Civilinė
byla Nr. 3K-3-183/2011
Teisminio
proceso Nr. 2-57-3-01096-2009-4
Procesinio sprendimo kategorija 124 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Zigmo
Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. S., A. L. ir R. L.
kasacinį skundą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį dėl proceso pagal
pareiškėjų L. S., A. L. ir R. L. prašymą atnaujinimo civilinėje byloje Nr.
2-427-524/2008 pagal ieškovų L. S., A.
L. ieškinį atsakovui G. S. dėl atidalijimo iš
bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo G. S. priešieškinį
ieškovams L. S. ir A. L. dėl
naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatis tvarkos nustatymo; tretieji asmenys:
M. S. ir J. S.
Teisėjų kolegija
n u s
t a t ė :
I. Prašymo esmė
Pareiškėjai prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.
2-427-524/2008, išnagrinėtoje pagal ieškovų L. S., A. L. ieškinį atsakovui G. S. dėl
atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovo G.
S. priešieškinį ieškovams L. S. ir A.
L. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais tvarkos
nustatymo; tretieji asmenys: M. S. ir J.
S.; šią bylą išnagrinėjus, panaikinti tą Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria
pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas, dalį,
kuria G. S. pripažinta nuosavybės teisė į (duomenys
neskelbtini) esančius statinius: 1) ūkinį pastatą-garažą (unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini); 2) pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
3) ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinta asmeninės
nuosavybės teisė į 4 326 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),
dalį „B“, kurią sudaro šio sklypo 1269,90 kv. m ir kuri grafiškai pažymėta
žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčių pasidalijimo projekte
pagal brėžinį „Pasidalijimo planas, Variantas 2“, ir dėl šių dalių palikti
galioti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą; panaikinti
nutarties dalį, kuria paskirstytas žyminis mokestis; pakeisti Klaipėdos
apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį dėl G.
S. priteistos kompensacijos ir priteisti iš A. L. ir L. S. kompensaciją pagal rinkos kainą už jiems atitenkančias
atsakovo ūkinių pastatų ir žemės sklypo dalis. Pareiškėjai nurodė, kad 2009 m.
rugsėjo 8 d. sužinojo apie aplinkybes, sudarančias pagrindą procesui atnaujinti
pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktus; taip pat prašė įtraukti į
procesą R. L.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių
esmė
Klaipėdos
apygardos teismas 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi atsisakė CPK 368 straipsnio 1
dalies pagrindu atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje
Nr. 2-427-524/2008; sprendė, kad terminas 2009 m. spalio 14 d. prašymui atnaujinti
procesą paduoti prasidėjo 2008 m. lapkričio 4 d., kai buvo priimtas ir
paskelbtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, baigėsi – 2009 m. vasario 4
d. Teismas taip pat nenustatė, kad galimas proceso atnaujinimas pagal CPK 366
straipsnio 1 dalies 9 punktą; pareiškėjai nenurodė, kad teismai netaikė
konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikėjo taikyti, ir
nenustatė jai taikyti svarbių bylos aplinkybių.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
pareiškėjų ir trečiojo asmens M. S. atskiruosius skundus,
2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo
2010 m. gegužės 24 d. nutartį. Kolegija atskleidė proceso atnaujinimo instituto
esmę, paskirtį ir tikslus; pažymėjo, kad šio instituto taikymas galimas, tik
esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar
subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio
24 d. nutartis civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir
S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008
m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ v.
VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; kt.). Proceso
atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio
apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms
klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms ir nėra priemonė
bylinėtis ir vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje J.
V. K.. v. G. M.,
bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje
byloje M. R. v. I. R.,
bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Kauno
apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“,
bylos Nr. 3K-3-499/2008; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. liepos 25 d.
sprendimas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina, (bylos Nr. 48553/99);
2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje V. v. Rusija (bylos Nr. 8564/02).
Teisėjų
kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo proceso
atnaujinimo klausimą, nes nepasisakė dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7
punktuose įtvirtintų pagrindų, kuriais rėmėsi pareiškėjai; kolegija pašalino šį
pažeidimą, bet pirmosios instancijos teismo nutartį pripažino teisėta ir
pagrįsta. Kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėjai nurodė duomenis apie
tai, kad teismai civilinėje byloje neatsižvelgė į jų pateiktus VĮ Registro
centro duomenis ir tai esą paaiškėjo, tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Išvadai,
ar ši aplinkybė pripažintina proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1
dalies 2 punktą pagrindu, pagrįsti kolegija rėmėsi bylos duomenimis ir nustatė,
kad teismai jais rėmėsi; šios aplinkybės pareiškėjams turėjo būti
žinomos, nes jie teismo procese buvo aktyvūs, domėjosi teismų priimtais
procesiniais sprendimais; kita vertus, pareiškėjų nurodytą su įrodymų vertinimu
susijusią aplinkybę kolegija pripažino labiau atitinkančia CPK 366 straipsnio 1
dalies 9 punkto prasmę; taip iš esmės sprendė ir pirmosios instancijos teismas,
nes nagrinėjo proceso atnaujinimo klausimą ne CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto,
bet 9 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad spręsti,
ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos
taikymo klaida yra aiški ir ar tai yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte
nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, yra teismo diskrecijos teisė (CPK 370
straipsnio 3 dalis). Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama
kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia
taikyti, netaikymas arba jos netinkamas taikymas; teisės normos taikymo klaida
turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą
(nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje L. L. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos
Nr. 3K-3-392/2007). Pareiškėjai procesiniuose dokumentuose nuosekliai teisės
normos taikymo klaidą siejo su faktinių aplinkybių vertinimo klaida, kuri esą
nulėmė atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės parinktą netinkamą būdą,
tačiau kolegija sprendė priešingai ir pažymėjo, kad netinkamas faktinių
aplinkybių vertinimas negali būti suprantamas kaip aiški teisės normos taikymo
klaida; kita vertus, apeliacinis procesas byloje šiuo atveju taip pat paneigia
proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą galimumą.
Kolegija
taip pat nelaikė, kad procesas atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7
punkto pagrindu, nors atskirajame skunde nurodyta, jog pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismai sprendimuose nusprendė dėl ieškovės A. L. sutuoktinio
R. L. (neįtraukto į bylą asmens) teisių ir pareigų. Vienam
iš sutuoktinių reiškiant ieškinį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių
nuosavybės gynimo, preziumuojama, kad tai daroma abiejų sutuoktinių sutikimu ir
kad sutuoktinis, teikiantis tokį ieškinį, kartu atstovauja ir kito sutuoktinio
interesams (CK 3.92 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas, 3 dalis).
Kolegijos vertinimu tai reiškė, kad A. L. teismo proceso
metu atstovavo savo ir sutuoktinio interesams.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kasatoriai (pareiškėjai L. S., A. L. ir R. L.)
prašo panaikinti apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų nutartis,
atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-427-524/2008, perduoti bylą
nagrinėti iš naujo pirmosios arba apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis
skundas grindžiamas šiais argumentais.
1.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto.
1.1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad
netinkamas įrodymų vertinimas nėra pagrindas procesui pagal CPK 366 straipsnio
1 dalies 9 punktą atnaujinti, nes nekvalifikuotinas kaip aiški teisės normos
taikymo klaida, yra nepagrįsta. Šiuo atveju teismai pažeidė CPK 185 straipsnyje
įtvirtintas taisykles, nes Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko
išrašo 2007 m. rugsėjo 6 d. duomenims nesuteikė didesnės įrodomosios galios,
kaip tai reglamentuota CPK 197 straipsnyje; proceso teisės normos taikymo
klaida nulėmė netinkamą materialiosios teisės normos, t. y. CK 4.80
straipsnio 2 dalies, taikymą. Šią teisės normą taikant tinkamai, bendraturčiui,
kurio dalis, palyginus su kitais bendraturčiais, bendrojoje dalinėje nuosavybėje
yra gerokai mažesnė, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju
priteisiama kompensacija už jo dalį bendrojoje nuosavybėje, nereikalaujant jo
sutikimo. Registrų išrašo duomenyse nepatvirtinama, kad žemės sklypo (duomenys
neskelbtini) bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios
ir kad kiekvienam atitenka po 1/3 dalį; atsakovui G. S. priklauso
tik 882/4326 arba 1/5 dalis žemės sklypo. Dėl atsakovo turimos gerokai mažesnės
žemės dalies bendrojoje nuosavybėje negalėjo būti padalytas šis sklypas, jam pripažįstant
asmeninės nuosavybės teisę į 1269,9 kv. m; atsakovui už jo dalį galėjo būti priteista
kompensacija. Atidalijus atsakovui žemės sklypo ir dalies ūkinių pastatų dalį
natūra, pažeisti kiti teisės aktai; nesuderinta žemės sklypo, į kurį atsakovui
pripažinta asmeninės nuosavybės teisė, plano su gretutinių žemės sklypų
savininkais, todėl pažeistas aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr.
D1-384 Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“
(Žin., 2004, Nr. 116-4347) nustatytas trijų metrų iki kaimyninio sklypo ribos atstumo
reikalavimas; be to, apeliacinės instancijos teismo patvirtintas žemės sklypo
atidalijimo planas neatitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvaros projektų
rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimų (patvirtintos žemės ūkio ir
aplinkos ministrų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513), kad namų
valdos sklypas formuojamas taip, jog į jį patektų sodybos statiniai, sodas,
kiti sodybos želdiniai; atsakovo pasiūlytas ir apeliacinės instancijos teismo
priimtas žemės sklypo padalijimo variantas neatitinka namų valdos sampratos,
atsakovui priskirtame sklype auga vaismedžiai, yra dalis kiemo ir pagrindinis kelias
į kiemą, todėl namų valda liktų be dalies kiemo ir būtų pažeistas namų valdos
funkcionalumas, įrengiant naują kelią būtų padaryta žalos jos paskirčiai.
1. 2. Apeliacinės instancijos teismas padarė
aiškią CPK 312 straipsnio nuostatų taikymo klaidą. Byla pirmosios instancijos
teisme išnagrinėta pagal ieškovų ieškinį ir atsakovo priešieškinį, kuriuo jis prašė
nustatyti naudojimosi daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarką,
bet neprašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Naudojimosi bendru
daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra
savarankiški bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai. Bylos
nagrinėjimo pirmąja instancija ribas pagal bendrąją taisyklę lemia bylos šalių
pareikšti reikalavimai bei reikalavimų faktinis pagrindas. Šiuo atveju ieškovai
prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o atsakovas nesiekė bendrosios
dalinės nuosavybės pasibaigimo, todėl jis apeliaciniame skunde negalėjo kelti
reikalavimų, kurių nepareiškė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Dėl to apeliacinis procesas vyko, pažeidžiant CPK 320 straipsnio reikalavimus; teismas
savo iniciatyva atidalijo atsakovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip išėjo
už apeliacinio skundo ribų, taigi padarė aiškią bei esminę CPK 320 straipsnio
nuostatų taikymo klaidą, neatsižvelgė į teismų praktikos šiuo klausimu
nuostatas.
2. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7
punkto.
Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs
pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atidalijimo iš bendrosios dalinės
nuosavybės byloje taikęs atidalijimą natūra bei atsakovui priteisęs žemės
sklypo ir ūkinių pastatų dalis, o už jam tenkančią gyvenamojo namo dalį –
kompensaciją pinigais, pasisakė dėl ieškovės A. L. sutuoktinio
R. L., kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą,
turtinių teisių į didelės vertės nekilnojamąjį turtą; jo dalyvavimas laikytinas
būtinu ir privalomu, nes byloje kilusio ginčo išnagrinėjimas susijęs su labai
didelės vertės nekilnojamojo turto teisinio režimo nustatymu, kuris turi įtakos
(ar ateityje gali turėti) sutuoktinių finansinei padėčiai (CPK 366 straipsnio 1
dalies 7 punktas).
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351
straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties ir kasacinio
skundo turinio darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl
proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktuose
nustatytais pagrindais. Kasacinis teismas pasisako dėl šių įstatymo normų aiškinimo
ir taikymo.
Proceso atnaujinimo instituto samprata ir teismų praktika
aiškinant ją
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso
atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai ir pažymėta,
kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi
galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų
teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos ; 2007 m.
birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V.
K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2007 m.
spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v.
Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2007; 2007 m. spalio 24 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V.
ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007;
2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities
viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr.
3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko
administracija, L. B., D. Ž. ir kt.,
bylos Nr. 3K-3-183/2010; kt.). Šio proceso teisės instituto tikslas toks pats,
kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti
teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant
patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų
saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota
aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis nebūtų priemonė dar kartą
pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų
vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008
m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB
„Parama“, UAB „Deklitas“, J. S. ir kt., bylos Nr.
3K-7-57/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., Valstybės
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB
„Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės
24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v.
Klaipėdos apskrities viršininko administracija, L. B., D. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010; kt.)
Dėl proceso atnaujinimo instituto reikšmės ir paskirties
išsamiai, remiantis formuojama Lietuvos Respublikos teismų praktika bei Europos
Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartyje,
priimtoje civilinėje byloje A. K. v. V. I., bylos Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. kovo 21 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB
„Energetinės statybos pramonė“ ir UAB „Energetinės statybos projektai“,
bylos Nr. 3K-3-121/2011). Taigi nagrinėjamojoje byloje dėl proceso atnaujinimo
instituto reikšmės ir paskirties plačiau nepasisakoma.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2
punkte nustatytu pagrindu
CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią
esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi
bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai
aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos
nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme atnaujinti
procesą, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvieji, bet ir objektyvieji
sužinojimo kriterijai. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra
reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę
bylai.
Apeliacinės
instancijos teismas dėl šio proceso atnaujinimo pagrindo konstatavo, kad
pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vadovavosi apeliantų nurodytais VĮ
Registrų centro duomenimis. Tai pareiškėjams turėjo būti žinoma, nes jie teismo
procese buvo aktyvūs (t. y. teikė įrodymus, dalyvavo teismo posėdžiuose,
tiriant įrodymus, teikė prašymus, davė teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, kt.),
domėjosi teismų priimtais procesiniais sprendimais civilinėje byloje Nr.
2-427-524/2008.
Kasacinis
teismas sutinka su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis.
Pažymėtina, kad, nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą, pareiškėjai naudojosi
advokatų pagalba. Nagrinėjant tokį pareiškėjų prašymą, jie nenurodė naujų
esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos
nagrinėjimo metu. Tokių nenurodyta ir kasaciniame skunde. Remdamiesi šiuo
pagrindu, pareiškėjai iš esmės neigia teismų išvadas, t. y. nesutinka su teismų
padarytu įrodymų vertinimu. Tačiau įrodymų vertinimas negali būti sutapatinamas
su CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu,
todėl apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo pagrindu
procesas negali būti atnaujinamas.
Dėl
proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu
CPK
366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesas gali būti
atnaujinamas, jei sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos
nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.
Viena
iš proceso atnaujinimo instituto ypatybių yra ta, kad teisė kreiptis į teismą
su prašymu atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje
civilinėje byloje suteikiama ne tik tos bylos šalims, tretiesiems asmenims, t.
y. asmenims, kurių nenaudai priimtas teismo sprendimas (nutartis), bet ir į
bylos nagrinėjimą neįtrauktiems asmenims, jeigu įsiteisėjęs teismo sprendimas
(nutartis) pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365
straipsnio 1 dalis).
Tam, kad procesas galėtų būti atnaujinamas šiuo pagrindu,
nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos
nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas
sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365
straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
civilinėje byloje pagal P. L. D. prašymą atnaujinti
procesą, bylos Nr. 3K-3-69/2005; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje civilinėje byloje pagal G. V. prašymą
atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-380/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis ,
priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Swedbank“ prašymą
atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-42/2010).
Prašymą atnaujinti procesą kartu su kitais pareiškėjais
padavė pareiškėjos A. L. sutuoktinis R.
L., kuris nebuvo įtrauktas nagrinėjant bylą dėl atidalijimo iš bendrosios
dalinės nuosavybės. Šioje byloje teismai išsprendė bendraturčių, t. y.
savininkų L. S., A. L. ir G. S., teisių ir pareigų klausimus. Žemesniosios instancijos
teismai sprendimuose nepasisakė dėl ieškovės A. L. sutuoktinio
R. L. teisių ir pareigų. Pažymėtina, kad triplike (T. 2,
b. l. 53) atsakovas nurodė, kad ieškovu turėtų būti nurodytas ir ieškovės A. L. sutuoktinis R Lėlis. Tripliko kopija išsiųsta ieškovų
atstovams (byla Nr. 2-427-524/2008; T. 2, b. l. 55). Taigi šiems buvo žinoma
apie galimą R. L. suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau
neprašyta šio asmens įtraukti dalyvauti byloje. Iš duomenų, esančių bylose dėl
atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir proceso atnaujinimo, darytina
išvada, kad ieškovės A. L. ir jos sutuoktinio R. L. interesai sutampa. Taigi jų siekis atnaujinti procesą
byloje vertintinas kaip priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo
naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, kartu ir kaip piktnaudžiavimas
proceso atnaujinimo institutu. Kasacinis teismas daro išvadą, kad teismai
pagrįstai konstatavo, jog neatnaujintinas procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies
7 punkto pagrindu.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte
įtvirtintu pagrindu sąlygų
CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas
gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime
(nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas
(nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos
generalinis prokuroras prašymus atnaujinti procesą šiame punkte nustatytu pagrindu
taip pat turi teisę paduoti ir dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo
peržiūrėti apeliacine tvarka.
Pagal šią įstatymo normą proceso atnaujinimo pagrindas yra
aiški teisės normos taikymo klaida. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje
praktikoje pripažįstama, kad klaidos aiškumo turinys yra teismo vertinimo
dalykas. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro
sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus
regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė,
bylos Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-58/2007;
2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-110/2011;
kt.).
Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos
taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios
aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių
bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas,
vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai;
neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs
atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio
25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo M.
R. prašymą, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje S. T. v. AB
„Energetinės statybos pramonė“ ir UAB „Energetinės statybos projektai“,
bylos Nr. 3K-3-121/20). Civilinėje byloje Nr. 2-427-524/2008 buvo sprendžiamas
atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Apeliacinės instancijos teismas
pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atidalijo atsakovui G. S. priklausančią dalį natūra. Apeliacinės instancijos
teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, pakeisdamas Klaipėdos apygardos teismo
2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir atidalydamas natūra G.
S. priklausančią dalį, rėmėsi viso turto verte. Tai, kad, ieškovų L. S. ir A. L. nuomone, teismas nukrypo
nuo nuosavybės teisės dalių negali būti vertinama kaip aiški teismo padaryta
klaida. Ieškovų argumentais yra pagrindžiama ne aiški teisės normos taikymo
klaida, bet abejojama įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis teismų
išvadomis.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas taikomas tada, kai
nustatoma aiški teisės normos taikymo klaida, padaryta pirmosios instancijos
teismo sprendime, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Ši nuostata yra
imperatyvioji, nes ji pagal asmens prašymą negali būti taikoma, kai sprendimas
(nutartis) buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šiuo atveju pirmosios
instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tai reiškia,
kad procesas civilinėje byloje Nr. 2-427-524/2008 negali būti atnaujinamas
CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Minėta, kad pagal šį punktą
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę paduoti prašymus
atnaujinti procesą ir dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti
apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos
ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus
miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005; 2005 m. birželio 6 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje Mažeikių rajono savivaldybės Vaikų
teisių apsaugos skyrius v. M. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-198/2005; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje AB ,,flyLAL-Lithuania Airlines“ ir kt. v. VĮ Tarptautinis
Vilniaus oro uostas, bylos Nr.
3K-3-247/2010).
Teismai tinkamai taikė proceso atnaujinimą
reglamentuojančias įstatymo normas ir vadovavosi formuojama teismų praktika,
todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjų L. S., A. L. ir R.
L. prašymas panaikinti įsiteisėjusį teismo sprendimą, paliktina galioti.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
Kasacinės instancijos teismas patyrė 90,88 Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. balandžio 19 d. pažyma.
Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorių
(CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79,
96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a
r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Priteisti iš L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys
neskelbtini), 30,29 Lt (trisdešimt litų 29 ct) išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Priteisti iš A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys
neskelbtini), 30,29 Lt (trisdešimt litų 29 ct) išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Priteisti iš R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys
neskelbtini), 30,29 Lt (trisdešimt litų 29 ct) išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis
yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus
Laužikas
Zigmas
Levickis
Algis
Norkūnas