Administracinė byla Nr. A556 - 2842/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02625-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija 9.10
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės–Maculevičienės,
sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,
rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. įmonės „Anakta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. įmonės „Anakta“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas J. P. įmonė „Anakta“ (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą (b. l. 1-2), kurį patikslino (b. l. 26-27; 37-38), kuriame prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 69-195 dėl J. P. įmonės ,,Anakta“ 2010-06-07 skundo pripažinimo nenagrinėtinu.
Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamame sprendime išdėstyta, jog centrinis mokesčių administratorius 2010-06-22 sprendimu Nr. 69-160 nustatė pareiškėjo įmonei 15 dienų terminą, nurodydamas pašalinti minėtame sprendime išvardintus trūkumus. Tačiau įmonė centrinio mokesčių administratoriaus reikalavimų neįvykdė ir nepašalino nustatytų trūkumų, todėl įmonės 2010-06-07 skundą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2010-04-28 sprendimo Nr. 14.4-30-27 paliko nenagrinėtą ir grąžino įmonei. Įmonė 2010-10-01 kreipėsi į VMI prie FM dėl 2010-06-22 sprendimo kopijos pateikimo, kuri 2010-10-08 rašte Nr. 9578 pranešė, kad 2010-06-22 sprendimas Nr. 69-160 2010-06-23 buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), ir šis dokumentas į VMI prie FM negrįžo. Su šiuo raštu atsakovas įteikė pareiškėjui VMI prie FM 2010-06-22 sprendimo kopiją. Nurodė, kad įmonė, 2010-10-12 gavusi VMI prie FM 2010-06-22 sprendimo Nr. 69-160 kopiją, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 6 dalimi, ištaisė sprendime nurodytus trūkumus ir per 15 dienų, tai yra 2010-10-27 pateikė skundą mokestiniame ginče VMI prie FM.
Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į skundą (b. l. 50-52) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad įmonė 2010-06-14 pateikė skundą VMI prie FM dėl Inspekcijos 2010-04-28 sprendimo Nr. 14.4-30-27 nurodymų panaikinimo. Reikalavimus skundo turiniui mokestiniame ginče nustato Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 153 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad skundas turi būti pasirašytas mokesčių mokėtojo (jo atstovo). Atsižvelgiant į tai, kad įmonės skundas nebuvo pasirašytas nei paties mokesčių mokėtojo, nei jo atstovo, VMI prie FM konstatavo, jog jis neatitinka MAĮ reikalavimų ir, vadovaujantis MAĮ 153 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nustatė 15 dienų terminą skundo trūkumui pašalinti. Pastebėjo, kad įmonė 2010-06-07 pateiktame skunde nurodo adresą, kuriuo sprendimas turi būti išsiųstas – (duomenys neskelbtini) (adresas nurodytas skunde ir ant gauto voko). Atkreipė dėmesį į tai, kad Inspekcija įmonei minėtu adresu išsiuntė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 14.4-30-27. Iš dokumentų matyti, kad įmonė sprendimą Nr. 14.4-30-27 gavo, tai nurodydama 2010-06-07 pateiktame skunde. Minėtas adresas nurodytas ir valstybės įmonės Registrų centro viešajame registre, o iš VMI prie FM turimų duomenų matyti, kad pastato, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso J. P. dukrai Ž. P. (K.). MAĮ 164 straipsnyje yra nustatyti mokesčių administratoriaus dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai bei reglamentuota, kada mokesčių administratoriaus dokumentai laikomi įteiktais mokesčių mokėtojui. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikti tiesiogiai, siunčiant registruotu laišku, telekomunikacijų galiniais įrenginiais bei viešai paskelbiant. Iš pateiktos ginčo medžiagos matyti, kad VMI prie FM 2010-06-22 sprendimas Nr. 69-160 dėl trūkumų pašalinimo ir 2010-08-04 sprendimas Nr. 69-195 dėl skundo nenagrinėjimo įteiktas registruota pašto siunta asmenims, įmonės nurodytu adresu. Iš AB Lietuvos pašto tinklo tarnybos Šiaulių regiono Kelmės pašto 2010-11-10 rašto Nr. 01-35 bei papildomos medžiagos matyti, kad korespondencijos siunta Nr. RN180618296LT, adresuota įmonei, adresu (duomenys neskelbtini), įteikta 2010-06-30 įmonės savininkui J. P. bei pridėtas tai patvirtinantis dokumentas. Nurodė, kad VMI prie FM, negavusi įmonės patikslinto skundo, 2010-08-04 sprendimu Nr. 69-195 įmonės 2010-06-07 skundą dėl Inspekcijos 2010-04-28 sprendimo Nr. 14.4-30-27 paliko nenagrinėtu ir grąžino įmonei, nes ji neįvykdė VMI prie FM reikalavimų ir nepašalino trūkumų. Taip pat, remdamasi MAĮ 154 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teigė, jog įmonė žinodama, kad skundą Inspekcijai pateikė 2010-06-07 ir būdama aktyvi vykstančiame mokestiniame ginče, žinojo ir turėjo suprasti, kad VMI prie FM sprendimą dėl jos skundo priims ne vėliau kaip per 60 dienų, tačiau tik 2010-10-01 prašymu (VMI prie FM gautas 2010-10-07) kreipėsi dėl priimto sprendimo kopijų pateikimo. Pabrėžė, kad įmonė skunde tiksliai nurodo sprendimų datas ir numerius, tačiau pažymi, kad jų turinys jai yra nežinomas. Pastebėjo, kad asmuo, kuris siekia apginti savo interesus, privalo būti atidus ir rūpestingas. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, įmonės savininkas, būdamas mokestinio ginčo šalis, elgėsi atsainiai ir aplaidžiai, t. y. neįvykdė VMI prie FM nustatytų reikalavimų pašalinti skundo trūkumus, todėl VMI prie FM pagrįstai 2010-08-04 sprendimu Nr. 69-195 skundo nenagrinėjo ir grąžino.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 65) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 14 d. sprendimu (b. l. 95-98) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad ginčas kilęs dėl VMI prie FM 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. 69-195 teisėtumo ir pagrįstumo. Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato privalomus reikalavimus skundui, kuris yra paduodamas mokestiniame ginče. Ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija nustačiusi, kad skundas neatitinka MAĮ reikalavimų, priima sprendimą ir nustato skundą padavusiam mokesčių mokėtojui 15 dienų terminą trūkumams pašalinti. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai mokesčių mokėtojui minėtas sprendimas buvo įteiktas (MAĮ 153 str. 5 d.). Mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Minėtas prašymas turi būti išnagrinėtas per skundui, paduodamam dėl mokestinio ginčo, išnagrinėti nustatytą terminą (MAĮ 152 str. 3 d.). Pagal MAĮ nuostatas mokesčių mokėtojas privalo pranešti ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai apie savo adreso pasikeitimą mokestinio ginčo proceso metu. Jeigu tokio pranešimo nėra, ikiteisminių mokestinį ginčą nagrinėjančių institucijų sprendimai ir kita informacija yra siunčiami paskutiniu nurodytoms institucijos žinomu adresu ir laikomi įteiktais, nors mokesčių mokėtojo adresas ir būtų pasikeitęs. Atsakovas 2010-06-22 sprendimu Nr. 69-160 pareiškėjai nustatė 15 dienų terminą, skaičiuojamą nuo jo įteikimo dienos, skundo trūkumui pašalinti – pasirašyti pateiktą skundą, nes jis nebuvo pasirašytas nei pačio pareiškėjo, nei jo atstovo. Kadangi pareiškėjas nustatytu terminu neįvykdė centrinio mokesčio administratoriaus reikalavimų ir nepašalino nustatyto trūkumo, atsakovas 2010-08-04 sprendimu Nr. 69-195 pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą ir grąžino jį pareiškėjui. Teismas nurodė, kad pareiškėjo 2010-06-07 skundas dėl Inspekcijos 2010-04-28 sprendimo Nr. 14.4-30-27 dėl patikrinimo akto tvirtinimo neatitiko MAĮ reikalavimų. Pateiktas skundas nebuvo pasirašytas nei pačio pareiškėjo, nei jo atstovo, todėl VMI prie FM vadovaudamasi MAĮ pagrįstai nustatė terminą skundo trūkumui pašalinti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad sprendimas dėl trūkumų šalinimo buvo išsiųstas pareiškėjo nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) ir 2010-06-30 buvo įteiktas įmonės savininkui J. P. pasirašytinai. Pareiškėjo atstovo argumentai, kad registruotos korespondencijos siuntos Nr. RN180618296LT įteikimo žurnale ne jo parašas ir jis nėra gavęs atsakovo 2010-06-22 sprendimo Nr. 69-160 dėl trūkumų šalinimo, atmestini, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagoje esančių vokų bei pašto pranešimų visais atvejais dokumentai pareiškėjui buvo siunčiami tuo pačiu adresu, kuris nurodytas tiek skunde dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimo, tiek skunde teismui. Be to, pareiškėjas turėjo domėtis skundo padavimo aplinkybėmis, atsakovas sprendimą laikyti skundą nenagrinėtu priėmė po dviejų mėnesių, skundo padavimo aplinkybėmis pareiškėjas nesidomėjo, atsakovui neskambino, elektroninių laiškų nerašė. Įvertinęs bylos aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, teismas konstatavo, kad VMI prie FM 2010-08-04 sprendimas Nr. 69-195 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 108-110) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad įmonės registracijos adresu nei vienas įmonės darbuotojas nedirba ir negyvena. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, taikant ir aiškinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinto teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principo turinį, paremia asmens teisę į teisingą procesą. Šios teisės sudėtinė ir labai svarbi dalis yra teisė būti išklausytam, todėl pažeidus šią teisę pažeidžiamas ir pamatinis proceso principas – teisė į teisingą teismo procesą. Priėmus baigiamąjį aktą, neišklausius vienos iš proceso šalių, laikoma, kad pažeidžiama šio asmens teisė į teisingą procesą, ir dėl to priimtas baigiamasis aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismo motyvacija pažeidžia teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo bei neatitinka teisės normų reglamentuojančių dokumentų įteikimą juridiniams asmenims. Teismo sprendimas paremtas tik formaliais įstatymo reikalavimais, bet neatitinka įrodymų, nes esant abejonėms dėl įrodymų tikrumo turėjo juos paneigti ar patvirtinti teisės normų nustatytomis taisyklėmis. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsnio 1 dalį, jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai. Sprendžiant klausimą dėl dokumentų įteikimo, reikalavo nustatyti faktą, kad dokumentai nebuvo įteikti, nes už įmonės vadovą pasirašė nenustatytas asmuo. Teismas turėjo paskirti ekspertizę, kuri patvirtintų arba paneigtų tokius įrodymus, bet to nepadarė ir nieko tuo klausimu nepasisakė.
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 116-120) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad atsakovui nesuteikti įgaliojimai tirti ir konstatuoti nusikalstamos veikos fakto dėl galimo J. P. parašo suklastojimo, todėl šis argumentas atsakovo nevertintas kaip įrodymu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 122) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Inspekcija nurodo, kad mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus, nagrinėja centrinis mokesčių administratorius (2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 150 str.), todėl mokestinio ginčo bylose atstovauja VMI prie FM įgaliotas asmuo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos bylos objektas yra VMI prie FM 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. 69-195 teisėtumas ir pagrįstumas.
Nustatyta, kad J. P. įmonė „Anakta“ 2010-06-07 pateikė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2010-04-28 sprendimo Nr. 14.4-30-27 (b. l. 63 - 64).
Centrinis mokesčių administratorius 2010-08-04 sprendimu, atsižvelgęs į tai, jog 2010-06-22 sprendimu Nr. 69-160 pareiškėjo įmonei buvo nustatytas 15 dienų terminas pašalinti minėtame skunde išvardintus trūkumus, o pareiškėjas šių nurodymų neįvykdė, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 6 dalimi, įmonės 2010-06-07 skundą paliko nenagrinėtu.
Mokesčių administravimo įstatymo (bylai aktuali 2004 m. balandžio 13 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2112) 153 straipsnis nustato skundo mokestiniame ginče turinio reikalavimus. 153 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad skundą gavusi ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija privalo patikrinti, ar skundas atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus. 153 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog nustačiusi, kad skundas neatitinka MAĮ reikalavimų, ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija priima sprendimą ir nustato skundą padavusiam mokesčių mokėtojui 15 dienų terminą trūkumams pašalinti. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai mokesčių mokėtojui minėtas sprendimas buvo įteiktas. 153 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą 15 dienų terminą įvykdo sprendime nurodytus reikalavimus, skundas nagrinėjamas ir laikomas paduotu pradinio jo pateikimo dieną, o skundo dėl mokestinio ginčo išnagrinėjimo terminai pradedami skaičiuoti nuo reikalavimų įvykdymo dienos. Nurodytų reikalavimų laiku neįvykdžius, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam mokesčių mokėtojui.
Pareiškėjas tvirtina negavęs 2010-06-22 sprendimo, kuriuo jam pasiūlyta pašalinti skundo trūkumus. Šia aplinkybe grindžia VMI prie FM 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. 69-195 palikti jo skundą nenagrinėtu nepagrįstumą.
Nustatyta, kad VMI prie FM 2010-06-22 sprendimu Nr. 69-160 nustatė, kad pareiškėjo įmonės skundas dėl Inspekcijos 2010-04-28 sprendimo Nr. 14.4-30-27 nebuvo pasirašytas nei paties mokesčių mokėtojo, nei jo atstovo, kaip to reikalauja MAĮ 153 straipsnio 2 dalis. Atsižvelgiant į tai ir vadovaudamasi MAĮ 153 straipsnio 5 dalimi, VMI prie FM 2010-06-22 sprendimu Nr. 69-160 pareiškėjui nustatė 15 dienų terminą įmonės skundo trūkumams pašalinti.
MAĮ 164 straipsnyje yra nustatyti mokesčių administratoriaus dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai bei reglamentuota, kada mokesčių administratoriaus dokumentai laikomi įteiktais mokesčių mokėtojui. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikti tiesiogiai, siunčiant registruotu laišku, telekomunikacijų galiniais įrenginiais bei viešai paskelbiant.
Iš pateiktos ir byloje esančios medžiagos matyti, kad VMI prie FM 2010-06-22 sprendimas Nr. 69-160 dėl trūkumų pašalinimo įteiktas įmonės nurodytu adresu. Įmonė 2010-06-07 pateiktame skunde buvo nurodžiusi adresą, kuriuo sprendimas turi būti išsiųstas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 63). Iš AB Lietuvos pašto tinklo tarnybos Šiaulių regiono Kelmės pašto 2010-11-10 rašto Nr. 01-5 bei papildomos medžiagos akivaizdu, jog korespondencijos siunta Nr. RN180618296LT, adresuota įmonei, adresu (duomenys neskelbtini), įteikta 2010-06-30 įmonės savininkui J. P. bei pridėtas tai patvirtinantis dokumentas (b. l. 61, 62). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad minėtas adresas nurodytas ir skunde, pateiktame teismui (b. l. 1). Nurodytų aplinkybių visuma suponuoja tvirtinimą, kad pareiškėjas apie trūkumus buvo informuotas tinkamai, tačiau jų laiku nepašalino, dėl ko pagrįstai buvo priimtas 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. 69-195.
Atsižvelgus į byloje esančių įrodymų visumą, teisinį reguliavimą, byloje ginčijamas centrinio mokesčių administratoriaus ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimai pripažintini teisėtais bei pagrįstais, jų naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. P. įmonės „Anakta“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Sutkevičius
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė