Civilinė byla Nr. e2A-1447-413/2023

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01418-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.3.1.18.1

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-648-939/2023, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Birštono šiluma“ ieškinį atsakovei B. D. dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Birštono šiluma“ teismui teiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės B. D. 116,18 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė savo bute yra įsirengusi individualią šildymo sistemą ir turi mokėti tik už bendro naudojimo patalpų šildymą. Kadangi atsakovė atsisako sudaryti ieškovės teikiamų paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais. 2002 m. gegužės 27 d. tarp UAB „Birštono šiluma“ ir (duomenys neskelbtini) gyventojų, atsijungusių nuo centralizuotos šildymo sistemos, Prienų rajono apylinkės teisme buvo pasirašyta Taikos sutartis, kurios pagrindu buvo atsisakyta skaičiuoti mokestį už bendrųjų patalpų šildymą. 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus naujiems Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (dabar Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos) patvirtintiems šilumos paskirstymo metodams, raštu buvo kreiptasi dėl mokesčio bendrosioms reikmėms taikymo (duomenys neskelbtini) namo gyventojams. 2018 m. lapkričio 14 d. gautas atsakymas, kad mokestis už suvartotą šilumos kiekį bendrosioms reikmėms turi būti skaičiuojamas.

3.       Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad daugiabučio namo statybos metu daugumos gyventojų sutarimu buvo atsisakyta laiptinėse montuoti šildymo sistemas, vamzdynus ir statyti šildymo prietaisus, o nutarta įrengti dvigubas duris. Name funkcionuoja dvi šildymo sistemos, nepriklausomos viena nuo kitos. Apatinių dviejų aukštų gyventojams šilumą ir karštą vandenį teikia ieškovas, o dviejų viršutinių aukštų gyventojai naudojasi autonominėmis šildymo sistemomis. Namo laiptinėse centralizuotos šildymo sistemos inžinierinių tinklų (vamzdynų ir šildymo sistemų, prietaisų) nėra ir nebuvo, todėl centralizuotą šilumą naudojantys vartotojai negali patirti papildomų nuostolių dėl autonominę šildymo sistemą naudojančių gyventojų. Ieškovė nepagrįstai sumažina centralizuotą šilumą naudojantiems gyventojams mokėtiną sumą už savo butuose sunaudotą šilumą, taikydama Šilumos paskirstymo metodą Nr.5, autonominį šildymą naudojančių gyventojų sąskaita. Tarp bendrovės ir gyventojų buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią bendrovė įsipareigojo namo sunaudotą šilumos energiją skaičiuoti tik centralizuotą šilumą naudojantiems gyventojams. Šios sutarties buvo laikomasi iki 2018 m. spalio 1 d., po to ieškovė vienašališkai pradėjo skaičiuoti mokestį už bendro naudojimo objektų šildymą.

4.       Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (toliu – Taryba) nurodė, jog byloje kilo ginčas dėl pastato ((duomenys neskelbtini)) bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirtos šilumos paskirstymo ir apmokėjimo nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Kai visas pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, matuojančio šilumos kiekį pastatui šildyti ir karštam vandeniui, rodmenis, šilumai paskirstyti nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. taikomas Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 „Dėl Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 patvirtinimo“ (įsigaliojo 2017 m. rugpjūčio 1 d.). Įsigaliojus nurodytai redakcijai (nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d.) nebeliko galimybės nustatyti šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento šalių susitarimu, todėl nurodytu atveju, jeigu Pastato bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisai teisėtai neįrengti ar teisėtai demontuoti šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas turėtų būti kpBr=10 proc.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Alytaus apylinkės teismas 2023 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės B. D. 116,18 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gruodžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 402 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės UAB „Birštono šiluma“ naudai ir 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

6.       Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2002 m. rugsėjo 23 d. Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažyma Nr. 1, 2022 m. liepos 26 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ARCCR-100-220726-13296.

7.       Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), funkcionuoja dvi šildymo sistemos, nepriklausomos viena nuo kitos. Apatinių dviejų aukštų gyventojams šilumą ir karštą vandenį teikia ieškovė, o dviejų viršutinių aukštų gyventojai naudojasi autonominėmis šildymo sistemomis, namo laiptinėse centralizuotos šildymo sistemos inžinierinių tinklų (vamzdynų ir šildymo sistemų, prietaisų) nėra.

8.       Atsakovė savo bute yra įsirengusi individualią šildymo sistemą ir šią aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centras išrašo duomenys, taip pat UAB „Birštono šiluma“ pažyma, iš kurios matyti, jog butui (duomenys neskelbtini), nuo daugiabučio gyvenamojo namo eksploatacijos pradžios UAB „Birštono šiluma“ šilumos ir karšto vandens netiekia, šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis su buto savininku nesudaryta.

9.       Iš atsakovės pateiktos į bylą 2002 m. gegužės 27 d. taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovės SPUAB „Birštono šiluma“ ir atsakovų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), butuose 7, 8, 9, teismas nustatė, kad siekdamos taikiai išspręsti Prienų rajono apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-135-05/2002, taikos sutarties šalys sutarties 1 punktu susitarė, kad ieškovė įsipareigoja nuo 2002 m. gegužės 1 d. neskaičiuoti už dalį šilumos energijos, tenkančios namo bendro naudojimo patalpoms, šio namo butų (7, 8, 9, 19) savininkams, o gyvenamojo namo sunaudotą šilumos energiją, nustatytą įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, priskaičiuoti centralizuotai šilumą naudojantiems butams.

10.       Teismas, remdamasis aktualia teismų praktika, pažymėjo, kad bendrojo naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų šildymą, todėl bendrojo naudojimo patalpų ir kito bendro turto bendraturčiui tenka pareiga mokėti už bendrojo naudojimo patalpoms tiekiamą, o tuo pačiu ir bendrą turtą šildančią šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-695/2020).

11.       Teismas nurodė, kad atsakovė, kaip ir kiekvienas daugiabučio namo buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų bendraturtis ir yra atsakinga už jų tinkamą priežiūrą bei išsaugojimą, todėl bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu atsakovė turi tas pačias prievoles, kaip ir kiti gyvenamojo namo butų / patalpų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad atsakovė savo butą ir yra atjungusi nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Tokiu būdu atsakovė, kaip ir kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai privalo atsakyti ieškovui už namo bendrosioms reikmėms tiekiamą ir bendro naudojimo patalpoms šildyti sunaudojamą energiją.

12.       Anot teismo, nors šilumos tiekėjas su atsakove nebuvo sudaręs individualios rašytinės energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau atsakovės pareiga atsiskaityti už šilumą pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui yra numatyta teisės aktuose: CK 4.76 ir 4.82 straipsniuose, 6.383 straipsnio 1 dalyje, 6.388, 6.391 straipsniuose, Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 25 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 3 dalyje, LR Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. Įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Be to, Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintos nuostatos yra detalizuotos Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo Taisyklėse, patvirtintose Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. Nutarimu Nr. O3-121 „Dėl Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“. Vadovaujantis šių Taisyklių 17 punkto nuostatomis, šilumos paskirstymą pagal Komisijos rekomenduojamus arba vartotojų siūlomus bei su Komisija suderintus šilumos paskirstymo metodus atlieka šilumos tiekėjas ir Komisijos rekomenduojamas arba vartotojų siūlomas bei su Komisija suderintas šilumos paskirstymo metodas yra taikomas visam pastatui (Taisyklių 18 p.). Pagal šių Taisyklių 4 punktą, kol pastato butų ir (ar) kitų patalpų savininkai parengs ir su Taryba suderins šilumos paskirstymo metodą, atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo-vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, taikomas Tarybos rekomenduojamas šilumos paskirstymo metodas, labiausiai atitinkantis pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo-vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus.

13.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju visas pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, matuojančio šilumos kiekį pastatui šildyti ir karštam vandeniui, rodmenis. Tokiu atveju šilumai paskirstyti nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. taikomas Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 „Dėl Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 patvirtinimo“ (įsigaliojo 2017 m. rugpjūčio 1 d.).

14.       Kai pastate yra butų ir (ar) kitų patalpų, atjungtų ar niekada nebuvusių prijungtais prie pastato bendrosios šildymo sistemos, nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. papildomai taikomas Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodas Nr. 5, patvirtintas Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-184 „Dėl Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodo Nr. 5 patvirtinimo“ (toliau - Metodas Nr. 5).

15.       Teismas nustatė, kad skola atsakovei už šilumos kiekį, priskirtą bendroms reikmėms skaičiuojama pagal šilumos paskirstymo metodo Nr.5, 3.1.2. punktą, t. y. 10 proc. nuo bendro šilumos kiekio (atėmus šilumos kiekius karštam vandeniui ir cirkuliacijai) ir už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. siekia 116,18 Eur.

16.       Kadangi atsakovė neįrodė, kad ieškovė prašo priteisti skolą neteisėtai ir nesant tam teisinio pagrindo, teismas jos ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Apeliaciniu skundu atsakovė B. D. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:

17.1.                      Apeliantė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini)  savininkė. Keturių aukštų name egzistuoja dvi pastatą šildančios sistemos. Pirmajame ir antrajame aukštuose esantiems butams šilumos energija tiekiama centralizuotos sistemos vamzdynais (1 ir 2 aukštų bendras naudingas plotas – 665,6 kv. m), viršutinių dviejų aukštų (3 ir 4) gyventojai (473,9 kv. m bendro naudingo ploto) naudojasi autonomine šildymo sistema. Pastato bendro naudojimo patalpose gyventojų susitarimu šildymui skirti vamzdynai ar šildymo prietaisai nebuvo įrengti, bendrojo naudojimo patalpos nešildomos, jose jokių šildymo prietaisų ar centralizuotos šildymo sistemos vamzdynų nėra. Viršutinių dviejų aukštų gyventojams ieškovė UAB „Birštono šiluma“ šilumos ir karšto vandens netiekia. Ieškovė ir namo (duomenys neskelbtini)  gyventojai 2002 m. gegužės 27 d. buvo sudarę taikos sutartį, pagal kurią buvo susitarta neskaičiuoti mokesčių už bendro naudojimo patalpų šildymą. Ieškovė nuo 2018 m. sausio 1 d. pradėjo skaičiuoti ir reikalauti mokėti mokestį, tenkantį pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui, motyvuodama tuo, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (dabar – Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, toliau – Komisija) patvirtinti šilumos paskirstymo metodai, pagal kuriuos mokestis už suvartotą šilumos kiekį namo bendrosioms reikmėms turi būti skaičiuojamas.

17.2.                      Teismas nevertino taikos sutarties. 2002 m. gegužės 27 d. taikos sutartyje buvo susitarta, kad ieškovė nuo 2002 m. gegužės 1 d. neskaičiuos už dalį šilumos energijos, tenkančios namo bendrojo naudojimo patalpoms, 7, 8, 9, 19 butų savininkams, o gyvenamojo namo sunaudotą šilumos energiją, nustatytą įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, skaičiuos tik  centralizuotai šilumą naudojantiems butams. Taikos sutartis neterminuota, nepakeista, nepanaikinta ir yra galiojanti. Tai, kad Komisijos rekomenduojamuose šilumos paskirstymo metoduose nenumatyta galimybė pastato bendraturčių susitarimu tam tikriems butams ar kitoms patalpoms neskaičiuoti šilumos kiekio bendrosioms reikmėms, neturi ir negali turėti įtakos ieškovo ir atsakovės sutartiniams santykiams. Teisės aktai atgal negalioja. Galiojant 2002 m. gegužės 27 d. taikos sutarčiai, ieškovė neturėjo ir neturi teisės reikalauti iš apeliantės mokėti mokestį už šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpoms, kurios apeliantė faktiškai nevartoja.

17.3.                      Teismas skundžiamu sprendimu nevertino esminės aplinkybės, t. y. kad gyvenamajame name yra dvi skirtingos šildymo sistemos. Pirmo ir antro aukšto butų savininkai yra centralizuotos šildymo sistemos vartotojai, trečio ir ketvirto aukšto butų savininkai yra autonominės šildymo sistemos vartotojai. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalis numato, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jiems priklausančios patalpos. Akivaizdu, kad įstatymo leidėjas kalba apie atskirų namo butų ar kitų patalpų savininkus, kurie teisėtai atsijungę nuo daugiabučiame name egzistuojančios centralizuotos šildymo sistemos. Tuo tarpu ginčo name egzistuoja dvi atskiros šildymo sistemos, kurių savininkai yra skirtingi, todėl kiekvienas savininkas turi išlaikyti savo šildymo sistemą. Teismas privalėjo ne formaliai taikyti įstatymo nuostatas, bet įvertinti name egzistuojančią dviejų šildymo sistemų specifiką. Apeliantės gyvenamajame name nuo namo pridavimo eksploatacijai trečiame ir ketvirtame aukštuose, kuriuose yra ir apeliantės butas, šildomų bendrojo naudojimo patalpų nėra. Pagal minėto Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 2 dalį daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas.

17.4.                      Patenkinus ieškovės ieškinį, įtvirtinama dviguba prievolė autonominės šildymo sistemos vartotojams. Apeliantė faktiškai įpareigojama išlaikyti savo autonominę šildymo sistemą bei mokėti mokesčius, tenkančius centralizuotos šildymo sistemos išlaikymui. Toks teismo sprendimas prasilenkia su teisingumo ir sąžiningumo principais. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 dalis yra logiška, kad Komisijos nuostatos taikomos tik centralizuotos šildymo sistemos vartotojams, o ne autonominės šildymo sistemos vartotojams. Prievolė išlaikyti svetimą turtą Šilumos ūkio įstatyme nenumatyta.

17.5.                      Apeliantės nuomone, teismas neatskleidė bylos esmės, todėl apeliacinės instancijos teisme bylą reikia nagrinėti žodinio proceso tvarka, išklausyti šalių paaiškinimus ir tinkamai ištirti kitus įrodymus.

18.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Birštono šiluma“ prašo jį atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

18.1.                      Apeliantės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo yra nepagrįstas, kadangi tiek ieškovė, tiek apeliantė apeliacinės instancijos teisme neturės pateikti naujų motyvų ar argumentų, nes visi jie buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o apeliantės nesutikimo su sprendimu argumentai išsamiai išdėstyti apeliaciniame skunde.

18.2.                      Taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-135-05/2002 dėl įpareigojimo atsakovams pasirašyti atsiskaitymo už šilumos energiją sutartis buvo pasirašyta dėl to, kad tuo metu nebuvo tinkamo tokių santykių teisinio reguliavimo. Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo atitinkamų nuostatų pakeitimai, kuomet nebeliko galimybės nustatyti šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento šalių susitarimu.

18.3.                      Nuo 2018 m. galiojančiose Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamuose šilumos paskirstymo metoduose nenumatyta galimybė pastato bendraturčių susitarimu tam tikriems butams ar kitoms patalpoms neskaičiuoti šilumos kiekio bendrosioms reikmėms. Visas ginčo pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, matuojančio šilumos kiekį pastatui šildyti ir karštam vandeniui rodmenis. Tokiu atveju šilumai paskirstyti yra taikomas Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183. Kai pastate yra butų ir (ar) patalpų, atjungtų ar niekada nebuvusių prijungtų prie pastato bendrosios šildymo sistemos, nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. papildomai taikomas Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodas Nr. 5, patvirtintas Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-184. Ginčo atveju šiluma pastato vartotojams skirstoma pagal minėtus Metodus Nr. 4 ir Nr. 5.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

19.       Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

20.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

21.       Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo, kokias naujas, jos procesiniuose dokumentuose nenurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismui galėtų paaiškinti, taip pat nenurodo jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių bylą reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantys asmenys savo argumentus išsamiai yra išdėstę pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra. Todėl apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl apeliacinio skundo

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

23.       Bylos medžiaga nustatyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra keturių aukštų ir 19 butų gyvenamasis namas. Byloje ginčo nėra, kad pirmas ir antras namo aukštai naudoja centralizuotą namo šildymo sistemą, o trečias ir ketvirtas aukštai naudoja autonominę šildymo sistemą. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, viso gyvenamojo namo (pastato) bendras plotas yra 1430,30 kv. m, gyvenamasis plotas – 674,57 kv. m, rūsių (pusrūsių) plotas – 273,43 kv. m, šildymas – bendroji centrinio šildymo sistema. Šiame name apeliantei nuosavybės teise priklauso trečiame aukšte esantis butas Nr. 8, butui priklauso 12,78 kv. m ploto rūsys, plane pažymėtas R-22. Buto šildymas – individuali centrinio šildymo sistema.

24.       Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 116,18 Eur skolą už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d., savo reikalavimą grįsdama tuo, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo naujas teisinis šilumos paskirstymo   reguliavimas – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (šiuo metu – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos) patvirtinti šilumos paskirstymo metodai.

25.       Prieš pateikdama ieškinį teismui, ieškovė 2018 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją su prašymu išaiškinti, ar galima neskaičiuoti šilumos kiekio bendrosioms reikmėms pastato (duomenys neskelbtini)  gyventojams, teisėtai atsijungusiems nuo bendros pastato šildymo sistemos, jei kiti to pastato gyventojai sutinka apmokėti visas namo šildymo išlaidas. Nurodė, kad 2002 m. gegužės 27 d. tarp UAB „Birštono šiluma“ ir (duomenys neskelbtini)  gyventojų, atsijungusių nuo centralizuotos šildymo sistemos, buvo pasirašyta taikos sutartis, kurios pagrindu buvo atsisakyta skaičiuoti mokestį už bendrųjų patalpų šildymą.

26.       Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 14 d. raštu ieškovei atsakė, kad pastatas (daugiabutis) yra vienas konstrukcinis ir inžinerinis elementas. Pastatą sudarančios sienos perdangos ir kiti elementai sudaro vientisą konstrukciją, kuri negali būti daloma, nepažeidus visos konstrukcijos. Tas pats pasakytina ir apie pastato vidaus inžinerines sistemas, kurios yra vienas vienetas. Šildymo sistema yra viena iš pastate įrengtų inžinerinių sistemų. Šiluma į pastato butus ar kitas patalpas tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat ir į pastato bendrojo naudojimo patalpas. Šilumos nuostoliai, susidarantys eksploatuojant bendrą pastato šildymo ir karšto vandens sistemą, priskiriami prie šilumos kiekio, tenkančio bendrosioms reikmėms. Atsijungęs nuo bendrosios pastato šildymo ir karšto vandens sistemos buto ar kitos patalpos savininkas privalo apmokėti ir prižiūrėti jam, kaip pastato bendrasavininkiu, priklausantį daugiabutį namą ir jame esančias inžinerines sistemas, kartu ir apmokėti jam tenkančią dalį šilumos kiekio bendrosioms reikmėms. Tokią pačią pareigą turi ir visi kiti pastato bendrasavininkai. Komisija taip pat nurodė, kas tai reglamentuoja: CK 4.76, 4.82 straipsniai, Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 3 dalies 1 punktas. Komisija atkreipė dėmesį, kad Komisijos rekomenduojamuose šilumos paskirstymo metoduose nenumatyta galimybė pastato bendraturčių susitarimu tam tikriems butams ar kitoms patalpoms neskaičiuoti šilumos kiekio bendrosioms reikmėms. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą bei, įvertinus tai, kad vartotojų ir (ar) šilumos tiekėjo susitarimai negali prieštarauti imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, darė išvadą, kad UAB „Birštono šiluma“, vadovaudamasi Komisijos rekomenduojamais šilumos paskirstymo metodais, visiems pastato bendraturčiams privalo skaičiuoti mokesčius už jiems tenkantį šilumos kiekį bendrosioms reikmėms, nepriklausomai nuo jų tarpusavio susitarimų ir nuo to, kokiu būdu šildomi jų butai ar kitos patalpos.

27.       Ieškovė 2019 m. balandžio 25 d. raštu informavo apeliantę apie prieš tai minėtą raštą ir dėl mokesčio namo bendrosioms reikmėms skaičiavimo, nurodydama apeliantės pareigą mokėti tokį mokestį nuo 2018 m. spalio mėnesio ir pažymėdama, kad šis raštas ne teismo tvarka gali būti skundžiamas Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.

28.       Ieškovė į atsakovę su pretenzija dėl 116,18 Eur skolos už bendro naudojimo patalpų šildymą sumokėjimo kreipėsi 2022 m. rugsėjo 13 d. Atsakovė nesutiko mokėti mokestį už šildymą bendrojo naudojimo patalpoms, motyvuodama tuo, kad jai priklausantis butas nėra ir niekada nebuvo prijungtas prie centralizuotos šildymo sistemos.

29.       Teismas ieškovės UAB „Birštono šiluma“ ieškinį tenkino visiškai. Nesutikdama su teismo sprendimu, atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad 2002 m. gegužės 27 d. šalys pasirašė taikos sutartį, kuri yra galiojanti, nenutraukta ir turi būti taikoma. Be to, anot apeliantės, teismas nevertino esminės bylos aplinkybės, t. y. kad gyvenamajame name yra dvi skirtingos šildymo sistemos – pirmo ir antro aukšto butų savininkai yra centralizuotos šildymo sistemos vartotojai, trečio ir ketvirto aukšto butų savininkai yra autonominės šildymo sistemos vartotojai.

30.       Taigi, byloje kilo ginčas dėl namo bendraturčio prievolės mokėti už dalį daugiabučiam namui patiektos ir apskaitytos šilumos energijos, tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, kai šiam asmeniui nuosavybės teise priklausančios patalpos nebuvo prijungtos prie centralizuoto šilumos tiekimo.

31.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-135-05/2002 pagal ieškovės UAB „Birštono šiluma“ ieškinį atsakovams B. G. (dabar – D.), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), L. P., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), R. G., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dėl įpareigojimo pasirašyti atsiskaitymo už šilumos energiją sutartis. Šalys 2002 m. gegužės 27 d. pasirašė taikos sutartį, kuria remiantis Bendrijos „Rytas“ (duomenys neskelbtini)  susirinkimo, įvykusio 2002 m. balandžio 12 d. protokolu, ieškovas UAB „Birštono šiluma“ įsipareigojo nuo 2002 m. gegužės 1 d. neskaičiuoti už dalį šilumos energijos, tenkančios namo bendrojo naudojimo patalpoms, šio namo gyventojams B. G., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), L. P., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), R. G., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), I. D., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), L. Š., gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad už gyvenamojo namo sunaudotą šilumos energiją, nustatytą įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, mokestis būtų skaičiuojamas centralizuotai šilumą naudojantiems butams. Po taikos sutarties pasirašymo, ieškovei pateikus teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, teismas 2002 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir civilinę bylą Nr. 2-135-05/2002 nutraukė.

32.       Pasisakant dėl apeliaciniame skunde atsakovės akcentuojamos taikos sutarties teisinės galios, visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, tačiau tik teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis joms turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, 13 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023).

33.       Pažymėtina, kad šalių 2002 m. gegužės 27 d. pasirašyta taikos sutartis teismo nutartimi nebuvo patvirtinta. Civilinė byla Nr. 2-135-05/2002 buvo nutraukta ieškovei UAB „Birštono šiluma“ atsisakius ieškinio, todėl šalių 2002 m. gegužės 27 d. pasirašyta taikos sutartis šalims neturi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios CK 6.985 straipsnio prasme.

34.       Antra, kaip teisingai nurodė ieškovė, pasirašant 2002 metais taikos sutartį, tuo metu nebuvo aiškaus tokių santykių teisinio reguliavimo. Tik nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo atitinkamų nuostatų pakeitimai, kuomet nebeliko galimybės nustatyti šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento šalių susitarimu.

35.       Trečia, daugiabučio namo bendraturčių pareiga apmokėti jiems tenkančią bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šilumos energijos dalį atsiranda daiktinės teisės pagrindu pagal CK 4.76 ir 4.82 straipsnių nuostatas. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Iš esmės tapačiai bendrosios dalinės nuosavybės objektus apibrėžia ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 punktas, pagal kurį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

36.       Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpoms šildyti sunaudotą šilumos energiją.

37.       Šilumos paskirstymo vartotojams pagrindas įtvirtintas Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje (iki 2019 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija), kurioje nurodyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika pagal Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą šilumos tiekimo kainodaros koncepciją pastate sunaudotos šilumos energijos apmokėjimo pareiga yra paskirstoma vartotojams tame pastate (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-19-858/2017, 26 punktas).

38.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Pastatuose, kuriuose yra daugiau negu vienas šilumos vartotojas, sunaudojama šiluma paprastai skirstoma į tą, kurią konkretus vartotojas naudoja savo valdomų asmeninio naudojimo patalpų tiesioginiam šildymui, ir tą, kuri sunaudojama bendrosioms reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2020, 24 punktas).

39.       Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-313/2016 14 punktą; 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017 37 punktą).

40.       Nagrinėjamos bylos atveju taip pat yra svarbi Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. 2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2701 redakcijos Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo būdas, nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos tiekėjo sutartys, tačiau šių butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (nuo 2019 m. liepos 1 d. – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos) nustatytais metodais, šilumos tiekėjams kiekvieną mėnesį sumoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. Nr. 1-297 įsakymu patvirtintą Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse įtvirtintą reglamentavimą, šiuo atveju butų ir kitų patalpų savininkai su šilumos tiekėju sudaro šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti. Iki butų ir kitų patalpų savininkai, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungtais, savininkai – buitiniai šilumos vartotojai, ir šilumos tiekėjai sudaro šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti pagal šalių individualiai aptartas sąlygas, nuo atjungimo akto pasirašymo momento taikomos šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos. Butų ir kitų patalpų, kurių šilumos įrenginiai pripažįstami atjungtais, savininkai – buitiniai šilumos vartotojai daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti šilumos tiekėjui kiekvieną mėnesį sumoka už jiems tenkančią sunaudotos pastato bendrosioms reikmėms šilumos dalį, ją nustačius vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka (Taisyklių 124 punktas, 2011 m. liepos 20 d įsakymo Nr. 1-191 redakcija; atitinkamai Taisyklių 108.4 punktas, 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 1-138 redakcija).

41.       Be to, kasacinis teismas, remdamasis aptartomis teisės normomis, yra konstatavęs, kad pareigą mokėti už pastate sunaudotą šilumos energiją vartotojai turi neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu yra šildomos jų asmeninės patalpos, t. y. už šildymą, sunaudotą bendrosioms reikmėms, turi pareigą sumokėti ir vartotojai, kurie yra nutraukę šilumos tiekimo sutartis dėl savo asmeninių patalpų šildymo (pvz., pasirinkę šildyti patalpas naudojant tiekiamas dujas, elektrą ar kitu būdu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2020, 26 punktas).

42.       Atsižvelgdamas į dabartinį ginčo teisnių santykių reglamentavimą ir šiam ginčui spręsti paminėtą aktualią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad apeliantė, kaip vieno iš daugiabučio namo butų, kuriame įrengtas autonominis šildymas, savininkė neprivalo mokėti mokesčio už gyvenamajam namui tiekiamą centralizuotą šildymą, kadangi centralizuotas šildymas apima ne tik tokį šildymo būdą pasirinkusių vartotojų (gyventojų) butus, bet naudojamas ir viso daugiabučio namo išlaikymui ir kitoms daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti. 

43.       Remdamasis nurodytu, teismas pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prasilenkia su teisingumo ir sąžiningumo principais, kadangi  apeliantė tokiu sprendimu faktiškai įpareigojama išlaikyti savo autonominę šildymo sistemą. Minėta, kad buto savininkas, kaip gyvenamojo namo  bendraturtis, privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Todėl yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017 35 punktą; 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016 16 punktą).

44.       Remdamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos sąlygos, kurioms esant patalpų, neprijungtų prie centralizuoto šilumos tiekimo, savininkas turi pareigą mokėti už tiekiamą šilumos energiją, sunaudotą namo bendrosioms reikmėms, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė turi pareigą mokėti ieškovei už namo bendrosioms reikmėms tiektą šilumos energiją, yra pagrįsta ir teisėta.

45.       Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje (iki 2019 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 132.5 punkte yra įtvirtinta šilumos vartotojo teisė kartu su kitais pastato, pastato butų ir kitų patalpų savininkais pasirinkti vieną iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamų taikyti ar su ja suderintų šilumos ir (ar) karšto vandens išdalijimo butams ir kitoms patalpoms metodų.

46.       Nagrinėjamu atveju namo, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos, bendraturčiai nėra pasirinkę jokio šilumos paskirstymo metodo. Visas pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, matuojančio šilumos kiekį pastatui šildyti ir karštam vandeniui, rodmenis. Tokiu atveju šilumai paskirstyti nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. taikomas Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 „Dėl Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 patvirtinimo“ (įsigaliojo 2017 m. rugpjūčio 1 d.). Kai pastate yra butų ir (ar) kitų patalpų, atjungtų ar niekada nebuvusių prijungtais prie pastato bendrosios šildymo sistemos, nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. papildomai taikomas Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodas Nr. 5, patvirtintas Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-184 „Dėl Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodo Nr. 5 patvirtinimo“ (toliau - Metodas Nr. 5).

47.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo atveju šiluma pastato vartotojams skirstoma pagal Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo Metodą Nr. 5 ir Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo Metodą Nr. 4, šilumos kiekis bendrosioms reikmėms buvo nustatomas pagal Metodo Nr. 5 nuostatas.

48.       Byloje nėra ginčo dėl paminėtų metodų (ne)taikymo ir skolos dydžio, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

49.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai nagrinėjamu atveju aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

51.       Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atsakovė apeliacinio skundo netenkinti, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 str.).

52.       Ieškovė Birštono šiluma“ prašo priteisti iš atsakovės 720 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

53.       Atsakovės turėtos išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto tokių išlaidų dydžio (maksimalus dydis už 2023 m. rugsėjo mėnesį parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 2 547,87 Eur (1 959,90 Eur bruto × 1,3 (8.11 p.), todėl ieškovės prašymas dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pripažintinas pagrįstu, ieškovei iš atsakovės priteistina 720 Eur apeliacinės instancijos teisme turtėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Birštono šiluma“ (j. a. k. 152840633) iš atsakovės B. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 720 Eur (septynių šimtų dvidešimties eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                        Gintautas Koriaginas