Civilinė byla Nr. e2-1419-254/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01518-2020-9

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.1.1.; 

                                      3.2.1.2. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

sekretoriaujant Vaidai Litvaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui K. D.,

atsakovės atstovui advokatui D. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dujotiekis“ dėl skolų suderinimo ir įskaitymo aktų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė: 

1.       ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Kauno dujotiekio statyba“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti atsakovės UAB „Dujotiekis“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. užskaitymą ir 2017 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktą niekiniais ir negaliojančiais nuo jų atlikimo/sudarymo momento (ab initio); taikyti restituciją – patvirtinti ieškovės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 1 282,60 Eur reikalavimo teisę į atsakovę, patvirtinti UAB „Dujotiekis“ 1 282,60 Eur reikalavimo teisę į ieškovę BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ nurodant, kad atsakovė UAB „Dujotiekis“ turi teisę 1 282,60 Eur sumai pareikšti (tikslinti) kreditorinį reikalavimą ieškovės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. vasario 19 d. nutartimi iškėlus UAB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto bylą bankroto administratorius nustatė atsakovės 1282,60 Eur skolą ir 2018 m. gegužės 14 d. pretenzija ir 2019 m. kovo 4 d. pakartotine pretenzija pareikalavo ją sumokėti. Atsakovė į ieškovės pakartotinę pretenziją, tą pačią dieną elektroniniu paštu atsiuntė dokumentus ir paaiškino, kad savo apskaitoje atliko užskaitymą, kuriuo atsakovės mokėtiną 1282,60 Eur sumą įskaitė į ieškovės 565.919 Eur skolą atsakovei. Ieškovės manymu, apie atliktą įskaitymą atsakovė ieškovę informavo 2017 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktu, kuriame nurodoma, kad po atlikto užskaitymo 2017 m. rugpjūčio 24 d., ieškovės skola atsakovei sumažėjo 1282,60 Eur suma iki 249101,47 Eur, todėl ieškovei atsakovė neskolinga.

3.       Ieškovė laiko, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktas yra nepasirašytas ieškovės, todėl kyla abejonių, ar šis Aktas ieškovei apskritai buvo siųstas/įteiktas. Atsakovė 2019 m. kovo 4 d. elektroniniame laiške nurodė, kad Aktą siuntė ieškovei, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių dokumentų; atsakovė Įskaitymą atliko 2017 m. rugpjūčio 24 d., o Aktą sudarė 2017 m. rugsėjo 30 d., todėl kyla abejonių, ar atsakovas tinkamai įgyvendino CK 6.130 str. ir 6.131 str. nuostatas ir reikalavimus; atsakovės Įskaitymas atliktas ir Aktas sudarytas tuomet, kai ieškovės turtas (tame tarpe ir turtinės teisės) buvo areštuotas ir turto disponavimas buvo suvaržytas; atsakovės įskaitymo atlikimo metu ir Akto sudarymo metu ieškovė jau buvo de facto nemoki, todėl atliktas Įskaitymas ir sudarytas Aktas pažeidė kitų ieškovės kreditorių teises ir teisėtus lūkesčius atgauti skolas, t. y. buvo pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas (paritas creditorum). Kadangi Įskaitymą atliko 2017 m. rugpjūčio 24 d., o Aktą, kuriuo neva tai informavo ieškovę apie atliktą įskaitymą, sudarė 2017 m. rugsėjo 30 d., t. y. pačio įskaitymo momentas ir įskaitymo akto sudarymo momentas skiriasi, todėl ieškiniu ieškovė ginčija tiek Įskaitymą, tiek Aktą, kaip atskirus atsakovės atliktus vienašalius sandorius.

4.       Atsakovės atliktas Įskaitymas ir sudarytas Aktas, atlikti pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus, imperatyviai reglamentuojančius turto areštus ir jų taikymą. Atsakovė atliko Įskaitymą ir surašė Aktą, kai antstoliai, priėmę vykdymui nuo 2017 m. liepos 21 d. išduotus vykdomuosius dokumentus, vykdė priverstinius išieškojimo veiksmus iš ieškovės ir buvo areštavę ieškovės turtą. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad antstolis R. B. iš ieškovės vykdė išieškojimą ir atsakovės naudai pagal jai 2017 m. rugpjūčio 16 d. išduotą vykdomąjį dokumentą, todėl atsakovė žinojo ir (ar) turėjo žinoti, kad ieškovė turi finansinių sunkumų. Todėl atsakovė atlikdama įskaitymą pažeidė imperatyvias teisės normas. CK 1.80 str. 1 d. numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

5.       Ieškovė atsakovės atliktus Įskaitymą ir sudarytą Aktas ginčija ir CK 6.66 str. (actio Pauliana) pagrindu.  Administratorius užsakė ieškovės veiklos analizę, kurią atliko auditoriaus UAB „Veiklos auditas“ auditorius teismo ekspertas A. M.. Jis nustatė, kad ieškovės ekonominio nemokumo momentas – 2016 m. rugsėjo 30 d., kai jos pradelstos skolos sudarė 565.919 Eur, o nemokumo momentas pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 str. 8 d. – 2017 m. kovo 31 d., kai ieškovės pradelstos skolos sudarė 2.808.018 Eur. Ieškovė turėjo pirmesnės eilės kreditorių, kuriems buvo skolinga, todėl atsakovės atliktas Įskaitymas ir sudarytas Aktas pažeidė imperatyvią LR CK 6.9301 str. reglamentuotą tvarką. Pagal ieškovės TAAR duomenis matyti, kad jai pirmieji areštai buvo pritaikyti dar 2017 m. balandžio 7 d., kurių skaičius (areštų) vėliau tik didėjo. Ši objektyvi aplinkybė (TAARĮ 4 str. 1 d.) patvirtina, kad ginčijamų Įskaitymo atlikimo ir Akto sudarymo metu ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. O sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Atsakovė šių sandorių neprivalėjo sudaryti ir buvo nesąžininga, nes juos sudarė, kai antstolis R. B. pagal jos pačios pateiktą vykdomąjį raštą vykdė priverstinį išieškojimą. Ieškovės administratorius, tik gavęs 2019 m. balandžio 8 d. auditoriaus ataskaitą nustatė, kad Įskaitymas atliktas ir Aktas sudarytas tuomet, kai ieškovė buvo de facto nemoki, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

6.       Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Ieškinyje, dublike nurodė bei atstovai teisme paaiškino, kad jis nepagrįstas, nes ieškovė nepateikė jokio dokumento, kad būtų suteikusi transporto paslaugas už 1282,60 Eur. Atsakovė kartu su ieškove  laimėjo viešųjų pirkimų konkursą ir 2015-04-22 sudarė Jungtinės veiklos sutartį Nr.10 dėl dalyvavimo Kauno zonos gamtinių dujų polietileninių skirstomųjų dujotiekių bei PE dujotiekių įvadų projektavimo ir statybos darbų pirkime užsakovo, t. y. AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ objektuose. Taip pat šalys yra sudarę ir papildomą 2015-06-16 Susitarimą dėl darbų paskirstymo pagal 2015-04-22 Jungtinės veiklos sutartį Nr.10 (57% ieškovo /43% atsakovo proporcija), tačiau nei viena šia sutartimi ieškinio ieškovė negrindžia.

7.       Ieškovė nepateikė krovinio pervežimo važtaraščio, nors tai yra būtinas dokumentas transportuojant krovinius. Buhalterė ne kartą reikalavo ieškovės jį pateikti, bet ji nepateikė. Buhalterė manydama, kad „praleido“ niekur nenustatytą ir neegzistuojantį ginčo PVM sąskaitos gražinimo laiką,  suprato, kad atsakovei beliko viena išeitis – išskaityti ginčo 1282,60 Eur sumą iš atsakovės reikalavimo į ieškovą, t. y. iš 250384,07 Eur skolos sumos, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad ieškovės 2017-07-31 PVM sąskaita faktūra yra niekinė, kadangi buvo išrašyta be jokio teisinio pagrindo. Sąžiningai klysdami dėl atsakovės teisių ir pareigų pagal niekinę 2017-07-31 d. PVM sąskaitą faktūrą, atsakovės atstovai nežinodami kaip gintis nuo nepagrįsto reikalavimo, siuntė ieškinyje nurodomą aktą apie tarpusavio reikalavimų užskaitymą.

8.       Ieškinio 27 p. nurodoma, kad būdama išieškotoja antstolio R. B. kontoros užvestoje vykdomojoje byloje pagal 2017-08-16 d. išduotą vykdomąjį dokumentą, atsakovė neva žinojo apie ieškovės visus finansinius sunkumus bei juos prilygina žinojimui apie ieškovės nemokumą, tačiau tai irgi nėra tiesa. Atsakovei nesant ieškovės dalyviu, neturint duomenų apie visas jos teises ir pareigas, visą turtą ir/ar visus pradelstus įsipareigojimus, ieškovės nemokumas, kreditorių kiekis ir jų reikalavimų apimtis atsakovei nebuvo ir negalėjo būti žinomi. Be to, kaip nurodoma ir ieškinyje, ieškovės nemokumo atsiradimo 2017-03-31 momentas yra nustatytas ne teismo, o tik pačios ieškovės prašymu atlikus auditą. Byloje nepateikti jokie duomenys, kad toks nemokumo momentas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi (CPK 18 str.), dėl to apskritai abejonių kelia ieškovės teiginiai apie jos nemokumo momento lyginimą su ieškiniu ginčijamo įskaitymo akto data. Atsižvelgiant į tai, nėra ir nebuvo atsakovės nesąžiningumo, atliekant kad ir neteisingai suprastos būtinybės, tačiau šiuo metu ieškovės ginčijamą įskaitymą ir sudarant ginčo įskaitymo aktą.

9.       Nepagrįstas yra ir ieškinio 13 p. pirmasis (taip pat ir kiti) argumentas, neva atsakovės pateiktas ginčo aktas yra nepasirašytas ieškovės. Pateikiamame su šiuo atsiliepimu 2017-08-24. Dokumente Nr. Tarpusavio skolų suderinimui tarp UAB „Dujotiekis“ ir UAB „Kauno dujotiekio statyba“ 2017-07-31 (kreditas 250 384,07 Eur; galutinė likučio suma: 249101,47 Eur); yra ir UAB KDS buhalterės I. D., ir atsakovo buhalterės D. P. pareigybių pavadinimai ir parašai. Matyti, kad ir pati ieškovė šiame Dokumente minusavo, t. y. įskaitė savo nedidelį (ginčo) 1282,60 Eur reikalavimą į atsakovės 250384,07 Eur reikalavimą, dėl to galutinė skolos likučio suma tapo 249101,47 Eur (250384,07 - 1282,60). Ieškovė, kol jai 2018-02-19 nebuvo iškelta bankroto byla ir ieškovės valdymo neperėmė nemokumo administratorius V. L., šio akto neginčijo. Nuo ginčijamo 2018-08-24 akto sudarymo, o ir nuo nutarties ieškovui iškelti bankroto bylą 2018-04-06 įsiteisėjimo, iki 2020-01-27 d. ieškinio pareiškimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai laiko. Bankroto administratorius buvo paskirtas 2018-02-19 nutartimi, įsiteisėjusia 2018-04-06, tačiau šio momento negalima laikyti atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas vienerių metų terminas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį, nes nuo šio momento bankroto administratoriui suteikiamos tik tokios teisės, kurias nustato ĮBĮ. Ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, kad minėtas 6 mėnesių terminas teismo būtų kada nors pratęstas. Net jei taip ir būtų nutikę, paskutinė diena kreiptis į teismą ieškovei buvo 2019-04-06 (ieškovas nenurodo, kada nemokumo administratoriui buvo perduoti reikiami ginčo įskaitymo akto dokumentai – o dokumentų apie skolą patvirtinančius įrodymus apskritai nėra, ieškovas jų nepateikė). Atsakovė ieškovo pareikštam ieškiniui prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti šiuo savarankišku pagrindu (CK 1.131 str. 1 d.). Atsakovė mano, kad šiuo konkrečiu atveju susiduria su akivaizdžiu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, naudojantis tuo, kad bankrutuojančiai įmonei reiškiant bet kokį ieškinį, nereikia mokėti žyminio mokesčio.

Ieškinys tenkinamas iš dalies

10.       Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartimi UAB „Kauno dujotiekio statyba“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas V. L.. Bankroto administratorius nustatė, kad atsakovė neapmokėjo ieškovės 2017 m. liepos 31 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) 1282,60 Eur sumai už suteiktas transporto paslaugas. Byloje yra duomenys, kad ieškovė atsakovei siuntė 2018 m. gegužės 14 d. pretenziją ir 2019 m. kovo 4 d. pakartotinę pretenziją. Atsakovė 2019 m. kovo 4 d. elektroniniu laišku pranešė, kad nėra skolinga ieškovei nes atliko skolos įskaitymą. Byloje kilo ginčas dėl sutartinių prievolių vykdymo procese ieškovės buhalterės 2017 m. rugpjūčio 24 d. surašyto Dokumentą Nr. – tarpusavio skolų suderinimui ir atsakovės buhalterės surašyto 2017 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio skolų užskaitymo (įskaitymo) akto teisinio statuso ir tokio statuso tinkamas nustatymas lemia ieškinio reikalavimo atmetimą arba patenkinimą, t. y. turi esminę reikšmę teismo sprendimo priėmimui.

Dėl 2017 m. rugpjūčio 24 d. Dokumentą Nr. – tarpusavio skolų suderinimui  

11.       Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. ieškovės buhalterė surašė Dokumentą Nr. – tarpusavio skolų suderinimui tarp atsakovės UAB „Dujotiekis“ ir ieškovės UAB „Kauno dujotiekio statyba“. Ieškovės buhalterė nurodė, kad skolos likutis 2017 m. liepos 31 d. yra 250384,07 Eur ir prašė šį likutį patvirtinti iki 2017 m. rugsėjo 4 d., grąžinant  šį dokumentą ieškovei. Šiame dokumente yra nurodyta, kad jeigu bus aptikta likučio skirtumų, atsakovės prašė pateikti dėl to komentarus ir paaiškinimus. Atsakovės buhalterė ieškovės atsiųstame dokumente įrašė kitą skolos sumą – 249101,47 Eur. Iš 2017 m. rugpjūčio 24 d. Dokumento Nr. – tarpusavio skolų suderinimui turinio yra akivaizdu, kad šiuo dokumentu atsakovė neatliko įskaitymo, nes, pirmiausia, jį parengė pati ieškovė tarpusavio skolų suderinimui, o ne atsakovė – įskaitymui atlikti.

12.       Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, o įrodymai, patvirtinantys, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovės ginčijamu 2017 m. rugpjūčio 24 d. jos buhalterės surašytu Dokumentu Nr. – tarpusavio skolų suderinimui šalys nieko nesusitarė ir nesuderino, nes abiejų šalių nuomonės dėl skolos dydžio buvo skirtingos. Pastebėtina, kad sutarties pagrindu atsiradusių piniginių prievolių, užfiksuotų buhalterinės apskaitos dokumentuose, apibendrintas apskaičiavimas atskirame akte, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, jokių savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria. Teismas sprendžia, kad šis Dokumentas nesukėlė jokių teisinių pasekmių nei vienai šaliai, kadangi jį surašę asmenys skolos nesuderino, jų nuomonė dėl skolos dydžio išsiskyrė, todėl jis negali būti vertintinas kaip abiejų šalių patvirtinimas, kad atsakovės prievolė 1282,60 Eur sumai pasibaigė. Teismas akcentuoja, kad šis dokumentas nelaikytinas sandoriu, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008).

13.       Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dar iki bylos iškėlimo teisme atsakovės buhalterė, 2019 m. kovo 4 d. elektroniniu laišku atsakydama į bankroto administratoriaus pakartotinę pretenziją dėl skolos sutikslinimo, kai ieškovė nurodė apie 1282,60 Eur atsakovės skolą, nurodė, o taip pat apklausiama liudytoja paaiškino, kad skola yra mažesnė – 249101,47 Eur, bet jos dydis ieškovei netiko, tai ji nusiuntė ieškovei užskaitą (2017 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktą). Todėl ieškovės atstovo pozicija, kad ieškovė nesuprato 2017 m. rugpjūčio 24 d. dokumento esmės ir todėl laikė įskaitymo aktu, yra nepagrįsta.

14.       Teismas neturi pagrindo 2017 m. rugpjūčio 24 d. ieškovės buhalterės surašytą Dokumentą Nr. – tarpusavio skolų suderinimui pripažinti kaip pažeidusį jos teises, ar jį nuginčyti ieškovės ieškinyje nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais, kuomet jis nelaikytinas sandoriu, šiuo Dokumentu šalys neprisiėmė papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, jokių savarankiškų teisių ir pareigų jis joms nesukūrė ir nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo dokumentu pasibaigė šalių tarpusavio prievolės. Nagrinėjamu atveju 2017 m. rugpjūčio 24 d. Dokumentas Nr. – tarpusavio skolų suderinimui laikytinas tik šalių tarpusavio atsiskaitymų tarpiniu kontrolės dokumentu, bet ne tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, kai šalims suderinus skolos dydį paaiškėja, kad turimi pirminiai dokumentai neatitinka skolų suderinimo akte nurodytų duomenų ir šalis, kurios teises pažeidė šis aktas, ginčija jį CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Todėl teismas netenkina ieškovės ieškinio dėl 2017 m. rugpjūčio 24 d. Dokumento Nr. – tarpusavio skolų suderinimui pripažinimo niekiniu ir negaliojančiais nuo jo atlikimo/sudarymo momento (ab initio).

Dėl 2017 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio skolų užskaitymo akto

15.       Byloje nustatyta, kad atsakovė 2017 m. rugsėjo 30 d. surašė tarpusavio skolų užskaitymo (įskaitymo) aktą. Jame nurodyta, kad pagal apskaitos dokumentus ieškovė „Kauno dujotiekio statyba“ 2017 m. liepos 31 d. yra skolinga atsakovei 250384,77 Eur pagal lentelėje nurodytas PVM sąskaitas faktūras. Taip pat nurodyta, kad UAB „Dujotiekis“ yra skolinga 1282,60 Eur ieškovei  pagal apskaitos dokumentą Nr. KDS107531. Įskaitymas atliktas 1282,60 Eur sumai (ieškovės 2017 m. liepos 31 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. KDS107531), po įskaitymo UAB „Kauno dujotiekio statyba“ lieka skolinga UAB „Dujotiekis“ 249101,47 Eur. Taigi, akte yra visi duomenys, kad būtų galima nustatyti, jog atsakovė atliko įskaitymą (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Nors šie duomenys surašyti  dokumento formoje, kur nurodyta, kad jį surašė ir pasirašė abi šalys, tačiau jame nėra ieškovės atstovo pavardės ir parašo, todėl nėra pagrindo šį aktą laikyti dvišaliu sandoriu, kai jį surašė ir pasirašė tik atsakovės buhalterė. Teismas sprendžia, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. aktu įskaitymas atliktas vienašališkai.

16.       Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Remiantis CK 6.131 straipsnio 1 dalimi, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad atsakovė ieškovės ginčijamu 2017 m. rugsėjo 30 d. surašė tarpusavio skolų užskaitymo aktu atliko savo 1282,60 Eur, skolos įskaitymą į atsakovės 250384,77 Eur skolą. Pastebėtina, kad įskaitymo realumą patvirtina ir prie atsakovės 2019 m. kovo 4 d. elektroninio laiško ieškovės bankroto administratoriui pridėta atsakovės direktoriaus ir buhalterės pasirašyta ieškovės UAB „Kauno dujotiekio statyba“ skolos atsakovei 2018 m. gegužės 3 d. išklotinė, kurioje nurodyti ieškovės ir atsakovės skolos atsiradimo pagrindai ir atlikti įskaitymai (ieškinio priedas Nr. 10).  

17.       Nagrinėjamoje byloje susidarė tokia situacija, kad atsakovė, atlikusi ieškovės ginčijamą 2017 m. rugsėjo 30 d. įskaitymą, pati byloje pradėjo ginčyti ieškovės reikalavimo teisę į 1282,60 Eur skolą. Nurodė, kad paslaugų pagal  2017 m. liepos 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. KDS107531 ieškovė jai nesuteikė. Todėl tokiu atveju, kai šalys byloje nesutaria dėl prievolės, kuri buvo įskaityta į priešingos šalies reikalavimą, teismas turi patikrinti, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis), nes tai yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011 ).

18.       Teismas šias aplinkybes byloje tyrė ir nustatė, kad ieškovės 2017 m. liepos 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė atsakovės direktorius J. R., kuris neginčijo savo parašo tikrumo. Šis buhalterinės apskaitos dokumentas buvo įtrauktas į abiejų šalių apskaitą.  Ieškovei patikrinus VMI prie LR registrus nustatyta, kad abi šalys šią sąskaitą deklaravo VMI ir atlikus deklaruotų sąskaitų registrų patikrinimą, neatitikimų nebuvo nustatyta (ieškovės 2020-06-22 pateikti papildomi dokumentai, reg. Nr. DOK-17014).  Teismas pažymi, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. Dokumente Nr. – tarpusavio skolų suderinimui atsakovė taip pat patvirtino, kad turi ieškovei prievolę 1282,60 Eur, nes šia suma siekė sumažinti ieškovės prievolės dydį atsakovei, o po to šią skolą 2017 m. rugsėjo 30 d. įskaitė į ieškovės skolą, surašydama tarpusavio skolų užskaitymo aktą.  Be to, teismas pažymi, kad atsakovės vadovas bylą nagrinėjant teisme paaiškino, kad ieškovės bankroto byloje atsakovė pateikė kreditorinį reikalavimą, kur pagrindinę skolą taip pat skaičiavo, įvertinusi 1282,60 Eur skolos įskaitymą į reikalavimą ieškovei. Pastebėtina, kad atsakovė su 2019 m. kovo 4 d. elektroniniu laišku atsiuntė ieškovei jos skolos atsakovei išklotinę, iš kurios matyti, kad ieškovė ne kartą suteikė atsakovei transporto paslaugas ir atsakovė už jas sumokėjo. Todėl skolos pagal 2017 m. liepos 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) neigimas, kad ieškovė tokių paslaugų atsakovei neteikė, nes bankroto administratorius neturi transporto važtaraščių, esant pirmiau nurodytoms byloje nustatytoms aplinkybėms, neduoda pagrindo manyti, kad atsakovė atliko 1282,60 Eur skolos įskaitymą, kai tokios paslaugos jai nebuvo suteiktos. Taigi, teismas nenustatė aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, kad atsakovė neturėjo pagrindo atlikti 1282,60 Eur dydžio skolos įskaitymą ieškovės ginčijamu 2017 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio skolų užskaitymo (įskaitymo) aktu.    

19.       Įskaitymo teisė nėra absoliuti, ji yra ribojama CK 6.134 straipsnyje nurodytais atvejais. Įskaitymo draudimų sąrašas nėra išsamus – pagal CK 6.134 straipsnio 6 dalį įskaitymas draudžiamas ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinis teismas išaiškino, kad apie įskaitymą – teisinį veiksmą kitai prievolės šaliai būtina pranešti, taip pat turi būti laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; ir kt.).

20.       Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad atsakovė apie 2017 m. rugsėjo 30 d. atliktą tarpusavio skolų užskaitymą pranešė ieškovei, nes į bylą nepateikė šio akto išsiuntimą ieškovei per protingą terminą po jo surašymo pagrindžiančių dokumentų. Atsakovė šį aktą pateikė ieškovei tik 2019 m. kovo 4 d., atsakydama į tos pačios dienos ieškovės administratoriaus pakartotinę pretenziją. Tačiau net ir nenustačius, kad šis aktas buvo išsiųstas ieškovei, atsakovė atliko įskaitymą ir tai akivaizdu iš byloje nustatytų aplinkybių. Šiuo atveju 2017 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio skolų užskaitymo akto neišsiuntimas – nepranešimas ieškovei apie atliktą teisinį aktą, yra vienas iš sąlygų tokį aktą pripažinti negaliojančiu.

21.       Sprendžiant dėl pirmiau nurodytų CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų, pažymėtina, kad buvo visos sąlygos atlikti įskaitymą, tačiau atsakovė negalėjo atlikti vienašalio įskaitymo, kai ieškovės turto atžvilgiu nuo 2017 m. liepos 18 d. buvo taikomi areštai pagal trylika (13) Turto arešto aktų, kurių pagrindu buvo teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei antstolių Turto arešto aktai, vykdant vykdomuosius dokumentus, t. y. tuomet, kai ieškovės nuosavybės teisė į turtą ir turtines teises buvo ribojama.

22.       Turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre; visi turto arešto duomenys, įrašyti į viešąjį registrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka; Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, o su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi, jeigu jis yra įregistruotas Turto arešto aktų registre (Turto arešto aktų registro įstatymo 4, 5 straipsniai).

23.       Pastebėtina, kad duomenys iš TAAR patvirtina, jog dvyliktasis Turto arešto aktas, įregistruotas TAAR 2017 m. rugpjūčio 22 d., buvo pačios atsakovės antstoliui pateikto vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo iš ieškovės pagrindu. Turto arešto aktuose areštuotas atsakovės turtas ir piniginės lėšos, leidžiant jas naudoti tik atsiskaitymui su ieškovais, mokėti darbo užmokestį ir privalomas įmokas VMI ir SODRA. Todėl atsakovė negalėjo užbaigti savo prievolės ieškovei panaudodama prievolių užbaigimo būdą – priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), nes įskaitymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), jis atliktas, kai buvo įregistruoti ieškovės turto areštai ir jie buvo galiojantys, kurie apribojo ieškovės nuosavybės teises į turtą (TAARĮ 2 straipsnio 3 dalis) ir atsakovei tai buvo žinoma.  

24.       Ieškovė prašo atsakovės atliktą 2017 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio skolų užskaitymą pripažinti negaliojančiu ir CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, kai kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti.

25.       Nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje yra išskirtos tokios būtinosios actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Tačiau sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visumai, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).

26.       Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Tačiau jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

27.       Nagrinėjamu atveju nors ieškovė ir neišreiškė valios, ar sutikimo su įskaitymu, tokio įskaitymo teisinės pasekmės ieškovei kilo – iš dalies pasibaigė ieškovės prievolė atsakovei. Tačiau ieškovė byloje net neįrodinėjo, jog atsakovei atlikus ieškovės ginčijamą sandorį jai būtų sutrukdyta patenkinti savo reikalavimą iš atsakovės turto, nes likusio atsakovės turto nepakanka atsiskaityti su ieškove. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės nemokumą ir jos blogą turtinę padėtį, kad ieškovė savo reikalavimo negalėtų patenkinti iš atsakovės turto. Pastebėtina, kad pats ieškovės atstovas teisme paaiškino, jog priteisti iš atsakovės jos įskaitytos 1282,60 Eur skolos nagrinėjamu ieškiniu net neprašo todėl, kad nuginčijus įskaitymą, atsakovė  turi galimybes be teismo sprendimo sumokėti skolą ieškovei. Tokiu atveju ieškovė neįrodė vienos būtinos įrodyti actio Pauliana sąlygos, kad ginčijamu įskaitymu būtų pažeisti ieškovės kreditorių interesai, nes nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovės turto nepakanka patenkinti ieškovės reikalavimą. Todėl teismas neturi pagrindo  2017 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio skolų užskaitymą (įskaitymą) pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nenustačius kreditorių teisių pažeidimo nėra pagrindo teismui pasisakyti dėl kitų actio Pauliana sąlygų buvimo/nebuvimo, nes tai neturės įtakos galutiniam ginčo aptariamu pagrindu sprendimui.

Dėl procesinės ginčo baigties

28.       Teismas patenkina ieškovės ieškinį iš dalies ir pripažįsta atsakovės 2017 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio skolų užskaitymą (įskaitymą) negaliojančiu, nes įskaitymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), kitoje dalyje ieškovės ieškinys atmetamas.

29.       Teismas taikos restituciją, kaip sandorio negaliojimo pasekmę. Pripažinus  2017 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio skolų užskaitymą (įskaitymą) negaliojančiu, ieškovei bei atsakovei grąžinamos reikalavimo teisės į šiuo įskaitymu įskaitytą ginčo 1282,60 Eur dydžio skolą. Kaip jau minėta, ieškovė nereiškė ieškinio priteisti iš atsakovės jos įskaitytą 1282,60 Eur skolą, todėl grąžinus reikalavimo teises į ginčo skolą, šalys jomis gali disponuoti įstatymo nustatyta tvarka, t. t. atsakovė UAB „Dujotiekis“ turi teisę 1 282,60 Eur sumai pareikšti (tikslinti) kreditorinį reikalavimą ieškovės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30.       Ieškovė 2020 birželio 30 d. prašymu prašė priteisti iš atsakovės 1015 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą – už ieškinio parengimą 385 Eur (apmokėta 2020-01-31), už dubliko parengimą 350 Eur ir 280 Eur už ieškovės trijų (3) val. atstovavimą teisme (apmokėta 2020-06-30).

31.       Atsakovė 2020 m. birželio 8 d. prašymu prašė priteisti iš ieškovės 1500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimą į ieškinį ir susipažinimą su dokumentais (850 Eur, apmokėta 2020-03-10), tripliką (500 Eur, apmokėta 2020-05-08) bei už atstovavimą teismo posėdyje (150 Eur, apmokėta 2020-06-06). 2020 m. birželio 28 d. prašymu atsakovė prašė priteisti jos turėtas 200 Eur (apmokėta 2020-06-25) išlaidas už atstovavimą 2020-07-01 teismo posėdyje ir 2020-09-24 prašymu atsakovė prašė priteisti 150 Eur (apmokėta 2020-09-24) išlaidas už atstovavimą 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje, dėl to iš viso iš ieškovės atsakovė prašė priteisti 1850 Eur bylinėjimosi išlaidų.

32.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės už Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) (toliau – Rekomendacijos), nurodytus rekomendacinius dydžius (Rekomendacijų 2 punktas).

33.       Ieškovės prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.19 papunkčiuose nurodyto maksimalaus dydžio (apskaičiavus pagal koeficientus 2,5 ir vidutinį mėnesinį brutto atlyginimą 1317,6 Eur (už ieškinį) ir pagal koeficientus 1,5 bei 0,1 ir vidutinį mėnesinį brutto atlyginimą 1358 Eur (už kitas paslaugas)).

34.       Atsakovės prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis taip pat neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.3 ir 8.19 papunkčiuose nurodyto maksimalaus dydžio (apskaičiavus pagal koeficientą 2,5 ir vidutinį mėnesinį brutto atlyginimą 1317,6 Eur (už atsiliepimą į ieškinį), pagal koeficientą 1,5 ir vidutinį mėnesinį brutto atlyginimą 1358 Eur (už tripliką) bei pagal koeficientą 0,1 ir vidutinį mėnesinį brutto atlyginimą 1358 Eur (už 5 val. atstovavimą teisme)). 

35.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

36.       Ieškovės ieškinys, kuriame buvo pareikšti du reikalavimai, patenkintas 50 proc., todėl ieškovė turi teisę į  507,50 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai atlyginimą, o atsakovė – į 925,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atlikus vienarūšių išlaidų įskaitymą, iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovei priteisiama 417,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1009-790/2020 ir kt.).

37.       Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio valstybei, todėl ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovės valstybei priteisiama 75 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 7 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš šalių lygiomis dalimis nepriteisiamos, nes jos yra mažesnės už valstybei priteistiną šių išlaidų sumą (5 Eur).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

       ieškinį tenkinti iš dalies.

       Pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Dujotiekis“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktą nuo jo sudarymo momento (ab initio).

       Taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei BUAB „Kauno dujotiekio statyba“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei UAB „Dujotiekis“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), reikalavimo teises į 1 282,60 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 60 ct) skolą. 

       Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

       Priteisti iš ieškovės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovei UAB „Dujotiekis“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 417,50 Eur (keturis šimtus septyniolika eurų 50 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

        Priteisti iš atsakovės UAB „Dujotiekis“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ((duomenys neskelbtini)), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Dalė Burdulienė