Baudž. byla Nr. 1-88/08

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:  2.9

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. sausio 21  d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, spręsdamas klausimą dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo pagal UAB „D“ (duomenys pakeisti) 2007-10-15 skundą, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 154 str. 2 d. A. M.,

n u s t a t ė :

                      2007-10-23 Vilniaus apygardos teisme gautas UAB „D“ (duomenys pakeisti) 2007-10-15 skundas, kuriuo pareiškėjas prašė patraukti baudžiamojon atsakomybėn seimo narį A. M. pagal LR BK 154 str. 2 d. Skundu pareiškėjas kaltina seimo narį A. M. tuo, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininku, 2007-03-19 neteisėtai išslaptinęs dalį parlamentinio tyrimo medžiagos, o 2007-03-20 neteisėtai, t.y. nei kieno nors įgaliotas, nei įpareigotas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, paviešinęs šią medžiagos dalį žiniasklaidos priemonėse, sąmoningai pažeisdamas konstitucinį nekaltumo prezumpcijos principą, tyčia apšmeižė UAB „D“ (duomenys pakeisti).

Vilniaus apygardos teismas 2007-11-07 nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylų procesą prieš Seimo narį A. M. pagal UAB „D“ (duomenys pakeisti) skundą, nurodydamas, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, kadangi nėra kompetentingos institucijos – Seimo – leidimo patraukti šį Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn (LR BPK 3 str. 1 d. 3 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas 2007-12-21 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2007-11-07 nutartį panaikino ir skundą grąžino Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartyje nurodoma, kad teismas, spręsdamas UAB „D“ (duomenys pakeisti) skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai nurodė, jog norėdamas pradėti privataus kaltinimo procesą ir paduodama skundą UAB „D“ (duomenys pakeisti) privalėjo pateikti ir Seimo sutikimą. Tokio sutikimo gavimo galimybės privataus kaltinimo bylų proceso tvarka asmeniui, siekiančiam privataus kaltinimo tvarka inicijuoti Seimo nario baudžiamąjį persekiojimą, įstatymai nenumato. Baudžiamojo proceso taisyklės nereglamentuoja, kaip turi elgtis teismas, norėdamas pradėti privataus kaltinimo bylos procesą Seimo nariui pagal juridinio asmens pareiškimą. P. S. statuto nuostatas vienintelis Seimo sutikimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn prašytojas gali būti Generalinis prokuroras (Seimo statuto 23 str.). Jo vadovaujama institucija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „D“ (duomenys pakeisti)  šmeižimo. 2007-08-03 Generalinės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo UAB „D“ (duomenys pakeisti) apšmeižimo, nustatęs, kad nusikalstama veika – šmeižimas – gali būti padaroma tik prieš žmogų, fizinį asmenį, o juridinio asmens šmeižimas baudžiamąja teisine prasme negalimas. Pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad šis prokuroro nutarimas būtų buvęs UAB „D“ (duomenys pakeisti) baudžiamojo proceso teisės normų tvarka apskųstas ir panaikintas. Be to, nutartyje nurodyta, kad teismas atidžiai neatliko parengiamųjų procesinių veiksmų, reglamentuotų BPK 412 straipsnyje, 412¹ straipsnio 1 dalyje. Juos pakartotinai atliekant būtina įvertinti, ar uždaroji akcinė bendrovė, atsižvelgiant į BK 154 straipsnio 1 dalyke esančius šmeižimo sudėties požymius, gali savo teises ginti privataus kaltinimo bylų proceso tvarka. Būtina atsižvelgti į BPK 28 straipsnio 1 dalies normą, nurodančią, kas gali ginti savo teises privataus kaltinimo bylų proceso tvarka. Kartu reiktų įvertinti, kokie įstatymai numato kitas juridinio asmens pažeistos dalykinės reputacijos gynybos priemones, ar jomis buvo pasinaudota. Reikia patikrinti ir tai, ar nėra aiškių BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių procesas negali būti pradedamas.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad 2007 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje (toliau – Generalinė prokuratūra) buvo gautas UAB „D“ (duomenys pakeisti) pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir įgaliojimų viršijimo bei šmeižimo. Generalinės prokuratūros prokuroras 2007-05-25 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 154 straipsnio 2 dalį. Prokuroras nutarime nustatė, kad BK 154 straipsnis saugo tik žmogus garbę ir orumą, todėl ši veika negali būti padaryta prieš juridinį asmenį. Atsižvelgiant į tai, prokuroras priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais pagrindais.

UAB „D“ (duomenys pakeisti) BPK 168 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka apskundė minėtą prokuroro nutarimą Vilniaus m. 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėja 2007-06-19 nutartimi UAB „D“ (duomenys pakeisti) skundą patenkino ir panaikino 2007-05-25 prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad prokuroras, atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 154 straipsnio 2 dalį neatsižvelgė, jog siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn ypatingą subjektą – Seimo narį.

Generalinės prokuratūros prokuroras apskundė 2007 m. birželio 19 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo  nutartį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pirmininkei. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pirmininkė 2007-07-31 nutartimi atmetė prokuroro skundą ir paliko galioti 2007-06-19 nutartį. 2007 m. rugpjūčio 21 d. Generalinės prokuratūros prokuroras, tokiais pat motyvais kaip ir 2007-05-25 nutarime, dar kartą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo pareiškėjo UAB „D“ (duomenys pakeisti) apšmeižimo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

UAB „D“ (duomenys pakeisti) skundas dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Sistemiškai aiškinant baudžiamojo proceso įstatymo teisės normas, darytina išvada, kad teisę paduoti skundą privataus kaltinimo bylos proceso tvarka ir taip inicijuoti privataus kaltinimo bylos procesą gali tik fizinis asmuo. Pagal BPK 408 str. 1 d. privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, o nukentėjusiuoju baudžiamajame procese gali būti pripažįstamas tik fizinis asmuo (BPK 28 str. 1 d.). Tai, kad nukentėjusiuoju BPK 408 straipsnio prasme gali būti tik fizinis asmuo, patvirtina ir šio straipsnio 2 dalies teisės norma, kurioje nustatyta, kad jeigu nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas (BPK 408 str. 2 d.). UAB „D“ (duomenys pakeisti) yra juridinis asmuo ir nukentėjusiuoju baudžiamojo proceso teisės prasme nelaikytinas. Taigi, UAB „D“ (duomenys pakeisti) , būdama juridiniu asmeniu, neturi teisės paduoti skundo (pareiškimo) privataus kaltinimo bylos proceso tvarka ir taip inicijuoti privataus kaltinimo bylos proceso.

Toks teisinis reguliavimas šiuo atveju nelaikytinas spraga, kadangi nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas Seimo narys A. M. (BK 154 str. 2 d.), ir kuris įrašytas į privataus kaltinimo bylų sąrašą (duomenys neskelbtini) , negali būti padarytas juridinio asmens atžvilgiu. Išvada, kad šis nusikaltimas gali būti padarytas tik fizinio asmens atžvilgiu, t.y. apšmeižtas gali būti tik žmogus, darytina sistemiškai aiškinant ne tik nusikaltimų, numatytų BK 154 straipsnyje, sudėčių požymius, bet ir kituose teisės aktuose esančias teisės normas. Pagal BK 154 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Nors šioje dalyje naudojama savo „asmuo“, kas iš tiesių gali reikšti tiek fizinį, tiek juridinį asmenį, iš BK 154 straipsnio 1 dalyje nustatytos šmeižimo sąvokos matyti, kad šmeižiamas gali būti tik fizinis asmuo („Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo“). Tai, kad orumas ir garbė kaip savybės priskiriamos tik žmogui, matyti ir iš civilinės teisės normų, reguliuojančių asmens garbės ir orumo gynimą (CK 2.24 str.). Pagal CK 2.24 str. 8 d., juridinis asmuo gali ginti pažeistą ne garbę ir orumą, bet dalykinę reputaciją.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas, numatytas BK 154 straipsnio 2 dalyje gali būti padaromas tik fizinio asmens atžvilgiu, baudžiamojo proceso teisės normos, reguliuojančios privataus kaltinimo bylų procesą, ir numatančios galimybę jį inicijuoti tik nukentėjusiajam, kuriuo gali būti tik žmogus, nelaikytinos šiuo atveju nepagrįstai atimančiomis iš UAB „D“ (duomenys pakeisti) teisę ginti savo interesus. Nesant galimybės UAB „D“ (duomenys pakeisti) inicijuoti privataus kaltinimo bylos proceso, jos teisė ginti savo dalykinę reputaciją kitų įstatymų nustatyta tvarka nėra ribojama ar atimama.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 408 str., 412 str.,

n u t a r ė :

                      nepriimti UAB „D“ (duomenys pakeisti)  skundo dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniame teismui per šią nutartį priėmusį teismą.

Teisėjas                                                                                                                                                                                                                                Linas Žukauskas