Baudžiamoji byla Nr. 1-152-633/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19318-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos –1.2.4.6.2.1

(S)

VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017-05-10,

Vilkaviškis

              Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui R. M., nukentėjusiajai D. K., gynėjai advokatei A. N., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

              G. L., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1991-04-30 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, tačiau gyvenantis faktinėje šeimoje su sugyventine ir turintis 1 mažametį vaiką išlaikytinį, 8 klasių išsilavinimo, nuolatinio darbo nedirbantis – pragyvenantis iš pavienių uždarbių pas aplinkinius ūkininkus, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas – 2016-07-26 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 199-2 str. 1 d. – 116 BBND (4368,56 Eur) bauda, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

              Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė  :

              Kaltinamasis G. L. 2017-04-22 apie 18.00 val. šeimos namuose (duomenys neskelbtini), kilus šeiminio pobūdžio ginčui, tyčia fiziškai smurtavo prieš savo šeimos narį - sugyventinę D. K. : sudavė jai rankos delnu per veidą bei sugriebdamas rankomis ir spausdamas jos kaklą smaugė, tuo sukeldamas nukentėjusiai D. K. fizinį skausmą.

              Šiais veiksmais kaltinamasis G. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 140 str. 2 d.

1. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

1.1. Kaltinamasis G. L. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, išreiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio ir viešai pasižadėjo daugiau niekada taip nesielgti, netrukus po įvykio atsiprašęs ir pačią nukentėjusiąją, su ja susitaikęs ir abu planuojantys toliau kartu gyventi. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio dieną namuose turėjo svečių, gėrė alkoholį, svečiui išvykus, su sugyventine dar gėrė, kol susipyko. Jis supykęs sudavė rankos delnu sugyventinei per veidą, ši jam atsakiusi tuo pačiu, dėl ko dar labiau supykęs, sugriebęs abiem rankomis jai už kaklo ir nestipriai bei trumpai jį spaudęs, neginčijantis, jog dėl abiejų smurto veiksmų nukentėjusi jautė fizinį skausmą, pačios konflikto pabaigos dėl girtumo teigia neprisimenantis, išėjęs iš namų. Su nukentėjusia kartu gyvena apie 3 m., tai buvo pirmas kartas, kad jis vartojo fizinį smurtą, manantis, kad dėl savo girtumo.

1.2. Iš esmės tokias pačias nusikaltimo įvykio aplinkybes, susijusias su kaltinamojo fiziniu smurtu jos atžvilgiu, jo pobūdžiu ir pasekmėmis, byloje nurodžiusi ir nukentėjusi D. K. (b. l. 16-18), kurios ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos protokolas teisiamajame posėdyje buvo baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 273 str. 1 d.) ištirtas.

1.3. 2017-04-22 įvykio vietos apžiūra fiksuota, jog kaltinamojo ir nukentėjusios šeima gyvena dviejų kambarių ir virtuvės bute, kuris yra 3 aukštų daugiabučiame gyvenamajame name, 2-ame aukšte, koridoriaus dešinėje yra miegamasis kambarys, jame stovi mažamečio vaiko lovelė, miegamojo lova, staliukas su televizoriumi, žurnalinis staliukas, kambaryje aplinka iš esmės tvarkinga (b. l. 13-14).

1.4. 2017-04-22 pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto pažymėta, kad tikrinant telefonu policijos budėtojo gautą iš nukentėjusios D. K. informaciją apie jos sumušimą, ši pasitvirtino - nukentėjusios pareiškimu sugyventinis kaltinamasis konflikto metu ją užpuolė ir smaugė (b. l. 6-7).

1.5. 2017-04-24 teismo medicinos tyrimo specialisto išvada Nr. G 325/2017(09) nustatyta, kad kūno sužalojimų nukentėjusiai nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas jai nekvalifikuotas, mat ji med. apžiūrai neatvyko, medicinos pagalbos (paslaugų) dėl nusikaltimo įvykio nesikreipė. Jeigu 2017-04-22 jai buvo suduota delnu per veidą, sugriebtas ir spaudžiamas kaklas, tai dėl to ji galėjusi jausti fizinį skausmą (b. l. 23).

1.6. Patikrų alkotesteriu Vilkaviškio r. policijos komisariate registracijos žurnale užfiksuota duomenys, jog 2017-04-22, 21.20 val. laiku (praėjus maždaug 3 val. po nusikaltimo įvykio) kaltinamajam G. L. alkotesteriu nustatytas 2,20 prom. vidutinis, bet artimesnis jau sunkiam, girtumas (b. l. 24-26).

2. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

2.1. Kaltinamojo G. L. parodymai tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais įrodymais (nukentėjusios parodymais, įvykio vietos apžiūra, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, teismo medicinos specialisto išvada) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip teisingus, išsamius ir nuoseklius.

              2.2. Nukentėjusios D. K. liudijimas procese taip pat buvo nuoseklus, jos byloje pateikti duomenys atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis (policijos patrulio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotą situaciją įvykio vietoje, teismo medicininio tyrimo duomenis bei kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti faktiniai duomenys teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais.

2.3. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčui, smurtu puolė jam neįtikusią nukentėjusiąją, suduodamas per veidą ir trumpai bei nestipriai sugriebdamas ir spausdamas kaklą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

              3. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

              3.1. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 str. 2 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas delnu per veidą bei rankomis smaugdamas) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusios sveikatai, t.y. fizinio skausmo jai sukėlimą. Trečia, kad ir ne itin stiprus smūgis delnu per veidą bei neilgas ir ne pernelyg stiprus sugriebimas rankomis už kaklo ir smaugimas jomis, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusios atitinkamai mušimu (smūgis delnu per veidą) ir kitokiu smurtavimu (smaugimas). Ketvirta, nukentėjusios byloje nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, yra akivaizdžios, pakankamai pagrįstos tiek nukentėjusios pareiškimu, tiek įvykio vietos apžiūra ir policijos patrulio fiksuotais duomenimis apie nukentėjusios išvaizdą iškart po nusikaltimo įvykio, tiek paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamojo ir nukentėjusios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys  (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-24 nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusi kartu gyvena jau apie 3 metai, vienas kitą laiko atitinkamai žmona ir vyru, veda bendrą ūkį, kartu rūpinasi ir augina ne tik bendrą vaiką, bet ir kitus nukentėjusios nepilnamečius vaikus, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos faktinės šeimos nariai.

              4. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

4.1. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 str. 2 d.) dispocizijoje dėl tokių aplinkybių : a) smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo tokių įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, b) kaltinamojo panaudota fizinė jėga taip pat buvusi beveik minimali tiek poveikių skaičiumi, tiek stiprumu - nukentėjusiajai nebuvo padaryta kūno sužalojimų, nebuvo sutrikdyta jos sveikata ar ji kitaip susargdinta, c) konflikto vada buvo pačios nukentėjusios elgesys, tikėtina neatitikęs lojalumo, pagarbos ir kt. gyvenimo šeimoje principų, o kaltinamasis pradžioje bandęs aiškintis to priežastis ir aplinkybes be smurto. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina kaltės laipsnį.

4.2. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p. p.) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamųjų sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiai momento, kas iš esmės sutapo su paties veiksmo atlikimu (BK 54 str. 2 d. 4 p.). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę nėra faktinio pagrindo.

4.3. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina patenkinamai : kaltinamasis tyčia nusikalto ir teisiamas jau antrąjį kartą per nepilnų 1 m. laikotarpį, pakartotinai nusikalto dar neatlikęs pirmiau paskirtos bausmės (nesumokėjęs baudos), tačiau kita vertus jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, faktinėje šeimoje augina 1 mažametį vaiką išlaikytinį, prisideda prie kitų sugyventinės nepilnamečių vaikų globos ir išlaikymo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, pragyvena iš savo darbo pas aplinkinius ūkininkus.

4.4. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas kvalifikuoja : a) jo visišką ir nuoseklų prisipažinimą kaltu, padėjimą atskleisti nusikalstamą veiką bei reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi, taip pat b) nukentėjusios atsiprašymą, susitaikymą su ja, tokiu būdu pašalinant ir nusikaltimu padarytą žalą, bei viešą pasižadėjimą nebenusikalsti (BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 2 d.).

4.5. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis teismas kvalifikuoja aplinkybes, kad : a) buvo nusikalsta apsvaigus nuo alkoholio iki vidutinio ir jau artimo sunkiam girtumo, kas, kaip ir pats pripažino teisme, tiesiogiai sąlygojo neteisėtą kaltinamojo poelgį, bei b) kad tyčia nusikalto recidyvistas - asmuo turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą (BK 27 str. 1 d., 60 str. 1 d. 9 ir 13 p. p.).

4.6. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių lyginamąjį svorį vertinant labiau lengvinančiųjų naudai, kartu konstatavus ir daugiau patenkinamų, nei neigiamų, kaltinamojo asmenybės aspektų (punktai 4.1, 4.3, 4.4 ir 4.5), yra teisinga kaltinamajam paskirti bausmę, savo dydžiu neviršijančią įstatymo sankcijos vidurkio, tačiau kita vertus, būtų neteisinga paskirti minimalią ar artimą tokiai bausmę, kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau (punktai 4.1 ir 4.5), buvo nustatyta atsakomybę sunkinančių ir kitų kaltinamojo pavojingumą didinančių aplinkybių.

4.7. Teismas sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kitų, be aukščiau aptartų, kokių tai išimtinių aplinkybių, kaltinamajam paskirtina griežtesnės nei buvo skirta anksčiau (baudos), tačiau dar nesusijusios su realiu laisvės atėmimu rūšies laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė nustatytina 1 m. Tokia bausmė, teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą.

Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 str., 54 str. 3 d.). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 str. str.).

4.8. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamasis teisme prisipažino kaltu ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas teisiamajame posėdyje, kaltinamojo atžvilgiu, kaip to prašė tiek gynėja, tiek kaltintojas, taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t.y. šiuo atveju iki 8 mėn. laisvės apribojimo. Nustatytini kaltinamojo asmeninę ir turtinę padėtis atitinkantys įpareigojimai : a) 6 mėn. dirbti ar registruotis Darbo biržoje, b) per 4 mėn. neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 3 ir 5 p. p.). Pastaroji bausmė subendrintina pagal BK 64 str. 2 d. taisyklę, jas visiškai sudedant, su paskirta ir neatlikta bausme, kaltinamajam paskirta 2016-07-26 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, ir nustatytina galutinė subendrinta bausmė – 8 mėn. laisvės apribojimo ir 116 BBND (4368,56 Eur) bauda.

4.9. Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 2 dienas skiriamo laisvės apribojimo (BK 66 str. 2 d.).

4.10. Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra faktinių pagrindų.

4.11. Kaltinamajam byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina.

4.12. Daiktinių įrodymų nėra, civilinių ieškinių byloje nepareikšta.

4.13. Kaltinamajam G. L., bylą nagrinėjant teisme, buvo paskirta ir su jo pritarimu bei valia teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal LR BPK 51 str. 1 d. 9 punkto taisyklę, kaltinamasis gynėjos neatsisakė (BPK 52 str.), nors tokia teisė jam buvo teismo išaiškinta, todėl remiantis BPK 106 str. 2 d. nuostata, pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo priteistinos jam teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2017-05-09 pažymą Nr. NTP-7-5664 – 34,74 Eur (b. l. 58).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d. d., teismas

n u s p r e n d ė :

G. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį 1 m. laisvės apribojimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. nuostatas, bausmę G. L. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 8 (aštuonių) mėn. laisvės apribojimo, nustatyti įpareigojimus : 1) 6 mėn. dirbti ar registruotis Darbo biržoje, b) per 4 mėn. neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Šią bausmę subendrinti pagal Lietuvos Respublikos BK 64 str. 2 d. taisyklę, jas visiškai sudedant, su bausme, paskirta 2016-07-26 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 116 BBND (4368,56 Eur) baudą ir 8 (aštuonių) mėn. laisvės apribojimą su įpareigojimais : 1) 6 (šešis) mėn. dirbti ar registruotis Darbo biržoje, b) per 4 (keturis) mėn. neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į skiriamą bausmę įskaičiuoti 1 (vieną) parą nuteistojo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 2 dienas skiriamos laisvės apribojimo bausmės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistojo G. L. trisdešimt keturis eurus 74 euro ct. (34,74 Eur) jam byloje teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (mokama/išieškoma – valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, įmokos paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas – 5630).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.             

              Teisėjas                                                                    A. V.