Civilinė byla Nr. 2S-1076-230/2011
Proceso Nr. 2-05-3-21794-2009-4
Pirmosios instancijos teisėja Eglė Kriaučiūnienė
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 82.3, 128.10, 122.3, 122.4

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,
kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Virginijos Gudynienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2032-848/2011 pagal pareiškėjo S. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamentui, G. G. dėl globos S. S. nustatymo, gobėjo ir jos turto administratoriaus paskyrimo.
Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu S. S. pripažinta neveiksnia, tos pačios dienos nutartimi pradėta byla dėl globos jai nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo (b.l. 3-5).
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu slaugomai VšĮ „Amžiaus žiedas“, (duomenys neskelbtini) nustatė globą ir jos globėju ir jai nuosavybės teise priklausančio turto administratoriumi paskyrė jos sutuoktinį S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad abu asmenys, pareiškę norą globoti neveiksnų asmenį, iš esmės gali būti šio asmens globėjais. Teismas taip pat nustatė, jog S. S. nuo 2009-08-21 yra globojama VšĮ „Amžiaus žiedas“ globos ir slaugos namuose pagal neterminuotą sutartį. Norą būti S. S. globėju ir turto administratoriumi socialinės paramos skyriui pareiškė jos sutuoktinis S. S. ir pusseserė G. G. Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, pareiškėjo, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, o globos ir rūpybos institucijos išvadai esant rekomendacinio pobūdžio, taip pat neesant duomenų, kad dėl asmeninių ir moralinių savybių S. S. negali vykdyti globėjo ir turto administratoriaus pareigų, S. S. globėju ir turto administratoriumi paskyrė S. S.. Teismas, svarstydamas globėjo kandidatūros klausimą, įvertino ir G. G. nurodytą aplinkybę, kad ji artimai bendravo ir bendrauja su S. S., ją lanko slaugos įstaigoje, tačiau sprendė, kad ši aplinkybės nėra pakankamas įrodymas, jog ji yra artimesnė S. S., nei sutuoktinis S. S., kuris ilgus metus yra S. S. sutuoktinis, kartu su ja gyveno, ja rūpinosi, rūpinasi ir dabar sveikatai pablogėjus, ją lanko slaugos namuose. Teismas pažymėjo, kad S. S. esant slaugos namuose jie abu turi vienodas galimybes ja rūpintis, todėl ši aplinkybė negali būti esminiu pagrindu S. S. globėja skirti jos pusseserę G. G., o ne jos sutuoktinį S. S.. Be to, teismas įvertino tai, kad nors G. G. nurodė, jog S. S. geriau būtų globojamai namų sąlygomis, kadangi jai tik sutrikusi atmintis, tačiau vis tik sutiko ją globoti tik S. S. namuose, kur ji atneštų maisto tris kartus savaitėje, o globoti ligonės savo namuose ji nesutiko. S. S. nuomone, S. S. priežiūra slaugos įstaigoje yra tinkamesnė, tačiau jos būklei pagerėjus, jis sutiktų ja rūpintis namuose. Atsižvelgdamas į tai, kad S. S. slaugos namuose gyvena jau 1,5 metų, teismui kilo abejonių dėl G. G. noro ir galimybių ją globoti namų sąlygomis. Teismas nurodė, jog S. S. globoti jos namuose galimybę turi ir S. S., juo labiau, kad tokiu atveju didesnę laiko dalį ja rūpintis privalėtų kartu gyvenantis sutuoktinis. Teismas atmetė G. G. pateiktus rašytinius įrodymus, jog S. S. pageidauja, kad ją globotų G. G., kadangi S. S. tuo metu buvo gydoma psichiatrijos įstaigose dėl psichikos sutrikimų, todėl darė išvadą, kad ji tuo metu galėjo nesuprasti savo veiksmų, ir tai gali neatspindėti jos objektyvios nuomonės. Teismas vertino ir tai, kad sutuoktinis rūpinasi bendrosios nuosavybės teise priklausančiu sutuoktiniu turtu, o pretenzijų į sutuoktinės asmeninį turtą nereiškia.
Suinteresuotas asmuo G. G. atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį pakeisti ir panaikinti nutarties dalį, kuria S. S. globėju ir jai nuosavybės teise priklausančio turto administratoriumi paskirtas jos sutuoktinis S. S., ir S. S. globėju ir jai nuosavybės teise priklausančio turto administratoriumi paskirti G. G.. Nurodo, kad teismo nutartis keistina, nes yra nepagrįsta, neteisėta, pažeistos procesinės teisės normos, ko pasėkoje netinkamai pritaikyta materialinės teisės norma LR CK 3.242 str. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl globėjo ir administratoriaus kandidatūros, nesiėmė priemonių išsiaiškinti visų reikšmingų bylai aplinkybių (CPK 491 str. 2 d.), nors teismas tokio pobūdžio bylose turėtų būti aktyvus. Byloje buvo pateikta pažyma iš gydymo įstaigos, kad S. S. gali vykdyti globėjo funkcijas, tačiau iš paties S. S. sveikatos būklės teismas galėjo įsitikinti, kad jis praktiškai vienas negali paeiti ir pripažino, kad jam nustatytas specialus nuolatinės priežiūros poreikis, kuris nustatomas dėl didelių organizmo funkcijos sutikimų, nes jis yra be kojos, po dviejų infarktų, neturi inksto. Vien per 2009 metus pareiškėjas buvo gydomas: nuo 2009-02-18 iki 2009-02-27 KMUK, nuo 2009-03-01 d. iki 2009-03-17 Druskininkų sanatorijoje „Eglė“, 2009-03-26 VšĮ Kauno apskrities ligoninėje, nuo 2009-04-07 d. iki 2009-08-05 d. Raudonojo Kryžiaus slaugos ligoninėje. Todėl jam pačiam reikalinga kito asmens priežiūra, dėl ko jis negali tinkamai eiti nei globėjo, nei turto administratoriaus pareigų. Šių reikšmingų bylai aplinkybių teismas iki galo neištyrė, neišreikalavo iš Kauno miesto Centro poliklinikos S. S. medicininių dokumentų, patvirtinančių jam nustatytos specialios nuolatinės priežiūros poreikį. Todėl teismas nesilaikė LR CK 3.242 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nustatančių, kad skiriant asmenį globėju turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, t.y. ar asmuo turi galimybę įgyvendinti globėjo ir administratoriaus funkcijas. Teismas, skirdamas globėju pareiškėją, neatsižvelgė į Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento išvadą, bei paties pareiškėjo nuomonę posėdžio metu, kai jis sutiko, kad globėja būtų paskirta apeliantė, taip pat neatsižvelgė į jos paaiškinimus, kad S. S. yra jos pusseserė, kuri savo vaikų neturėjo ir ją užaugino kaip dukterį, todėl jas sieja labai glaudus ryšys. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo kandidatūra labiau tinkama dėl to, kad apeliantė nesutiko globoti S. S. savo namuose. Nurodo, jog ketina slaugyti S. S. jos namuose dėl to, kad jai tinkamesnė jos įprasta aplinka, be to, S. S. reikalinga nuolat vaikščioti, būti gryname ore, o ji gyvena 5- tame aukšte. Laiko, kad ji geriau atliktų turto administratorės pareigas negu pareiškėjas, kadangi jos sveikatos būklė, amžius leistų tinkamai pasirūpinti S. S. turtu, o teismas taip pat nustatė aplinkybę, kad ji nuolat rūpinosi asmeniniu S. S. turtu. Be to, ji rūpinosi S. S. gaunama pensija, sudarė sutartį su VšĮ „Amžiaus žiedas“, be to, pati S. S. pavedė jai rūpintis savo turtu. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad 2008 metų gegužės 08 d. S. S., dar būdama veiksni, surašė raštelį, kuriuo apeliantei pavedė rūpintis jos turtu. Be to, globotinė prieš 8 metus surašė testamentą, kuriuo visą turtą paliko apeliantei, todėl laiko, kad ji, kaip būsima S. S. turto paveldėtoja, yra suinteresuota to turto išsaugojimu, jo priežiūra, priešingai nei pareiškėjas, kuris S. S. mirus, būtų eliminuotas iš paveldėtojų rato. Aplinkybes, kad ji rūpinosi tiek S. S., tiek pačiu pareiškėju, o S. S. gulint VšĮ „Amžiaus žiedas“ ją nuolat lankė ir ja rūpinosi galėtų patvirtinti ir liudytojai, kurių ji neprašė apklausti todėl, kad advokatas nepaaiškino pareigos teikti šiuos įrodymus.
Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamentas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog skundo argumentai, kad pareiškėjo sveikatos būklė yra netinkama būti teisėtu neveiksnaus asmens atstovu, yra nepagrįsti. Fizinė negalia nelaikytina priežastimi, dėl kurios neįmanomas tinkamas globotinio teisių ir interesų gynimas bei atstovavimas. Apie asmens galimybę dėl sveikatos būklės vykdyti globėjo pareigas sprendžia medicinos žinių turintys specialistai (gydytojai), kurie savo išvadą pateikia teisės aktų reikalavimus atitinkančiame dokumente - medicininiame pažymėjime Nr. 046/a. Byloje yra pateiktas minėtas pažymėjimą (jo originalas buvo perduotas Kauno miesto apylinkės teismui į bylą dėl S. S. globos), kuriame nurodoma, jog dėl sveikatos būklės S. S. kitą asmenį globoti gali. Suinteresuoto asmens disponavimas globotinės pensija nelaikytinas privalumu. Kadangi S. S. serga kraujagysline demencija, jos raštelis, kuriuo ji pageidauja, kad ja rūpintųsi G. G., nelaikytinas jos valią išreiškiančiu įrodymu. Dėl ligos pobūdžio jai būtina priežiūra ištisą parą, todėl tai geriausiai užtikrina slaugos įstaiga. Mano, kad suinteresuotam asmeniui yra aktualūs tik turto tvarkymo klausimai.
Pareiškėjas S. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jis būdamas S. S. sutuoktiniu 51 metus ir gyvendamas tame pačiame bute tikrai gali pasirūpinti savo sutuoktine ir jos turtu. Jo sveikatos būklė leidžia pasirūpinti sutuoktine, ką nustatė ir gydytojai, ir jis niekada nekėlė jokių sąlygų dėl buvimo globėju. Atkreipia dėmesį į tai, kad G. G. nesutiko S. S. globoti namuose, todėl S. S. grįžus į namus ją globoti faktiškai turėtų būtent jis, nes jai reikia nuolatinės priežiūros, o G. G. turi šeimą, nuolatinį darbą, todėl negalėtų nuolat būti šalia. G. G. tik pasinaudodama S. S. sveikatos būkle savo naudai susidarė įvairius dokumentus (testamentą, įgaliojimą, prašymą globoti), dėl šių sudarytų sandorių panaikinimo jis ketina kreiptis į teismą. Mano, kad G. G. siekdama, kad ji būtų paskirta S. S. globėja, iš esmės siekia savanaudiškų tikslų.
Atskirasis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Skundžiamąja Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl globėjo paskyrimo teismo sprendimu pripažintam neveiksniam asmeniui. Tokių bylų nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXX skyrius, o konkrečiai imant šio skyriaus trečiasis skirsnis. Suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 491 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kadangi nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos reikalingo asmens teisės, nes neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, taip pat netinkamai taikė CK 3.242 straipsnio 3 dalies reikalavimus, numatančius tam tikrus reikalavimus globėjui. Kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų reikalavimų. CPK 491 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ar rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai. Tai neabejotinai reiškia, kad teismas šiuo atveju turi būti aktyvus, siekdamas, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tai įtvirtina ir CPK 443 straipsnio, numatančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 8 dalis, kurioje numatyta, kad nagrinėjantis bylą šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tačiau kolegija daro išvadą, jog teismas išsiaiškino visas reikšmingas bylai aplinkybes ir nepažeidė jokių procesinės teisės normų, konkrečiai numatytų CPK 506-507 straipsniuose, reikalavimų, taip pat CK 3.242 straipsnio 3 dalies reikalavimų. CK 3.242 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino aplinkybių, susijusių su globėju paskirto S. S. fizinėmis galimybėmis įgyvendinti globėjo funkcijas, kadangi S. S. tokių galimybių neturi dėl savo sveiktos būklės. Tačiau teismas nustatė, kad S. S. galimybės dėl jo sveikatos būklės vykdyti kito asmens globą yra patvirtintos gydytojų konsultacinės komisijos išduotu pažymėjimu (forma Nr. 046/a, b.l. 47), kuris turi didesnę įrodomąją reikšmę ir kurio duomenys nėra paneigti kitais rašytiniais įrodymais, o liudytojų parodymais jų paneigti negalima (CPK 199 straipsnio 2 dalis). Pažyma yra išduota gydytojų komisijos, ji atitinka CPK 506 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, todėl abejoti ją išdavusių asmenų kompetencija ir jos pagrįstumu nėra jokio pagrindo. Be to, globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis), ir tai jokiu būdu nereiškia vien slaugos, esminę reikšmę šiuo atveju turi globotinio interesų gynimas ir atstovavimas globotiniui. Vertinant, ar pareiškėjas S. S. gali atlikti globėjo funkcijas, yra svarbi byloje nustatyta faktinė bylos aplinkybė, kad globos reikalingas asmuo šiuo metu yra globojamas ir slaugomas VšĮ „Amžiaus žiedas“ Alzheimerio globos namuose (b.l. 44-45), kur neabejotinai jam suteikiama nuolatinė, specializuota ir aukštos kokybės slauga, kurios negalėtų užtikrinti bet kuris fizinis asmuo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į suinteresuoto asmens G. G. poziciją, jog ji S. S. galėtų globoti tik jos pačios namuose, ją lankydama tris kartus per savaitę, ir neturi galimybių ją globoti savo namuose. Tai reiškia, kad atsisakius specializuotos globos įstaigos teikiamų paslaugų, G. G. slaugos ir globos pareigas vykdytų ribotai, ir tokiu atveju globa tektų kartu gyvenančiam sutuoktiniui, nes globos reikalingo asmens sveikatos sutrikimas yra tokio lygio, kad jam reikalinga nuolatinė priežiūra visą parą.
Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog pagrindą panaikinti nutartį sudaro tai, kad teismas neatsižvelgė į Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento išvadą (b.l. 12-13, 92-93), kuria buvo siūloma ją skirti S. S. globėja, o turto administratoriumi sutuoktinį S. S.. Tačiau ši išvada vertintina, kaip ir kiti byloje surinkti įrodymai (CPK 177, 185 straipsniai), o pirmosios instancijos teismo išvada S. S. globėju skirti jos sutuoktinį S. S. yra pagrįsta kitais byloje surinktais ir nustatyta tvarka ištirtais įrodymais. Be to, suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamentas teismo sprendimu padarytos išvados neginčija, o atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutarties nekeisti, kas patvirtina, kad prieštaravimo šios institucijos pozicijai iš esmės nėra.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis įvertinus globos reikalingo asmens raštu pareikštą nuomonę dėl gobėjo paskyrimo civilinėje byloje Nr. 2-2189-848/2010 (b.l. 60, 68) dėl S. S. pripažinimo neveiksnia, t.y. kad jos globėja būtų paskirta G. G.. Vien ta aplinkybė, kad S. S. šių rašytinių dokumentų surašymo metu dar nebuvo pripažinta neveiksnia (sprendimas pripažinti ją neveiksnia priimtas 2010 m. lapkričio 18 d.), nereiškia, kad S. S. tuo metu neturėjo psichikos sutrikimų. Pirmosios instancijos teismas, nesiremdamas S. S. nuomone dėl globėjo paskyrimo, išreikšta nurodytoje byloje, šią savo išvadą pilnai pagrindė nurodytoje byloje esančiais įrodymais, todėl kolegija, pritardama šiai išvadai, to nekartoja.
S. S. testamento G. G. surašymas nėra aplinkybė, tiesiogiai susijusi su šios bylos dalyku, ir nepaneigia globėju paskirto S. S. gebėjimų tvarkyti globotinės turtą, ypač, kai dalis šio yra turto valdoma bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Suinteresuotas asmuo G. G., keldama tam tikrus turtinius klausimus, iš esmės tik patvirtina savo suinteresuotumą būti S. S. globėja.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o nutartis nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens G. G. pareiškėjui S. S. 500 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkė: Nijolia Indreikienė
Kolegijos teisėjai: Galina Blaževič
Virginija Gudynienė