Civilinė byla Nr. e3K-3-51-701/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09634-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.16.8.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“, uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“, uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl vienašalio valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įsakymų panaikinimo; tretieji asmenys A. Č., V. S. ir J. B.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos be aukciono bei tokios nuomos sutarties nutraukimo pagrindus, teismo nešališkumą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovės UAB ,,Geruda“, UAB ,,Jurgena“ ir UAB ,,Posūkis“ teismo prašė: 1) pripažinti neteisėtu šešių valstybinės žemės nuomos sutarčių (toliau – ir Sutartys) nutraukimą: 2005 m. rugsėjo 14 d. sutarties Nr. N01/2005-987 dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0076:592, nuomos; 2005 m. rugsėjo 14 d. sutarties Nr. N01/2005-985 dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0076:593, nuomos; 2010 m. rugpjūčio 3 d. sutarties Nr. N49/2010-2 dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0076:594, nuomos; 2005 m. rugsėjo 14 d. sutarties Nr. N01/2005-986 dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0067:149, nuomos; 2008 m. lapkričio 6 d. sutarties Nr. N01/2008-193 dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0067:224, nuomos; 2008 m. lapkričio 6 d. sutarties Nr. N01/2008-192 dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0067:208, nuomos; 2) panaikinti kaip neteisėtus šešis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 23 d. įsakymus, kuriais nutrauktos nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartys: Nr. 49VĮ-461-(14.49.2 E.); Nr. 49VĮ-462-(14.49.2 E.); Nr. 49VĮ-463-(14.49.2 E.); Nr. 49VĮ-465-(14.49.2 E.); Nr. 49VĮ-460-(14.49.2 E.); Nr. 49VĮ-464-(14.49.2 E.).
3. Ieškovės nurodė, kad jų administruojamoje Gariūnų verslo parko teritorijoje esantys ginčo žemės sklypai buvo išnuomoti joms valstybinės žemės nuomos sutartimis, didžioji dalis nuomos sutarčių buvo sudarytos 1995–1996 m., visos žemės nuomos sutartys buvo ilgalaikės, t. y. sudarytos 50–66 metų laikotarpiui (iki 2055–2076 m.). Sutartys buvo pakeistos ir papildytos 2005 m. rugsėjo 14 d., nes ieškovių plėtojamam ekonominiam projektui „Gariūnų“ verslo parko teritorijoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 808 (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 808) buvo suteiktas valstybinės svarbos statusas, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 402 (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 402) buvo panaikintas, pripažinus, kad valstybinės svarbos projektas yra įgyvendintas. Atsakovė 2021 m. kovo 23 d. ginčo įsakymais vienašališkai prieš terminą nutraukė Sutartis, nedėdama pastangų jas išsaugoti vadovaujantis sutartinių santykių išsaugojimo (lot. favor contractus) principu. Kadangi sutartimis nuomoti valstybinės žemės sklypai yra užstatyti ieškovėms priklausančiais statiniais, todėl valstybinė žemė šiems statiniams eksploatuoti ieškovėms gali būti nuomojama be aukciono ir ginčo nuomos sutartys turėjo būti ne nutrauktos, o keičiamos (modifikuojamos).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 808 ,,Dėl valstybinės svarbos projekto“ nutarė pripažinti valstybinės svarbos projektu ekonominį projektą ,,Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas ,,Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ (toliau – Projektas). Projekto 3.4 dalyje nurodyta, kad ,,Investicijų pelningumas per 10 veiklos metų sudarys 12 procentų, investicijų ekonominio naudingumo laikotarpiu (per 25 metus) – 21 procentą. Tai rodo, kad projektas pakankamai gyvybingas, taigi įgyvendinamas, tačiau nepakankamai efektyvus, kad būtų laikomas komercine iniciatyva, dėl to gali būti traktuojamas kaip skatintinas valstybės, t. y. suteikus projektui valstybės ir visuomenės svarbos projekto kategoriją, jam turėtų būti sudarytos išskirtinės žemės nuomos sąlygos (ne aukciono tvarka).“ Projekto 5 dalyje nurodyta: ,,Jeigu šiam projektui nebūtų suteiktas valstybinės svarbos projekto statusas, uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“, „Geruda“ ir „Posūkis“ negalėtų investuoti į tinkamos infrastruktūros ir šiuolaikiško parko sukūrimą. Mat pagal šį projektą ketinama investuoti į ilgalaikės infrastruktūros (naudojamos keliasdešimt metų) sukūrimą. Šiuo metu Gariūnų perspektyva neaiški. Dabar su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis „Jurgena“, „Geruda“ ir „Posūkis“ sudaromos tik trumpalaikės žemės nuomos sutartys. Tai stabdo investicijas, planų įgyvendinimą, neleidžia gerinti verslo sąlygų smulkaus ir vidutinio verslo subjektams. Parko projekto pripažinimas valstybinės svarbos ekonominiu projektu suteiks čia dirbantiems smulkaus ir vidutinio verslo subjektams ilgalaikę sėkmingos veiklos garantiją.“
6. 2005 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir ieškovės UAB ,,Jurgena“, UAB ,,Posūkis“, UAB ,,Geruda“ pasirašė valstybinės svarbos ekonominio projekto ,,Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas ,,Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ įgyvendinimo sutartį (toliau – Įgyvendinimo sutartis). Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad bendrovės solidariosios atsakomybės sąlygomis po valstybinės žemės sklypų (54 771 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. 0101/0067:149; 93 226 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. 76:51; 101 754 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. 76:50; 73 019 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. 0101/0067:9) nuomos sutarčių sudarymo su Vilniaus apskritimi įgyvendins Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 808 pripažintą valstybinės svarbos projektu ekonominį projektą ,,Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas ,,Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka pateiks Vilniaus apskričiai dokumentus, būtinus tam, kad sutartyje nurodyti statybos objektai būtų pripažinti tinkamais naudoti. Sutarties 2.4 punkte įtvirtinta, kad visi bendrovių pastatyti pagal Projektą statiniai, įrenginiai nuosavybės teise priklausys bendrovėms pagal jų tarpusavio trišalius susitarimus.
7. 2019 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija pateikė svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 ,,Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ projektą Nr. (16.2-41)3-1399, nurodydama, kad Projektas laikytinas įgyvendintu ir siūloma panaikinti šiam Projektui valstybei svarbaus projekto statusą. Taip pat nurodoma, kad ,,valstybei svarbaus projekto statuso praradimas sukuria teisines pasekmes valstybinės žemės nuomos santykių atžvilgiu (turi būti peržiūrėtos bendrovių (Projekto vykdytojų) sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys“. Rengiant šį projektą, Nacionalinė žemės tarnyba nurodė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kad pastabų dėl projekto neturi; taip pat atkreipė dėmesį, kad ,,valstybinės žemės patikėtinis peržiūrės valstybinės žemės nuomos sutartis dėl tolesnio jų galiojimo, kurios buvo sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 ,,Dėl valstybinės svarbos projekto“ pagrindu.“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupė 2019 m. balandžio 16 d. pažymoje Nr. NV-1046 ,,Dėl Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 ,,Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ (TAP-19-551) (TAIS-19-3408(2), be kita ko, pažymėjo, kad ,,valstybei svarbaus projekto statuso praradimas sukuria teisines pasekmes valstybinės žemės nuomos santykių atžvilgiu (turės būti peržiūrėtos bendrovių (Projekto vykdytojų) sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys), nes šiuo metu valstybinė žemė Bendrovėms yra išnuomota ne aukciono būdu“.
8. Vyriausybės 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 402 Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 808 ,,Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažintas netekusiu galios. Nacionalinė žemės tarnyba 2020 m. spalio 6 d. raštais kreipėsi į ieškoves dėl valstybinės žemės sklypų, kadastro Nr. 0101/0067:149, Nr. 0101/0076:592, Nr. 01001/0076:593, Nr. 0101/0076:594, Nr. 0101/0067:208, Nr. 0101/0067:224, nuomos, nurodydama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 808 pripažintas netekusiu galios, todėl prašė ieškovių kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl Sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis. Ieškovės su Nacionalinės žemės tarnybos pozicija nesutiko.
9. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 23 d. įsakymais Nr. 49VĮ-461-(14.49.2 E.), Nr. 49VĮ-462-(14.49.2 E.), Nr. 49VĮ-463-(14.49.2 E.), Nr. 49VĮ-465-(14.49.2 E.), Nr. 49VĮ-460-(14.49.2 E.), Nr. 49VĮ-464-(14.49.2 E.), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 402, remiantis NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. spalio 6 d. raštais Nr. 49SFN-3355-(14.49.136 E), Nr. 49SJN-2662-(14.49.136 E), Nr. 49SJN-2663-(14.49.136 E), nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutartys: 2005 m. rugsėjo 14 d. sutartis Nr. N01/2005-987; 2005 m. rugsėjo 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2005-985; 2010 m. rugpjūčio 3 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N49/2010-2; 2005 m. rugsėjo 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2005-986; 1995 m. lapkričio 2 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. N01/96-9373; 2008 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2008-192.
10. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ginčo žemės sklypuose yra ieškovėms nuosavybės teise priklausančių pastatų. Atsakovė ne kartą deklaravo, kad ieškovės, kaip šių pastatų savininkės, turi teisę kreiptis į atsakovę dėl valstybinės žemės, reikalingos turimiems pastatams eksploatuoti, nuomos joms ne aukciono tvarka.
11. Teismas konstatavo, kad, išnykus pagrindui valstybinę žemę nuomoti ne aukciono tvarka, valstybinės žemės patikėtiniui atsiranda prielaidos, pagrindas ir pareiga kelti klausimą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. „kitais įstatymų nustatytais atvejais“.
12. Teismas pažymėjo, kad valstybinės žemės išnuomojimą reglamentuojančios specialiosios teisės normos įtvirtintos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnyje, t. y. šiame straipsnyje įtvirtintos būtinos prielaidos ir sąlygos valstybinei žemei išnuomoti be aukciono, o joms išnykus, valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai tęstis nebegali. Tokiu atveju konstatuotini CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto apibrėžti ,,kiti įstatymų nustatyti atvejai“ žemės nuomos sutarčiai prieš terminą nutraukti.
13. Tik po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 808 Projektui buvo suteiktas valstybinės svarbos statusas, atsirado įstatyme įtvirtintas pagrindas ir ieškovių teisė valstybinę žemę nuomoti ne aukciono tvarka. Ieškovės neįrodė ir nepagrindė, kad Sutartys su jomis buvo sudarytos kitu įstatyme nustatytu pagrindu, t. y. ne pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktą. Aplinkybė, kad tam tikri valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai su ieškovėmis buvo ir iki Projekto, nepaneigia išvados, jog konkrečios ginčo nuomos sutartys su ieškovėmis sudarytos jų teisę nuomoti valstybinę žemę be aukciono kildinant iš Projekto valstybinės reikšmės statuso, pripažinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 808.
14. Teismas padarė išvadą, kad sisteminis Projekto turinio, Įgyvendinimo sutarties ir jų pagrindu priimtų įsakymų bei sudarytų sutarčių ir susitarimų nuostatų aiškinimas leidžia pripažinti, jog ieškovių teisė ne aukciono tvarka nuomoti ginčo žemės sklypus sieta su Projektu ir jo valstybinės svarbos pripažinimu bei atitinkamai grįsta CK 6.551 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais ,,kitais įstatymų numatytais atvejais“ bei Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktu.
15. Teismas konstatavo, kad, Vyriausybei 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 402 pripažinus netekusiu galios Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 808, t. y. Projektą pripažinus įgyvendintu ir jam netekus valstybinės svarbos statuso, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo remiantis ginčo žemės sklypai išnuomoti ieškovėms ne aukciono tvarka, dėl to ginčo nuomos sutartys turėjo būti nutrauktos.
16. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju yra tam tikras šalių tarpusavio įsipareigojimus įtvirtinančių dokumentų tekstų kolizijos įspūdis, nes orientacinis Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 10 metų, tačiau ginčo nuomos sutartyse įrašyti 50–66 metų nuomos terminai. Vis dėlto atskiros sutarčių nuostatos negali būti aiškinamos formaliai lingvistiškai, izoliuotai nuo kitų nuostatų ar reikšmingų sutarčių sudarymo aplinkybių (CK 6.193 straipsnis). Pagal imperatyvų teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka laikotarpis negali būti ilgesnis, nei egzistuoja įstatyme įtvirtinti tokios teisės pagrindai (šiuo atveju – valstybinės svarbos Projektas). Projektas pripažintas įgyvendintu ir jo valstybinės svarbos statusas panaikintas praėjus daugiau nei numatytam orientaciniam 10 metų laikotarpiui, t. y. 2019 metais. Taigi, Sutarčių sudarymo metu nebuvo aišku, kiek Projektas tęsis ir kada galės būti pripažintas įgyvendintu. Dėl to galėjo būti įrašytas ilgesnis nuomos terminas. Be to, nuomos sutartyse nustatytas 50–66 metų nuomos terminas pateiktuose į bylą dokumentuose iš esmės niekaip nepagrįstas ir nepaaiškintas.
17. Teismas pažymėjo, kad tolesnė ieškovių verslo veikla Projekto teritorijoje nesudaro prielaidų disponavimo valstybiniu turtu efektyvumo principo ar bendrųjų sutarčių principų pagrindu tęsti valstybinės žemės nuomą išnykus Projekto statuso suteiktam nuomos be aukciono pagrindui, o atsakovės veiksmai, imantis spręsti klausimą dėl valstybinės žemės nuomos pasibaigus Projektui, atitiko nurodytą efektyvumo principą ir atsakovės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, pareigas.
18. Teismas nesutiko su ieškovių pozicija, kad atsakovė turėtų siūlyti tam tikriems asmenims nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka. Tai neatitiktų tokios žemės nuomos teisinio reglamentavimo bei bendrųjų principų. Ieškovės neprivalo siekti valstybinės žemės nuomos būtent lengvatine (ne aukciono) tvarka, o valstybinės žemės patikėtinis neturi teisės priimti sprendimų už statinių savininką, todėl, ieškovėms šiuo klausimu nesiėmus veiksmų – neteikus prašymų dėl valstybinės žemės nuomos, atsakovė neturėjo galimybių priimti sprendimų dėl naujų nuomos sutarčių sudarymo. Tai neužkerta kelio ieškovėms teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į atsakovę dėl valstybinės žemės nuomos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto pagrindu.
19. Teismas pažymėjo, kad klausimas, kokia apimtimi ieškovės naudoja ginčo žemės sklypus ir kokio dydžio valstybinės žemės sklypus jos turėtų teisę nuomotis ne aukciono būdu Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto pagrindu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remiantis ieškovių nurodomais argumentais pripažinti, jog ginčo Sutartys nutrauktos nesant teisinio pagrindo, o ginčo įsakymai dėl Sutarčių nutraukimo neteisėti ar nepagrįsti, todėl ieškinį atmetė.
20. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių apeliacinį skundą, 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.
21. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais ir papildomai pažymėjo, jog aplinkybė, kad tam tikri valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai su ieškovėmis buvo ir iki Projekto, nepaneigia išvados, jog konkrečios ginčo nuomos sutartys su ieškovėmis sudarytos jų teisę nuomoti valstybinę žemę be aukciono kildinant iš Projekto valstybinės reikšmės statuso, pripažinto Vyriausybės nutarimu Nr. 808.
22. Kolegija nesutiko su ieškovių argumentais, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, konstatuodamas, jog Sutarčių nutraukimo teisinis pagrindas yra CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktas, t. y. teisės norma, kuria nesirėmė atsakovė. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę teisiškai kvalifikuoti faktinę situaciją.
23. Ieškovėms pateikus rašytinius įrodymus, kurių jos neteikė pirmosios instancijos teismui, motyvuojant, kad būtinybė juos pateikti iškilo tik po teismo sprendimo priėmimo, kolegija pažymėjo, kad nenurodyta jokių objektyvių priežasčių, kodėl jos negalėjo kreiptis dėl pateiktų įrodymų gavimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir juos pateikti teismui, todėl nėra pagrindo priimti rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
24. Kasaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 12 d. nutartį bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės ieškovėms jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Nagrinėjant bylą nebuvo užtikrintas realus asmens teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimas, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 21 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį ir 109 straipsnį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teisėja Rūta Latvelė pareiškė, jog yra pažįstama su trečiųjų asmenų atstovu advokatu Robertu Klovu, su juo palaiko santykius neformalioje aplinkoje, tačiau, teisėjos vertinimu, tai netrukdys jai nešališkai išnagrinėti bylą. Ieškovės, pasitikėdamos teismu, nutarė nušalinimo nereikšti. Vis dėlto, ieškovių nuomone, dėl nurodytų ryšių įtakos priimtame sprendime teisėja iš esmės atkartojo trečiųjų asmenų atstovo argumentus ir ignoravo ieškovių poziciją bei byloje keliamus reikalavimus, sprendime nurodė atsakovės poziciją, kurios pati atsakovė nesilaikė.
24.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjui Virginijui Kairevičiui ieškovių pareikštas nušalinimas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi buvo nepagrįstai atmestas. Teisėjas priėmė 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį toje pačioje byloje, išnagrinėjęs trečiųjų asmenų atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta trečiuosius asmenis įtraukti į bylą. Spręsdamas klausimą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą, teisėjas neabejotinai gilinosi į pagrindinio ginčo esmę, byloje sprendžiamus teisinius klausimus, taikytinas materialiosios teisės normas, todėl, ieškovių manymu, apeliacine tvarka nagrinėjant pagrindinį ginčą, teisėjas turėjo iš anksto suformuotą nuomonę dėl bylos esmės ir būsimos baigties. Dėl to šioje byloje nebuvo galima vadovautis taisykle, jog procesinių klausimų sprendimas netrukdo pakartotinai nagrinėti pagrindinių tos pačios bylos klausimų. Taigi egzistavo pagrindas nušalinti teisėją. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog net įtarimas gali turėti tam tikrą reikšmę, todėl kiekvienas teisėjas, dėl kurio šališkumo gali kilti teisėtų (pagrįstų) abejonių, turi nusišalinti.
24.3. Teismai nepagrįstai taikė CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustatantį, kad „žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta kitais įstatymų nustatytais atvejais“, nes nekonstatavo jokio kituose įstatymuose įtvirtinto Sutarčių nutraukimo pagrindo. Pirma, sutartys nutrauktos ne įstatymų nustatytu atveju, bet atsižvelgiant į priimtą Vyriausybės nutarimą Nr. 402, t. y. poįstatyminį teisės aktą. Nors Vyriausybės nutarimo Nr. 402 projekto rengimo medžiagoje matyti, jog projektą rengusios institucijos nurodė, kad po nutarimo priėmimo turės būti peržiūrėtos Bendrovių (projekto vykdytojų) sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, vis dėlto būtinybė peržiūrėti sutartis nereiškia teisinio pagrindo jas vienašališkai nutraukti prieš terminą. Atsižvelgiant į leksines junginį „peržiūrėti sutartį“ sudarančių žodžių reikšmes, šis junginys reiškia susipažinimą su dokumentu, jo perskaitymą, o ne sutarties nutraukimą. Antra, teismai nurodė, jog, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu Nr. 402, išnyko pagrindas nuomotis žemės sklypus ne aukciono tvarka, kaip nustatyta Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkte. Pastarojoje teisės normoje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, bet nenustatyta žemės nuomos santykių pabaigos pagrindų. Byloje nekilo ginčas, kad ginčo teritorija yra užstatyta ieškovėms nuosavybės teise priklausančiais statiniais, o Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta statinių savininkų teisė ne aukciono tvarka nuomotis valstybinę žemę. Todėl šioje byloje teismai neteisingai konstatavo, jog, priėmus Vyriausybės nutarimą Nr. 402, nebeliko teisinio pagrindo nuomotis valstybinę žemę lengvatine tvarka (be aukciono), nes tokia teisė egzistuoja Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto pagrindu ir teismai negalėjo taikyti byloje CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto.
24.4. Teismai netinkamai taikė favor contractus principą, teigdami, jog principas netaikytinas tuo atveju, kai yra išnykęs pagrindas sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis lengvatine tvarka. Civilinių santykių subjektai yra varžomi ne tik tiesiogiai įstatyme įtvirtintų elgesio laisvės apribojimų, bet ir teisės principų. Būtent tokioje specifinėje situacijoje, kuri analizuojama šioje byloje, tai vienas iš esminių principų, kuriuo vadovaujantis turi būti siekiama sutartinius santykius išsaugoti, o ne juos nutraukti, ypač įvertinant tai, kad ginčo valstybinės žemės sklypai valstybinės svarbos projekto įgyvendinimo metu buvo teisėtai užstatyti ieškovėms priklausančiais statiniais.
24.5. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai žemės nuomos santykiai modifikuojami tokiu būdu, kad yra vienašališkai nuomotojo nutraukiami ir baigiasi, taikomas CK 6.564 straipsnyje įtvirtintas žemės nuomos sutarties nutraukimo institutas, o tais atvejais, kai žemės nuomos santykiai modifikuojami tokiu būdu, kad šie santykiai, nors ir pasikeitę, bet ir toliau tarp šalių tęsiasi, taikomas CK 6.223 straipsnyje įtvirtintas žemės nuomos sutarties pakeitimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019). Kadangi ginčo žemės sklypai yra užstatyti ieškovėms nuosavybės teise priklausančiais statiniais, o pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą tai sudaro pagrindą išnuomoti valstybinę žemę lengvatine tvarka, ginčo nuomos santykiai tarp šalių privalo tęstis.
24.6. Teismai visas Sutartis vertino kartu (kaip vieną), o ne atskirai, t. y. neatsižvelgė į tai, kad Sutartys yra skirtingos ir negali būti aiškinamos vienodai. Vienoje iš ginčo sutarčių – 2010 m. rugpjūčio 3 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. N49/2010-2 – nekalbama apie valstybinės svarbos projektą, ši sutartis nebuvo sudaryta Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkto pagrindu. Sutartis sudaryta vadovaujantis NŽT 2010 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. Ž49-100, kuriame teisiniu pagrindu išnuomoti valstybinę žemę nurodoma tuo metu galiojusio CK 6.551 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. balandžio 1 d.): „valstybinė žemės išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais“. Teismai šią sutartį vertino kaip ir kitas Sutartis ir nusprendė, jog, pasibaigus valstybinės svarbos projektui, ji galėjo būti teisėtai nutraukta, išnykus jos sudarymo teisiniam pagrindui (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktas), nors šiuo atveju sutarties sudarymo pagrindas buvo kitas – CK 6.551 straipsnio 2 dalis.
24.7. Šioje byloje teismai vadovavosi tik dalimi rašytiniuose įrodymuose esančios informacijos, t. y. nevertino įrodymų viseto. Pirmosios instancijos teismas nevertino faktų, patvirtinančių, jog ieškovės eksploatavo ginčo teritoriją dar iki Vyriausybės nutarimo Nr. 808 priėmimo, o sudarant Sutartis ir jose nustatant nuomos terminą, buvo įvertintos numatomos ilgalaikės investicijos, infrastruktūros kūrimas ir tuo pagrindu siekiama tęsti ilgalaikius nuomos santykius. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pridėti papildomus rašytinius įrodymus prie bylos ir pažeidė CPK 314 straipsnį. Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Ieškovių vertinimu, šių įrodymų įrodomoji vertė byloje yra esminė. Ieškovės, teikdamos papildomus rašytinius įrodymus kartu su apeliaciniu skundu, procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo; įrodymų apimtis nėra didelė ir negalėjo užvilkinti bylos nagrinėjimo; vienas iš šių įrodymų nebuvo anksčiau pateiktas tik dėl techninės klaidos. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą.
24.8. Byloje atsakovė laikėsi pozicijos, jog ginčo nuomos sutartys yra nutrauktos vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 2 dalimi. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi aktyvaus teismo vaidmens ir skundžiamame teismo sprendime už atsakovę suformulavo kitą poziciją – kad Sutartys nutrauktos vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktu, taip pažeisdamas civilinio proceso šalių lygiateisiškumą, teisių dispozityvumą, rungimosi principą.
25. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, pritaria pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose nurodytiems argumentams bei pažymi, kad atsakovė privalėjo nutraukti Sutartis vadovaudamasi Vyriausybės nutarimu Nr. 402, nes po šio nutarimo priėmimo iki tol galiojusios Sutartys neteko teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis jos buvo sudarytos. Ieškovės turi teisę kreiptis į NŽT dėl žemės sklypų, reikalingų esamiems statiniams eksploatuoti, naujų nuomos sutarčių sudarymo.
26. Atsiliepimu į kasacinį skundą tretieji asmenys prašo skundą atmesti ir nurodo šiuos argumentus:
26.1. Ieškovės pripažįsta, jog teisėja R. Latvelė apie tai, kad pažįsta trečiųjų asmenų atstovą advokatą R. Klovą, pranešė dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi ieškovės galėjo pareikšti teisėjai nušalinimą, tačiau jos nusprendė šia teise nesinaudoti. Ieškovės, skųsdamos teisėjos R. Latvelės priimtą sprendimą apeliacine tvarka, apeliaciniame skunde neteigė, jog teisėja buvo šališka dėl to, kad ji pažįsta trečiųjų asmenų atstovą advokatą R. Klovą, kad bylos nagrinėjimo metu teisėja palaikė ryšius su šiuo advokatu. Šios aplinkybės nebuvo nagrinėtos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, todėl, vadovaujantis CPK 347 straipsnio 2 dalimi, kasaciniame skunde tokiais argumentais neleidžiama remtis, t. y. jie apskritai nenagrinėtini.
26.2. Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas, ar to paties teisėjo dalyvavimas skirtinguose bylos etapuose atitinka Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėjo nešališkumo reikalavimus, yra nurodęs, kad reikia atsižvelgti į konkrečią situaciją, t. y. būtina nuspręsti, ar esminių klausimų, nustatytų skirtinguose bylos etapuose, ryšys toks artimas, kad galėtų sukelti abejonę dėl teisėjo nešališkumo. Teisėjas V. Kairevičius, prieš spręsdamas dėl ginčo esmės (ar teisėtai nutrauktos Sutartys), nagrinėjo tik vieną procesinio pobūdžio klausimą – ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė įtraukti trečiuosius asmenis į bylą. Taigi klausimų, kuriuos sprendė teisėjas V. Kairevičius, ryšys nėra toks artimas, kad galėtų sukelti abejonę dėl teisėjo nešališkumo.
26.3. Ieškovės nepagrįstai teigia, kad teismai nenustatė pagrindo taikyti CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame įtvirtinta, jog žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teisės normos turi būti ne suprantamos paraidžiui, o aiškinamos. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktą, valstybinė žemė nuomojama lengvatine tvarka (be aukciono), jeigu jos reikia įgyvendinti valstybinės svarbos projektams, o tai implikuoja, kad pagal tą punktą valstybinė žemė nenuomojama, jeigu jos nereikia tokiems projektams įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 136 patvirtinto Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašo 16 punkte nustatyta, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriuo projektas pripažintas valstybei svarbiu projektu, pripažinimo netekusiu galios, projektas netenka valstybei svarbaus projekto statuso. Teismai nustatė, kad ginčo Sutartys buvo sudarytos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkto pagrindu, o šis pagrindas išnyko Vyriausybei priėmus nutarimą Nr. 402 (valstybinės svarbos projektas jau pripažintas įgyvendintu), tai sudaro faktinį pagrindą ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkte implicitiškai įtvirtintą reikalavimą nutraukti ginčo Sutartis.
26.4. Ieškovės teigia, kad jos turi teisę nuomotis valstybinę žemę lengvatine tvarka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, nes ginčo žemės sklypai užstatyti ieškovėms nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Nagrinėjamas teisminis ginčas kilo dėl Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkto pagrindu sudarytų sutarčių nutraukimo. Šio ginčo sutartys nebuvo sudarytos pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, valstybinės žemės nuoma ieškovėms šiuo pagrindu tėra hipotetinė prielaida, ji nepaneigia teismų išvados, kad ginčo sutartys buvo nutrauktos teisėtai nelikus Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyto teisinio pagrindo nuomotis valstybinę žemę, kuriuo vadovaujantis buvo sudarytos konkrečios šio ginčo sutartys. Pirmosios instancijos teismo sprendimo 34 punkte pažymėta, kad valstybinės žemės nuomos be aukciono atveju inicijuoti šį procesą turi tokia nuoma suinteresuotas asmuo – statinių savininkas. Šių teismo išvadų ieškovės neginčija ir nenurodo, ar kreipėsi į atsakovę su prašymu nuomoti žemę Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto pagrindu. Be to, apeliacinio skundo 42 punkte ieškovės akcentavo, kad bylos tikslas ir esmė nebuvo nustatyti tai, ar liko pagrindas nuomotis žemę be aukciono dėl to, kad žemės sklypuose yra ieškovių statinių (t. y. pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą). Taigi apeliaciniame procese nekeltas ir nenagrinėtas argumentas kasaciniame procese taip pat nenagrinėtinas (CPK 347 straipsnio 2 dalis).
26.5. Ieškovės skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje pasisakyta dėl favor contractus principo ir sutarčių modifikavimo. Ši teismo sprendimo dalis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka, nes ieškovės jos neskundė. Vadovaujantis CPK 341 straipsniu, kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, taip pat jų dalių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka, todėl kasacinio skundo argumentai dėl nurodytos apeliacine tvarka neperžiūrėtos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nenagrinėtini. Be to, atsižvelgiant į griežtai išimtinį valstybinės žemės nuomos lengvatine tvarka (be aukciono) pobūdį, yra akivaizdu, kad, išnykus valstybinės žemės nuomos lengvatine tvarka teisiniam pagrindui, kuriuo buvo sudarytos ginčo Sutartys, jos negalėjo toliau galioti vien formaliu favor contractus principo pretekstu.
26.6. Ieškovių nurodomose kasacinio teismo bylose žemės nuomos santykiai buvo modifikuotini taikant CK 6.223 straipsnyje įtvirtintą žemės nuomos sutarties pakeitimo institutą todėl, kad tais atvejais būtent tuo pačiu pagrindu žemės nuomos santykiai, nors ir pasikeitę, bet ir toliau tarp šalių tęsėsi (t. y. nuomos sutarčių teisinis pagrindas – Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas – išlikdavo, tik mažėdavo pagal tą pagrindą nuomotinos žemės dydis). Nagrinėjamu atveju ginčo Sutarčių teisinis pagrindas – Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktas – yra išnykęs, todėl šio ginčo sutartys buvo nutrauktos teisėtai.
26.7. Priešingai nei teigia ieškovės, bylą nagrinėję teismai įvertino ikisutartinius santykius, taip pat tą aplinkybę, kad ieškovės dar iki valstybinės svarbos projekto statuso suteikimo buvo sudariusios nuomos sutartis, tačiau pagal byloje surinktus įrodymus nusprendė, kad ginčo Sutarčių sudarymo pagrindas buvo valstybinės svarbos projektas ir kad išnykus šiam pagrindui Sutartys buvo nutrauktos teisėtai. Ieškovių argumentas, kad teismai neatsižvelgė į tai, jog 2010 m. rugpjūčio 3 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N49/2010-2 buvo sudaryta ne Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkto, o CK 6.551 straipsnio 2 dalies pagrindu, yra nepagrįstas, nes CK 6.551 straipsnio 2 dalyje kalbama apie valstybinės žemės nuomą be aukciono ne tik statiniams, bet ir kitais įstatymų numatytais atvejais, o vienas iš tokių įstatyme numatytų atvejų ir yra Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktas. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 23 punkte, be kita ko, nurodė, kad teisė ne aukciono tvarka nuomoti ginčo žemės sklypus „grįsta CK 6.551 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais ,,kitais įstatymų numatytais atvejais“ bei Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktu“. Ieškovės kasacinio skundo argumentais tiesiog nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir dėsto kitokį tų pačių byloje surinktų įrodymų vertinimą.
26.8. Iš ieškovių apeliacinės instancijos teismui teiktų naujų įrodymų matyti, kad ieškovės turėjo galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl manytina, kad jos piktnaudžiavo naujų įrodymų teikimo teise. Teismai įvertino istorines faktines žemės sklypų naudojimo ir nuomos santykių tąsos aplinkybes, kurioms patvirtinti buvo teikiami šie nauji įrodymai, bet pagrįstai nelaikė to pagrindu pripažinti šio ginčo sutarčių nutraukimą neteisėtu. Šių įrodymų priėmimas tik užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, jų nepriimdamas, CPK 314 straipsnio nepažeidė.
26.9. Ieškovės klaidina, teigdamos, kad byloje atsakovė laikėsi pozicijos, jog ginčo nuomos sutartys yra nutrauktos vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 2 dalimi, nes ši teisės norma reglamentuoja žemės nuomos sutarčių nutraukimo procedūrinius klausimus. Pirmosios instancijos teismas dėl to pasisakė. Tai, kad teismas, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes kvalifikavęs teisinius santykius, parinko taikytiną teisės normą, nepatvirtina civilinio proceso principų pažeidimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo išnykus teisiniam pagrindui nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka
27. Ieškovės kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai, nekonstatavę įstatymuose įtvirtinto valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrindo ir netinkamai taikę favor contractus principą, įpareigojantį siekti išsaugoti sutartinius santykius, nepagrįstai pripažino Sutarčių nutraukimą prieš terminą teisėtu.
28. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas).
29. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Dėl to bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta CK 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Taip siekiama kuo didesnės finansinės naudos iš išnuomoto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, 16–17 punktai).
30. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6–9 dalyse taip pat nustatytos šios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu: 1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 2) Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes; 3) jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektams, kuriuos regiono plėtros taryba Vyriausybės nustatyta tvarka pripažįsta regioninės svarbos projektais, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti; 4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams; 5) ji reikalinga koncesijos projektui įgyvendinti – Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatytais atvejais; 6) ji reikalinga valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai įgyvendinti – Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo nustatytais atvejais; 7) ji yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę) – šioje žemėje esančių akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams.
31. Nurodytos teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms.
32. Būtinųjų valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų turi būti laikomasi visu nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, kitaip būtų paneigta lengvatinio nuomos mokesčio paskirtis, išvengta realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo už nuomojamą valstybinę žemę, nepagrįstai praturtėta visuomenės sąskaita, o tai aiškiai pažeidžia viešąjį interesą. Atitinkamai šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017, 44 punktas; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, 24–25 punktai).
33. Žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu reglamentuoja CK 6.564 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
34. Minėta, kad valstybinės žemės nuomą reglamentuojančios imperatyvios teisės normos įtvirtina būtinas sąlygas valstybinei žemei išnuomoti be aukciono, todėl, tokioms sąlygoms buvus, bet vėliau jų nelikus, nelieka ir pagrindo valstybinės žemės nuomai ne aukciono tvarka. Atitinkamai Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostata, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono, esant sąlygai, kad jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kartu reiškia, kad, šios sąlygos nelikus, tolesnė valstybinės žemės nuoma prieštarautų imperatyvaus pobūdžio teisiniam reglamentavimui, teisės normos, eksplicitiškai nustatančios teisę išnuomoti valstybinę žemę, jei tenkinamos reikalaujamos sąlygos, implicitiškai nustato ir draudimą ją nuomoti, tokių sąlygų nesant. Taigi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatos implicitiškai įtvirtina CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ,,įstatymų nustatytus atvejus“, sudarančius pagrindą nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą. Dėl to nepagrįstas ieškovių kasacinio skundo teiginys, kad Sutartys nutrauktos ne įstatymų nustatytu atveju, bet vien tik Vyriausybės nutarimo Nr. 402, t. y. poįstatyminio teisės akto, pagrindu.
35. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą reglamentuojančias teisės normas ir konstatavo, kad, išnykus įstatyme nustatytoms būtinoms prielaidoms ir sąlygoms valstybinę žemę išnuomoti be aukciono, valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai tęstis nebegali, konstatuojant CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatytą teisinį pagrindą nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada sutiko.
36. Taigi, Vyriausybei nutarimu Nr. 402 pripažinus projektą įgyvendintu ir panaikinus Nutarimą Nr. 808, kurio pagrindu ieškovės nuomojosi valstybinę žemę ne aukciono tvarka pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktą (kai jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams), išnyko iki tol egzistavęs teisinis pagrindas ją toliau nuomoti, todėl Sutartys teisėtai nutrauktos vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
37. Ieškovių nuomone, bylą nagrinėję teismai, pripažindami Sutarčių nutraukimą teisėtu, netinkamai taikė favor contractus principą, kuriuo vadovaujantis turi būti siekiama sutartinius santykius išsaugoti, o ne juos nutraukti, ypač įvertinant tai, kad ginčo valstybinės žemės sklypai įgyvendinant valstybinės svarbos projektą buvo teisėtai užstatyti ieškovėms priklausančiais statiniais.
38. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl favor contractus principo taikymo sprendžiant dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka, yra pažymėjęs, kad kai pagal įstatymą valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, Nacionalinė žemės tarnyba turi ne tik teisę, bet ir viešosios teisės normų nustatytą pareigą imtis atitinkamų veiksmų, todėl sprendžiant tolesnių sutartinių santykių tarp šalių tęsimo klausimą sutarties stabilumo principui (favor contractus) prioritetas nesuteikiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010; 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-506-219/2016, 38 punktas).
39. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsižvelgiant į imperatyvų valstybinės žemės nuomos reglamentavimą, pagal kurį, išnykus teisiniam pagrindui nuomoti valstybinę žemę, nuomos santykiai nebegali būti tęsiami, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 402 Projektą pripažinus įgyvendintu ir išnykus Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytam teisiniam pagrindui nuomoti valstybinę žemę ieškovėms be aukciono, ginčo nuomos sutartys negalėjo būti išsaugomos, todėl bendrųjų sutarčių principų pagrindu nėra galimybės tęsti valstybinės žemės nuomą.
40. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai žemės nuomos santykiai modifikuojami tokiu būdu, kad yra vienašališkai nuomotojo nutraukiami ir baigiasi, taikomas CK 6.564 straipsnyje įtvirtintas žemės nuomos sutarties nutraukimo institutas, o tais atvejais, kai žemės nuomos santykiai modifikuojami tokiu būdu, kad žemės nuomos santykiai, nors ir pasikeitę, bet ir toliau tarp šalių tęsiasi, taikomas CK 6.223 straipsnyje įtvirtintas žemės nuomos sutarties pakeitimo institutas. Šis išaiškinimas pateiktas civilinėje byloje, kurioje spręsta dėl valstybinės žemės nuomos santykių modifikavimo tais atvejais, kai pasikeičia žemės sklypo, išnuomoto pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, dydis, būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Kasacinis teismas nurodė, kad, nustačius naują žemės sklypo dydį, pasikeitę duomenys apie žemės sklypą turi būti nurodyti žemės nuomos sutartyje, taikant žemės nuomos sutarties pakeitimo, o ne žemės nuomos sutarties nutraukimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019, 30, 31 punktai).
41. Taigi pastarasis kasacinio teismo išaiškinimas suformuluotas kitokiame nei nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybių kontekste – nurodytoje byloje spręsta tik dėl nuomojamo žemės sklypo dydžio pakeitimo, o žemės nuomos teisinis pagrindas neišnyko. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamos bylos atveju situacija iš esmės kitokia, nes, išnykus ginčo sutarčių sudarymui būtinam įstatyme nustatytam pagrindui nuomoti valstybinę žemę be aukciono, valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai pagal tokias nuomos sutartis tęstis nebegali, todėl tokiu atveju, esant poreikiui, teisės aktų nustatyta tvarka ir laikantis įtvirtintos procedūros turėtų būti iš naujo sprendžiama dėl valstybinės žemės nuomos be aukciono kitu (nauju) teisiniu pagrindu.
42. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovėms teigiant, kad jos siekia nuomoti ginčo valstybinę žemę be aukciono kaip šioje žemėje esančių pastatų savininkės, t. y. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, atsakovė tokios ieškovių teisės ir galimybės sudaryti naujas nuomos sutartis nurodytu pagrindu neginčija, priešingai, taip pat pabrėžia, kad naujos valstybinės žemės nuomos sutartys su ieškovėmis galėtų būti sudarytos ne aukciono tvarka, jei ieškovės teisės aktų nustatyta tvarka dėl to kreiptųsi į atsakovę. Ieškovės kasaciniame skunde nekvestionavo nurodyto teisių į valstybinės žemės nuomą įgyvendinimo būdo, nenurodė jo trūkumų, neneigia teismų argumentų pagrįstumo. Taip pat kasacinio skundo argumentais nepaneigtas ir pirmosios instancijos teismo vertinimas, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą ieškovių elgesį, kad valstybinės žemės nuoma statiniams eksploatuoti nėra tikrasis materialinis teisinis rezultatas, kurio siekiama ieškiniu.
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad netoleruotina esama ydinga situacija, kai, nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartis, valstybinėje žemėje esančių statinių savininkės toliau naudojasi žeme neįteisinusios žemės naudojimo jokiu teisiniu pagrindu. Ieškovės per protingą terminą privalo pasirinkti savo poziciją ir kreiptis į valstybinės žemės patikėtinę dėl teisėtai pastatytiems statiniams naudoti pagal paskirtį reikalingo dydžio žemės sklypų išnuomojimo be aukciono arba nusikelti joms priklausančius statinius, o valstybinės žemės patikėtinė privalo imtis priemonių, užtikrinančių, kad ieškovių pozicijos pasirinkimas įvyktų per protingą terminą.
Dėl teismo pareigos kvalifikuoti ginčo teisinius santykius
44. Ieškovės kasaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Ieškovės šį argumentą grindžia skunde dėstomomis aplinkybėmis, jog posėdžio metu teisėja pareiškė, kad yra pažįstama su trečiųjų asmenų atstovu advokatu, tačiau tai netrukdys jai nešališkai išnagrinėti bylą, o ieškovės nutarė nušalinimo teisėjai nereikšti. Vis dėlto, ieškovių nuomone, dėl nurodytų ryšių įtakos teisėja veikė šališkai – priimtame sprendime iš esmės atkartojo trečiųjų asmenų atstovo argumentus ir ignoravo ieškovių poziciją bei byloje keliamus reikalavimus, sprendime už atsakovę nurodė jos poziciją, kurios pati atsakovė nesilaikė.
45. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių ieškovių argumentų, atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės apeliaciniame skunde, teigdamos apie teisėjos šališkumą, rėmėsi tik teiginiu, kad teismas sprendime nepagrįstai savo iniciatyva nurodė atsakovės poziciją, kurios atsakovė nesilaikė. Taigi kitos kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės kaip pagrindžiančios teisėjos šališkumą nebuvo nagrinėtos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl anksčiau nenagrinėtų faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegija pasisako tik dėl ieškovių kasacinio skundo argumento, nagrinėto apeliacinės instancijos teisme, – kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai savo iniciatyva nurodė atsakovės poziciją, kurios atsakovė nesilaikė, – kad nuomos sutartys nutrauktos vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Ieškovių teigimu, dėl to buvo pažeisti civilinio proceso šalių lygiateisiškumo, teisių dispozityvumo, rungimosi principai.
46. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atmesdamas kaip nepagrįstus ieškovių teiginius, kad ginčo įsakymuose dėl Sutarčių nutraukimo nebuvo nurodytas sutarčių nutraukimo teisinis pagrindas, pažymėjo, kad įsakymai priimti atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimą Nr. 402, remiantis NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. spalio 6 d. raštais, vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 2 dalimi. Teismo vertinimu, tokia formuluotė leidžia suvokti nuorodą į tai, jog nuomos sutartys nutraukiamos dėl to, kad, Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą Nr. 402, Projektas neteko valstybei svarbaus projekto statuso, todėl išnyko pagrindas ieškovėms nuomoti valstybinę žemę be aukciono, t. y. sutartys nutrauktos CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 52 punktas). Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013).
48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nuoseklia kasacinio teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika dėl teismo pareigos kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teisiškai kvalifikavęs ginčo santykius, nepažeidė rungimosi, lygiateisiškumo ar dispozityvumo principų, tokie teismo veiksmai savaime nevertintini nei kaip pozicijos suformulavimas už bylos šalį, nei kaip teismo šališkumo išraiška.
Dėl apeliacinės instancijos teismo teisėjo (ne)šališkumo
49. Ieškovės kasaciniame skunde teigia, kad bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos teisėjas V. Kairevičius, prieš tai toje pačioje byloje išnagrinėjęs trečiųjų asmenų atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo trečiuosius asmenis įtraukti į bylą, gilinosi ir į pagrindinį ginčą, todėl, ieškovių manymu, apeliacine tvarka nagrinėjant pagrindinį ginčą, teisėjas turėjo iš anksto suformuotą nuomonę dėl bylos esmės ir būsimos baigties. Dėl to, ieškovių nuomone, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi nepagrįstai netenkintas ieškovių pareiškimas dėl teisėjo V. Kairevičiaus nušalinimo.
50. Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.
51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 išsamiai aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl teisėjo nešališkumo, kuris turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).
52. Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94).
53. Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas svarbia papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimas byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93, par. 32). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimas byloje De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80 par. 26; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 98). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Šiuo atžvilgiu net įtarimas gali turėti tam tikrą reikšmę, todėl kiekvienas teisėjas, dėl kurio šališkumo gali kilti teisėtų (pagrįstų) abejonių, turi nusišalinti (EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Castillo Algar prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28194/95, par. 45).
54. Nors asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 96). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryšių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (EŽTT 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 121).
55. Įvertinimas, ar to paties teisėjo dalyvavimas skirtingose civilinės bylos stadijose yra suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nešališkumo reikalavimais, priklauso nuo nustatymo, ar skirtingose proceso stadijose spręstų esminių klausimų ryšys yra toks artimas, kad galėtų sukelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jam dalyvaujant priimant sprendimus šiose stadijose; vien faktas, kad prieš procesą teisėjas jau yra priėmęs sprendimų, negali būti laikomas savaime pagrindžiančiu išreikštus nuogąstavimus dėl jo nešališkumo – svarbu nustatyti teisėjo prieš procesą taikytų priemonių apimtį, ar skirtingu lygmeniu nagrinėti klausimai buvo iš esmės analogiški, ar bent skirtumas tarp jų buvo mažas (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) EŽTT 2007 m. sausio 16 d. sprendimą byloje Warsicka prieš Lenkiją, peticijos Nr. 2065/03, par. 40, 2014 m. kovo 4 d. sprendimą byloje Fazli Aslaner prieš Turkiją, peticijos Nr. 36073/04, par. 31) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2015).
56. Faktas, kad teisėjas yra išsamiai susipažinęs su bylos medžiaga, nesukelia jokio išankstinio teisėjo nusistatymo, kuris užkirstų kelią teisėjo nešališkumui, priimant sprendimą dėl bylos esmės. Išankstinė turimos informacijos analizė taip pat nereiškia, kad yra susiformavusi išankstinė nuomonė dėl galutinio sprendimo nagrinėjamoje byloje. Svarbu, kad ši analizė būtų atlikta priimant sprendimą ir pagrįsta bylos nagrinėjimo metu pateiktais įrodymais bei argumentais (žr., pvz., EŽTT 1989 m. gegužės 24 d. sprendimo byloje Hauschildt prieš Daniją, peticijos Nr. 10486/83, par. 50; 1993 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo byloje Nortier prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 13924/88, par. 33; 1994 m. balandžio 22 d. sprendimo byloje Saraiva de Carvalho prieš Portugaliją, peticijos Nr. 15651/89, par. 35).
57. Teisėjas V. Kairevičius, išnagrinėjęs trečiųjų asmenų atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta trečiuosius asmenis įtraukti į bylą, 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir perdavė klausimą dėl šių asmenų įtraukimo į bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje teisėjas nagrinėjo ir pasisakė tik dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų dalyvavimo civilinėje byloje pagrindus, o dėl ginčo esmės nepasisakė. Ieškovės prašė nušalinti teisėją V. Kairevičių nuo bylos nagrinėjimo iš esmės vien dėl to, kad jis, nagrinėdamas atskirąjį skundą, susipažino su pagrindine byla, o individualizuotų aplinkybių, faktų, kurie keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo, nenurodė.
58. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir apibendrindama išdėstytus argumentus, nusprendžia, kad, civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant iš esmės, subjektyviuoju aspektu teisėjo nešališkumo prezumpcija nebuvo paneigta, faktų, kurie keltų abejonių dėl jo nešališkumo, nenustatyta, todėl Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi pagrįstai netenkino ieškovių pareiškimo dėl teisėjo V. Kairevičiaus nušalinimo.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
59. Ieškovės kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai visas Sutartis vertino kartu (kaip vieną), o ne atskirai, t. y. neatsižvelgė į tai, kad 2010 m. rugpjūčio 3 d. sutartyje Nr. N49/2010-2 nekalbama apie valstybinės svarbos projektą, ši sutartis sudaryta ne Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkto pagrindu, o vadovaujantis NŽT 2010 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. Ž49-100, kuriame teisiniu pagrindu išnuomoti valstybinę žemę nurodoma CK 6.551 straipsnio 2 dalis; dėl to teismai nepagrįstai nusprendė, jog, pasibaigus valstybinės svarbos projektui, nurodyta sutartis galėjo būti teisėtai nutraukta, motyvuojant išnykusiu jos sudarymo teisiniu pagrindu (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktas), nes sutarties sudarymo pagrindas buvo kitas – CK 6.551 straipsnio 2 dalis.
60. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas analizavo visose ginčo Sutartyse nurodytą valstybinės žemės sklypų paskirtį ir konstatavo, kad 2010 m. rugpjūčio 3 d. sutartis Nr. N49/2010-2 buvo sudaryta vykdant Vyriausybės patvirtinto Projekto uždavinius. Nors ieškovės teisingai nurodo, jog NŽT 2010 m. liepos 30 d. įsakyme Nr. Ž49-100 sutarties sudarymo pagrindu buvo nurodyta CK 6.551 straipsnio 2 dalis, tačiau šioje teisės normoje reglamentuojama valstybinės žemės nuoma be aukciono ne tik statiniams, bet ir kitais įstatymų numatytais atvejais, o vienas iš tokių įstatyme nustatytų atvejų yra žemės nuoma valstybei svarbiems projektams pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktą, t. y. nurodytos sutarties sudarymo pagrindas yra tas pats kaip ir kitų ginčo Sutarčių. Dėl to kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neteikiantys pagrindo pripažinti, kad teismai nepagrįstai nusprendė, jog, pasibaigus valstybinės svarbos projektui, nurodyta sutartis galėjo būti teisėtai nutraukta, motyvuojant išnykusiu jos sudarymo teisiniu pagrindu (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktas).
61. Kasaciniame skunde ieškovės taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus, kurių įrodomoji vertė byloje yra esminė, ir pažeidė CPK 314 straipsnį.
62. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl naujų įrodymų priėmimo, vertino ieškovių pateiktų įrodymų priimtinumą, tačiau atsisakė juos priimti, nes nekonstatavo tam būtinų įstatyme nustatytų prielaidų. Ieškovės kasacinio skundo argumentais, nesutikdamos su tokiu teismo vertinimu, tiesiog dėsto kitokį nei teismų pateiktą aplinkybių vertinimą, tačiau tokie ieškovių argumentai neatitinka kasacinio skundo argumentams keliamų reikalavimų (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
63. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovių kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Dėl to kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 3 dalis).
64. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2022 m. birželio 7 d. nutartimi Nr. DOK-3052 nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927) atlikti veiksmus ir priimti sprendimus dėl žemės sklypų (žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0076:592, adresas: Gariūnų g. 43A, Vilnius; žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0076:593, adresas: Gariūnų g. 51, Vilnius; žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0076:594, adresas: Gariūnų g., Vilnius; žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0067:149, adresas: Vilnius, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos A teritorijos, sklypo Nr. 8; žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0067:224, adresas: Gariūnų g. 70, Vilnius; žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0067:208, plotas – 8744 kv. m, adresas: Gariūnų g. 68, Vilnius) perdavimo tretiesiems asmenims, įskaitant, bet neapsiribojant: jų išnuomojimą, atidavimą panaudai, pardavimą, bet kokį kitą perleidimą, performavimą, padalijimą, sujungimą, nuosavybės teisių į žemės sklypus grąžinimą, teritorijų planavimo darbų inicijavimą, organizavimą ir vykdymą, susitarimų dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymą, ir su visais tokiais veiksmais susijusių sprendimų priėmimą, iki kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.
65. Teisėjų kolegijai išnagrinėjus civilinę bylą kasacine tvarka ir nusprendus Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą, panaikintinos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2022 m. birželio 7 d. nutartimi Nr. DOK-3052 taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 straipsnio 1 dalis).
66. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškovių kasacinio skundo, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovė ir tretieji asmenys apie tokių išlaidų buvimą nenurodė ir neteikė prašymo priteisti jų atlyginimą.
67. Kasaciniame teisme pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo rengiama, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 149 straipsnio 1 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2022 m. birželio 7 d. nutartimi Nr. DOK-3052 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nutarties kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, VĮ Registrų centrui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas Simniškis
Donatas Šernas
Algirdas Taminskas