Nr. DOK-446

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19724-2024-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės 

susipažinusi su 2026 m. sausio 29 d. paduotu

n u s t a t ė :

Ieškovas L. C. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 30 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos, priteistas 2 344,83 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

 Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai, priteisdami ieškovui tik 2 344,83 Eur turtinės žalos atlyginimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, 6.251 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1311 straipsnio 6 dalį, pažeidė CPK 185 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl visiško nuostolių atlyginimo principo bei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo. Ieškovo įsitikinimu, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, jis patyrė 7 919,83 Eur tiesioginių nuostolių.

2. Teismai, priteisdami ieškovui tik 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, vadovavosi neaktualia kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (toliau – EŽTT). Neturtinės žalos dydį teismai susiejo išskirtinai su žalos dydžiais, priteisiamais bylose dėl per ilgo baudžiamojo proceso trukmės. Tačiau per ilga baudžiamojo proceso trukmė ir neteisėtas baudžiamasis procesas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui yra netapatūs dalykai. Teismai neįvertino ieškovui padarytos neturtinės žalos dėl neteisėto baudžiamojo proceso nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2023 m. sausio 20 d. suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Teismai nepasisakė, kaip jų nurodyti precedentai iš kasacinio teismo ir EŽTT praktikos yra panašūs į ieškovo situaciją, o jei panašūs, tai pagal kokius konkrečius faktinius duomenis taip sprendžiama. Ieškovo vertinimu, teismų nurodytos aplinkybės, į kurias buvo atsižvelgta nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį (ieškovas savo veiksmais prisidėjo prie ilgos proceso trukmės; baudžiamojo proceso metu taikytų apribojimų rūšys; baudžiamasis procesas nutrauktas nereabilituojančiais pagrindais; ieškovas neįrodė, kad neteko darbo ir negalėjo susirasti kito savo kompetenciją ir išsilavinimą atitinkančio darbo ar turėjo kitų itin neigiamų praradimų), negali mažinti neturtinės žalos dydžio.

3. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui tik 1 500 Eur atstovavimo išlaidų, pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pritarė atstovavimo išlaidų sumažinimui.

            Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

        Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                           Donatas Šernas

                                                                                                               Agnė Tikniūtė

                                                                                                               Jūratė Varanauskaitė