Nuorašas
Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1202/2011
Teisėjas Olegas Šibkovas Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.4.6.3.1.,2.4.6.3.2.
.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio mėn. 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Punio,
sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei, Renatai Novickienei,
dalyvaujant prokurorui Tadeušui Osipovičiui,
gynėjui adv. Adomui Liutvinskui,
nuteistajam J. D.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (UAB (duomenys neskelbtini) turto įgijimas apgaule) 200 MGL (26000 Lt) dydžio bauda.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (UAB (duomenys neskelbtini) turto įgijimas apgaule) J. D. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 3 p. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) konfiskuoti iš J. D. 140000 Lt, gauti iš nusikalstamos veikos apgaule įgyjant UAB (duomenys neskelbtini) turtą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
J. D. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis, 2003 m. lapkričio mėn. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, apgaule, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 140000 Lt, o būtent:
J. D., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), 2003-10-01 registruotos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos registro tarnyboje, kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) akcininko UAB (duomenys neskelbtini) atstovu kreipėsi į kitą asmenį, norėdamas įsigyti už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį PVM sąskaitą – faktūrą su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai bendrovei (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas, bei tokiu būdu, apgaule savo naudai įgyti UAB (duomenys neskelbtini) pinigus, sumokėtus už fiktyvias paslaugas, nurodytas suklastotoje PVM sąskaitoje faktūroje, bei pateikė šiam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus ir nurodė kokios paslaugos turėtų būti įrašytos minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje, kaip tariamai suteikiamos UAB (duomenys neskelbtini). Šis asmuo toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš J. D. gautus duomenis įrašė į jo valdomos ir realiai jokios veiklos nevykdančios UAB (duomenys neskelbtini) vardu įsigytą PVM sąskaitos faktūros blanką LEB Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie minėtos įmonės tariamai UAB (duomenys neskelbtini) suteiktas remonto paslaugas už 140000 Lt sumą bei prie minėtos PVM sąskaitos faktūros pridedamus dokumentus 2003-10-27 statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), lokalinę sąmatą, atliktų darbų aktą už 2003 m. lapkričio mėn., 2003 m. lapkričio mėn. pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, bei minėtus suklastotus dokumentus pateikė pasirašyti nominaliems UAB (duomenys neskelbtini) vadovams, pastariesiems pasirašius dokumentuose, šis asmuo minėtus suklastotus dokumentus pateikė J. D., kuris būdamas UAB (duomenys neskelbtini) akcininko UAB (duomenys neskelbtini) atstovu, toliau tęsdamas nusikalstamą veiklą, žinodamas, kad pagal šio asmens jam pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus sandoris nėra įvykęs, apgaule įtikino UAB (duomenys neskelbtini) direktorių J. R., kad paslaugos, nurodytos UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitoje-faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) realiai UAB (duomenys neskelbtini) suteiktos ir, kad jis neva pats pasirūpino šių paslaugų priėmimu. J. R. apgaulės įtakoje pasirašė šiuos UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus ir šiuos žinomai suklastotus ir netikrus dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko paslaugų bendrai 140000 Lt sumai įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, bei kaip atsiskaitymą už neva suteiktas paslaugas 2003-11-26 mokamuoju pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) bankas pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Banke (duomenys neskelbtini) 140 000 Lt.
Kitas asmuo, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš UAB (duomenys neskelbtini) bankinės sąskaitos šiuos pervestus pinigus bankomatuose nuėmė grynais, grynus pinigus atidavė pirmiau minėtam asmeniui, kuris Vilniaus mieste, perdavė šiuos pinigus J. D., be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą, tokiu būdu, J. D. veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis apgaule, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 140000 Lt.
J. D. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su A. K. ir jo suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariais A. K., R. A. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, 2003 m. lapkričio mėn. - 2004 m. balandžio mėn. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, apgaule, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 94669,51 Lt, o būtent:
J. D., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), 2002-06-05 registruotos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos registro tarnyboje, kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), akcininku kreipėsi į A. K., norėdamas įsigyti už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį PVM sąskaitų – faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai bendrovei (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas, bei tokiu būdu, apgaule savo naudai įgyti UAB (duomenys neskelbtini) pinigus, sumokėtus už fiktyvias paslaugas, nurodytas suklastotose PVM sąskaitose faktūrose, bei pateikė A. K. UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus ir nurodė kokios paslaugos turėtų būti įrašytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai suteikiamos UAB (duomenys neskelbtini). A. K., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš J. D. gautus duomenis įrašė į faktiškai A. K. organizuotos grupės narių valdomos ir realiai jokios veiklos nevykdančios UAB (duomenys neskelbtini) vardu įsigytus PVM sąskaitų faktūrų blankus (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), LEB Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie minėtos įmonės tariamai UAB (duomenys neskelbtini) suteiktas remonto paslaugas už bendrą 94669,51 Lt sumą bei prie minėtų PVM sąskaitų faktūrų pridedamus dokumentus 2003-11-03 statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), lokalinę sąmatą, atliktų darbų aktą už 2003 m. lapkričio mėn., 2003 m. rugpjūčio mėn. Pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, 2004-04-07 statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), lokalinę sąmatą, atliktų darbų aktą už 2004 m. balandžio mėn. Pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę bei minėtus suklastotus dokumentus pateikė pasirašyti nominaliems UAB (duomenys neskelbtini) vadovams R. A. ir V. J., pastariesiems pasirašius dokumentuose, A. K. minėtus suklastotus dokumentus pateikė J. D., kuris būdamas UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, toliau tęsdamas nusikalstamą veiklą, žinodamas, kad pagal A. K. jam pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus sandoriai nėra įvykę, apgaule įtikino UAB (duomenys neskelbtini) direktorių L. Š., kad paslaugos, nurodytos UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose-faktūrose (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) realiai UAB (duomenys neskelbtini) suteiktos ir, kad jis neva pats pasirūpino šių paslaugų priėmimu. L. Š. apgaulės įtakoje pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) pažymą apie atliktų darbų vertę 44669,51 Lt sumai, atliktų darbų aktą už 2003 m. 11 mėn. 44669,51 Lt sumai, kitus minėtus dokumentus pasirašius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, šiuos žinomai suklastotus ir netikrus dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko paslaugų bendrai 94669,51Lt sumai, įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, bei kaip atsiskaitymą už neva suteiktas paslaugas mokamaisiais pavedimais 2003-12-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-04-05 Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) bankas pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) 94669,51 Lt.
A. K. organizuotos grupės narys R. A., toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš UAB (duomenys neskelbtini) bankinės sąskaitos šiuos pervestus pinigus bankomatuose nuėmė grynais, grynus pinigus atidavė A. K., kuris Vilniaus mieste, perdavė šiuos pinigus J. D., be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią organizuotos grupės nariai pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą, tokiu būdu, J. D. veikdamas bendrininkų grupe su A. K. organizuotos grupės nariais A. K., R. A., V. J. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais nariais, apgaule, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 94669,51 Lt.
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. (epizode dėl UAB (duomenys neskelbtini) 140 000 Lt piniginių lėšų pasisavinimo sukčiavimo būdu) ir jam paskirta 200 MGL bauda bei jį dėl šios veikos išteisinti; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo konfiskuota 140 000 Lt; likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BK 182 str., 72 str. nuostatas, nepagrįstai konstatavo jo veiksmuose esant sukčiavimo požymių. Be to, padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį byloje. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, turinčių esminės reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui.
Apelianto teigimu, byloje nėra įrodymų, kad jis būtų gavęs 140 000 Lt ar kitą sumą iš UAB (duomenys neskelbtini) ir/ar A. K.. Priešingai, kaip pažymėta pačiame nuosprendyje, apklausiamas A. K. nurodė, jog „Atsimena, kad J. D. buvo perduoti nelegaliai išgryninti pinigai, tačiau ar tai buvo UAB (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini) pinigai, neatsimena”. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis (J. D.) nuteistas už veikas, susijusias su UAB (duomenys neskelbtini), kur A. K. perduodavo jam išgrynintus UAB (duomenys neskelbtini) pinigus. Taigi, nėra paneigta ir pats A. K. neneigė, kad jis kalbėjo būtent apie UAB (duomenys neskelbtini) epizodus, kurių buvo net keletas. A. K. teisme nurodė, jog grąžinami pinigai nebūdavo kaip nors pažymėti, nurodant kurios įmonės tai yra pinigai. A. K. nepatvirtino, kad būtų perdavęs jam (J. D.) konkrečiai UAB (duomenys neskelbtini) pinigus. Beje, tokių parodymų nepakankamumą faktui apie pinigų grąžinimą J. D. konstatuoti pripažino pats pirmosios instancijos teismas, išteisindamas jį UAB (duomenys neskelbtini) epizode. Be to, pats A. K. teisme patvirtino, kad ne visi 2004-08-05 apklausos protokole užfiksuoti parodymai yra teisingi. Išskyrus A. K. parodymus, kurie nepatvirtino pinigų perdavimo fakto, šį faktą patvirtinančių kitų įrodymų byloje nėra. Teismas nepagrįstai, neva, pinigų perdavimą jam (J. D.) grindė Vilniaus apygardos teismo 2007-11-16 nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas dėl veikų, susijusių tik su UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų panaudojimu. UAB (duomenys neskelbtini) epizodas minėtame nuosprendyje nebuvo tiriamas. Tuo tarpu, A. K. duodamas parodymus, jog pažįsta J. D. bei yra jam grąžinęs pinigų (nepatvirtindamas, jog tai UAB (duomenys neskelbtini) pinigai), būtent ir kalbėjo apie UAB (duomenys neskelbtini) pinigų grąžinimą. O tai, apelianto nuomone, nėra pagrindas savaime spręsti, kad A. K. analogiškus veiksmus vykdė ir UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Visus su pastarąja įmone susijusius veiksmus vykdė B. I., su kuriuo A. K. susipažino per apeliantą. A. K. apklausos teisme metu patvirtinto, kad be J. D. lankydamasis pas jį dėl UAB (duomenys neskelbtini), bendravo ir su kitais tose patalpose dirbusiais asmenimis (byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog B. I. būtent ir dirbo tose pačiose patalpose kaip ir apeliantas). Taigi, apelianto įsitikinimu, jo teiginiai, kad UAB (duomenys neskelbtini) reikalais rūpinosi ir galimai su A. K. bendravo ne jis, o B. I., įrodymais nebuvo paneigti. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu teismas nepagrįstai konstatavo, kad jam buvo perduoti UAB (duomenys neskelbtini) pinigai.
Apeliantas skunde nurodo ir tai, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriama aplinkybė, kad jo turtas būtų padidėjęs dėl inkriminuojamų veiksmų, todėl teismas neturėjo faktinio pagrindo teigti, kad turtas „nebuvo rastas <...> nebuvo nustatytas”. Byloje A. K. nepatvirtinus, kad jis perdavė J. D. kokias nors pinigines lėšas, teismas šioms abejonėms pašalinti turėjo nustatyti, ar jis (J. D.) nepraturėjo atitinkama suma. To nenustačius, nėra pagrindo teigti, kad jis (J. D.) būtų sukčiavimo būdu įgijęs UAB (duomenys neskelbtini) turtą. Teismo teiginiai, kad jis gali būti suinteresuotas tokį turtą slėpti, todėl nėra tikslinga šios aplinkybės tirti, neturi juridinės reikšmės, nes būtent teismo pareiga yra vykdyti teisingumą ir nustatyti tiesą byloje. Tokiu būdu teismas netirdamas bylai svarbių aplinkybių, apelianto nuomone, padarė esminį BPK pažeidimą, sutrukdžiusį teisingai išspręsti bylą.
Byloje nenustatyta, kad dėl 140 000 Lt pervedimo į UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) būtų patyrusi žalos. Taigi, apelianto nuomone, nėra būtinojo sudėties požymio - padarinių, pasireiškiančių žala. UAB (duomenys neskelbtini) nei jam (J. D.), nei kam nors kitam nėra pareiškusi jokių turtinių pretenzijų (tą patvirtina šios įmonės 2009-09-16 raštas). Teismo teiginys, esą, UAB (duomenys neskelbtini) nereiškia jokių pretenzijų dėl to, kad „ją atstovauti teisę turintys asmenys yra suinteresuoti, kad toks pareiškimas paduotas nebūtų”, nėra pagrįstas jokiu byloje esančiu įrodymu, todėl laikytinas subjektyvia teismo nuomone, prielaida, kuria negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Juolab, UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2010-01-22 iškelta bankroto byla ir ją atstovauja nepriklausomas, visų kreditorių interesus turintis užtikrinti bankroto administratorius, kuris be kita ko turi teisę patikrinti įmonės sudarytus sandorius ir teismine tvarka juos ginčyti (LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 2 d. 8 p.). Vilniaus apygardos teismo 2010-09-22 nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta bankrutavusia. Jokių reikalavimų nei kreditoriai, nei bankroto administratorius jam (J. D.) nereiškė, kas tik dar kartą patvirtina, kad pastaroji įmonė jokios žalos nepatyrė (nepriklausomai nuo to, kas inicijavo lėšų pervedimą į UAB (duomenys neskelbtini)). UAB (duomenys neskelbtini) nurodžius, kad jokia žala J. D. veiksmais jai nėra padaryta, nėra pagrindo konstatuoti BK 182 str. padarinių.
Apeliantas skunde pažymi, kad jis davė nuoseklius parodymus, jog UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta gauti paramą ir rekonstruoti sulčių gamyklą (duomenys neskelbtini) kaime, todėl už paskolos pinigus ir turėjo būti vykdomi šie darbai. Žala įmonei būtų, jeigu gautos lėšos būtų buvusios panaudotos ne gamyklos remonto ir paleidimo darbams. Byloje tokia aplinkybė nenustatyta. Priešingai, tiek jis, tiek liudytojais apklausti J. R., L. Š., A. K. nurodė, kad remonto ir gamyklos paleidimo darbais rūpinosi UAB (duomenys neskelbtini) vienos iš akcininkių sutuoktinis B. I.. Šie liudytojai patvirtino, kad gamykla buvo suremontuota ir pradėjo veiklą. Tą patvirtina ir byloje gynėjo pateikti rašytiniai dokumentai. Apelianto teigimu, nėra paneigti jo argumentai, jog visos lėšos, tame tarpe ir iš UAB (duomenys neskelbtini)jo žiniomis, B. I. buvo panaudotos sulčių gamyklai remontuoti bei gamybai pradėti. Teismas, atmesdamas jo gynėjo prašymą apklausti liudytojais L. L., A. N., S. I., B. I., šių aplinkybių netyrė, todėl padarė esminį BPK pažeidimą, neleidusį išsamiai ir teisingai ištirti visų įrodymų bei priimti teisingą sprendimą.
Teismas nepagrįstai nurodė, jog jokie statybos remonto darbai, nurodyti PVM sąskaitoje – faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atlikti ir tą esą patvirtina specialisto išvada bei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-06-26 nuosprendis, turintis prejudicinę galią. Teismas nepaneigė aplinkybės, kad tokie sąskaitoje nurodyti darbai, nepaisant to, kad juos galėjo atlikti ne sąskaitoje nurodyta įmonė, bet kiti asmenys, yra padaryti. Be to, šioje byloje minėtas nuosprendis neturi prejudicinės galios ir juo nėra teisinio pagrindo vadovautis, kadangi toje byloje jis (J. D.) nedalyvavo tiriant aplinkybes bei įrodymus, negalėjo dėl jų pasisakyti, užduoti klausimų bylos dalyviams. Tokia teismo motyvacija patvirtina gynėjo nagrinėjant bylą ne kartą išsakytus teiginius dėl nepagrįsto bylų atskyrimo, kadangi byloje asmens kaltė tokiu atveju neteisėtai grindžiama kito proceso rezultatu (nuosprendžiu) ir tokios bylos aplinkybės automatiškai kaip jau nustatytos naudojamos šioje byloje. Tokiu būdu tai gali būti prilyginama asmens nuteisimui už akių, kas iš esmės suvaržo kaltinamojo teises gintis. Be to, kaip matyti iš specialisto išvados, specialistas pats sandorių realumo netyrė, o išimtinai rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo pareigūno užduotyje pateikta pradine, tinkamai nepatikrinta, informacija. Todėl darytina išvada, kad toks „tyrimas” yra nepakankamas ir neatitinka specialisto tyrimui bei išvadai keliamų reikalavimų (BPK 89-90 str.).
Apelianto nuomone, byloje nėra ir duomenų, leidžiančių teigti, jog jis UAB (duomenys neskelbtini) veikiančios per J. R., atžvilgiu panaudojo apgaulę. Apelianto teigimu, jis neapgavo J. R.. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme jis (J. D.) teigė, kad nedavė jokių nurodymų nei J. R., nei kitam kokiam UAB (duomenys neskelbtini)atstovui dėl piniginių lėšų UAB (duomenys neskelbtini) pervedimo. Apklausiamas teisme pats J. R. taip pat patvirtino, kad apeliantas jam jokių nurodymų nedavė ir jo neapgavo. Todėl J. R. patvirtinus, kad jokios apgaulės iš jo (apelianto) pusės nebuvo, teismas neturėjo faktinio pagrindo konstatuoti, kad visgi J. R. J. D. buvo apgautas. Konstatavęs priešingai teismas padarė esminį BPK pažeidimą, pasireiškusį neteisingu aplinkybių nustatymu ir įvertinimu.
Apeliantas nurodo, jog jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, kad visus gamyklos (duomenys neskelbtini) kaime remonto bei paleidimo darbus organizavo (samdė darbininkus, pirko medžiagas, vykdė apmokėjimus) bei prižiūrėjo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkės A. S. sutuoktinis B. I., turėjęs įgaliojimą veikti akcininkės vardu. Tą patvirtino liudytojais apklausti J. R., L. Š., A. K.. Teismas bei prokuroras atmetė gynėjo prašymą apklausti minėtąjį B. I., apie kurį L. Š. paminėjo dar 2006-09-15 apklausos metu, nors būtent šio asmens apklausa yra labai svarbi bylos aplinkybėms dėl vykdytų darbų ir jų priežiūros patvirtinti. B. I. gynėjui skirtame rašte (pateikta į bylą) patvirtino, kad jis vykdė gamyklos remonto bei paleidimo darbų organizavimą bei apmokėjimą. Nepagrįstas ir susiklosčiusiai verslo praktikai prieštaraujantis, apelianto nuomone, teismo teiginys, esą B. I. neužėmė jokių pareigų UAB (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo įtakoti UAB (duomenys neskelbtini) ir/ar J. R.. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) verslo prasme buvo betarpiškai susijusios įmonės, nes antroji buvo įsteigta tam, kad koordinuotų iš paramos fondo gaunamos paramos perdavimą UAB (duomenys neskelbtini). Todėl verslo praktiką atitinka, kai vienos iš akcininkių sutuoktiniui, iškėlusiam iniciatyvą pradėti sulčių gamybos verslą ir šią sritį išmanančiam, yra suteikiami įgaliojimai kuruoti šią veiklos sritį. Tiek pagal teisės aktus, tiek pagal verslo praktiką tokiu atveju atliekamiems veiksmams, srityse, kuriose akcininkai yra pasidaliję veiklą nėra privalomi jokie formalūs įgaliojimai ar rašytiniai susitarimai. J. R. žinojo, kad sulčių gamyklos reikalais rūpinasi B. I., todėl nebuvo pagrindo abejoti jo prašymais ir jų nevykdyti. Taigi, jeigu visgi J. R. buvo suklaidintas ir realiai už perverstus 140 000 Lt darbai (nepriklausomai nuo juos atlikusio subjekto) nebuvo padaryti, tokiu atveju suklaidinusiu asmeniu laikytinas būtent B. I., nes tik jis, o ne apeliantas realiai kontroliavo gamyklos remonto darbus. Tačiau, kaip minėta, teismas atsisakė apklausti B. I., todėl laikytina, kad byloje nėra ištirtos visos aplinkybės, ko pasėkoje priimtas nepagrįstas nuosprendis. Beje, aplinkybę, kad būtent B. I. galėjo suklaidinti J. R. netiesiogiai patvirtina L. Š. parodymai, kad neretai B. I. galimai klastojo L. Š. parašus.
Taip pat apelianto įsitikinimu, nepagrįsta yra skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria iš jo BK 72 str. 2 d. 3 p. pagrindu konfiskuota 140 000 Lt, esą, kaip iš UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtai įgytas turtas. Kaip aukščiau jau buvo minėta, byloje nėra įrodymų, kad jam būtų perduoda 140 000 Lt ar kita UAB (duomenys neskelbtini) pinigų suma. Vienintelis pinigus teoriškai galėjęs perduoti A. K. nepatvirtino, kad būtų juos perdavęs. Nei teismas, nei ikiteisminio tyrimo subjektai netyrė, ar jis (J. D.) gavo kokias nors lėšas, ar jo turtas padidėjo tokia lėšų suma. Byloje nėra įrodymų, kad jis būtų davęs nurodymą ar kitaip liepęs, juo labiau, panaudodamas apgaulę, J. R. pervesti 140 000 Lt į UAB (duomenys neskelbtini). Taigi byloje nėra nustatyta ir įrodyta esminė BK 72 str. 2 d. 3 p. taikymui aplinkybė - pinigų iš nusikalstamos veikos gavimas. Visos teismo išvados remiasi išimtinai prielaidomis, o kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nuosprendis prielaidomis negali būti grindžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-20 nutarimo Nr. 40, 3.1.8. punktas).
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė skundą atmesti.
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu pagal LR BK 182 str. 2 dalį dėl UAB (duomenys neskelbtini) 140 000 litų pasisavinimo sukčiavimo būdu bei jo atžvilgiu taikytu turto konfiskavimu pagal LR BK 72 str. nuostatas, motyvuodamas tuo, kad jis šios nusikalstamos veikos neįvykdė.
Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacine tvarka baudžiamąją bylą daro, išvadą, kad apeliantas J. D. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 182 str. 2 dalį (UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu). Apylinkės teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, vadovaudamasis byloje ištirtų įrodymu visuma.
Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti kolegijai pagrįstą išvadą, jog J. D. įvykdė šią nusikalstamą veiką. Jo kaltė pilnai įrodyta iš dalies paties nuteistojo parodymais, liudytojų A. K., A. K. parodymais, byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.
Nors nuteistasis J. D. neigia gavęs pagal UAB „Investicijų analizės biuras“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) 140 000 litų už tariamai suteiktas paslaugas, tačiau byloje ištirtų įrodymų visuma paneigia šiuos nuteistojo argumentus.
J. D., apklaustas įtariamuoju 2004 06 17 baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) parodė, kad A. K. pasiūlymu sutiko „padaryti“ „juodų“, neapskaitytų buhalterinėje apskaitoje apyvartinių lėšų. Nuo 2003 metų sausio mėnesio jam A. K. buvo pristatęs bendrovių (tarp jų ir UAB (duomenys neskelbtini)) PVM sąskatas-faktūras, pagal kurias neva šios bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) suteikdavo paslaugas (t.3,b.l.113-114). 2005 07 11 apklaustas įtariamuoju J. D. papildomai paaiškino, kad 2000 metais buvo įsteigta UAB (duomenys neskelbtini), kurios steigėju buvo UAB (duomenys neskelbtini), kurios pagrindinis akcininkas yra UAB (duomenys neskelbtini), o jis šios įmonės pagrindinis akcininkas. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad minėtą sąskaitą jam perdavė A. K. pagal jų išankstinį susitarimą. Ji buvo apmokėta mokėjimo pavedimu, po ko A. K. jam grąžino pinigų sumą be aštuonių procentų, paskaičiuotų nuo visos pervestos 140 000 litų sumos..Šie aštuoni procentai ir buvo A. K. atlygis už dokumentų pateikimą. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius tuo metu buvo J. R., kuris nežinojo apie tai, jog darbus atliko ne UAB (duomenys neskelbtini). Jis pastarajam apie tai nieko nesakė, o visus dokumentus, susijusius su sandoriais tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) jis (J. D.) pateikdavo asmeniškai J. R.. Visi A. K. grąžinti pinigai buvo panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) reikmėms (t.3,b.l.115-116). 2009 03 10 J. D. papildomai apklaustas įtariamuoju šioje baudžiamojoje byloje (Nr. (duomenys neskelbtini)) pakeitė kitame tyrime duotus parodymus ir paaiškino, kad su A. K. dėl UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nebendravo ir dėl sandorių tarp šių bendrovių nieko pasakyti negali, nieko nežino. Dėl PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos UAB (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad šią sąskaitą, kaip ir kitus dokumentus, patvirtino savo parašu ir perdavė į buhalteriją apmokėjimui (t.3,b.l.138-139). 2009 06 16 papildomai apklaustas įtariamuoju J. D. vėl gi pakeitė savo parodymus, paaiškindamas, jog jis supažindino A. K. su B. I., kuris rūpinosi gaiviųjų gėrimų gamyklos (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone atstatymu. Iš A. K. jokių pinigų negavo, dėl UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) su juo nebendravo, šių įmonių rekvizitų jam neteikė, UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų-faktūrų bei kitų dokumentų neprašė ir negavo. Lokalines sąskaitas ruošė A. K. (t.3,b.l149-150). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme J. D. taip pat neigia gavęs 140 000 litų pagal nurodytą UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, kas išrašė šią sąskaitą jam nėra žinoma. Tarp UAB (duomenys neskelbtini)ir atstatomos gamyklos jokių sutarčių pasirašyta nebuvo, tačiau atstatymo darbai buvo vykdomi, kuriuos organizavo B. I., dėl šių reikalų su A. K. nebendravo. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui pripažino savo kaltę, tačiau vėliau, atskyrus tyrimus, pakeitė parodymus, nenorėdamas pakenkti samdomiems direktoriams (t.5,b.l.5-8).
A. K. apklaustas įtariamuoju 2004 08 02 baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) parodė, kad bendrovių, tarp jų ir UAB (duomenys neskelbtini) fiktyvių PVM sąskaitų-faktūrų išrašymas UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) buvo derinamas su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi J. D.. Už dokumentų išrašymą pastarasis jam mokėdavo 6,o vėliau 8 procentus nuo PVM sąskaitoje faktūroje išrašytos prekių ar paslaugų kainos. Atsiskaitymai buvo daromi mokėjimo pavedimais, po ko išgrynintus pinigus jis perduodavo J. D. be sutartos sumos. Šiai įmonei jokių paslaugų ar prekių parduota nebuvo (t.3,b.l.18-19). Analogiškus parodymus davė A. K. apklaustas ir ikiteisminio tyrimo teisėjo (t.3,b.l.25-30). 2006 04 13 papildomai parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) jis atspausdino kompiuteriu, po ko ją pateikė pasirašyti R. A., o pastarajam pasirašius, už tam tikrą atlygį perdavė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui J. D.. Realiai jokios paslaugos ar prekės pagal šiuos dokumentus nebuvo suteiktos (t.3,b.l.38). Šiuos savo parodymus A. K. patvirtino ir apklaustas įtariamuoju 2006 09 14 (t.3,b.l.46-47,57). Be to, A. K. parodė, kad 2003 11 18 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 11 mėn. pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (UAB (duomenys neskelbtini) 2003 m. lapkričio mėn., atliktų darbų aktas (UAB (duomenys neskelbtini)) lokalinė sąmata buvo jo paties atspausdinti jo asmeniniu kompiuteriu, kurias jis pateikė UAB (duomenys neskelbtini) nominaliems vadovams pasirašyti, po to jis šiuos dokumentus pateikė J. D.. Jokie darbai ir paslaugos UAB (duomenys neskelbtini) pagal minėtus dokumentus niekada nebuvo atliekami. B. I., J. R., L. Š. nepažįsta, su jais nebendravo, dėl UAB (duomenys neskelbtini) bendravo tik su J. D., kuris pats visada nurodydavo kas turi būti įrašyta dokumentuose – kokios paslaugos ar prekės, kokiai sumai, pranešdavo kada atliktas pavedimas, klausdavo kada bus pinigai (t.3,b.l.75-76). Iš esmės analogiškus parodymus A. K. davė ir apklaustas liudytoju šioje byloje bei patvirtino ankstesnius savo parodymus, duotus kitame ikiteisminiame tyrime (t.5,b.l.10-11).
Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kur buvo atsakingas už sutarčių sudarymą. UAB (duomenys neskelbtini) jis nedirbo. Jis asmeniškai surašė 2003 11 mėn. pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę UAB (duomenys neskelbtini), 2003 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą, lokalinę sąmatą (UAB (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. D. prašymu. Jis nežino kas atliko dokumentuose nurodytus darbus. UAB (duomenys neskelbtini) duomenis, kurie įrašyti minėtuose dokumentuose jis gavo iš J. D. (t.2,b.l.166-167). Teisminiame bylos nagrinėjime liudytojas patvirtino, kad dokumentus rašė pagal J. D. prašymą. Darbams vadovavo B. I., tačiau jis klausė J. D. ar gali vykdyti pastarojo nurodymus. Realiai statybos darbus atkuriamoje gamykloje vykdė UAB (duomenys neskelbtini). Jis asmeniškai atliekamų darbų netikrino, nežino ar visi darbai pagal sąmatas buvo atlikti. Ikiteisminiame tyrime jis minėjo B., tačiau tai nebuvo užfiksuota jo parodymuose (t.5,b.l.122-123).
Kolegija, vertindama minėtų asmenų parodymus, daro išvadą, jog jie patvirtina nuteistojo J. D. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, padaryto UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kaip atitinkančius faktines aplinkybes bei patvirtinančius J. D. kaltę. Tiek iš A. K., tiek ir iš A. K. parodymų matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) jokių remonto darbų neatliko. Realiai darbai buvo atliekami kitų asmenų. UAB (duomenys neskelbtini) buvo įkurta tik finansinei paramai gauti. A. K. ne kartą savo apklausose patvirtino, kad su J. D., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi derino ir UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų išrašymo klausimus, jis nurodydavo konkrečius duomenis, kuriuos reikia įrašyti. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) buvo įkurta tik fiktyviems dokumentams išrašyti, bet ne realiai veiklai vykdyti. Jis patvirtino, kad buvo su J. D. sutarta, jog pagal fiktyviai išrašytą sąskaitą faktūrą pastarajam bus grąžinami išgryninti pinigai, atskaičiavus 6 ar 8 procentus nuo pervedamos sumos. Su jokiais kitais asmenimis (B. I. ir kt.) jis niekada šiuo klausimu nebendravo. Liudytojas A. K. taip pat patvirtino, jog niekada nedirbo UAB (duomenys neskelbtini). Darbų sąmatas, atliktų darbų pažymas jis surašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nurodymu. Jis realiai netikrino ar pagal jo surašytus dokumentus buvo atlikti darbai. Realiai darbus atliko UAB (duomenys neskelbtini). Taigi, šių asmenų parodymai, paneigia nuteistojo J. D. apeliacinio skundu argumentą, jog ne jo, o, būtent, B. I., prašymu buvo suklastoti UAB „Investicijų analizės biuras“ PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti dokumentai, turėję patvirtinti remonto darbų atlikimo faktą. Šių liudytojų parodymai esminėse aplinkybėse yra nuoseklūs, logiški, vieni kitus papildantys, todėl pirmos instancijos teismas juos pagrįstai vertino kaip J. D. kaltinančius įrodymus.
Pažymėtina ir tai, kad A. K. parodymus patvirtina ir 2007-11-16 Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės. Šiuo nuosprendžiu J. D. buvo nuteistas už sukčiavimą ir UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų klastojimą, kas patvirtina, kad ir pasirašant PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) vardu, jis suvokė, kad ši įmonė skirta klastoti dokumentus apgaule užvaldant svetimą turtą (t. 4, b.l. 65-108).
Be to, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai J. D. parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, vertino kaip neatitinkančius faktinių aplinkybių. Jo pasirinktą gynybinę poziciją paneigia aukščiau aptarti įrodymai, kuriuos, beje patvirtina ir paties J. D. parodymai, duoti pirminėse apklausose iki ikiteisminio tyrimo išskyrimo (t..3,b.l.113-114, 115-116). Jis gi, patvirtino, kad su A. K. buvo sutarta dėl fiktyvios PVM sąskaitos faktūros išrašymo, pagal neva UAB (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas UAB (duomenys neskelbtini), po ko pinigai mokestiniu pavedimu buvo pervesti į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, o vėliau, juos išgryninus perduoti J. D. (atskaičius iš anksto sutartą sumą). Šiais savo parodymais J. D. patvirtino gavęs grynus pinigus iš A. K., šie J. D. parodymai visiškai atitinka A. K. parodymus, juos gi, patvirtina rašytiniai įrodymai, tuo pačiu tai paneigia paties apelianto argumentus, jog nebuvo nustatyta, jog jis gavo minėtą sumą grynųjų pinigų. Todėl, kolegijos nuomone, ir pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo jais netikėti. Tuo tarpu, vėlesni J. D. parodymai visiškai pagrįstai įvertinti kaip pasirinkta gynybos pozicija, kadangi jų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Nuteistasis J. D. logiškai nepaaiškino kodėl jis pradžioje tyrimo save apkalbėjo, kaip ir nenustatyta, kad tokį tikslą galėjo turėti liudytoju šioje byloje apklaustas A. K.. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta ir jos pagrindu atlikti vėlesni veiksmai bei pinigų išgryninimas įvyko be J. D. aiškiai išreikštos valios bei jo pritarimo tokiems veiksmams. Kaip ir nenustatyta, kad su J. D. inkriminuotų veiksmų atlikimu būtų susijęs B. I.. Tuo pačiu atmetamas apelianto argumentas, jog teismas nepagrįstai atsisakė apklausti šioje byloje B. I.. Šis asmuo objektyviai nebuvo nustatytas, nei pats nuteistas J. D., nei A. K. ar J. R. tokio asmens ikiteisminio tyrimo metu nurodę nebuvo. Apie šį asmenį buvo užsiminta tik liudytojo L. Š. apklausoje. Todėl, nesant jokių objektyvių duomenų, B. I. ir nebuvo apklaustas teisme. Svarbu pažymėti ir tai, kad bylą nagrinėjant du kartus apeliacine tvarka nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas taip pat nepareiškė prašymo apklausti minėtą asmenį liudytoju (t.5,b.l.181). Gynėjas tik išreiškė nuomonę, kad „būtų gerai apklausti B. I.“, tuo pačiu argumentuodamas savo nuomonę, jog realiai jo apklausti nėra galimybės.
Taigi, nuteistojo J. D. apgaulė, nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, kad jis, žinodamas, jog UAB „Investicijų analizės biuras“ dokumentai, kuriuose buvo nurodyta, kad ši įmonė atliko remonto darbus UAB (duomenys neskelbtini) naudai, yra netikri, t.y. kad UAB (duomenys neskelbtini) jokių remonto darbų neatliko, pateikė juos pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui J. R., kuris jų pasirašymo ir pinigų pervedimo į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą metu nežinojo apie tai, kad minėti dokumentai yra netikri.
Kaip minėta, rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, apelianto kaltę.
Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta 2003-09-26 (t. 4, b.l. 3-6), kurios vieninteliu steigėjas UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir generalinis direktorius J. D.. 2003-09-26 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo paskirtas J. R. (t. 4, b.l. 8). 2003-10-27 UAB (duomenys neskelbtini) akcinis kapitalas J. D. sprendimu buvo padidintas, įsigyti vieną akciją buvo pasiūlyta VšĮ (duomenys neskelbtini) (t.4, b.l.9-10). Nustatytas aplinkybes tvirtina ir paties J. D. parodymai, jog UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta tikslu gauti paskolą remonto darbams atlikti, patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini).
Be to, dokumentai patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. R. pasirašė 2003-10-27 statybos rangos sutartį, sudarytą su UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo sumokėti 140000 Lt UAB (duomenys neskelbtini) už gaiviųjų gėrimų gamyklos (duomenys neskelbtini). Gamybos cecho ir buitinių patalpų remontą (t.2, b.l. 3-4).
2003 m. lapkričio mėn. pažymoje (data nenurodyta) J. R. pasirašė pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, patvirtindamas, kad remonto darbai 140000 Lt sumai, numatyti 2003-10-27 sutartyje su UAB (duomenys neskelbtini) yra atlikti (t.2, b.l. 7).
2003-11-26 mokamuoju pavedimu UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 140000 Lt (t.1, b.l.175), apmokant 2003-11-18 PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 2), kurioje yra J. D. rezoliucija pateikti minėtą PVM sąskaitą-faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterijai.
2006-06-27 specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) statybos-remonto darbų ir paslaugų nebuvo atlikta, o PVM sąskaitoje-faktūroje buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos su sąskaitoje nurodytu ūkio subjektu UAB (duomenys neskelbtini), kurie paslaugų ir statybos-remonto darbų neatliko. Pagal minėtus tikrovės neatitinkančius dokumentus į apskaitos registrus įrašyti duomenys apie neįvykusią ūkinę operaciją (t.1, b.l. 152-156).
Tai, kad remonto darbai UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) naudai nebuvo atlikti taip pat patvirtina 2009-06-26 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo nustatyta, kad PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) yra suklastota, o darbai 140000 Lt sumai, nurodyti šioje PVM sąskaitoje-faktūroje, UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo atlikti. (t.5, b.l. 41 ). Šis nuosprendis yra įsiteisėjęs, nustatytos jame aplinkybės nepaneigtos. Todėl kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog apylinkės teismas neturėjo pagrindo vadovautis minėtu teismo nuosprendžiu. Tai, kad apeliantas J. D. šioje byloje nebuvo proceso dalyviu savaime nepaneigia įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų faktų.
Svarbu pažymėti ir tai, kad kolegija sutinka su pirmos instancijos išvadomis, kad liudytojo J. R. (UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus) teisme duoti parodymai negali būti vertinami kaip faktines aplinkybes atitinkantys įrodymai. Jie gi, duoti siekiant padėti J. D. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Liudytoju apklaustas J. R. patvirtino, kad jis pasirašė sutartį tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl statybos darbų atlikimo. Jis padarė mokestinį pavedimą bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) 140 000 litų sumai pagal minėtą sutartį už atliktus darbus. Jo žiniomis UAB (duomenys neskelbtini) vadovavo I., tačiau, jam buvo žinoma, kad jis nebuvo tos bendrovės darbuotoju. (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta tik gauti lėšoms sulčių gamybos įmonei, esančiai (duomenys neskelbtini) kaime, atstatymui. Kitų darbų (duomenys neskelbtini) neatliko (t.5,b.l.22-23). Į UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, kurioje reikėjo sutvarkyti piniginius reikalus, jį paskyrė J. D.. Pastarasis jam nesakė, kad reikės vykdyti B. I. nurodymus, tačiau tai buvo savaime suprantama. J. D. B. I. vadovavimui neprieštaravo (t.5,b.l.141-143). Byloje nustatyta, kad J. D. įsteigė UAB (duomenys neskelbtini), jis gi J. R. paskyrė direktoriumi. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad J. R. turėjo kokį nors pagrindą vykdyti B. I. nurodymus. Jis gi, realiai šioje įmonėje buvo pašalinis asmuo. Beje, apie tokio asmens egzistavimą ikiteisminio tyrimo metu neminėjo ir pats liudytojas J. R. (t.2,b.l.173-175). Jo teisme nurodyta aplinkybė, kad šių jo parodymų neįrašė tyrėja (t.5,b.l.142) niekuo nepatvirtinta. Jis gi patvirtino savo parodymų tikrumą parašu, pastabų dėl protokolo nepareiškė. Tuo pačiu kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais dėl J. D. apgaulės J. R. atžvilgiu. Teismas pagrįstai, ištirtų įrodymų kontekste, liudytojo J. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.2,b.l.169-172, 73-175) vertino kaip J. D. kaltinančius įrodymus, kuriuose jis nurodė, kad aukščiau minėtus dokumentus jis pasirašė įtikintas J. D. ir tuo pačiu atmeta apelianto argumentus, jog jis jokios apgaulės J. R. atžvilgiu nepanaudojo.
Kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apeliacinio skundo argumentus, kad J. D. baudžiamąją atsakomybę (nevertinant kaltės klausimo) savaime pašalina aplinkybės, jog byloje nėra nukentėjusiojo pareiškimo apie nusikalstamą veiką, remonto darbai iš tikrųjų buvo atlikti, be to, nėra nustatyta, kad J. D. minėtu laikotarpiu būtų praturtėjęs 140000 Lt. Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) steigėju, pagrindiniu akcininku buvo UAB (duomenys neskelbtini), kurio vieninteliu akcininku ir direktoriumi buvo J. D.. Ši aplinkybė liudija, kad J. D. pilnai kontroliavo UAB (duomenys neskelbtini) veiklą. Be to, kaip nustatyta, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. R. buvo paskirtas paties J. D.. Beje, jis gi teisminio nagrinėjimo metu siekė padėti J. D. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl visiškai akivaizdu, kad UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimo nepateikė dėl to, kad ją atstovauti teisę turintys asmenys yra suinteresuoti, kad toks pareiškimas paduotas nebūtų. Atkreiptinas dėmesysi ir į tai, kad nukentėjusiojo pareiškimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 2 d. padarymo jo atžvilgiu nėra būtinas, bylą pagal nustatytus požymius gali pradėti prokuroras savo iniciatyva.
Pažymėtina ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje pagrįstai akcentuota aplinkybė, kad remonto darbai buvo atlikti, taip pat nepašalina J. D. baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje sukčiavimas, kaip nusikalstama veika, yra pripažįstamas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas įgijo ir turi galimybę disponuoti užvaldytu turtu. Kaltininko veikos kvalifikavimui neturi reikšmės kur, kaip ir kokiu būdu buvo panaudotas apgaule įgytas turtas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. D. apgaule įgijo UAB (duomenys neskelbtini) turtą, jo nusikalstama veika buvo baigta tuomet, kai jis gavo UAB (duomenys neskelbtini) pervestus pinigus, todėl jo veikos kvalifikavimui neturi jokios reikšmės, kur ir kaip buvo panaudoti apgaule įgyti pinigai. Tai, kad byloje nebuvo nustatyta, jog J. D. būtų praturtėjęs 140000 Lt, priešingai nei teigia apeliantas, taip pat nepašalina jo baudžiamosios atsakomybės. Pagal LR BK 182 str. 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį nėra reikšminga įrodinėti kur buvo naudojamas apgaulės būdu užvaldytas turtas. Nustatytas faktas, kad J. D., gavęs iš A. K. išgrynintus pinigus, jais galėjo disponuoti savo nuožiūra, todėl teisiškai nesvarbi aplinkybė kur apeliantas panaudojo neteisėtu būdu užvaldytus pinigus.
Įvertinant išdėstytą, nėra jokio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai neištyrė visų aplinkybių ar netinkamai vertino nustatytąsias, ar tuo labiau, vadovavosi prielaidomis. Teismo nuosprendis aiškus, konkretus, byloje surinkti duomenys ištirti, pripažinti įrodymais ir įvertinti nepažeidžiant LR BPK 20 str. nuostatų.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog J. D. atžvilgiu nepagrįstai buvo taikytos LR BK 72 str. 2 d. 3 p. nuostatos ir iš jo konfiskuota 140 000 litų. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, A. K. patvirtino perdavęs, būtent, šią pinigų sumą J. D. pagal fiktyviai išrašytą ir apmokėtą PVM sąskaitą faktūrą (t.3,b.l.38). Šie parodymai buvo įvertinti kaip J. D. kaltinantys įrodymai. Juos patvirtino byloe ištirti rašytiniai įrodymai. Teismo nuosprendžiu buvo pripažinta, kad 140 000 litų J. D. gavo iš nusikalstamos veikos, todėl jo atžvilgiu visiškai pagrįstai buvo taikytos veikos padarymo metu galiojusios LR BK 72 str. 2 d. 3 punkto nuostatos, nurodančios, kad teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus.
Įvertinant išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio nėra pagrindo panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Tačiau, tuo pačiu svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei neteisingai paskyrė bausmę. Kaip matyti iš nuosprendžio turinio, teismas skirdamas bausmę J. D., argumentuotai išsakė poziciją dėl jam skirtinos bausmės, švelnesnės nei numatyta inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje (BK 182 str. 2 d.) ir padarė išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui bei nepasiektų bausmės tikslų. Teismas nusprendė apelianto atžvilgiu taikyti LR BK 54 str. 3 dalies nuostatas. Tačiau, kaip matyti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies, J. D. buvo paskirta bausmė – bauda, kuri nėra numatyta LR BK 182 str. 2 dalies sankcijoje. Be to, neteisingai nustatytas parinktos bausmės dydis. Nuteistajam paskirta bauda, taikant minimalaus gyvenimo lygio dydį, įsigaliojusį jau po nusikalstamos veikos padarymo, - 130 MGL (LR 2006 m. gruodžio 7 d. įstatymo Nr. X-963 “Dėl 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo” 8 str.), kai tuo tarpu, J. D. padarytos nusikalstamos veikos metu, 2003 metų lapkričio mėn., įstatymu buvo nustatytas 125 litų MGL dydis. Baudžiamas įstatymas, švelninantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (LR BK 3 str. 2 d.). Todėl, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BK 54 str. 3 dalį ir jam skirti sankcijoje nenumatytą bausmę baudą, keičia priimtą nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 ir 2 p.p.).
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 ir 2 p.,
n u s p r e n d ž i a:
Nuteistojo J. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 dienos nuosprendį pakeisti.
J. D., pripažintam kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d. (UAB (duomenys neskelbtini)turto įgijimo apgaule), pritaikius LR BK 54 str. 3 dalį, paskirti 200 MGL dydžio – 25 000 (dvidešimt penkių tūkstančių) litų baudą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai (parašas) Daiva Pranytė-Zalieckienė
(parašas) Daiva Kazlauskienė
(parašas) Stasys Punys
Nuorašas tikras: