Pranešėjas V. Bavėjanas Baudžiamoji byla Nr. 1A-44/2005 m.
Teisėjas A. Paštuolis Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1 (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2005 m. vasario 21 d. Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano,
teisėjų: Viktoro Kažio, Svajūno Knizlerio,
sekretoriaujant Rimai Ulasevičienei,
dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisausksienei,
gynėjai Reginai Eltermanienei,
nuteistajam A.P.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A.P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A.P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu aštuoneriems metams.
Vadovaujantis BK 64 str., bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2003 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta dviejų metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų, ją atliekant pataisos namuose.
Priteista iš A. P. valstybinei ligonių kasai 40 Lt už I. K. gydymą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
A. P. nuteistas už tai, kad 2003 m. liepos 22 d., apie 4 val. 30 min., Alytaus pataisos namų, esančių Ulonų g. 8a, Alytuje, gyvenamosios zonos, nuteistųjų 18-o būrio 2-ame miegamajame dėl asmeninių nesutarimų tyčia peiliu ne mažiau kaip du kartus dūrė nukentėjusiajam I.K. į kairį petį bei kaklą, padarydamas kiauryminę durtinę-pjautinę kaklo žaizdą su skydliaukės bei ją maitinančių kraujagyslių pažeidimu, kiauryminiu trachėjos pažeidimu, dėl ko I. K. dėl kiauryminės durtinės-pjautinės kaklo žaizdos su skydliaukės bei ją maitinančių kraujagyslių pažeidimu, kiauryminiu trachėjos pažeidimu mirė, tai yra tyčia jį nužudė.
Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti apygardos teismo nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę. Teigia, kad nuosprendyje nurodytos aplinkybės neatitinka įvykio faktinių aplinkybių. Įvykio metu jo veiksmai buvo spontaniški, nulemti staiga susiklosčiusių aplinkybių, nukentėjusiajam smogė nežiūrėdamas kur pataikys, traukdamasis ir bėgdamas iš kambario. Teigia, kad neturėjo tikslo nužudyti nukentėjusiojo. Kadangi anksčiau gydėsi ambulatoriškai dėl ūmių charakterio pokyčių, depresijos ir kitų psichikos sutrikimų, todėl prašo paskirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą apklausti liudytojas V. B. ir N. M., bei tuo pažeidė BPK 178 str. 6 p. nuostatas. Nurodo, kad bylos tyrimo metu pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. ir BPK 181 str. nuostatos.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą patenkinti, o prokurorė - atmesti.
Skundas atmetamas.
Iš apeliacinio skundo prasmės seka, kad nuteistasis neneigdamas savo kaltės, ginčija teismo nustatytą tyčios turinį bei bausmės dydį.
Apygardos teismo nuosprendyje konstatuojama, kad A. P. į 18-o būrio miegamąjį atėjo turėdamas tikslą sužaloti miegantį I.K. Šiam pašokus iš lovos apeliantas tyčia smogė nukentėjusiajam du kartus peiliu į kairį petį ir kaklą, ko pasėkoje šis nuo gautų sužalojimų mirė. Nustatęs tokias nusikaltimo padarymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. P. veikė netiesiogine tyčia.
Kolegijos nuomone, įvertinus panaudotą įrankį, padarytų sužalojimų kiekį ir pobūdį, jų lokalizaciją, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, galima diskutuoti ar A. P. veikė netiesiogine, tiesiogine konkretizuota ar tiesiogine nekonkretizuota tyčia. Tačiau kitaip įvertinti tyčios turinį ar kryptingumą kolegija, neišeidama iš apeliacinio skundo ribų, neturi teisės (BPK 320 str. 3 d. 4 d.).
Visiškai akivaizdu, kad A. P. į nusikaltimo padarymo vietą atėjo ne pažiūrėti į miegantį I.Kovalčiuką. Taip pat nekyla jokių abejonių, kad apeliantas veikė ne didelio susijaudinimo ar būtinosios ginties būklėje. Nuteistojo nusikalstamos veikos juridiniam įvertinimui taip pat neturi jokios reikšmės tai, kad nukentėjusysis buvo nužudytas sėdintis, o ne miegantis, kaip to siekė pats A. P. .
Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimų, teisingai konstatavo, jog apeliantas I.Kovalčiuką nužudė dėl asmeninių nesutarimų. Taigi, pirmosios instancijos teismas apelianto veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 1 d.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos N. M. ir V.B. nenurodė jokių įvykio tyrimui reikšmingų aplinkybių. Todėl jas apklausinėti apeliacinės instancijos teisme nėra būtinumo.
Nuteistajam bausmė paskirta laikantis BK 54 str. reikalavimų, t.y. atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. A. P. už tyčinį nužudymą, padarytą laisvės atėmimo vietoje, paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė yra mažesnė už sankcijos vidurkį. Dar labiau ją sušvelninti nėra pagrindo.
Priešingai apelianto teiginiams, A. P. ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė pageidavimų dalyvauti jo prašymu atliekamuose tyrimo veiksmuose. Jis ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo pareiškęs noro susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Todėl apelianto teiginiai apie tariamus BPK 178 str. 6 d. ir 181 str. 1 d. pažeidimus neatitinka tikrovės.
Nuteistasis nenurodo kuo pasireiškė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pažeidimai, padaryti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Todėl į šį deklaratyvų apeliacinio skundo argumentą kolegija neturi galimybės atsakyti.
Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Valdimaras Bavėjanas
Teisėjai: Viktoras Kažys
Svawjūnas Knizleris