Procesinio
sprendimo kategorija: 119.12.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011
m. balandžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Nijolės Piškinaitės
(teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto
(duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos
teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties palikti ieškinį nenagrinėtu ir panaikinti
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias
apsaugos priemones atsakovams V. J. L. ir (duomenys
neskelbtini).
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į
teismą su ieškiniu atsakovams V. J. L. ir (duomenys
neskelbtini), kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2007 m. gegužės 16 d. laidavimo
sutartį ir 2008 m. rugpjūčio 14 d. susitarimą dėl laidavimo pratęsimo,
sudarytus tarp atsakovų V. J. L. ir (duomenys
neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindžia CK 6.66
straipsnio (actio Pauliana) pagrindu. Atsakovas (duomenys
neskelbtini) pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą
atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Vilniaus apygardos
teismas 2010 m. birželio 19 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino ir
įpareigojo ieškovą per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos
įmokėti į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą 30 000 Lt užstatą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d.
nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu, panaikino 2010 m. gegužės 12 d. teismo nutartimi
pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovams V. J. L. ir
(duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad ieškovas nustatyto užstato
per nustatytą terminą nesumokėjo; mokėjimą pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas prašo panaikinti minėtą pirmosios
instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui
nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė,
jog ši nutartis gali būti skundžiama tik dalyje dėl laikinųjų apsaugos
priemonių. Nutartis palikti ieškinį nenagrinėtu taip pat yra skundžiama (CPK
298 str., 334 str. 1 d. 1 p., 334 str. 3 d. 2 p.), todėl apeliantas skundžia visą
nutartį.
2. Teismas neteisingai skaičiavo terminą iki kurio
turėjo būti sumokėtas užstatas. Ieškovas Vilniaus apygardos teismo 2010 m.
birželio 19 d. nutarties nuorašą gavo 2010 m. birželio 30 d., todėl terminas
sumokėti nustatytą užstatą baigėsi 2010 m. liepos 7 d. Tačiau 2010 m. liepos 7
d. buvo pateiktas teismui atskirasis skundas. Lietuvos apeliaciniam teismui
2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi atmetus ieškovo atskirąjį skundą, pirmosios
instancijos teismo nustatytas terminas užstatui sumokėti jau buvo pasibaigęs,
todėl ieškovas neturėjo galimybės įvykdyti teismo nustatytą pareigą – sumokėti
užstatą. Teismas be pagrindo terminą užstatui sumokėti nustatė nuo Lietuvos
apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties įsiteisėjimo, nes pirmosios
instancijos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartyje terminas užstatui sumokėti buvo
nustatytas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo ieškovui.
3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu terminas
baigiasi nagrinėjant jį nustačiusios nutarties teisėtumą, turi būti nustatomas
naujas terminas tam pačiam veiksmui atlikti, nepriklausomai nuo to, atmetamas
ar tenkinamas atskirasis skundas. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio
6 d. nutartyje tokio termino nenustatė. To nepadarė ir Vilniaus apygardos
teismas. Ieškovas, nesulaukęs naujai nustatyto termino užstatui sumokėti,
kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti naują terminą, tačiau teismas į tai nereagavo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis
skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos
nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo
faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų
patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Iš
apelianto atskirojo skundo turinio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo
2010 m. gruodžio 28 d. nutartį apeliantas skundžia visa apimtimi, t. y. dėl spendimo palikti ieškinį nenagrinėtu ir panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos
priemones.
Teisėjų
kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad atskiruoju skundu gali būti
skundžiama ne tik teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar
panaikinimo, bet ir nutartis palikti ieškinį nenagrinėtu (CPK 298 str.). Tačiau
pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėjamą atskirąjį skundą, todėl sprendžiama, kad klaidą dėl nutarties, kuria paliktas ieškinys nenagrinėtu, neapskundimo teismas ištaisė.
Byloje
nėra ginčo dėl ieškovo pareigos sumokėti užstatą. Šis ginčas išspręstas 2010 m.
gruodžio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.
2-1546/2010. Neginčytas ir nustatytas 7 dienų terminas (skaičiuojamas nuo
nutarties įteikimo suinteresuotam asmeniui (ieškovui) dienos) užstatui
sumokėti. Nagrinėjamoje byloje keliama problema, kaip, kokiais terminais turėtų
būti vykdomas teismo nustatytas įpareigojimas ieškovui, kai nustatanti tokią
pareigą nutartis apskundžiama apeliacinės instancijos teismui ir nustatytas
terminas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pasibaigia.
Byloje nustatyta, kad pasibaigus teismo nustatytam terminui, naujo termino užstatui sumokėti nenustatė nei apeliacinės instancijos teismas, nei pirmosios instancijos teismas. 2010 m. birželio 19 d. nutartyje teismas nurodė, kad 7 dienų terminas užstatui sumokėti skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo dienos.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, šis terminas pasibaigė.
Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad įsiteisėjus apeliacinės instancijos
teismo nutarčiai, terminas užstatui sumokėti turėjo būti skaičiuojamas nuo
pastarosios nutarties įsiteisėjimo datos, - nepagrįstas, nes nei vienas teismas
(nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos) to nenustatė, ir apeliantui
neatsirado pareiga pačiam nuspręsti dėl ginčo termino. Tuo labiau, kad CPK 73 straipsnio 1 dalyje ir 795 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo pareiga nustatyti
terminą ginčo užstatui sumokėti. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčydamas pirmosios
instancijos teismo nutartį dėl užstato sumokėjimo, apeliantas neprivalėjo
vykdyti ginčijama nutartimi nustatytos pareigos, o terminas užstatui sumokėti
pasibaigė dėl objektyvių priežasčių – apelianto inicijuoto apeliacinio proceso.
Nors situacija kaip turi būti skaičiuojamas terminas nustatytai pareigai
įvykdyti, kai tokią pareigą nustatanti nutartis apskundžiama apeliacine tvarka, nėra aiškiai sureguliuota, tačiau tai nereiškia, kad tokie neaiškumai negali būti išspręsti
vadovaujantis įstatymo analogija, bendraisiais teisės principais ir teismų
praktika.
Byloje
nustatyta, kad po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo apeliantas
raštu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu nustatyti naują
terminą užstatui sumokėti (b. l. 159). Tačiau pirmosios instancijos teismas į
tai nereagavo, dėl šio prašymo nepasisakė ir, kaip jau minėta, priėmė skundžiamą nutartį palikti ieškinį nenagrinėtu. Teisėjų kolegija dėl nagrinėjamoje
byloje nustatytų faktinių aplinkybių neturi pagrindo teiginiui, kad apeliantas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (CPK 7 str.). Tačiau teisėjų kolegija
sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į faktines bylos
aplinkybes, vertino jas mechaniškai, netinkamai taikė ir aiškino procesinės
teisės normas, nesudarė apeliantui realios galimybės sumokėti užstatą ir dėl to
nepagrįstai taikė CPK 196 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 795 straipsnio 1
dalies teisines pasekmes. Tokia nutartimi teismas be pagrindo užkirto galimybę
tolesnei bylos eigai ir pažeidė apelianto teisę į teisminę gynybą (CPK 5 str.).
Skundžiama teismo nutartis naikinama ir nustatomas terminas užstatui sumokėti.
Ginčo nutartimi taip pat buvo panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2010 m.
gegužės 12 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kadangi ši
skundžiamos nutarties rezoliucijos dalis tiesiogiai susijusi su pirmąja
skundžiamos nutarties rezoliucijos dalimi, tai, panaikinus pastarąją ir
atstačius bylos nagrinėjimą į procesinę stadiją, buvusią iki skundžiamos
nutarties priėmimo, turi likti galioti ir pritaikytos laikinosios apsaugos
priemonės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 337 straipsniu
2 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti.
Nustatyti ieškovui (duomenys neskelbtini) terminą
iki 2011 m. balandžio 29 d. įmokėti į Vilniaus apygardos
teismo specialiąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
esančią AB ,,Vilniaus bankas“, banko kodas 70440, 30 000 Lt (trisdešimt
tūkstančių litų) užstatą atsakovo (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi
išlaidų atlyginimui užtikrinti.
Teisėjai Algirdas
Gailiūnas
Nijolė Piškinaitė
Vigintas Višinskis