Administracinė byla Nr. eA-1424-525/2021
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00198-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.6.1.4; 18.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Biržų rajono savivaldybės administracija ir uždaroji akcinė bendrovė „Vilkėja“) dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja M. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2019 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 21S-22-(14.21.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. V.“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja nurodė, kad NŽT nepagrįstai nusprendė nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą atkurti atlyginant už jį kitais būdais – pinigais ir už 0,0671 ha ploto žemės sklypą išmokėti 932,80 Eur kompensaciją. Pareiškėja teigė, kad ji 2009 m. sausio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriui (toliau – ir NŽT Biržų skyrius) pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo L. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 0,0671 ha ploto žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės natūra į šį žemės sklypą nebuvo atkurtos, motyvuojant tuo, kad šis žemės sklypas patenka į valstybės išperkamą žemę, t. y. į 0,4723 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Šis sklypas Biržų rajono mero 1996 m. spalio 23 d. potvarkiu Nr. 406 „Dėl žemės sklypų nuomos“, 1996 m. gruodžio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartimis Nr. 27 ir Nr. 28 buvo išnuomotas 15 metų A. J. ir D. V., o 2011 m. gruodžio 7 d. buvo sudarytos naujos valstybinės žemės nuomos sutartys, kuriomis žemės sklypas 15 metų buvo išnuomotas A. J., D. V. ir J. V.. Pareiškėjos teigimu, statiniais neužstatyta žemės sklypo dalis privalo būti grąžinta jai natūra. Tvirtino, kad NŽT nesiėmė jokių veiksmų, jog būtų tiksliai nustatytas neužstatytos valstybinės žemės plotas, nors tai atsakovas privalėjo padaryti, paisydamas pareiškėjos valios nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti natūra. Pareiškėjos vertinimu, valstybinės žemės sklypas nėra užstatytas teisėtu būdu įgytais kiemo statiniais – kiemo aikštele ir kiemo aptvėrimu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nėra pagrindo teigti, kad šiuos statinius 1994 m. valstybinio turto privatizavimo aukciono metu įsigijo D. V., nes toks turtinis vienetas aukciono metu neegzistavo. Pareiškėja nurodė, kad šie kiemo statiniai pirmą kartą buvo įregistruoti 2010 m. vasario 12 d., šį turtą pagal 1997 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4203 buvo įsigijusi R. L. įmonė „Sidabrinė žuvelė“, 2003 m. birželio 30 d. viešųjų varžytinių aktu Nr. 7 šis turtas parduotas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Rivona“, nuo 2010 m. kovo 2 d. nuosavybės teisės į šiuos kiemo statinius registruotos D. V., J. V., A. J. vardu, remiantis 2010 m. kovo 1 d. pirkimo-paradavimo sutartimi. Pareiškėjos tvirtinimu, kadangi nurodyti statiniai nebuvo teisėtai įgyti, todėl jie negalėjo būti kliūtimi grąžinti žemę natūra, o buvusio žemės savininko žemės sklypo plotas negalėjo būti valstybinės žemės nuomos objektu.
3. Pareiškėja teigė, kad NŽT nesiėmė visų priemonių pareiškėjai nuosavybės teises į žemę atkurti natūra: nesikreipė į Biržų rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Savivaldybės administracija) prašymu parengti detalų planą, neinicijavo šios procedūros, siekdama nustatyti, koks plotas lieka pareiškėjai nuosavybės teisėms į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti. Pažymėjo, kad Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-300 buvo nuspręsta parengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, numatantį sklypo, reikalingo A. J. bei D. V. nuosavybės teise priklausančiam paviljonu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudoti ir eksploatuoti, NŽT 2009 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 20-3638-(1.16)-60 sutiko, kad Biržų rajono savivaldybės administracija rengtų tokį planą. Tačiau detalusis planas nebuvo parengtas, o NŽT, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų ir vieningos pozicijos, nepaisydama pareiškėjos teisėtų lūkesčių, priėmė neteisingą Sprendimą.
4. Pareiškėja savo poziciją, jog priimtas Sprendimas neteisėtas ir pažeidžia jos teises į nuosavybės teisių atkūrimą, grindė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1–3 punktais, 16 straipsnio 9 dalies 6 punktu (2011 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XI- 1650 redakcija), 21 straipsnio 5 dalimi (2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo Nr. XII-1150 redakcija), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 82 ir 102 punktais (2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1275 redakcija), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d., 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimų išvadomis, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2017 m. kovo 14 d. sprendimu byloje K. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 51 752/10), 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu byloje N. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 1471/05). Pareiškėja pabrėžė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese prioritetu laikomas nuosavybės teisių atkūrimas natūra, todėl nagrinėjamo ginčo atveju nuosavybės teisių atkūrimas natūra buvo galimas tik atlikus detalaus planavimo veiksmus ir nustačius laisvos valstybinės žemės plotą. Pareiškėja teigė, kad ji nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios turėjo teisėtą lūkestį atkurti nuosavybės teises natūra, šis lūkestis buvo pagrįstas valstybės institucijos įsipareigojimu. Pareiškėja rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1711/2014, 2016 m. rugsėjo 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendime administracinėje byloje Nr. A-353-858/2016, 2017 m. lapkričio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-801-858/2017 pateiktais išaiškinimais. Pareiškėjos teigimu, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą, yra konstatavęs, kad žemė, į kurią ji pretenduoja, yra valstybės išperkama, tačiau praėjus šešeriems metams, situacija pasikeitė, kadangi nustatyta, jog žemės sklype esantys kiti statiniai viso žemės sklypo neužima; dabartiniai savininkai nėra teisėtai įgiję kiemo statinius; žemės sklype yra laisvo neužstatyto ploto; žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje gali būti suformuoti du sklypai: vienas – skirtas A. J. ir D. V. ir J. V. nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimui, o kitas – nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimui.
5. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja buvo teikusi administraciniam teismui skundą dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises natūra į jos tėvo L. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 0,0671 ha ploto žemę, patenkančią į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuometinis Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1572/2013 nurodytą sprendimą paliko nepakeistą. NŽT teigė, kad, siekiant atkurti nuosavybės teises, pareiškėjai buvo siūlomi Biržų mieste suformuoti nauji žemės sklypai, skirti individualiai statybai. Tačiau pareiškėja 2013 metais siūlomo sklypo atsisakė, o 2015 ir 2019 metais į šio klausimo svarstymą NŽT Biržų skyriuje apskritai neatvyko.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Biržų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.
8. Savivaldybės administracija nurodė, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1572/2013, bylos dokumentai patvirtino, kad pareiškėjai nuosavybės teisės į jos tėvo valdytą žemę negali būti atkurtos natūra, kadangi buvusio savininko žemė priskirta valstybės išperkamai žemei. Pabrėžė, kad pareiškėja 2013–2019 metų laikotarpiu nepasirinko naujo žemės sklypo, skirto individualiai statybai. Vertino, kad NŽT pagrįstai priėmė sprendimą nuosavybės teises už valstybės išperkamą žemę atkurti išmokant pinigus.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėja pretendavo atkurti nuosavybės teises į savo tėvo L. M. nuosavybės teise valdytą 0,0671 ha ploto žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), ir tuo reikalu tuometiniam Biržų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė 2008 m. rugsėjo 18 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nurodytą nekilnojamąjį turtą, pridėjo giminystės ryšius su buvusiu savininku ir jo nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Tuometinis Panevėžio apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-379-283/2008 priimtu 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimu atnaujino pareiškėjai praleistus Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus paduoti Panevėžio apskrities viršininko administracijos Biržų rajono žemėtvarkos skyriui prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į L. M. (duomenys neskelbtini) valdytą 671 kv. m ploto žemės sklypą ir dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšius su buvusiu žemės sklypo savininku ir jo nuosavybės teises. Pareiškėja kreipėsi su skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti NŽT Biržų skyrių įstatymo nustatyta tvarka atkurti jai nuosavybės teises į 0,0671 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti Savivaldybės administraciją suformuoti (duomenys neskelbtini) esantį 0,0671 ha ploto žemės sklypą, skirtą grąžinti jai natūra. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendimu M. V. skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1572/2013 pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. NŽT 2019 m. birželio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 21S-22-(14.21.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. V.“, kuriuo pareiškėjai nuosavybės teises į buvusio savininko L. M. nuosavybės teise valdytą 0,0671 ha ploto žemės sklypą Nr. 110, esantį Biržų mieste, atkūrė atlyginant pinigais – už 0,0671 ha ploto žemės sklypą išmokant 932,80 Eur kompensaciją.
11. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyti duomenys patvirtino, jog buvusio savininko L. M. nuosavybės teise valdytas 0,0671 ha žemės sklypas patenka į 0,4723 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Dėl šios aplinkybės tarp bylos proceso dalyvių ginčo nėra. Nurodyta aplinkybė buvo konstatuota įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5-320/2013. Panevėžio apygardos administracinis teismas nurodytame sprendime konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Biržų rajono savivaldybės mero 1996 m. spalio 23 d. potvarkiu Nr. 406 „Dėl žemės sklypų nuomos“, 1996 m. gruodžio 13 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimis Nr. 27 ir Nr. 28 15 metų laikotarpiui buvo išnuomotas A. J. ir D. V., o 2011 m. gruodžio 7 d. sudarytomis naujomis Valstybinės žemės nuomos sutartimis Nr. 21SŽN-829, 21SŽN-827 15 metų laikotarpiui – A. J., D. V. ir J. V. (administracinė byla Nr. I-5-320/2013). Be to, Panevėžio apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad Biržų rajono savivaldybės taryba 2000 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 96 patvirtino sklypo, skirto turgaus išplėtimui, (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, Biržų rajono savivaldybės direktorius 2006 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-82 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ – naują detalųjį planą, ir kad žemės sklypas yra užstatytas, konstatavo, jog žemės sklypas, kurį iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė M. V. tėvas L. M. ir į kurį pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, kuri, pagal Atkūrimo įstatymą, negali būti grąžinama natūra. Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad nėra pagrindo įpareigoti Savivaldybės administraciją suformuoti 0,0671 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), skirtą grąžinti natūra, bei įpareigoti NŽT Biržų skyrių nuosavybės teises M. V. atkurti natūra (administracinė byla Nr. I-5-320/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atmesdamas M. V. apeliacinį skundą, 2013 m. liepos 17 d. nutartyje konstatavo, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo žemės sklypo dalis priskirtina valstybės išperkamai žemei, į kurią nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos (administracinė byla Nr. A525-1572/2013).
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjos skundai dėl nuosavybės teisių į L. M. nuosavybės teise Biržų mieste valdytą žemės sklypą buvo nagrinėjami ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus tarnyboje. NŽT Biržų skyriaus pateiktais duomenimis, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius R. V. 2011 m. lapkričio 16 d. pažymoje Nr. 4D-2011/1010, M. V. skundas dėl NŽT pareigūnų veiksmų nesprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant žemę natūra klausimo buvo atmestas.
13. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, parengto 2019 m. liepos 24 d., duomenimis, (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, jo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos; žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba; žemės sklypą iki 2026 m. gruodžio 7 d. nuomoja UAB „Vilkėja“ pagal 2011 m. gruodžio 7 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 21SŽN-827 ir Nr. 21SŽN-829, 2013 m. rugsėjo 16 d. Susitarimus pakeisti sutartį Nr. 21SŽN-(14.21.55.)-101 ir Nr. 21SŽN-(14.21.55.)-102; žemės sklype stovi UAB „Vilkėja“ priklausantys prekybos paskirties pastatai – prekybos kioskas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paviljonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo įrenginių paskirtį turintys kiemo statiniai (kiemo aikštelė, kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, patenkančiam į Biržų regioninio parko teritoriją, taikomos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų „XXXIV. Nacionaliniai ir regioniniai parkai“ nuostatos. Teismas neturėjo pagrindo abejoti nurodyto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kadangi, remiantis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, visi duomenys apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir teises į jį pripažįstami teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Prie pareiškimo ir teismo posėdyje pareiškėja nustatytų įrodymų, paneigiančių Nekilnojamojo turto registro registre Nr. 36/7992 įrašytus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių duomenis, nepateikė.
14. Teismas, atsižvelgęs į Nekilnojamojo turto registro duomenis, darė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinis statusas nuo 2013 metų išliko nepakitęs: jo pagrindinė naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas nepasikeitė; jame ir toliau stovi pastatai, dabartiniu metu nuosavybės teise priklausantys UAB „Vilkėja“; žemės sklypas nustatyta tvarka sudarytomis valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimis (su jų pakeitimais) toliau nuomojamas šiam ūkio subjektui. Teismo vertinimu, pareiškėjos skunde keliamos abejonės dėl kiemo statinių (kiemo aikštelės, kiemo aptvėrimo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo ir jų įgijimo teisėtumo, nesudarė pagrindo daryti išvadą, kad jų privatizavimas, o vėliau įgijimas ir perleidimas kitais įstatymo numatytais pagrindais buvo neteisėtas. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad statinių įgijimo ir perleidimo nuosavybėn sandoriai ir kiti aktai, civiliniai sandoriai dėl valstybinės žemės sklypo nuomos būtų nuginčyti teismine tvarka. Be to, teismas įvertinęs pareiškėjos, NŽT Biržų skyriaus ir Savivaldybės administracijos atstovų, liudytojų B. K. ir A. P. parodymus, darė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turgaus prekybos veikla nėra nutraukta, joje nuolat vyksta prekyba. Teismas nagrinėjamoje byloje nesprendė apie vykdomos turgaus prekybos ūkinę veiklą ir jos organizavimą.
15. Įsiteisėjusiame Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5-320/2013 buvo konstatuota, kad Biržų rajono savivaldybės taryba 2000 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 96 buvo patvirtinusi sklypo, skirto turgaus išplėtimui, (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, o Biržų rajono savivaldybės direktorius 2006 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-82 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas naujas šios teritorijos detalusis planas. Biržų rajono savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 96 patvirtintu detaliuoju planu buvo nustatyta, kad šiame žemės sklype numatyta gatvelių principu įrengti naujus prekybos paviljonus-palapines, išplėsti paviljono pastatą įrengiant tualetus, privažiavimui ir pakrovimui numatytas servitutas, organizuotai spręsti paviršinio vandens nuvedimą bei turgavietės apšvietimą, o Biržų rajono savivaldybės direktorius 2006 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-82 patvirtintu Sklypų ((duomenys neskelbtini)) detaliuoju planu buvo išsaugoti ankstesniame detaliajame plane nustatyti (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo naudojimo ir tvarkymo reglamentai, reikalingi turgavietei išplėsti.
16. Teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje pateikto žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) detaliojo plano medžiagą, nustatė, kad šiuo planu buvo pakeistos tarp sklypų (duomenys neskelbtini) esančios ribos; (duomenys neskelbtini) esantis sklypas padalintas į du sklypus, kurie reikalingi autobusų stočiai ir prekybos centrui eksploatuoti, o (duomenys neskelbtini) turgavietei skirtas sklypas – nepakeistas, detaliuoju planu išsaugoti reikalingi turgavietei išplėsti (duomenys neskelbtini) sklypo naudojimo ir tvarkymo reglamentai, nustatyti anksčiau patvirtintame detaliajame plane. Administracinės bylos Nr. I-59-552/2012 duomenimis, Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-300 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimo“ buvo nutarta parengti sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, numatantį sklypo, reikalingo A. J. bei D. V. nuosavybės teise priklausančiam pastatui – paviljonui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudoti, suformavimą; Architektūros ir urbanistikos skyrius buvo įpareigotas atlikti šio detaliojo planavimo organizatoriaus funkcijas; nustatyta detaliojo plano rengimo pradžia – 2012 m. II ketvirtis; pripažinti netekusiais galios Savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. A-51 „Dėl Sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimo“ bei 2010 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. A-181 „Dėl Sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano planavimo užduoties patvirtinimo“. Kilęs ginčas dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. A-300 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimo“ 1–3 punktų buvo sprendžiamas Panevėžio apygardos administraciniame teisme. Šio teismo įsiteisėjusia 2012 m. vasario 29 d. nutartimi administracinė byla pagal D. V. skundą buvo nutraukta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS492-322/2012 nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
17. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis, Savivaldybės administracija veiksmų, skirtų nustatyta tvarka parengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, numatantį sklypo, reikalingo A. J. bei D. V. nuosavybės teise priklausančiam pastatui – paviljonui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudoti, suformavimą, neatliko. Savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad, įsiteisėjus Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimui, Biržų rajono savivaldybė nebekėlė klausimo dėl natūra grąžintino žemės sklypo suformavimo. Teismo posėdyje Savivaldybės administracijos atstovė nurodė, kad nebuvo poreikio keisti Sklypų ((duomenys neskelbtini)) detaliuoju planu nustatytą (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo reglamentavimą.
18. Teismas, apibendrinęs tai, kas nurodyta, ir atsižvelgęs į Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5-320/2013 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1572/2013 padarytas išvadas, sprendė, kad pareiškėjos keliamas ginčas dėl nuosavybės teisių į atkūrimo natūra buvo išspręstas; nurodytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, jog buvusio savininko L. M. valdyta žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei, į kurią negali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra. Taigi, įsiteisėjus Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimui, pareiškėja privalėjo ir galėjo suprasti, kad nuosavybės teisės į jos tėvo valdytą žemę, patenkančią į (duomenys neskelbtini) esantį 0,4723 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), natūra negali būti atkuriamos ir nebus atkuriamos, o NŽT atsirado pareiga spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai kitais Atkūrimo įstatymo nustatytais būdais.
19. Teismas nustatė, kad NŽT Biržų skyrius 2013 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 21SD-(14.21.104.)-1513 „Dėl naujų žemės sklypų“ pareiškėjai pranešė, kad ji yra įtraukta į piliečių, kuriems bus pasiūlyti neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai Biržų mieste, sąrašą ir turi teisę rinktis ne didesnį kaip 0,0671 ha žemės sklypą individualiai statybai, bei pakvietė tuo tikslu atvykti į 2013 m. spalio 8 d., 14 val. 00 min. vyksiantį susirinkimą. Byloje pateikto piliečių, pageidaujančių gauti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai, susirinkimo, vykusio 2013 m. spalio 8 d., protokolo Nr. 21PRT-(14.21.6.)-59 duomenimis, į šį susirinkimą atvykusiems 11 asmenų, tarp jų – ir pareiškėjai, buvo pasiūlyta pasirinkti NŽT Biržų skyriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 21VĮ-(14.21.2.2.)-360 patvirtintus kitos paskirties žemės sklypus, skirtus individualiai statybai, suplanuotus Kvartalo Biržuose, kurį riboja (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu. Nurodytame susirinkime pareiškėja žemės sklypo nepasirinko. NŽT Biržų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. VĮ-(14.21.2.)-1400, 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 21VĮ-803(14.21.2.), 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 21VĮ-250(14.21.2.) buvo tvirtinami Siūlytinų piliečiams neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašai ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyti neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai, sąrašai, 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 21VĮ-68-(14.21.2.) – Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai ir lygiaverčius naujus sklypus individualiai statybai Biržų mieste, Biržų rajono savivaldybėje, eilė. Šiais įsakymais patvirtintų piliečių sąrašų duomenimis, pareiškėja į juos, atsižvelgus į prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo datą, buvo įtraukiama 2-uoju eilės numeriu. NŽT Biržų skyrius 2014 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 21SD-(14.21.104.)-3447 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjai pranešė, kad ji, remiantis pakeisto Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, turi teisę iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, ir prašyti už šią žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybėms teisėms atkurti. NŽT Biržų skyrius 2015 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 21SD-3307-(14.21.104.)-104 „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“, 2019 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 21SD-1125-(14.21.104.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ pareiškėjai pranešė atitinkamai apie 2015 m. gruodžio 28 d., 10 val. 00 min. ir 2019 m. gegužės 21 d., 10 val. 30 min. vyksiančius Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdžius, kuriuose ji turės teisę pareikšti savo valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo. NŽT Biržų skyriaus parengtų 2015 m. gruodžio 28 d. protokolo Nr. PRT-21-(14.21.6.) ir 2019 m. gegužės 21 d. protokolo Nr. 21PRT-26(14.21.6.) duomenimis, pareiškėja į nurodytus posėdžius neatvykdavo. Pareiškėja 2019 m. gegužės 20 d. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad ji nebuvo pareiškusi pageidavimo gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai, ir pranešė, kad ji pageidauja, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos grąžinant natūra jos tėvo valdytą žemės sklypą.
20. Teismas, apibendrinęs nurodytus duomenis, darė išvadą, kad pareiškėja nustatytu terminu savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nepakeitė, ji ir toliau siekė, kad nuosavybės teisės į nuosavybės teisės į jos tėvo valdytą žemę, patenkančią į (duomenys neskelbtini) esantį 0,4723 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų atkuriamos natūra.
21. Teismo vertinimu, teisinis reguliavimas reiškia, jog valstybės įgaliotai institucijai nustačius Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2404 ir 2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo XII-1150 redakcija) numatytas sąlygas, nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais.
22. NŽT Biržų skyrius 2019 m. birželio 10 d. raštu Nr. 21SD-1776-(14.21.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ M. V. pranešė apie 2019 m. birželio 21 d., 10 val. 30 min. vyksiantį posėdį, kuriame bus svarstomas klausimas dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo ir į kurį atvykti kviečiama pareiškėja; pareiškėjai buvo išaiškinta, kad neatvykus, sprendimas bus priimtas jai nedalyvaujant. Pareiškėja 2019 m. birželio 18 d. pranešimu prašė atidėti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimą, savo prašymą grindė tebevykstančiais teisminiais procesais dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2015 m. lapkričio 13 d. buvo gautas pareiškėjos skundas dėl Savivaldybės administracijos 2015 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. SN-1323 „Dėl 2015 m. rugpjūčio 17 d. gauto prašymo“, kuris buvo išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. I-996-283/2016. Pareiškėja ginčijo Savivaldybės administracijos raštą, kuriuo jai buvo atsakyta į klausimus: 1) ar (duomenys neskelbtini) esantis turtas – kiemo aikštelė ir laikini statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tebėra Biržų rajono savivaldybei ir UAB „Biržų butų ūkis“ nuosavybės teise priklausantis turtas; 2) jeigu šis turtas buvo parduotas kitiems savininkams, pranešti, kokiems asmenims, kada ir kokiu sprendimu šis turtas buvo parduotas. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu įpareigojo Savivaldybės administraciją per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymo 2-ąjį klausimą, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018 Savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmetė, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-527-283/2019, kurioje buvo sprendžiamas tarp pareiškėjos ir Savivaldybės administracijos kilęs ginčas dėl informacijos pateikimo. Teismo 2019 m. gegužės 31 d. priimtą sprendimą pareiškėja apskundė apeliacine tvarka; byla apeliacinės instancijos teisme neišnagrinėta (žr. administracinė byla Nr. A-2241-415/2020). Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, darė išvadą, jog administraciniame teisme pagal pareiškėjos skundus išnagrinėtose administracinėse bylose buvo sprendžiami ginčai ne dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o dėl informacijos suteikimo. Duomenų apie 2019 m. birželio 18 d. pranešime nurodytą aplinkybę, kad tebevyksta teisminiai procesai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėja nei su skundu, nei per teismo posėdį nepateikė.
23. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir remdamasis Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, sprendė, kad NŽT Biržų skyrius atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus: raštu pateikė pareiškėjai informaciją apie Atkūrimo įstatymo pakeitimus ir išaiškino pareiškėjos teises pakeisti valią dėl atlyginimo būdo bei šių teisių įgyvendinimo galimybes; iki Sprendimo priėmimo siūlė jai pasirinkti kitą Atkūrimo įstatyme numatytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą – gauti naują žemės sklypą individualiai statybai, perduodamą neatlygintinai nuosavybėn už valstybės išperkamą buvusio savininko valdytą žemės sklypą; pakvietė dalyvauti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmime.
24. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl Sprendime nurodyto atlyginimo, atsižvelgiama į tai, jog pareiškėja skunde ir teismo posėdyje argumentų ir juos pagrindžiančių nustatytų įrodymų, kad piniginių lėšų suma apskaičiuota neteisingai, neteikė.
25. Teismas nustatė, kad NŽT Biržų skyrius, remdamasis Biržų apskrities, Biržų miesto činčo ir nuosavybės teisėmis valdomų žemės sklypų apmatavimo 1937 m. suvestiniu planu ir Biržų apylinkės teismo 1934 m. sausio 10 d. nutarimu, 2019 m. birželio 21 d. parengė Pažymą Nr. 21PAŽ-311-(14.21.33.) „Dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų“. Išvardintų dokumentų duomenimis, buvusio savininko L. M. nuosavybės teise Biržų mieste valdytas žemės sklypas Nr. 110 buvo priskirtas sodybinės žemės kategorijai, jame stovėjo trobesiai. Išanalizavus NŽT Biržų skyriaus parengtą Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško apskaičiavimo aktą, teismas darė išvadą, kad valstybės išperkamos buvusio savininko L. M. valdytos žemės vertė apskaičiuota tinkamai taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodikos (toliau – ir Metodika) 3, 4.2, 6.1.3 punktų nuostatas.
26. Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, sprendė, kad NŽT priimtas Sprendimas nuosavybės teises pareiškėjai į Biržų mieste esantį buvusio savininko žemės plotą, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, atkurti atlyginant pinigais, kurių suma apskaičiuota pagal Metodiką, pagrįstas objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nepažeidžia pretendentės teisių bei teisėtų interesų, be to, nenustatyta, kad jį priimant, būtų pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės. Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo naikinti Sprendimą teismui nebuvo.
27. Atmetus pareiškėjos skundą, teismui nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo.
III.
13. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą, pareiškėjos skundą tenkinti bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
14. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo ar buvo laikomasi ir ar yra nepažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1061 punkto reikalavimai. Teisės aktų leidėjas pasirinko tokį institucijų bendradarbiavimo nuosavybės teisių atkūrimo procese modelį, pagal kurį NŽT pagal Tvarkos 106 ir 1061 punktus nėra įpareigota tikrinti savivaldybės administracijos jai pateiktos informacijos teisingumo, tačiau tai nepaneigia NŽT teisės, esant tam tikroms (naujai paaiškėjusioms žemės sklypo statusui nustatyti svarbioms) aplinkybėms pagal Tvarkos 1061 punktą pakartotinai kreiptis į atitinkamos savivaldybės administraciją dėl duomenų pateikimo (patikslinimo). Darytina išvada, jog NŽT neturi diskrecijos teisės vertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo, ši kompetencija priskirta savivaldybės administracijos direktoriui. Bylos duomenimis nustatyta, kad NŽT nesikreipė į savivaldybės administracijos direktorių, neprašė suformuoti sklypo reikalingo pareiškėjai nuosavybės teisėms atkurti. Tokiu būdu NŽT pažeidė savo kompetencijos ribas, vienasmeniškai priimant sprendimą 2019 m. birželio 21 d. sprendė, kad pareiškėjai grąžintinas žemės sklypas yra valstybės išperkamas, todėl sprendė išmokėti pareiškėjai kompensaciją pinigais.
15. Pareiškėjos teigimu, tik parengus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, galima buvo nustatyti sklypo dalį reikalingą esamiems statiniams eksploatuoti, o likusi žemės sklypo dalis turėjo būti grąžinta pareiškėjai. Laisvos ir pareiškėjai natūra grąžintinos žemės klausimas turtėjo būti sprendžiamas rengiant naują detalų planą, tikslu nustatyti laisvą, grąžintiną pretendentei žemės sklypo dalį. Savivaldybės administracija veiksmų, reikalingų parengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, numatantį sklypo, reikalingo A. J. bei D. V. nuosavybės teise priklausantiems pastatams suformuoti neatliko. Tokiu būdu klausimas dėl laisvos grąžintinos pareiškėjai žemės suformavimo nebuvo sprendžiamas atsakingo subjekto – Savivaldybės administracijos.
16. Pareiškėja daro išvadą, jog NŽT ir Savivaldybės administracija neatliko jiems privalomų veiksmų, t. y. NŽT nesikreipė į Savivaldybės administraciją su prašymu suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę , o Savivaldybės administracija nesiėmė priemonių ir veiksmų nustatyti ir pateikti NŽT duomenis apie laisvą (neužstatytą) žemę. Suprantama, jog norėdama pateikti informaciją apie laisvą neužstatytą žemę, Savivaldybės administracija turėjo atlikto detalaus planavimo veiksmus.
17. Pareiškėjos nuomone, teismas netinkamai ir nevisapusiškai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko neištyrė ir neįvertino esminės procedūros, atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę miesto teritorijoje. Teismas taip pat neteisingai vertino Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus tarnybos išvadas. Seimo kontrolierius R. V. 2010 m. gegužės 14 d. pažymoje Nr. 4D-2010/4-54 pažymėjo, kad reikalinga sumažinti nuomojamų ne žemės ūkio veiklai žemės sklypų, esančių prie D. V. ir A. J. nuosavybės teise turimų pastatų plotus ir suformuoti tokio dydžio žemės sklypus, kurie yra būtini šiems pastatams eksploatuoti bei spręsti žemės grąžinimo natūra pareiškėjai klausimą. Neteisingai teismas vertino ir liudytojų B. K. ir A. P. parodymus, bei darė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turgaus prekybos veikla nėra nutraukta, joje nuolat vyksta prekyba. Pažymėtina, jog liudytojos aiškiai nurodė, jog nors vykdoma prekyba ji viso, tame tarpe grąžinto žemės ploto pareiškėjai, neužima.
18. Pareiškėjos nuomone, esant pakankamai duomenų, jog žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai įregistruoti neteisėtai, yra pagrindo teigti, kad sklypas, (duomenys neskelbtini), yra didesne dalimi laisvas ir žemės sklypo dalis, kuri nebūtina ir nereikalinga esamiems pastatams eksploatuoti turi būti grąžinama pareiškėjai natūra. Pareiškėja taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė jog pareiškėjai yra teisėtai kompensuota už grąžintiną žemės sklypą pinigais, pareiškėja niekada nėra sutikusi ir išreiškusi valią gauti kompensaciją pinigais. NŽT Sprendimas priimtas neįvertinus pareiškėjos pozicijos ir reikalavimo nuosavybės teises atkurti natūra.
19. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
20. NŽT atsiliepime cituoja Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir nurodo, kad Biržų rajono savivaldybės taryba 2000 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 96 buvo patvirtinusi sklypo, skirto turgaus išplėtimui detalųjį planą, o Biržų rajono savivaldybės direktorius 2006 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-82, buvo patvirtintas naujas šios teritorijos detalusis planas, kuriame buvo nustatyta, kad šiame žemės sklype bus įrengti nauji prekybos paviljonai – palapinės, išplėstas paviljono pastatas, įrengti tualetai. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-5-320/2013 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartyje byloje Nr. A525-l572/2013, padarytos išvados, kad M. V. keliamas ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra buvo išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, konstatuojant, jog buvusio savininko L. M. valdyta žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei, į kurią negali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Biržų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
22. Savivaldybės administracijos nuomone, ankstesni teismų sprendimai ir šioje byloje esantys dokumentai įrodo, kad pareiškėjai nebuvo galimybės atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, nes jos pageidaujama gauti žemė yra teritorijoje, kuri priskirta valstybės išperkamai žemei. Pareiškėja taip pat nepasirinko kito, lygiaverčio, žemės sklypo. Iš byloje esančių NŽT Biržų skyriaus, Biržų rajono savivaldybės Biržų miesto kadastro vietovėje piliečių, pageidaujančių gauti perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai pasirinkimo posėdžių, įvykusių 2013 m. spalio 8 d., protokolo Nr. 21PRT- (14.21.6.)-59, 2015 m. gruodžio 28 d., protokolo Nr. 21PRT-21 -(14.21.6.), ir 2019 m. gegužės 21 d., protokolo Nr. 21PRT-26-(14.21.6.), matyti, kad pareiškėja susirinkimuose nedalyvaudavo, arba, jei ir dalyvaudavo, sklypų nesirinkdavo. Tuo būdu, Savivaldybės administracijos nuomone, pareiškėja atsisakė įgyvendinti savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą perduodant jai neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai Biržų mieste. Iš to darytina išvada, kad NŽT Sprendimą išmokėti piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą žemę priėmė pagrįstai, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
23. Pareiškėja papildomai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė paaiškinimą ir papildomus dokumentus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 21S-22-(14.21.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. V.“ panaikinimo.
25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja pateiktu apeliaciniu skundu su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir pareiškėjos skundą tenkinti, iš esmės pareiškėja teigia, kad teismas netinkamai ir nevisapusiškai vertino byloje surinktus įrodymus.
26. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pageidauja teikti paaiškinimus, išklausyti atsakovą, trečiuosius asmenis.
27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Taip pat nustatyta, kad proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nustačiusi, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nėra keliami tokie teisės ar fakto klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti, remiantis rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose. Pažymėtina ir tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. proceso šalims buvo sudaryta galimybė išdėstyti savo pozicijas žodžiu.
28. Dėl pareiškėjos apeliaciniam teismui pateiktų papildomų įrodymų prijungimo, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iš pareiškėjos teikiamų dokumentų matyti, kad juose užfiksuoti duomenys egzistavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kai kurie iš jų buvo vertinti ir išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, o dėl kitų – priežasčių dėl ko nebuvo pasinaudota galimybe juos teikti pirmosios instancijos teismui, iš esmės pareiškėja nenurodo. Dėl šių priežasčių pareiškėjos prašymas prijungti papildomus įrodymus yra atmetamas.
29. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
30. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garci?a Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
31. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56–57 str.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjos skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių iš esmės laikėsi. Vien tai, kad pareiškėja įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjos skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo ir patikslina juos, atsižvelgdama į bylai aktualų teisinį reglamentavimą.
34. Pareiškėja ginčija NŽT 2019 m. birželio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 21S-22-(14.21.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. V.“, kuriuo M. V. nuosavybės teises į buvusio savininko L. M. nuosavybės teise valdytą 0,0671 ha ploto žemės sklypą Nr. 110, esantį Biržų mieste, atkūrė atlyginant pinigais – už 0,0671 ha ploto žemės sklypą išmokant 932,80 Eur kompensaciją.
35. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Tvarka, kiti teisės aktai.
36. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.
37. Vienas iš pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų yra susijęs su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo ar buvo laikomasi ir ar yra nepažeisti Tvarkos 1061 punkto reikalavimai.
38. Atkūrimo įstatymas reglamentuoja valstybės, savivaldybių institucijų kompetenciją sprendžiant, be kita ko, žemės grąžinimo natūra klausimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 atkreipė dėmesį, jog teisės aktų leidėjas, realizuodamas savo diskrecijos teisę nustatyti neteisėtai nusavintos nuosavybės grąžinimo natūra tvarką, šiam procesui įgyvendinti paskyrė dvi viešojo administravimo institucijas – NŽT ir jos teritorinius padalinius – žemėtvarkos skyrius (dabar miestų arba rajonų skyriai) bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių. Minėtais teisės aktais šioms institucijoms yra priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ginčo atveju priima NŽT, tačiau iki šio momento tiek NŽT, tiek Savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso, ar dėl žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti priimamas sprendimas atkurti ją natūra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia (be kita ko) tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme bei Tvarkoje nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Šio proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų tinkamas teisių ir pareigų vykdymas.
39. NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Tačiau NŽT (paprastai) neturi diskrecijos vertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo, nes tokie įgalinimai yra suteikti kitai šiame procese dalyvaujančiai institucijai – atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Šiuo atveju teisės aktų leidėjas pasirinko tokį institucijų bendradarbiavimo nuosavybės teisių atkūrimo procese modelį, pagal kurį NŽT pagal Tvarkos 106 ir 1061 punktus nėra įpareigota tikrinti savivaldybės administracijos jai pateiktos informacijos teisingumo. Tačiau, tai nepaneigia NŽT teisės, esant tam tikroms (inter alia (be kita ko) naujai paaiškėjusioms, žemės sklypo statuso nustatymui svarbioms) aplinkybėms, pagal Tvarkos 1061 punktą (iki 2011 m. balandžio 24 d. galiojusios redakcijos Tvarkos 106 punktą) pakartotinai kreiptis į atitinkamos savivaldybės administraciją dėl duomenų pateikimo (patikslinimo) (žr., pvz.: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 13 d. administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015).
40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi su skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti NŽT Biržų skyrių įstatymo nustatyta tvarka atkurti jai nuosavybės teises į 0,0671 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti Savivaldybės administraciją suformuoti (duomenys neskelbtini) esantį 0,0671 ha ploto žemės sklypą, skirtą grąžinti jai natūra. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendimu M. V. skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1572/2013 pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.
28. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgęs į Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5-320/2013 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1572/2013 padarytas išvadas, sprendė, jog pareiškėjos keliamas ginčas dėl nuosavybės teisių į atkūrimo natūra buvo išspręstas; nurodytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, jog buvusio savininko L. M. valdyta žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei, į kurią negali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra. Taigi, įsiteisėjus Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimui, pareiškėja privalėjo ir galėjo suprasti, kad nuosavybės teisės į jos tėvo valdytą žemę, patenkančią į (duomenys neskelbtini) esantį 0,4723 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), natūra negali būti atkuriamos ir nebus atkuriamos, o NŽT atsirado pareiga spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai kitais Atkūrimo įstatymo nustatytais būdais.
29. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, parengto 2019 m. liepos 24 d., duomenimis (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinis statusas nuo 2013 metų išliko nepakitęs: jo pagrindinė naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas nepasikeitė; jame ir toliau stovi pastatai, dabartiniu metu nuosavybės teise priklausantys UAB „Vilkėja“; žemės sklypas nustatyta tvarka sudarytomis valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimis (su jų pakeitimais) toliau nuomojamas šiam ūkio subjektui.
30. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems argumentams dėl buvusio savininko L. M. valdytos žemė priskyrimo valstybės išperkamai žemei, papildomai pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių naujai paaiškėjusių, žemės sklypo statuso nustatymui svarbių aplinkybių po minėtų teismo sprendimų priėmimo, jog pagal Tvarkos 1061 punktą (iki 2011 m. balandžio 24 d. galiojusios redakcijos Tvarkos 106 punktą) pakartotinai NŽT turėtų pareigą kreiptis į Savivaldybės administraciją dėl duomenų pateikimo ar patikslinimo.
31. Tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl būdo dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
32. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėja nustatytu terminu savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nepakeitė, ji ir toliau siekė, kad nuosavybės teisės į nuosavybės teisės į jos tėvo valdytą žemę, patenkančią į (duomenys neskelbtini) esantį 0,4723 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų atkuriamos natūra. Be to, pareiškėja atsisakė įgyvendinti savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą perduodant jai neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai Biržų mieste. Tai patvirtina, byloje esantys NŽT Biržų skyriaus, Biržų rajono savivaldybės Biržų miesto kadastro vietovėje piliečių, pageidaujančių gauti perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai pasirinkimo posėdžių, įvykusių 2013 m. spalio 8 d., protokolas Nr. 21PRT-(14.21.6.)-59, 2015 m. gruodžio 28 d., protokolas Nr. 21PRT-21 -(14.21.6.), ir 2019 m. gegužės 21 d., protokolas Nr. 21PRT-26-(14.21.6.), iš kurių matyti, kad pareiškėja susirinkimuose nedalyvaudavo, arba, jei ir dalyvaudavo, sklypų nesirinkdavo.
33. Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjos išreikšta valia – atkurti nuosavybės teises į žemę natūra – negali ir negalėjo būti įgyvendinta, kitokios valios nei nuosavybės teisių atkūrimas natūra pareiškėja nėra išreiškusi, nors apie toki galimybę pareiškėjai ne kartą buvo informuota atsakovo raštais, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatyta padėtis, numatanti, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai <...> nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Todėl šioje byloje ginčijamas NŽT Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo naikinti šį atsakovo sprendimą nėra.
34. Kiti pareiškėjos teiginiai, kurie yra abstraktūs arba pasikartojantys argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, kurie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendime ir apeliacinės instancijos teismas sutinka dėl jų vertinimo, įskaitant nuosavybės teisių atkūrimo būdą – pinigais, atskirai neaptariami.
35. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.
41. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, jos prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos M. V. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė