Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-09-26][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-406-569-2024].docx
Bylos nr.: e2S-406-569/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno miesto savivaldybės administracija 188764867 atsakovas
Ž. Radvilavičiaus projektavimo biuras 134808025 atsakovas
Juice & water group 302604415 atsakovas
Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyrius 288600210 Ieškovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 trečiasis asmuo
SPR monolitas 2 300867702 trečiasis asmuo
Baltic Insurance Company veikianti per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje 300665654 trečiasis asmuo
Monolitas-3 301525616 trečiasis asmuo
Žaliakalnio pasažas 300584654 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Atskirieji skundai
Atskirieji skundai
Atskirieji skundai
Bylos dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo
Civilinis procesas
Civilinis procesas
Civilinis procesas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirojo skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
Atskirojo skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirojo skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Teismo sprendimas
Teismo sprendimas
Teismo sprendimas
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Kitos bylos su tarptautiniu elementu
Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
BYLOS SU TARPTAUTINIU ELEMENTU
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Kitos bylos, kylančios iš daiktinių teisinių santykių

?Civilinė byla Nr

 

Civilinė byla Nr. e2S-406-569/2024

 

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23644-2017-9

 

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10; 3.3.1.14; 3.3.2.3

(S)

 

 

img1 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. rugsėjo 25 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Juice & water groupatskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 13 d. nutarties.  

 

 

Teismas

 

n u s t a t ė:  

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juice & water group“ teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė pratęsti jai 2020 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , ir 2021 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytus terminus neteisėtos statybos padariniams pašalinti papildomam aštuonių kalendorinių mėnesių laikotarpiui, jo pradžią skaičiuojant nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties, priimtos šiuo klausimu, įsiteisėjimo dienos.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

2.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. birželio 13 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino.

3.       Teismas pažymėjo, kad spręsdamas sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi atsižvelgti į abiejų bylos šalių interesus. Šalių interesus teismas vertino 2022 m. birželio 6 d. nutartyje, todėl šio vertinimo nekartoja. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimas, pakeistas Kauno apygardos teismo nutartimi, privalėjo būti įvykdytas iki 2022 m. kovo 5 d., o pratęsus šį terminą trims papildomiems mėnesiams 2022 m. birželio 6 d. nutartimi – iki 2022 m. birželio 7 d. 24.00 val., ir šios nutarties priėmimo dieną (2024 m. birželio 13 d.), praėjus daugiau kaip 24 mėnesiams nuo termino pabaigos, vis dar nėra įvykdytas, sprendė, kad nėra pagrindo laikyti, jog priešingi šalių interesai nėra lygiaverčiai.

4.       Teismas byloje nustatė, jog atsakovė aktyviai ėmėsi priemonių teismo sprendimui įvykdyti: be veiksmų, aprašytų 2022 m. birželio 6 d. nutartyje, teikė prašymus dėl statybą leidžiančio dokumento (toliau – SLD) išdavimo, inicijavo detaliojo plano keitimo procedūrą, pateikė skundą Regionų administraciniam teismui dėl KMSA 2022 m. rugsėjo 7 d. nurodytų pastabų dėl statinio projekto (Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau, ištyręs šalių argumentus bei bylos įrodymus, teismas sprendė, jog nėra tikėtina, kad, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą prašomam terminui, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas.

5.       Teismas vertino, kad prašymo reikalavimas pratęsti terminus neteisėtos statybos padariniams pašalinti papildomam aštuonių kalendorinių mėnesių laikotarpiui, jo pradžią skaičiuojant nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties, priimtos šiuo klausimu, įsiteisėjimo dienos, negali būti visiškai patenkintas, nes taip suformuluoto reikalavimo tenkinimas reikštų termino neteisėtos statybos padariniams pašalinti pratęsimą neapibrėžtam laikotarpiui.

6.       Teismas vertino, kad net dalinis prašymo tenkinimas ir nurodyto termino pratęsimas bet kuriam papildomam terminui taip pat prieštarautų civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principams.

7.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė prašyme nurodo, jog jai ir atsakovei Kauno miesto savivaldybei išsprendus procedūrinius klausimus dėl sutikimų statyti (rekonstruoti) statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių tvarka, atsakovė JWG įgytų galimybę Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose keliamus ginčus spręsti su naujuoju ginčo sklypo valdytoju taikiu būdu, kas suponuotų nurodytų bylų nutraukimą. Pažymėtina, kad teisminiai procesai Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu nėra baigti. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nė viena iš šių bylų nėra nutraukta. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikos sutartis nepateikta, joje numatyta priimti ir paskelbti sprendimą 2024 m. birželio 20 d. Egzistuoja nemaža tikimybė, kurią savo prašyme pripažįsta ir pati atsakovė, jog šioje byloje bus apeliacinis procesas, kurio trukmę šiuo metu prognozuoti neįmanoma. Be to, kaip minėta aukščiau, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) yra sustabdyta iki įsiteisės sprendimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, jog kada bus priimtas galutinis procesinis sprendimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kada jis įsiteisės (šioje byloje taip pat galimas ir tikėtinas apeliacinis procesas), šiuo metu prognozuoti taip pat neįmanoma, tačiau įvertinus tai, kad šios bylos nagrinėjimas nebus tęsiamas, kol neįsiteisės sprendimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nėra tikėtina, jog tai gali įvykti artimiausioje ateityje.

8.       Teismas pažymėjo, jog Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi atsakovė buvo įpareigota reikiamai pertvarkyti statinio projektinius dokumentus ne tik dėl pažeisto atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, bet ir dėl ieškovo V. J. teises pažeidžiančio atstumo iki pastarajam priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos nesilaikymo. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas V. J. būtų davęs savo sutikimą statyti ginčo pastatą nesilaikant atstumo iki gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė, siekdama išspręsti pažeisto atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, būtų parengusi naują projektinę dokumentaciją, gavusi leidimą ir (ar) pertvarkiusi statinį, kad šis atstumas atitiktų teisės aktų reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Teismas pripažįsta, jog negali būti atmesta hipotetinė galimybė, jog atsakovė kažkada ateityje vis dėlto gali įvykdyti teismo sprendimą pirmuoju alternatyviuoju būdu, t. y. pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatys ar pertvarkys gyvenamosios paskirties (daugiabutis) pastatą, esantis (duomenys neskelbtini), taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Tačiau teismas vertino, jog praėjus daugiau kaip 35 mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo, iki šiol nėra įvykę ir atsakovė neįrodė, jog tai gali įvykti artimiausioje ateityje. Sprendimo neįvykdymas trejus metus, kai jis turėjo būti įvykdytas per 8 mėnesius, savaime paneigia teismo sprendimą ir jo privalomą pobūdį, pažeidžia bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo teisės principus.

9.       Teismas pažymėjo, kad naujas statybą leidžiantis dokumentas vis dar nėra išduotas, pastatas pagal jį nėra pertvarkytas ar perstatytas, nepateikti įrodymai, kad atsakovė yra pašalinusi projekto trūkumą, susijusį su normatyvinio atstumo nesilaikymu iki gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamame atsakovės prašyme nurodytos bylai reikšmingos aplinkybės iš esmės jau egzistavo 2022 m. rugsėjo 7 d. prašymo pateikimo momentu. Šios aplinkybės nėra išimtinio pobūdžio, todėl šiuo metu, prasidėjus sprendimo priverstinio vykdymo procesui, teisė teikti tokį prašymą yra ribota. Nenustačius aplinkyb, kuriomis grindžiamas prašymas, laikyti išimtinėmis vien tai, kad sprendimas yra priverstinio vykdymo stadijoje, sudaro pagrindą prašymą atmesti. Priešingu atveju gali būti sudarytos sąlygos piktnaudžiaujant teise vilkinti sprendimo vykdymą, kas pažeistų teisinio tikrumo principą, neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų išieškotojo interesus.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

10.       Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Juice & water group (toliau ir apeliantė) prašo panaikinti 2024-06-13 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo atmestas apeliantės UAB „Juice & water group“ prašymas, ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti 2024-03-26 UAB „Juice & water group“ prašymą visa apimtimi bei pratęsti UAB „Juice &water group“ atstovams 2020-07-28 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2021-07-05 Kauno apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytus terminus neteisėtos statybos padariniams pašalinti papildomam aštuonerių mėnesių laikotarpiui, jo pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties, priimtos šiuo klausimu, įsiteisėjimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Skundžiama nutartis yra priimta grubiai pažeidžiant civilinio proceso teisės ir materialinės teisės normas, o tai sąlygoja skundžiamos nutarties neteisėtumą bei būtinybę ją panaikinti, išsprendžiant klausimą iš esmės, t. y. visiškai patenkinant apeliantės prašymą.

10.2.                      Apeliantės prašymą nagrinėjant pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio reikalavimus, teismui tapo privalu preciziškai laikytis šios įstatyminės normos nuostatų ir tos aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuri formuoja tokių bylų nagrinėjimo taisykles.

10.3.                      Sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimus, turi būti išlaikyta išieškotojo ir skolininko (plačiąja prasme) teisėtų interesų pusiausvyra. Tokią teismų pareigą taikant CPK 284 straipsnio 1 dalies reikalavimus numato ir Lietuvos Respublikos teritorijoje šiuo metu taikoma civilinio proceso teisės doktrina. Kitaip tariant, apeliantė turėjo pakankamus teisėtus lūkesčius, jog prie apeliantės nurodytų faktinių aplinkybių viseto į jos pateiktą prašymą bus atsižvelgta. Tuo tarpu skundžiama nutartimi apeliantės prašymą atmetus, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju apeliantės, kaip proceso šalies, turtinių interesų teisminės gynybos pusiausvyra buvo pažeista, tai suponuoja netinkamą CPK 284 straipsnio 1 dalies reikalavimų taikymą, o tuo pačiu ir skundžiamos nutarties neteisėtumą, bei sąlygoja būtinybę tokią skundžiamą nutartį panaikinti CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, nes dėl padaryto esminio civilinio proceso teisės pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 338 straipsnis).

10.4.                      Teismas ir vertino, kad apeliantės pareikšto prašymo tenkinimas prieštarautų civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principams. Tačiau ši teismo pozicija yra visiškai nepagrįsta, kadangi ji grindžiama CPK 73 – 74 straipsniuose nustatyto terminų skaičiavimo mechanizmo aiškinimo iškraipymu. Apeliantės pateikto prašymo formuluotė skaičiuoti aštuonių mėnesių terminą nuo nutarties, kuria išsprendžiamas klausimas dėl terminų pratęsimo įsiteisėjimo dienos, visiškai atitiko CPK 73 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes teismo nutarties įsiteisėjimas yra privalomas įvykis. Skundžiamos nutarties 1 argumentų grupėje išdėstyta teismo pozicija prieštarauja CPK 18 straipsnio reikalavimams.

10.5.                      Apeliantė, pateikusi prašymą dėl teismo procesinių dokumentų įvykdymo terminų pratęsimo CPK 284 straipsnio 1 dalies tvarka, visiškai tiksliai suformulavo savo reikalavimus dalyje dėl tokių terminų skaičiavimo pradžios momento nustatymo, tai neleido teismui skundžiamoje nutartyje konstatuoti, kad taip suformuluotas apeliantės reikalavimas suponuoja jo neapibrėžtumą dalyje dėl jo įvykdymo laike. Tai, kad apeliantės prašyme surašyta formuluotė dėl teismo procesinių dokumentų terminų pratęsimo atitinka įstatymo reikalavimus, įrodo ir 2021-07-05 Kauno apygardos teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tekstas. Jame Kauno apygardos teismas teismo procesinių dokumentų įvykdymo terminų skaičiavimo pradžią taip pat yra susiejęs su teismo procesinių dokumentų įsiteisėjimo data. Tačiau tokios 2021-07-05 Kauno apygardos teismo nutarties nuostatos nė viena bylos ginčo šalis ir žemesnės instancijos teismai nelaikė ydinga įstatymo taikymo prasme.

10.6.                      Būtina pabrėžti ir skundžiamos nutarties I argumentų grupėje pateikto teismo išaiškinimo neteisėtumą ir kitu aspektu. Minėtas teismo išaiškinimas nurodo, kad teismas ginčo šalių procesinių teisių įgyvendinimą dalyje dėl apeliacinių skundų padavimo (CPK 42 straipsnio 1 dalis) bei apeliacinės instancijos teismo teisių, sprendžiant apeliacinius ir atskiruosius skundus, realizavimą pagal CPK 326 straipsnio 1 dalies ir 337 straipsnio 1 dalies reikalavimus laiko aiškiomis prielaidomis, kurios neva apsprendžia apeliantės prašomo pratęsti teismo procesiniuose dokumentuose nurodyto termino įvykdymo neapibrėžtumą. Bet toks teismo aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja tiek CPK 42 straipsnio 1 dalies, tiek ir CPK 326 straipsnio 1 dalies, 337 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

10.7.                      Atmesdamas apeliantės prašymą, teismas skundžiamos nutarties 2 argumentų grupėje nurodė, kad teismo procesinių dokumentų įvykdymo terminas privalo būti skaičiuojamas nuo 2022-06-07 imtinai. Todėl teismo procesinių dokumentų įvykdymas tęsiasi jau daugiau 24 mėnesiai. Visų pirma, būtina atkreipti dėmesį į neteisingą teismo pasirinktą teismo procesinių dokumentų terminų įvykdymo datos skaičiavimą po šių terminų pratęsimo. Jau buvo minėta, kad teismas pratęsė teismo procesinių dokumentų įvykdymo terminus 2022-06-06 nutartimi. Kadangi ši teismo nutartis buvo palanki apeliantei, joje nebuvo akcentuojamas pratęsto trijų mėnesių termino skaičiavimo pradžios momentas, apeliantė leido jai įsiteisėti, tai reiškia, kad 2022-06-06 nutarties teisinės pasekmės bylos dalyviams pradėjo galioti nuo 2022-06-14 imtinai. Atitinkamai nuo nurodytos datos galėjo būti ir skaičiuojamas apeliantės prašytas pratęsti terminas trijų mėnesių laikotarpiui. Kitos 2022-06-06 teismo nutartyje nustatytų terminų skaičiavimo pradžios momento nustatymas prieštarautų CPK 18 straipsnio nuostatoms. Todėl teismo skundžiamoje nutartyje įvardintas 24 mėnesių teismo procesinių dokumentų neįvykdymo terminas yra apskaičiuotas netinkamai, nes jis yra akivaizdžiai trumpesnis ir nesuponuoja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimo.

10.8.                      Teismui skundžiamos nutarties 2 argumentų grupėje prisirišus išimtinai tik prie ilgo teismo procesinių dokumentų neįvykdymo termino aplinkybės, Apeliantės manymu, buvo paneigtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytos taisyklės, dalyje dėl CPK 248 straipsnio 1 dalies reikalavimų taikymo.

10.9.                       Apeliantės sąmoningo veikimo prieš tinkamą teismo procesinių dokumentų įvykdymą, teismas skundžiamoje nutartyje nekonstatavo. Atvirkščiai, teismas pripažino esant nustatytas faktines aplinkybes, kurios įrodo aktyvų apeliantės veikimą, siekiant apginti tiek savo turtinį interesą, tiek ir įvykdyti teismo procesinius dokumentus. Negana to, teismas yra pripažinęs, kad iš esmės apeliantė turi visas galimybes alternatyviai įvykdyti teismo procesinius dokumentus, tai reikštų tinkamą teismo procesinių dokumentų įgyvendinimą be ultima ratio (pastato griovimo) teisinių pasekmių atsiradimo. Todėl apeliantei yra nesuprantama, kaip teismas, pripažinęs aktyvų ir kryptingą apeliantės veikimą siekiant gauti SLD tinkamais terminais bei nustatęs apeliantės realias galimybes SLD gavimui, minėtus apeliantės veiksmus pripažįsta pažeidžiančiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nurodytas Teismo skundžiamos nutarties 2 argumentų grupės prieštaravimas lemia, kad skundžiama nutartis pripažintina neteisėta ir dėl esminio CPK 263 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

10.10.                      Skundžiamos nutarties 3 argumentų grupėje teismas įvardino visą eilę apeliantės inciatyva iškeltų civilinių ir administracinių bylų. Tačiau teismas pagal nutylėjimą laikė, kad minėtų faktų nepakanka patenkinti apeliantės prašymą. Teismas nutolo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų įrodymų bei faktinių aplinkybių vertinimo taisyklių panašaus pobūdžio civilinėse bylose, vertinant kitų bylų įtaką tinkamam CPK 284 straipsnio 1 dalies reikalavimų taikymui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą vieningą teismų praktiką, vien tik apeliantės paminėtų faktų apie pradėtus teismų procesus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose, kuriuose jau sprendžiami klausimai dėl naujo SLD suteikimo apeliantei, visiškai pakaktų konstatuoti, kad apeliantė pagrįstai prašo teismų procesinių dokumentų įgyvendinimui taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas.

10.11.                      Teismas nurodė, kad jam nebuvo pateikti įrodymai, jog yra pašalinti vieno iš ieškovų – V. J. – interesų pažeidimai dėl Objekto statybos arčiau jo kaimyninio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos. Todėl tenkinti apeliantės prašymo nėra pagrindo. Tokie teismo motyvai iš esmės leidžia teigti, kad teismas yra akivaizdžiai šališkas vienos iš ginčo šalių, t. y. ieškovo V. J., naudai, o tai pažeidžia CPK 21 straipsnio reikalavimus. Vien faktas, kad apeliantės pateikto prašymo išduoti SLD atmetimas yra ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose, visiškai pakako konstatuoti, kad nurodytoje administracinėje byloje bus pasisakoma ir dėl ieškovo V. J. interesų pažeidimo nebuvo apeliantei teikiant prašymą bei teikiant pakoreguotus Objekto projektinius dokumentus dalyje dėl SLD išdavimo. Tokiu būdu, nurodytoje skundžiamos nutarties dalyje atlikus netinkamą bylos faktinių aplinkybių vertinimą, konstatuotina, kad teismas yra pažeidęs CPK 185 straipsnio nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, tai suponuoja skundžiamos nutarties neteisėtumą.

10.12.                      Skundžiamos nutarties 5 argumentų grupėje teismas nurodė, kad teismų procesiniai dokumentai jau yra priverstinai vykdomi, todėl CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas turi būti siejamas išimtinai tik su tomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos apeliantei iki teismo procesinių dokumentų perdavimo priverstiniam vykdymui. Visas apeliantės įvardintas faktines aplinkybes, kurias apeliantė savo prašyme nurodė kaip naujai paaiškėjusias, teismas atsisakė tokiomis pripažinti. Apeliantės nuomone, šie teismo veiksmai nurodytoje skundžiamos nutarties dalyje laikytini šiurkščiu CPK 185 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, kadangi nebuvo paisoma teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų.

11.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas V. J. prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 13 d. nutartį palikti galioti nepakeistą;    priteisti iš atsakovės ieškovo V. J. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendimu panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 17 d. išduoto leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) dalį. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo sprendimą pakeitė. Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2021 m. liepos 5 d. Taigi, atsakovė privalėjo iki 2022 m. kovo 7 d. pašalinti neteisėtos statybos padarinius vienu iš nurodytų būdų: gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą arba nugriauti ir sutvarkyti statybvietę (CPK 331 straipsnio 6 dalis, 18 straipsnis)(...). Tačiau aplinkybė, kad UAB „ Juice & water group kreipėsi į teismą dėl NŽT sutikimo statyti statinį nesilaikant normatyvinio atstumo iki žemės sklypo, negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendros teismo procesinių sprendimų vykdymo tvarkos.

11.2.                      Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi apeliantė buvo įpareigota reikiamai pertvarkyti statinio projektinius dokumentus ne tik dėl pažeisto atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, bet ir dėl V. J. teises pažeidžiančio atstumo iki pastarajam priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos nesilaikymo. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas V. J. būtų davęs savo sutikimą statyti ginčo pastatą nesilaikant atstumo iki gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė, siekdama išspręsti pažeisto atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, būtų parengusi naują projektinę dokumentaciją, gavusi leidimą ir/ar pertvarkiusi statinį, kad šis atstumas atitiktų teisės aktų reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

11.3.                      Apeliantė taip pat buvo įpareigota gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Pagrindinis pažeidimas, kurio pagrindu teismai panaikino statybą leidžiantį dokumentą, buvo ribos iki kaimyninio sklypo neišlaikymas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad statybą leidžiantis dokumentas nėra išduotas. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą vienareikšmiškai išvadai, kad apeliantė tikrai galės ir iki nurodyto termino įvykdyti teismo sprendimą, o apeliantės nurodyti argumentai, kad ji buvo aktyvi ir atliko daug veiksmų, siekdama įvykdyti sprendimą, negali reikšti, kad atsakovės atlikti statybos pažeidimai gali tęstis neribotą laiką. Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartyje nustatytas terminas, leidžiantis įteisinti neteisėtą statybą, turi būti vertinamas kaip suteikta išimtinė teisė per nustatytą terminą pašalinti pažeidimus, o ne kaip absoliuti teisė neribotą laiką naudotis šia teise. Vilkinimas įvykdyti įsiteisėjusį ar vykdytiną sprendimą, byloje nesant CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pažeidžia teismo sprendimo privalomumo, vykdymo proceso efektyvumo bei operatyvumo principus.

11.4.                       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją bei šalių nurodytus motyvus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad apeliantė neįrodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių nebuvo įvykdytas teismo sprendimas, ir kad turi būti suteiktas papildomas terminas jo įvykdymui, taip pat išvadai, kad prašymo patenkinimas ir termino pratęsimas dar ilgesniam papildomam terminui neatitiktų ginčo šalių interesų derinimo ir proporcingumo, teismo sprendimo privalomumo principų.

11.5.                      Atskirajame skunde yra keliamos neegzistuojančios teisinės problemos, remiamasi bendro pobūdžio teisinėmis deklaracijomis, neturinčiomis sąsajų su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais. Todėl ieškovas vertina, jog atskirasis skundas buvo pateiktas siekiant toliau vilkinti teismo sprendimo įvykdymo terminus.

11.6.                      Atsakovė, pateikusi prašymą, neįrodė CPK 284 straipsnio taikymo sąlygų, išimtinių ir objektyvių aplinkybių, dėl kurių nebuvo įvykdytas teismo sprendimas per jame numatytą ir jau pratęstą įvykdymo terminą. Svarbu tai, kad atsakovė per du metus nuo 2021-07-05 Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo neatliko jokių tikslingų ir būtinų veiksmų teismo sprendimo realiam įvykdymui, o tuos veiksmus, kuriuos atliko, buvo betiksliai, nesusiję su realiu ketinimu įvykdyti sprendimą ir nutartį, o buvo paprasčiausias atsakovės siekis vilkinti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų vykdymą. Atsakovės veiksmai ir neveikimas visiškai neatitinka CPK 284 straipsnio taikymo sąlygų, nes neegzistuoja išskirtinių ir nuo atsakovės valios nepriklausančių objektyvių aplinkybių, kurios būtų svarbesnės nei teismo sprendimo privalomumas.

11.7.                      Pakartotinai prašydama pratęsti teismo sprendimo įvykdymo terminą, kuris jau ženkliai praleistas, atsakovė neįrodinėjo, jog yra pradėjusi ar vykdo bent vieną iš nurodytų teismo įpareigojimų. Priešingai, jos nurodomos priežastys, dėl kurių prašoma atidėti teismo sprendimo įvykdymą, patvirtina priešingą faktą - kad atsakovė siekia ne jį įvykdyti, o pageidauja, kad teismas nustatytų priešingus faktus, nei jie jau yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (pvz. kad jai nereikia nei valstybinės žemės patikėtinės NŽT prie ŽŪM, kaip ir valstybinės žemės naudotojų sutikimo, nei V. J. sutikimo, kad ji neturi gauti naujo SLD, o užtenka atlikti esamo korekcijas, kad nereikia gauti naujų specialiųjų sąlygų, atlikti projekto ekspertizės ir t.t.). Taigi, ginčo nėra, kad teismo sprendimu ir nutartimi įtvirtintas neteisėtos statybos padarinių šalinimo įvykdymo terminas jau tapo keturis kartus ilgesnis, nei teismas jį nustatė, o atsakovė jokių realių veiksmų jį įvykdyti neatliko ir, akivaizdu, neketina atlikti ateityje.

11.8.                      Atsakovės įvardijamos jos pačios teisme inicijuotos bylos (Nr. (duomenys neskelbtini)) nagrinėjimas yra susijęs su valstybinės žemės patikėtinės - Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo nebuvimu statyti daugiabutį statinį neišlaikant norminių atstumų yra tik vienas iš daugelio teismų nustatytu pažeidimu. Paminėtina, kad NŽT prie ŽŪM šioje byloje laikėsi pozicijos, kad atsakovė turi gauti ne tik NŽT prie ŽŪM sutikimą, bet ir žemės naudotojų sutikimus, kurių pastatų eksploatavimui yra suformuotas valstybinės žemės sklypas, ir kurių interesai yra pažeidžiami neišlaikant minimalių norminių atstumų neteisėta statyba. Šioje byloje daugiabučių savininkų bendrijos išreiškė aiškią poziciją, kad nesutinka su atsakovės statomo daugiabučio statyba neišlaikant normatyvinių atstumų iki jų naudojamo valstybinio sklypo. Todėl netgi nėra pagrindo kelti hipotetines prielaidas, kad atsakovė gaus nors vieno iš eilės subjektų, kurių interesus pažeidžia vykdžiusi statybą neišlaikiusi norminių atstumų, sutikimus.

11.9.                      Net jeigu teismas ir atidėtų sprendimo įvykdymo terminą, atsakovė per jį negautų V. J. sutikimo. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais aiškiai konstatuota, kad V. J. teises pažeidžia atstumo iki jam priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nesilaikymas.

11.10.                      Atsakovė per du metus nuo Kauno apygardos teismo 2021-07-05 teismų nutarties priėmimo jokia apimtimi nesiekė ir realiai nepertvarkė pastato tokiu būdu, kad būtų išlaikomi norminiai atstumai. Be to, atsakovė buvo įpareigota teismo ne išleisti naują panaikinto SLD laidą, o gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Atsakovė taip pat nepateikė jokių dokumentų, kokius realius projektinius ir statinio pertvarkymo veiksmus atliko dėl privalomo automobilių vietų skaičiaus pažeidimo pašalinimo, pažeidimų dėl teritorijos apželdinimo, šiuo metu naujai KMSA nurodytų trūkumų, jog statinys netenkina šiuo metu galiojančios A++ energinio naudingumo klasės; atsakovė neįvykdė pareigos atlikti projekto išviešinimo procedūrų, negavo naujų specialiųjų sąlygų (nes atsakovė mano, kad pakanka tų, kurios buvo išduotos panaikintam SLD), neatliko ypatingojo statinio ekspertizės ir kt.

11.11.                      Pagal 2021-07-05 Kauno apygardos teismo nutartį atsakovei buvo nustatyta tik teisė ir galimybė per aiškų ir konkretų terminą pašalinti neteisėtos statybos padarinius gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą. Tačiau iš trečius metus trunkančių atsakovės veiksmų, pobūdžio ir jai nepasiekto rezultato, akivaizdu, jog atsakovė privalo vykdyti teismo sprendimą kitu teismo sprendime ir nutartyje nurodytu būdu - nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę.

12.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo  apeliantės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti teismo 2024-06-13 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Atskirojo skundo argumentai susiję su apeliantės turėtais „<...> pakankamus teisėtus lūkesčius, jog prie apeliantės nurodytų faktinių aplinkybių viseto, į jos pateiktą prašymą bus atsižvelgta. Tuo tarpu skundžiama nutartimi apeliantės prašymą atmetus, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju apeliantės, kaip proceso šalies, turtinių interesų teisminės gynybos pusiausvyra buvo pažeista, kas suponuoja netinkamą LR CPK 284 str. 1 d. reikalavimų taikymą, o tuo pačiu ir skundžiamos nutarties neteisėtumą<...>“ turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti, nes būtent tenkinus apeliantės prašymą būtų iš esmės paneigti teismo sprendimas ir Kauno apygardos teismo nutartis bei pažeisti Inspekcijos, kurios naudai jie priimti, lūkesčiai.

12.2.                      Vien ta aplinkybė, kad priimta nutartis netenkina apeliantės, dar nesudaro teisinio pagrindo nutarties neteisėtumui ir panaikinimui. Manytina, kad teismas, išnagrinėjęs apeliantės prašymą, priėmęs pagrįstą skundžiamą nutartį neleido kilti situacijai, kai iš esmės visiškai būtų paneigiama teismo sprendimo ir Kauno apygardos teismo nutarties privalomumo, vykdytinumo esmė. Inspekcijos manymu, skundžiama nutartimi buvo užkirstas kelias toliau pažeisti bendruosius fundamentaliuosius teisės principus. Šiuo atveju skundo argumentai laikytini nepagrįstais, nes jie orientuoti išimtinai vien tik į apeliantės asmeninius interesus.

13.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skundžiamo Tarnybos 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta duoti sutikimą statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, panaikinimo ir įpareigojimo duoti sutikimą priėmimo metu galiojo Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-259 „Dėl Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Taisyklės imperatyviai nurodė, kad Sutikimai išduodami tik planuojamiems statyti statiniams. Nei vienas Taisyklių punktas nenumatė Sutikimo išdavimo tvarkos jau statomam statiniui žemės sklype, besiribojančiame su valstybiniu žemės sklypu.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o ja :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą pratęsti sprendime ir nutartyse nustatytus terminus neteisėtos statybos padariniams pašalinti papildomam aštuonių kalendorinių mėnesių laikotarpiui.

 

Dėl naujų įrodymų

 

16.       Apeliantė apeliacinės instancijos teismui prieš teismo posėdį pateikė pareiškimą Dėl informacijos, iliustruojančios atskirojo skundo argumentus, pateikimo ir papildomus įrodymus. Nurodydama, kad, atsižvelgiant į tą faktą, kad apeliantės atskirasis skundas iš Kauno yra persiųstas nagrinėti į Šiaulių apygardos teismą, apeliantė mano, jog yra tikslinga suteikti Šiaulių apygardos teismui papildomą informaciją, esančią Kauno apygardos teisme ir iliustruojančią apeliantės pateikto atskirojo skundo argumentų pagrįstumą. Papildoma informacija yra grindžiama dokumentais, kurie buvo priimti jau po apeliantės atskirojo skundo surašymo, tai, apeliantės nuomone, pateisina minėtos informacijos pateikimo terminus.

17.       Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiantis teismo nutartį asmuo pateikia atskirąjį skundą, o kiti proceso dalyviai   atsiliepimus į apeliacinį skundą (CPK 335 straipsnis). Pasibaigus nutarties apskundimo apeliacine tvarka ir atsiliepimų į atskirąjį skundą pateikimo terminams, pirmosios instancijos teismas išsiunčia bylą apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinėje instancijoje toks procesinis dokumentas kaip informacijos, iliustruojančios atskirojo skundo argumentus, pateikimas, nėra numatytas, todėl vien dėl to nėra pagrindo apeliantės teikiamą dokumentą priimti.

18.       Antra, apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2006; 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo (nagrinėjamu atveju nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą.

19.       Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą) arba kai šalis įrodymo pateikti ankščiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

20.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti apelianto apeliacinės instancijos teismui pateikiami nauji įrodymai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu naujai prašomi priimti įrodymai neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą, kadangi visi suinteresuoti asmenys yra pateikę atsiliepimus į atskirąjį skundą ir nurodę savo argumentus dėl skundžiamos nutarties ir atskirojo skundo. Tai, kad kitos nagrinėjamose bylose suinteresuoti asmenys teikė skundus dėl priimtų nutarčių, neturi įtakos sprendžiant šalių ginčą šioje byloje. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliantės pateiktą pareiškimą ir naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

 

Dėl atskirojo skundo argumentų

 

21.       Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo ir atvirkščiai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 17 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimus). Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų; jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas; jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimus). Įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas).

22.       CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

23.       Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo.

24.       Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

25.       Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti tai, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

26.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendimu panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 17 d. išduoto leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria suteikiama teisė statytojui žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statyti naują statinį – gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, kurio paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), kategorija – ypatingas statinys bei leido atsakovei UAB „Juice & water group“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Atsakovei UAB „Juice & water group“ šių veiksmų neatlikus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojo ją per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovės KMSA lėšomis (95 procentai išlaidų) bei atsakovo Ž. R. projektavimo biuro lėšomis (5 procentai išlaidų) nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovei UAB „Juice & water group“ per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, suteikė teisę ieškovei VTPSI atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės KMSA (95 procentai išlaidų) bei Ž. R. projektavimo biuro (5 procentai išlaidų).

27.       Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo sprendimą pakeitė ir leido atsakovei per aštuonis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Atsakovei UAB „Juice & water group“ šių veiksmų neatlikus per aštuonis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojo ją per šešis mėnesius nuo 2022 m. kovo 7 d. savo lėšomis (35 procentai išlaidų), atsakovės KMSA lėšomis (60 procentų išlaidų) ir atsakovo Ž. R. projektavimo biuro lėšomis (5 procentai išlaidų) nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovei UAB „Juice & water group“ per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, suteikė teisę ieškovei VTPSI atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų KMSA (60 procentų išlaidų), UAB „Juice & water group“ (35 procentai išlaidų) ir Ž. R. projektavimo biuro (5 procentai išlaidų).

28.       2022 m. kovo 8 d. atsakovė UAB „Juice & water grouppateikė teismui prašymą pratęsti teismo nustatytą terminą neteisėtos statybos padariniams pašalinti papildomam trijų mėnesių laikotarpiui. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino ir pratęsė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 28 d. sprendime ir Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartyje nustatytus terminus neteisėtos statybos padariniams pašalinti papildomam trijų mėnesių laikotarpiui.

29.       Atsakovė UAB „Juice & water group“ 2022 m. rugsėjo 7 d. pateikė teismui prašymą antrą kartą pratęsti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutarties įvykdymo terminą aštuonių mėnesių laikotarpiui, tačiau Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį paliko nepakeistą.

30.       Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimas yra priverstinai vykdomas antstolio M. P. kontoroje. Antstolio prašymas taikyti sprendime nurodytas pasekmes nagrinėtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškimas tenkintas – nutarta taikyti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendime, pakeistame Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi, nurodytas pasekmes  suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), išieškant patirtas išlaidas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (60 procentų išlaidų), uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“ (35 procentai išlaidų) ir individualios įmonės Ž. R. projektavimo biuras (5 procentai išlaidų). Minėta nutartis yra apskųsta.

31.       Kauno apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės UAB „Juice & water group“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl 2021 m. rugpjūčio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 8SD-(14.8.125E.) panaikinimo ir įpareigojimo duoti sutikimą.  Ieškinys atmestas. Sprendimas ieškovės yra apskųstas.

32.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Juise&water group“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo; ginčo objektas – Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus specialisto 2022 m. rugsėjo 7 d. pastabos informacinėje sistemoje „TPS vartai“ (duomenys neskelbtini) dėl statinio projekto; byla sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

33.       Apeliantė teisingai atskirajame skunde nurodo, kad, sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimus, turi būti išlaikyta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra. Teigia, kad apeliantė turėjo pakankamus teisėtus lūkesčius, jog prie apeliantės nurodytų faktinių aplinkybių viseto, į jos pateiktą prašymą bus atsižvelgta. Tuo tarpu skundžiama nutartimi apeliantės prašymą atmetus, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju apeliantės, kaip proceso šalies, turtinių interesų teisminės gynybos pusiausvyra buvo pažeista, tai suponuoja netinkamą CPK 284 straipsnio 1 dalies reikalavimų taikymą, o tuo pačiu ir skundžiamos nutarties neteisėtumą, bei sąlygoja būtinybę tokią skundžiamą nutartį panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus vertina kaip visiškai nepagrįstus.

34.       Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).

35.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju apeliantė aukščiau kitų iškelia tik savo pačios lūkesčius, tačiau visiškai neatsižvelgia į šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, lūkesčius. Nagrinėjamu atveju praėjo virš 2 metų nuo teismo sprendimo ir nutarties priėmimo, tačiau nėra ginčo, kad iki šiol apeliantė nėra įvykdžiusi Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo, pakeisto Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi, nė vienu iš sprendimu nustatytų alternatyvių būdų. Ne vieną kartą apeliantės prašymu terminas buvo tęsiamas – 2021 m. liepos 5 d. nutartimi nustatytas aštuonių mėnesių terminas neteisėtos statybos padariniams pašalinti pirmuoju alternatyviuoju būdu (pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus), vėliau pratęstas papildomam trijų mėnesių terminui, suėjo 2022 m. birželio 7 d; šešių mėnesių terminas neteisėtos statybos padariniams pašalinti antruoju alternatyviuoju būdu (nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę), suėjo 2022 m. gruodžio 7 d. 

36.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija nebeproporcinga šalių atžvilgiu, pažeidžia ieškovų lūkesčius ir iš esmės paneigia teismo sprendimo ir Kauno apygardos teismo nutarties privalomumo pobūdį, pažeidžia bendruosius teisės principus – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, daro žalą visos valstybės atžvilgiu, nes neribotą laiką tęsia savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras ir siekia tą daryti neribotą laiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais. Būtent dėl to statybos teisinių santykių dalyviai, siekdami statybų rezultatų, turi elgtis protingai ir sąžiningai bei tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-369-313/2016).

37.       Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog teismo sprendimų įvykdymo terminas privalo būti skaičiuojamas nuo 2022-06-07 imtinai, todėl tęsiasi jau daugiau 24 mėnesiai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pasirinko teismo procesinių dokumentų terminų įvykdymo datos skaičiavimą po šių terminų pratęsimo. Kitos teismo nutartyje nustatytų terminų skaičiavimo pradžios momento nustatymas prieštarauja CPK 18 straipsnio nuostatoms, todėl teismo skundžiamoje nutartyje įvardintas 24 mėnesių teismo procesinių dokumentų neįvykdymo terminas yra apskaičiuotas netinkamai, nes jis yra akivaizdžiai trumpesnis ir nesuponuoja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimo. Teigia, kad, teismui skundžiamos nutarties 2 argumentų grupėje prisirišus išimtinai tik prie ilgo teismo procesinių dokumentų neįvykdymo termino aplinkybės, apeliantės manymu, buvo paneigtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytos taisyklės, dalyje dėl CPK 248 straipsnio 1 dalies reikalavimų taikymo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus vertina kaip visiškai teisiškai nepagrįstus. 

38.       Visų pirma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai skaičiavo terminą. Įstatyme yra aiškiai ir nedviprasmiškai įvirtinta kada įsiteisėja apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas. Kaip jau buvo minėta įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas. Vienintelė galimybė teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti įtvirtinta CPK 284 straipsnio 1 dalyje. Tačiau įstatyme nėra įtvirtinta, kad skolininko kreipimasis dėl sprendimo vykdymo atidėjimo įtakotų teismo sprendimo vykdytinumo savybę ar sustabdytų sprendime nustatytų terminų eigą. Antra ir svarbiausia nagrinėjamu atveju aplinkybė yra ta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo, pakeisto Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi, terminas jau buvo 3 kartus pratęstas ir jau yra pasibaigęs ne tik 2021 m. liepos 5 d. nutartimi nustatytas terminas, bet ir papildomai pratęstas terminas, tačiau apeliantė nėra įvykdžiusi Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo, pakeisto Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi, nė vienu iš sprendimu nustatytų alternatyvių būdų. Tokia situacija nebeproporcinga šalių atžvilgiu, pažeidžia ieškovų lūkesčius ir iš esmės paneigia teismo sprendimo ir Kauno apygardos teismo nutarties privalomumo pobūdį, pažeidžia bendruosius teisės principus.

39.       Apeliantės teigimu jai yra nesuprantama, kodėl teismas, pripažinęs aktyvų ir kryptingą apeliantės veikimą siekiant gauti SLD tinkamais terminais bei nustatęs apeliantės realias galimybes SLD gauti, minėtus apeliantės veiksmus pripažįsta pažeidžiančiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teigia, kad skundžiamos nutarties 3 argumentų grupėje teismas įvardino visą eilę apeliantės inciatyva iškeltų civilinių ir administracinių bylų. Teismas nutolo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų įrodymų bei faktinių aplinkybių vertinimo taisyklių panašaus pobūdžio civilinėse bylose, vertinant kitų bylų įtaką tinkamam CPK 284 straipsnio 1 dalies reikalavimų taikymui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą vieningą teismų praktiką vien tik apeliantės paminėtų faktų apie pradėtus teismų procesus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose, kuriuose jau sprendžiami klausimai dėl naujo SLD suteikimo apeliantei, visiškai pakaktų konstatuoti, kad apeliantė pagrįstai prašo teismų procesinių dokumentų įgyvendinimui taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais atskirojo skundo argumentais.

40.       Pažymėtina, kad apeliantė buvo įpareigota gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Pagrindinis pažeidimas, kurio pagrindu teismai panaikino statybą leidžiantį dokumentą, buvo ribos iki kaimyninio sklypo neišlaikymas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad statybą leidžiantis dokumentas nėra išduotas.

41.       Pažymėtina, kad apeliantės inicijuotos bylos (Nr. (duomenys neskelbtini)) nagrinėjimas yra susijęs su valstybinės žemės patikėtinės - Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo nebuvimu statyti daugiabutį statinį neišlaikant norminių atstumų.  Nacionalinė žemės tarnyba byloje laikosi pozicijos, kad apeliantė turi gauti ne tik NŽT sutikimą, bet ir žemės naudotojų sutikimus, kurių pastatų eksploatavimui yra suformuotas valstybinės žemės sklypas ir kurių interesai yra pažeidžiami neišlaikant minimalių norminių atstumų, neteisėta statyba. Ieškovas V. J. nurodo, kad apeliantė nė karto nesikreipė į ieškovą ir neprašė suteikti sutikimo ginčo statinį statyti (rekonstruoti) arčiau teisės aktais nustatytos ribos. Ieškovas pažymi, kad sutikimo jis nesuteiks. Taigi, net jeigu teismas ir atidėtų sprendimo įvykdymo terminą, apeliantė per jį negautų V. J. sutikimo. Todėl nepriklausomai nuo to, kokia bus teisminių procesų baigtis, bent dalis teismo nustatytų pažeidimų vis tiek nebus pašalinti, nes pati apeliantė ir nesiekia jų pašalinti. 

42.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybės, kad apeliantė teikia prašymus, skundus, inicijuoja naujas teismines bylas, tačiau realiai nesiekia statinio projektinių dokumentų pertvarkymo, besiribojančių sklypų savininkų ir naudotojų sutikimo gavimo ir naujo statybos leidimo gavimo, daugiabučio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ar jo dalies pertvarkymo taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus, nesudaro pagrindo dar kartą tęsti terminą. Apeliantė neįrodė, kad iki jos nurodyto termino ne tik neabejotinai būtų sudarytos sąlygos teismo sprendimo vykdymui, bet ir kad jis realiai būtų įvykdytas. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą vienareikšmiškai išvadai, kad apeliantė tikrai galės iki prašomo termino įvykdyti teismo sprendimą, o apeliantės nurodyti argumentai, kad ji buvo aktyvi ir atliko daug veiksmų, siekdama įvykdyti sprendimą, negali reikšti, kad atsakovės atlikti statybos pažeidimai gali tęstis neribotą laiką.

43.       Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

 

44.       Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

45.       Ieškovas V. J. pateikė teismui prašymą priteisti 847,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

46.       Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, ieškovo atstovės paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia ieškovui iš atsakovės.

 

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1  punktu, 

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 13 d. nutartį paikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juice&water group“, juridinio asmens kodas 302604415, ieškovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 847,00 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėja                                                         Lina Muchtarovienė


Paminėta tekste:
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK
  • CPK 331 str. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo
  • CPK 284 str. Sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 301 str. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimas apeliacine tvarka
  • 3K-3-649/2006
  • 3K-3-507/2007
  • 3K-3-237/2008
  • e3K-3-289-219/2019
  • CPK 314 str. Nauji įrodymai
  • CK1 1.2 str. Civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai
  • 3K-3-626-378/2015
  • e3K-3-260-313/2016
  • CK
  • 3K-7-61/2011
  • CPK 18 str. Teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumas
  • CPK 248 str. Liudytojų, ekspertų ar vertėjų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės
  • 3K-3-382/2010
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas