Civilinė byla Nr. 2A-552/2007
Procesinio sprendimo kategorija 32.5; 118.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės,
sekretoriaujant Violetai Drėmienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Albertui Štopui,
atsakovo atstovui advokatui Irmantui Dobilui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Penkių kontinentų“ bankinės technologijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-283-54/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kriptonika“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos, tretieji asmenys Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valdymo grupė“, uždaroji akcinė bendrovė „Universalios valdymo sistemos“, dėl priverstinės hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu, ir
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Kriptonika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Penkių kontinentų“ bankinės technologijos, prašydamas pripažinti negaliojančiu UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos atstovo advokato G. Balčiūno 2006 m. gegužės 4 d. surašytą priverstinės hipotekos lakštą (toliau – Lakštas).
Ieškovas nurodė, jog 2006 m. gegužės 4 d. atsakovo UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos atstovas advokatas G. Balčiūnas surašė ir pasirašė priverstinės hipotekos lakštą, kuris, pagal Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-96 patvirtintos Hipotekos, priverstinės hipotekos, įkeitimo ir priverstinio įkeitimo lakštų pildymo instrukcijos l punktą laikomas kreditoriaus prašymu nustatyti priverstinę hipoteką skolininkui priklausančiam nekilnojamajam daiktui, kartu su jo priedais 2006 m. gegužės 4 d. buvo pateiktas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriui, o 2006 m. gegužės 5 d. hipotekos teisėjas pateikto Lakšto pagrindu įregistravo priverstinę hipoteką. Tokiu būdu priverstinė hipoteka ieškovui priklausančioms patalpoms buvo nustatyta įstatymo pagrindu - pagal CK 4.177 straipsnį. Lakšto surašymas ir jo pasirašymas bei pateikimas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriui gali būti pripažįstami teisėtais veiksmais tik tuo atveju, jeigu tokiems veiksmams atlikti egzistavo visos CK 4.177 straipsnyje išvardytos būtinosios sąlygos, o nesant bent vienos iš CK 4.177 straipsnyje išvardytų sąlygų, tiek priverstinės hipotekos įregistravimas Lakšto pagrindu, tiek ir paties Lakšto sudarymas (užpildymas ir pasirašymas) laikytini neatitinkančiais įstatymo reikalavimų, taigi neteisėtais.
Ieškovo teigimu, Lakštas neatitiko CK 4.177 straipsnyje išdėstytų imperatyviųjų įstatymo reikalavimų, yra neteisėtas, todėl turėtų būti pripažintinas negaliojančiu, taikant CK 1.80 straipsnio nuostatas. Pagal CK 4.177 str. l d. prasmę ir turinį priverstinė hipoteka gali būti nustatoma tik asmenų, susijusių su statinių statybomis ar rekonstrukcija, reikalavimams užtikrinti, o šio straipsnio 2 dalis l dalį detalizuoja, išvardydama tokius asmenis: rangovas, projektuotojas, medžiagų tiekėjas ar statinių statybas ar rekonstrukciją finansavęs asmuo. Ieškovo nuomone, Lakštą CK 4.177 straipsnio pagrindu surašė ir pasirašė asmuo, neturintis tokios teisės. Be to, Lakšto sudarymo metu pastato, kuriame yra patalpos, atliktų darbų rezultatas užsakovui (ieškovui) rangovo (UAB „Šiaulių titanas”) nebuvo perduotas bei ieškovo nebuvo priimtas CK 6.694 straipsnyje nustatyta tvarka, o atliktų darbų rezultato perdavimo - priėmimo procedūra nėra atlikta iki šiol. Ieškovo teigimu, Lakšte reikalavimo suma yra nurodyta 363 420,38 Lt, o priverstinės hipotekos objektu buvo parinktos patalpos, kurių vertė pagal Lakšte nurodytą įkeičiamo daikto įkainojimą sudaro 12 600 000 Lt, todėl reikalavimo patenkinimo atveju pardavus ieškovui priklausančias 12 600 000 vertės patalpos, neabejotinai nukentėtų ieškovo, kaip skolininko, interesai (t. 1, b. l. 1-11; b. l. 155-162).
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 26 d. sprendimu ieškovo UAB ,,Kriptonika” ieškinį patenkino - pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos atstovo advokato G.Balčiūno 2006 m. gegužės 4 d. surašytą priverstinės hipotekos lakštą; priteisė iš atsakovo UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos valstybės naudai 7 634,20 Lt žyminio mokesčio ir 40,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas konstatavo, kad ieškovo ginčijamas atsakovo atstovo surašytas priverstinės hipotekos lakštas yra vienašalis sandoris, kadangi juo be įkeičiamo daikto savininko ieškovo UAB ,,Kriptonika“ valios yra siekiama sukurti tam tikras atsakovo, kaip kreditoriaus, papildomas civilines teises, ir ginčijamas Lakšto sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 str. 1 d.), nes prieštarauja imperatyvioms CK 4.171 straipsnio 1, 11 dalių, 4.177 straipsnio, AB įstatymo 15 straipsnio 5 punkto teisės normoms. Teismas nurodė, jog įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, sprendžia, kad atsakovas UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos CK 4.177 straipsnio 2 dalies prasme negali būti pripažintas ieškovo UAB „Kriptonika“ statinio Kalvarijų g. 143, Vilniuje, rekonstrukcijos darbus Lakšte nurodyta 363 420,38 Lt suma finansavusiu asmeniu. Teismo teigimu, įvertinant ieškovo ginčijamą Lakštą, atsižvelgiama į teisiškai reikšmingą tikslinį paskolos suteikimą ir jos panaudojimą, į tai, ar tarp ieškovo ir atsakovo 2003-03-28 sudaryta sutartimi Nr. 1/28 (toliau – Sutartis) atsakovo suteiktos paskolos ieškovui nėra tikslinės (CK 6.877 str.); pagal šią Sutartį gautos paskolos ieškovas neįsipareigojo naudoti tam tikram konkrečiam tikslui (šiuo atveju statinio rekonstrukcijos darbams finansuoti), o atsakovui šia Sutartimi neatsirado jokių papildomų teisių, įskaitant teisę kontroliuoti, kaip naudojama paskola; be to, atsakovo suteiktos ieškovui 363 420,38 Lt paskolos panaudojimo ieškovo statinio rekonstrukcijos darbams finansuoti nepatvirtina UAB „Kriptonika“ prašymų Nr. 2, 7, 9, 28, 36, 53, 55, 57, 66, 71, 72, 76, 84, 90 turinys (CPK 185 str.). Teismo nuomone, atsakovas neįrodė, kad ieškovas UAB „Kriptonika“ pagal Sutartį Nr. 1/28 ir nurodytus prašymus atsakovo suteiktą 363 420,38 Lt paskolos sumą panaudojo atsiskaitymams už ieškovui priklausančio statinio rekonstrukcijos darbus (CPK 178 str.). Be to, Lakšto sudarymo metu civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovui UAB ,,Penkių kontinentų“ bankinės technologijos dėl ieškovui suteiktos 2 228 822,87 Lt dydžio paskolos grąžinimo termino nustatymo Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme dar nebuvo išnagrinėta, todėl ieškovas atsakovo atžvilgiu ieškiniu ginčijamo Lakšto surašymo metu neturėjo esamo ir vykdytino įsipareigojimo 363 420,38 Lt paskolos sumai. Dėl to atsakovas taip pat neturėjo teisės 2006 m. gegužės 4 d. surašyti ginčijamo Lakšto.
Teismas nurodė, jog sutinka su ieškovo UAB „Kriptonika“ išdėstytu ieškinyje argumentu, kad Lakšto surašymo metu atsakovas, kaip kreditorius, turėjo turėti reikalavimo teisę į 363 420,38 Lt paskolos sumą, o ieškovas UAB „Kriptonika“, kaip skolininkas, turėjo turėti vykdytiną įsipareigojimą atsakovo atžvilgiu. Šalių Sutarties 1.4 punkte numatyta, jog ieškovui suteikta paskola bus grąžinama atskirai šalių suderintais terminais. Šalims nepavykus terminų suderinti dėl prievolės grąžinti paskolą vykdymo, tarp šios bylos proceso šalių yra kilęs atskiras teisinis ginčas, kuris yra nagrinėjamas Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme.
Teismo teigimu, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad rangovo ieškovui atliktų statinio rekonstrukcijos darbų rezultatas yra perduotas ir priimtas, kad rekonstruotas statinys yra pripažintas tinkamu naudoti, kad jis yra įregistruotas viešajame Nekilnojamojo turto registre. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo Lakšto sandorio sudarymo ir priverstinės hipotekos įregistravimo metu galiojo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nustatytas ieškovo viso kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštas, kuris reiškė ir draudimą parduoti viešosiose varžytinėse, teismo areštuotas ieškovo patalpas Kalvarijų g. 143, Vilniuje, todėl minėtos patalpos neatitiko hipotekos objektui CK 4.171 straipsnio 1 dalies nustatyto reikalavimo.
Teismo nuomone, priimtinas ir trečiojo asmens UAB „Kapitalo valdymo grupė“, UAB „Universalios valdymo sistemos“ atstovo argumentas, jog ieškovo ginčijamas Lakšto sandoris prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 5 punkto nuostatai, kuri draudžia bendrovei sudaryti su bendrovės akcininku dvišalį hipotekos sandorį, o bendrovės akcininkui sudaryti vienašalį hipotekos sandorį CK 4.177 str. pagrindu.
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Penkių kontinentų“ bankinės technologijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Savo skundą apeliantas grindžia tuo, kad:
1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad netinkamai suformuluotas ieškinio reikalavimas, kuris neatitinka CPK 135 straipsnio nuostatų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovui nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti - tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 141 str. 3 d.). Pagal CK 4.185 straipsnį prašymas įregistruoti priverstinę hipoteką įforminamas surašant hipotekos lakštą. Vadovaujantis Hipotekos, priverstinės hipotekos, įkeitimo ir priverstinio įkeitimo lakštų pildymo instrukcijos (toliau - Lakštų pildymo instrukcija) 1 punktu, priverstinės hipotekos lakštu įforminamas kreditoriaus prašymas nustatyti priverstinę hipoteką skolininkui priklausančiam nekilnojamajam daiktui. Taigi priverstinės hipotekos lakštas yra laikomas kreditoriaus prašymu įregistruoti priverstinę hipoteką. Tai reiškia, kad ieškiniu UAB „Kriptonika“ prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos prašymą priverstinės hipotekos registravimui, o toks reikalavimas neteisėtas, nes tokiu būdu asmenys turėtų galimybę ginčyti kitų asmenų teismams pateiktus ieškinius, skundus ir kitus procesinius dokumentus. Atsakovo atstovas šiomis aplinkybėmis rėmėsi, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas dėl šių argumentų sprendime nepasisakė, jų nevertino, tuo pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punto reikalavimus.
2. Nepagrįstos teismo išvados, kad priverstinės hipotekos lakštas neatitinka CK ir kitų teisės aktų reikalavimų, kad atsakovas nėra pagal CK 4.177 straipsnio 2 dalį asmuo, kuris turi teisę surašyti priverstinės hipotekos lakštą. Teismas formaliai įvertino atsakovo suteiktos paskolos tikslingumą, pagal 2003 m. kovo 28 d. sutartį Nr. 1/28 (toliau – Sutartis) ir prašymus: 1) ieškovas pateiktuose teismui dokumentuose pripažino tikslinę paskolos paskirtį, tačiau 2006 m. vasario 7 d. ieškinyje (priedas Nr.25 prie ieškinio) nurodyta, kad dalis rekonstrukcijos darbų buvo finansuojama iš atsakovo teikiamų paskolų. Ieškovas nagrinėjamoje byloje laikosi priešingos pozicijos nei ieškinyje. Pirmosios instancijos teismas sprendime dėl šių aplinkybių nepasisakė, tuo pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą; 2) paskolų paskirtis nustatytina iš prašymų, kurie pagal Sutartį turi būti pateikiami UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos UAB „Kriptonika“ vardu; 3) Sutartis yra tikslinė paskolos sutartis, ką patvirtina jos 1.4. p. Teismas analizavo tik pasirinktus UAB „Kriptonika“ prašymus, o prašymų, kuriuose aiškiai įvardijami statybos darbai, neaptarė, ir nepagrįstai teigė, kad didžioji dalis paskolos ieškovui buvo suteikta atsiskaityti su A. Ambraso projektavimo firma už statinio projektavimo darbus netinkamai aiškindamas CK 4.177 straipsnio reikalavimus.
3. Nepagrįsta teismo išvada, kad Lakšto surašymo metu atsakovas, kaip kreditorius, turėjo turėti reikalavimo teisę į 363 420,38 Lt paskolos sumą, o ieškovas UAB „Kriptonika”, kaip skolininkas, turėjo turėti vykdytiną įsipareigojimą atsakovo atžvilgiu, kuri neatitinka įstatymų ir Lietuvos apeliacinio teismo pozicijos šiuo klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-273/2007). Priverstinės hipotekos lakšto išdavimui reikšmės turi tikslinės skolos buvimo faktas, bet neturi teisinės reikšmės faktas, ar yra suėjęs skolos grąžinimo terminas (CK 4.170, 4.177 str.).
4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad statinio rekonstrukcijos atveju CK 4.177 straipsnio pagrindu gali būti sudaromas priverstinės hipotekos lakštas ir tokio lakšto pagrindu gali būti įregistruojama priverstinė hipoteka tik tuo atveju, kai po statinio rekonstrukcijos darbų užbaigimo, kuris įforminamas CK 6.694 straipsnyje nustatyta tvarka, rekonstruotas statinys yra nustatyta tvarka pripažintas tinkamu naudoti bei įregistruotas viešajame Nekilnojamojo turto registre. CK 4.177 straipsnio 1 dalies sąlyga yra tenkinama, nes patalpos, esančios Kalvarijų g. 143, Vilniuje, yra registruotos nekilnojamojo turto registre kaip UAB „Kriptonika“ nuosavybė; CK 4.177 straipsnio 2 dalyje nurodytas statybos ar rekonstrukcijos darbų užbaigimas turi būti suprantamas kaip įvykis, nuo kurio skaičiuojamas naikinamasis terminas (CK 1.117 str. 6 d.) pateikti prašymą priverstinei hipotekai nustatyti pagal CK 4.177 straipsnį. Vadovaujantis CK 1.9 straipsnio nuostatomis, CK 4.177 straipsnio 2 dalies nurodyta sąlyga, kad hipoteka nustatoma ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo statybų ar rekonstrukcijos darbų užbaigimo, negali būti interpretuojama kaip įstatymo leidėjo suformuluotas imperatyvus draudimas pateikti priverstinės hipotekos lakštą anksčiau nei įvyko įvykis, nuo kurio skaičiuojama naikinamojo termino pradžia; nepagrįstai aiškinama, kad 30 dienų terminas yra skaičiuojamas nuo darbų priėmimo - perdavimo akto CK 6.694 straipsnio prasme sudarymo, nes darbų priėmimas - perdavimas ir pastato pripažinimas tinkamu naudoti priklauso nuo savininko ir nuo skolininko valios. Be to, pastatas nėra pripažintas tinkamu naudoti dėl ieškovo kaltės, o UAB „Kriptonika“, UAB „Kapitalo valdymo grupė“ ir UAB „Universalios valdymo sistemos“ apeliacinis skundas dėl pastato pripažinimo tinkamu naudoti dar nėra išnagrinėtas Vilniaus Vyriausiame administraciniame teisme.
5. Nepagrįsta teismo išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nustatytas ieškovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštas galiojo ir Lakšto sudarymo metu, reiškė draudimą teismo areštuotas ieškovo patalpas Kalvarijų g. 143, Vilniuje, parduoti viešosiose varžytynėse, todėl minėtos patalpos neatitiko hipotekos objektui CK 4.171 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo.
6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 15 straipsnio 5 punktas draudžia bendrovei sudaryti su bendrovės akcininku dvišalį hipotekos sandorį, taip pat draudžia bendrovės akcininkui sudaryti vienašalį hipotekos sandorį CK 4.177 straipsnio pagrindu. ABĮ 15 straipsnio 5 punkte nurodoma, kad bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto, o nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl teisėtumo priverstinės (ne sutartinės) hipotekos lakšto.
7. Teismas nepagrįstai priverstinės hipotekos lakštą prilygino sandoriui. CK 3.78, 4.175-4.178, 4.185 straipsnių, Hipotekos registro nuostatų 29, 46.6 punktų, Lakštų pildymo instrukcijos 1 punkto reikalavimų sisteminė analizė, leidžia teigti, jog įstatymai priverstinės hipotekos lakšto nelaiko sandoriu CK normų prasme. Todėl teismas negalėjo pripažinti priverstinės hipotekos lakšto negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu nuo jo sudarymo momento.
8. Teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies ir 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus. Sprendime, išskyrus argumentą dėl UAB „Kripotnika” atstovavimo, neanalizuota ir nepasisakyta dėl atsakovo argumentų dėl ieškinio nepagrįstumo.
9. Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas (CPK 270 str. 4 d. 3 p.). Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti priverstinės hipotekos lakštą negaliojančiu, o teismas ne tik, kad pripažino priverstinės hipotekos lakštą negaliojančiu, bet ir nustatė, kad lakštas pripažįstamas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
Atsiliepimu į atsakovo UAB ,,Penkių kontinentų“ bankinės technologijos apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Kriptonika“, tretieji asmenys UAB ,,Kapitalo valdymo grupė“ ir UAB ,,Universalio valdymo sistemos“ prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos 2007 m. birželio 26 d. sprendimą. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad:
1. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino aplinkybės, kad yra netinkamai suformuluotas ieškovo ieškinio reikalavimas. Šioje byloje ieškiniu ginčijamą Lakštą galima vertinti tiek turinio, tiek formos aspektu. Vertinant Lakštą turinio požiūriu, jis yra vienašalis sandoris, o formos požiūriu jis yra dokumentas, patvirtinantis hipotekos sandorio sudarymą, t. y. šio sandorio rašytinė forma (CK 1.72, 1.73, 1.76 str.).
2. Teismas teisingai nusprendė, jog Lakštas neatitinka CK ir kitų teisės aktų reikalavimų.
3. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog teismas, priimdamas sprendimą, be pagrindo konstatavo, kad Lakšto surašymo metu atsakovas turėjo turėti reikalavimo teisę į 363 420,38 Lt paskolos sumą, o ieškovas turėjo turėti tokio dydžio vykdytiną įsipareigojimą atsakovo atžvilgiu. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-273/2007), nes šios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės fabulos skiriasi.
4. Nepagrįstas atsakovo teigimas, kad CK 4.177 straipsnio 1 dalies požiūriu pakanka, jog ieškovui priklausančios patalpos viešajame Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos kaip ieškovo nuosavybė. Pagal Statybos įstatymo nuostatas rekonstruotas statinys turi būti pripažįstamas tinkamu naudoti bei įregistruotas viešajame Nekilnojamojo turto registre.
5. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl termino priverstinei hipotekai nustatyti, nes atsakovas visiškai klaidingai interpretuoja CPK 4.177 straipsnio 2 dalį, teigdamas, kad CK 4.177 straipsnio taikymui nėra reikalingas joks statybos (rekonstrukcijos) darbų priėmimo - perdavimo aktas CK 6.694 straipsnio prasme.
6. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nustatytas ieškovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštas nebuvo kliūtis atsakovui sudaryti Lakštą. Draudimas disponuoti areštuotu turtu kartu reiškė draudimą tokį turtą parduoti varžytynėse, todėl Lakšto sudarymo metu ieškovo patalpos neatitiko hipotekos objektui CK 4.171 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo.
7. Atsakovas, teigdamas, jog Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 5 punktas kalba tik apie sutartinės hipotekos negalimumą, formaliai aiškina įstatymą, nekreipdamas dėmesio į Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 5 punkto normos tikslus ir į šiame įstatyme įtvirtintas akcininkų teises.
8. Atsakovui nėra pagrindo teigti, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir tuo pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes CPK 1.95 straipsnio 1-2 dalies taikymas yra teismo prerogatyva, kuri šiuo atveju nebuvo pažeista.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovo ginčijamas atsakovo atstovo pasirašytas prašymas įregistruoti priverstinę hipoteką - priverstinės hipotekos laštas – yra vienašalis sandoris ir gali būti ginčijamas CK 1.80 straipsnyje numatytu sandorių negaliojimo pagrindu, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
CK 1.63 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad sandoriai – tai sąmoningai laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Pagal CK 1.63 straipsnio antrąją dalį, atsižvelgiant į tai, kiek asmenų išreiškia savo valią, skiriami vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai sandoriai. Vienašaliam sandoriui sudaryti pakanka vieno asmens išreikštos valios (CK 1.63 str. 3 d.).
Hipoteka - esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). Pagal CK 4.175 straipsnio pirmąją dalį gali būti registruojama priverstinė ir sutartinė hipoteka. Priverstinė hipoteka gali būti nustatoma tik CK numatytais atvejais (tarp jų - CK 4.176 – 4.177 str.), o jos įregistravimo tvarką reglamentuoja CPK normos. CK 4.175 straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad priverstinė hipoteka atsiranda: 1) pagal įstatymą; 2) teismo sprendimu. Vienas iš priverstinės hipotekos pagal įstatymą nustatymo atvejų yra reikalavimų, susijusių su statinių statybomis ar rekonstrukcija, užtikrinimas (CK 4.175 str. 2 d. 2 p., 4.177 str.).
CPK 542 straipsnis nustato, jog prašymus dėl hipotekos įregistravimo nagrinėja hipotekos teisėjas CPK V dalies XXXVI skyriuje bei CK nustatyta tvarka.
Asmuo, kuris pagal įstatymą pripažįstamas hipotekos kreditoriumi, siekdamas įregistruoti priverstinę hipoteką, turi atlikti įstatyme numatytus veiksmus, tarp jų pateikti apylinkės teismo hipotekos skyriui (toliau – hipotekos skyrius) prašymą įregistruoti priverstinę hipoteką CPK nustatyta tvarka. Tokiu atveju pagal CK 4.185 straipsnio pirmąją dalį, CPK 543 straipsnio pirmąją dalį, 546 straipsnio pirmąją dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-96 patvirtintų Hipotekos, priverstinės hipotekos, įkeitimo ir priverstinio įkeitimo lakštų pildymo instrukcijos 1 punktą, hipotekos skyriui pateikiamas kreditoriaus prašymas nustatyti priverstinę hipoteką skolininkui priklausančiam nekilnojamam daiktui, kuris įforminamas priverstinės hipotekos lakštu (CPK 543 str. 1 d., 551 str. 2 d.). Priverstinės hipotekos lakšto užpildymas ir pateikimas hipotekos skyriui yra tik vienas iš privalomų veiksmų, teisės aktų nustatytų asmeniui, kurio tikslas sudaryti hipotekos sandorį, nes privaloma atlikti ir kitus teisės normose nustatytus veiksmus. Pageidaujant įregistruoti priverstinę hipoteką užtikrinti reikalavimams, susijusiems su statinių statybomis ar rekonstrukcija, kartu su prašymu, suformuluotu Lakšte, pateikiami dokumentai, patvirtinantys jame nurodytus duomenis (CK 4.177 str. 2 d., CPK 546 str. 1 d.). Pagal byloje nurodyto prašymo įregistruoti priverstinę hipoteką pateikimo hipotekos skyriui metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1246 ,,Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Hipotekos registro nuostatų 32 punktą, su prašymu privalu pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėta raštinės rinkliava už priverstinės hipotekos įregistravimą, dokumento, patvirtinančio asmens, pasirašiusio priverstinės hipotekos lakštą, teisę (tinkamas įgalinimas) jį pasirašyti, taip pat pateikti kitus šiuose nuostatuose nurodytus ir nenurodytus dokumentus, patvirtinančius hipotekos lakšte (prašyme) nurodytus duomenis (reikalavimo sumą patvirtinančius dokumentus, valstybės registrų išrašus, patvirtinančius skolininkų teises į hipoteka suvaržomus daiktus, ir kita).
Hipotekos teisėjas, nagrinėdamas tokį prašymą, be CPK 549 straipsnyje nurodytų aplinkybių, patikrinama, ar yra pagrindas steigti priverstinę hipoteką, ar turtas, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką, gali būti priverstinės hipotekos objektu pagal CK (CPK 551 str.). Priverstinė hipoteka įregistruojama be įkeisto turto savininko sutikimo (CPK 552 str. 1 d.). Pagal CPK 542, 566 straipsnio nuostatas gali būti prašoma hipotekos teisėją pakeisti įkeistą daiktą kitu arba baigti priverstinę hipoteką, taip pat pateikti kitus prašymus dėl teisinių santykių, kylančių iš hipotekos. Kolegijos nuomone, gali būti ginčijamas hipotekos įregistravimo pagrįstumas, be to, kartu su prašymu įregistruoti priverstinę hipoteką pateikti dokumentai, įforminantys sandorius (įgaliojimas pasirašyti, paduoti hipotekos lakštą - prašymą ir kt.), gali būti ginčijami ginčo teisenos tvarka (CK 1.80 str.), tačiau hipotekos kreditoriaus pateikiamas hipotekos skyriui hipotekos lakštas - prašymas įregistruoti pagal įstatymą priverstinę hipoteką (kurį nagrinėja hipotekos teisėjas) nelaikytinas sandoriu, todėl jis negali būti ginčijamas ir pripažintas negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio nuostatas, kaip prašė ieškovas ir nusprendė apygardos teismas.
Todėl darytina išvada, kad ieškovas, neturėdamas reikalavimo teisės, pareiškė ieškinio reikalavimą ieškinyje nurodytu pagrindu pripažinti aukščiau nurodytą hipotekos lakštą negaliojančiu, kuris nenagrinėtinas teisme ginčo teisenos tvarka (CPK 5 str. 1 d., 3 d., 4 d.). Dėl to pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o šiai aplinkybei paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, teismo sprendimas panaikintinas ir civilinė byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 p., 302 str.).
Pažymėtina, kad pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK V dalis), išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip. Pagal CPK 543 straipsnį prašymus dėl teisinių santykių, atsirandančių iš hipotekos, pateiktus hipoteką įregistravusiam hipotekos skyriui, nagrinėja hipotekos teisėjas; be to, skolininkas (turto, kuriam įregistruota priverstinė hipoteka, savininkas), kurio atžvilgiu nustatyta priverstinė hipoteka, tinkamai suformulavęs reikalavimą, gali pareikšti ieškinį teisme, jeigu reikalavimas nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka, ginčydamas hipotekos sandorį arba/ir atskirus kreditoriaus veiksmus (sandorius), kurių pagrindu įregistruota hipoteka (CPK 1 str. 1 d., 5 str. 1 d., 4 d.; 442 str. 11 p., 542 str.).
Teismas nepasisako dėl kitų apelianto skundo argumentų, kurie nėra reikšmingi nutraukus civilinę bylą dėl aukščiau nurodytų motyvų (CPK 302 str., 293 str. 1 p.).
Nutraukus civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį, iš ieškovo priteistina atsakovui žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir valstybei 81 Lt (57 Lt + 24 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 str, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 3 d., 4 d.., 96 str. 2 d.; 1 t., b. l. < 1; 2 t., b. l. 98, 169, 194).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą.
Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kriptonika“ ieškinį atsakovui UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos (tretieji asmenys Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius, UAB „Kapitalo valdymo grupė“, UAB „Universalios valdymo sistemos“) dėl priverstinės hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu.
Priteisti iš ieškovo UAB ,,Kriptonika“ atsakovui UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos 7634,20 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų ir valstybei 81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Konstantinas Gurinas
Audronė Jarackaitė
Marytė Mitkuvienė