Civilinė byla Nr. 3K-3-57/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.5; 113.6.2.4; 123.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ ieškinį atsakovams UAB „Kriptonika“, A. S. (A. S.), dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Kapitalo valdymo grupė“, dėl uždraudimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ pareiškė prevencinį ieškinį atsakovams UAB „Kriptonika“ ir A. S., prašydamas uždrausti jiems atlikti neteisėtus veiksmus, keliančius žalos atsiradimo grėsmę ieškovui kaip UAB „Kriptonika“ akcininkui ir kreditoriui, t. y. be išankstinio aiškaus ieškovo rašytinio sutikimo atlikti ieškinio reikalavime nurodytus veiksmus (sudaryti, pakeisti, papildyti, atšaukti, nutraukti bet kokius sandorius, juos ginčyti, atstovauti UAB „Kriptonika“, santykiuose su valstybinės valdžios ir valdymo, vietos savivaldos institucijomis, įmonėmis, įstaigomis bei organizacijomis pasirašinėti dokumentus, teikti ir gauti informaciją, perduoti ir priimti turtą, atstovauti UAB „Kriptonika“ teisminėse institucijose ir kt.).
Ieškovas pateikė prašymą taikyti byloje laikinąją apsaugos priemonę - iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti A. S. vykdyti UAB „Kriptonika“ administracijos vadovo funkcijas, jas pavesti turto administratoriui, turto administratoriumi paskiriant UAB „Tigesta“.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. spalio 18 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė A. S. vykdyti UAB „Kriptonika“ administracijos vadovo funkcijas, nustatė UAB „Kriptonika“ visišką turto administravimą, turto administratoriumi paskirdamas UAB „Tigesta“ įgaliotą asmenį S. B. ir suteikdamas jam visiško UAB „Kriptonika“ turto administravimo funkcijas; nustatė S. B. 5000 Lt be PVM mėnesinį atlyginimą už teikiamas administravimo paslaugas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 6 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartį, tenkino dalį ieškovo prašymo ir nustatė, kad laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, UAB „Kriptonika“ administracijos vadovas A. S. veikia tik kartu su ieškovu.
Ieškovas pateikė teismui prašymą skirti baudą UAB „Kriptonika“ administracijos vadovui A. S. už teismo 2006 m. gruodžio 6 d. nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidimą. Ieškovo teigimu, UAB „Kriptonika“ administracijos vadovas nesilaiko teismo nutartimi nustatytų apribojimų - vienvaldiškai, t. y. nesuderinęs su ieškovu, UAB „Kriptonika“ vardu pasirašinėja dokumentus, kreipiasi į kitus juridinius ir fizinius asmenis su reikalavimais pateikti dokumentus ir informaciją, atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo, reiškia ieškinius, teikia prašymus, pareiškimus, skundus ir kitus procesinius dokumentus teismams bei kitoms teisėsaugos institucijoms ir t. t. Šiais veiksmais pažeidžiamas teismo nustatytas draudimas, todėl už teismo nutarties nevykdymą administracijos vadovui skirtina bauda.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. balandžio 2 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl baudos skyrimo atsakovo UAB „Kriptonika“ administracijos vadovui A. S.. Teismas nurodė, kad pagal CPK 152 straipsnio 4 dalį teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis vykdo teismo sprendimams nustatyta tvarka. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, jį perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. Teismo 2006 m. gruodžio 6 d. nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo antstoliui buvo pateikta vykdyti tik 2007 m. rudenį, o atsakovo veiksmai, kuriuos ieškovas prašo įvertinti kaip pažeidžiančius teismo 2006 m. gruodžio 6 d. nutartį, buvo atlikti anksčiau negu ji pateikta vykdyti. Antstolis nėra fiksavęs šios nutarties pažeidimo fakto (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymo (pažeidimo) faktui konstatuoti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 11 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. nutartį. Kolegija nurodė, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolio vykdoma skubiai teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 straipsnio 1, 4 dalys, 650 straipsnio 1 dalis). Skolininkui neįvykdžius sprendimo antstolis surašo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), o teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 1000 Lt dydžio baudą išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 1, 5 dalys). Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vykdyti vykdomuosius dokumentus, todėl būtent jis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą (šiuo atveju – teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), imasi visų teisėtų priemonių, kad tokia nutartis būtų kuo greičiau ir realiai įvykdyta, bei aktyviai padeda šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 616 straipsnio 2 dalį vykdymo procese nustatytais atvejais prašymą teismui taikyti sankcijas, nustatytas to paties straipsnio 1 dalyje (piniginę baudą ar areštą), kaltiems asmenims už proceso pažeidimus gali pateikti antstolis arba vykdymo proceso šalys, tačiau būtent antstolis turi konstatuoti tokios nutarties nevykdymo faktą, surašydamas nustatytos formos aktą, nes jam įstatyme įtvirtintos teisinės priemonės, kokiu būdu ir tvarka kontroliuoti vykdomojo dokumento vykdymą, o ieškovo pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė pakankamais.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl baudos skyrimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Dėl CPK 149, 771 straipsnių taikymo. Teismai taikė ne tą procesinės teisės normą, kurią turėjo taikyti, t. y. vietoj CPK 149 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą, taikė CPK 771 straipsnį, reglamentuojantį antstolio veiksmus, vykdant teismo sprendimus, įpareigojančius skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. Pagal CPK 149 straipsnį, jeigu pažeidžiami draudimai, nurodyti šio Kodekso 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose, kaltiesiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda. Ši teisės norma nereglamentuoja asmenų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo, todėl vadovaujantis CPK 5 straipsniu tokią teisę turi kiekvienas asmuo, suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių tinkamu vykdymu. Įrodinėjant teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktą, galima naudotis visomis įrodinėjimo proceso šalims nustatytomis teisėmis (CPK 177,178 straipsniai), todėl antstolio dalyvavimas, nustatant nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo faktą, nereikalingas. Taigi aplinkybė, kad ieškovas nesikreipė į antstolį dėl teismo nutarties pažeidimo fakto, nėra teisiškai reikšminga. Teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, turėjo visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti visus ieškovo pateiktus įrodymus ir spręsti, ar yra pagrindas skirti baudą administracijos vadovui už teismo 2006 m. gruodžio 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidimą. Teismai nenurodė motyvų, kodėl nesiremia CPK 149 straipsniu, ir nepagrįstai taikė CPK 771 straipsnio 1, 5 dalių nuostatas, tačiau pastarasis straipsnis taikytinas tik tuo atveju, kai į teismą dėl baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą kreipiasi tokią nutartį priverstinai vykdantis antstolis. Nors nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių, įtvirtintų CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose, taikymo patenka į sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, sąrašą, tačiau atsakomybė dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodytų CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose, pažeidimo nstatyta kitoje teisės normoje - 149 straipsnyje. Taigi CPK 149 straipsnis laikytinas specialiąja norma 771 straipsnio 5 dalies atžvilgiu, todėl sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo turi būti vadovaujamasi būtent CPK 149 straipsnio nuostatomis. Nors CPK 771 straipsnio 5 dalyje ir 149 straipsnyje nustatytos vienodos sankcijos, tačiau pirmuoju atveju bauda mokama išieškotojui, o antruoju – į valstybės biudžetą.
2. Dėl įrodymų vertinimo. Teismai nepagrįstai sprendė, kad nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktą gali užfiksuoti tik antstolis, surašydamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, t. y. kad kiti įrodymai teismui neturi teisinės reikšmės. Nei aplinkybė, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vykdyti vykdomuosius dokumentus, nei aplinkybė, kad pagal CPK 771 straipsnį jis privalo fiksuoti nutarties nevykdymo faktus, nesudaro pagrindo spręsti, jog vien tik antstolio užfiksuoti nutarties nevykdymo faktai turi teismui teisinę reikšmę. Įstatymuose nenustatyta reikalavimo, kad nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažeidimai visais atvejais būtų patvirtinti antstolio surašytu aktu dėl teismo nutarties nevykdymo (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Nors antstolio surašytas aktas ir galėtų būti teismo vertinamas kaip oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, tačiau ir tai nepaneigtų kitų byloje esančių įrodymų teisinės reikšmės (CPK 177 straipsnis, 185 straipsnio 2 dalis, 197 straipsnio 2 dalis). CPK 152 straipsnio 4 dalyje tik paaiškinama, kaip antstoliai turėtų vykdyti teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nenustatoma, kad vien tik antstoliai turi teisę vykdyti tokias teismo nutartis (CPK 152 straipsnio 3 dalis). Be to, ne kiekvienas teismo priimtas procesinis sprendimas yra priverstinai vykdomas dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje pagal pareiškėjo A. S. skundą, byloje Nr. 3K-3-359/2001; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Universalios valdymo sistemos“ skundą, bylos Nr. 3K-3-188/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Universalios valdymo sistemos“ skundą, bylos Nr. 3K-3-206/2008). Dėl to teismo reikalavimas pateikti antstolio surašytą aktą dėl teismo nutarties nevykdymo yra neteisėtas ir ne visuomet įgyvendinamas. Teismai netyrė ir nevertino ieškovo pateiktų į bylą įrodymų, neanalizavo nurodytų argumentų, todėl darytina išvada, kad teismai nenagrinėjo ieškovo reikalavimų, taip pažeisdami Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatas, teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principus (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1971 m. birželio 16 d. sprendimas, Series A, Nr. 13; 1993 m. lapkričio 25 d. sprendimas, Series A, Nr. 279-B).
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai UAB „Kriptonika“, A. S. ir trečiasis asmuo UAB „Kapitalo valdymo grupė“ prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų nutartis palikti nepakeistas. Procesiniame dokumente nurodoma, kad ieškovas, siekdamas, kad teismo 2006 m. gruodžio 6 d. nutartis būtų vykdoma, o už jos nevykdymą būtų taikoma teisinė sankcija – bauda, turėjo laiku kreiptis į antstolį, įgaliotą ne tik vykdyti tokias nutartis, bet ir kontroliuoti tokių nutarčių vykdymą bei imtis įstatyme nustatytų teisinių priemonių teismo nutarties vykdymo pažeidimams pašalinti. CPK 149 straipsnis gali būti taikomas tik kartu su 771 straipsniu. Skolininkui už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nustatytų CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose, nevykdymą teisinė sankcija–bauda, išieškotina valstybės naudai, gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu teismo nutartis vykdoma priverstinai, ir skolininkas pažeidžia būtent pagal priverstinai vykdomą teismo nutartį jam tenkančius draudimus ar apribojimus ir (ar) nevykdo antstolio reikalavimų ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą (CPK 149, 585, 771 straipsniai). CPK 149 straipsnyje įtvirtinta proceso šalies teisė kreiptis į teismą tik dėl išieškojimo iš asmenų nuostolių, kurie atsiranda dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo. Jeigu antstolis neatlieka ar netinkamai atlieka jam priklausančius vykdymo veiksmus, tai išieškotojas turėtų įgyvendinti jam priklausančią teisę skųsti teismui antstolio veiksmus ar atsisakymą juos atlikti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 510-513 straipsniai, 639 straipsnio 6 punktas). Būtent antstolio surašytas aktas dėl teismo nutarties nevykdymo yra pagrindas teismui skirti baudą valstybės naudai (CPK 149 straipsnis, Antstolių įstatymo 2, 3, 21 straipsniai). Pagal CPK 5 straipsnį ieškovas neturi teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo valstybės vardu. Teismas, priimdamas 2008 m. balandžio 2 d. nutartį, nesprendė, kad nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo nevykdymo faktą gali nustatyti tik antstolis. Teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo (pažeidimo) fakto nustatymas (patvirtinimas) yra ne antstolio, o antstolio prašymą skirti baudą skolininkui nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismai tik nurodė būtinybę antstoliui, vykdančiam teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, esant pagrindui, surašyti Sprendimų vykdymo institucijoje nustatytos formos aktą ir juo įrodinėti teismo nutarties nevykdymo faktą (CPK 197 straipsnio 2 dalis, 771 straipsnio 1 dalis). CPK 149 straipsnyje nenustatyta 771 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reikalavimo išimties antstoliui surašyti teismo nutarties nevykdymo aktą ir jį pateikti teismui. Tuo tarpu CPK 771 straipsnio 5 dalyje nurodytas antstolio surašomas aktas – tai įrodinėjimo priemonė, kuri CPK 177 straipsnio 4 dalies prasme gali patvirtinti teismo nutarties nevykdymo (pažeidimo) aplinkybę, tačiau, kaip ir bet kuri kita įrodinėjimo priemonė, toks aktas teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnio 2 dalis). Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje nustatyta asmens teisė kreiptis į teismą, tačiau tai nereiškia, kad ši teisė priklauso bet kuriam asmeniui, bet kada, įstatyme nenustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškovo prevencinis ieškinys yra priimtas ir bus nagrinėjamas CPK nustatyta tvarka. Ieškovo prašymas skirti baudą negali būti laikomas reikalavimu, pareikštu CPK 149, 585, 771 straipsniuose nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl prašymų atidėti bylos nagrinėjimą
Civilinio proceso kodekse įtvirtinta galimybė Kodekso nustatytais pagrindais atidėti bylos nagrinėjimą kasacinio teismo posėdyje (CPK 156 straipsnio 1 dalis, 356 straipsnio 5 dalis). Atidėti bylos nagrinėjimą ar ne, sprendžia teismas. Kai prašymą atidėti bylos nagrinėjimą pateikia byloje dalyvaujantis asmuo (asmenys), sprendžiant bylos atidėjimo klausimą, turi būti apsvarstyta, ar bylos nagrinėjimo atidėjimas neužvilkins bylos išnagrinėjimo, ar prašymą pateikiantis asmuo (asmenys) nepiktnaudžiauja savo teisėmis ir nepagrįstai siekia atidėti bylos nagrinėjimą.
2008 m. gruodžio 3 d. Aukščiausiajame Teisme gautus ieškovo UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ ir atsakovo UAB „Kriptonika“ prašymus atidėti bylos nagrinėjimą kasacine tvarka, motyvuojant taikos sutarties sudarymo galimybe, kolegija patenkino, kitą kolegijos posėdį paskyrė 2009 m. vasario 4 d. Iki teismo posėdžio pradžios tos pačios šalys pateikė iš esmės analogiško turinio prašymus vėl atidėti bylos nagrinėjimą, nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir 2008 m. gruodžio 3 d. prašymuose – nors ir pasiekta pažangos, tačiau vis dar vyksta derybos tarp suinteresuotų asmenų dėl taikos sutarties sudarymo.
Kolegija sprendžia, kad pateikti prašymai atidėti bylos nagrinėjimą netenkintini. Dar 2008 m. spalio 29 d. ieškovo kasacinis skundas įrašytas į kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą. 2008 m. gruodžio 3 d. nutartimi kolegija buvo atidėjusi bylos nagrinėjimą kasacine tvarka, toliau byla nagrinėjama 2009 m. vasario 4 d., taigi suinteresuoti asmenys turėjo pakankamai laiko taikos sutarčiai sudaryti. Duomenų, kad suinteresuotų taikos sutarties sudarymu asmenų derybose pasiekta pažangos, kad yra realių galimybių ginčus baigti sudarant taikos sutartį ir kad jau sudaryti preliminarūs susitarimai dėl taikos sutarties sąlygų, nepateikta. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad kasacinio nagrinėjimo dalykas yra ne materialusis šalių ginčas, bet sprendžiamas šalutinis, turintis procesinį, susijusį su laikinosios apsaugos priemonės vykdymu, aspektą klausimas. Dėl to kolegija sprendžia prašymų netenkinti ir bylos nagrinėjimo neatidėti.
Dėl subjektų, konstatuojančių laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo faktą
Kasaciniame skunde keliami klausimai, susiję su procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismų taikytos laikinosios apsaugos priemonės vykdymo įgyvendinimą ir atsakomybę, pažeidus laikinąją apsaugos priemonę, aiškinimu ir taikymu.
Bylą nagrinėję teismai laikėsi nuostatos, kad skolininkui pažeidus apeliacinės instancijos teismo 2006 m. gruodžio 6 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą, administruojant UAB „Kriptonika“ veikti kartu su ieškovo UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos valdymo organais, šis faktas turi būti konstatuojamas antstoliui surašant atitinkamos formos aktą, pagal kurį teismas galėtų spręsti atsakomybės už laikinosios apsaugos priemonės pažeidimą klausimą (CPK 771 straipsnis). Tačiau kolegija, sutikdama su bylą nagrinėjusių teismų galutinėmis išvadomis sprendžiant dėl skolininko atsakomybės, t. y. kad nėra pagrindo skolininkui taikyti atsakomybę piniginės baudos forma, nesutinka su teismų atliktu proceso teisės normų aiškinimu ir taikymu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad ne kiekvienas teismo priimtas procesinis sprendimas yra priverstinai vykdomas. Tam tikrais atvejais, kurie priklauso nuo teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pobūdžio, jos nereikia vykdyti priverstinai, nes teisinį poveikį turi daryti pats priimtas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Universalios valdymo sistemos“ skundą, bylos Nr. 3K-3-188/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Universalios valdymo sistemos“ skundą, bylos Nr. 3K-3-206/2008).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi UAB „Kriptonika“ atskirąjį skundą ir 2006 m. gruodžio 6 d. nutartimi taikydama laikinąją apsaugos priemonę, vadovavosi CPK 145 straipsnio 12, 13 punktais ir nustatė konkrečius įpareigojimus, nukreiptus konkrečiam asmeniui - UAB „Kriptonika“ administracijos vadovui. CPK 152 straipsnio 3 dalies pagrindu apie taikomą laikinąją apsaugos priemonę teismas pranešė ir juridinių asmenų registrui. Taigi apie tokio turinio nutartį ir joje nustatytą įpareigojimą administruojant UAB „Kriptonika“ veikti kartu su ieškovo UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ valdymo organais buvo žinoma UAB „Kriptonika“ administracijos vadovui, kuriam konkrečiai ir buvo nustatytas įpareigojimas. UAB „Kriptonika“ administracijos vadovas privalėjo laikytis nutartyje nustatyto įpareigojimo, t. y. tapo atsakingas už nutarties vykdymą ir neturėjo teisės savarankiškai atlikti įmonės administravimo funkcijos. Be to, ir nutarties motyvuojamojoje dalyje akcentuota, kad taikyta laikinoji apsaugos priemonė gali sukelti teisines pasekmes tik toms situacijoms, kurios susiklostys po šios nutarties priėmimo, vadinasi, ir teismo motyvacija lemia išvadą, kad savarankiškai, nederinant su ieškovu, atlikti įmonės administravimo veiksmai galės būti laikomi laikinosios apsaugos priemonės pažeidimu. Taigi pagal nutartimi nustatyto įpareigojimo turinį neatsirado teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės priverstinio vykdymo, kurį pagal Antstolių įstatymą turėtų atlikti antstolis, pagrindo, nes, minėta, dėl nutartyje nustatyto įpareigojimo vykdymo buvo atsakingas pats UAB „Kriptonika“ administracijos vadovas, jam nustatyta nutarties vykdymo pareiga. Tokiu atveju yra nepagrįsta reikalauti, kad antstolis surašytų Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnis 1 dalis), kurio pagrindu būtų galima konstatuoti laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo faktą ir taikyti atsakomybę dėl laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo. Kadangi, minėta, tam tikrais atvejais, kurie priklauso nuo teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pobūdžio, jos nereikia vykdyti priverstinai, nes teisinį poveikį turi daryti pats priimtas sprendimas, yra aiškus subjektas, kuriam pavestas nutarties vykdymas, tai laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo faktą gali konstatuoti teismas pagal suinteresuoto asmens pareiškimą ir taikyti atsakomybę už šį pažeidimą (CPK 149 straipsnis). Reikalavimas, kad akivaizdaus (nes pakanka tik pateikti įrodymus, kad savarankiškai vykdomas įmonės administravimas) pažeidimo faktą aktu konstatuotų antstolis, o po to tas pats akivaizdus faktas būtų tikrinamas teismo, prieštarautų taip pat ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principams, kurie taikomi ir laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo bei jų kontrolės procese. Toks reikalavimas ilgintų laikinųjų apsaugos priemonių kontrolės procedūrų trukmę, be pagrindo didintų suinteresuotų asmenų patiriamas vykdymo išlaidas ir pan.
Pagal apeliacinės instancijos teismo 2006 m. gruodžio 6 d. nutartyje nurodytus motyvus UAB „Kriptonika“ administracijos vadovas veikia tik kartu su UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“. Tai reiškia, kad administracijos vadovas laikinai visus sprendimus turi priimti kartu su dalyviu (UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“), tik esant abiejų subjektų išreikštai pozicijai (nors ji ir nesutaptų). Vadinasi, pagal tokius nutarties motyvus (nutarties dėl motyvų išaiškinimo nėra), kai numatoma situacija, kad dalyvių nuomonės dėl įmonės UAB „Kriptonika“ administravimo gali nesutapti, tačiau įmonės veiklos interesais įmonės administravimas negali būti nutrauktas ir taip sustabdyta įmonės veikla, daroma išvada, kad pareiga veikti kartu administruojant įmonę reiškia pareigą informuoti kitą dalyvį apie atliekamus administravimo veiksmus, kad jis turėtų informaciją ir galimybę, esant pagrindui, operatyviai įstatymų nustatyta tvarka reaguoti į atliktus įmonės administravimo veiksmus, jeigu šie veiksmai, jo manymu, yra neteisėti. Byloje gausu rašytinių įrodymų, atitinkančių CPK 177 straipsnio reikalavimus ir patvirtinančių, kad UAB „Kriptonika“ administracijos vadovas nuolat informuodavo UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ apie atliekamus veiksmus administruojant įmonę (T. 6, b. l. 217-226, 228-251, 255, 259, 262, 292 ir kt.). Vadinasi, nebuvo pagrindo konstatuoti laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo fakto ir atitinkamai atsakomybės už jos pažeidimą taikymo poreikio, todėl pagrįsta galutinė teismų išvada, kad bylos duomenys nepatvirtina pagrindo skirti baudą UAB „Kriptonika“ administracijos vadovui, ir kolegija nekonstatuoja pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Virgilijus Grabinskas
Pranas Žeimys