Administracinė byla Nr. eA-1428-662/2023

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stelnera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stelnera“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Stelnera“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti: 1) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. SKP-12 (toliau – ir NMA sprendimas); 2) NMA 2022 m. gegužės 9 d. raštą Nr. BRK-5886; 3) Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 21R-385(AG-338/03-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad NMA sprendime nurodyta, jog pareiškėjas sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti. Šią išvadą NMA grindžia Galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl Galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) kriterijais. NMA sprendime nurodoma, kad pareiškėjo atveju yra atitiktis kriterijams dėl įgyvendinimo vietos – nes visos įmonės registruotos vienu adresu, dėl vykdomos veiklos – nes visos įmonės susijusios su odontologine veikla, dėl funkcinio nesavarankiškumo – nes visų įmonių finansininkė yra D. R., paskolas suteikė fiziniai asmenys, investicijos papildo viena kitą, paslaugos teikiamos Vilniuje, o ne kaimo vietovėse, o susijusių asmenų kriterijaus nenustatyta. NMA nurodė, kad egzistuoja objektyvus elementas, nes parama nėra įgyvendinama kaimo vietovėje, o subjektyvus elementas egzistuoja, nes asmenys derino savo veiksmus. 

3.       Pareiškėjo vertinimu, NMA nerinko jokių įrodymų sprendimui pagrįsti, pažeidė visus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) principus, elgėsi neteisėtai, kadangi realių pažeidimų nebuvo nustatyta. Neaišku, kodėl NMA sprendžia, kad pirktos įmonės buvęs iki paraiškos pateikimo adresas įrodo kokias nors sąsajas. NMA nustatė, kad paraiškos pateikimo metu ir skundo padavimo metu buveinės adresas egzistuoja, ten saugoma įranga.

4.       Pareiškėjas teigė, kad vien tai, jog pasirinktos įmonės ir pareiškėjas numatė tą patį EVRK kodą neįrodo Metodikos 5.2 punkto egzistavimo, kadangi remiantis įsigytomis investicijomis visų įmonių įranga yra skirtinga ir atlieka kitokias funkcijas, paslaugų pavadinimai taip pat skirtingi. NMA šio kriterijaus neaiškino ir dirbtinai nurodė, kad kriterijus egzistuoja, nors nesurado ir nepateikė jokių duomenų apie veiklos sąsajas. NMA nenurodė nei vieno asmens, kuris dirbtų kitoje įmonėje ir būtų susijęs su pareiškėju, taip pat nenurodė nei vienos aplinkybės, kad kokiu nors būdu pareiškėjo vadovas derintų veiksmus. NMA neįrodė funkcinio nesavarankiškumo, nes pagal Metodiką nesavarankiška įmone gali būti laikoma tik tokia, kuri be kitos įmonės negali funkcionuoti savarankiškai. Vien buhalterio sutapimas nepatvirtina funkcinio nesavarankiškumo, buhalterė teikia paslaugas daugeliui įmonių, yra laisvai samdoma, tai neuždrausta. NMA nenurodė, kokioms įmonėms paskolas suteikė K. B. ir J. B., todėl šis teiginys nepagrindžia funkcinio nesavarankiškumo. Nenurodyta kaip pareiškėjas papildo kitas įmones. Patikrinimo metu įranga ir darbuotojas rasti pas užsakovą UAB ,,Vilniaus odontologijos centras“, kuriam pareiškėjas teikė paslaugas, kas leidžiama pagal paramos sąlygas. Objektyvus ir subjektyvus elementai neegzistuoja, kadangi NMA nenustatė jokių pažeidimų, investiciją rado, paslaugų teikimas buvo pagrįstas dokumentais. Kadangi paslaugos teikiamos visoje Lietuvos teritorijoje, pareiškėjui nebuvo keliamas reikalavimas vykdyti paslaugas tik kaimo vietovėse. Pareiškėjas veiklą įgyvendina kaimo vietovėje, NMA tai patvirtino patikrinimų metu. NMA nurodo, kad subjektyvus elementas grindžiamas neva schema, siekiant gauti didesnę paramą, tačiau visos aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėjas nėra susijęs su kitomis įmonėmis, nederina ir negalėtų derinti savo veiksmų, paslaugos yra teikiamos, o jų neteikimo metu investicija saugoma buveinės adresu. Pareiškėjas atitiko visus keliamus reikalavimus, vykdo savo verslo planą, neįrodyti jokie sutarties ar teisės aktų pažeidimai.

5.       Pareiškėjas nurodė, kad Komisijos sprendimas yra nepagrįstas, priimtas neįsigilinus į ginčo esmę, neatsižvelgus į pareiškėjo argumentus dėl veiklos vykdymo teisėtumo teikiant paslaugas visoje Lietuvoje, kaip ir numatyta paramos sąlygose. Nei Komisija, nei NMA nenurodė jokių realių aplinkybių kaip pareiškėjo įranga yra susijusi su kitomis įmonėmis. Komisija nevertino, kad vien tai, jog įmonių registracijos adresai yra viena šalia kitos ar tai, kad įmonės samdosi tą pačią finansininkę negali nulemti neteisėtų sąlygų paramai gauti pagrįstumo, kadangi tokių aplinkybių akcentavimas yra dirbtinis, siekiant visais įmanomais būdais įrodyti galimai neteisėtų sąlygų visetą. Komisija nevertino pareiškėjo argumentų ir informacijos apie jo kitus klientus iš Ukmergės, Anykščių, Šiaulių, Vilniaus, akcentuotas tik vienas klientas. Išvada, kad važiuojama vien į UAB „Vilniaus odontologijos centras“ patalpas, padaryta iš vienintelio patikrinimo. Teisinio pagrindo nustatyti galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti nebuvo, nes ginčo esmė buvo paslaugų teikimo galimybė ne kaimo teritorijoje. Sutartyje aiškiai nurodyta, kad paslaugos bus teikiamos visoje Lietuvos teritorijoje, todėl NMA paslaugos teikimo metu ir negalėjo rasti įrangos, kadangi ji kartu su darbuotoju keliaudavo pas užsakovą. Nei NMA, nei Komisija sprendimuose nenurodė su kokiais asmenimis siejamas pareiškėjas, nes tokios aplinkybės neegzistuoja. Komisija nepagrįstai teigia, kad paslaugos turėjo būti teikiamos tik kaimo vietovėje, nes tokių sąlygų sutartyje nebuvo, o priimdama sprendimą suteikti paramą, NMA žinojo, kad bus teikiamos mobilios paslaugos visoje Lietuvoje. NMA nutyli, kad prieš suteikiant paramą 2019 m. buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. 2019 m. kovo 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. TP12-51 aiškiai nurodytos visos NMA sprendime nustatytos aplinkybės, tačiau NMA suteikė paramą, o tai neatitinka teisinio tikrumo principo ir akivaizdžiai pažeidžia paramos gavėjo interesus.

6.       Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7.       Atsakovas paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 30 d. gavo pareiškėjo paraišką Nr. 19VP-KU-18-1-05601-PR001 „Frezavimo paslaugų teikimas“ (toliau – ir Paraiška) paramai gauti įgyvendinti projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities ,,Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – ir Priemonė). 2019 m. rugpjūčio 13 d. pasirašyta paramos sutartis Nr. 19VP-KU-18-1-05601-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). Bendra išmokėta paramos suma 40 000,00 Eur. Projektas įgyvendintas. Projekto įgyvendinimo vieta, nurodyta Paraiškoje – (duomenys neskelbtini) Ignalinos r. sav. Projekte numatytas tikslas – protezų gamyba. Už paramos lėšas įsigytos frezavimo staklės su keitikliu, frezavimo programinė įranga. NMA, įtarusi projekto pažeidimų, vadovaudamasi Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės) 4 punktu, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą, nustatytas pažeidimas – sukurtos galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą.

8.       Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, taikomų nuo 2018 metų pateiktoms paraiškoms, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 3D-721 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, taikomų nuo 2018 metų pateiktoms paraiškoms, patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 6 punkte aiškiai nurodyta, jog Priemonės veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse, o pareiškėjas įsipareigojo skatinti socialinį įsitraukimą, veiklų įvairovę bei užimtumo ir darbo vietų atsiradimą kaimo vietovėse. Šiuo atveju nei darbuotojai buvo įdarbinti kaimo vietovėje, nei veikla vykdoma kaimo vietovėje, nei skatinama socialinė įtrauktis. Pats pareiškėjas skunde Komisijai pripažino, kad turi tik du klientus, kuriems yra teikiamos paslaugos, ir nė vienas iš jų nėra įsikūręs kaimo vietovėje – vienas yra Vilniuje (UAB „Vilniaus odontologijos centras“), kitas – Kaune ((duomenys neskelbtini) odontologijos klinika). Taip pat nė viena iš kitų pareiškėjo nurodomų įmonių nėra įsikūrusi kaimo vietovėje.

9.       Atsakovas pažymėjo, kad keturios įmonės, kurių veiklos sritis odontologijos paslaugų teikimas (pareiškėjas, UAB „Melsola“, UAB „Entorsa“, UAB „Denelsa“), už gautas paramos lėšas įsigijo investicijas, kurios naudojamos išimtinai UAB „Vilniaus odontologijos centras“. NMA atlikus patikras vietoje, visa už paramos lėšas keturių įmonių įsigyta įranga rasta UAB „Vilniaus odontologijos centras“, adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini). Atliekant patikras vietoje, 2021 m. rugsėjo 22 d. ir 2021 m. spalio 22 d. nuvykus į minėtų įmonių projektų įgyvendinimo vietas durys rastos užrakintos, o susisiekus telefonu su pareiškėju, UAB „Melsola“, UAB „Entorsa“ buvo gauta informacija, kad jų įsigyta įranga yra adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 22 d. tikrinant šių įmonių įrangą Vilniuje, buvo rastas ir UAB „Denelsa“ 3D skaneris. Todėl spręstina, kad su įsigytomis investicijomis nėra teikiamos mobilios paslaugos, t. y. nevažiuojama pas skirtingus klientus, o patys klientai atvažiuoja į vieną ir tą pačią vietą – UAB „Vilniaus odontologijos centras“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Sukurta schema, kuria siekiama gauti didesnę paramos sumą nei vienas paramos gavėjas gali gauti pagal Įgyvendinimo taisykles, ir taip apeinamas tikslas, kuriam yra skirta parama.

10.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nenurodė skunde Komisijai argumento dėl teisinio tikrumo principo ir pažeidžiamų paramos gavėjo interesų. Vertinant pareiškėjo Paraišką kilo įtarimų su kitais projektais (UAB „Melsola“ ir UAB „Entorsa“), todėl buvo atlikta sisteminė minėtų įmonių paraiškų analizė. Tuo metu požymių ir aplinkybių visuma nebuvo pakankama, kad būtų galima neabejotinai įrodyti, jog pareiškėjai galimai neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Metodikos 12 punktu, pareiškėjo Paraiška buvo vertinama toliau, tačiau ji buvo pažymėta ir administruojama kaip rizikinga dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą (pagal Metodikos III skyriaus reglamentavimą). Vertinimo metu Projekte numatyta veikla dar nebuvo vykdoma, todėl pritrūko ir faktinių aplinkybių, kad būtų galima neabejotinai įrodyti, jog pareiškėjas sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą. NMA, administruodama pareiškėjo Projektą veikė teisės aktų nustatyta tvarka.

11.       Atsakovas nurodė, kad patikrų metu nustatytų bei papildomai NMA surinktų faktinių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad pareiškėjas neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas. NMA sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje jam keliamus reikalavimus, yra motyvuotas ir pagrįstas. Keturios įmonės (pareiškėjas, UAB „Entorsa“, UAB „Melsola“, UAB „Denelsa“), įsteigtos ir buvo registruotos tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių pagrindinė veikla odontologijos paslaugos, prieš pat paraiškų pateikimo datą pakeitė registracijos (buveinės) vietą ir tą pačią dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 30 d., pateikė paraiškas gauti paramą. Paramos gavėjų veiklos, susijusios su odontologija, pagal EVRK sutampa ir atitinka rizikos kriterijus „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla“. NMA nepakako duomenų pagrįsti Metodikos 1 priedo 1 lentelėje nurodyto rizikos kriterijaus „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės“ (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“, tačiau paramos gavėjų projektuose kartojasi galimai susiję asmenys. Metodikoje įtvirtinta sąvoka „Funkcinis nesavarankiškumas“ – požymis, kai funkciniu požiūriu gamybos ir techniniai procesai sąmoningai išskiriami į skirtingus projektus arba, kai nustatoma, kad naudojamasi bendra pagal kaimo plėtros programą finansuojama infrastruktūra, siekiant įgyti programos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Pareiškėjo ir UAB „Melsola“, UAB „Denelsa, UAB „Entorsa“ projektuose yra požymių dėl galimo projektų nesavarankiškumo: visų projektų finansines atskaitomybes tvarko ta pati buhalterė, kuri ėjo ir kitas pareigas, yra kitų susijusių asmenų, vykdančių šiose įmonėse skirtingas veiklas. Tarp pareiškėjo ir UAB „Vilniaus odontologijos centras“ sudarytoje sutartyje Nr. STL20-1 dėl paslaugų teikimo numatyta, kad pareiškėjas įsipareigoja pagal UAB „Vilniaus odontologijos centras“ užsakymus pagaminti protezus, frezuoti vainikėlius, UAB „Vilniaus odontologijos centras“ buveinėje, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Akivaizdu, kad su pareiškėjo už paramos lėšas įsigyta įranga dirbama Vilniuje, UAB „Vilniaus odontologijos centras“ buveinėje. Patikrų vietoje metu įranga rasta UAB „Vilniaus odontologijos centras“, taigi paslaugos teikiamos ne kaimo vietovėje, o Vilniuje. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, rizikos požymius bei sąsajas tarp paramos gavėjų, darytina išvada, kad pareiškėjas sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą.

II.

12.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,Stelnera“ skundą atmetė.  

13.       Teismas nustatė, kad NMA 2018 m. lapkričio 30 d. gavo pareiškėjo paraišką Nr. 19VP-KU-18-1-05611-PR001 „Dantų vainikėlių ir tiltinių protezų gamyba“ paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities ,,Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“. Pareiškėjas su NMA 2019 m. liepos 26 d. pasirašė paramos sutartį Nr. 19VP-KU-18-1-05611. Projektas įgyvendintas. Bendra išmokėta paramos suma 40 000,00 Eur. Pagal 1-ąjį mokėjimo prašymą Nr. 19VP-KU-18-1-05611-MP001 pareiškėjui 2019 m. rugpjūčio 6 d. išmokėta 20 000,00 Eur. Pagal 2-ąjį mokėjimo prašymą Nr. 19VP-KU-18-1-05611-MP002 pareiškėjui 2020 m. birželio 2 d. išmokėta 20 000,00 Eur. Projekto įgyvendinimo vieta, nurodyta Paraiškoje – (duomenys neskelbtini) Ignalinos r. sav. Projekte numatytas tikslas – pradėti teikti dantų vainikėlių ir tiltinių protezų gaminimo – frezavimo paslaugas. Paslaugos bus mobilios, teikiamos klientų patalpose, todėl bus galima aptarnauti nemažai mažų miestelių ir kaimų. NMA, įtarusi Paramos gavėjos įgyvendinto Projekto pažeidimus, vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punktu, atliko pažeidimo tyrimą. Įvertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei dokumentus, NMA nustatė pažeidimą – sukurtos galimai neteisėtos sąlygos paramai gauti. NMA, atsižvelgusi į nustatytą pažeidimą, t. y. paramos gavėjas UAB „Stelnera“ sukūrė galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, jo mąstą ir sunkumą (parama buvo skirta pasiekti projekte numatytus tikslus ir uždavinius, tačiau paramos gavėjas šį tikslą sąmoningai apėjo ir įsigytą mobilią įrangą, skirtą odontologijos paslaugoms teikti, naudoja UAB „Vilniaus odontologijos centras“), vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) 188, 189 punktais ir 243.1 papunkčiu, Įgyvendinimo taisyklių 58 punktu, Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Sankcijų taikymo metodika) 1 priedo 20 punktu, taikė sankciją – 40 000,00 Eur paramos susigrąžinimo sankciją bei papildomą sankciją – nurodymą sumokėti sankciją. Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2022 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 21R-385(AG-338/03-2022) pareiškėjo skundą atmetė.

14.       Teismas aptarė Metodikos II skyriaus nuostatas dėl kriterijų dėl galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo principų vertinant pareiškėjo tinkamumą ir pažymėjo, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog NMA, vertinant pareiškėjo Paraišką, kilo sąsajų su kitais projektais (UAB „Entorsa“, UAB „Melsola“, UAB „Denelsa“), todėl buvo atlikta sisteminė šių įmonių paraiškų analizė, kurios metu buvo nustatyta, jog yra požymių ir aplinkybių, kad pareiškėjai galimai neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas, tačiau tų požymių ir aplinkybių visuma nebuvo pakankama, jog būtų galima neabejotinai įrodyti, jog pareiškėjai galimai neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas. NMA, atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Metodikos 12 punktu, pareiškėjo Paraišką vertino toliau, paraiška buvo pažymėta ir administruojama kaip rizikinga dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą. Atsakovas nurodė, kad vertinimo metu Projekte numatyta veikla dar nebuvo vykdoma, todėl pritrūko faktinių aplinkybių, jog būtų galima neabejotinai įrodyti, kad pareiškėjas sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą.

15.       Teismas konstatavo, kad NMA, administruodama pareiškėjo Projektą veikė teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Administravimo taisyklių 11.8 ir 11.13 punktais, net priėmus sprendimą finansuoti projektą, NMA turi teisę patikrinti jau finansuotos paraiškos vykdymą bei priimti sprendimą dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo dėl naujai nustatytų pažeidimų.

16.       Teismas aptarė ginčui aktualias Įgyvendinimo ir Administravimo taisyklių nuostatas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimą byloje Nr. C-434/12.

17.       Teismas, įvertinęs Paramos sutartyje nustatytus įsipareigojimus, Paraiškoje nurodytus duomenis, konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė Paramos sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl tai atitinka rizikos kriterijus „Projekto (projektų) Įgyvendinimo vieta (geografinis ryšis)“.

18.       Teismas nurodė, kad patikrų metu surinkti įrodymai leidžia teigti, jog pareiškėjo, UAB „Denelsa“, UAB „Melsola“ buveinės adresas, projekto įgyvendinimo vieta ir už paramos lėšas įgyto turto laikymo vieta yra visiškai šalia viena kitos, toje pačioje gyvenvietėje, gatvėje, o pareiškėjas ir UAB „Melsola“ registruotos net tame pačiame name, gretimuose butuose. Paraiškoje nurodyta projekto įgyvendinimo vieta: UAB „Stelnera“ – (duomenys neskelbtini) Ignalinos r. sav., UAB „Entorsa“ – (duomenys neskelbtini) Ignalinos r. sav., UAB „Melsola“ – (duomenys neskelbtini) Ignalinos r. sav. Be to, pareiškėjas, UAB „Entorsa“, UAB „Melsola“, UAB „Denelsa“ įsteigtos ir įregistruotos tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvęs direktorius V. Š., jų pagrindinė veikla – odontologijos paslaugos, prieš paraiškų pateikimo datą pakeitė registracijos (buveinės) vietą ir tą pačią dieną pateikė paraiškas gauti paramą. Šias aplinkybes NMA pagrįstai vertino kaip sąmoningą veiksmų derinimą.

19.       Teismo įsitikinimu, patikrų metu nustatytų bei surinktų faktinių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad pareiškėjas sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą. Pareiškėjas, UAB „Entorsa“, UAB „Melsola“ ir UAB „Denelsa“ buvo įsteigtos ir registruotos tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių pagrindinė veikla odontologijos paslaugos, prieš pat paraiškų pateikimo datą pakeitė registracijos (buveinės) vietą ir pateikė paraiškas gauti paramą. Patikrų metu nustatyta, kad visų keturių įmonių projektai yra susiję, t. y. įsigytos investicijos papildo viena kitą ir viena be kitos funkcionuoti negalėtų. UAB „Entorsa“ veikla – mobilios dantų skenavimo paslaugos intraoraliniu skeneriu odontologinėse klinikose. Skenuojant intraoraliniu skeneriu informacija iš karto siunčiama Stl failu į dantų technikų laboratoriją, kurioje iš karto galima pradėti gaminti protezą – vainikėlį, tiltą, laminatę, atlikti darbus ant implantų. UAB „Stelnera“ veikla – protezų gamyba, dantų protezų frezavimui reikalingas laboratorinis skeneris (už paramos lėšas jį įsigijo UAB „Denelsa“), UAB „Melsola“ išfrezuoja vainikėlį, kuris dažomas specialiais keramikos dažais ir dedamas į krosnelę (kurią už paramos lėšas įsigijo UAB „Denelsa“). Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad tarp minėtų bendrovių yra ekonominis ryšis. Paramos gavėjų veiklos, susijusios su odontologija, pagal EVRK sutampa (pareiškėjo, UAB „Denelsa“, UAB „Entorsa“, UAB „Melsola“), o rizikos kriterijus „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla“ atitinka dėl visų keturių įmonių vykdomos veiklos.

20.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas Paraiškoje numatytą įgyvendinti veiklą – protezų gamybą ir medicinos ir odontologijos prietaisų, instrumentų ir reikmenų gamybą, vykdė tik su įmone, registruota Vilniuje – UAB „Vilniaus odontologijos centras“. Patikrų metu nustatyta, kad pareiškėjo, UAB „Melsola“, UAB „Denelsa ir UAB „Entorsa“ projektų finansines atskaitomybes tvarko ta pati buhalterė D. R., kuri buvo ir UAB „Stelnera“ direktorė (laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. kovo 22 d.); paskolas projektams įgyvendinti sutiko teikti fizinis asmuo J. B. (UAB „Melsola“ ir UAB „Entorsa“) ir fizinis asmuo K. B. (UAB „Stelnera“, UAB „Denelsa“), kuri yra UAB „Vilniaus odontologijos centras“ direktorė bei dirba UAB „Vilniaus odontologijos centras“ kaip protezuojanti gydytoja odontologė.

21.       Teismo įsitikinimu, NMA, nustačiusi šias aplinkybes, pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjo, UAB „Melsola“, UAB „Denelsa“ ir UAB „Entorsa“ projektuose yra požymių dėl galimo projektų nesavarankiškumo. Minėtų paramos gavėjų projektuose kartojasi galimai susiję asmenys (D. R.; K. B.; J. B.), kas gali būti vertintina kaip rizikos kriterijus „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“.

22.       Teismas pažymėjo, kad pagal Įgyvendinimo taisykles programos priemonės veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nesiekė Projekto tikslo veiklą įgyvendinti kaimo vietovėse, veiklą vykdė vienoje vietoje – UAB „Vilniaus odontologijos centras“. Nors pareiškėjas įsipareigojo skatinti socialinį įsitraukimą, veiklų įvairovę bei užimtumo ir darbo vietų atsiradimą kaimo vietovėse, tačiau veikla nebuvo vykdoma kaimo vietovėje, nebuvo skatinama socialinė įtrauktis.

23.       Teismas konstatavo, kad visos keturios įmonės (pareiškėjas, UAB „Melsola“, UAB „Entorsa“, UAB „Denelsa“) įsigijo investicijas, kurios naudojamos išimtinai UAB „Vilniaus odontologijos centras“ (NMA atlikus patikras vietoje visa už paramos lėšas keturių įmonių įsigyta įranga rasta UAB „Vilniaus odontologijos centras“), todėl su įsigytomis investicijomis nėra teikiamos mobilios paslaugos, patys klientai atvažiuoja į UAB „Vilniaus odontologijos centras“. Taigi pareiškėjo projektas neatitinka Priemonės Įgyvendinimo taisyklėse keliamų prioritetų, nes nėra įgyvendintas kaimo vietovėse, o atsakovas pagrįstai darė išvadą, kad objektyvusis elementas atitinka, kadangi sukurta schema, kuria siekiama gauti didesnę paramos sumą nei vienas paramos gavėjas gali gauti pagal Įgyvendinimo taisykles, ir taip apeinamas tikslas, kuriam yra skirta parama.

24.       Teismas nurodė, kad konstatavus šias aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog nustatytas pareiškėjo funkcinis ryšys su kitais asmenimis, pateikusiais paraiškas gauti paramą pagal Priemonę, objektyviai riboja socialinį įsitraukimą, veiklų įvairovę bei užimtumo ir darbo vietų atsiradimą kaimo vietovėse.

25.       Teismas vertino, kad atsakovas sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog tiek pareiškėjo, tiek minėtų bendrovių projektai yra tapatūs, juos sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, asmeninis ir teisinis ryšiai. NMA išsamiai įvertino visas reikšmingas objektyvias aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjo Projektui sukurtas neteisėtas sąlygas gauti paramą ir pagrindė, kodėl tai neleis pasiekti parama siekiamo tikslo. Pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad jo įgyvendinamas Projektas funkciniu požiūriu savarankiškas, nesusietas su kitomis bendrovėmis ekonominiais ryšiais ir įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys), tačiau tokie teiginiai paneigiami aptartais įrodymais.

26.       Teismas sprendė, kad NMA sprendime išsamiai atskleistas ir subjektyvusis elementas (siekis gauti paramą, prieštaraujančią jos teikimo tikslams, siekiant dirbtinai sukurti sąlygas paramai gauti), nes sprendime aiškiai nurodyti teisiniai, ekonominiai, asmeniniai su projektais susijusių įmonių ir jose dirbančių asmenų ryšiai bei požymiai, neabejotinai liudijantys, kad būta sąmoningo veiksmų derinimo. Be nustatyto geografinio projektų ryšio, projektų tapatumo, funkcinio nesavarankiškumo ir kt. aplinkybių, buvo nustatyti projektus įgyvendinančių asmenų ekonominiai–finansiniai ryšiai (bendrovių įsigytos investicijos papildo viena kitą ir viena be kitos funkcionuoti negalėtų).

27.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, sukūręs dirbtines sąlygas paramai gauti ir įgijęs paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą, pažeidė šiai sričiai taikomas teisės aktų nuostatas. Šis pažeidimas yra formalaus pobūdžio, todėl tokiam pažeidimui konstatuoti pakanka vien tik veikimo – dirbtinų sąlygų sukūrimo fakto. NMA surinko visus reikšmingus duomenis, juos teisingai įvertino ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, pareiškėjas sukūrė galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, taigi neatitinka Administravimo ir Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų Projekto įgyvendinimo nuostatų.

28.       Teismas vertino, kad NMA nuosekliai ir aiškiai nurodydama teisės aktus ir jų normas, kuriuos pareiškėjas pažeidė, pagrindė, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas susigrąžinti visą pareiškėjui išmokėtos paramos sumą, ginčijamas sprendimas tinkamai motyvuotas, atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. 

33.       Pareiškėjas teigia, kad jo nurodytos aplinkybės nebuvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, neatskleista ginčo esmė, kurią sudarė nepagrįsta atsakovo pozicija, jog pareiškėjas turėjo pareigą teikti paslaugas kaimo vietovėje, tačiau suprasdamas, kad ši pozicija, atsižvelgiant į Paramos sutarties sąlygas bei verslo planą, nėra stipri, atsakovas priėmė NMA sprendimą, motyvuodamas jį galimai neteisėtai sukurtomis sąlygomis gauti paramą. Nei teismas, nei NMA nepateikė jokių realių aplinkybių kaip pareiškėjo įranga yra susijusi su kitomis įmonėmis, kadangi sprendimuose nenurodoma, kokią įrangą įsigijo pareiškėjas, nepateiktos jokios įrangos funkcijos. Ne tik UAB ,,Denelsa“ Lietuvoje turi atitinkamą įrangą ir nėra įrodymų, kad UAB ,,Denelsa“ ir pareiškėjo įranga yra susijusi ir tai yra pagrindas neteisėtoms sąlygoms. Nebuvo jokio pagrindo laikyti, kad pareiškėjo įranga negali savarankiškai funkcionuoti, todėl tokios prielaidos yra visiškai nepagrįstos. Teismas nevertino, kad vien tai, jog įmonių registracijos adresai yra šalia ar tai, kad įmonės samdosi tą pačią finansininkę, negali nulemti neteisėtų sąlygų paramai gauti pagrįstumo. Tokių aplinkybių vertinimas yra dirbtinis, siekiant įrodyti galimai neteisėtų sąlygų visetą. Teismas nevertino pareiškėjo argumentų apie kitus jo klientus. Teiginiai, kad važiuojama vien į UAB „Vilniaus odontologijos centras“ patalpas, pagrįsti tik vienu patikrinimu. Teismas nustatė, kad kartojasi asmenys D. R., K. B. ir J. B., tačiau nenurodė, kaip ir kur kartojasi K. B. ir J. B., todėl tokie motyvai nėra suprantami ir pareiškėjas negalėjo dėl jų gintis, kadangi NMA sprendime nenustatė susijusių asmenų. Įmonės gali samdytis tą pačią buhalterę ir susietumą ar kontrolę turėjo įrodyti NMA. NMA sprendime aiškiai nurodė, kad nėra susietų asmenų, tai leidžia pagrįstai abejoti teismo sprendimu, kadangi toks motyvas yra siurprizinis. Teismas iš esmės visiškai nevertino pareiškėjo pateiktos informacijos ir ją rinko selektyviai iš atsakovo teiginių, teisinio pagrindo nustatyti galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti nebuvo, nes ginčo esmė buvo paslaugų teikimo galimybė ne kaimo teritorijoje.

34.       Pareiškėjas remiasi argumentais, išdėstytais skunde pirmosios instancijos teismui ir teigia, kad verslo plane aiškiai nurodyta, jog paslaugos bus mobilios, paslaugos teikiamos visoje Lietuvoje, todėl nepagrįsti NMA teiginiai, kad paslaugos nėra teikiamos kaimo vietovėje.

35.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad aplinkybės, nustatytos NMA sprendime jau buvo aiškios NMA vertinant Paraišką, tačiau nepaisant to, parama buvo suteikta, tai neatitinka teisinio tikrumo principo esmės ir akivaizdžiai pažeidžia paramos gavėjo interesus. NMA nerinko jokių įrodymų, siekdama pagrįsti savo sprendimą, pažeidė visus VAĮ principus ir elgėsi neteisėtai, kadangi realių pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl NMA ir teismas laiko, kad pirktos įmonės buvęs iki paraiškos pateikimo adresas įrodo kokias nors sąsajas. Pareiškėjo vadovas rado įmonę, kuri parduoda jau įsteigtus UAB ir mažąsias bendrijas ir įsigijo bendrovę. NMA nustatė, kad buveinės adresas egzistuoja, joje saugoma įranga, nebuvo jokių kitų įrangų, priklausančių kitoms įmonėms, todėl tokios aplinkybės negali atitikti Metodikos 5.1 punkto, kadangi nei paraiškos pateikimo metu, nei vėliau nesutapo nei vienos įmonės adresas iš pateiktų duomenų. Vien tai, kad pasirinktos įmonės ir pareiškėjas numatė tą patį EVRK kodą, nepagrindžia Metodikos 5.2 punkto taikymo, kadangi remiantis įsigytomis investicijomis visų įmonių įranga yra skirtinga ir atlieka kitokias funkcijas. Teismas šio kriterijaus visiškai neaiškino. 

36.       Pareiškėjas teigia, kad NMA nenurodė nei vieno asmens, kuris dirbtų kitoje įmonėje ir būtų susijęs su pareiškėju, taip pat nenurodė nei vienos aplinkybės, jog kokiu nors būdu pareiškėjo vadovas derintų veiksmus. Teismas darė kitas išvadas, todėl akivaizdu, kad tai buvo realus pagrindas naikinti sprendimą, kadangi pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė gintis nuo tokio motyvo. Nustačius susijusius asmenis, nėra nurodyta kaip šie asmenys yra susiję su pareiškėju ar kartojasi, todėl teismas priėmė neteisėtą sprendimą. Šiuo aspektu būtina vadovautis ESTT sprendimu byloje Nr. C-110/13. Pirmosios instancijos teismas nenustatė kaip K. B. ir J. B. yra susijęs su pareiškėju, taip pat nėra nei vieno motyvo, kuriose vietose šie asmenys kartojasi paramos suteikimo aspektu. Vien tai, kad K. B. yra įmonės direktorė, nelemia pavaldumo ar kontrolės santykio.

37.       Pareiškėjas tvirtina, kad NMA neįrodė funkcinio nesavarankiškumo, šio kriterijaus nepagrindė Metodikomis ir ją aiškinančia praktika. Todėl laikytina, kad nei vienas kriterijus šiuo konkrečiu atveju neatitiko Metodikos.

38.       Pareiškėjas nurodo, kad objektyvus elementas neegzistuoja, kadangi teismas ir NMA nenustatė jokių pažeidimų, investiciją rado, paslaugų teikimas buvo pagrįstas dokumentais. Kadangi paslaugos teikiamos visoje Lietuvos teritorijoje, nebuvo keliamas reikalavimas vykdyti paslaugas tik kaimo vietovėse. Pareiškėjas veiklą įgyvendina kaimo vietovėje, tai nustatyta patikrinimų metu. NMA nurodo, kad subjektyvus elementas grindžiamas neva schema, siekiant gauti didesnę paramą, tačiau aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėjas nesusijęs su kitomis įmonėmis, nederina ir negalėtų derinti savo veiksmų, paslaugos teikiamos, o jų neteikimo metu investicija saugoma buveinės adresu. Investicija neiškeliavo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, o šiuo adresu esant užsakymui, pareiškėjas teikia paslaugą, tai tik vienas iš klientų. Jokie Paramos sutarties punktai nebuvo pažeisti.

39.       Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 13 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais: 1) Ar nustačius, kad net ir egzistuojant Metodikoje nustatytiems rizikos kriterijams (geografinis, ekonominis, teisinis ir asmeninis ir funkcinis), kyla pareiga nustatyti paramos galimo tikslo pasiektinumą, t. y. ar nustačius rizikos kriterijus, būtina nustatyti paramos programoje nurodytus tikslus ir jų galimą pasiektinumą? 2) Ar taikant Metodiką, nenustačius asmenų asmeninio ir teisinio ryšio, galima daryti išvadą dėl subjektyvaus elemento taikymo, t. y. ar nenustačius subjektyvaus elemento, galimas dirbtinų sąlygų sukūrimas išmokai gauti? 3) Ar nustačius, kad kelių asmenų vykdomos veiklos registracijos, daiktų saugojimo ar paramos įgyvendinimo vieta galimai sutampa yra pagrįstas kriterijus vertinant galimai neteisėtai sąlygas ir tai neprieštarauja ESTT praktikai? 4) Ar nustačius, kad kelių asmenų vykdoma veikla yra analogiška yra pagrįstas kriterijus vertinant galimai neteisėtai sąlygas ir tai neprieštarauja ESTT praktikai? 5) Ar nustačius, kad kelių asmenų vykdoma veikla turi įtakos veiklos rezultatui ir šių subjektų veikla papildo viena kitą yra pagrįstas kriterijus vertinant galimai neteisėtai sąlygas ir tai neprieštarauja ESTT praktikai? 6) Ar nustačius, kad kelių asmenų verslai įsteigti panašiu metu yra pagrįstas kriterijus vertinant galimai neteisėtai sąlygas ir tai neprieštarauja ESTT praktikai? 7) Ar nustačius, kad keli asmenys samdosi tas pačias konsultavimo ar buhalterinės apskaitos įmones yra pagrįstas kriterijus vertinant galimai neteisėtai sąlygas ir tai neprieštarauja ESTT praktikai? 8) Ar nustačius, kad kelių asmenų komerciniuose pasiūlymuose vyrauja vienas tiekėjas yra pagrįstas kriterijus vertinant galimai neteisėtai sąlygas ir tai neprieštarauja ESTT praktikai? 9) Ar nustačius, kad kelių paraiškų panašumus yra pagrįstas kriterijus vertinant galimai neteisėtai sąlygas ir tai neprieštarauja ESTT praktikai?

40.       Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

41.       NMA pakartoja su ginču susijusias faktines aplinkybes bei reglamentavimą. NMA vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą buvo aktyvus, ištyrė visus įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo projektas neatitinka Priemonės Įgyvendinimo taisyklėse keliamų prioritetų (skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse), nes nėra įgyvendintas kaimo vietovėse. Pareiškėjas investicijas saugo kaimo vietovėje, kai jos yra nenaudojamos, tai taip pat neatitinka Priemonės tikslo – investicijos turi būti ne tik saugomos, bet ir pats Projektas turi būti įgyvendintas kaimo vietovėje. Akivaizdu, kad su įsigytomis investicijomis nėra važiuojama pas klientus, todėl investicijos laikytinos ne mobiliomis, o stacionariomis. Darytina išvada, kad sukurta schema, kuria siekiama gauti didesnę paramos sumą nei vienas paramos gavėjas gali gauti pagal Įgyvendinimo taisykles, ir taip apeinamas tikslas, kuriam yra skirta parama. NMA tinkamai administravo Paraišką, pareiškėjo lūkesčių ir interesų nepažeidė, o nustačiusi pažeidimus, priėmė skundžiamą sprendimą, kuris atitinka VAĮ reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

42.       Ginčas byloje kilo dėl NMA sprendimo, kuriuo, konstatavus, kad sukurtos galimai neteisėtos sąlygos paramai gauti, pareiškėjui pritaikyta sankcija – 40 000 Eur paramos susigrąžinimas ir papildoma sankcija – paramos gavėjui (arba) partneriui neskirti paramos pagal tą pačią priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

43.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl NMA sprendimo ir Komisijos sprendimo panaikinimo atmetė, konstatavęs, kad NMA, nuosekliai ir aiškiai nurodydama teisės aktus ir jų normas, kuriuos pareiškėjas pažeidė, pagrindė, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas susigrąžinti visą pareiškėjui išmokėtos paramos sumą, ginčijamas sprendimas tinkamai motyvuotas, atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

44.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei teismo atliktu įrodymų bei bylos aplinkybių vertinimu, laikosi pozicijos, kad NMA nepagrįstai nustatė Metodikoje įtvirtinus rizikos kriterijus bei aplinkybę, kad pareiškėjas sukūrė galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti.

45.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

46.       Akcentuotina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

47.       Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

48.       Tikrindama pirmosios instancijos teismo ir viešojo administravimo subjekto sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

49.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

50.       Byloje skundžiamu NMA sprendimu nustatytas pareiškėjo padarytas pažeidimas – pareiškėjo sukurtos galimai neteisėtos sąlygos paramai gauti ir už tai pritaikyta sankcija – visos pagal Paramos sutartį skirtos paramos susigrąžinimas bei papildoma sankcija.

51.       Administravimo taisyklių 243.1 punkte nustatyta, kad pažeidimą NMA gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas teikdamas paramos paraišką, mokėjimo prašymą, kasmetinį prašymą, projekto ataskaitą ar kitus dokumentus, pateikia melagingą informaciją arba dėl aplaidumo nepateikia būtinos informacijos, turinčios reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti.

52.       Pagal Administravimo taisyklių 188 punktą netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal Priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma, vadovaujantis Metodika ir atskirų Priemonių įgyvendinimo taisyklėmis (Administravimo taisyklių 189 p.).

53.       Netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos sumos sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba su mokėjimo prašyme prašoma išmokėti parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Sankcijos taikomos Sankcijų metodikoje nustatyta tvarka (Įgyvendinimo taisyklių 58 p.). Pagal Įgyvendinimo taisyklių 21.2 papunktį parama neteikiama pareiškėjui, jei remiantis Metodika, nustatoma, kad pareiškėjas sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą.

54.       Metodikos 7 punkte (2017 m. liepos 20 d. įsakymo redakcija Nr. 3D-478) įtvirtinta, jog nustatydama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, NMA gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo (pvz., tarp pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų nustatomas tyčinis veiksmų koordinavimas, neteisėtai sukuriant pagal tam tikrą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę paramai gauti būtinas sąlygas). Pagal Metodikos 8 punktą Agentūra, konstatuodama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, turi įvertinti pagrindinių rizikos kriterijų ir juos papildančių aplinkybių visumą (Metodikos 1 priedo 1 ir 2 lentelės), įvertindama objektyvius ir subjektyvius elementus, nurodytus Metodikos 6 punkte.

55.       Metodikos 13 punktas nustatė, kad vertintojas projekto administravimo arba priežiūros metu pagal duomenis, esančius NMA informacinėse sistemose ir (arba) dokumentuose (pvz., remiantis išorės registrais, pateikta nauja informacija), turi išnagrinėti projekto ryšius su kitais projektais, remiantis Metodikos 1 priedo 1 lentele, t. y. turi įvertinti, ar atitinka šie pagrindiniai rizikos kriterijai: projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys) (13.1 p.); projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys) (13.2 p.); susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys) (13.3 p.); projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys) (13.4 p.).

56.       Pagal Metodikos 14 punktą, tais atvejais, jei projektas arba projektai atitinka ne mažiau kaip 3 (tris) rizikos kriterijus (Metodikos 1 priedo 1 lentelė), turi būti registruotas įtariamas pažeidimas ir vykdomas pažeidimo tyrimas. Pažeidimo tyrimo metu turi būti įvertinti visi objektyvūs ir subjektyvūs elementai, kaip numatyta Metodikos 8 punkte. 

57.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad pagal Metodikos 7 punktą NMA, nustatydama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, privalo įvertinti ne tik pagrindinius rizikos kriterijus (geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai), bet gali remtis ir kitais požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2077-575/2023).

58.       NMA sprendime pareiškėjo atveju nustatė tris pagrindinius rizikos kriterijus. Pirmasis – Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys): UAB ,,Entorsa“, UAB ,,Stelnera“ ir UAB ,,Melsola“ paraiškose nurodyta projektų įgyvendinimo vieta, atitinkamai (duomenys neskelbtini) Ignalinos r. sav., (duomenys neskelbtini) Ignalinos r. sav., (duomenys neskelbtini) Ignalinos r. sav. Be to, nustatyta, kad minėtos įmonės bei UAB ,,Delnelsa“ prieš pateikiant paraišką buvo registruotos vienoje vietoje ((duomenys neskelbtini), Vilnius) bei prieš pat paraiškos pateikimo datą pakeitė registracijos (buveinės) vietą. Pagal Metodikos 1 priedo 1 lentelės 1 punktą šį rizikos kriterijų detalizuojantys požymiai tiek vertinimo, tiek administravimo ar priežiūros metu yra: ,,1. Keli (2 ir daugiau) juridiniai ir (arba) fiziniai asmenys planuoja įgyvendinti ir (arba) įgyvendina projektus tuose pačiuose pastatuose ir (arba) tuose pačiuose žemės sklypuose (nuosavybės, nuomos arba kitais teisėtais valdymo pagrindais, išskyrus kai jie priklauso Lietuvos Respublikai) (pvz., pagal kadastro unikalius numerius). 2. Kelių juridinių ir (arba) fizinių asmenų projekto (-ų) registracijos vieta ta pati“. Pagal Metodikos 1 priedo 1 lentelės 1 punktą šį rizikos kriterijų detalizuojantys požymiai administravimo ar priežiūros metu yra: ,,3. Keli projektai įgyvendinami gretimuose (t. y. šalia esančiuose, kaimyniniuose) žemės sklypuose arba žemės sklypai ribojasi vienas su kitu, arba žemės sklypai priklauso tiems patiems subjektams (nuosavybės, nuomos arba kitais teisėtais valdymo pagrindais, išskyrus kai jie priklauso Lietuvos Respublikai) (nuosavybės, nuomos arba kitais teisėtais valdymo pagrindais) (pvz., pagal VĮ Registrų centro duomenis).“. Pastebėtina, kad pagal šio Metodikos 1 priedo 1 lentelėje pateikiamas pastabas Projekto įvertinimui dėl galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą pradėti reikia nustatyti ne mažiau kaip 3 pagrindinius rizikos kriterijus, kaip numatyta Metodikos 10 ir 14 punktuose, tačiau kad būtų nustatytas pagrindinis rizikos kriterijus, pakanka bent vieno jį detalizuojančio požymio. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad aptariamas rizikos kriterijus nustatytas ir pareiškėjas jo nepaneigė.

59.       NMA sprendime nustatytas ir antrasis rizikos kriterijus: Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys): paramos gavėjų veiklos, susijusios su odontologija, pagal EVRK sutampa (UAB ,,Stelnera“, UAB ,,Melsola“ ir UAB ,,Denelsa“). Pagal Metodikos 1 priedo 1 lentelės 2 punktą šį rizikos kriterijų detalizuojantys požymiai yra tiek vertinimo, tiek administravimo ar priežiūros metu: ,,1. Skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų (juridinių ir (arba) fizinių asmenų) projektuose numatyta vykdyti ir (arba) vykdoma tokia pat veikla (pvz., pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK), veiklos pavadinimą, išskyrus atvejus, kai projektus vykdo tas pats pareiškėjas arba paramos gavėjas)“, o administravimo ar priežiūros metu: ,,2. Skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų (juridinių ir (arba) fizinių asmenų) projektuose vykdoma veikla arba dalis veiklos toje pat atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose.“. Bylos duomenys patvirtina, kad šis kriterijus nustatytas, pareiškėjas jo taip pat nepaneigė.

60.       NMA sprendime nustatytas ir ketvirtasis rizikos kriterijus: Projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys): projektuose įsigyta įranga, susijusi su odontologijos paslaugomis, visų projektų finansines atskaitomybes tvarko ta pati buhalterė, paskolas projektams įgyvendinti suteikė du fiziniai asmenys: J. B. (UAB ,,Entorsa“ ir UAB ,,Melsola“) ir K. B. (UAB ,,Stelnera“ ir UAB ,,Denelsa“), kuri taip pat yra UAB ,,Vilniaus odontologijos centras“ direktorė bei dirba šioje įmonėje kaip protezuojanti gydytoja odontologė; visuose projektuose įgytos investicijos (įranga) yra susiję su odontologija ir papildo viena kitą; iš pateiktų darbo sutarčių matyti, kad UAB ,,Stelnera“ dirba du asmenys – direktorė ir dantų technikas, kurio gyvenamoji vieta yra Vilniuje, sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB ,,Stelnera“ ir UAB ,,Vilniaus odontologijos centras“, pagal kurią pareiškėjas įsipareigoja pagal UAB ,,Vilniaus odontologijos centras“ užsakymus pastarosios buveinėje pagaminti protezus, frezuoti vainikėlius, patikrų vietoje metu įranga rasta UAB ,,Vilniaus odontologijos centras“. Bylos duomenys patvirtina šio rizikos kriterijaus egzistavimą ir pareiškėjas jo jokiais įrodymais taip pat nepaneigė.

61.       Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Metodikos 5.1 punkte įtvirtinta funkcinio nesavarankiškumo sąvoka – tai požymis, kai funkciniu požiūriu gamybos ir techniniai procesai sąmoningai išskiriami į skirtingus projektus arba kai nustatoma, kad naudojamasi bendra pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos finansuojama infrastruktūra, siekiant įgyti programos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai interpretuojant funkcinio nesavarankiškumo sąvoką kaip situaciją, kai funkciškai nesavarankiška įmonė gali būti laikoma tik tokia, kuri be kitos įmonės negali funkcionuoti savarankiškai bei akcentuojant to paties buhalterio vaidmenį, nepagrįsti.

62.       Pagal Metodikos 6 punktą, jei projektas pagal Metodikos 1 priede detalizuotus pagrindinius rizikos kriterijus atitinka galimai neteisėtai sukurtas sąlygas paramai gauti (tiek vertinimo, tiek administravimo ar priežiūros metu), būtina papildomai įvertinti (atsižvelgiant į ESTT sprendimus bylose Nr. C-434/12 ir Nr. C-110/13 bei ESTT rekomendacijas dėl šių bylų): objektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti reglamentuose, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje nurodytų tikslų (6.1 p.); subjektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad sukūręs galimai neteisėtas sąlygas, pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, t. y. turi būti surenkami objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo galimai neteisėtai sukuriant sąlygas, reikalingas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos paramos schemą gauti, o pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai įgijo šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą (6.2 p.). 

65.       Sprendime dėl subjektyviųjų elementų nurodyta, jog visos įmonės prieš paraiškos pateikimo datą pateikė registracijos (buveinės) vietą, kuri buvo (duomenys neskelbtini), Vilnius. UAB „Denelsa“, UAB „Entorsa“, UAB „Stelnera“ ir UAB „Melsola“ planavo teikti mobilias odontologijos paslaugas, tačiau pareiškėjo įdarbinto dantų techniko gyvenamoji vieta yra Vilniuje, jis teikia paslaugas ir projekto metu įsigyta įranga, kuri naudojama pagal paskirtį gali būti su kitų minėtų įmonių pagal projektus įgyta įranga, patikrų metu rasta Vilniuje, UAB ,,Vilniaus odontologijos centras“, paramos gavėjų projektuose kartojasi galimai susiję asmenys ir kitos aplinkybės (paskolas suteikę asmenys, vieno jų vadovavimas bei darbas UAB ,,Vilniaus odontologijos centras“) leido spręsti, kad susiję asmenys sąmoningai derino veiksmus.

66.       Teisėjų kolegijos vertinimu, NMA sprendime buvo įvertinti visi pagrindiniai rizikos kriterijai, objektyvūs ir subjektyvūs elementai. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad egzistavo ir sąmoningas veiksmų derinimas (pasireiškė ekonominiu, funkciniu ir kitais ryšiais). Skundžiamame NMA sprendime yra nustatyta pakankamai aplinkybių, kurios leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas sukūrė galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti.

67.       Pažymėtina, kad pagal Metodiką projektas dėl atitikimo pagrindiniams rizikos kriterijams dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų paramai gauti gali būti tikrinamas tiek vertinimo, tiek administravimo ar priežiūros metu (Metodikos 6 p., III skyrius).

68.       Sankcijų metodikos 1 priedo 20 punkte numatyta, kad, jei paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą arba verslo planą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, taikytina sankcija – paramos sumažinimas ir (arba) paramos susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos. Taikant sankciją turi būti atsižvelgiama į paramos gavimo sąlygų nesilaikymo atvejų reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą. Sankcijų metodikos 1 priedo 20 punkte taip pat nustatyta, kad remiantis Reglamento Nr. 640/2014 35 straipsnio 5 dalimi, gali būti taikoma papildoma sankcija – paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

69.       Sprendimu pareiškėjui taikyta sankcija – susigrąžinti išmokėtą 40 000 Eur paramos sumą ir papildoma sankcija – paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskirti paramos pagal tą pačią priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus. Pareiškėjui skirta poveikio priemonė yra numatyta Sankcijų metodikos 1 priedo 20 punkte. Pareiškėjui NMA pritaikė sankciją, atsižvelgusi į padarytą pažeidimą (paramos gavėjas sukūrė galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti), jo mąstą ir sunkumą (parama buvo skirta pasiekti Projekte numatytus tikslus ir uždavinius, tačiau pareiškėjas šį tikslą sąmoningai apėjo įsigytą mobilią įrangą naudoja UAB ,,Vilniaus odontologijos centras“). Šiuo atveju visų lėšų grąžinimas ir papildoma sankcija yra teisinga, pagrįsta bei proporcinga priemonė nustatytam pažeidimui. Paskirta sankcija, teismo vertinimu, nėra neproporcinga ir nevaržo pareiškėjo teisių ir laisvių daugiau, nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

70.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 3 dalį, taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo.

71.       Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsnio 1 dalį, teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.

72.       Nurodytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą privalo kreiptis tais atvejais, kai jam iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad byloje būtų priimtas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-653-520/2020, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2021-556/2023). 

73.       Teisėjų kolegijos nuomone, tam, kad ši byla būtų išnagrinėta ir joje būtų priimtas sprendimas, nėra būtinybės kreiptis į ESTT. Pareiškėjo prašyme dėl kreipimosi į ESTT keliami klausimai iš esmės susiję su Metodikos taikymu nustatytų bylos faktinių aplinkybių kontekste, kurių tinkamas vertinimas pirmosios instancijos teisme apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekelia abejonių. Metodika parengta vadovaujantis, be kita ko, 2013 m. rugsėjo 12 d. ESTT sprendimu byloje Nr. C-434/12, 2014 m. vasario 27 d. ESTT sprendimu byloje Nr. C-110/13 bei ESTT rekomendacijomis dėl bylos Nr. C-434/12 ir sprendimo Nr. C-110/13. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo netenkinamas.

74.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog NMA sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stelnera“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

                                        Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                        Milda Vainienė