Administracinė byla Nr. A-632-756/2018

        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-61613-2016-5

        Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S) 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja A. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. P-141 „Dėl tarnybinės nuobaudos Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorei A. G.“ ir jo pagrindu paskirtą drausminę nuobaudą – kvalifikacinio rango pažeminimą (toliau – ir 2016 m. kovo 22 d. įsakymas Nr. P-141); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. P-147 „Dėl kvalifikacinio rango pažeminimo“ (toliau – ir 2016 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. P-147).

2.       Pareiškėja skunde paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog padarė 9 tarnybinius pažeidimus: vienas pažeidimas konstatuotas dėl to, kad pareiškėja, organizuodama, kontroliuodama Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Panevėžio valdyboje atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-00410-12 ir jam vadovaudama, ne kartą pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, buvo šališka ir piktnaudžiavo suteiktais įgaliojimais. Žinodama, kad 2014 m. gruodžio 19 d. įsiteisėjo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (toliau – ir ONKTD) vyriausiojo prokuroro I. M. 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimas nutraukti dalį ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00410-12 D. D. atžvilgiu dėl 2012 m. gruodžio 27 d. pranešime apie įtarimą D. D. inkriminuotų nusikaltimų ir kitų nusikalstamų veiksmų, siekdama neteisėto D. D. baudžiamojo persekiojimo, nepaisydama pamatinio teisės non bis in idem (lot. negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo ir slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo teisėtumo ir proporcingumo principo: 1) 2015 m. liepos mėn. suderino su STT Panevėžio valdybos vyr. tyrėju E. D. naujo 2015 m. liepos 17 d. pranešimo apie įtarimą D. D. dėl tų pačių nusikalstamų veiksmų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tekstą ir siekė, kad šis pranešimas apie įtarimą būtų įteiktas D. D.; 2) 2015 m. rugpjūčio 13 d. pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismui neteisėtą prašymą paskirti D. D. slaptą sekimą, neinformuodama teismo apie tai, kad 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimu dalis ikiteisminio tyrimo D. D. atžvilgiu nutraukta; 3) 2015 m. rugpjūčio 13 d. priėmė neteisėtą nutarimą paskirti laikiną D. D. nuosavybės teisės apribojimą, uždrausdama disponuoti jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu; 4) 2015 m. spalio 20 d. nutarimu nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00410-12 neteisėtai atskyrė ikiteisminį tyrimą Nr. 06-7-00008-15 D. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.

3.       Septyni pažeidimai konstatuoti 2016 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. P-141  2, 3, 4, 5, 7, 8, 9 punktuose dėl to, kad A. G., organizuodama, kontroliuodama STT Panevėžio valdyboje atliekamus ikiteisminius tyrimus Nr. 07-1-00408-13, Nr. 07-1-00409-13, Nr. 07-1-00412-13, Nr. 07-1-00413-13, Nr. 07-1-00413-14, Nr. 07-1-00417-14, Nr. 07-1-00418-14 ir jiems vadovaudama prokuroro pareigas atliko netinkamai, neužtikrino, kad šie ikiteisminiai tyrimai būtų atlikti išsamiai ir per trumpiausią laiką ir nebūtų vilkinami, nepriėmė sprendimų dėl tyrimų krypties ir apimties, kai ikiteisminiai tyrimai užsitęsė, neapibrėžė tyrimų dalyko, krypties ir jo ribų. Prašymuose pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą A. G. nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų dėl tariamų sąsajų su kitais ikiteisminiais tyrimais.

4.       Pažeidimas konstatuotas 2016 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. P-141 6 punkte dėl to, kad A. G. ikiteisminiame tyrime Nr. 07-1-00406-14 2015 m. liepos 31 d. priėmė nutarimą, kuriuo iš ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00406-14 atskyrė ikiteisminį tyrimą, bet šio atskirto tyrimo nustatyta tvarka neužregistravo Informacinėje prokuratūros sistemoje ir Nusikalstamų veikų žinybiniame registre, o neregistruotą atskirtą tyrimo medžiagą pridėjo prie ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00409-14, nors tokios tyrimų atskyrimo ir sujungimo tvarkos nei įstatymai, nei jų įgyvendinamieji teisės aktai nenumato.

5.       Dėl generalinio prokuroro 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. P-141 pripažinto tyčinio non bis in idem principo pažeidimo, pareiškėja paaiškino, kad 2016 m. kovo 22 d. įsakyme nurodytas veiksmų, pripažintų tarnybiniu pažeidimu, laikotarpis (nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. spalio 20 d.) neatitinka laikotarpio, kuriuo D. D. buvo persekiojama dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje. Aplinkybė, kad teismui pateikdama 2015 m. rugpjūčio 13 d. prašymą dėl D. D. slapto sekimo, neinformavo teismo apie tai, kad 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimu dalis ikiteisminio tyrimo D. D. atžvilgiu nutraukta, kuri pripažinta kaip sudedamoji tarnybinio pažeidimo dalis, nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis. 2015 metų liepos – spalio mėnesį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 07-1-00410-12 priimdama sprendimus D. D. atžvilgiu buvo įsitikinusi šių sprendimų teisingumu ir teisėtumu. 2014 m. rugsėjo 19 d. aukštesnysis prokuroras priimdamas sprendimą nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį D. D. atžvilgiu, nenutraukė tyrimo dėl galimo 2010 m. rugsėjo 22 d., 2010 m. gruodžio 10 d., 2011 m. kovo 23 d., 2011 m. liepos 14 d. įvykdymo ataskaitų – darbų atlikimo aktų, klastojimo, nes, pirma, šios faktinės aplinkybės, nebuvo nurodytos 2012 m. gruodžio 27 d. pranešime apie įtarimą, kurio nepagrįstumą konstatavo 2014 m. rugsėjo 19 d. aukštesnysis prokuroras nutraukdamas ikiteisminį tyrimą ir, antra, 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarime nebuvo aprašyti ir įvertinti įtariamųjų M. B., R. A. Č., D. Š. parodymai, duoti būtent apie D. D. dalyvavimą surašant šiuos LKF dokumentus.

6.       Pareiškėja rėmėsi teismų praktika, kurioje vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija, laikomasi nuostatos, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Procesas D. D. atžvilgiu dėl dokumentų klastojimo ir panaudojimo (ne tapačių veiksmų), kvalifikuojamas pagal kitą straipsnį, nei tos veikos, dėl kurių ikiteisminis tyrimas nutrauktas, esant neįvertintoms aplinkybėms, atitinkamai su EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, yra teisėtas ir nepažeidžiantis non bis in idem principo. Tai, kad pareiškėjos sprendimai, susiję su D. D. baudžiamuoju persekiojimu dėl dokumentų klastojimo vėliau buvo panaikinti, nesudaro pagrindo vienareikšmiai konstatuoti pareiškėjos kaltę.

7.       Nurodė, jog tarnybinio patikrinimo 2016 m. kovo 10 d. išvadoje Nr. 17.9-1666 (toliau – ir Išvada) ir 2016 m. kovo 22 d. įsakyme Nr. P-141 nebuvo įvertinta, kad pareiškėja apie planuojamą įteikti pranešimą apie įtarimą D. D. dėl dokumentų klastojimo po 2015 m. vasario 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties asmeniškai kalbėjo su tuometiniu generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas ėjusiu D. R., kuris priekaištų dėl galimo dvigubo persekiojimo draudimo principo pažeidimo neišsakė. Taip pat nėra nurodyta, kokiais duomenimis remiantis konstatuota, jog pateikdama 2015 m. rugpjūčio 13 d. prašymą dėl D. D. slapto sekimo, neinformavo teismo, kad 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimu dalis ikiteisminio tyrimo D. D. atžvilgiu nutraukta. Teigė, kad kreipiantis į teismą dėl slapto sekimo, ikiteisminio tyrimo teisėjai D. V. buvo pateikta visa reikalinga šiam sprendimui priimti medžiaga, todėl sudaryta komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti (toliau – ir Komisija), atlikdama patikrinimą privalėjo patikrinti nurodytas aplinkybes ir sutinkamai su Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų, patvirtintų generalinio prokuroro 2014 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1-86 (toliau – ir Nuostatai), 18.2 ar 18.6 punktu kreiptis į teisėją raštu ir apklausti apie šias svarbias aplinkybes, tačiau to nepadarė.

8.       Komisija atlikdama patikrinimą visiškai nevertino įsiteisėjusių Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. ir 2015 m. spalio 5 d. nutarčių dėl nušalinimo, o generalinis prokuroras šios klaidos taip pat neištaisė. 2015 m. rugpjūčio 27 d. ir 2015 m. spalio 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė visiškai kitokius sprendimus nei 2015 m. rugsėjo 23 d. ir 2015 m. spalio 13 d. Panevėžio apygardos teismas.

9.       Nurodo, kad priėmė sprendimą atskirti tyrimą D. D. atžvilgiu, nes nebuvo pagrindo konstatuoti, kad D. D. atžvilgiu vykdomas dvigubas persekiojimas. Teigė, jog  skundo padavimas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK), savaime nesustabdo veiksmų ir sprendimų priėmimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje.

10.       2016 m. kovo 22 d. įsakyme neįvertinti pareiškėjos veiksmai, jog ji ėmėsi priemonių, kad teismo nutartyse vienareikšmiai konstatuoti pažeidimai būtų pašalinti: 2015 m. spalio 13 d. Panevėžio apygardos teismui panaikinus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir atitinkamai jos 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą, pareiškėja gavusi šią nutartį nedelsdama 2015 m. spalio 15 d. priėmė nutarimą panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą D. D..  

11.       Pažymėjo, kad teismų nutartys, konstatavusios, jog procesas D. D. atžvilgiu byloje Nr. 07-1-00410-12 vyksta dėl iš esmės tų pačių veiksmų, dėl kurių baudžiamasis procesas 2014 m. rugsėjo 19 d. nutrauktas, buvo priimtos po to, kai teismams buvo pateiktas 2015 m. liepos 20 d. Generalinės prokuratūros ONKTD vyriausiojo prokuroro I. M. tarnybinis pranešimas Nr. 17-9-2647. Taigi pareiškėjos veiksmai, kurie tik 2016 m. kovo 22 d. įsakymu buvo konstatuoti kaip tarnybinis pažeidimas ONKTD vyr. prokuroro I. M. tarnybiniu pranešimu Nr. 17-9-2647, net nepradėjus tarnybinio patikrinimo, jau buvo įvardinti kaip pažeidžiantys imperatyvius BPK reikalavimus.

12.       Pareiškėja nurodė jog neatliktas visapusiškas duomenų vertinimas patvirtino galimą komisijos šališkumą. Teigė, jog nurodė, apie akivaizdžius komisijos pirmininko ­– Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento (toliau – ir BPD) vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Z. B. neprocesinius ryšius su D. D. advokatu A. M., buvusiu Generalinės prokuratūros ONKTD prokuroru, taip pat apie jo bei kitų komisijos narių Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokurorių O. Z. ir L. P. sąsajas su D. D. vyru – M. D., taip pat buvusiu Generalinės prokuratūros ONKTD prokuroru. Prašė, kad prokurorė L. P. nusišalintų (būtų nušalinta) ir kaip asmuo, galintis suteikti vertingos informacijos, būtinos objektyviam tarnybiniam patikrinimui, tačiau prašymas buvo netenkintas. Pažymėjo, kad 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. P-141 konstatuotas slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo teisėtumo ir proporcingumo principo pažeidimas tarnybinio patikrinimo išvadoje paremtas tik komisijos manymu.

13.        BPK 142 straipsnis leidžia paskelbti įtariamojo paiešką, kai nežinoma įtariamojo buvimo vieta, tačiau neįpareigoja to daryti kiekvienu atveju, nežinant įtariamojo buvimo vietos. Slaptą sekimą taikyti siekiant nustatyti mobiliojo ryšio telefono aparato tikslią buvimo vietą realiu laiku leidžia Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-383 patvirtintų rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese (toliau – ir Rekomendacijos dėl kriminalinės žvalgybos įstatymo) 67 punktas.

14.       Nepagrįstas teiginys, kad tarnybinis pažeidimas, susijęs su D. D. neteisėtu persekiojimu buvo tęstinis ir vyko nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. spalio 20 d. D. D. pranešimas apie įtarimą buvo surašytas 2015 m. liepos 17 d., o į apklausą ji telefonu buvo kviečiama prieš pranešimo apie įtarimą surašymą. D. D. persekiojimas buvo pradėtas 2015 m. liepos 14 d., o 2016 m. kovo 22 d. įsakyme Nr. P-141 nurodytas laikotarpis nuo 2014 m. gruodžio 19 d. yra nepagrįstas jokiais argumentais. Be to iš ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-00410-12 atlikusio STT Panevėžio valdybos vyriausiojo tyrėjo E. D. tarnybinio pranešimo Nr. 4-09-321 matyti, kad nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. be veiksmų, kurie buvo atliekami su D. D., buvo atliekami ir kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Nuo 2015 m. spalio 5 d. ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-00410-12 užsitęsė dėl įtariamojo M. B. gynėjo advokato G. Č. skundo nagrinėjimo, kurį atmetus, advokatas kreipėsi į teismą. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartimi atmetė minėtą advokato skundą dėl pareiškėjos nutarimo. Ši nutartis Panevėžio apygardos prokuratūroje gauta 2015 m. spalio 20 d. ir ši nutartis lėmė sprendimą atskirti ikiteisminį tyrimą D. D. atžvilgiu ir užbaigti tyrimą Nr. 07-1-00410-12. Be to, 2015 m. spalio 20 d. nutarimu atskyrė tyrimą Nr. 06-7-00008-15 ir tą pačią dieną – 2015 m. spalio 20 d. sprendimu baigė tyrimą Nr. 07-1-00410-12.

15.       Dėl generalinio prokuroro 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. P-141 pripažinto vilkinimo ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 07-1-00408-13, Nr. 07-1-00409-13, Nr. 07-1-00412-13, Nr. 07-1-00413-13, Nr. 07-1-00418-14, Nr.07-1-00413-14, Nr. 07-1-00417-14 pareiškėja nurodė, jog šiuose tyrimuose veiksmai savalaikiai nevyko ne dėl pareigūnų nekompetencijos ar tyčinio tyrimų vilkinimo, o dėl kitų priežasčių: dėl darbo krūvio kitose tyrėjo atliekamuose tyrimuose, dėl pareiškėjos ir pareigūno darbo krūvio bei siekiant nepakenkti kitiems ikiteisminiams tyrimams ir vykdomai kriminalinei žvalgybai. Generalinis prokuroras nevertino pareiškėjos darbo krūvio, apsiribodamas formaliu Komisijos atliktų darbų paskaičiavimu tyrimuose, be to Komisija nevertino tyrimų sudėtingumo, tiriamų veikų ir įtariamųjų skaičiaus, tai jog ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami kitoje vietovėje nei STT patalpos.  

16.       Pareiškėją paskyrus į ONKTS prokurorės pareigas, penkiose jai perduotose bylose  nebuvo atlikta jokių viešo pobūdžio veiksmų. Pareiškėja nustatė, kad tyrimas Nr. 07-1-00405-13 pradėtas 2013 m. balandžio 26 d. dėl veikų, galimai padarytų dar 2009 metais, todėl buvo nuspręsta pradėti veiksmus būtent šioje byloje. Komisija, atlikdama tarnybinį patikrinimą, neįvertino ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 07-1-00413-14 sudėtingumo. Apie didelį darbo krūvį pareiškėja informavo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiąją prokurorę, taip pat prašė spręsti klausimą dėl galimybės šį tyrimą perduoti Generalinei prokuratūrai. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės prašymas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00413-14 kontrolės bei atlikimo perėmimo išspręstas 2015 m. lapkričio 5 d.

17.       2016 m. kovo 22 d. įsakyme Nr. P-141 nurodyta, kad pažeidimai ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 07-1-00408-13, Nr. 07-1-00409-13, Nr. 07-1-00412-13,Nr. 07-1-00413-13 prasidėjo nuo 2013 m. lapkričio 28 d. ir tęsėsi iki 2015 m. spalio 13 d. Vyriausioji prokurorė, žinodama, kad ikiteisminio tyrimo terminus medžiagose Nr. 07-1-00409-13, Nr. 07-1-00412-13 ir Nr. 07-1-00413-13 suintensyvinti nėra galimybės dėl žmogiškųjų resursų trūkumo, šio klausimo aukštesniu lygiu nekėlė. Ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas medžiagoje Nr. 07-1-00417-14 galėjo pakenkti kriminalinės žvalgybos tyrimui. Ikiteisminio tyrimo veiksmų atidėjimą lėmė ir tai, kad STT Panevėžio valdybos pareigūnai klausimais, susijusiais su A. Š., bendravo su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.

18.       Dėl nutarimo atskirti medžiagą iš bylos Nr. 07-1-00406-14 ir prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 07-1-00409-14 visiškai nepasisakyta, kad tokios medžiagų atskyrimo ir sujungimo tvarkos nei įstatymai nei įgyvendinamieji teisės aktai nedraudžia. Nei BPK, nei generalinio prokuroro įsakyme nesant draudimo vienu sprendimu atskirti ikiteisminį tyrimą iš vienos ikiteisminio tyrimo bylos ir tuo pačiu prokuroro procesiniu sprendimu tokį atskirtą ikiteisminį tyrimą sujungti su kita ikiteisminio tyrimo byla, konstatavimas, jog pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą yra nepagrįstas.

19.       Iš Išvados Nr. 17.9-1666 nėra matyti, kad Komisija būtų vertinusi 2015 m. gruodžio 18 d. išvadą Nr. 17.10-1768. Generalinis prokuroras, priimdamas 2016 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. P-141 taip pat nevertino Generalinės prokuratūros ONKTD prokuroro J. L. 2015 m. gruodžio 18 d. išvados Nr. 17.10-1768, ir rėmėsi išimtinai tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytais duomenimis.  Generalinis prokuroras nemotyvavo ir kitų savo sprendimų.

20.        Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir Generalinė prokuratūra, atsakovas) su skundu nesutiko. Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės šiuo atveju aiškiai įrodo sąmoningą ir priešingą teisei pareiškėjos veikimą, t. y. ji, žinodama apie jai privalomą vykdyti įsiteisėjusį aukštesniojo prokuroro 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimą nutraukti baudžiamąjį procesą D. D. atžvilgiu, šį sprendimą ignoravo, jo nepaisė ir toliau aktyviai veikė, vykdydama D. D. baudžiamąjį persekiojimą, nors prokuroro I. M. 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarime buvo aiškiai argumentuota, kad D. D. veiksmuose nenustatyti nei jai inkriminuotų, nei kokių nors kitų baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų požymiai. Tokie aiškiai neteisėti prokurorės veiksmai buvo tęsiami ir po Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. ir 2015 m. spalio 13 d. nutarčių, kuriose teismas pripažino, kad ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-00410-12 atlikę STT Panevėžio valdybos pareigūnai ir šį ikiteisminį tyrimą organizavę bei jam vadovavę Panevėžio apygardos prokurorai neteisingai vertino ikiteisminio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatų taikymu D. D. atžvilgiu. Pažymėjo, kad prokuroras, nesutikdamas su aukštesniojo prokuroro priimtu sprendimu turi vadovautis Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 14 straipsnio 2 ir 3 dalimis.

21.       Pareiškėjos argumentas, kad turėjo būti nurodytas laikotarpis nuo 2015 m. liepos 14 d. (kai D. D. pranešta atvykti į apklausą) iki 2015 m. rugpjūčio 13 d. (kai ji buvo apklausta), yra nepagrįstas, nes 2016 m. kovo 22 d. įsakyme Nr. P-141 tarnybinis pažeidimas apibūdintas ne tik kaip pareiškėjos veiksmai, bet ir kaip siekimas neteisėto D. D. baudžiamojo persekiojimo, kuris turėjo būti nedelsiant nutrauktas po prokuroro I. M. 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimo priėmimo. Šio nutarimo nuostatų pareiškėja nepripažino, jo nevykdė, t. y. neatsisakė siekimo patraukti D. D. baudžiamojon atsakomybėn, ir neteisėtai jį realizavo kartu su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, kurių veiksmų teisėtumą pati privalėjo kontroliuoti. Neteisėto D. D. baudžiamojo persekiojimo laikotarpis tęsėsi iki 2015 m. spalio 20 d. Šis sprendimas motyvuotas siekimu įgyvendinti BPK 1 straipsnio nuostatą bei išvengti galimo šališkumo. Tačiau 2015 m. spalio 20 d. prokurorė A. G. priėmė dar nutarimą atskirti nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-410-12 ikiteisminį tyrimą Nr. 06-7-00008-15 D. D. atžvilgiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, siekdama ją ir toliau persekioti šiame atskirtame ikiteisminiame tyrime.

22.       Pareiškėjos surašytame 2015 m. rugpjūčio 13 d. prašymo paskirti D. D. slaptą sekimą tekste nėra duomenų apie tikrą D. D. statusą ikiteisminiame tyrime (kad ikiteisminis tyrimas D. D. atžvilgiu nutrauktas). Priešingai, šiame prašyme nurodyta, kad D. D. yra įtariamoji ir jai surašytas patikslintas įtarimas, kurį būtina įteikti, taip pat kad jai būtina paskelbti nutarimą laikinai apriboti nuosavybės teises.

23.       Pareiškėja šiuo atveju nepagrįstai remiasi Rekomendacijų dėl kriminalinės žvalgybos įstatymo 67 punktu, nes šis punktas detalizuoja BPK 160 straipsnio „Slaptas sekimas“ taikymą, o slaptas sekimas – tai yra slaptas asmens ar objekto stebėjimas, siekiant per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju ir prokurorė, ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai siekė kito tikslo – įteikti D. D. pranešimą apie įtarimą, ją apklausti, t. y. atlikti su D. D. konkrečius proceso veiksmus, todėl ši procesinė prievartos priemonė (slaptas sekimas) negalėjo būti paskirta. Baudžiamajame procese šiam tikslui yra numatytos kitos priemonės (BPK 142 straipsnis). 

24.       2014 m. lapkričio 18 d. pranešimas apie įtarimą D. D. buvo surašytas dar nesant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. (teisėjo P. Karvelio) ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. (teisėjos V. Š.) nutarčių dėl prokuroro I. M. 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimo pagrįstumo. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos cituojamose žemesnės instancijos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. ir 2015 m. spalio 5 d. nutartyse ir prokuroro M. R. nutarime esantys teiginiai šiuo atveju neturi viršenybės prieš aukštesnio, t. y. Panevėžio apygardos teismo vėliau priimtus sprendimus, išdėstytus 2015 m. rugsėjo 23 d. ir 2015 m. spalio 13 d. nutartyse. Nors šie sprendimai buvo priimti nagrinėjant kitus su ikiteisminiu tyrimu Nr. 07-1-00410-12 susijusius klausimus, tačiau juose aukštesnis teismas pasisakė dėl viso baudžiamojo proceso ir D. D. baudžiamojo persekiojimo teisėtumo bei pagrįstumo ir konstatavo principo non bis in idem pažeidimą.

25.       Teigė, kad advokatas A. M. ir D. D. vyras M. D. yra buvę Generalinės prokuratūros ONKTD prokurorai, tačiau pažymėjo, kad jie buvo kituose nei Komisijos nariai Z. B., O. Z. ir L. P., Generalinės prokuratūros padaliniuose, o visi pareiškėjos pateikti argumentai dėl Komisijos (iš Z. B., L. P. ir O. Z.) galimo šališkumo aptarti generalinio prokuroro pareigas ėjusio generalinio prokuroro pavaduotojo D. R. 2015 m. gruodžio 10 d. motyvuotame sprendime netenkinti pareiškėjos prašymo dėl Komisijos nušalinimo.

26.       Pažymėjo, jog pareiškėja nesiėmė veiksmų, kuriais būtų reaguojama į nesavalaikį tyrimo veiksmų atlikimą; ji nuolaidžiavo situacijoje, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai po kelis mėnesius neatlikdavo seniai suplanuotų, su prokurore suderintų planuose ir jos prašymuose dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo numatytų tyrimo veiksmų. Apibendrinus pažeidimus visuose ikiteisminiuose tyrimuose matyti, kad juose jokie veiksmai nebuvo atliekami nuo 6 iki 17 mėnesių, t. y. veiksmų neatlikimo laikotarpiai yra ilgesni net už įstatymų leidėjo numatytą optimalų viso ikiteisminio tyrimo terminą dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, ir tai neatitinka jokių protingumo kriterijų.

27.       Nenustatyta, kad apie darbo organizavimo problemas prokurorė būtų informavusi STT Panevėžio valdybos, STT centrinės įstaigos vadovus, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja apie „žmogiškųjų resursų trūkumą“ arba apie savo per didelį darbo krūvį, trukdantį tinkamai atlikti savo pareigas, būtų informavusi ir Panevėžio apygardos vyriausiąją prokurorę, prašiusi STT Panevėžio valdyboje tiriamas bylas perduoti į kitas ikiteisminio tyrimo įstaigas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo krūviai neturi lemiamos reikšmės prokuroro veiklos vertinimui. Pareiškėjos pažeidimai šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji visiškai nereagavo į ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveikimą.

28.       Pareiškėjos teiginys, kad kai kuriose bylose reikėjo atlikti dokumentų vertimą iš užsienio kalbų ir dėl to ikiteisminiai tyrimai užsitęsė, vertintinas kritiškai. Be to, pasiūlymas Generalinei prokuratūrai perimti ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00413-14 kontrolę buvo pateiktas 2015 m. lapkričio 5 d. (t. y. jau po tarnybinio patikrinimo dėl vilkinimo pradėjimo), todėl ši aplinkybė nėra reikšminga. Panevėžio apygardos prokuratūros vadovo pranešimu, pareiškėjos darbo krūvis tikrinamuoju laikotarpiu buvo proporcingas kitų prokuratūros prokurorų darbo krūviui, ji nesikreipė į vadovus dėl per didelio darbo krūvio, trukdančio tinkamai atlikti pareigas.

29.       Dėl tarnybinio pažeidimo, pasireiškusio medžiagos atskyrimu iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 07-1-00406-14 ir jos prijungimu prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 07-1-00409-14, pažymėjo, kad tarnybiniu pažeidimu 2016 m. kovo 22 d. įsakyme Nr. P-141 pripažintas ne tyrimo atskyrimo faktas ir (ar) jo nepagrįstumas, bet šio proceso sprendimo tvarkos (procedūros) pažeidimas, t. y. tai, kad prokurorė atskirto tyrimo nustatyta tvarka neįregistravo Informacinėje prokuratūros sistemoje ir Nusikalstamų veikų žinybiniame registre.

30.       Generalinis prokuroras tarnybinės nuobaudos skyrimo motyvus išsamiai išdėstė 2016 m. kovo 22 d. motyvuotame sprendime Nr. 17.9.-1911. Kvalifikacinio rango pažeminimas yra tik trečia pagal sunkumą tarnybinė nuobauda iš penkių galimų. Sprendime paminėjęs pareiškėjos teigiamą charakteristiką bei paskatinimus, generalinis prokuroras formaliai nepripažino esant jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių o nurodytus duomenis įvertino kaip pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes.

II.

31.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjos A. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

32.       Teismas nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. Generalinė prokuratūra pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos galimai padaryto tarnybinio pažeidimo ikiteisminiame tyrime Nr. 07-1-00410-12 (t. 4, b. l. 2-3); 2015 m. spalio 12 d. pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS vyriausiojo prokuroro M. R. galimai padarytų tarnybinių pažeidimų ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 07-1-00408-13, Nr. 07-1-00409-13, Nr. 07-1-00412-13, Nr. 07-1-00413-13, Nr. 07-1-00406-14, Nr. 07-1-00413-14, Nr. 07-1-00417-14, Nr. 07-1-00418-14; 2015 m. lapkričio 6 d. pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos galimai padarytų tarnybinių pažeidimų ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 07-1-00410-12 ir Nr. 06-7-00008-15; 2015 m. lapkričio 27 d. pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos galimai padarytų tarnybinių pažeidimų, nurodytų pareiškėjo M. B. 2015 m. lapkričio 20 d. skunde Nr. 5.6.-4189. Šie tarnybiniai patikrinimai generalinio prokuroro pavaduotojo, ėjusio generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. spalio 13 d., 2015 m. lapkričio 10 d. ir 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimais sujungti į vieną tarnybinį patikrinimą, patikrinimo terminas pratęstas iki 2016 m. kovo 10 d. (IV t., b. l. 32–33, 40–42, 43–44, 45–46).

33.       Tarnybinio patikrinimo rezultatai išdėstyti 2016 m. kovo 10 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 17.9-1666, kurioje pasiūlyta skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – papeikimą (III t., b. l. 48–197). Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji prokurorė 2016 m. kovo 18 d. teikimu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Nr. 17.9-1840 (toliau – ir Teikimas) generaliniam prokurorui, be kita ko, pasiūlė pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą ir skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (I t., b. l. 34–201, III t., 30-46). Generalinis prokuroras 2016 m. kovo 22 d. sprendimu iš dalies nepritarė teikimui Nr. 17.9-1911, pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, nusprendė taikyti pareiškėjai tarnybinę atsakomybę ir skirti jai tarnybinę nuobaudą – kvalifikacinio rango pažeminimą (III t., b. l. 26–29). Generalinis prokuroras 2016 m. kovo 22 d. įsakymu P-141 pripažino, kad prokurorė A. G. padarė tarnybinį pažeidimą ir skyrė tarnybinę nuobaudą – kvalifikacinio rango pažeminimą (I t., b. l. 20–28). Generalinis prokuroras 2016 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. P-147, vadovaudamasis 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. P-141 nustatė pareiškėjai vietoj turėto vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinio rango skirti vyresniojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą (I t.,  b. l. 29).

34.       Teismas šiuo atveju turi nustatyti, ar atliekant tarnybinį patikrinimą buvo tinkamai surinkta ir įvertinta medžiaga, ar pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, ar jai paskirta nuobauda atitinka proporcingumo kriterijus. Teismas pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nr. A146-1368/2010; Nr. A520-2635/2012 nutartis).

35.       Teismas, vertindamas generalinio prokuroro 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. P-141 pripažinto non bis in idem (lot. negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo pažeidimą, nustatė, jog 2014 m. rugsėjo 19 d. Generalinės prokuratūros ONKTD vyriausiasis prokuroras I. M. priėmė nutarimą D. D. atžvilgiu nutraukti ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00410-12 dalį. Šiame nutarime nebuvo konstatuota, kad D. D. veiksmuose nenustatyti nei jai inkriminuotų, nei kokių nors kitų baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų požymiai. Generalinio prokuroro pavaduotojas D. R. 2014 m. spalio 29 d. nutarimu panaikino Generalinės prokuratūros ONKTD vyriausiojo prokuroro I. M. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-00410-12 D. D. atžvilgiu (VII t., b. l. 23–29). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi panaikino generalinio prokuroro pavaduotojo D. R. 2014 m. spalio 29 d. nutarimą (VII t., b. l. 66–68). Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi generalinio prokuroro pavaduotojo D. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties paliko nenagrinėtą (VII t., b. l. 72–73).

36.       2015 m. liepos 17 d. STT Panevėžio valdybos vyriausiasis specialistas E. D. D. D. surašė naują pranešimą apie įtarimą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (VII t., b. l. 74–78), kuris D. D. buvo įteiktas 2015 m. rugpjūčio 17 d. 2015 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėja Panevėžio apylinkės teismui pateikė prašymą dėl D. D. slapto sekimo (VII t., b. l. 114–115).

37.       Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą ir leido atlikti D. D. slaptą sekimą vienos dienos, t. y. 2015 m. rugpjūčio 14 d. laikotarpiu, siekiant nustatyti telekomunikacijų galinio įrenginio – D. D. naudojamo mobiliojo ryšio telefono aparato tikslią buvimo vietą realiu laiku tam panaudojant technines priemones (VII t., b. l. 116–117). 2015 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėja išsiuntė STT Panevėžio valdybai vykdymui Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, pavedė, nustačius D. D. buvimo vietą, įteikti šaukimą, pranešimą apie įtarimą ir supažindinti su nutarimu laikinai apriboti nuosavybės teises, šių proceso veiksmų atlikimą fiksuoti vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis (VII t., b. l. 118). 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu pareiškėja iki 2015 m. spalio 9 d. apribojo D. D. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (butą, žemės sklypą), uždraudžiant disponuoti šiuo nekilnojamuoju turtu (VII t., b. l. 150–152). 2015 m. rugpjūčio 14 d. 9 val. 33 min. buvo pradėtas slaptas D. D. sekimas, panaudojus technines priemones mobiliojo ryšio telefono vietai nustatyti, sekimas baigtas 2015 m. rugpjūčio 14 d. 12 val. 8 min. (VII t., b. l. 119–120, 122–123).

38.       Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi netenkino D. D. prašymo dėl A. G., Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS vyriausiojo prokuroro M. R. ir Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės N. G. nušalinimo nuo ikiteisminio tyrimo atlikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 07-1-00410-12 (VII t., b. l. 147–148).

39.       Panevėžio miesto aplinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi netenkino D. D. skundo dėl pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo D. D. turtui (VII t., b. l. 156–157).

40.       Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo dėl D. D. slapto sekimo. Teismas konstatavo, kad sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą pačią nusikalstamą veiką svarbus yra fakto, o ne jo atitikimo vienam ar kitam BK straipsniui, klausimas.

41.       Panevėžio apygardos teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir 2015 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjos priimtą nutarimą laikinai apriboti D. D. nuosavybės teisę į turtą (II t., b. l. 29–31). Teismas pasisakė, kad skundui nagrinėti pateikti duomenys, priešingai nei tvirtina prokurorė savo atsiliepime, rodo, jog visi trys pareikšti įtarimai iš esmės yra tapatūs, t. y. nors veiksmų teisinė kvalifikacija ir yra skirtinga, tačiau faktinės aplinkybės yra praktiškai analogiškos. Jokių naujų ar iš esmės skirtingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimą priėmęs prokuroras, nustatyta nebuvo, nauji įtarimai D. D. pareikšti faktiškai tik patikslinant įtariamų nusikalstamų veikų padarymo seką, nurodant daugiau dalyvavusių asmenų ar labiau konkretizuojant jų atliktų veiksmų turinį.

42.       Nepaisydama nurodytų teismų priimtų nutarčių, pareiškėja 2015 m. spalio 20 d. nutarimu išskyrė nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00410-12 ikiteisminį tyrimą D. D. atžvilgiu Nr. 06-7-00008-15 pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, argumentuodama tuo, kad dėl devynių įtariamų asmenų galima priimti proceso sprendimą, tačiau dėl įtariamosios D. D. tokios galimybės nėra, nes ji neapklausta BPK 188 straipsnio tvarka (IV t., b. l. 153).

43.       Generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, tolimesnį ikiteisminių tyrimų Nr. 07-1-00410-12 ir Nr. 06-7-00008-15 atlikimą pavedė STT Šiaulių valdybai, o organizavimą bei vadovavimą – Šiaulių apygardos prokuratūrai (IV t., b. l. 154–155).

44.       Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškėja, ignoruodama 2014 m. rugsėjo 19 d. Generalinės prokuratūros ONKTD vyriausiojo prokuroro I. M. nutarimą nutraukti ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00410-12 dalį dėl D. D., Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. spalio 13 d. nutartis, tęsė neteisėtą D. D. baudžiamąjį persekiojimą.

45.       Teismas, vertindamas ar pareiškėja pažeidė proporcingumo ir non bis in idem principus, atsižvelgė į BPK 1 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą,  11 straipsnio 1 dalį,  44 straipsnio 9 dalį, 142 straipsnio 1 dalį, 151 straipsnio 1 dalį; Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2, 3 ir 6 punktus; Rekomendacijų dėl kriminalinės žvalgybos įstatymo 37 punktą; Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 (2015 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 1-139 redakcija), 9 punktą;  Rekomendacijų dėl nusikalstamų veikų tyrimų sujungimo ir atskyrimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 1-20 (2015 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1-146 redakcija), 3 punktą ; Prokurorų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1-68 (2012 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1-15 redakcija), 5.4.1, 5.9.3 papunkčius.

46.       Teismas pažymėjo, kad teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Šis principas įtvirtintas nacionaliniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte) ir tarptautiniu lygmeniu (svarbiausias Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis).

47.       Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja neabejotinai pažeidė non bis in idem principą bei aukščiau nurodytas teisės aktų normas. Įsiteisėjus prokuroro 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimui, Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. spalio 13 d. nutartims, klausimas dėl D. D. baudžiamosios atsakomybės negalėjo būti kvestionuojamas. Pareiškėja nepaneigė tarnybinio patikrinimo išvadoje, teikime nustatytų faktinių aplinkybių dėl siekimo D. D. patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo nutrauktas. Pareiškėjos teiginys, kad neturėjo pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti D. D. vykdomo dvigubo persekiojimo, vertintinas kaip nepagrįstas, bylos faktinės aplinkybės paneigia šią jos gynybinę poziciją.

48.       Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad nėra nurodyta, kokiais duomenimis remiantis konstatuota, jog pateikdama 2015 m. rugpjūčio 13 d. prašymą dėl D. D. slapto sekimo, neinformavo teismo, kad 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimu dalis ikiteisminio tyrimo D. D. atžvilgiu nutraukta. Tokia išvada darytina įvertinus skundžiamo įsakymo, tarnybinio patikrinimo išvados turinį ir atsakovo surinktus bei teismui pateiktus įrodymus. Pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 13 d. prašyme teismui dėl D. D. slapto sekimo nėra išdėstytos aplinkybės, kad ikiteisminis tyrimas D. D. atžvilgiu 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimu yra nutrauktas. Pareiškėjos teiginys, kad teisėjai D. V. buvo pateikta visa reikalinga sprendimui priimti medžiaga, nekeičia teismo pozicijos, nes būtent prašyme pareiškėja turėjo akcentuoti svarbiausias aplinkybes, galinčias daryti tiesioginę įtaką priimant teismo procesinį sprendimą. Šios itin svarbios aplinkybės nutylėjimas galėjo lemti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuri vėliau Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo panaikinta, priėmimą. Be to teisėja D. V. 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje paskirti D. D. slaptą sekimą išdėstė šio procesinio sprendimo motyvus (VII t., b. l. 116–117), o pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatas teisėjas neturi atsiskaityti dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.

49.       Dėl pareiškėjos teiginio, kad apie planuojamą įtarimo D. D. įteikimą ji asmeniškai kalbėjo su tuometiniu generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas ėjusiu D. R., kuris priekaištų dėl galimo dvigubo persekiojimo draudimo principo pažeidimo, neišsakė, teismas pažymėjo, kad jokie galimai buvę pokalbiai su D. R. negali panaikinti pareiškėjos atsakomybės, todėl šį teiginį atmetė kaip nepagrįstą. Be to D. R. pozicija išreikšta atitinkamuose dokumentuose: 2014 m. spalio 29 d. nutarime panaikinti prokuroro I. M. 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimą (VII t., b. l. 23–29), 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendime pradėti tarnybinį patikrinimą pareiškėjos atžvilgiu (IV t., b. l. 2–3), 2015 m. gruodžio 10 d. sprendime atmesti pareiškėjos prašymą dėl Komisijos narių nušalinimo (IV t., b. l . 73–75).

50.       Teismas vertino, kad nors pareiškėja argumentuoja, kad joks prokuroras negali būti baudžiamas už sąžiningą klydimą, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo teiginiui, kad pareiškėja sąžiningai klydo. Tiek po 2014 m. rugsėjo 19 d. prokuroro I. M. nutarimo, tiek po Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. spalio 13 d. nutarčių priėmimo pareiškėja tęsė D. D. baudžiamąjį persekiojimą, o 2015 m. spalio 20 d. nutarimu išskyrė nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-410-12 ikiteisminį tyrimą dėl D. D. Nr. 06-7-00008-15 pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 str. 3 d., tokiu būdu toliau siekdama patraukti D. D. baudžiamojon atsakomybėn. Tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d., 2015 m. spalio 5 d. priėmė kitokius procesinius sprendimus nei 2015 m. rugsėjo 23 d. ir 2015 m. spalio 13 d. aukštesnės instancijos Panevėžio apygardos teismas, esminės reikšmės šiuo atveju ginčo baigčiai neturi. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, manydama, kad aukštesniojo prokuroro priimtas sprendimas (prokuroro I. M. 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimas) yra nepagrįstas ir (ar) neteisėtas bei nevykdytinas, privalėjo elgtis taip, kaip numato Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalis, t. y. prokurorai, nesutikdami su Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu, kitu norminiu aktu ar priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui), o nesutikdami su generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu ar kitu norminiu aktu, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę jį apskųsti teismui.

51.       Nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai dėl slapto sekimo, jog, pasak pareiškėjos, motyvų, patvirtinančių būtinybę skelbti D. D. paiešką, o ne slaptą sekimą, generalinis prokuroras nenurodė, nes veiksmai D. D. atžvilgiu, kurių siekė pareiškėja (įteikti pranešimą apie įtarimą, apklausti), negalėjo būti atlikti.

52.       Dėl pareiškėjos argumentų apie Komisijos šališkumą neatlikus visapusiško duomenų vertinimo, teismas pažymėjo, kad generalinio prokuroro 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. P-609 buvo sudaryta komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti, kurią sudarė Generalinės prokuratūros BPK vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Ž. R., Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokurorė O. Z., Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokurorė L. P. (IV t., b. l. 6). 2015 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. P-620 Komisijos sudėtis pakeista ir vietoje Ž. R. paskirtas Z. B. (Generalinės prokuratūros BPD vyriausiojo prokuroro pavaduotojas) (IV t., b. l. 8). Klausimas dėl Komisijos šališkumo buvo išnagrinėtas generalinio prokuroro pavaduotojo D. R., laikinai ėjusio generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. gruodžio 10 d. sprendime Nr. 17.9-4170, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl Komisijos nušalinimo (IV t., b. l. 73–75). Be to, 2016 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. P-75 buvo pakeista Komisijos sudėtis ir vietoj narės L. P. buvo paskirtas Generalinės prokuratūros BPD prokuroras A. K. (IV t., b. l. 47). Be to L. P. pozicija išdėstyta 2015 m. rugsėjo 24 d. išvadoje dėl tarnybinio patikrinimo tikslingumo, 2015 m. gruodžio 10 d. spręstas klausimas dėl jai pareikšto nušalinimo.  Teismo vertinimu, nenustatyta, kad Komisija nevisapusiškai įvertino surinktus duomenis, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos niekuo nepagrįstomis abejonėmis dėl galimo Komisijos šališkumo.

53.       Vertindamas pareiškėjos teiginį, kad generalinio prokuroro 2016 m. kovo 22 d. įsakyme nurodytas laikotarpis nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. spalio 20 d. dėl veiksmų, pripažintų tarnybiniu pažeidimu, neatitinka laikotarpio, kuriuo D. D. buvo persekiojama dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, teismas nustatė, kad atsakovas tarnybinio pažeidimo pradžią  skaičiavo nuo datos, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo panaikintas generalinio prokuroro pavaduotojo D. R. 2014 m. spalio 29 d. nutarimas, kuriuo šis buvo panaikinęs prokuroro I. M. 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimą. Teismas pažymėjo, kad jau 2014 m. gruodžio 29 d. pareiškėja, prašydama pratęsti ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00410-12 terminą, jame viena iš priežasčių, dėl kurių tyrimas nebaigtas, nurodė, kad tyrimo metu galutinai išsprendus klausimą dėl D. D. procesinės padėties, reikės patikslinti pranešimas apie įtarimą galimai nusikaltimus padariusiems asmenims (II t., b. l. 195–197). Taigi, D. D. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo veiksmai 2014 m. gruodžio mėnesį jau buvo atliekami. Teismas konstatavo, kad 2016 m. kovo 22 d. įsakyme nurodyta pažeidimo pradžia yra teisinga.

54.       Teismas vertino, kad atsakovas teisingai nustatė, jog pareiškėjos veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. nustatė visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį asmenį, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, pareiškėjos kaltę. Pareiškėjos aktyvūs veiksmai nekelia teismui abejonių dėl ginčo įsakyme padarytos išvados, jog pareiškėja tarnybinį pažeidimą šioje dalyje padarė tiesiogine tyčia. Tokiais veiksmais buvo pažeistos D. D., o taip pat ir jos šeimos narių teisės, kai atostogų metu STT pareigūnai prie mažametės D. D. dukros siekė išsiaiškinti D. D. buvimo vietą (slaptu sekimu) ir įteikti šaukimą. Teismui nekilo abejonių, kad dėl tokių veiksmų D. D. ir jos šeimos nariai patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, o prokuratūra neužtikrino teisėtumo ir teisingumo, buvo sumenkinta prokuratūros reputacija.

55.       Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl generalinio prokuroro 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. P-141 pripažinto vilkinimo ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 07-1-00408-13, Nr. 07-1-00409-13, Nr. 07-1-00412-13, Nr. 07-1-00413-13, Nr. 07-1-00418-14, Nr. 07-1-00413-14, Nr. 07-1-00417-14, teismas pažymėjo, kad pareiškėja skunde iš dalies sutiko, kad šiuose tyrimuose veiksmai savalaikiai nevyko, tačiau teigia, kad tai įvyko ne dėl pareigūnų nekompetencijos ar tyčinio tyrimų vilkinimo, o dėl kitų priežasčių: ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 07-1-00408-13, Nr. 07-1-00409-13, Nr. 07-1-00412-13, Nr. 07-1-00413-13, Nr. 07-1-00418-14 dėl darbo krūvio kituose tyrėjo atliekamuose tyrimuose, tyrime Nr. 07-1-00413-14 dėl pareiškėjos ir pareigūno darbo krūvio, o ikiteisminiame tyrime Nr. 07-1-00417-14 – siekiant nepakenkti kitiems ikiteisminiams tyrimams ir vykdomai kriminalinei žvalgybai.

56.       Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo valstybės tarnautojui (Žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nr. A146-700/2010; Nr. A146-3094/2012; Nr. A492-360/2013; Nr. A62-3777/2011 nutartis).

57.       Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 07-1-00408-13, 07-1-00409-13, 07-1-00412-13, 07-1-00413-13, 07-1-00418-14, 07-1-00413-14, 07-1-00417-14 buvo pažeistas BPK 176 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas maksimalus devynių mėnesių ikiteisminio tyrimo atlikimo terminas. Pareiškėja su šia faktine aplinkybe sutiko. Teismas, nekartodamas Komisijos nustatytų aplinkybių, su pareiškėjos išdėstyta pozicija nesutiko, nes visų pirma, prokuroras, vykdydamas jam teisės aktais pavestą pareigą vadovauti ikiteisminiam tyrimui, turi būti aktyvus. Aktyvūs prokuroro veiksmai pasireiškia jo veikla nukreipiant, sutelkiant ikiteisminio tyrimo pareigūnus, iš jų reikalaujant išsamaus ikiteisminio tyrimo atlikimo per įmanomai trumpiausią laiką. Pareiškėja nepaneigė padarytos išvados, kad ji nereagavo į nesavalaikį ikiteisminių tyrimų veiksmų atlikimą. Matyti, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 07-1-00408-13 buvo prašoma pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą (2014 m. birželio 2 d., 2014 m. rugsėjo 3 d., 2014 m. lapkričio 28 d., 2015 m. kovo 2 d.), nurodant tas pačias priežastis, tačiau iš esmės nesigilinama ir nereaguojama į tikrąsias atskirų procesinių veiksmų laiku neatlikimo priežastis (VI t., b. l. 9–10, 13, 19, 23).

58.       Komisija nustatė, kad ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 07-1-00408-13, Nr. 07-1-00409-13, Nr. 07-1-00412-13, Nr. 07-1-00413-13, Nr. 07-1-00413-14, Nr. 07-1-00417-14, Nr. 07-1-00418-14 jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami šiais laikotarpiais: tyrime Nr. 07-1-00408-13 – 16 mėn.; tyrime Nr. 07-1-00409-13 – 14 mėn., tyrime Nr. 07-1-00412-13 – 15 mėn., tyrime Nr. 07-1-00413-13 – 17 mėn., tyrime Nr. 07-1-00413-14 – 8 mėn., tyrime Nr. 07-1-00417-14 – 6 mėn., tyrime Nr. 07-1-00418-14 – 5 mėn. Pareiškėja nepaneigė šių nustatytų aplinkybių, todėl sutiktina, kad pagrįstai nustatytas šių tyrimų nepateisinamai ilgas vilkinimas.

59.       Teismas akcentavo, kad STT Panevėžio valdyboje dirbančių pareigūnų (E. S., G. M., E. D., E. B.) veiksmai (neveikimas) nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl vertino, kad nėra pagrindo analizuoti ikiteisminius tyrimus atlikusių pareigūnų darbo krūvių. Kaip matyti, Komisija kreipėsi į STT direktorių dėl STT Panevėžio valdybos tyrėjų darbo krūvių. Komisijai buvo pateikta informacija apie STT Panevėžio valdybos ikiteisminio tyrimo pareigūnų E. B., E. D. veiksmų atlikimą baudžiamosiose bylose 2013-2015 m. (V t., b. l. 91–92), todėl teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad nebuvo atsižvelgta į jos argumentus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo krūvių.

60.       Pareiškėja teigė, kad kontroliuoti ikiteisminiai tyrimai sudėtingi, jos darbo krūvis yra itin didelis. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo sudėtingumas negali būti pateisinama priežastimi ženkliai pažeisti ikiteisminio tyrimų atlikimo terminus. Tinkamas prokurorės pareigų atlikimas, vadovavimas ikiteisminiams tyrimams, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų kontroliavimas galėjo užkirsti kelią ikiteisminių tyrimų vilkinimui.

61.       Nors pareiškėja teigia, kad jos krūvis yra itin didelis, tai paneigta tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis – pareiškėjos darbo krūvis buvo įvertintas pagal Prokurorų ir prokuratūrų darbo krūvio vertinimo metodiką bei nustatyta, kad jis pagal rezultatyvumą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo 0,59, kai tuo tarpu vidutinis ONKTS prokurorų darbo krūvio koeficientas yra 0,7967 (t. X, b. l. 145-147). Panevėžio apygardos prokuratūra 2015 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 6-T-577 paaiškino, kad pareiškėjos darbo krūvis yra proporcingas kitų prokurorų darbo krūviui (V t., b. l. 212). Nenustačius, kad pareiškėjos darbo krūvis buvo didesnis už kitų prokurorų, teismas darė išvadą, kad tai negalėjo daryti lemiamos įtakos ikiteisminių tyrimų nesavalaikiam atlikimui.

62.       Teismui nekilo abejonių, kad šie tarnybiniai pažeidimai pasireiškė neveikimu, pareiškėja juos padarė dėl neatsargumo. Dėl jų padarymo sunkūs ir apysunkiai nusikaltimai neištirti ilgą laiką, o tai lėmė prokuratūros reputacijos sumenkinimą.

63.       Vertindamas dėl tarnybinio pažeidimo, pasireiškusio medžiagos atskyrimu iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 07-1-00406-14 ir jos prijungimo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 07-1-00409-14, teismas pažymėjo, kad remiantis Rekomendacijų dėl nusikalstamų veikų tyrimų sujungimo ir atskyrimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. I-20 (2015 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1-146 redakcija), 10 punktu, priėmus sprendimą atskirti ikiteisminius tyrimus, atskirtam ikiteisminiam tyrimui suteikiamas naujas ikiteisminį tyrimą atliekančios ikiteisminio tyrimo įstaigos ar prokuratūros ikiteisminio tyrimo numeris.

64.       Vertinant tai, kad pareiškėja pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą ne dėl to, kad apskritai priėmė procesinį sprendimą atskirti ir sujungti tyrimus, o todėl, kad ikiteisminiam tyrimui, kurį atskyrė, nesuteikė naujo numerio ir neįregistravo Informacinėje prokuratūros sistemoje ir Nusikalstamų veikų žinybiniame registre, teismas nepasisako dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su įsakymo neteisėtumu, kuris pasak pareiškėjos, yra neteisėtas todėl, kad nėra draudžiama vienu sprendimu atskirti ikiteisminį tyrimą iš vienos ikiteisminio tyrimo bylos ir tuo pačiu prokuroro procesiniu sprendimu jį sujungti su kita ikiteisminio tyrimo byla. Pareiškėja neginčijo įsakymo tuo aspektu, kad atskirtam ikiteisminiam tyrimui nesuteikė naujo numerio ir neįregistravo Informacinėje prokuratūros sistemoje ir Nusikalstamų veikų žinybiniame registre. Teismas sutiko  su atsakovo išvada, jog šis pažeidimas pasireiškė aktyviais veiksmais, dėl neatsargumo, dėl kurių tikėtina kyla problemų tvarkant ikiteisminių tyrimų duomenis Informacinėje prokuratūros sistemoje ir Nusikalstamų veikų žinybiniame registre.

65.       Vertindamas tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimą, teismas pažymėjo, jog  Prokuratūros įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad prokurorui už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) kvalifikacinio rango pažeminimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš tarnybos. Nuostatuose nustatyta, kad parenkant tarnybinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės formą, pažeidimo sukeltus neigiamus padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes (6.2 punktas).

66.       Teismo nuomone, tarnybinio patikrinimo išvadoje ir teikime nurodyta nuobaudos rūšis yra rekomendacinio pobūdžio, todėl priimdamas galutinį sprendimą dėl nuobaudos pareiškėjai skyrimo, generalinis prokuroras gali nuspręsti taikyti tiek griežtesnę, tiek švelnesnę nuobaudą, t. y. nėra griežtai saistomas tarnybinio patikrinimo išvadoje ir teikime nurodytos nuobaudos rūšies.

67.       Pažymėjo, jog generalinis prokuroras 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. P-141 pareiškėjai skyrė tarnybinę nuobaudą – kvalifikacinio rango pažeminimą. 2016 m. kovo 10 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 17.9-1666, Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios prokurorės 2016 m. kovo 18 d. teikime dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Nr. 17.9-1840 generaliniam prokurorui siūlyta skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – papeikimą, tačiau generalinis prokuroras 2016 m. kovo 22 d. sprendime iš dalies nepritarti teikimui Nr. 17.9-1911 išdėstė nesutikimo pareiškėjai skirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą motyvus, be kita ko, nurodydamas, kad parenkant tarnybinę nuobaudą pareiškėjai atsižvelgė į tai, kad ji nepripažįsta savo kaltės, kritiškai neįvertina savo veiksmų, neprisiima atsakomybės už jų padarymą (III t., b. l. 26–29).

68.       Pareiškėjos charakteristikoje pažymėta, kad charakterizuojama teigiamai, anksčiau tarnybinė atsakomybė jai nebuvo taikoma, ne kartą skatinta, yra drausminga, sugeba atsakingai planuoti ir organizuoti kasdieninius darbus ir laiką (V t., b. l. 208, 212). Teismas sutiko su pareiškėja, kad šios aplinkybės galėjo būti vertinamos kaip lengvinančios, tačiau vertino, jog tai nekeičia situacijos dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos rūšies.

69.       Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda (kvalifikacinio rango pažeminimas) yra pagrįsta ir proporcinga pareiškėjos padarytam tarnybiniam pažeidimui. Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta išsamiai pagrindžiant joje nurodytą sprendimą, pagrįsta teisės aktų nuostatomis, Komisija visapusiškai išanalizavo tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, teikimas bei sprendimas iš dalies nepritarti teikimui yra pagrįsti objektyviais duomenimis. Teismo vertinimu, skundžiamas 2016 m. kovo 22 d. įsakymas Nr. P-141 dėl nuobaudos skyrimo yra teisėtas bei pagrįstas, todėl pareiškėjos reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

70.       Atmetus pareiškėjos reikalavimą panaikinti minėtą įsakymą dėl nuobaudos skyrimo kaip nepagrįstą, teismas atmetė kaip išvestinį ir reikalavimą panaikinti generalinio prokuroro 2016 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. P-147 „Dėl kvalifikacinio rango pažeminimo“.

III.

71.       Pareiškėja A. G. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 sprendimą.

72.       Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, privalėjo patikrinti, ar Komisija aiškinosi kaltės klausimą ir ar kaltę nustatė teisingai, tačiau teismas visapusiškai neišnagrinėjo tarnybinio patikrinimo surinktos medžiagos, neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytas aplinkybes.

73.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos kaltę, pasisakė tik dėl pokalbio su tuometiniu generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas ėjusiu D. R., tačiau nevertino kartu su visomis kitomis administracinėje byloje esančiomis aplinkybėmis.

74.       Pirmosios instancijos teismas ir Komisija nutylėjo faktą, kad be Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. ir 2015 m. spalio 13 d. nutarčių, konstatavusių nepagrįstą D. D. persekiojimą, buvo įsiteisėjusios Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. ir 2015 m. spalio 5 d. nutartys, kuriose nustatyta, jog persekiojimas D. D. atžvilgiu vyksta teisėtai. Neatsižvelgė vertindami pareiškėjos kaltės klausimą.

75.       Teismas neatkreipė dėmesio, kad Komisija neatsižvelgė į pareiškėjos veiksmus, rodančius pareiškėjos tikslą D. D. atžvilgiu veikti teisėtai ir pagrįstai. Nevertino fakto, kad panaikinus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą, pareiškėja priėmė 2015 m. spalio 15 d. nutarimą panaikinti nuosavybės teisių apribojimą D. D..

76.       Teismas neteisingai vertino generalinio prokuroro 2016 m. kovo 22 d. įsakyme Nr. P-141 patvirtintas jokiais faktiniais duomenimis neparemtas išvadas, kad D. D. persekiojimas tęsėsi laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. spalio 20 d.

77.       Teismo sprendime nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai pagrindžia tarnybinio patikrinimo išvadoje ir generalinio prokuroro 2016 m. kovo 22 d. įsakyme Nr. P-141 konstatuotą faktą apie informacijos dėl tyrimo dalies nutraukimo D. D. atžvilgiu, nepateikimą teismui, nes tokių įrodymų administracinėje byloje nėra ir jų negali būti. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja, priimdama 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį dėl slapto sekimo, buvo susipažinusi su 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimu. Pareiškėjos prašymas iškviesti teisėją D. V. liudyti, pirmosios instancijos teismo buvo atmestas.

78.       Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad be veiksmų, kurie buvo atliekami su D. D., ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami ir su kitais proceso dalyviais.

79.       Teismas nepagrįstai atmetė prašymą išreikalauti ir susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 0-1-00410-12 medžiagoje esančiu slapto sekimo įrašu.

80.       Teismas, vertindamas pareiškėjos atžvilgiu priimto 2016 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. P-141 pagrįstumą ir teisėtumą, nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas nenustatė būtinųjų nusižengimo sudėties elementų.

81.       Teismas netinkami įvertino duomenis apie tyrėjų ir pareiškėjos darbo krūvį, rodančius, kad ikiteisminiai tyrimai Nr. 07-1-00408-13, Nr. 07-1-00409-13, Nr. 07-1-00412-13, Nr. 07-1-00413-13, Nr. 07-1-00418-14, Nr. 07-1-00413-14, Nr. 07-1-00417-14 buvo ne vilkinti, o užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. Neatsižvelgė į STT Panevėžio valdybos vyresniojo specialisto E. B. darbo krūvį laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. spalio mėn. visuose jo atliktuose tyrimuose, o ne tik tuose dėl kurių buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas.

82.       Pareiškėja teigia, kad nurodė, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 07-1-00417-14 nebuvo atliekami intensyvūs veiksmai siekiant nepakenkti vykdomam kriminaliniam žvalgybos tyrimui, tačiau iš administracinės bylos matyti, kad Komisija netikrino šių duomenų dėl ko teismas padarė nepagrįstas išvadas.

83.       Teismas nevertino ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00413-14 sudėtingumo ir duomenų apie pareiškėjos darbo krūvį, netikrino pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl lėšų vertimams trūkumo ir prašymų kreiptis dėl šios medžiagos perdavimo Generalinei prokuratūrai. Teigia, kad teismui pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad kolegei perėmus ikiteisminius tyrimus buvo trigubai sumažintas darbo krūvis.

84.       Teismas neįvertino ikiteisminių tyrimų Nr. 07-1-00409-13, Nr. 07-1-00412-13, Nr. 07-1-00413-13, Nr. 07-1-00416-14 sąsajos, kad jie buvo pavesti atlikti vienam ikiteisminio tyrimo pareigūnui E. B..

85.       Teismas, pritardamas Išvadai, kad ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 07-1-00408-13, Nr. 07-1-00409-13, Nr. 07-1-00412-13, Nr. 07-1-00413-13, Nr. 07-1-00418-14, Nr. 07-1-00413-14, 07-1-00417-14 nebuvo atliekami tyrimo veiksmai, neįvertino šių tyrimų sudėtingumo, laiko sąnaudų pasiruošti tyrimo veiksmų atlikimui, kad veiksmai tęsiasi kelis mėnesius.

86.       Pažymi, kad atkreipė teismo dėmesį, jog nei vienas pareigūnas nebuvo nubaustas už tyrimų vilkinimą, jų atžvilgiu nebuvo atlikti tarnybiniai patikrinimai. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog atliekant ikiteisminius tyrimus, kuriuos tęsė Panevėžio apygardos vyriausioji prokurorė, žinojo apie STT Panevėžio valdyboje esantį žmogiškųjų resursų trūkumą, tačiau teismas nevertino šių duomenų.

87.       Teismas neįvertino, kad normos generalinio prokuroro įvertintos kaip pažeistos pareiškėjos kaip kontroliuojančio, organizuojančio ir vadovaujančio ikiteisminiam tyrimui prokuroro yra bendro pobūdžio, blanketinės ir leidžiančios pasirinkti veikimo būdą, o kai kurios iš jų reglamentuojančios ne kontroliuojančio prokuroro pareigas, o nustatančios tyrimą atliekančio pareigūno atliekamų veiksmų tvarką ir kriminalinės žvalgybos subjekto funkcijas.

88.       Teismas neįvertino, kad pareiškėja nusprendusi dalį ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 07-1-00406-14 atskirti bei šį tyrimą sujungti su tyrimu Nr. 07-1-00409-14, buvo nepagrįstai nubausta pažeidusi poįstatyminių teisės aktų normas. Pažymi, kad tokia medžiagų atskyrimo ir sujungimo praktika yra gana dažna ir teisėta. Teigia, jog teismui pateikė duomenis iš prokuratūros informacinių sistemų IBPS ir IPS, iš kurių matyti, kad abiejose informacinėse sistemose atsispindi tyrėjo įvesti duomenys, kad tyrimas Nr. 07-1-00409-14 atliekamas.

89.       Teismas visiškai nevertino duomenų apie tarnybinį patikrinimą atlikusios Komisijos subjektyvumą ir vertinant Komisijos šališkumą teismo sprendime apsiribojo teiginiu, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos niekuo nepagrįstomis abejonėmis dėl galimo komisijos šališkumo.

90.       Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime prašė pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

91.       Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą sprendimą, įrodymus vertino pagal vidinį įsitikinimą, bylai reikšmingas aplinkybes, bylą išnagrinėjo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo ir protingumo kriterijais.

92.       Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl non bis in idem principo pažeidimo, kadangi pareiškėja ignoruodama Generalinės prokuratūros ONKTD vyriausiojo prokuroro I. M. 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimą bei Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. ir 2015 m. spalio 13 d. nutartis, tęsė neteisėtą D. D. baudžiamąjį persekiojimą už tą pačią nusikalstamą veiką dėl kurios ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo nutrauktas.

93.       Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl ikiteisminių tyrimų vilkinimo. Teigia, kad įtaką darė ne dideli ikiteisminio tyrimo tyrėjų darbo krūviai iš žmogiškųjų išteklių trūkumas, o tyrėjų darbo organizavimo ir vadovavimo ikiteisminiams tyrimams spragos. Teigia, kad tyrėjai laiku neatliko ikiteisminio tyrimo veiksmų, o prokurorė A. G. toleravo tokį tyrėjų bylų vilkinimą dėl ko tyrimai buvo vilkinami be pateisinamų priežasčių. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu dėl žmogiškųjų resursų trūkumo, kadangi ikiteisminio tyrimo tyrėjų darbo krūvis nebuvo didelis.

94.       Nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas, Komisija ir Generalinė prokuratūra nevertino ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 07-1-00413-14 sudėtingumo ir duomenų apie pareiškėjos darbo krūvį.

95.       Pareiškėjos argumentas, kad kolegei perėmus ikiteisminio tyrimo medžiagas buvo sumažintas darbo krūvis, atmestinas kaip neobjektyvus. Prokurorė neturi galimybių vertinti kitų prokurorų darbo krūvio, ikiteisminių tyrimų, kurių pati nekontroliuoja, eigos, nes nedisponuoja šia informacija.

96.       Pareiškėjos motyvas, kad ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 07-1-00413-13, Nr. 07-1-00412-13, Nr. 07-1-00408-13, Nr. 07-1-00409-13, nebuvo atliekami veiksmai, kad nepakenkti ikiteisminiam tyrimui Nr. 07-1-00416-14, kuris pradėtas beveik po metų laiko, laikytinas nepagrįstu. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atlikti tyrimai nepripažintini sudėtingais ir didelės apimties, taip pat, kad tinkamas prokurorės pareigų atlikimas – vadovavimas ikiteisminiams tyrimams, ikiteisminio tyrimo pareigų veiksmų kontroliavimas – galėjo užkirsti kelią ikiteisminių tyrimų vilkinimui.

97.       Atsakovo teigimu, teismas teisingai išanalizavo situaciją dėl ikiteisminio tyrimo atskyrimo ir sujungimo su kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, bei darė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą dėl to, kad atskyrusi ikiteisminį tyrimą nesuteikė naujo numerio ir neįregistravo Informacinėje prokuratūros sistemoje ir Nusikalstamų veikų žinybiniame registre.

98.       Pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl Komisijos šališkumo ir neobjektyvumo yra deklaratyvaus pobūdžio ir nemotyvuoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a

IV.

99.       Nagrinėjamoje byloje yra kilęs tarnybinis ginčas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. P-141, kuriuo pareiškėjai A. G. paskirta tarnybinė nuobauda – kvalifikacinio rango pažeminimas, ir 2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. P-147, kuriuo pareiškėjai vietoje turėto vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinio rango nustatytas vyresniojo justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas, teisėtumo ir pagrįstumo.

100.        Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą panaikinti minėtus generalinio prokuroro įsakymus atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda yra pagrįsta ir proporcinga jos padarytiems tarnybiniams pažeidimams.

101.        Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, teigdama, kad sprendime padarytos išvados nepagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o kai kurios išvados yra be motyvų. Sprendimas, pareiškėjos nuomone, priimtas pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalies, 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

102. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

103. Iš pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų matyti, kad A. G. iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, gi vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus išsamiai išanalizavo ir įvertino tinkamai, materialinės teisės normas aiškino ir taikė tinkamai.

104.                       EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

105.                       Be to, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

106.                       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritardamas ginčijamo teismo sprendimo motyvams, jų nebekartoja, tačiau atsako į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus. 

107.                       Priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėja, komisija tarnybinio patikrinimo išvadoje aiškiai nurodė, kad tarnybinis pažeidimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-1-410-12 padarytas A. G. veikiant tiesiogine tyčia, o pažeidimas, pasireiškęs teisės aktų nustatyta tvarka neužregistravus Informacinėje prokuratūros sistemoje ir Nusikalstamų veikų žinybiniame registre atskirtą tyrimo medžiagą, pridėtą prie ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00409-14 bei pažeidimai dėl netinkamo ikiteisminių tyrimų Nr. 07-1-00408-13, Nr. 07-1-00409-13, Nr. 07-1-00412-13, Nr. 07-1-00413-13, Nr. 07-1-00413-14, Nr. 07-1-00417-14, Nr. 07-1-00418-14 organizavimo, kontroliavimo ir vadovavimo jiems, kad tyrimai nebūtų vilkinami – dėl nerūpestingumo. Pareiškėjos kaltės klausimą aiškinosi ne tik Tarnybinio patikrinimo komisija, kuri išsamiai ir detaliai patikrino ir išvadoje aprašė pažeidimų padarymo detales, bet komisijos nurodytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, tarp jų ir dėl pareiškėjos kaltės klausimo, patikrino ir pirmosios instancijos teismas.

108.                      Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytose Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. ir 2015 m. spalio 5 d. nutartyse buvo sprendžiami prokurorės A. G. (ir kitų dviejų Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorų) nušalinimo nuo ikiteisminio tyrimo atlikimo IT medžiagoje Nr. 07-1-00410-12 klausimai pagal D. D. skundą ir pakartotinį skundą. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Panevėžio apygardos teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartyje (priimtoje išnagrinėjus pareiškėjos D. D. skundą (t. II, b. l. 75-78)) kaip tik pažymėjo, jog: ,,2014 m. lapkričio 18 d. pareiškėjai buvo pareikštas naujas įtarimas pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. bei 228 str. 2 d., o 2015 m. liepos 17 d. jai buvo įteiktas dar vienas įtarimas pagal BK 24 str. 6 d., 25 str. 3 d., 300 str. 3 d. <...>. Viena vertus, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-1-00410-12 šiai dienai galioja įsiteisėjęs prokuroro I. M. 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimas, kuriuo ikiteisminio tyrimo dalis dėl pareiškėjos yra nutraukta, pabrėžiant, jog įtarime pareikštų aplinkybių apimtyje pareiškėja nepadarė jokios nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. O tai reiškia viena – klausimas dėl pareiškėjos veiksmų apimties ir jų teisinis vertinimas šiame tyrime yra išspręstas. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs ir kol jis nebus panaikintas įstatyme nustatyta tvarka, bet kokie bandymai reikšti naujus įtarimus pareiškėjai ir taikyti jai bet kokias procesines prievartos priemones turėtų būti laikomi aukščiau paminėto draudimo pakartotinai persekioti pareiškėją pažeidimu. Kita vertus, skundui nagrinėti pateikti duomenys, priešingai nei tvirtina prokurorė (A. G.) savo atsiliepime, rodo, jog visi trys pareiškėjai (D. D.) pareikšti įtarimai iš esmės yra tapatūs, t. y., nors veiksmų teisinė kvalifikacija ir yra skirtinga, tačiau faktinės aplinkybės praktiškai yra analogiškos – tvirtinama, kad pareiškėja nuo 2010 m. gegužės ar birželio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, veikdama bendrininkų grupe su kitais įtariamaisiais, davė jiems patarimus ir nurodymus suklastoti dokumentus bei taip padėjo UAB ,,Via Unica“ ar Lietuvos krepšinio federacijos naudai apgaule užvaldyti Panevėžio miesto savivaldybės pinigus <...>“.

109.                       Taigi, pareiškėjos nurodytos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. ir 2015 m. spalio 5 d. nutartys pirmosios instancijos teismo išvados, kad A. G. tęsė neteisėtą D. D. baudžiamąjį persekiojimą už tą pačią nusikalstamą veiką dėl kurios ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo nutrauktas, ne tik nepaneigia, bet priešingai, ją patvirtina. Pakartotinis baudžiamasis persekiojimas yra draudžiamas. Tad atsakovas ginčijamu įsakymu visiškai pagrįstai pripažino, kad pareiškėja šiuo atveju pažeidė non bis in idem (dvigubo baudimo draudimo) principą.

110.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. D. baudžiamasis persekiojimas laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 19 d., t. y. nuo prokuroro I. M. 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimo įsigaliojimo iki 2015 m. spalio 20 d., kuomet ikiteisminio tyrimo organizavimas, kontrolė bei vadovavimas jam generalinio prokuroro pavaduotojo D. R. nutarimu buvo perduotas Šiaulių apygardos prokuratūrai, tęsėsi neteisėtai. Pareiškėja, sužinojusi apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. teismo nutartį įstatymo nustatyta tvarka nenutraukė D. D. baudžiamojo persekiojimo, bet ir toliau jį tęsė, surašydama naujus procesinius dokumentus: pranešimą apie įtarimą, prašymą teismui skirti slaptą sekimą, nutarimą apriboti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, atskirti ikiteisminį tyrimą.

111.                       Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog teismo sprendime nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai pagrindžia faktą apie informacijos dėl tyrimo dalies nutraukimo D. D. atžvilgiu, nepateikimą teismui, kadangi pirmosios instancijos teismas konkrečiai akcentavo, kad pateikdama 2015 m. rugpjūčio 13 d. prašymą dėl D. D. slapto sekimo (kuris vėliau apygardos teismo buvo panaikintas), pareiškėja jame nenurodė nei apie 2014 m. rugsėjo 19 d. prokuroro I. M. priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą D. D. atžvilgiu, nei apie jo įsiteisėjimą Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį. Gi būtent prokuroro, besikreipiančio į teismą dėl tam tikros procesinės prievartos priemonės asmeniui taikymo, pareiga išdėstyti svarbiausias faktines bylos aplinkybes.

112.                        Apeliaciniame skunde pareiškėja taip pat dėstė motyvus, kuriais nesutinka su tuo, kad ji vilkino septynis ikiteisminius tyrimus. Kaip matyti iš pareiškėjos apeliacinio skundo, ji iš esmės kelia tuos pačius nesutikimo su skundžiamu generalinio prokuroro įsakymu argumentus, kurie jau buvo įvertinti bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo ir dėl jų išsamiai pasisakyta teismo sprendime.

113.                       Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Baudžiamojo proceso kodekso 164 straipsnio, 170-172 straipsnių normos nustato, jog ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o ikiteisminį tyrimą organizuoti, jam vadovauti bei jį kontroliuoti privalo prokuroras. Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip: 1) dėl baudžiamojo nusižengimo – per 3 mėnesius; 2) dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per 6 mėnesius; 3) dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per 9 mėnesius (BPK 176 str. 1 d.). Vadovaujantis BPK 176 straipsnio 2 dalimi, dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šio straipsnio 1 dalyje numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija.

114.                       Pagal Rekomendacijų dėl veiklos (2008 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. I-86 redakcija) 4 punktą prokuroras yra ikiteisminio tyrimo vadovas, jo nurodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnams yra privalomi, jis sprendimus priima savarankiškai, vienvaldiškai ir vadovaujasi tik įstatymu. Pagal Rekomendacijų dėl veiklos 5.2 punktą prokuroras, organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, pagal savo kompetenciją privalo kontroliuoti, kaip laikomasi reikalavimo ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus. Prokuroras kartu su ikiteisminio tyrimo įstaiga yra atsakingas už ikiteisminio tyrimo, kurį organizuoja ir kuriam vadovauja, rezultatus (Rekomendacijų dėl veiklos 7.5 p.).

115.                       Pareiškėja tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ir generalinis prokuroras neatsižvelgė į duomenis apie tyrėjų ir jos darbo krūvį, rodančius, kad ikiteisminiai tyrimai Nr. 07-1-00408-13, 07-1-00409-13, 07-1-00412-13, 07-1-00413-13, 07-1-00418-14, 07-1-00413-14, 07-1-00417-14 buvo ne vilkinti, o užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad šie pareiškėjos teiginiai neatitinka tikrovės. Tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjos paaiškinime nurodytas aplinkybes dėl, pasak jos, turimų didelių darbo krūvių ir ikiteisminio tyrimo sudėtingumo, taip pat ir dėl STT Panevėžio valdyboje dirbančių pareigūnų, kurių atliekamus ikiteisminius tyrimus ji kontroliavo, darbo krūvių ir atitinkamai dėl jų pasisakė procesiniuose dokumentuose.

116.                       Teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų, nei tai padarė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos darbo krūvis buvo gerokai mažesnis už vidutinį ir kitų skyriaus prokurorų darbo krūvį. Visuose ikiteisminiuose tyrimuose itin ilgą laiką nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, arba per mėnesį atlikti vos keli. Netoleruotina situacija, kai prašymuose dėl ikiteisminio tyrimo pratęsimo nurodomos vis tos pačios priežastys (pagrindai), jas tiesiog perrašant iš vieno prašymo į kitą, tačiau nesiimama jokių tinkamos kontrolės veiksmų, reagavimo raštų dėl tyrėjų neveikimo ir pan. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja tinkamai nereagavo į nesavalaikį ikiteisminių tyrimų veiksmų atlikimą, netgi nereaguojant į aukštesniojo prokuroro įpareigojimą suintensyvinti atitinkamą ikiteisminį tyrimą, tokiu būdu vilkinant 2016 m. kovo 10 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 17.9-1666 aptartus ikiteisminius tyrimus, pagrįsta. Pareiškėja nenurodė jokių efektyvių veiksmų, kurių ji iš tikrųjų ėmėsi, kad minėtuose ikiteisminiuose tyrimuose būtų laiku ir tinkamai atlikti ikiteisminių tyrimų organizavimo, kontrolės ir vadovavimo jiems veiksmai.

117.                       Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog teismas neįvertino, kad pareiškėja nusprendusi dalį ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 07-1-00406-14 atskirti bei šį tyrimą sujungti su tyrimu Nr. 07-1-00409-14, buvo nepagrįstai nubausta pažeidusi poįstatyminių teisės aktų normas. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja iš esmės neneigia, jog atskirtam ikiteisminiam tyrimui nesuteikė naujo numerio ir neįregistravo informacinėje prokuratūros sistemoje bei Nusikalstamų veikų žinybiniame registre. Taigi, pareiškėja pažeidė generalinio prokuroro 2015 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. I-146 patvirtintų rekomendacijų ,,Dėl nusikalstamų veikų tyrimo sujungimo ir atskyrimo“ 10 punkto, Ikiteisminio tyrimo ir ikiteisminio tyrimo kontrolės duomenų tvarkymo Informacinėje prokuratūros sistemoje aprašo (patvirtinto generalinio prokuroro 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymu (2013 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. I-127 redakcija) 11 ir 12 punktų reikalavimus. Pareiškėjos teiginys, kad tokia medžiagų atskyrimo ir sujungimo praktika yra gana dažna ir teisėta, yra tik deklaratyvus, nepagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis, todėl jokios įtakos atsakovo sprendimams neturi. Net ir poįstatyminės teisės normos nesilaikymas negali būti laikomas teisėtu.

118.                       Pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo motyvų tarnybinio tyrimo komisijos šališkumo klausimu, teisėjų kolegija pažymi, kad vien faktinė aplinkybė, jog komisijos nariai ėjo tos pačios prokuratūros prokurorų pareigas, dirbo komisijose iki 2013 metų, kuomet M. D. (D. D. vyras) pateikė prašymą jį atleisti iš Generalinės prokuratūros ONKTD prokuroro pareigų, neduoda pagrindo išvadai, jog komisijos nariai (be kita ko, dirbę visiškai kituose skyriuose nei M. D.) yra šališki. Susipažinusi su generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas (kuriam pareiškėja teikė prašymą dėl komisijos narių nušalinimo išdėstydama analogiškas aplinkybes) 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 17.9-4170 bei kita bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog komisija netinkamai ar neišsamiai išnagrinėjo tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą. Todėl teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos teiginius dėl komisijos narių šališkumo kaip nepagrįstus.

119.                       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – kvalifikacinio rango pažeminimas – adekvati ir proporcinga jos padarytiems pažeidimams. Konkrečios, Prokuratūros įstatymo 40 straipsnyje numatytos nuobaudos, parinkimas, įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, yra nuobaudą skiriančio generalinio prokuroro diskrecija. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad A. G. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. P-147 nustatytas vyresniojo justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas (vietoje turėto vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinio rango) yra akivaizdžiai neproporcingas ir neadekvatus padarytiems tarnybiniams pažeidimams ir tuo neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimo yra subjektyvios, deklaratyvios ir nepagrįstos objektyviais duomenimis.

120.                       Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visetą, tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.  

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

                Stasys Gagys

                Vaida Urmonaitė-Maculevičienė