Administracinė byla Nr. A-3152-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03924-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.5; 52.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo individualios įmonės A. V. mokymo konsultacinės firmos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo individualios įmonės A. V. mokymo konsultacinės firmos skundą atsakovui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas individuali įmonė A. V. mokymo konsultacinė firma (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. lapkričio 16 d. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 3R-318 (AG-253/04-2016) (toliau – ir Komisijos sprendimas), panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2016 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 1SP-4 „Dėl sprendimo, kuriuo buvo suderinta energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schema, panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei panaikinti Inspekcijos 2016 m. liepos 22 d. raštą Nr. 2R-2240 „Dėl sprendimo, kuriuo buvo suderinta energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schema, panaikinimo“ (toliau – ir Raštas).

2.       Skunde pareiškėjas paaiškino, kad vykdė Lietuvos Respublikos energetikos ministro (toliau – ir Energetikos ministras) 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1-220 patvirtintą Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), atestavo energetikos darbuotojus pagal visus energetikos veiklos sektorius ir pagal 58 energetikos darbuotojų kategorijas. Nurodė, kad su Inspekcija 2014 m. vasario 20 d. raštu Nr. 2R-623 suderino sertifikavimo schemą visoms energetikos veikloms sritims, o 2015 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2R-3419 atestavimo galimybės buvo papildytos pagal tą pačią sertifikavimo schemą dar vienai energetikos darbuotojų kategorijai – elektros įrenginių eksploatavimo, o 2016 m. pareiškėjas išplėtė energetikos darbuotojų atestavimą dar viena sritimi: naftos perdirbimas, naftos, naftos produktų transportavimas, laikymas.

3.       Minėta 2014 m. suderinta schema 2016 m. buvo keičiama, atsižvelgiant į Energetikos ministro įsakymo pakeitimus bei į tai, kad Inspekcijos viršininkas 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1V-43 patvirtinto Sertifikavimo įstaigos parengtos Energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemos derinimo tvarkos aprašą (schemos patikslinimus numato ir Energetikos ministro patvirtinto Aprašo 13.3 punktas bei suderintos schemos aprašo XII skyriaus „Schemos peržiūrėjimas“ 48 punktas). Schemos aprašo III skyriaus 12 punkte yra nurodyta, kad schema ir jos aprašas yra skirti visų energetikos darbuotojų kategorijų atestavimui, tai matyti iš dokumento pavadinimo ir jų turinio. Pareiškėjas nurodė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kad atestuoja darbuotojus pagal tą pačią schemą, suderintą su Inspekcija 2014 m. vasario 20 d., kuri buvo keičiama tik iš dalies (naujai suderinta 2016 m. birželio 15 d.), atsižvelgiant į tai, kad kito norminiai aktai, reglamentuojantys energetikos darbuotojų atestavimą.

4.       Pažymėjo, kad minėta sertifikavimo schema ir jos aprašas yra suderinti su Inspekcija, o ginčijamas Inspekcijos sprendimas, kurio pagrindu pareiškėjui atimta teisė vykdyti energetikos darbuotojų atestaciją, yra painus, neteisėtas.

5.       Pareiškėjas teigė, kad Sprendimu panaikinama teisė jam vykdyti energetikos darbuotojų atestavimą bei teisė kreiptis į Nacionalinį akreditacijos biurą prie Ūkio ministerijos (toliau – ir NAB) dėl sutarties sudarymo, kad toliau galėtų vykdyti energetikos darbuotojų atestavimą.

6.       Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcijos veiksmai pareiškėjui daro didelę žalą, užkerta kelią vykdyti energetikos darbuotojų atestavimą, pašalina jį iš konkurencinės kovos. Pažymėjo, kad Inspekcija pažeidė pareiškėjo interesus, nes ginčijamuose aktuose nenurodė apskundimo tvarkos, Sprendimas nepatvirtintas institucijos antspaudu.

7.       Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka.

8.       Paaiškino, kad pagal teisės aktus Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – ir Energetikos ministerija) tvirtina energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų ir energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų pareigybių ir profesijų sąrašą, nustato jų kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų, kurie privalo būti atestuojami, sąrašą ir nustato šių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir atestavimo tvarką. Paaiškino, kad energetikos darbuotojus atestuoja sertifikavimo įstaigos, kurios su Inspekcija jos nustatyta tvarka suderino ir patvirtino energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemas pagal Lietuvos standarto LST EN ISO/IEC 17024:2012 „Atitikties įvertinimas. Bendrieji darbuotojų sertifikavimo įstaigoms keliami reikalavimai (ISO/IEC 17024:2012)“ (toliau – ir Standartas 17024:2012) nustatytus reikalavimus, arba energetikos įmonės Aprašo nustatyta tvarka.

9.       Nurodė, kad 2015 m. pabaigoje konkrečias energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemas buvo parengusios, susiderinusios su Inspekcija ir patvirtinusios 11 sertifikavimų įstaigų, taip pat ir pareiškėjas. Minėtos įstaigos turėjo teisę vykdyti energetikos darbuotojų atestavimą. Iš 11 sertifikavimo įstaigų iki 2016 m. sausio 1 d. tik viena nustatyta tvarka akreditavosi pagal Standarto 17024:2012 nustatytus reikalavimus.

10.       Nurodė, kad Energetikos ministras 2016 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 1-98 papildė Energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1-220 2 punktą nauju 2.4 punktu, kuriame nustatė, kad Inspekcija privalo panaikinti savo sprendimus dėl energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemų suderinimo, jeigu per 3 mėnesius nuo energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemos suderinimo su Inspekcija sertifikavimo įstaiga nesudarė sutarties su NAB dėl akreditavimo pagal Standarto 17024:2012 nustatytus reikalavimus.

II.

11.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12.       Teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog Inspekcija 2014 m. vasario 20 d. rašte Nr. 2R-623 pareiškėjui nurodė, jog išnagrinėjo jo pateiktą Energetikos darbuotojų atestavimo (sertifikavimo) schemą ir šios schemos priedus bei nusprendė derinti schemą be pastabų. Inspekcija 2015 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. 2R-3419 pareiškėjui nurodė, jog išnagrinėjo jo parengtą Energetikos darbuotojų atestavimo (sertifikavimo) schemos papildymą ir jos priedus bei nusprendė derinti schemą be pastabų. Inspekcija 2016 m. birželio 15 d. raštu informavo pareiškėją, kad ji 2016 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 1SP-2 suderino dokumentus, reikalingus vykdyti energetikos darbuotojų atestavimą naftos energetikos sektoriuje pagal veiklos sritis „Naftos perdirbimas“ ir „Naftos, naftos produktų transportavimas, laikymas“, todėl pareiškėjas gali vykdyti energetikos darbuotojų atestavimą šiose veiklos srityse. Inspekcija 2016 m. liepos 4 d. raštu Nr. 2R-2085 visoms sertifikavimo įstaigoms (įskaitant ir pareiškėją) nurodė, jog, vadovaudamasi Energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1-220 2.3 punktu, prašo iki 2016 m. liepos 11 d. pateikti informaciją apie sudarytas ir (ar) nutrauktas sutartis su NAB dėl akreditavimo pagal Standarto 17024:2012 reikalavimus. Minėtame rašte Inspekcija nurodė, kad, nepateikus prašomos informacijos, bus panaikinti sprendimai dėl energetikos darbuotojų schemų suderinimo. Pareiškėjas 2016 m. liepos 4 d. raštu Nr. 37 Inspekcijai atsakė, kad ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemos suderinimo su Inspekcija tikisi sudaryti sutartį su NAB pagal Standartą 17024:2012.

13.       Inspekcijos viršininkas 2016 m. liepos 21 d. Sprendimu panaikino 2014 m. vasario 20 d. ir 2015 m. lapkričio 9 d. suderintus sprendimus, nurodė, jog 2016 m. liepos 4 d. raštu pareiškėjas nepateikė Inspekcijai informacijos apie sudarytas ir (ar) nutrauktas sutartis su NAB dėl akreditavimo pagal Standarto 17024:2012 reikalavimus.

14.       Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 5 d. pateikė skundą Komisijai, kuriame prašė įpareigoti Inspekciją panaikinti Sprendimą Nr. 1SP-4, paskelbti negaliojančiu Raštą, tinklalapyje pakeisti informaciją apie apribotą energetikos darbuotojų atestavimą pareiškėjui bei įpareigoti Energetikos ministrą pratęsti kreipimosi į NAB terminą tiek, kiek užtruks laiko nuo Inspekcijos sprendimo priėmimo iki ginčo išsprendimo ir pažeistų teisių atstatymo. Komisija Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Komisija bylos pagal pareiškėjo skundą dėl Energetikos ministro įpareigojimo pratęsti kreipimosi į NAB terminą tiek, kiek užtruks laiko nuo Inspekcijos sprendimo priėmimo iki ginčo išsprendimo ir pažeistų teisių atstatymo, dalį nutraukė kaip nepriskirtą administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

15.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, Rašto ir Komisijos sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Inspekcija ginčijamu Sprendimu nusprendė panaikinti 2014 m. vasario 20 d. ir 2015 m. lapkričio 9 d. suderintas energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemas.

16.       Teismas vadovavosi Energetikos įstatymo 6 straipsnio 15 punktu, 28 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad minėtas Energetikos įstatymo nuostatas detalizuoja Aprašas (redakcija nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. birželio 30 d.). Vadovavosi Aprašo 2.2 punktu, Aprašo (redakcija nuo 2015 m. birželio 24 d. iki 2015 m. spalio 31 d.) 2.3 punktu, Aprašo (redakcija nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. birželio 30 d.) 2.3 punktu ir pažymėjo, kad iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad Inspekcija panaikino 2014 m. vasario 20 d. raštu Nr. 2R-623 ir 2015 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2R-3419 suderintus sprendimus dėl energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemų. Inspekcijos 2014 m. vasario 20 d. raštu Nr. 2R-623 buvo suderintos elektros, šilumos, gamtinių dujų ir suskystintų naftos dujų, taip pat naftos energetikos sektorių schemos. Inspekcijos 2015 m. lapkričio 9 d. raštu 2R-3419 buvo suderintos elektros įrenginių eksploatavimo schemos.

17.       Teismas pažymėjo, kad šiuo atžvilgiu aktuali Aprašo 2.4.1 punkte nustatyta procedūra, pagal kurią panaikinami sertifikavimo įstaigoms suteikti sprendimai dėl energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemų suderinimo. Inspekcijos viršininko 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1V-43 patvirtinto Sertifikavimo įstaigos parengtos energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemos derinimo tvarkos apraše (toliau – ir Derinimo tvarkos aprašas) nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnai parengia sprendimo panaikinimo projektą dėl sprendimo, kuriuo buvo suderinta energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schema, jeigu per 3 mėnesius nuo energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemos suderinimo su Inspekcija sertifikavimo įstaiga nesudarė sutarties su NAB dėl akreditavimo pagal Standarto 17024:2012 nustatytus reikalavimus.

18.       Teismas pažymėjo, kad Aprašo 2.3 punktas nustato galimybę suderinti sertifikavimo schemas su Inspekcija, nesudarius sertifikavimo sutarties su NAB ir neatlikus akreditacijos pagal Standartą 17024:2012, tačiau Aprašo 2.3 punktas taip pat nustato pareigą sertifikavimo įstaigoms (taip pat ir pareiškėjui) sudaryti sutartį su NAB dėl akreditavimosi pagal Standartą 17024:2012 ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sertifikavimo schemos suderinimo su Inspekcija. Pareiškėjas Inspekcijai pateikė 2016 m. liepos 4 d. raštą Nr. 37, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjas nėra sudaręs sutarties su NAB dėl akreditavimosi pagal Standartą 17024:2012. Teismas vertino, kad pareiškėjas per Aprašo 2.3 punkte nustatytą terminą nebuvo sudaręs sutarties su NAB dėl akreditavimosi pagal Standartą 17024:2012.

19.       Teismas pažymėjo, kad Aprašo nuostatos nedaro išlygų jau suderintiems sprendimams dėl sertifikavimo schemų; 2.4.1 punkto nuostata yra imperatyvi. Nagrinėjamu atveju Inspekcijai nesuteikta diskrecijos teisė vertinti, kokiais atvejais suderintus sprendimus dėl energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemų ji gali panaikinti. Inspekcija, vadovaudamasi Aprašo 2.3 punkto ir 2.4.1 punkto nuostatomis, privalėjo panaikinti Inspekcijos 2014 m. vasario 20 d. raštu Nr. 2R-623 ir 2015 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2R-3419 suderintus sprendimus dėl energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemų.

20.       Teismas taip pat pažymėjo, kad sutinka su pareiškėjo argumentu, kad skundžiami Inspekcijos administraciniai aktai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimo, pagal kurį jie turi būti patvirtinti antspaudu, juose turi būti išaiškinta apskundimo tvarka. Teismas akcentavo, kad minėti pažeidimai nesukliudė pareiškėjui tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į ikiteisminę ginčus nagrinėjančią instituciją bei į teismą dėl skundžiamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog apskundimo tvarkos nenurodydamas ginčijamuose administraciniuose aktuose bei nepatvirtinimas antspaudu suteikia pagrindą juos panaikinti. Teismas darė išvadą, kad tokie pažeidimai yra formalaus pobūdžio ir neturi esminės įtakos ginčijamų Inspekcijos administracinių aktų teisėtumui. Pažymėjo, kad analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2014 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-286/2014, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1211/2012).

21.       Teismas sprendė, kad Inspekcijos Sprendimas ir Raštas bei Komisijos sprendimas laikytini teisėtais ir pagrįstais, jų naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d.).

III.

22.       Pareiškėjas individuali įmonė A. V. mokymo konsultacinė firma pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

22.1.                      Inspekcija 2014 m. vasario 20 d. raštu Nr. 2R-623 suderino sertifikavimo schemą visoms energetikos veiklos sritims, 2015 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2R-3419 atestavimo galimybės buvo papildytos pagal tą pačią sertifikavimo schemą dar vienai energetikos darbuotojų kategorijai – elektros įrenginių eksploatavimo, o 2016 m. pareiškėjas išplėtė energetikos darbuotojų atestavimą dar viena sritimi: naftos perdirbimas, naftos, naftos produktų transportavimas, laikymas.

22.2.                      Teismas nesigilino, kad pareiškėjo su Inspekcija suderinta energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schema apima visus energetikos sektorius, visas energetikos darbuotojų kategorijas, nors pareiškėjas nurodė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kad atestuoja darbuotojus pagal tą pačią schemą, paskutinį kartą suderintą su Inspekcija 2016 m. birželio 15 d. raštu Nr. 2R-1925. Ši schema buvo keičiama tik iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad kito norminiai aktai, reglamentuojantys energetikos darbuotojų atestavimą. Energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1-220 (2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 1-98 redakcija) 2.4.1 punkte ir Derinimo tvarkos aprašo 30 punkte yra vartojamas žodis „schema“ (vienaskaita), kas reiškia, jog turi būti viena schema.

22.3.                      Teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neišnagrinėjo bylos iš esmės.

22.4.                      Pareiškėjas teigia, kad Sprendimu panaikinama teisė jam vykdyti energetikos darbuotojų atestavimą bei teisė kreiptis į NAB dėl sutarties sudarymo, kad toliau galėtų vykdyti energetikos darbuotojų atestavimą. Teismui nekilo klausimų dėl Energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1-220 teisėtumo, nors jame yra nelogiškų ir neįgyvendinamų nuostatų. Administracinių teismų praktikoje yra taikomi konstituciniai teisės principai, kurių prasmę ir turinį atskleidžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojama oficialioji jurisprudencija, pvz., teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, proporcingumo principai ir kt. Be kita ko, Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatos tiesiogiai taikomos konkrečiose bylose, kuriose administraciniam teismui kyla abejonių dėl įstatymo ar kito teisės akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, konstitucingumo.

23.       Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24.       Atsiliepime pažymi, kad, nors pareiškėjas rašo apie vieną schemą, Inspekcijai buvo pateiktos derinti trys schemos, o Inspekcijos 2016 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 2 buvo suderinta schema tik dėl naftos energetikos sektoriaus energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų. Inspekcija 2016 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 1SP-4 panaikino ne 2016 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 2, o 2014 m. vasario 20 d. raštu ir 2015 m. lapkričio 9 d. raštu dėl kitų dviejų schemų priimtus sprendimus. Pagal Standarto 17024:2012 8.1 punktą kiekvienai sertifikavimo kategorijai turi būti parengta sertifikavimo schema. Akcentuoja, kad nuo Energetikos ministro 2016 m. kovo 25 d. Nr. 1-98 įsakymo įsigaliojimo iki 2016 m. liepos 21 d. buvo praėję daugiau kaip 3 mėnesiai, todėl Inspekcija sprendimą privalėjo priimti pagal Energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1-220 2.4 punktą. Akcentuoja, jog pareiškėjo teiginys dėl Energetikos ministro įsakymo neteisėtumo yra nekonkretus, nes nenurodoma, kurios nuostatos yra nelogiškos ir neįgyvendinamos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

25.       Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2016 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. 1SP-4 „Dėl sprendimo, kuriuo buvo suderinta energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schema panaikinimo“ ir Rašto, kuriuo pareiškėjas apie Sprendimą informuotas, bei Komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

26.       Pareiškėjas prašė panaikinti ginčijamą sprendimą Nr. 1SP-4 „Dėl sprendimo, kuriuo buvo suderinta energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schema panaikinimo“ ir jį lydintį raštą. Teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, vadovaudamasis tuo, kad Aprašo nuostatos nedaro išlygų, kad jis netaikomas jau suderintiems sprendimams dėl sertifikavimo schemų iki Įsakymo įsigaliojimo ir Inspekcija, vadovaudamasi Aprašo 2.3 ir 2.4.1 punktais, privalėjo panaikinti pareiškėjo Inspekcijos 2014 m. vasario 20 d. raštu Nr. 2R-623 suderintą sertifikavimo schemą ir 2015 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2R-3419 suderintą sertifikavimo schemą.

27.       Ginčijamu aktu pareiškėjai buvo panaikinta ankstesniais Inspekcijos raštais (2014 m. vasario 20 d. raštu Nr. 2R-623 ir 2015 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2R-3419) suteikta teisė vykdyti energetikos darbuotojų atestaciją. Panaikinimo priežastis – pareiškėjas per tris mėnesius nuo energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemos suderinimo su Valstybine energetikos inspekcija nesudarė sutarties su Nacionaliniu akreditacijos biuru prie Ūkio ministerijos. Pareiškėjas nurodo, kad Inspekcijos neteisėti veiksmai pažeidė jo interesus, jis negali tęsti energetikos darbuotojų atestavimo veiklos ir jau negali kreiptis į NAB dėl sutarties sudarymo. Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija akcentavo, kad nuo Energetikos ministro 2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 1-98 įsigaliojimo iki 2016 m. liepos 21 d., kai priėmė ginčijamą sprendimą, buvo praėję daugiau kaip 3 mėnesiai, todėl Inspekcija sprendimą privalėjo priimti pagal Energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1-220 2.4 punktą, įsigaliojusį 2016 m. kovo 30 d.

28.       Inspekcija priėmė ginčijamą Sprendimą vadovaudamasi inter alia (be kita ko) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 1-98 (kuriuo patvirtintas Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašas) (ginčui aktuali dalis įsigaliojo 2016 m. kovo 30 d.). Šiuo įsakymu buvo pakeistas Energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1-220 jo 2.3 punktu nustatant: „šio įsakymo 2.2 papunktyje nurodytos sertifikavimo įstaigos privalo akredituotis pagal Lietuvos standarto LST EN ISO/IEC 17024:2012 nustatytus reikalavimus. Sertifikavimo įstaiga, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemos suderinimo su Valstybine energetikos inspekcija, privalo sudaryti sutartį su Nacionaliniu akreditacijos biuru prie Ūkio ministerijos ir akredituotis pagal Lietuvos standartą LST EN ISO/IEC 17024:2012“.

29.       Iš nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad pakeitus minėtą Energetikos ministro įsakymą, 2.3 punkte sertifikavimo įstaigoms nustatyti šie reikalavimai: sertifikavimo įstaigos privalo akredituotis pagal Lietuvos standarto LST EN ISO/IEC 17024:2012 nustatytus reikalavimus; sertifikavimo įstaiga, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemos suderinimo su Valstybine energetikos inspekcija, privalo sudaryti sutartį su Nacionaliniu akreditacijos biuru prie Ūkio ministerijos.

30.       Reikalavimas sertifikavimo įstaigoms akredituotis buvo nustatytas ir anksčiau:

30.1.                      Energetikos ministro 2013 m. balandžio 22 d. įsakyme Nr. 1-86 (įsigaliojo 2013 m. balandžio 28 d.) pakeistas Energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1-220 2 punktas ir numatyta, kad „šio įsakymo 2.2 papunktyje nurodytos sertifikavimo įstaigos ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 1 d. privalo akredituotis pagal Lietuvos standarto LST EN ISO/IEC 17024:2012 „Atitikties įvertinimas. Bendrieji darbuotojų sertifikavimo įstaigoms keliami reikalavimai (ISO/IEC 17024:2012)“ nustatytus reikalavimus“.

30.2.                      Energetikos ministro 2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1-158 (įsigaliojo 2015 m. birželio 24 d.) pakeistas Energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1-220 2.3 papunktis numatant jame kitą datą, iki kurios sertifikavimo įstaigos privalo akredituotis: „šio įsakymo 2.2 papunktyje nurodytos sertifikavimo įstaigos ne vėliau kaip iki 2016 m. sausio 1 d. privalo akredituotis pagal Lietuvos standarto LST EN ISO/IEC 17024:2012 „Atitikties įvertinimas. Bendrieji darbuotojų sertifikavimo įstaigoms keliami reikalavimai (ISO/IEC 17024:2012)“ nustatytus reikalavimus“.

30.3.                      Kitoks laikotarpis, per kurį sertifikavimo įstaiga turi akredituotis (“sertifikavimo įstaiga ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemos suderinimo su Valstybine energetikos inspekcija, privalo sudaryti sutartį su Nacionaliniu akreditacijos biuru prie Ūkio ministerijos ir akredituotis pagal Lietuvos standartą LST EN ISO/IEC 17024:2012“) numatytas Energetikos ministro įsakymo 2.3 papunktyje, kurį taikė Inspekcija ginčijamame sprendime, nustatytas Energetikos ministro 2016 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 1-98 (ginčui aktualus papunktis įsigaliojo 2016 m. kovo 30 d.).

31.       Taigi, iki 2016 m kovo 30 d., iki kol įsigaliojo Energetikos ministro 2016 m. kovo 25 d. priimtas įsakymas Nr. 1-98, reikalavimo sertifikavimo įstaigoms akredituotis būtent per tris mėnesius nuo energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemos suderinimo su Valstybine energetikos inspekcija, sudarant sutartį su NAB, nebuvo. Akcentuotina, kad aptariamo įsakymo Nr. 1-98 2.4.1 punkte nustatyta, jog Valstybinė energetikos inspekcija privalo panaikinti savo sprendimus dėl energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemų suderinimo, jeigu per 3 mėnesius nuo energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemos suderinimo su Valstybine energetikos inspekcija, sertifikavimo įstaiga nesudarė sutarties su Nacionaliniu akreditacijos biuru dėl akreditavimo pagal Lietuvos standarto LST EN ISO/IEC 17024:2012 nustatytus reikalavimus.Pažymėtina, kad Energetikos ministro įsakyme expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nėra nurodyta, kad atitinkamoms sertifikavimo įstaigoms reikalavimas akredituotis per tris mėnesius nuo energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemos suderinimo su Valstybine energetikos inspekcija, sudarant sutartį su NAB, netaikomas.

32.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Inspekcija, vadovaudamasi Įsakymo 2.3 punkto ir 2.4.1 punkto nuostatomis, privalėjo panaikinti Inspekcijos 2014 m. vasario 20 d. raštu Nr. 2R-623 ir 2015 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2R-3419 suderintus sprendimus dėl energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemų.

33.       Energetikos ministro 2016 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. 1-98 nėra nurodytas įstatyminis pagrindas, kuriuo vadovaujantis įsakymas buvo pakeistas. Tačiau 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1-220 originali redakcija buvo priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576) 6 straipsnio 15 punktu ir 28 straipsnio 1 dalimi. 

34.       Šio įstatymo 28 straipsnio (Darbuotojų ir energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų kvalifikacija ir atestavimas) 1 dalyje nustatyta, kad energetikos objektus, įrenginius statantys ir eksploatuojantys darbuotojai ir energijos vartojimo auditą atliekantys specialistai turi būti reikiamos kvalifikacijos ir tinkamai pasirengę atlikti jiems pavestas užduotis. Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų ir energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus ir atestavimo tvarką nustato Energetikos ministerija, vadovaudamasi šiame straipsnyje nustatytais darbuotojų kvalifikaciniais reikalavimais ir atestavimo bendraisiais reikalavimais. Minėto įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendruosius ir specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus, taikomus energetikos objektus, įrenginius statantiems ir eksploatuojantiems darbuotojams ir energijos vartojimo auditą atliekantiems specialistams, nustato Energetikos ministerija.

35.       Nustatytas teisinis reguliavimas Energetikos ministro 2016 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. 1-98 įtvirtino draudimą sertifikavimo įstaigoms tęsti veiklą pagal su Inspekcija suderintas schemas, nesudarius per tris mėnesius sutarties su NAB nuo schemų sudarymo dienos, expressis verbis nenumatant šiame įsakyme išlygų, kad įstaigoms, kurios energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemas jau yra suderinusios su Valstybine energetikos inspekcija dar iki ministro įsakymo įsigaliojimo, ši įsakymo nuostata netaikoma.

36.       Teisėjų kolegijai kilo abejonė, ar Energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1-220 2.3 papunktis (2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 1-98 redakcija) tiek, kiek jame nustatytas reikalavimas sudaryti sutartis su NAB ir toms sertifikavimo įstaigoms, kurios buvo suderinusios su Valstybine energetikos inspekcija energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemas prieš tris mėnesius iki įsakymo įsigaliojimo dienos, atitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo kildinamus teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus bei lex retro non agit principą (įstatymas neturi grįžtamosios galios).

37.       Teisėjų kolegija konstatavusi, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir inicijuoti minėto norminio administracinio akto nuostatų atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui ir jo suponuojamiems teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo, lex retro non agit bei teisės aktų hierarchijos principams, nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.3 punkto (2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 1-98 redakcija) tiek, kiek jame numatyta, kad sertifikavimo įstaiga, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemos suderinimo su Valstybine energetikos inspekcija, privalo sudaryti sutartį su Nacionaliniu akreditacijos biuru prie Ūkio ministerijos ir akredituotis pagal Lietuvos standartą LST EN ISO/IEC 17024:2012, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui ir jo suponuojamiems teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo, lex retro non agit bei teisės aktų hierarchijos principams ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.4.1 punkto (2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 1-98 redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims.

38.       Bylos nagrinėjimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo sustabdytas iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės šia nutartimi pradėtą bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

39.        Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 5 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdama norminę bylą, priėjo išvados, kad šiuo atveju energetikos ministro 2016 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. 1-98, kuriuo buvo pakeistas Įsakymas Nr. 1-220 ir priimti norminėje administracinėje byloje kvestionuojami 2.3 ir 2.4.1 punktai yra taikomi į ateitį tiems teisiniams santykiams, kurie susiklostė po šių normų įsigaliojimo. Minėti 2.3 ir 2.4.1 punktai negali būti aiškinami kaip nustatantys galiojimą atgal ir taikomi toms sertifikavimo įstaigų sudarytoms energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemoms, kurios buvo sudarytos iki Įsakymo Nr. 1-220 2.3 ir 2.4.1 punktų įsigaliojimo 2016 m. kovo 30 d.

40.       Todėl išplėstinė teisėjų kolegija nutraukė pradėtą norminę administracinę bylą pagal Lietuvos vyriausiojo teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.3 punkto (2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 1-98 redakcija) tiek, kiek jame numatyta, kad sertifikavimo įstaiga, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemos suderinimo su Valstybine energetikos inspekcija, privalo sudaryti sutartį su Nacionaliniu akreditacijos biuru prie Ūkio ministerijos ir akredituotis pagal Lietuvos standartą LST EN ISO/IEC 17024:2012, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui ir jo suponuojamiems teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo, lex retro non agit bei teisės aktų hierarchijos principams ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.4.1 punkto (2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 1-98 redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims.

41.       Minėta, jog Valstybinė energetikos inspekcija akcentavo, kad nuo Energetikos ministro 2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 1-98 įsigaliojimo iki 2016 m. liepos 21 d., kai priėmė ginčijamą sprendimą, buvo praėję daugiau kaip 3 mėnesiai, todėl Inspekcija privalėjo priimti sprendimą pagal Energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1-220 2.4 punktą, įsigaliojusį 2016 m. kovo 30 d. Minėta ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 5 d. priėjo išvados, kad energetikos ministro 2016 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. 1-98, kuriuo buvo pakeistas Įsakymas Nr. 1-220 ir priimti norminėje administracinėje byloje kvestionuojami 2.3 ir 2.4.1 punktai yra taikomi į ateitį tiems teisiniams santykiams, kurie susiklostė po šių normų įsigaliojimo. Minėti 2.3 ir 2.4.1 punktai negali būti aiškinami kaip nustatantys galiojimą atgal ir taikomi toms sertifikavimo įstaigų sudarytoms energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemoms, kurios buvo sudarytos iki Įsakymo Nr. 1-220 2.3 ir 2.4.1 punktų įsigaliojimo 2016 m. kovo 30 d.

42.        Byloje nėra ginčo, kad individualios įmonės A. V. mokymo konsultacinės firmos energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemos buvo sudarytos iki Įsakymo Nr. 1-220 2.3 ir 2.4.1 punktų įsigaliojimo 2016 m. kovo 30 d. todėl Išplėstinei teisėjų kolegijai 2018 m. gruodžio 5 d. išaiškinus, kad Įsakymo Nr. 1-220 2.3 ir 2.4.1 punktai netaikomi toms sertifikavimo įstaigų sudarytoms energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schemoms, kurios buvo sudarytos iki Įsakymo Nr. 1-220 2.3 ir 2.4.1 punktų įsigaliojimo 2016 m. kovo 30 d., ginčijami atsakovo sprendimai (Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2016 m. liepos 21 d. sprendimas Nr. 1SP-4 „Dėl sprendimo, kuriuo buvo suderinta energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schema, panaikinimo“, Inspekcijos 2016 m. liepos 22 d. raštas Nr. 2R-2240 „Dėl sprendimo, kuriuo buvo suderinta energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schema, panaikinimo“) naikintini.

43.       Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas naikintinas, pareiškėjo skundas tenkintinas, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2016 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 1SP-4 „Dėl sprendimo, kuriuo buvo suderinta energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schema, panaikinimo“, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2016 m. liepos 22 d. raštą Nr. 2R-2240 „Dėl sprendimo, kuriuo buvo suderinta energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schema, panaikinimo“ naikintini, taip pat naikinamas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 3R-318 (AG-253/04-2016).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo individualios įmonės A. V. mokymo konsultacinės firmos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo individualios įmonės A. V. mokymo konsultacinės firmos skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2016 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 1SP-4 „Dėl sprendimo, kuriuo buvo suderinta energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schema, panaikinimo“.

Panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2016 m. liepos 22 d. raštą Nr. 2R-2240 „Dėl sprendimo, kuriuo buvo suderinta energetikos darbuotojų kategorijų sertifikavimo schema, panaikinimo“.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 3R-318 (AG-253/04-2016).

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                 Romanas Klišauskas

                                                Ramutė Ruškytė

                Skirgailė Žalimienė