Civilinė byla Nr. e2-646-450/2023
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00331-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Antano Rudzinsko ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Padvariškių namai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos vartai“ nemokumo administratorės ginčijamų uždarosios akcinės bendrovės „Padvariškių namai“, uždarosios akcinės bendrovės „Stipri jungtis“ bei pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Padvariškių namai“ ginčijamo M. P. finansinių reikalavimų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos vartai“ nemokumo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Baltijos vartai“ iškelta bankroto byla. Nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Teisės idėjos“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 20 d.
2. Nemokumo administratorė 2022 m. vasario 1 d. pateikė prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Baltijos vartai“ bankroto byloje, iš viso 276 956,58 Eur. Nurodė, kad antrąja eile tenkinamas kreditoriaus M. P. finansinis reikalavimas – 254 618,90 Eur. Nemokumo administratorė ginčijo UAB „Padvariškių namai“ (toliau – ir pareiškėja) 54 618,89 Eur ir UAB „Stipri jungtis“ 200 000 Eur finansinius reikalavimus.
3. 2022 m. vasario 6 d. į bylą gauti UAB „Padvariškių namai“ prieštaravimai, kuriuose prašoma atmesti BUAB „Baltijos vartai“ nemokumo administratorės prašymą netvirtinti jos finansinio reikalavimo; įtraukti UAB „Padvariškių namai“ į BUAB „Baltijos vartai“ kreditorių sąrašą su 54 618,89 Eur finansiniu reikalavimu; atmesti prašymą patvirtinti M. P. 254 618,90 Eur finansinį reikalavimą.
4. M. P. atsiliepime nurodė, kad 2023 m. sausio 11 d. M. P. padengė visą BUAB „Baltijos vartai“ skolą pareiškėjai UAB „Padvariškių namai“ ir įgijo UAB „Padvariškių namai“ turėtą reikalavimo teisę į BUAB „Baltijos vartai“ – 254 618,90 Eur. M. P. finansinio reikalavimo dalis 22 337,68 Eur turi būti tvirtinama netikrinant jos pagrįstumo, kadangi ji nustatyta Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-23224-1134/2022, kuria patvirtinta taikos sutartis. Todėl BUAB „Baltijos vartai“ bankroto byloje turi būti patvirtintas M. P. 254 618,90 Eur finansinis reikalavimas, lygus įvykdytai prievolei. Nesutinka su UAB „Padvariškių namai“ vertinimu, kad M. P. finansinis reikalavimas negali būti tvirtinimas, kadangi mokėjimo nurodyme neįvardinta mokėjimo paskirtis, todėl neaišku už ką buvo atliktas mokėjimas. Taip pat nesutinka su pareiškėjos UAB „Padvariškių namai“ paaiškinimais, kad pastaroji patyrė žalą (išlaidas), reiškiant skolininkei reikalavimus įvykdyti prievolę. Atliktame tarptautiniame mokėjimo nurodyme paskirties nebuvimas neturi teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo atlikto mokėjimo vertinti kitaip nei tai nurodo M. P.. Paaiškino, kad pateikdamas bankui nurodymus dėl mokėjimo, jo paskirtį įvardijo, tačiau mokėjimo paskirtis dėl tarptautinių mokėjimų specifiškumo neatsispindėjo mokėjimo nurodyme. Be to, M. P. valią dėl atliekamo mokėjimo UAB „Padvariškių namams“ išreiškė keliuose dokumentuose ir pranešimuose. UAB „Padvariškių namai“ patirtos žalos (išlaidų) versija yra išgalvota, siekiant nepagrįsto finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Baltijos vartai“ bankroto byloje. Iki atlikto mokėjimo nurodymo, UAB „Padvariškių namai“ apie jokią patirtą žalą (išlaidas) nebuvo pareiškusi. Pareiškėjos pozicija yra nenuosekli, UAB „Padavriškių namai“ teikdama, kad M. P. įvykdytos prievolės dalis gali būti užskaitoma išlaidoms padengti, nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsniu. Pareiškėjos deklaruojama jos patirta žala ne tik neįrodyta, bet ir nėra susijusi su pagrindine skola, nėra susijusi su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, iš kurio UAB „Padvariškių namai“ buvo atsiradusi prievolė bankrutuojančiai įmonei. Už išlaidas, jei tokios būtų nustatytos, atsakinga galėtų būti tik BUAB „Baltijos vartai“. UAB „Padvariškių namai“ reikalavimo teisės į M. P. neturi ir neturėjo. Pareiškėja per teismo nustatytus terminus jokių tariamai patirtų išlaidų pagrindžiančių įrodymų nepateikė. M. P. prašė patvirtinti jo 276 956,58 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Baltijos vartai“ bankroto byloje.
5. Pareiškėja UAB „Padvariškių namai“ atsiliepime prašė atmesti nemokumo administratorės prašymą netvirtinti jos finansinio reikalavimo bankroto byloje; atmesti nemokumo administratorės prašymą patvirtinti M. P. finansinį reikalavimą bankroto byloje; įtraukti UAB „Padvariškių namai“ į BUAB „Baltijos vartai“ kreditorių sąrašą su 54 581,05 Eur finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad 2023 m. sausio 6 d. tarp UAB „Padvariškių namai“ ir UAB „Stipri jungtis“ buvo sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria UAB „Padvariškių namai“ perleido UAB „Stipri jungtis“ teisę į dalį turimo finansinio reikalavimo – 200 000 Eur. M. P. 2023 m. sausio 11 d., atlikdamas 254 700 Eur mokėjimo nurodymą už skolininkę, jame neįvardijo mokėjimo paskirties, jos nederino su pareiškėja. UAB „Padvariškių namai“ atliktą mokėjimo nurodymą vertino kaip iš dalies padengiantį ir jos patirtas išlaidas, kurios susidarė iki 2023 m. sausio 11 d. ir buvo susiję su reikalavimais įvykdyti prievolę. Šios išlaidos sudaro 54 662,16 Eur (už suteiktas teisines paslaugas), kurios susidarė teikiant pareiškimus ir atliekant kitus procesinius veiksmus, susijusius su reikalavimu įvykdyti prievolę. Vadovaujantis CK 6.54 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. UAB „Padvariškių namai“ buvo suteikta teisinių paslaugų už 54 662,16 Eur, kurias ji yra apmokėjusi, tai laikytina patirtomis išlaidomis, susijusiomis su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, kurios, nesant susitarimo dėl įmokų paskirstymo tvarkos, dengtinos pirmiausiai. M. P. atlikto mokėjimo nurodymo dalimi pirmąją eile buvo dengiamos pareiškėjos jau patirtos išlaidos – 54 662,16 Eur, iš likusios sumos iš dalies padengtas reikalavimas, priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. M. P. nėra ir negali būti laikomas padengusiu skolininkės BUAB „Baltijos vartai“ prievolę kreditorei UAB „Padvariškių namai“ visa apimtimi ir negali būti laikomas perėmusiu reikalavimo teises į BUAB „Baltijos vartai“.
6. UAB „Stipri jungtis“ pranešime nurodė, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis tarp UAB „Stipri jungtis“ ir UAB „Padvariškių namai“ nutraukta, visos reikalavimo teisės grąžintos ir priklauso UAB „Padvariškių namai“, todėl UAB „Stipri jungtis“ neturi teisinio suinteresuotumo bankroto byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi nemokumo administratorės prašymą tenkino, patvirtinto BUAB „Baltijos vartai“ kreditoriaus M. P. 276 956,58 Eur finansinį reikalavimą: 250 580,54 Eur tenkinamą antrąja eile pirmuoju etapu ir 26 376,04 Eur – antrąja eile antruoju etapu. Pareiškėjų UAB „Stipri jungtis“ ir UAB „Padvariškių namai“ prašymų įtraukti juos į kreditorių sąrašą bei patvirtinti finansinius reikalavimus netenkino. Priteisė kreditoriui M. P. iš UAB „Padvariškių namai“ 7 706,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas, atsižvelgęs į UAB „Stipri jungtis“ pranešimą, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis nutraukta ir ji neturi teisinio suinteresuotumo byloje, UAB „Stipri jungtis“ 200 000 Eur finansinio reikalavimo BUAB „Baltijos vartai“ bankroto byloje netenkino.
9. Spręsdamas UAB „Padvariškių namai“ 54 581,05 Eur finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo klausimą, teismas pripažino, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys pareiškėjos patirtas teisines išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjos pozicija buvo nenuosekli, klaidinanti teismą, todėl toks procesinis elgesys negali būti vertinamas sąžiningu.
10. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog M. P. 276 956,58 Eur finansinis reikalavimas yra pagrįstas, todėl jį įtraukė į kreditorių sąrašą su nurodyto dydžio finansiniu reikalavimu bankroto byloje. Iš teismui pateiktų duomenų teismas padarė išvadą, kad M. P. 2023 m. sausio 11 d. mokėjimo nurodymu įvykdė 254 618,90 Eur skolininkės BUAB „Baltijos vartai“ prievolę kreditorei UAB „Padvariškių namai“. Ginčo dėl kitos dalies finansinio reikalavimo – 22 337,68 Eur, kildinamos iš skolos pagal paskolos sutartį, kurios pagrindas įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu UAB „Padvariškių namai“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti UAB „Padvariškių namai“ į BUAB „Baltijos vartai“ kreditorių sąrašą su 54 581,05 Eur finansiniu reikalavimu, atitinkamai sumažinant kreditoriaus M. P. finansinį reikalavimą nurodyta apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos nutartyje nepagrįstai, neįvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų, nusprendė, kad UAB „Padvariškių namai“ finansinio reikalavimo turinį sudaro išlaidos už teisines paslaugas inicijuotuose teisminiuose procesuose; pareiškėjos finansinis reikalavimas susideda iš ankstesnėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos skolos, procesinių palūkanų ir byloje priteistų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nagrinėjant bylą.
11.2. Iš kreditoriaus M. P. 2023 m. sausio 11 d. mokėjimo nurodymu gautos sumos buvo (yra) padengtos pareiškėjos patirtos išlaidos (54 662,16 Eur), kurios susidarė teikiant pareiškėjai teisines paslaugas reikalavimo įvykdyti prievolę procese (teikiant pareiškimus ir atliekant kitus procesinius veiksmus, susijusius su reikalavimu įvykdyti prievolę). Ši suma laikytina pareiškėjos patirtomis išlaidomis, susijusiomis su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, kurios, nesant susitarimo dėl įmokų paskirstymo tvarkos, dengtinos pirmiausiai. Atlyginus aukščiau minimas išlaidas už teisines paslaugas, kuriomis buvo reiškiami reikalavimai įvykdyti prievolę, 2023 m. sausio 11 d. M. P. mokėjimo nurodymu pervestas pinigų likutis (200 037,84 Eur) buvo (yra) panaudotas pareiškėjos turimai 254 618,89 Eur dydžio reikalavimo teisei į atsakovę padengti, kuri atsirado įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu. Todėl pareiškėja reikalaujama patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos prievolės nepadengtą dalį, kuri sudaro 54 581,05 Eur.
11.3. Teismas nepagrįstai analizavo 2023 m. sausio 11 d. mokėjimo nurodymu gautų lėšų paskirstymą, nepaisydamas to, kad jis nėra ir negali būti susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku. Šios bylos dalykas yra reiškiamo finansinio reikalavimo tenkinimo klausimas, o mokėjimo paskirstymo klausimas yra priskirtinas išimtinai tik apeliantės ir M. P. tarpusavio santykiams. M. P. nesutikimas su atlikto mokėjimo nurodyme gautų įmokų įskaitymu, nelemia atlikto įmokų įskaitymo negaliojimo ar teismo sprendimo netvirtinti pareiškėjos turimo finansinio reikalavimo. Iš M. P. atliktos prievolės už skolininkę įvykdymo (sumos), pareiškėja įskaitė tik tas išlaidas, kurios buvo susiję su atliktais veiksmais, kuriais buvo reiškiami reikalavimai įvykdyti prievolę pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl skolos priteisimo.
11.4. Nutartyje nepagrįstai nuspręsta, kad UAB „Padvariškių namai“ pozicija dėl prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo sudėties buvo nenuosekli ir keitėsi bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja tiek teikdama 2023 m. sausio 19 d. pirminį finansinį reikalavimą, tiek 2023 m. kovo 29 d. – patikslintą finansinį reikalavimą, nurodė, kad prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas, jo esmė ir prigimtis buvo kildinama iš to paties įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl skolos priteisimo. Atlikus 2023 m. sausio 11 d. mokėjimo nurodymu gautos įmokos įskaitymą, mokėjimo pavedimo likutis (200 037,84 Eur) buvo užskaitytas pareiškėjos turimai 254 618,89 Eur reikalavimo teisei (jos daliai) į atsakovę padengti, kuri buvo priteista įsiteisėjusiu sprendimu, tačiau pareiškėjai liko įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinta reikalavimo teisė į atsakovę, kuri lygi 54 581,05 Eur (254 618,89-200 037,84).
11.5. Teismas nepagrįstai, neteisingai ir neproporcingai kreditoriui M. P. iš UAB „Padvariškių namai“ priteisė 7 706,31 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, kad M. P. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių. Priteisiant iš pareiškėjos M. P. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi, buvo pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principai – nebuvo atsižvelgta, kad pareiškėja ginčijo tik dalį M. P. finansinio reikalavimo, tai sudaro 19,8 proc. jo prašyto tvirtinti finansinio reikalavimo apimties. Priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos iki maksimalių Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų ribų (toliau – Rekomendacijos), laikantis proporcingumo, teisingumo principų, proporcingai pareiškėjos ginčijamai finansinio reikalavimo daliai.
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (kreditorius) M. P. prašo UAB „Padvariškių namai“ atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš pareiškėjos UAB „Padvariškių namai“ kreditoriui M. P. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
12.1. Apeliantė patikslintą finansinį reikalavimą grindžia jos patirtų ir teismo sprendimu nepriteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimu ir 2023 m. vasario 23 d. pranešimu „Dėl 2023-01-11 M. P. atliktu mokėjimo pavedimu gautų lėšų paskirstymo“. Dėl šios priežasties teismas privalėjo įvertinti, ar šiuo pranešimu apeliantės atliktas M. P. prievolės už skolininkę įvykdymo paskirstymas yra pagrįstas.
12.2. Pareiškėja po to, kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Baltijos vartams“, „sukūrė“ naują finansinį reikalavimą (reikalavimą, kildinamą iš patirtų bylinėjimosi išlaidų), kurį nusprendė „pasidengti“ iš M. P. atliktos prievolės įvykdymo už bankrutuojančią įmonę (mokėjimo nurodymu).
12.3. Teismas vertino pareiškėjos finansinį reikalavimą, kurio pagrindas patirtos bylinėjimosi išlaidos, ir 2023 m. vasario 23 d. pranešimą „Dėl 2023-01-11 M. P. atliktu mokėjimo pavedimu gautų lėšų paskirstymo“, kaip aplinkybes, dėl kurių susidarė prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas.
12.4. Pareiškėja nepagrindė teikiamo finansinio reikalavimo BUAB „Baltijos vartai“ bankroto byloje. Ji neįrodinėjo patirtos žalos (civilinės atsakomybės sąlygų), kadangi jos nurodomos patirtos išlaidos teisinėms paslaugoms (nuostoliai) nebuvo priteistos įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
12.5. Apeliantės pozicijos nenuoseklumas nemokumo procese pasireiškė tuo, kad pateiktame pradiniame reikalavime nebuvo užsimenama apie kokias tai patirtas bylinėjimosi (ir kitas) išlaidas; po to, kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ir pasibaigė terminas finansiniam reikalavimui pareikšti, ji „sukūrė“ naują finansinį reikalavimą (reikalavimą, kildinamą iš nepriteistų ir pačios iniciatyva patirtų bylinėjimosi išlaidų), kurioms padengti skyrė dalį M. P. atlikto prievolės už skolininkę mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad pareiškėjos pozicija nenuosekli ir nesąžininga.
12.6. Bankroto byloje BUAB „Baltijos vartai“ nemokumo administratorei pateikus prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų patvirtinimo, pareiškėja UAB „Padvariškių namai“ 2023 m. vasario 6 d. pateikė prieštaravimus, kuriuose reikalavo atmesti prašymą patvirtinti M. P. 254 618,90 Eur finansinį reikalavimą, todėl pagrįstai, patenkinus nemokumo administratorės prašymą, iš apeliantės (kaip priešingą poziciją turėjusios šalies) buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos kreditoriui M. P.. Pareiškėja nepagrindė, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos viršytų Rekomendacijų maksimalių dydžių nustatytas ribas, priteistinas už advokato suteiktas paslaugas. Sprendimą iš pareiškėjos priteisti kreditoriui bylinėjimosi išlaidas kreditoriui lėmė ir apeliantės procesinis elgesys bei priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Baltijos vartai“, atstovaujama nemokumo administratorės, pašo UAB „Padvariškių namai“ atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie pagrindiniai argumentai:
13.1. Pareiškėja „sukūrė“ finansinį reikalavimą, kylantį iš patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias 2023 m. vasario 23 d. pranešimu „pasiskirstė“, dalį prievolės, įvykdytos už bankrutuojančią įmonę, pasilikdama sau.
13.2. UAB „Padvariškių namai“ bylos nagrinėjimo metu tik deklaratyviai teigė turinti finansinio reikalavimo teisę pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus, kadangi prievolę pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus įvykdė BUAB „Baltijos vartai“ akcininkas M. P. dar iki finansinių reikalavimų pareiškimo termino pabaigos (2023 m. sausio 11d.), atlikęs 254 700 Eur dydžio tarptautiniu bankiniu nurodymu mokėjimą į UAB „Padvariškių namai“ sąskaitą.
13.3. Pareiškėja UAB „Padvariškių namai“ tesiekė pateisinti po BUAB „Baltijos vartai“ bankroto bylos iškėlimo ir termino kreditoriams pareikšti suėjimo „sukurtą“ naują finansinį reikalavimą, kylantį iš patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias 2023 m. vasario 23 d. pranešimu „pasiskirstė“, teigdama, kad išlaikė dalį reikalavimo teisės pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus.
13.4. Skundžiama nutartimi teismas tokiems nesąžiningiems UAB „Padvariškių namai“ veiksmams, kurių nepalaiko ir nemokumo administratorė, užkirto kelią, taip suteikdamas galimybę BUAB „Baltijos vartai“ bankroto bylos nutraukimui ir veiklos atkūrimui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nepatvirtintas pareiškėjos UAB „Padvariškių namai“ 54 581,05 finansinis reikalavimas BUAB „Baltijos vartai“ bankroto byloje ir kreditorius M. P. įtrauktas į kreditorių sąrašą bei patvirtintas tokio paties dydžio jo finansinis reikalavimas, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
15. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. birželio 20 d. gauti apeliantės UAB „Padvariškių namai“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuos prašoma priimti į bylą.
16. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.
17. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį, atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per 14 dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos. Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti (papildyti) yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-645-467/2022).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus, daro išvadą, kad juose apeliantė pateikė argumentus savo pozicijai pagrįsti, atsikirsti į byloje pateiktus atsiliepimus į atskirąjį skundą, taip papildydama atskirojo skundo pagrindą, tačiau terminas atskirajam skundui pateikti ir papildyti yra pasibaigęs, todėl rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl esminių faktinių aplinkybių
19. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi UAB „Baltijos vartai“ iškelta bankroto byla. Nemokumo administratore paskirta MB „Teisės idėjos“. Nustatytas 30 dienų terminas BUAB „Baltijos vartai“ kreditoriams pareikšti nemokumo administratorei savo finansinius reikalavimus. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 20 d.
20. Nemokumo administratorė 2022 m. vasario 1 d. pateikė teismui prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo, kuriame prašė patvirtinti BUAB „Baltijos vartai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, sudarantį 276 956,58 Eur. Nurodė, kad kreditoriaus M. P. finansinis reikalavimas yra 276 956,58 Eur ir tenkinamas antrąja eile. M. P. finansinis reikalavimas susideda iš 22 337,68 Eur skolos pagal paskolos sutartį (pagrindas – teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis) bei už skolininkę BUAB „Baltijos vartai“ įvykdyta prievolė kreditorei UAB „Padvariškių namai“ 254 618,90 Eur pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1461-864/2021. Nemokumo administratorė nurodė, kad ginčija UAB „Padvariškių namai“ 54 618,89 Eur finansinį reikalavimą bei UAB „Stipri jungtis“ 200 000 Eur finansinį reikalavimą.
21. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1461-864/2021 ieškovei UAB „Padvariškių namai“ iš atsakovės UAB „Baltijos vartai“ priteista 220 000 Eur skola, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (220 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 8 076,28 Eur bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-836-881/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, sumažindamas ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, iki 6 838,13 Eur bei priteisė ieškovei UAB „Padvariškių namai“ iš atsakovės UAB „Baltijos vartai“ 1 742,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. 2022 m. birželio 13 d. ieškovė UAB „Padvariškių namai“ šioje byloje pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o atsakovė 2022 m. birželio 14 d. pateikė teismui prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. 2022 m. birželio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi prašymas dėl sprendimo vykdymo atmestas; atsakovės atskirasis skundas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje e2-836-881/2022 netenkintas. 2022 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1461-864/2021. Ieškovė UAB „Padvariškių namai“ vykdomąjį raštą pateikė antstolei vykdyti, buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0005/22/01214.
22. Tarp UAB „Padvariškių namai“ ir UAB „Stipri jungtis“ 2023 m. sausio 6 d. buvo sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 2023/01/06-1, kuria UAB „Padvariškių namai“ perleido UAB „Stipri jungtis“ dalį 200 000 Eur turimos reikalavimo teisės. Teisme 2023 m. balandžio 3 d. gautas UAB „Stipri jungtis“ pranešimas, kurioje nurodyta, kad reikalavimo perleidimo sutartis tarp UAB „Stipri jungtis“ ir UAB „Padvariškių namai“ buvo nutraukta, visos reikalavimo teisės grąžintos ir priklauso UAB „Padvariškių namai“, todėl UAB „Stipri jungtis“ neturi teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje.
23. 2023 m. sausio 11 d. M. P. (BUAB „Baltijos vartai“ akcininkas) į skolininkės UAB „Padvariškių namai“ banko sąskaitą pervedė 254 700 Eur, įvykdydamas už skolininkę BUAB „Baltijos vartai“ prievolę kreditorei UAB „Padvariškių namai“ pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, nurodytą nutarties 21 punkte.
Dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūros reikšmės
24. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys). Pagal JANĮ 42 straipsnio 3 dalį teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kreditoriaus pareikštų reikalavimų pirminį patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
26. Kadangi JANĮ numatytos kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo principinės nuostatos, lyginant su iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, nepasikeitė, tikslinga remtis šiuo klausimu suformuota teismų praktika.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003; 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020), reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus, atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus, todėl teismas turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio (pagal pareigas) įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006).
28. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020).
29. Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).
30. Kreditorės finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditorės reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
Dėl ginčo esmės
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus, ieškinio elementus, įgyvendindamos rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principus (CPK 5, 12, 13, 17 straipsniai), nustato pačios ginčo šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-687/2018).
32. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018 28 punktas).
33. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal prašyme nurodytas faktines aplinkybes, priešinga šalis teikia savo atsikirtimus, o teismas pagal ginčo dalyką, atlieka byloje esančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas pažymėjo, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).
34. Pareiškėjos UAB „Padvariškų namai“ (šiuo atveju prašymas dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą bei finansinio reikalavimo patvirtinimo) teisinis statusas nagrinėjamoje bankroto byloje savaime nelemia nei didesnio teismo aktyvumo pareigos, nei pareiškėjos pagrindo nesilaikyti jai įstatymo numatytos pareigos – aiškaus pareiškimo dalyko suformulavimo ir faktinio pagrindo išdėstymą pagrindžiančių aplinkybių nurodymo privalomumo. Siekiant finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, pareiškėja turi aiškiai atskleisti reikalavimo dalyko faktinį pagrindą ir jį pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei pateikti visus su pareikšto reikalavimo faktiniu pagrindu susijusius įrodymus.
35. Apeliantės prašymo įtraukti ją į kreditorių sąrašą bankroto byloje bei patvirtinti 54 618,89 Eur dydžio finansinį reikalavimą faktinis pagrindas – įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1461-864/2021 atsiradusi reikalavimo teisė į skolininkę BUAB „Baltijos vartai“ (priteista 220 000 Eur skola, 26 038,36 Eur palūkanos ir 8 580,53 Eur bylinėjimosi išlaidos). Apeliantė nurodė, kad siekiant įvykdyti prievolę, ji yra patyrusi 54 618,89 Eur dydžio teisines išlaidas. Kadangi jai, kaip kreditorei, prievolę už skolininkę BUAB „Baltijos vartai“ pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą įvykdė BUAB „Baltijos vartai“ akcininkas M. P., 2023 m. sausio 11 d. tarptautinio mokėjimo nurodymu pervesdamas 254 700 Eur, apeliantė, atlikusi M. P. 2023 m. sausio 11 d. tarptautinio mokėjimo nurodymu pervestų lėšų – 254 700 Eur – paskirstymą, 2023 m. vasario 23 d. pranešimu pasidengė jos vertinimu patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti – 54 581,05 Eur – ir teismui pateikė prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą nurodytu dydžiu pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Apeliantės vertinimu, M. P. neinformavo apeliantės apie ketinimą įvykdyti prievolę už skolininkę bei mokėjimo nurodyme nenurodė atlikto mokėjimo paskirties.
36. Taigi, apeliantė UAB „Padvariškių namai“, pateikdama nemokumo administratorei pirminį, o vėliau teismui ir patikslintą prašymą įtraukti ją į kreditorių sąrašą bankroto byloje, juose suformulavo bylos nagrinėjimo dalyką ir ribas, t. y. pirmosios instancijos teismas, vykdydamas įstatymo nustatytas pareigas, privalėjo teikiamą reikalavimą patikrinti ir jį (ne)patenkinti; patvirtinti finansinį reikalavimą bankroto byloje tik tokiu atveju, jei pareiškimas pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti duomenys. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atlikdamas jam pavestas pareigas, siekdamas išsiaiškinti apeliantės pateikto finansinio reikalavimo (patikslinto) patvirtinimui reikšmingas aplinkybes, vertino pareiškėjos iš trečiojo asmens M. P. gautos prievolės įvykdymo įmokos (atliktos bankiniu mokėjimo nurodymu) paskirstymo teisėtumą, kaip pareiškėjos nurodytą pagrindą dėl teikiamo tvirtinti finansinio reikalavimo.
37. Teisėjų kolegija nurodo, kad M. P. 2023 m. sausio 11 d. tarptautinio mokėjimo nurodymu padengė visą skolininkės BUAB „Baltijos vartai“ skolą kreditorei UAB „Padvariškių namai“ pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (įskaitant palūkanas, priskaičiuotas iki bankroto bylos iškėlimo) bei nurodė mokėjimo paskirtį, kurį M. P. bankas per bankų naudojamą tarptautinę informacijos perdavimo sistemą SWIFT perdavė apeliantės bankui akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“. Pažymėtina ir tai, kad byloje pateikti duomenys, jog, iki atlikto pinigų pervedimo, M. P. informavo nemokumo administratorę apie ketinimą įvykdyti prievolę už ją kreditorei UAB „Padvariškių namai“. Nurodytina ir tai, kad apie prievolės įvykdymą buvo informuotas ir apeliantės atstovas, pranešime aiškiai įvardijant, jog 2023 m. sausio 11 d. atliktu mokėjimu buvo sumokėta įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos pinigų sumos. Todėl negali būti abejonių dėl atlikto mokėjimo nurodymo paskirties. Taigi, byloje nustatyta, kad M. P. prievolę už skolininkę BUAB „Baltijos vartai“ pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą įvykdė ir įgijo reikalavimo teisę nurodyta apimtimi į bankrutuojančią įmonę, todėl turėjo teisę pateikti nemokumo administratorei prašymą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą bei finansinio reikalavimo patvirtinimo, kuris pagrįstai buvo patenkintas (CK 6.50 straipsnio 1 ir 3 dalys). Taigi, M. P. įvykdęs prievolę, įgijo įvykdytos prievolės dydžio reikalavimą į skolininkę.
38. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantė nepagrįstai, gavusi iš trečiojo asmens M. P. prievolės už BUAB „Baltijos vartai“ įvykdymą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, 2023 m. vasario 23 d. pranešimu „Dėl 2023 m. vasario 23 d. pranešime „Dėl 2023-01-11 M. P. atliktu mokėjimo pavedimu gautų lėšų paskirstymo“ atliko ir informavo apie gautų lėšų paskirstymą, t. y. iš kreditoriaus M. P. 2023 m. sausio 11 d. mokėjimo nurodymu atlikto prievolės įvykdymo, dalį gautos sumos (54 662,16 Eur), padengė savo, jos vertinimu, patirtas išlaidas, teikiant teisines paslaugas.
39. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytą pranešimą, jo priedus, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėja UAB „Padvariškių namai“ nepateikė nemokumo administratorei jokių bylinėjimosi išlaidų (teisinių išlaidų) patyrimą patvirtinančių dokumentų, todėl apeliantės įvardijamos išlaidos negali būti laikomos su reikalavimu įvykdyti prievolę pareiškimu susijusiomis išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės (kaip kreditorės) iš trečiojo asmens (akcininko M. P.) 2023 m. sausio 11 d. gautas prievolės įvykdymas pilnai padengė jos turimą reikalavimą į skolininkę BUAB „Baltijos vartai“, teismas pagrįstai pareiškėjos UAB „Padvariškių namai“ finansinio reikalavimo netvirtino.
40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, kad teisinių paslaugų išlaidomis, kurios galėtų būti pripažintos pagrįstos, kaip susijusios su reikalavimu įvykdyti prievolę pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kurių pagrindu galėtų būti patvirtintas apeliantės finansinis reikalavimas bankroto byloje, turėtų būti realiai patirtos išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais (pateikiant išlaidas pagrindžiančius dokumentus) (CPK 178 straipsnis). Teismo nepatikrintos ir įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu nepriteistos išlaidos už advokato teisinę pagalbą negali būti vertinamos pagrįstomis ir faktiškai patirtomis išlaidomis, sudarančiomis pagrindą patvirtinti prašomą finansinį reikalavimą.
41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neturėjo pagrindo atlikti už skolininkę BUAB „Baltijos vartai“ prievolę pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl gautų įmokų paskirstymo, vadovaudamasi CK 6.54 straipsnio 1 dalimi. Visų pirma, teismo sprendimu atsiradusi prievolė siejo apeliantę ir atsakovę. Antra, kadangi prievolė atsirado įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, teismo sprendimas apibrėžia prievolės apimtį, nenumatant kitų šalutinių prievolių. Trečia, trečiasis asmuo (M. P.) padengė visa apimtimi įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistas pinigų sumas, todėl pareiškėja negalėjo ir neturėjo teisės dalį prievolės įvykdymo užskaityti kaip, jos vertinimu, patirtas kitas išlaidas. Pažymėtina, kad CK 6.54 straipsnis reglamentuoja prievolės įvykdymo atvejus, kai skolininko sumokėta suma nepadengia visos skolos. Paminėtina, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurį įvykdė už skolininkę trečiasis asmuo, buvo priteistos ir bylinėjimosi išlaidos. Kitos išlaidos susijusios su prievolės įvykdymu, jeigu tokios buvo patirtos, turėjo būti įrodytos ir jas patvirtinantys dokumentai pateikti teismui. Nurodytina ir tai, kad 2023 m. vasario 23 d. pranešime Dėl 2023-01-11 M. P. atliktu mokėjimo pavedimu gautų lėšų paskirstymo“ su reikalavimu įvykdyti prievolę pareiškimu susijusiomis išlaidomis apeliantė įvardija konkrečias išlaidas (apmokėtas advokatų kontorai už suteiktas teisines paslaugas) kituose skirtinguose procesuose (civilinėse bylose bei ikiteisminiame tyrime), kurios turės(-jo) būti įvertintos konkrečioje civilinėje byloje ar ikiteisminiame procese ir jos nesietinos su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio pagrindu apeliantė pareiškė ginčijamą finansinį reikalavimą.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus argumentus, formuluoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog apeliantė neįrodė patirtų teisinių paslaugų išlaidų fakto ir dydžio, susijusių su prievolės įvykdymu pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl pagrįstai reikalavimo netenkino. Apibendrinant argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos prašymą, jį patikrino ir įvertino tinkamai bei priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą – netenkinti UAB „Padvariškių namai“ finansinio reikalavimo atsakovės BUAB „Baltijos vartai“ bankroto byloje. Tokį rezultatą iš esmės lėmė pačios apeliantės suformuluoto reikalavimo faktinis pagrindas bei jį pagrįsti nurodytos faktinės aplinkybės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme
43. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.
44. CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023). Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023).
45. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie lieka neatlyginti juos padariusiai šaliai. Spręsdamas dėl jų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, 2) bylos sudėtingumą, 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).
46. Atskirajame skunde pareiškėja nesutinka su priteistų kreditoriui M. P. iš apeliantės bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instacijos teisme, dydžiu. Šios išlaidos, pareiškėjos nuomone, viršija Rekomendacijose patvirtintus maksimalius dydžius. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja ginčijo tik dalį kreditoriaus M. P. finansinio reikalavimo, sprendžiant dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, turi būti įvertinta ši aplinkybė ir jos galėjo būti priteistos tik ginčijamo reikalavimo daliai.
47. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės argumentams ir sutinka su bylinėjimosi išlaidų, nustatytu pirmosios instancijos teisme, apskaičiavimu. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, kreditorius (trečiasis asmuo) dalyvavo byloje sprendžiant klausimą dėl jo pateikto finansinio reikalavimo tvirtinimo, teikė procesinius dokumentus, kuriuose nesutiko su pareiškėjos argumentais, t. y. pasinaudojo konstitucine teise į teisminę gynybą ir tam pasitelkė atstovą dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas. Tai pagrindžia pateikta teisinių paslaugų suvestinė. Šias išlaidas M. P. realiai patyrė ir pareiškėja atskirajame skunde to nekvestionuoja. Kreditoriaus patirtų išlaidų dydis atitinka Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus bylinėjimosi išlaidų dydžius, bei įvertinus bylos sudėtingumą, pateiktų procesinių dokumentų kiekį ir apimtį, priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos bei advokato darbo ir laiko sąnaudas, vertintina, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus.
48. Apeliacinės instacijos teismas nesutiktina su apeliantės skunde išdėstyta pozicija, kad, sprendžiant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, jog apeliantė ginčijo tik dalį trečiojo asmens finansinio reikalavimo. Nurodytina, kad bylos esmė – apeliantės prašymas patvirtinti 54 581,05 Eur dydžio finansinį reikalavimą bankroto byloje, todėl M. P. priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiui negalėjo turėti reikšmės aplinkybė, jog apeliantė (ne)sutiko su kreditoriaus finansinio reikalavimo dalimi.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
49. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti, vadovaujantis atskirojo skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl apeliantės UAB „Padvariškių namai“ atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartis paliekama nepakeista.
50. Atskirojo skundo netenkinus, apelianto bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
51. Trečiasis asmuo M. P. teismui pateikė duomenis apie patirtas 1 897,50 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instacijos teisme, kurios susidarė rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijos.
52. CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas reiškia, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs.
53. Pateiktas M. P. atstovavusios advokatų kontoros patvirtinimas, kad klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).
54. Byloje pateikti duomenys įrodo, kad advokatas suteikė teisines paslaugas M. P. 2023 metų II ketvirtį. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusį ketvirtį (2022 metų IV ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 900,3 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą yra 760,12 Eur (0,4 x 1 900,3 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai). Vertindamas prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.
55. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis mažinamas, nes jis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų rekomenduojamą priteisti dydį, todėl kreditoriui M. P. iš apeliantės UAB „Padvariškių namai“ priteisiamos 760,12 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti M. P. iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Padvariškių namai“ (juridinio asmens kodas 302735667) 760,12 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt eurų 12 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Antanas Rudzinskas
Asta Radzevičienė