvirtinto Naudojimosi elektroninių varžytynių sistema tvarkos aprašo. CPK 713 straipsnio 3 dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkto nuostatose konkrečiai apibrėžtas varžytynių pradžios ir  pabaigos laikas – nustatyta, kad varžytynių laikas skaičiuojamas valandomis, minutėmis ir sekundėmis: varžytynių pradžia – darbo dienos dešimta valanda nulis minučių nulis sekundžių, o pabaiga – po septynių dienų penkiolikta valanda nulis minučių nulis sekundžių. Varžytynių laimėtoju pripažįstamas tas dalyvis, kuris pasiūlė didžiausią kainą (CPK 713 straipsnio 7 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 103 punktas, VĮ Registrų centro direktoriaus  2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. v-7 (2013 m. gegužės 28 d. įsakymo redakcija) patvirtinto Naudojimosi elektroninių varžytynių sistema tvarkos aprašo 25 punktas). Dalyvio pasiūlyta kaina laikoma priimta, kai iki varžytynių pabaigos ji užfiksuojama sistemos duomenų bazėje (Aprašo 24 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos (kasatorės) paskutinės pasiūlytos kainos dydžio (200 000 Lt, arba 57 924 Eur), jos pasiūlymo gavimo (fiksavimo) fakto ir laiko. Šiuo konkrečiu atveju byloje kilo ginčas, ar antstolių informacinė sistema pagrįstai nepriėmė kaip tinkamo pareiškėjos pateikto pasiūlymo dėl 200 000 Lt (57 924 Eur) iš varžytynių parduodamo turto kainos, nes, sistemos duomenimis, jis užfiksuotas 2013 m. rugpjūčio 19 d. 15:00:00.07 val.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos pasiūlytos 200 000 Lt (57 924 Eur) kainos fiksavimo laikas elektroninių varžytynių sistemoje pagal vartotojams matomus ir apibrėžtus teisės aktuose parametrus yra 2013 m. rugpjūčio 19 d. 15:00:00 val., t. y. iki teisės aktais nustatytos varžytynių pabaigos, tačiau pagal sistemos tvarkytojo protokolo duomenis detalizuotas iki milisekundžių – 15:00:00.07 val. Taigi nagrinėjamoje byloje pateiktinas ginčui išspręsti aktualus išaiškinimas dėl praplėsto iki milisekundžių laiko formato taikymo ir pačios milisekundžių reikšmės vertinimo pareiškėjos pasiūlytos didžiausios kainos atžvilgiu.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė elektroninių varžytynių pabaigą reglamentuojančias teisės normas. Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos kainos pateikimo laiką ir jos tinkamumą, be pagrindo taikė praplėstą iki milisekundžių laiko formatą, nenustatytą elektronines varžytynes reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl netinkamai aiškino ir taikė CPK 713 straipsnio 3 dalies ir Sprendimų vykdymo instrukcijos (2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. IR-321 redakcija) 96 punkto nuostatas. Šiuo aspektu, nusprendžiant dėl elektroninių varžytynių pabaigos ir atitinkamai dėl varžytynių rezultato, pagrįstomis tinkamu minėtų elektronines varžytynes reglamentuojančių teisės aktų, galiojusių varžytynių organizavimo metu, aiškinimu ir taikymu pripažintinos pirmosios instancijos teismo išvados. Elektroninių varžytynių sistemos tvarkytojo (VĮ Registrų centro) pateikiamas milisekundžių fiksavimas negali būti absoliutinamas konkrečiu atveju priimant sprendimą dėl elektroninėse varžytynėse didžiausią kainą pasiūliusio dalyvio ir varžytynių laimėtojo. Tai, kad įstatymo įtvirtinta, jog varžytynės baigiasi ne iki 15:00:00 val., bet 15:00:00 val., teikia pagrindą daryti išvadą, kad iki 15:00:01 val. pateiktas pasiūlymas, ką nagrinėjamos bylos atveju padarė pareiškėja, laikytinas pateiktu laiku.

Konkrečios ir pagal elektroninių varžytynių metu galiojusį pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą padarytos pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjos pripažinimo varžytynių laimėtoja dera ir su CPK 713 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta esmine varžytynių nuostata – varžytynių laimėtoju pripažįstamas tas varžytynių dalyvis, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio pasiūlyta kaina kartu yra ir turto pardavimo kaina. Tai atitinka ir varžytynių specifinius tikslus, kad priverstinai vykdant teismo sprendimą būtų siekiama užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą, t. y. užtikrinti tokį varžytynėse parduodamo turto realizavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus Be to, byloje nustatytų faktinių aplinkybių formalus vertinimas ir teisės normų, reglamentuojančių varžytynių vykdymą elektroniniu būdu taikymas, nesivadovaujant bendraisiais teisės principais, ne tik neatitiktų varžytynių instituto tikslų, bet ir pažeistų išieškotojo bei skolininko interesus, nes už turtą, parduodamą iš varžytynių, pareiškėja pasiūlė kainą, 9988 Lt (2892,72 Eur) didesnę už pasiūlytą kito varžytynių dalyvio – K. B., kurio pateiktą pasiūlymą elektroninė varžytynių sistema užfiksavo kaip didžiausią (CPK 3 straipsnis 1 dalis).

Nurodytais argumentais kolegija konstatuoja, kad tinkamu galiojusių ir elektronines varžytynes reglamentavusių teisės aktų aiškinimu ir taikymu pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama, paliekama galioti pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 346 straipsnis 2 dalis 1 punktas).   

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 16,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš antstolio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį.

Priteisti valstybei iš antstolio Vytauto Mitkaus 16,34 Eur (šešiolika Eur 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                        Gražina Davidonienė

  Virgilijus Grabinskas

                 Janina Stripeikienė