Civilinė byla Nr.e2-304-357/2022

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00028-2022-3

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1;

                                                                                    2.6.10.5.2.5; 1.1.4.3; 3.2.6.1

                                                                                    (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

sekretoriaujant Odetai Sakalauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logfina“ direktoriui V. G.,

atsakovės Lietuvos valstybės atstovui Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovei D. B.,

Lietuvos respublikos Generalinės prokuratūros atstovei prokurorei R. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės       uždarosios akcinės bendrovės „Logfina“ ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai                    Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros,  trečiajam asmeniui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėję bylą,

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Logfina“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti ieškovei UAB „Logfina“ iš atsakovės Lietuvos valstybės 70 900,28 Eur, 6 (šešių) procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo ieškinio priėmimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad dėl atsakovės padarytų nepateisinamų klaidų ir normų (taisyklių) šiurkščių pažeidimų, atkurti UAB „Logfina“ teisių civilinio ir baudžiamojo proceso priemonėmis neįmanoma, buvęs akcininkas T. R. atliko nemažai neteisėtų veiksmų, kuriais išvengė savo turtinių prievolių. Atsakovė matė, kad pas T. R. liko įmonei UAB „Logfina“ priklausantys pinigai, kurių civiline tvarka susigrąžinti neįmanoma, todėl santykiai turėjo būti įvertinti pagal baudžiamąją teisę, nes būtent atsakovė atmetė civilinius ieškinius, taikydama senaties terminą ignoruojant faktą, kad pinigai iki šiol likę be jokio teisinio pagrindo. Ieškinio pagrindu nurodo tai, kad atsakovė privalėjo įvykdyti pareigas, tam tarpe ir numatytas Civilinio proceso kodekso 300 straipsnyje, nustatyti, kad civiliniai santykiai peraugo į baudžiamuosius, bet galimai bandant nuslėpti padarytas klaidas atmetė civilinius ieškinius, tokiu būdu pažeidė aiškumo ir tikslumo taisykles bei teismų praktiką.

3.       Pažymi, kad UAB „Logfina“ direktorius pasisavino UAB „Logfina“ priklausančius dokumentus, pinigus, kitus materialinę bei nematerialinę vertę turinčius daiktus, jis buvo įmonės UAB „Logfina“ steigėjas ir vienintelis akcininkas, nuo 2010-05-07 užėmė UAB „Logfina“ direktoriaus pareigas, vėliau, pardavus dalį akcijų, tapo vienas iš akcininkų. 2011-09-01 buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas). Eidamas UAB „Logfina“ direktoriaus pareigas, pasinaudojęs savo pareigomis, sudarė UAB „Logfina“ absoliučiai nenaudingas paskolos sutartis. 2011 m. gruodžio 22 d. UAB „Logfina“ kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodė, kad buvęs šios įmonės direktorius T. R. pasisavino įmonės dokumentus, pinigus, kitus materialinę ir nematerialinę vertę turinčius daiktus. 2012 m. sausio 4 dieną paskambino tyrėja E. P., kuri pareiškė, kad UAB „Logfina“ direktorius V. G. privalėjo dalyvauti apklausoje, bet nepasirodė, tyrėjai buvo paaiškinta, kad joks šaukimas nebuvo gautas. Buvo sutarta, kad direktorius V. G. ir teisininkė I. Z. į apklausą atvyks 2012 m. sausio 6 dieną. Atvykus numatytu laiku teisininkė I. Z. tyrėjos L. P. buvo išvaryta iš kabineto. Apklausą vykdė ne bylą kuruojanti tyrėja E. P., o L. P., kuri uždavinėjo klausimus, komentavo, neleisdavo pasisakyti ir dėl šios situacijos buvo pateiktas skundas. 2012 m. sausio 5 dieną iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro buvo gautas tyrėjos E. P. šaukimas, kuriame nurodoma, kad liudytojas V. G. 2011 m. sausio 4 dienai yra šaukiamas apklausai, šaukimas buvo išsiųstas ir tą pačią dieną turėjo dalyvauti apklausoje. 2012 m. sausio 6 d. buvo gautas tyrėjos E. P. nutarimas iš dalies tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2012 m. sausio 20 dieną iš Klaipėdos apygardos prokuratūros buvo gautas nutarimas atmesti 2012-01-06 gautą skundą.

4.       2012 m. sausio 25 d. buvo gautas Klaipėdos apskrities VPK NTB ENTS viršininko T. B. reikalavimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti visus UAB „Logfina“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, dokumentai buvo pateikti tyrėjai E. P., dalyvavo pareigūnė L. P., viso ikiteisminio tyrimo eigai vadovavo ir nukreipdavo ta kryptimi, kuri visiškai prasilenkia su pateiktais įrodymais. 2012 m. vasario 1 d. buvo gautas Klaipėdos apskrities VPK NTB ENTS viršininko T. B. papildomas reikalavimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti UAB „Logfina“ debitorių ir kreditorių sąrašus ir jų įsipareigojimus, dokumentai buvo išsiųsti 2012 m. vasario 6 d.. 2012 m. kovo 22 d. ir 2012 m. kovo 26 d. UAB „Logfina“ savo iniciatyva pateikė papildomus dokumentus, bet jau naujai tyrėjai. UAB „Logfina“ reikalavimus vykdė ir pateikė visus dokumentus. 2012 m. gegužės 31 d. specialistė pateikė išvadą, 2012 m. spalio 8 d. įmonė UAB „Logfina“ gavo prokurorės pranešimą Nr. 3-16207, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 98 838,51 Lt (28 625,61 Eur) turtinės žalos padarymo UAB „Logfina“ buvo nutrauktas Klaipėdos apygardos prokuratūros 2012-10-08 nutarimu. Prie gauto pranešimo minimas nutarimas nebuvo pridėtas. 2012 m. spalio 16 d. pakartotinai kreipėsi į prokurorę D. M., prašydami pateikti 2012-10-08 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kopiją. 2012 m. spalio 17 d. prašymas iš esmės buvo patenkintas, jį pateikė ne prokurorė D. M., o skyriaus vyriausioji prokurorė M. Š.-D..

5.       2012 m. spalio 12 d. nuvykus pas Klaipėdos apskrities VPK NTB ENTS tyrėja atsiimti UAB „Logfina“ buhalterinius dokumentus, patikrinus dokumentus buvo pastebėta, kad trūksta dviejų darbo sutarčių. 2012 m. spalio 16 diena UAB „Logfina“ direktoriaus pavaduotoja D. S. ir vyr. buhalterė Ž. K. pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui skundą dėl tyrėjų veiksmų. 2012 m. lapkričio 2 dieną, iš prokurorės D. M. buvo gautas atsakymas dėl pateikto skundo, 2012 m. lapkričio 7 dieną UAB „Logfina“ direktoriaus pavaduotoja D. S. ir vyr. buhalterė Ž. K. pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui skundą dėl prokurorės D. M. 2012-11-02 Nr. 3-1908 gauto pranešimo. 2012 m. lapkričio 7 d. abi darbuotojos sulaukė skambučio iš tyrėjos su pretenzijomis, kodėl nebuvo atvykta į apklausas. Po šių skambučių, į įmonę atvyko asmuo, norėdamas įteikti S. F. išrašytus šaukimus, kuriuose buvo pakeistos tik datos, tai yra iš 2012-11-07 į 2012-11-08 likus mažiau nei 24 val. iki atvykimo į apklausą. Dėl šių veiksmų buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą paaiškinimo, kuri nurodė, kad protingas terminas šaukimo išsiuntimui iki apklausos pradžios yra 2-3 dienos, todėl stengiantis nepasiduoti akivaizdžiai daromam psichologiniam spaudimui 2012 lapkričio 7 d. buvo išsiųstas elektroninis laiškas nurodant, kad pagal įteiktus šaukimus nurodytą dieną neatvyks. 2012 m. lapkričio 19 d. iš prokuratūros gautas atsakymas dėl pateikto skundo. 2012 m. lapkričio 21 d. skundu dėl D. M. veiksmų kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiąją prokurorę M. Š.-D.. 2012 m. gruodžio 11 dieną buvo gautas skyriaus vyriausiosios prokurorės atsakymas, kuriame nurodoma, kad įmonė UAB „Logfina“ nebuvo pripažinta proceso dalyviu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), todėl neturi proceso dalyvio teisės skųsti prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, todėl pateiktas skundas paliktas nenagrinėtu.

6.       Ieškovė vertina, kad UAB „Logfina“ buvo nukentėjusi nuo asmens nusikalstamų veiksmų, nes asmens padaryta nusikalstama veika atnešė įmonei šimtatūkstantinę žalą. Būtent dėl to ir buvo kreiptasi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo, tikintis, kad kompetentinga institucija ištirs nusikaltimą ir nubaus nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bei bus atlyginta padaryta žala įmonei. Buvo pažeistas BPK 1, 2, 45 straipsniai. Buvo pažeistos principinės Prokuratūros įstatymo nuostatos dėl prokuroro pareigų – gerbti ir ginti asmens teises ir laisves, nešališkai atlikti savo funkcijas (20 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Prokurorė D. M. priėmė neteisėtą ir nepagrįstą 2012-10-08 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), ignoravo įstatymo jai nustatytą pareigą greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, kadangi iš 2012-10-08 nutarimo aiškiai matomas prokurorės išankstinis nusistatymas kuo greičiau nutraukti ikiteisminį tyrimą, neatskleidžiant padaryto nusikaltimo iš esmės. Prokurorės šališkumas matyti iš to, kad prokurorė vadovavosi išimtinai tik T. R., kuris galimai padarė nusikalstamą veiką, parodymais, ir nemotyvuotai atmetė kitų liudytojų, UAB „Logfina“ darbuotojų, parodymus. 2012-10-08 nutarime, kaip pagrindu nutraukti ikiteisminį tyrimą, prokurorė rėmėsi bylai nereikšmingomis aplinkybėmis, tokiomis, kaip seifo, nepriklausančio įmonei, rakto turėjimas ar neturėjimas ir panašiai. Prokurorė savo funkcijas atliko šališkai UAB „Logfina“ atžvilgiu, nes byloje surinkti duomenys, neginčytinai pagrindžiantys T. R. kaltę, buvo sąmoningai iškreipti, 5 000 Lt prokurorės buvo traktuoti kaip nereikšminga suma, arba apskritai neįvertinti tyrimo metu.

7.       Ieškovė mano, kad prokurorė pati nagrinėjo UAB „Logfina“ skundus dėl jos veiklos, kas draudžiama pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalį. 2012-10-22 skundu UAB „Logfina“ vyr. buhalterė skundė D. M. veiksmus Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, tačiau skundas vyriausiojo prokuroro nepasiekė ir nebuvo nagrinėtas, o 2012-10-31 gautas tik formalus raštas, kurį parašė ir pasirašė pati D. M.. Prokurorė nenagrinėjo ir netyrė 2012-10-16 UAB „Logfina“ darbuotojų D. S. ir Ž. K. skunde nurodytų aplinkybių, tik formaliai atrašė, kad visi įmonės dokumentai yra perduoti įmonės darbuotojai. 2012-02-01 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole tyrėja užfiksavo, kad yra pateikta 17 darbo sutarčių, 2012-10-12 D. S. pakvitavime nurodyta, kad grąžinta tik 15 darbo sutarčių. Prokurorė į nurodytus faktus neatsižvelgė, nesiaiškino, kur galėjo dingti tyrimui perduoti dokumentai, ir nereikalavo ikiteisminio tyrimo pareigūnių imtis veiksmų, kad dingę dokumentai būtų rasti ir perduoti įmonei. Prokurorė visiškai netyrė ir nesiaiškino aplinkybių dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnių neetiško, neadekvataus elgesio su įstaigos lankytojais, o tik formaliai konstatavo, kad tokios aplinkybės nepasitvirtino. Tokiu būdu prokurorė D. M. pažeidė įstatymų nuostatas, reglamentuojančias prokuroro pareigą kontroliuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą. Tiesiogines pareigas atliko aplaidžiai, formaliai ir turėdama išankstinį nusistatymą, kokį sprendimą priimti. Prokurorė

8.       2012 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui buvo pateiktas skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. M. veiksmų. 2013 m. sausio 2 d. Klaipėdos apygardos prokuratūrai buvo pateiktas skundas dėl Klaipėdos apskrities VPK NTB ENTS tyrėjos S. F. 2012-12-12 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2013 m. sausio 14 d. buvo gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės L. R. 2013-01-11 nutarimas atmesti skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. 2013 m. sausio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo pateiktas skundas dėl 2013-01-11 atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Generaline Prokuratūra 2013-01-25 priėmė nutarimą panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nebuvo ištirtos visos tyrimui reikšmingos aplinkybės. 2013 m. vasario 4 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas panaikino Klaipėdos apskrities VPK NTB ENTS tyrėjos 2012-12-12 nutarimą ir Klaipėdos apygardos Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2013-01-11 nutarimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini). Priimtoje nutartyje pažymėta, kad netirti ir neanalizuoti pareiškėjo pateikti duomenys, taip pat nei tyrėja nei prokurorė nepasidomėjo T. R. asmeninėmis sąskaitomis banke, nes į jas galėjo būti pervedami tiek bendrovės piniginės lėšos, tiek klientų pinigai, kurie turėjo būti įmokėti į bendrovės kasą.

9.       2013 m. vasario 20 gautas prokuratūros leidimas susipažinti su specialisto išvada. Tyrėja S. F. išsikvietė specialistę I. A. pas save į kabinetą. Specialistė paaiškino savo išvadą įmonės UAB „Logfina“ direktoriui ir tyrėjai tai, kad T. R. disponavo įmonės pinigais sumoje daugiau nei 100 000,00 Lt. Aiškinantis pateiktas specialisto išvadas į kabinetą įėjo L. P. ir nutraukė pokalbį ir analizavimą išvadų, pakeltu tonu nurodė, kad neturi teisės klausinėti specialistės, pačiai specialistei liepė išeiti ir nurodė, jog jokių 90 000,00 Lt nebuvo. L. P. į tyrėją S. F. iš vis nekreipė jokio dėmesio, kas tik patvirtino, kas iš tikrųjų vadovauja atliekamam ikiteisminiam tyrimui.

10.       2013 m. vasario 26 d. prokurorei D. M. buvo pateiktas pranešimas, gautu specialistės paaiškinimo pagrindu, kuriuo buvo prašoma dar kartą įvertinti ir ištirti aplinkybes dėl padarytos klaidos, nes specialisto išvados patvirtina, kad T. R.

11.       2015 m. vasario 23 d. Klaipėdos apskrities VPK KP ENTV priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. gruodžio 18 d. prokurorė D. M. rašte nurodė, kad buvo priimtas procesinis sprendimas 2012-10-08 nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Motyvai aiškiai ir išsamiai yra išdėstyti minėtame nutarime, todėl pakartotinai šis klausimas svarstomas nebegali būti. 2016 m sausio 18 d. buvo pateiktas prašymas Klaipėdos miesto apylinkės teismui grąžinti bylą į ikiteisminio tyrimo stadiją. 2016 m. kovo 7 dieną Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė neskundžiamą nutartį atnaujinti įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje. 2016 m. birželio 3 dieną Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

12.       2016 m liepos 7 d. UAB „Logfina“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo/atnaujinimo. 2016 m. liepos 12 d. buvo gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros raštas, kad pareiškimas paliktas nenagrinėtas. 2016 m. liepos 7 d. UAB „Logfina“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, poveikio darymą liudytojams, dokumentų ir duomenų klastojimo bei teismo sprendimo nevykdymo L. P. atžvilgiu. 2016 m. liepos 21 d. gautas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tuo pagrindu, kad informacijos tikslinimo metu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai informavo Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus pareigūnus apie tai, jog aukščiau minėtoje medžiagoje duomenų pagrindžiančių galimas L. P. nusikalstamas veikas, nėra. 2016 m. rugpjūčio 22 d. buvo priimtas nutarimas netenkinti skundo, panaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. 2016 m. rugsėjo 22 UAB „Logfina“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atnaujinimo. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė D. M. 2016 m. rugsėjo 23 d. rašte nurodė, kad pasisakymai negali būti laikomi naujomis esminėmis aplinkybėmis, dėl ko turėtų būti panaikintas Klaipėdos apygardos prokuratūros 2012-10-08 nutarimas.

13.       Nurodo, kad 2017 m. sausio 31 d. UAB „Logfina“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodant, kad per keturis metus nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-04 priimto sprendimo nebuvo vykdomi teismo sprendimai. 2017 m. vasario 3 d. buvo gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros raštas, kad pareiškimas paliktas nenagrinėtas. 2017 m. vasario 15 d. gautas atsakymas iš Klaipėdos apygardos prokuratūros, kad pateiktas skundas paliktas nenagrinėtu. 2017 m. vasario 22 d. UAB „Logfina“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su prašymu dėl priėmimo, tą pačią dieną buvo gautas atsakymas „Dėl neregistravimo į asmeninį priėmimą pas apygardos vyriausiąjį prokurorą“. 2019 m. balandžio 9 d. UAB „Logfina“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes T. R. nevykdo Lietuvos apeliacinio teismo 2018-04-27 nutarties. 2019 m. gegužės 17 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarime prokurorė D. M. nurodė, kad pareiškėjo nurodyti faktai negali būti vertinami kaip nusikalstami, bei, kad dėl tų pačių faktų, kurie buvo žinomi ir įvertinti ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš naujo baudžiamasis procesas pradėtas negali būti.

14.       Taip pat nurodo, kad 2019 m. gegužės 30 d. Klaipėdos apylinkės teismui pateiktas ieškinys dėl skolos priteisimo iš T. R. (ieškinio suma 27 258,22 Eur). Klaipėdos apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinės byloje Nr. e2-7159-328/2019 atmesti ieškinį dėl senaties termino praleidimo. Priimant sprendimą buvo padarytos kritiškos klaidos, tai yra ignoruotas Civilinio proceso kodekso 300 straipsnis, teismas padarė grubias aritmetines klaidas bei pritrūko specialiųjų (buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių) žinių. 2020 m. birželio 5 d. UAB „Logfina“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Klaipėdos apygardos prokuratūra 2020 m. birželio 10 d. neskundžiamu nutarimu atsisakyta. 2021 m. kovo 24 d. Klaipėdos apylinkės teismui pateiktas ieškinys dėl turto gavimo be pagrindo (ieškinio suma 22 806,36 Eur). Teismui buvo pateikti įrodymai, Klaipėdos apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinės byloje Nr. e2-4268-512/2021 atmesti ieškinį. Klaipėdos apylinkės teismas padarė kritiškų klaidų, ignoravo Civilinio proceso kodekso 300 straipsnį, padarė grubias aritmetines klaidas bei teismo išvados galimai leidžia manyti, kad teismas turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi. Toks sprendimas iš esmės įteisino piniginių lėšų pasisavinimą.

15.       2021 m. spalio 4 d. UAB „Logfina“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuris ir vėl buvo paliktas nenagrinėtas 2021-10-04 Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu. UAB „Logfina“ priimtą nutarimą gavo tik 2021 m. lapkričio 15 d., tai yra daugiau nei po mėnesio laiko, ir šis nutarimas buvo išsiųstas elektroniniu paštu, kuriame nurodyta, kad dokumentas bus siunčiamas tik el. paštu. Atsakovė itin formaliai vykdo savo pareigas, o dažniai iš vis jų nevykdo. Iš aukščiau pateiktų aplinkybių ir faktų ieškovė sprendžia, kad atsakovė visiškai nenori pripažinti padarytų savo klaidų ir vengia jas taisyti, net tas pačias padarytas aritmetines klaidas visais įmanomai būdais ignoruoja ir išsisukinėja formalumais, nors puikiai žino, kad formalumas neatleidžia nuo teisingumo vykdymo. Savo padarytais veiksmais atsakovė leido pasisavinti įmonės turtą ir visiškai nepaisė Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Pagal subjektyviuosius požymius T. R. veiksmai, atitinka šio nusikaltimo subjektyvinę pusę, ką turėjo pastebėti atsakovė ir taikyti CPK 300 straipsnį. Atsakovė neanalizavo ir nevertino ikiteisminio tyrimo metu ir civilinės bylose duotų nenuoseklių, prieštaringų ir nelogiškų parodymų ir paaiškinimų. Buvo prašoma atsižvelgti į tai, kad T. R. teisminių procesų metu nuolatos teikdavo vis naujas versijas ir paaiškinimus. Yra padaryta akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti. Atsakovė padarė didelę žala įmonei UAB „Logfina“ bei Lietuvos Respublikos Valstybei pamynusi materialines ir teisines normas bei principus.

16.       Teisingumo Teismas, kuris Francovich byloje įtvirtino valstybės atsakomybės principą ir, kaip logišką šios atsakomybės pasekmę, valstybių narių pareigą atlyginti privatiems asmenims savo veiksmais padarytą žalą. Padarytos teismo klaidos ir/arba tyčinis (ne)veikimas privedė iki padarytos žalos, be to, paskirta teisėja nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, tai leido pagrįstai manyti, kad buvo padaryta (ne)tiesioginė įtaka teisingam ir nešališkam bylos nagrinėjimui. Teismas vienareikšmiškai pažeidė teisių taikymą, padaryti pažeidimai yra rimti bei akivaizdūs, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp šių pažeidimų ir ieškovės patirtos žalos. Atsakovė nustatė, kad civiline tvarka esamos situacijos išspręsti neįmanoma, tačiau nepaisė CPK 300 straipsnio ir nesikreipė į prokuratūrą. Per visą šį laikotarpį atsakovės buvo padaryta itin daug nepateisinamų, akivaizdžių ir šiurkščių klaidų, kurios neša didelę žalą įmonei UAB „Logfina“ bei Lietuvos Respublikos valstybės prestižui bei pasitikėjimui teisėsaugos sistema. Padarytos esminės klaidos leido pasisavinti iš įmonės nemenką pinigų sumą. Ieškovė dėl žalos atlyginimo dydžio ir pagrindo nurodo, kad atsakovė atėmė teisę susigrąžinti pasisavintus pinigus, todėl turi atlyginti žalą. 

17.       Atsakovė Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija ieškinį prašo atmesti. Nurodo, kad Teisingumo ministerija atstovauja valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė. Valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Teismai, nagrinėję ieškovės ieškinius, neatliko neteisėtų veiksmų. Ieškovė nurodo, jog teismai nepagrįstai atmetė civilinius ieškinius. Pagal bylos medžiagą, Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7159-328/2019 atmesti ieškinį dėl senaties termino praleidimo. Ieškovė Klaipėdos apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl turto gavimo be pagrindo (ieškinio suma 22 806,36 Eur). Klaipėdos apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4268-512/2021 atmesti ieškinį, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7159-328/2019 pagal ieškovės ieškinį atsakovui T. R. dėl 27 258,22 Eur skolos (įskaitant 4 460,24 Eur kompensacines palūkanas), 5 % dydžio palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atmetė konstatuodamas, kad ši suma jau patenka į teismų baudžiamojoje ir civilinėje byloje nagrinėtas sumas. Teismas nurodė, kad ieškovė trečią kartą reikalauja tos pačios sumos.

18.       Pasak ieškovės, teismai, atmesdami ieškinius padarė kritiškų klaidų, ignoravo CPK 300 straipsnį, padarė grubias aritmetines klaidas bei, ieškovės manymu, turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi. Atsakovė nesutinka su šiais ieškovės argumentais, kadangi ieškovė teismo įrodinėjamą kaip neteisėtą veiką sieja su jau išnagrinėtomis bylomis, pabrėždama, kad teismo priimti procesiniai sprendimai yra neteisingi. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka. Ieškinyje ieškovė remiasi savo subjektyvia nuomone ir iš esmės nori revizuoti įsiteisėjusius teismo sprendimus. Tačiau ieškovė nebegali ginčyti teismo nustatytų faktų (CPK 279 str. 4 d.). Nesutinka su ieškovės argumentais, kad teismas nevykdė CPK 300 straipsnyje numatytos pareigos pranešti prokurorui apie galimai padarytas nusikalstamas veikas. Atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendime įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir pasisakė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas buvo kaltinamas pasisavinęs UAB ,,Logfina“ turtą (pinigines lėšas) buvo įvertintos piniginių lėšų gavimo 2011 m. vasario 26 d., 2011 m. kovo 14 d. ir 2011 m. balandžio 6 d. atliktomis finansinėmis operacijos gavimo aplinkybės, vertinta ieškovės pateikta T. R. vardu parengta avansinė apyskaita. Įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, kurios reikšmingos ir šioje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas), ieškovės pateikti duomenys apie avansinėje apyskaitoje užfiksuotą įsiskolinimą 2011 m. gegužės 31 d. vertintini kritiškai. Teismas neturėjo pagrindo kreiptis į prokurorą pagal CPK 300 straipsnį, nes ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės ir įrodymai, jau buvo anksčiau nagrinėjami civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Ieškovė neįrodė teismų neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo valstybės atsakomybei.

19.       Ieškovė nurodo, kad patyrė 70 900,28 Eur turtinę žalą, kurią sudaro T. R. iš ieškovės įgyti be jokio teisėto pagrindo 15 462,48 Eur, pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-29-196/2018 priteista ieškovės naudai iš T. R. 12 941,40 Eur skola ir nuo priteistos sumos skaičiuojami delspinigiai, kurie sudaro 11 647,26 Eur, bei palūkanos pagal 2011 m. balandžio 1 d. paskolos 40 000 Lt (11 584,80 Eur) sutartį, kurios sudaro 9 741,36 Eur, likusios žalos dydžio ieškovė nedetalizavo. Taigi, kyla pagrįsta abejonė dėl ieškiniu reikalaujamo atlyginti žalos dydžio bei šios žalos susietumo priežastiniu ryšiu su ieškovės nurodytais teismo (teisėjų) neteisėtais veiksmais. Ieškovė remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie jau buvo išnagrinėti civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir jau yra įsiteisėję teismų sprendimai. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti. Ieškovė neįrodė teismų neteisėtų veiksmų, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp bylą nagrinėjusių teismų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad civilines bylas nagrinėję teisėjai būtų padarę akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, dėl kurios ieškovė būtų patyrusi turtinę žalą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad teismų procesiniuose sprendimuose pateikiamas materialinės teisės normų aiškinimas ir taikymas buvo klaidingas atsižvelgiant į tuo metu susiformavusią teisminę praktiką ir teisinį reglamentavimą. Nagrinėjamu atveju nėra kaltės, kaip būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Valstybės atsakomybė atlyginti ieškovei žalą negali kilti, kadangi ieškovė neįrodė teisėjo (teismo) neteisėtų veiksmų, kaltės, kitų valstybės atsakomybės sąlygų, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo.

20.       Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ieškinį prašo atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytos CK 6.272 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad valstybės civilinės atsakomybės sąlyga gali būti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, BPK 1, 2 straipsniai). Ieškovė UAB „Logfina“ pareikštu valstybei ieškiniu dėl žalos, siejamos su vienu baudžiamojo proceso ir dviem civilinio proceso tvarka pradėtais procesais bei juose priimtais procesiniais sprendimais, o taip pat keturiais sprendimais atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, atlyginimo siekia jai nepalankių teismų sprendimų peržiūrėjimo ir kitokio nei buvo padarytas faktinių aplinkybių, susijusių su T. R. skola, įvertinimo. Ieškovė turtinius praradimus grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad T. R., eidamas UAB „Logfina“ direktoriaus pareigas ir būdamas įmonės kasininku, laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 7 d. iki 2011 m, rugsėjo 1 d. padarė bendrovei 15 462, 48 Eur turtinę žalą, o prokuratūra ir teismai nepagrįstai atsisakė apginti UAB „Logfina“ teises ir turtinius interesus bei išieškoti padarytą turtinę žalą.

21.       Nurodo, kad pirmasis procesas pradėtas 2012 m. sausio 6 d., t y. ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl T. R. sukčiavimo būdu sudarytų dviejų paskolos sutarčių, pasisavintų lėšų. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 3 d. nuosprendžiu T. R. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje; civilinį ieškovės UAB „Logfina“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 21 d, nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d, nuosprendį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį – T. R. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių; civilinį ieškovės UAB „Logfina“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą. Teismas konstatavo, kad šioje byloje neįrodyta, jog T. R. pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą – UAB „Logfina“ priklausančius 12 333,08 Lt.

22.       Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareigūnai veikė neteisėtai, procesinius teisinius veiksmus atliko nesilaikydami baudžiamojo proceso teisės normų. Ieškovė UAB „Logfina“ tik deklaratyviai nurodo, kad prokuratūra neužtikrino reikiamos priežiūros, netinkamai organizavo ir kontroliavo ne tik savo pareigūnų, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, ko pasėkoje buvo priimti neteisėti procesiniai sprendimai. Tiek ikiteisminį tyrimą organizavusi ir jam vadovavusi prokurorė, tiek aukštesnioji prokurorė, gavusios UAB „Logfina“ skundus, tikrino juose nurodytas aplinkybes ir išsamiai dėl jų pasisakė. Padaryta išvada, kad tyrėja, paėmusi dokumentus iš UAB „Logfina“, taip kaip jie buvo nurodyti UAB „Logfina“ 2012 m. sausio 31 d. rašte Nr. 01.03-03, taip juos užfiksavo 2012 m. vasario 1 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole, o taip pat grąžinti visi dokumentai. Nesutinka su ieškovės UAB „Logfina“ teiginiais, kad ikiteisminį tyrimą organizavusi ir jam vadovavusi prokurorė nagrinėjo skundus dėl savo pačios veiksmų, nes Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2012 m. spalio 31 d. rašte Nr. 3-18903 aiškiai nurodyta, kad UAB „Logfina“ vyr. buhalterė nėra proceso dalyvis, numatytas BPK 214 str., kuris turi teisę apskųsti 2012 m. spalio 8 d. prokuroro nutarimą. Nagrinėjamu atveju BPK 176 straipsnyje nustatytas terminas devynių mėnesių nebuvo pažeistas, nes priimtas sprendimas pateko į šį terminą. Taip pat nurodo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti prokuroro 2015 m. gruodžio 18 d. atsisakymą padidinti civilinio ieškinio sumą dar 90 000 Lt (26 065,80 Eur suma) bei pakeisti kaltinimą, neteisėtais veiksmais. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad byloje nesama duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad UAB „Logfina“ dėl T. R. veiksmų patyrė turtinės žalos, todėl civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu, taip pat nebuvo nustatyti pagrindai, numatyti BPK 254 straipsnio 3 dalyje, kai kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ar padaryti kiti esminiai BPK pažeidimai.

23.       Baudžiamasis procesas buvo užbaigtas 2018 m. vasario 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė UAB „Logfina“ ieškinį valstybei pateikė 2022 m. vasario 28 d., todėl  praleido ieškinio senatį. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus ir jį prašo taikyti. Nurodo, kad ieškinyje minimi keturis sprendimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau nedetalizuojama, kuo pasireiškė prokuroro neteisėti veiksmai. Pažymėjo, kad BPK 168 straipsnio 1 dalis numato teisę atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)) yra patikrinęs Klaipėdos apygardos teismas ir 2014 m. kovo 12 d. nutartyje konstatavęs, kad nėra pagrindo teigti, jog T. R., būdamas UAB „Logfina“ direktoriumi, apgaulingai tvarkė buhalterinę UAB „Logfina“ apskaitą, bei, kad pasisavino UAB „Logfina“ priklausančius 53 386,90 Lt. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja yra patikrinusi ir sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2019 m. birželio 11d. nutartyje konstatavusi, kad pareiškėja inicijuoja naują procesą ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl analogiškų aplinkybių.

24.       Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus raštai parengti vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-103. Minėtais prokurorų sprendimais pareiškėjos UAB „Logfina“ pareiškimai buvo palikti nenagrinėtais, nes buvo pripažinta, kad pareiškimai kartotiniai. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas ir 2014 m. kovo 12 d. nutartyje yra konstatavęs, kad nėra pagrindo teigti, jog T. R., būdamas UAB „Logfina“ direktoriumi, apgaulingai tvarkė buhalterinę UAB „Logfina“ apskaitą, bei, kad pasisavino UAB „Logfina“ priklausančius 53 386,90 Lt. Taip pat Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja 2019 m. birželio 11 d. nutartyje yra konstatavusi, kad pareiškėja inicijuoja naują procesą ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl analogiškų aplinkybių. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu, pakeistu 2018 m. balandžio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismas nutartimi, iš atsakovo T. R. ieškovei UAB „Logfina“ priteista 12 941,40 Eur skola, 2 976,52 Eur palūkanos ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo priteistos sumos (15 917,92 Eur) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi baudžiamosios ir civilinės bylų duomenis, sprendė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškovės nurodytos 90 000 Lt paskolos suteikimą atsakovui.

25.       Ieškovė  2019 m. gegužės 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, 2021 m, kovo 24 d. kreipėsi su ieškiniu T. R. dėl turto gavimo be pagrindo. Teismai, įvertinę byloje pateiktų įrodymų visetą, pripažino, jog ieškovė reikalavimo pagrįstumo neįrodė. Teismai nurodė, kad ieškovė rėmėsi tokiomis pat faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie jau buvo anksčiau nagrinėjami baudžiamojoje byloje, civilinėse bylose. Atstovė pažymėjo, kad ieškovė UAB „Logfina“ ir šiame ieškinyje dar kartą pakartoja baudžiamojoje ir civilinėse bylose reikštų reikalavimų faktinį pagrindą sudarančius argumentus, nors šie argumentai jau buvo įvertinti įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais. Atsakovės vertinimu, tokia pozicija pažeidžia CPK 18 straipsnyje įtvirtintą įsiteisėjusių teismo procesinių dokumentų privalomumo visiems asmenims principą, taip pat CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus draudimus, kad sprendimui (nutarčiai) įsiteisėjus yra draudžiama kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.  Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Logfina“ neįrodė visų būtinų valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygą, t. y. nei neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp ieškovės patirtų turtinių praradimų ir prokuroro, teismo veiksmų.

26.       Trečiasis asmuo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2017 m. sausio 31 d. Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė kelis skundus, kuriuose nurodė, jos manymu,?netinkamus Klaipėdos aps. VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus pareigūnių veiksmus ikiteisminiuose tyrimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat dėl sprendimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad įsiteisėjusiais Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimais ieškovės skundai buvo atmesti. Ieškovė nenurodo, koks yra priežastinis ryšys tarp Klaipėdos aps. VPK pareigūnų veiksmų ir galimai kilusios žalos. Nurodo, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2022 m. vasario 1 d., todėl vadovaujantis CK 1.125 str. 8 d. ir 1.126 str. 2 d. dėl galimai padarytos žalos atlyginimo turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas ir ieškovės reikalavimas gali būti nagrinėjamas tik dėl Klaipėdos aps. VPK pareigūnų veiksmų nuo 2019 m. vasario 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie Klaipėdos aps. VPK pareigūnų neteisėtus veiksmus, nėra duomenų įrodančių priežastinį ryšį, yra suėjęs įstatymo nustatytas senaties terminas, teismo prašo taikyti ieškovės reikalavimams sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, ieškinį atmesti.

Ieškinys atmestinas.

27.       Bylos dokumentais nustatyta, kad ieškovė inicijavo kelis teisinius procesus. Pirmasis procesas pradėtas, kai 2011 m. gruodžio 22 d. UAB „Logfina“ kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, dėl buvusio direktoriaus sudarytų dviejų paskolos sutarčių. 2012 m. sausio 6 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183 straipsnio 2 dalį. 2012 m. spalio 8 d. ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių T. R. kaltę dalyje dėl 8 838,51 Lt piniginių lėšų (dokumentinio UAB „Logfina“ kasos likučio trūkumo) pasisavinimo pagal BK 183 str. 1 d., dalyje dėl 90 000 Lt piniginių lėšų pasisavinimo paskolos sutarties pagrindu pagal BK 183 str. 2 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės 2013 m. sausio 25 d. nutarimu panaikintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2012 m. spalio 8 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 8 838,51 Lt piniginių lėšų trūkumo ir tyrimas šioje dalyje atnaujintas. 2013 m. kovo 22 d. ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas iki bus nustatytas asmuo padaręs nusikalstamą veiką.

28.       2014 m. balandžio 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl 12 333,08 Lt galimai pasisavintos sumos. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimu atmetė UAB „Logfina“ skundą dėl civilinio ieškinio sumos padidinimo iki 12 333, 08 Lt.

29.       2015 m. sausio 9 d. nutarimu panaikintas 2013 m. kovo 22 d. nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), minėtas tyrimas atnaujintas ir nustatytas jo tyrimo terminas iki 2015 m. kovo 9 d. Buvo sujungti ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimą tęsiant dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 1 d. Panaikintas prokurorės 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimas atmesti UAB „Logfina“ 2014 m. lapkričio 20 d. skundą, įpareigojant prokurorę įvertinti skundo argumentus ikiteisminio tyrimo eigoje.

30.       2015 m. kovo 9 d. baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) su kaltinamuoju aktu perduota Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Teismas 2016 m. birželio 3 d. priėmė nuosprendį T. R. atžvilgiu ir ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 21 d, nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d, nuosprendį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

31.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį – T. R. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, civilinės ieškovės UAB „Logfina“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą.

32.       Be minėto baudžiamojo proceso, 2012 m. spalio 17 d. UAB „Logfina“ kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl buvusio direktoriaus veiksmų, 53 386,90 Lt pasisavinimo. 2012 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius pateikė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. 2013 m. sausio 11 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu UAB „Logfina“ skundas buvo atmestas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2013 m. vasario 4 d. nutartimi panaikino Klaipėdos AVPK NTB ENTS 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2013 m. sausio 11 d. nutarimą. Atlikus papildomą tyrimą 2013 m. vasario 22 d. Klaipėdos AVPK NTB ENTS pakartotinai buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

33.       2012 m. spalio 16 d. UAB „Logfina“ pateikė skundą Klaipėdos apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnių veiksmų, pasireiškusių negrąžinimu visų dokumentų, pateiktų pagal 2012 m. sausio 31 d. aktą Nr. 01,31-03. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė 2012 m. lapkričio 2 d. sprendime pažeidimų nenustatė. 2012 m. lapkričio 7 d. UAB „Logfina“ pateikė skundą aukštesniajai prokurorei, 2012 m. lapkričio 19 d. prokurorės sprendimas paliktas nepakeistas.

34.       2012 m. spalio 22 d. UAB „Logfina“ vyr. buhalterė Z. K. pateikė skundą Klaipėdos apygardos prokuratūrai dėl liudytojos parodymų iškraipymo 2012 m. spalio 8 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Skundas ištirtas, atsakymas pateiktas, 2012 m. lapkričio 21 d. UAB „Logfina“ pateikė skundą aukštesniajam prokurorui, 2012 m. gruodžio 11 d. UAB „Logfina“ buvo informuota, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) liudytoja nebuvo pripažinta proceso dalyviu, todėl neturi proceso dalyvių teisės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 214 straipsnio 4 dalyje, skųsti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

35.       Ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo procese, 2015 m. vasario 2 d. UAB „Logfina“ pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūrai pareiškimą, 2015 m. vasario 5 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė pareiškimą grąžino UAB „Logfina“. 2015 m. vasario 11 d. UAB „Logfina“ pakartotinai pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūrai pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Klaipėdos AVPKNTB ENTS 2015 m. vasario 23 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 208 str. ir BK 245 str.

36.       2015 m. gruodžio 14 d. UAB „Logfina“ pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei prašymą padidinti žalos dydį dar 90 000 Lt (26 065,80 Eur) suma. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2015 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą ir nurodė, kad 2012 m. spalio 8 d. buvo spręsta ir pakartotinai šis klausimas nebegali būti svarstomas. 2016 m. sausio 18 d. UAB „Logfina“ pateikė prašymą grąžinti baudžiamąją bylą į ikiteisminio tyrimo stadiją. 2016 m. liepos 7 d. UAB „Logfina“ pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūrai pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo/atnaujinimo. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė 2016 m. liepos 12 d. pareiškimą paliko nenagrinėtu. UAB „Logfina“ 2016 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo/atnaujinimo. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2016 m. rugsėjo 23 d. rašte atsisakė panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2012 m. spalio 8 d. nutarimą.

37.       2016 m. liepos 7 d. UAB „Logfina“ pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūrai pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, poveikio darymą liudytojams, dokumentų ir duomenų klastojimo bei teismo sprendimo nevykdymo L. F. atžvilgiu. 2016 m, liepos 21 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu paliko galioti.

38.       2017 m. sausio 31 d. UAB „Logfina“ pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūrai pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą T. R. atžvilgiu, nustatyti, ar nėra S. F. ir L. R. veiksmuose požymių dėl piktnaudžiavimo savo tarnybine padėtimi, bei dėl jų teismo sprendimo nevykdymo, jei tokie požymiai bus nustatyti pradėti ikiteisminį tyrimą jų atžvilgiu. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2017 m. vasario 2 d. pareiškimą paliko nenagrinėtu. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2017 m. vasario 15 d. paliko prokuroro priimtą sprendimą.

39.       2019 m. balandžio 8 d. UAB „Logfina“ pateikė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo T. R., nes jis nevykdo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarties, t. y. negrąžina bendrovei susidariusios skolos. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2019 m. gegužės 17 d. netenkino skundo dėl Klaipėdos AVPK KP EKTV 2-ojo skyriaus tyrėjos 2019 m. balandžio 24 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

40.       2020 m. birželio 5 d. UAB „Logfina“ pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūrai pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo T. R. dėl 11 150,72 Eur negrąžintų lėšų. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2020 m. birželio 10 d. pareiškimą paliko nenagrinėtu.

41.       2021 m. spalio 4 d. UAB „Logfina“ pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūrai pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo T. R. dėl be teisėto pagrindo įgytų 15 462,48 Eur. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2021 m. spalio 4 d. pareiškimą paliko nenagrinėtu, nes teismas šiuo klausimu jau yra priėmęs sprendimą. Pažymėjo, kad baudžiamoji byla dėl piniginių lėšų pasisavinimo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu yra išnagrinėta, nuosprendis yra įsiteisėjęs. 2021 m. spalio 4 d. pareiškime nurodytos aplinkybės ir suma buvo įvertintos minėtoje baudžiamojoje byloje.

42.       Be aptarto, buvo nagrinėjamos šios civilinės bylos. Pirma, Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1416-265/2016. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-29-196/2018) pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą, ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo T. R., ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logfina“ naudai 12 941,40 Eur skolą, 2 976,52 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 20 d.) nuo priteistos sumos (15 917,92 Eur) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

43.       Antra, 2019 m. gegužės 30 d. UAB „Logfina“ pateikė Klaipėdos apylinkės teismui ieškinį dėl 27 258,22 Eur (11 150,72 Eur skolos, 4 460,24 Eur kompensacinių palūkanų, 11 647,26 Eur delspinigių (nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pripažintos 2011 m, birželio 1 d. sudarytos paskolos sutarties 12 941,40 Eur) priteisimo iš T. R.. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7159-328/2019 atmetė UAB „Logfina“ ieškinį.

44.       Trečia, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą ieškinį atmesti civilinėje byloje Nr. e2-4268-512/2021, pagal ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo T. R. 15 462,48 Eur skolos ir 7343,88 Eur kompensacinių palūkanų.

45.       Sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo pažymėtina, kad valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos - žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. CK 6.246 str. 1 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.272 str. 2 d. nurodoma, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.

46.       Lietuvos Respublikos CK 6.272 straipsnio 1 dalis nustato nebaigtinį neteisėtų veiksmų sąrašą, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019, 41 punktas). Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Lietuvos Respublikos CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, dėl tokią atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo ne kartą pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžęs, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka, laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų, yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Valstybės pareiga atlyginti žalą ir ją patyrusio asmens teisė į žalos atlyginimą atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, t. y. civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

47.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jeigu baudžiamajame procese tam tikri pareigūnų ar institucijų veiksmai yra pripažinti neteisėtais, spręsti, kad yra padaryti baudžiamojo proceso ar kitų įstatymų pažeidimai, tai žalos atlyginimo civilinę bylą nagrinėjantis teismas yra saistomas tokios išvados, nes ji yra padaryta baudžiamąją bylą pagal savo kompetenciją išnagrinėjusio teismo. Žalos atlyginimo byloje patikrinama, ar tais neteisėtais veiksmais iš tikrųjų buvo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020, 73 punktas). Sprendžiant dėl atlygintos žalos dydžio turi būti įvertinamas jos priežastinis ryšys su teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtais veiksmais. Viena iš būtinų sąlygų taikyti valstybei civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį yra neteisėti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai (ar neveikimas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė, šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti tai, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

48.       Tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį vien siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 635-915/2015).

Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmų

49.       Ieškovė UAB „Logfina“ teigia, kad prokurorė priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, ignoravo jai nustatytą pareigą greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, buvo šališka. Prokurorė, priimdama nutarimą, vadovavosi išimtinai tik T. R. parodymais, nemotyvuotai atmetė UAB „Logfina“ darbuotojų parodymus, nesirėmė specialisto išvada, kuri patvirtino, kad T. R. pasisavino 90 000 Lt. Be to, prokurorė nagrinėjo UAB „Logfina“ skundus dėl savo pačios veiklos. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami. 2012 m. spalio 22 d. UAB „Logfina“ vyr. buhalterė skundė prokurorės veiksmus Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, tačiau skundas nebuvo nagrinėtas, o 2012 m. spalio 31 d. gautas tik formalus pačios prokurorės raštas. Teigia, prokurorė nenagrinėjo ir netyrė 2012 m. spalio 16 d. UAB „Logfina“ darbuotojų skunde nurodytų aplinkybių, tik formaliai atrašė, kad visi įmonės dokumentai yra perduoti įmonės darbuotojai D. S., neatkreipiant dėmesio į tą aplinkybę, kad D. S. pakvitavime aiškiai nurodė, jog dviejų darbo sutarčių nėra. Prokurorė nesiaiškino, kur galėjo dingti tyrimui perduoti dokumentai ir nereikalavo ikiteisminio tyrimo pareigūnų imtis veiksmų, kad dingę dokumentai būtų rasti ir perduoti įmonei. Be to, prokurorė visiškai netyrė į nesiaiškino aplinkybių dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnių neetiško, neadekvataus elgesio su įstaigos lankytojais, o tik formaliai konstatavo, kad tokios aplinkybės nepasitvirtino. D. S. ir Z. K., pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą (administracinės procedūros sprendimas priimamas tik apklausus asmenį, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų buvo gautas pranešimas ir dėl gauto pranešimo pradėta administracinė procedūra), nebuvo apklaustos. Tokiu būdu prokurorė pažeidė įstatymų nuostatas, reglamentuojančias prokuroro pareigą kontroliuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą, savo tiesiogines pareigas atliko aplaidžiai, formaliai ir turėdama išankstinį nusistatymą, kokį sprendimą priimti.

50.       Ieškovės vertinimu, prokurorė nesiėmė veiksmų užtikrinti, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per BPK 176 straipsnyje nustatytus terminus. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje negalėjo vykti ilgiau kaip devynis mėnesius. Nors ir nemačiusi ikiteisminio tyrimo medžiagos, ieškovė mano, kad nuo vasaros jokie veiksmai byloje nebuvo atliekami iki kol 2012 m, spalio 8 d. (jau suėjus devynių mėnesių terminui) buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tokiu būdu prokurorė pažeidė pareigą imtis visų priemonių, kad nusikalstamos veikos būtų atskleistos per trumpiausią laiką. Ieškovės teigimu, prokuratūra, kaip ikiteisminį tyrimą organizuojanti ir prižiūrinti institucija, neužtikrino reikiamos prokurorinės priežiūros, netinkamai organizavo ir kontroliavo ne tik savo pareigūnų darbą, bet ir ikiteisminį tyrimą baudžiamosiose bylose dėl T. R. galimai nusikalstamų veiksmų, ko pasėkoje buvo priimti neteisėti procesiniai sprendimai, užkirtę kelią ieškovei apginti savo teises ir teisėtus interesus bei išsiieškoti padarytą turtinę žalą.

51.       Atsakovė su ieškiniu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti, nurodo, kad ieškovė UAB „Logfina“ pareikštu valstybei ieškiniu dėl žalos, siejamos su vienu baudžiamojo proceso ir dviem civilinio proceso tvarka pradėtais procesais bei juose priimtais procesiniais sprendimais, o taip pat keturiais sprendimais atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, atlyginimo siekia jai nepalankių teismų sprendimų peržiūrėjimo ir kitokio nei buvo padarytas faktinių aplinkybių, susijusių su T. R. skola, įvertinimo. Ieškovė turtinius praradimus grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad T. R., eidamas UAB „Logfina“ direktoriaus pareigas ir būdamas įmonės kasininku, laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 7 d. iki 2011 m, rugsėjo 1 d. padarė bendrovei 15 462, 48 Eur turtinę žalą, o prokuratūra ir teismai nepagrįstai atsisakė apginti UAB „Logfina“ teises ir turtinius interesus bei išieškoti padarytą turtinę žalą.

Dėl dokumentų perdavimo ieškovei

52.       Ieškovė mano, kad prokurorė pati nagrinėjo UAB „Logfina“ skundus dėl jos veiklos, kad tai draudžiama pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalį. 2012-10-22 skundu UAB „Logfina“ vyr. buhalterė skundė D. M. veiksmus Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, tačiau skundas vyriausiojo prokuroro nepasiekė ir nebuvo nagrinėtas, o 2012-10-31 gautas tik formalus raštas, kurį parašė ir pasirašė pati D. M.. Prokurorė nenagrinėjo ir netyrė 2012-10-16 UAB „Logfina“ darbuotojų D. S. ir Ž. K. skunde nurodytų aplinkybių, tik formaliai atrašė, kad visi įmonės dokumentai yra perduoti įmonės darbuotojai. 2012-02-01 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole tyrėja užfiksavo, kad yra pateikta 17 darbo sutarčių, 2012-10-12 D. S. pakvitavime nurodyta, kad grąžinta tik 15 darbo sutarčių. Prokurorė į nurodytus faktus neatsižvelgė, nesiaiškino, kur galėjo dingti tyrimui perduoti dokumentai, ir nereikalavo ikiteisminio tyrimo pareigūnių imtis veiksmų, kad dingę dokumentai būtų rasti ir perduoti įmonei.

53.       Teismas pažymi, kad neteisėtais veiksmais laikytinos ne bet kokios klaidos, o tik turėjusios esminę ir lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Ieškovė UAB „Logfina“ deklaratyviai nurodo, kad prokuratūra neužtikrino reikiamos priežiūros, netinkamai organizavo ir kontroliavo ne tik savo pareigūnų, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, nesiaiškino, kur galėjo dingti tyrimui perduoti dokumentai, ko pasėkoje buvo priimti neteisėti procesiniai sprendimai. Teismas atmeta ieškovės argumentus šiuo aspektu kaip nepagrįstus.

54.       Iš bylos dokumentų matyti, kad ikiteisminį tyrimą organizavusi ir jam vadovavusi prokurorė, bei aukštesnioji prokurorė, gavusios UAB „Logfina“ skundus, tikrino juose nurodytas aplinkybes ir išsamiai dėl jų pasisakė. Nenustačius baudžiamojo proceso teisės normų pažeidimo, skundai netenkinti. 2012 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. 3-20790 nurodyta, kad pareiškėjos skunduose prokuratūrai neįvardino, kokių darbo sutarčių trūksta, o iš pakvitavimo šios aplinkybės nėra nustatytos. 2012 m. spalio 16 d. skundo tyrimo aplinkybės rodo, kad D. S. (UAB „Logfina“ darbuotoja), atsiimdama dokumentus, tyrėjoms nurodė, jog trūksta J. G. ir A. G. darbo sutarčių, nors pakvitavime ties su A. G. darbo santykiais susijusiais dokumentais pastaba apie tai, kad darbo sutarties nėra, neįrašyta. UAB „Logfina“, perduodama dokumentus Klaipėdos AVPK NTB ENTS, nedetalizavo, kokius dokumentus perduoda, tik nurodė, kad pateikia darbo sutartis – 1 bylą (17 sutarčių). Prokurorė nustatė, kad perduotoje byloje be darbo sutarčių buvo ir kitų su darbo santykiais susijusių dokumentų. Šie dokumentai buvo sudėti į septyniolika įmaučių, nesunumeruoti. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad tyrėja, paėmusi dokumentus iš UAB „Logfina“, taip kaip jie buvo nurodyti UAB „Logfina“ 2012 m. sausio 31 d. rašte Nr. 01.03-03, taip juos užfiksavo 2012 m. vasario 1 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole. Taigi, taip pat ir buvo grąžinti visi dokumentai, kurie pateikti ikiteisminiame tyrime.

Dėl pareigūnų elgesio

55.       Ieškovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos Generalinė Prokuratūra 2013-01-25 priėmė nutarimą panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nebuvo ištirtos visos tyrimui reikšmingos aplinkybės. 2013 m. vasario 4 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas panaikino Klaipėdos apskrities VPK NTB ENTS tyrėjos 2012-12-12 nutarimą ir Klaipėdos apygardos Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2013-01-11 nutarimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini). Priimtoje nutartyje pažymėta, kad netirti ir neanalizuoti pareiškėjo pateikti duomenys, taip pat nei tyrėja, nei prokurorė nepasidomėjo T. R. asmeninėmis sąskaitomis banke, nes į jas galėjo būti pervedami tiek bendrovės piniginės lėšos, tiek klientų pinigai, kurie turėjo būti įmokėti į bendrovės kasą. Teigia, kad 2013 m. vasario 20 d. gautas prokuratūros leidimas susipažinti su specialisto išvada, tyrėja S. F. išsikvietė specialistę I. A. pas save į kabinetą. Specialistė paaiškino savo išvadą įmonės UAB „Logfina“ direktoriui ir tyrėjai tai, kad T. R. disponavo įmonės pinigais sumoje daugiau nei 100 000,00 Lt. Aiškinantis, į kabinetą įėjo L. P. ir nutraukė pokalbį ir analizavimą išvadų, pakeltu tonu nurodė, kad neturi teisės klausinėti specialistės, pačiai specialistei liepė išeiti ir nurodė, jog jokių 90 000,00 Lt nebuvo. L. P. į tyrėją S. F. iš vis nekreipė jokio dėmesio, kas tik patvirtino, kas iš tikrųjų vadovauja atliekamam ikiteisminiam tyrimui.

56.       2013 m. vasario 26 d. prokurorei D. M. buvo pateiktas pranešimas, gautu specialistės paaiškinimo pagrindu, kuriuo buvo prašoma dar kartą įvertinti ir ištirti aplinkybes dėl padarytos klaidos. Teigia, kad prokurorė visiškai netyrė ir nesiaiškino aplinkybių dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnių neetiško, neadekvataus elgesio su įstaigos lankytojais, o tik formaliai konstatavo, kad tokios aplinkybės nepasitvirtino. Tokiu būdu prokurorė D. M. pažeidė įstatymų nuostatas, reglamentuojančias prokuroro pareigą kontroliuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą. Tiesiogines pareigas atliko aplaidžiai, formaliai ir turėdama išankstinį nusistatymą, kokį sprendimą priimti. 

57.       Ieškovė taip pat nurodo, kad 2012 m. spalio 22 d. UAB „Logfina“ vyr. buhalterė Z. K. pateikė skundą Klaipėdos apygardos prokuratūrai dėl liudytojos parodymų iškraipymo 2012 m. spalio 8 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teigia, kad 2016 m. liepos 7 d. UAB „Logfina“ pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūrai pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, poveikio darymą liudytojams, dokumentų ir duomenų klastojimo bei teismo sprendimo nevykdymo. Byloje teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. D. nurodė, kad apklausų metu ikiteisminiame tyrime jautė psichologinį spaudimą, parodymai buvo neteisingai įvertinti, procesiniai dokumentai bendrovei buvo įteikiami pavėluotai, buvo teikiami skundai dėl pareigūnų veiksmų. Liudytoja Ž. K. nurodė, kad ikiteisminiame tyrime apklausų metu jausdavo psichologinį spaudimą, rašė skundus prokurorui dėl tyrėjų veiksmų, parodymai buvo užrašomi selektyviai, pastabos išsakytos, bet nefiksuotos apklausos protokoluose.

58.       Teismas pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog ieškovės darbuotojų skundas buvo ištirtas, atsakymas pateiktas, 2012 m. gruodžio 11 d. UAB „Logfina“ buvo informuota, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) liudytoja nebuvo pripažinta proceso dalyviu, todėl neturi proceso dalyvių teisės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 214 straipsnio 4 dalyje, skųsti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

59.       Taip pat pažymėtina, kad 2016 m. liepos 21 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu paliko galioti. 2017 m. sausio 31 d. UAB „Logfina“ pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūrai pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą T. R. atžvilgiu, nustatyti, ar nėra tyrėjų veiksmuose požymių dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, bei dėl jų teismo sprendimo nevykdymo, jei tokie požymiai bus nustatyti pradėti ikiteisminį tyrimą jų atžvilgiu. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2017 m. vasario 2 d. pareiškimą paliko nenagrinėtu. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2017 m. vasario 15 d. paliko prokuroro priimtą sprendimą nepakeistą.

60.       Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė žalos faktą kildina iš paskolos sutarčių, sudarytų su buvusiu bendrovės vadovu. Taigi, ieškinio reikalavimas dėl civilinės atsakomybės taikymo ir žalos dydžio visiškai nesusijęs nei faktiniu, nei teisiniu priežastiniu ryšiu su pareigūnių vykdyta ieškovės darbuotojų ar vadovo apklausa, nesusijęs su ikiteisminio tyrimo pareigūnių etika. Pastebėtina, kad ieškovė nėra pateikusi pavedimų atstovauti buvusių darbuotojų interesus dėl pareigūnių elgesio jų atžvilgiu, taigi UAB „Logfina“ nėra tinkama šalis fizinių asmenų interesų gynybai CPK 5 straipsnio prasme.

61.       Pažymėtina ir tai, kad ieškovė aptaria 2012 metų – 2018 metų laikotarpį ir žalą kildina iš pareigūnių, prokurorų ir teismo veiksmų. Atsakovės atstovai prašo taikyti ieškinio senaties terminą, nes civilinės teisės įgyvendinimas yra ribojamas laiko aspektu, tai yra, asmuo turi konkrečiu terminu ribojamą galimybę teismine tvarka apsiginti savo pažeistas subjektines teises. Byloje nėra nustatytų svarbių aplinkybių ieškinio senaties termino atnaujinimo sąlygoms taikyti, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės išvardinti veiksmai (dėl pareigūnių elgesio, dėl dokumentų perdavimo) neįrodyti bei atmetami praleidus ieškinio senaties terminą reikalavimams pareikšti (detaliau 102 – 108 punktuose).

Dėl ikiteisminio tyrimo termino

62.       Ieškovė teigia, kad ikiteisminį tyrimą organizavusi ir jam vadovavusi prokurorė pažeidė pareigą imtis visų priemonių, kad nusikalstamos veikos būtų atskleistos per trumpiausią laiką, nes ikiteisminį tyrimą nutraukė suėjus devynių mėnesių terminui.

63.       Dėl baudžiamojo proceso trukmės (kaip minėta sprendimo 27 punkte) pažymėtina, kad pirmasis procesas buvo pradėtas 2012 m. sausio 6 d., t y. ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl T. R. sukčiavimo būdu sudarytų dviejų paskolos sutarčių, pasisavintų lėšų. 2012 m. spalio 8 d. ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių T. R. kaltę dalyje dėl 8 838,51 Lt piniginių lėšų (dokumentinio UAB „Logfina“ kasos likučio trūkumo) pasisavinimo pagal BK 183 str. 1 d., dalyje dėl 90 000 Lt piniginių lėšų pasisavinimo paskolos sutarties pagrindu pagal BK 183 str. 2 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2013 m. sausio 25 d. nutarimu panaikintas 2012 m. spalio 8 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) tik dalyje dėl 8 838,51 Lt piniginių lėšų trūkumo ir tyrimas šioje dalyje atnaujintas. 2013 m. kovo 22 d. ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas iki bus nustatytas asmuo padaręs nusikalstamą veiką. 2014 m. balandžio 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl 12 333,08 Lt galimai pasisavintos sumos, kuris 2015 m. sausio 9 d. nutarimu buvo prijungtas prie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. kovo 9 d. baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) su kaltinamuoju aktu perduota Klaipėdos miesto apylinkės teismui. T. R. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „Logfina“ direktorius ir kasininkas, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 9 d. disponuodamas 70 717,27 Lt, šiuos pinigus paėmė iš banko sąskaitos, gavo pagal kasos išlaidų orderius, pagal kasos priėmimo kvitus bei paėmė iš kasos be dokumentų, pateikė dokumentus, patvirtinančius pinigų panaudojimą 18 384,19 Lt, UAB „Logfina“ sumažino įsiskolinimą 40 000 Lt pagal paskolos sutartis, likusių pinigų - 12 333, 08 Lt (3 571,90 Eur) T. R. negrąžino.

64.       Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 3 d. nuosprendžiu T. R. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, civilinės ieškovės UAB „Logfina“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendį paliko nepakeistą.

65.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendį panaikino, priėmė naują nuosprendį ir T. R. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, civilinės ieškovės UAB „Logfina“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad šioje byloje neįrodyta, jog T. R. pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą – UAB „Logfina“ priklausančius pinigus – 12 333,08 Lt. Pagal byloje esančius duomenis negalima tvirtinti, jog T. R. minėtą pinigų sumą panaudojo savo reikmėms ir elgėsi kaip su savo turtu, esama duomenų, kad šią pinigų sumą jis panaudojo sudarydamas sutartis bendrovės vardu ir jos naudai. Taip pat padarė išvadą, kad byloje nesama duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad UAB „Logfina“ dėl T. R. veiksmų patyrė turtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad T. R. veiksmuose nėra objektyvių ir subjektyvių nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, požymių visumos, todėl jį išteisino. Šioje byloje teismas taip pat pažymėjo, kad klausimas dėl T. R. skolos UAB „Logfina“, kuri susidarė dėl neapmokėtų paskolos sutarčių, yra sprendžiamas civiline tvarka. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimas, kuriuo iš T. R. priteista 14 191,12 Eur skolos, apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. Pažymėjo, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti tai, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

66.       Ieškovės argumentas, kad prokurorė nesiėmė veiksmų užtikrinti, jog ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per BPK 176 straipsnyje nustatytus terminus, yra grindžiamas prielaidomis. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad nagrinėjamu atveju devynių mėnesių terminas nebuvo pažeistas, nes priimtas sprendimas buvo per šį terminą. Pažymėtina, kad BPK 176 straipsnyje nustatyti ikiteisminio tyrimo terminai nėra naikinamieji terminai, kuriems suėjus išnyksta tam tikros teisės ar pareigos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šio straipsnio 1 dalyje numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu, gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad 2012 m. vasarą jokie veiksmai ikiteisminiame tyrime nebuvo atliekami, tai paneigiama jos pateiktais dokumentais: 2012 m. rugpjūčio 30 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, priimtu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini).

67.       Teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareigūnai veikė neteisėtai, nes procesinius teisinius veiksmus atliko laikantis baudžiamojo proceso teisės normų.

Dėl prokuroro ikiteisminio tyrimo kontrolės

68.       Ieškovė teigia, kad ikiteisminį tyrimą organizavusi ir jam vadovavusi prokurorė atliko neteisėtus veiksmus, nagrinėjo skundą dėl savo pačios veiksmų, pažeidė pareigą 2015 m. gruodžio 18 d. atsisakymu padidinti žalos dydį dar 90 000 Lt (26 065,80 Eur) suma bei pakeisti kaltinimą.

69.       Teismas sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog ikiteisminį tyrimą organizavusi ir jam vadovavusi prokurorė nagrinėjo skundus dėl savo pačios veiksmų. Nustatyta, kad prokurorė nenagrinėjo UAB „Logfina“ vyr. buhalterės skundo dėl 2012 m. spalio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2012 m. spalio 31 d. rašte Nr. 3-18903 yra išaiškinta, kad UAB „Logfina“ vyr. buhalterė nėra proceso dalyvis, numatytas BPK 214 str., kuris turi teisę apskųsti 2012 m. spalio 8 d. prokuroro nutarimą dėl priimto procesinio sprendimo ar apskųsti specialistės nustatytas aplinkybes pateiktoje išvadoje.

70.       Nėra teisinio pagrindo prokuroro 2015 m. gruodžio 18 d. atsisakymą padidinti civilinio ieškinio sumą dar 90 000 Lt (26 065,80 Eur) suma bei pakeisti kaltinimą pripažinti neteisėtais veiksmais. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2015 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. 4-S-48388 pažymėta, kad dėl T. R. neįvykdytų įsipareigojimų bendrovei pagal paskolos sutartis, Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo priimtas procesinis sprendimas – 2012 m, spalio 8 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą šioje dalyje. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad byloje nesama duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog UAB „Logfina“ dėl T. R. veiksmų patyrė turtinės žalos, todėl civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu, taip pat nebuvo nustatyti pagrindai, numatyti BPK 254 straipsnio 3 dalyje, kai kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ar padaryti kiti esminiai BPK pažeidimai, leidžiantys grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui atlikti, nes teismas tokių aplinkybių nenustatė.

71.       Baudžiamasis procesas buvo užbaigtas 2018 m. vasario 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nors, ieškovės vertinimu, neteisėti prokuroro veiksmai buvo atlikti 2012 m., 2015 m., vis tik ieškinį valstybei ieškovė pateikė 2022 m. vasario 28 d.

72.       Ieškovė UAB „Logfina“ pateiktame ieškinyje mini keturis sprendimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimų medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Visi keturi nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentais, kad ieškovė net nedetalizuoja, kuo pasireiškė prokuroro neteisėti veiksmai. BPK 168 straipsnio 1 dalis numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais - ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškio BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Vienas iš BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurio baudžiamasis procesas negalimas, kai nepadaryta veika, turinti nusikaitimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

73.       Sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)) yra patikrinęs Klaipėdos apygardos teismas ir 2014 m. kovo 12 d. nutartyje konstatavęs, kad nėra pagrindo teigti, jog T. R., būdamas UAB „Logfina“ direktoriumi, apgaulingai tvarkė buhalterinę UAB „Logfina“ apskaitą, bei pasisavino UAB „Logfina“ priklausančius 53 386,90 Lt. Pareiškėjas nenurodė faktų apie veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Klaipėdos apygardos teismas sutiko su Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės L. R. ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „Logfina“ direktoriaus V. G. pareiškimą. Dėl išvardytų motyvų UAB „Logfina“ direktoriaus V. G. skundas yra atmestas.

74.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja dėl sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)), 2019 m. birželio 11d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėja inicijuoja naują procesą ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl analogiškų aplinkybių (T. R. skolos – 11 150,72 Eur (38 501,21 Lt), kurios buvo tiriamos anksčiau ir yra priimtas įsiteisėjęs procesinis sprendimas (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-29-l 96/2018). Konstatavo, kad pakartotinai pateiktas pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo, dėl minėtų aplinkybių T. R. pradėjimo yra nepagrįstas, kadangi baudžiamojo proceso inicijavimas analogiškų aplinkybių pagrindu, nenustačius jose nusikalstamos veikos požymių, nėra galimas, dubliuoti teisinius procesus ir dirbtinai kriminalizuoti tuos pačius teisinius santykius nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Teismas sutiko su ikiteisminio tyrimo subjektų išsakyta pozicija, jog pareiškėjai nepateikus išduoto vykdomojo rašto vykdymui, bei antstoliui nepradėjus vykdymo veiksmų, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad T. R. tyčia nevykdo teismo sprendimo. Teismas vertino, jog baudžiamosios atsakomybės taikymas būtų neproporcingas ir nepagrįstas, nes teismo sprendimo vykdymą efektyviai galima užtikrinti taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytas priemones. Akcentuota, kad baudžiamasis procesas yra ullima ratio (išimtinio pobūdžio) priemonė, todėl turi būti pradedamas tik esant rimtam pagrindui bei nusikalstamos veikos sudėčiai, to nagrinėjamu atveju nebuvo iš turimos informacijos nustatyta. Dėl šių priežasčių padaryta išvada, kad naikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjos 2019 m. balandžio 24 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. M. 2019 m. gegužės 17 d. nutarimą pareiškėjos skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

75.       Šiuo atveju teismas pritaria atsakovės argumentams, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. 4-S-23627 (dėl dviejų paskolos sutarčių), 2017 m, vasario 3 d, raštas Nr. 4-S-1725 (dėl T. R. veiksmų ir dėl Klaipėdos AVPK NTB ENTS tyrėjos 2012 m. gruodžio 12 d. priimto nutarimo, Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2013 m. sausio 11d. priimto nutarimo), 2020 m. birželio 10 d. raštas (dėl T. R. 11 150,72 Eur negrąžintų lėšų UAB „Logfina“), 2021 m. spalio 4 d. raštas Nr. IBPS- S494516-21 (dėl T. R. 15 462,48 Eur negrąžintų lėšų UAB „Logfina“) parengti vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-103.

76.       Pareiškėjos UAB „Logfina“ pareiškimai buvo palikti nenagrinėtais, pripažinus, kad pareiškimai kartotiniai, nes pareiškėja kreipėsi į prokuratūrą tais pačiais klausimais, kurie jau buvo išnagrinėti prokuratūroje, prašomais išspręsti klausimais teismai jau buvo pasisakę.

77.       Ieškovė nenurodo, kad prokurorai būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus ar padarę procesinį pažeidimą. Minėtuose raštuose pažymima, kad pareiškėjos skundai jau ne kartą buvo spręsti atskirais prokuroro, aukštesniojo prokuroro ar teismų sprendimais. Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartyje ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. birželio 11 d. nutartyje yra įvertintos šios aplinkybės. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarties 34 punkte taip pat yra nurodyta, kad nagrinėjamu atveju 90 000 Lt paskolos suteikimą turi pagrįsti ieškovė. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi baudžiamosios ir civilinės bylų duomenis, sprendė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškovės nurodytos 90 000 Lt paskolos suteikimą atsakovui. Ieškovės nurodytą argumentą, kad ikiteisminis tyrimas atliktas netinkamai, teisėjų kolegija vertino kritiškai, nes jokių ikiteisminio tyrimo trūkumų baudžiamąją bylą nagrinėję teismai (tarp jų ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas) nenustatė. Šalių paskolos sutartys nebuvo nuginčytos, taip pat nebuvo nuginčytas ir 2011 m. birželio 1 d. sutarties, kuria atsakovui suteikta 50 000 Lt paskola, 4.5 punktas, kad visos iki šios sutarties pasirašymo tarp šalių pasirašytos paskolos sutartys, pasirašius šią sutartį, netenka galios. Buvo pažymėta, kad ieškovės akcentuojamos specialistės I. A. 2012 m. gegužės 31 d. išvada vertintina kritiškai, nes baudžiamojoje byloje buvo konstatuota, kad joje padaryta klaidų (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžio 9 lapas). Teisėjų kolegija vertino, kad nesant patikimų įrodymų apie 90 000 Lt paskolos suteikimą, neturi teisinės reikšmės ieškovės argumentas, kad atsakovas į šalių 2011 m. birželio 1 d. paskolos sutartį įrašė 4,5 punktą. Nors ieškovės buhalterinėje programoje užfiksuotas 90 000 Lt paskolos atsakovui suteikimas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad tiek civilinėje byloje, tiek baudžiamojoje byloje nėra patikimų įrodymų, pagrindžiančių šiuos programoje užfiksuotus duomenis, taip pat į ikiteisminiame tyrime teiktus buhalterės Ž. K. paaiškinimus, kad neteisingai apskaitoje užregistravo duomenis apie T. R. suteiktas 90 000 Lt sumas, laikė pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tokios paskolos sumos ieškovė atsakovui nesuteikė.

78.       Apibendrinus išvardintus byloje įrodymus teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė neteisėtų pareigūnų veiksmų, neįrodė fakto, kad procesinius teisinius veiksmus pareigūnai atliko nesilaikydami baudžiamojo proceso teisės normų, todėl neįrodė ir būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

Dėl teismo veiksmų

79.       Ieškovė teigia, kad atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama teismo, kuris turi pareigą apie galimai padarytas nusikalstamas veikas informuoti prokurorą, privalėjo įvykdyti savo pareigas, tame tarpe numatytas CPK 300 straipsnyje ir nustatyti, kad civiliniai santykiai peraugo į baudžiamuosius, informuoti apie tai prokuratūrą, tačiau to nepadarė ir, galimai bandydamas nuslėpti padarytas nepateisinamas klaidas, atmetė civilinius ieškinius, tokiu būdu pažeidė aiškumo ir tikslumo taisykles bei teismų praktiką. Ieškovė UAB „Logfina“ nurodo, kad neteisėti veiksmai, sąlygoję padarytą žalą yra šie: specialisto išvados, įmonės buhalterinių duomenų ir darbuotojų parodymų iškreipimas, tyčinis neveikimas bei nurodytos teismo padarytos nepateisinamos klaidos. Teismai padarė akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą ir net nesugebėjo teisingai atlikti aritmetinius veiksmus atimant ir pridedant. Ieškovė UAB „Logfina“ patyrė 70 900,28 Eur žalą, kurią sudaro T. R. be teisėto pagrindo įgyti 15 462,48 Eur, 11 647,26 Eur delspinigiai nuo 12 941,40 Eur, priteistų civilinėje byloje Nr. e2A-29-196/2018, 43 790,54 Eur palūkanos.

80.       Teismas pažymi, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, jog teismai nagrinėdami aptartas civilines bylas ir jose priimdami procesinius sprendimus neužtikrino veiksmingos teisminės gynybos, padarė aiškias fakto ir grubias teisės taikymo klaidas, ieškovė šioje byloje tokių aplinkybių neįrodė. Sutiktina su atsakovo atstovės argumentais, kad ieškovė UAB „Logfina“ ieškinyje dar kartą pakartoja baudžiamojoje ir civilinėse bylose reikštų reikalavimų faktinį pagrindą sudarančius argumentus, nors šie argumentai jau buvo įvertinti įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais (2018 m. vasario 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-38-458/2018; 2018 m. balandžio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-29-196/2018; 2019 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7159-328/2019; 2021 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4268~ 512/2021).

81.       Pažymėtina, kad ieškovė UAB „Logfina“ 2016 m. liepos 19 d. su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydama priteisti iš atsakovo T. R. 52 783,25 Eur skolą, kurią sudaro 26 065,80 Eur (90 000 Lt) skola, 20 852,64 Eur (6 039,34 Lt) palūkanos pagal 2011 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį Nr. 3, 5 864,81 Eur (20 250,00 Lt) kompensuojamos palūkanos, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu, pakeistu 2018 m. balandžio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismas nutartimi iš atsakovo T. R. ieškovei UAB „Logfina“ priteista 12 941,40 Eur skola, 2 976,52 Eur palūkanos ir 5 proc., dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo priteistos sumos (15 917,92 Eur) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (civilinė byla Nr. e2-l416-265/2016).

82.       2019 m. gegužės 30 d. UAB „Logfina“ pateikė Klaipėdos apylinkės teismui ieškinį dėl 27 258,22 Eur (11 150,72 Eur skolos, 4 460,24 Eur kompensacinių palūkanų, 11 647,26 Eur delspinigių (nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pripažintos 2011 m, birželio 1 d. sudarytos paskolos sutarties 12 941,40 Eur) priteisimo iš T. R.. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7159-328/2019 atmetė UAB „Logfina“ ieškinį. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nebuvo pakankami tikėtinai išvadai apie atsakovo turimus skolinius įsipareigojimus ieškovei pagal avansinę apyskaitą (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Iš byloje pateikto Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžio turinio sprendė, jog baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, jog atsakovas būtų pasisavinęs bendrovei priklausančias 12 333,08 Lt lėšas, nenustatyta, jog dėl T. R. veiksmų UAB „Logfina“ patyrė turtinės žalos. Byloje nustatyta aplinkybė, jog į avansinę apyskaitą įtrauktos sumos (40 000 Lt) buvo apskaitytos kaip įmonės paskola atsakovui T. R. (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Iš byloje pateiktos 2011 m. birželio 1 d. paskolos sutarties turinio teismas sprendė, jog šios sutarties 4.5 punktu šalys susitarė, kad visos iki šios sutarties pasirašymo sudarytos paskolos sutartys, pasirašius šią sutartį, netenka galios. Byloje kitų duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas turi kitų prievolių, išskyrus įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą paskolos sumą pagal 2011 m. birželio 1 d. paskolos sutartį, grąžinti UAB „Logfina“ pinigines lėšas, nėra pateikta (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Netenkinus ieškinio reikalavimo dėl piniginių lėšų pagal avansines apyskaitas iš atsakovo priteisimo, ieškovės reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo taip pat nebuvo patenkintas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

83.       Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė reiškė reikalavimą iš atsakovo priteisti 11 647,26 Eur delspinigius tarp šalių sudaryta 2011 m. birželio 1 d. paskolos sutartimi, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi, kuria nustatyta, kad ieškovė reikalavimo dėl netesybų priteisimo nereiškė. Apeliacinės instancijos teismo nutarties 49 punkte nustatyta, jog nors šalių 2011 m. birželio 1 d. paskolos sutartyje nurodytas 0,5 proc. dydžio delspinigių mokėjimas už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atsiskaitymo, tačiau jų priteisti ieškovė neprašė, ieškovė prašė priteisti 5 proc. dydžio metinių kompensacinių palūkanų iki bylos iškėlimo. Nurodė, kad ieškovės nuostoliams dėl 2011 m. birželio 11 d. paskolos sutarties pažeidimo atlyginti teismų procesiniais sprendimais buvo priteistos kompensacinės palūkanos. Klaipėdos apylinkės teismas, įvertinęs nurodytą kasacinio teismo praktiką, taip pat byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, jog minimaliems UAB „Logfina“ nuostoliams kompensuoti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu buvo priteistos kompensacinės palūkanos, taip pat procesinės palūkanos, kurios atlieka kompensacinę funkciją, ieškovei neįrodinėjant didesnių, nei priteisti įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, patirtų nuostolių (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), o reiškiant reikalavimą priteisti sutartines netesybas, kurios, įvertinus pagrindimo reikalavimo ir netesybų santykį (netesybos sudaro 90 proc. pagrindinės skolos (12 941,40 Eur) sumos) bei kasacinio teismo praktiką, gali būti pripažintos neprotingo dydžio, kas sudaro pagrindą šias netesybas mažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6,258 straipsnio 3 dalis), pripažino, jog ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo nėra pagrįstas, todėl jo netenkino (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Aptartas teismo sprendimas apeliacine tvarka neapskųstas.

84.       Kitas procesas vyko, kuriame Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą ieškinį atmesti civilinėje byloje Nr. e2-4268-512/2021, pagal ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo T. R. dėl turto gavimo be pagrindo ir 15 462,48 Eur skolos ir 7343,88 Eur kompensacinių palūkanų. Teismas konstatavo, nors ieškovė ir nurodo kitą ieškinio pagrindą, be teisėto pagrindo įgytų lėšų iš atsakovo priteisimą, tačiau šioje byloje remiamasi tokiomis pat faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie jau buvo anksčiau nagrinėjami baudžiamojoje byloje, užbaigtoje 2018 m. vasario 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); civilinėje byloje, užbaigtoje 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-29-196/2018; civilinėje byloje, užbaigtoje 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7159-328/2019. Teismas laikė, kad jų iš naujo įrodinėti nereikia (BPK 182 straipsnio 2, 3 punktai), nes jau yra įsiteisėję teismų sprendimai, priimti dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

85.       Nors ieškovė ir teigia, kad teismai nepagrįstai atmetė civilinius ieškinius, tačiau pažymėtina, jog dėl Klaipėdos miesto teismo rūmų 2019 m. gegužės 30 d. ir 2021 m. gegužės 28 d. sprendimų UAB „Logfina“ neteikė apeliacinių skundų civilinio proceso tvarka. Teismų buvo konstatuota, kad ieškovė trečią kartą reikalauja tos pačios sumos, nes 38 501,21 Lt suma vėl įtraukta į skolų suvestinę, pateiktą byloje, remiasi tokiomis pat faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie jau buvo anksčiau nagrinėjami civilinėse ir baudžiamosiose bylose, todėl teismai laikė, kad jų iš naujo įrodinėti nereikia, yra įsiteisėję teismų sprendimai, priimti dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

86.       Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismai atmesdami ieškinius, padarė kritiškų klaidų, ignoravo CPK 300 straipsnį, padarė grubias aritmetines klaidas bei, ieškovės manymu, turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi. Akivaizdu, kad ieškovė įrodinėjamą teismo veiklą kaip neteisėtą sieja su jau išnagrinėtomis bylomis.

87.       Teismų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka. Įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui ir jam įgijus res judicata galią, šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas gali būti peržiūrėtas tik kasacine tvarka ar atnaujinus procesą įstatymų nustatyta tvarka. Kitų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo būdų įstatymai nenustato. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką.

88.       Pažymėtina, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015). Taigi, nesutikimas su teismo galutiniu teismo procesiniu sprendimu gali būti kvestionuojamas tik instancine tvarka, todėl ir teismų procesiniai sprendimai turi būti tikrinami instancine tvarka, neinicijuojant naujų bylų.

89.       Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismai nevykdė CPK 300 straipsnyje numatytos pareigos pranešti prokurorui apie galimai padarytas nusikalstamas veikas. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendime įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir pasisakė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas buvo kaltinamas pasisavinęs UAB ,,Logfina“ turtą (pinigines lėšas) buvo įvertintos piniginių lėšų 2011 m. vasario 26 d., 2011 m. kovo 14 d. ir 2011 m. balandžio 6 d. gavimo aplinkybės, vertinta ieškovės pateikta T. R. vardu parengta avansinė apyskaita. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta aplinkybė, jog dalis T. R. vardu sudarytoje avansinėje apyskaitoje įtrauktų lėšų (40 000 Lt) buvo apskaitytos kaip UAB ,,Logfina“ paskola T. R. (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžio 5-6 lapai), tuo pagrindu nustatyta, jog įsiskolinimas bendrovei buvo 12 33,08 Lt.

90.       Teismas, spręsdamas dėl pareikšto ieškinio šios kategorijos bylose, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Teismas pažymi, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės yra reikšmingos tiek šioje byloje, tiek nagrinėtose civilinėse bylose (CPK 182 straipsnio 3 punktas, CPK 185 straipsnis). Ieškovės pateikti duomenys apie avansinėje apyskaitoje užfiksuotą įsiskolinimą 2011 m. gegužės 31 d. buvo įvertinti, kaip užfiksuoti tarpiniai buhalterinėje apskaitoje įvesti duomenys, neatspindintys realių šalių tarpusavio įsipareigojimų (CPK 185 straipsnis). Byloje kitų duomenų, patvirtinančių ieškovės reikalavimų pagrįstumą, nėra. Daroma išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismas neturėjo procesinio pagrindo dar kartą kreiptis į prokurorą pagal CPK 300 straipsnį, nes ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės ir įrodymai, jau anksčiau buvo nagrinėjami ir vertinami civilinėse ir baudžiamosiose bylose.

91.       Pažymima, kad ieškinyje ieškovė remiasi savo subjektyviu vertinimu ir iš esmės nori revizuoti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Atkreipiamas dėmesys, kad ieškovė šioje byloje nebegali ginčyti teismo nustatytų faktų (CPK 279 straipsnio 4 dalis), pažymint ir tai, kad teismas neturi teisinio pagrindo šioje civilinėje dar kartą vertinti anksčiau išnagrinėtų civilinių bylų aplinkybių, dar kartą vertinti įrodymų, kurių pagrindu teismai priėmė atitinkamus procesinius sprendimus. Kasacinėje praktikoje nurodoma, kad vertinant teismo klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą atsižvelgtina į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą ir kt. Sprendžiant teismo kaltės klausimą, taip pat būtina nustatyti, kad ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet, kad kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015).

92.       Ieškovė nepateikė įrodymų, kad civilines bylas nagrinėję teismai būtų padarę akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, dėl kurios ieškovė būtų patyrusi turtinę žalą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad teismų procesiniuose sprendimuose pateikiamas materialinės teisės normų aiškinimas ir taikymas buvo klaidingas atsižvelgiant į tuo metu susiformavusią teisminę praktiką ir teisinį reglamentavimą. Nagrinėjamu atveju nėra teismo kaltės, kaip būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

93.       Civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju gali būti nustatyta tik nustačius priežastinį ryšį tarp ieškovės patirtos žalos bei neteisėtų atsakovės atstovų veiksmų. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006) priežastinio ryšio konstatavimui svarbu nustatyti faktinį priežastinį ryšį ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Tam, kad atsirastų atsakomybė dėl žalos padarymo, turi būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir asmens teisės pažeidimo, kuris asmeniui sukėlė materialinės žalos padarymą.

94.       Įsiteisėjusiais Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimais ieškovės skundai buvo atmesti, tačiau ieškovė taip ir nenurodė, koks yra priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir ieškovės nepagrįstai buhalterijoje apskaitomų prievolinių įsipareigojimų. Ieškovės deklaruojami, tačiau neįrodyti veiksmai, dėl dokumentų neperdavimo, dėl neetiško elgesio, dėl ikiteisminio tyrimo termino, dėl nepakankamos kontrolės, niekaip nesusiję su teismų nepriteistos sumos dalimi, kurios šioje byloje ieškovė reikalauja žalos forma.

95.       Papildomai pažymima, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas, vertindamas aplinkybių ir priežasčių visumą, pažymi, kad nenustatė pakankamą veiksmų ir pasekmių ryšį, nes byloje ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp pareigūnų veiksmų, tarp bylą nagrinėjusių teismų veiksmų, neįrodė neigiamų pasekmių egzistavimo, taigi ir atsiradusios žalos.

96.       Apibendrinus, valstybės atsakomybė atlyginti ieškovei žalą negali kilti, kadangi neįrodė teismo neteisėtų veiksmų, kaltės, kitų atsakomybės sąlygų. Ieškovė neįrodė neteisėtų veiksmų priimant teismų procesinius sprendimus, todėl nėra pagrindo taikyti valstybės civilinę atsakomybę.

Dėl žalos fakto

97.       Ieškovė nurodo, kad patyrė 70 900,28 Eur turtinę žalą dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, kurią sudaro T. R. iš ieškovo įgyti be jokio teisėto pagrindo 15 462,48 Eur, taip pat pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-29-196/2018 priteista ieškovės naudai iš T. R. 12 941,40 Eur skola ir nuo priteistos sumos skaičiuojami delspinigiai, kurie sudaro 11 647,26 Eur, bei palūkanos pagal 2011 m. balandžio 1 d. paskolos 40 000 Lt (11 584,80 Eur) sutartį, kurios sudaro 9741,36 Eur, likusios žalos dydžio ieškovė ieškinyje nedetalizavo. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad reikalaujamą žalos sumą sudaro 15 462,48 Eur paskolos skirtumas, 11 647,26 Eur delspinigiai ir 43 790,54 Eur palūkanos, viso 70 900,28 Eur.

98.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginės žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

99.       Ieškovė byloje papildomai pateikė 2021 metų balansą, 3 buhalterines pažymas, sąskaitos apyvartos išrašus. Teismas pažymi, kad visi pateikti dokumentai yra įvertinti civilinėje byloje dėl skolos iš buvusio vadovo priteisimo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-29-196/2018) pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį, priteisė iš buvusio vadovo ieškovės UAB „Logfina“ naudai 12 941,40 Eur skolą, 2 976,52 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 20 d.) nuo priteistos sumos (15 917,92 Eur) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios ir civilinės bylų duomenis, sprendė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškovės nurodytos 90 000 Lt paskolos suteikimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant patikimų įrodymų apie 90 000 Lt paskolos suteikimą, neturi teisinės reikšmės ieškovės argumentas, kad atsakovas į šalių 2011 m. birželio 1 d. paskolos sutartį įrašė 4.5 punktą. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsižvelgusi į tai, kad tiek civilinėje byloje, tiek baudžiamojoje byloje nėra patikimų įrodymų, pagrindžiančių šiuos programoje užfiksuotus duomenis, taip pat į ikiteisminiame tyrime teiktus buhalterės Ž. K. paaiškinimus, kad neteisingai apskaitoje užregistravo duomenis apie T. R. suteiktas 90 000 Lt sumas, laikė pagrįsta teismo išvadą, kad tokios paskolos sumos ieškovė atsakovui nesuteikė.

100.       Pažymėtina, kad teismo posėdyje ieškovės atstovas patvirtino, jog šiuo metu visa skola pagal teismo sprendimą yra išieškota iš buvusio vadovo.

101.       Ieškovė ne tik remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie jau buvo išnagrinėti civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir yra įsiteisėję teismų sprendimai, tačiau ir žalos faktą bei dydį sieja su jau išnagrinėtu ginču dėl buvusio vadovo skolinių įsipareigojimų kreditoriui UAB „Logfina“. Pripažintina, kad ieškovė neįrodė žalos padarymo fakto ir dydžio. Nustačius, kad teismai, nagrinėję aptartus ieškovės ieškinius, prokurorai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų bei nustačius, kad nėra ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl senaties termino

102.       Byloje nustatyta, kad baudžiamasis procesas buvo užbaigtas 2018 m. vasario 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-38-458/2018. Ieškovės vertinimu, neteisėti prokuroro veiksmai buvo atlikti 2012 m., 2015 m., ieškovė UAB „Logfina“ ieškinį valstybei pateikė 2022 m. vasario 28 d.

103.       Atsakovės atstovai prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir nurodo, kad teismo nuosprendžiu T. R. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, o civilinės ieškovės UAB „Logfina“ ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtas, ieškovei tapo žinoma apie jos teisių pažeidimą, kad jos turtiniai interesai nebus ginami baudžiamojo proceso tvarka, tačiau į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2022 m. vasario 28 d., t y. ieškinio senatį praleidusi metus laiko. Ieškinyje jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių ieškinio senatis turėtų būti atnaujinta, nenurodyta, teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieškinys atmetamas todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo.

104.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

105.       CK 1.125 straipsnyje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (būtent toks ieškinys pareikštas nagrinėjamoje byloje). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

106.       Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

107.       Teismas pažymi, kad CK 1.131 straipsnio 1 dalies teisės norma patvirtina, jog asmens subjektines teisės, net ir nustačius jų pažeidimą, gali būti neapgintos teismine tvarka, jeigu teisė į gynybą siekiant apginti tokias subjektines teises įgyvendinta, praleidus ieškinio senaties terminą. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.126 straipsnio 2 dalimi dėl galimai padarytos žalos atlyginimo turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas ir ieškovės reikalavimas gali būti nagrinėjamas tik dėl pareigūnų veiksmų nuo 2019 m. vasario 1 d. Atsakovės atstovai pagrįstai nurodo, kad byloje nėra duomenų įrodančių priežastinį ryšį tarp pareigūnų veiksmų ir ieškovės nurodomos žalos, o ieškiniui dėl padarytos žalos atlyginimo priteisimo jau yra suėjęs įstatymo nustatytas senaties terminas. Teismas sprendžia, kad reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad ieškovė ieškinyje faktinių aplinkybių pagrindu nurodo pareigūnų veiksmus 2012 metų - 2018 metų laikotarpiu, nuo kurių praėjo ilgas laiko tarpas ir kuriems praleistas didelis senaties terminas.

108.       Teismų praktikoje nurodoma, kad byloje nustačius, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja jį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu. Šioje byloje pripažintina, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas yra praleistas ir nėra pagrindo reikalavimams ieškinio senaties terminą atnaujinti. Nepaisant to, kad ieškinyje nurodyti pareigūnių, prokurorų, teismų veiksmai įvertinti civilinės atsakomybės (ne)taikymo aspektu, ieškovės reikalavimams taikomas ieškinio senaties terminas ir šiuo teisiniu pagrindu ieškinys atmetamas.

Bylinėjimosi išlaidos

109.       Vadovaujantis CPK 88, 92 straipsniais, iš šalių proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

110.       Nagrinėjamu atmetu ieškovės ieškinys atmestas, todėl jos naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė. Trečiasis asmuo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė. Teismas patyrė 9,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, kurios, atmetus ieškinį, valstybės naudai priteistinos iš ieškovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logfina“, juridinio asmens kodas 300050579, 9,68 Eur (devynių eurų 68 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banke“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.

Teisėja                       Rasa Bartašienė