Civilinė byla Nr. e2-6358-1194/2023

Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00465-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1

(S)

 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 25 d.

Trakai

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė,

sekretoriaujant Agnei Janickienei,

dalyvaujant ieškovui A. J., jo atstovei advokatei Inai Navickienei,

atsakovei L. J.,

trečiojo asmens (duomenys neskelbtini)  atstovei advokatei Arildai Buzelienei,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bedrovės „Širvintų vandenys“ atstovei Danguolei Palkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei L. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovas A. J. pateikė ieškinį atsakovei L. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Prašo santuoką tarp L. Š. (po santuokos sudarymo J.) ir A. J. sudarytą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotą (duomenys neskelbtini) Širvintų r. civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti šias pavardes: ieškovui, A. J. prigimtinę J.; o L. J. palieka teisę dėl pavardės nuspręsti; (duomenys neskelbtini) gimusio nepilnamečio sūnaus E. J. gyvenamąją vietą nustatyti su L. J., ieškovas A. J. moka nepilnamečio sūnaus E. J. išlaikymui nuo teismo sprendimo, kuriuo bus išspręstas prašymas dėl santuokos nutraukimo, įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės ar kurio nors kito Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio fakto atsiradimo po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; išlaikymas indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; o L. J. skiriama sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir šias lėšas privalo naudoti išimtinai sūnaus poreikių patenkinimui; bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgytą turtą padalinti tokiu būdu: ieškovui A. J., asmeninės nuosavybės teisėmis paskirti ½ dalį 77,38 kv.m. bendro ploto buto su rūsiu 4,30 kv. m., pažymėtu R­22 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (dalies vertė VĮ Registrų centras duomenimis 33 100 Eur), t.y. turto už 33 100 Eur; L. J. asmeninės nuosavybės teisėmis paskirti ½ dalį 77,38 kv. m. bendro ploto buto su rūsiu 4,30 kv. m., pažymėtu R­22 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)  (dalies vertė VĮ Registrų centras duomenimis 33 100 Eur) bei transporto priemonę – 2006 m. TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kurios preliminari vertė 1 500 Eur, t. y. iš viso turto už 34 600 Eur. Nustatyti, kad kreditinis įsipareigojimas bankui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2005 m. balandžio 22 d. kreditavimo sutartį Nr. 177; įsipareigojimai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Širvintų vandenys ir UAB „Širvintų šiluma“ yra solidarūs kreditiniai ieškovo bei L. J. įsipareigojimai. Nustatyti, kad L. J. įsipareigojimas (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2­4696­1143/2022 bei pareiga dengti su tuo susijusios vykdymo išlaidas antstolei Vilmai Leskevičienei, taip pat L. J. kreditinis įsipareigojimas pagal su TF Bank AB 2022 m. vasario 1 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)  yra L. J. asmeniniai kreditiniai įsipareigojimai.

2.       Ieškinyje nurodė, kad dėl ieškovui nesuprantamų ir atsakovės iki šiol neatskleistų priežasčių atsakovė prisiėmė didžiulius kreditinius įsipareigojimus, nevykdė susitarimų dėl bendrų šeimos prievolių. Santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės, nes įstatymas įpareigoja abu sutuoktinius dėti pastangas šeimai išsaugoti. Ieškovas šioje situacijoje negali priversti savęs tokias pastangas dėti, nes prarado atsakove bet kokį pasitikėjimą. Dėl tarpusavio išlaikymo priteisimo reikalavimas nėra reiškiamas, nes šalys veiksnios ir darbingos. Ieškovas neprieštarauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, reikalavimo nustatyti konkrečią bendravimo su sūnumi tvarką neteikia. Įvertinęs žinomus sūnaus poreikius, visą šeimos finansinę situaciją, ieškovo pajamas, mano, kad siūloma išlaikymo suma 250 Eur yra protinga bei racionali.

3.       Kadangi automobiliu naudojosi ir naudojasi atsakovė, butas yra įkeistas bankui, atsižvelgiant į tai, kad nei viena iš šalių neturi finansinių galimybių išmokėti viena kitai priklausančios buto dalies piniginės kompensacijos, tai, kad butas natūra yra dalus, siūlo turtą padalinti natūra tokiu būdu: kiekvienai šaliai priskirti po ½ 77,38 kv.m bendro ploto buto su rūsiu 4,30 kv.m, pažymėtu R­22 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei priskirti transporto priemonę – 2006 m. TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)).

4.       Po santuokos nutraukimo kreditinis įsipareigojimas bankui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2005 m. balandžio 22 d. kreditavimo sutartį Nr. 177 lieka solidarus įsipareigojimas.

5.       L. J. turi asmeninį kreditinį įsipareigojimą (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2­4696­1143/2022 bei su tuo susijusias vykdymo išlaidas antstolei Vilmai Leskevičienei, kurie po santuokos nutraukimo turi išlikti jos asmeniniais įsipareigojimais. Kur atsakovė panaudojo lėšas ieškovui nėra žinoma, jos nebuvo panaudotos jokiems šeimos poreikiams tenkinti, nes jokių šeimos poreikių atsakovė (kaip paaiškėjo) jau daug metų nevykdė. Taip pat paaiškėjo, kad L. J. turi asmeninį kreditinį įsipareigojimą pagal su TF Bank AB 2022 m. vasario 1 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pasiskolino 8 740 Eur. Kam buvo panaudoti šie pinigai informacijos ieškovas neturi. Su UAB „Širvintų vandenys“ (skola 3 071,08 Eur) ir UAB „Širvintų šiluma“ (skola 2 338,28 Eur) pasirašyti įsipareigojimai įsiskolinimus padengti išdėstant mokėjimus dalimis turėtų būti laikomi solidariais ieškovo ir atsakovės įsipareigojimais.

6.       Atsakovė L. J. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7.       Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad, Tarnyba, įvertinusi bylos aplinkybes, šeimos gyvenimo sąlygas bei išklausytą vaiko nuomonę teikia išvadą, kad nepilnamečio vaiko E. J. geriausius interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės darbingą amžių ir vaiko poreikius, Tarnybos manymu, išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis nei orientaciniu kriterijumi laikomas minimalus išlaikymo dydis, o tikslesnio dydžio nustatymas yra Teismo prerogatyva, ištyrus visus byloje esančius įrodymus.

8.       Trečiasis asmuo UAB „Širvintų šiluma“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neapmokėtų įsipareigojimų likutis UAB „Širvintų šiluma“ už suteiktas paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 30 d. duomenimis yra 1 531,20 Eur. Trečiasis asmuo sutiko, kad skola ir einamieji mokėjimai pagal pateiktas sąskaitas būtų mokami ieškovo ir atsakovo solidariai.

9.       Trečiasis asmuo TF Bank AB atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su atsakove 2022 m. vasario 1 d. sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) asmeniniams kredito gavėjo poreikiams tenkinti. Pažymėjo, kad atsakovės prievolė yra asmeninė ir už suteikto vartojimo kredito grąžinimą yra atsakinga atsakovė.

10.       Trečiasis asmuo UAB „Širvintų vandenys“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 1 d. susidariusi 2 469,39 Eur skola. Prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra, sutinka, kad skola būtų solidarus abiejų sutuoktinių įsipareigojimas geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.

11.       Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini)  pateikė rašytinius paaiškinimus byloje, kuriuose nurodė, kad įsipareigojimas kreditorei (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-4696-1143/2022 yra bendras (solidarus) A. J. ir L. J. įsipareigojimas. Paaiškino, kad atsakovė L. J. yra buvusi (duomenys neskelbtini) darbuotoja, kuriai buvo pavesta bendrovės (kreditorės) grynų pinigų apskaita, inkasavimas ir pan. Paskutinę atsakovės darbo dieną buvo nustatytas 18 620 Eur trūkumas, kuriuos atsakovė turėjo įnešti į bendrovės kasą. 2022 m. kovo 14 d. tarp kreditorės (duomenys neskelbtini)  ir atsakovės L. J. buvo sudarytas susitarimas dėl 18 620 Eur sumos sumokėjimo dalimis (toliau – Susitarimas). Pagal Susitarimo 2 punktą, atsakovė įsipareigojo nuo 2022 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. grąžinti kreditorei skolą dalimis. Atsakovei visiškai nevykdant Susitarimo, kreditorė kreipėsi į teismą dėl 18 620 Eur skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) priteisimo. Atsakovė kreditorei negrąžino didelės pinigų sumos, kurią, gyvendama santuokoje, neabejotinai išleido bendrų šeimos poreikių tenkinimui (šalys gyveno ir tebegyvena kartu, vedė bendra ūkį). Todėl akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) yra ne asmeninis atsakovės L. J. kreditorius, bet bendras abiejų sutuoktinių – ieškovo A. J. ir atsakovės L. J. kreditorius, t. y. abiejų sutuoktinių prievolė kreditoriui yra bendra (solidari).

12.       Trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius atsiliepime į ieškinį sutinka, kad pagal 2005 m. balandžio 22 d. tarp banko ir ieškovo bei atsakovės sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. 177 ir toliau L. J. ir A. J. lieka solidariai atsakingi. Bankas taip pat sutinka, kas bankui įkeistas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka po ½ L. J. ir ½ A. J. asmeninės nuosavybės teise. Bankas prašo teismo nepažeisti banko teisėto intereso, kad įkeistas turtas nebūtų apsunkintas jokiais papildomais suvaržymais.

 

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

 

13.       Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė pareikštus reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais.

14.       Ieškovo atstovė teismo posėdžių metu nurodė, kad ginčo dėl reikalavimų nėra, šalys bandė santuoką nutraukti bendru sutarimu, bet kliūtis buvo (duomenys neskelbtini) pozicija. Dėl turto padalinimo ginčo taip pat nėra. Būstas įkeistas, todėl pardavimas neįmanomas, nes pardavus namą neužteks lėšų analogiškam būstui įsigyti. Šalys gali rinktis, kur gyventi, prioritetas teikiamas turto padalinimui natūra. Finansinių galimybių kompensacijai nėra. Kitokio turto padalinimo būdo nėra, nors su tuo nesutinka kreditorė. Šalys gali likti gyventi viename bute. Transporto priemonė priskiriama atsakovei, nes ji ja naudojasi. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini)  neinformavo ieškovo apie atsakovės skolą, neįtraukė jo į bylą. Jokiais savo veiksmais ieškovas neišreiškė valios būti solidarus atsakovas. (duomenys neskelbtini) nepateikė įrodymų dėl solidarios prievolės egzistavimo. Turto vertė, kuri atitenka atsakovei, du kartus didesnė nei skola (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsipareigojimus (duomenys neskelbtini) vykdo, skolos likutis mažėja nuosekliai. Nors (duomenys neskelbtini)  nurodo, kad skola susidarė nuo 2015 m., tačiau nenurodo, kodėl anksčiau nekomunikavo su ieškovu, jei buvo skolos. Šalių pateiktose banko išrašuose nėra jokių duomenų apie tas lėšas iš (duomenys neskelbtini). Atsakovės inkasacijos funkcijos tinkamai neįformintos. Pareiginių nuostatų nėra. Ieškovas negavo jokios naujos iš (duomenys neskelbtini), todėl neturi prisiimti įsipareigojimų, neįrodyta, kad bendriems šeimos reikalams panaudota. Vien tai, kad šalys gyvena vienam name, nereiškia, jog panaudojo šeimos poreikiams. Tai nereiškia, kad prievolė solidari. Šalys sudarė povedybinę sutartį, nes (duomenys neskelbtini)  jau bandė areštuoti ieškovo lėšas.

15.       Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pasirašant dokumentus dėl skolos dokumentus patyrė psichologinį smurtą iš (duomenys neskelbtini), todėl ir pasirašė, po to iškart nutraukė darbo sutartį. Atsakovė vykdo (duomenys neskelbtini)  per antstolę įsipareigojimą. Negalėjo paaiškinti, kodėl (duomenys neskelbtini) reikalavo grąžinti skolą, pinigų realiai negavo, pateikė tą sumą kaip grynųjų pinigų trūkumą. Pareiginė instrukcija dėl grynųjų pinigų inkasacijos nepasirašyta. Atsakovė (duomenys neskelbtini)  dirbo administratore nuo 2014 m. maždaug. Darė darbų grafikus, vykdė priežiūrą, medžiagų užsakymus, priežiūrą pastato, šildymo sistemų priežiūrą. Grynųjų pinigų paėmimą darė tik pavaduodama, į jos darbo funkcijas tai neįėjo. Po dokumentų dėl skolos pasirašymo į policiją nesikreipė, vyrui nesakė. Neturėjo su kuo pasitarti.

16.       Trečiojo asmens UAB „Širvintų vandenys“ atstovė teismo posėdžio metu patikslino įsiskolinimo dydį – 2023 m. rugpjūčio 1 d. skola sudaro 2 019,39 Eur.

17.       Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini)  teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė vykdė plataus spektro funkcijas ir inkasavimą. Nuo 2015 m. atsakovė įnešdavo ne visus pinigus gautus (duomenys neskelbtini). Atsakovė dalį pinigų grąžindavo. Taip tęsėsi 7-rius metus. Buvo susitarimas, kad (duomenys neskelbtini) nesikreips į teisėsaugą, pasirašė susitarimą su atsakove, kuri susitarimo nevykdė, todėl buvo išduotas teismo įsakymas, atsakovė dėl šio įsakymo prieštaravimų nereiškė. Atsakovė niekada į jokias teisėsaugos institucijas dėl psichologinio spaudimo iš (duomenys neskelbtini)  nesikreipė. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes jei būtų tokios aplinkybės, ji būtų nepasirašiusi susitarimo arba kreiptųsi į institucijas dėl teisinės pagalbos. Atsakovė vengia išieškojimo (duomenys neskelbtini)  naudai. Pinigai paimti per septynerius metus, todėl buvo tenkinami šeimos poreikiai. Nėra informacijos, kad savo reikmėms išleisti pinigai. Kreditorė neturi rašytinių įrodymų, kaip pagrįsti pinigų išleidimo šeimos poreikiams faktą. Apsunkintas įrodinėjimas. Sutuoktiniai bendradarbiauja, kad (duomenys neskelbtini)  prievolė būtų atsakovės asmeninė. Pasirašė šalys povedybinę sutartį, kad apsaugotų ieškovo lėšas. Banko išrašai patvirtina, kad piniginės lėšos pervedamos tarp šalių. (duomenys neskelbtini) neturėjo pareigos pranešti ieškovui apie skolą. Pati atsakovė nevykdė susitarimo nuostatų, todėl dabar ir ieškovas įtrauktas. Ieškovas nenuoseklus, nes vienus vekselius vertina, kaip šeimos įsipareigojimus, o (duomenys neskelbtini) skolos kaip solidarios nevertina. Atsakovė teigė, kad finansinių operacijų nevykdė, bet (duomenys neskelbtini) pateikė įrodymus, kad vykdė inkasavimą. Atsakovės pozicija nesąžininga. Atsakovė atsisakė paaiškinti, kam išleido pinigus, o tai rodo, kad šeimos poreikiams išleido, nes tai leidžia ieškovui išvengti padarinių, nes jie toliau gyvens viename bute. Santuokos nutraukimas tik formalus. Atsakovė sutinka su ieškiniu visiškai, tai patvirtina tik santuokos nutraukimo formalumą. Šalių procesinis elgesys patvirtina, kad šeimos poreikių tenkinimui išleisti pinigai. (duomenys neskelbtini) negali įrodyti, kiek pinigų atsakovė iš (duomenys neskelbtini) išleido. Šalys neatskleidė, kam panaudoti pinigai, todėl tai vertinama (duomenys neskelbtini) naudai ir šalių nenaudai.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

 

Dėl santuokos iširimo

1.       Iš santuokos liudijimo matyti, kad ieškovas A. J. ir L. Š. (J.) susituokė (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

2.       Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai santuokos išsaugoti nesiekia ir tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi šeiminį gyvenimą, vesti bendrą ūkį, nebegalima, skirti terminą susitaikyti netikslinga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnis). Sutuoktiniams neketinant toliau bendrai gyventi, išsaugoti šeimos neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 384 straipsnio 6 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

3.       Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

4.       Šalys prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai pripažino, kad nebededa pastangų šeimai išsaugoti, ieškovas nurodė, kad nebegali pasitikėti atsakove. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl šalių pavardžių po santuokos nutraukimo ir išlaikymo

5.       Nutraukus santuoką, atsakovei paliekama po santuokos turėta pavardė „J.“, ieškovui – „J.“.

6.       Ieškovas nurodė, kad išlaikymo sutuoktiniams vienam iš kito nereikia, nes abu yra darbingi ir dirbantys asmenys, atsakovė su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis sutiko, todėl išlaikymo klausimas byloje nespręstinas (CPK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

7.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio sūnaus E. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių dukra E. J. jau pilnametė. Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

8.       Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

9.       Ieškovas prašė nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus E. J. gyvenamąją vietą su L. J.. Atsakovė su šiuo ieškovo reikalavimu sutiko. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad ieškovas nori, jog bent pradžioje po skyrybų, vaikui niekas nesikeistų ir jis toliau gyventų šalių bute, savo kambaryje, lankytų tą pačią gimnaziją, būrelius, būtų ir abu tėvai, nes kol kas ieškovas neturi kur išsikraustyti. Iš byloje pateikto E. J. Vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, jog berniukas nurodo, kad su motina ryšys artimesnis, bet ir su tėvu pakankamai artimai bendrauja, dalyvauja bendrose veiklose.

10.       Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, ir tai, kad šalių nepilnametis vaikas nuolatos gyvena šalių bute, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove nėra, teismas tenkina šį ieškovo reikalavimą visiškai ir nustato šalių nepilnamečio E. J. gyvenamąją vietą su motina L. J. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

11.       CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

12.       Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti. Todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami vaikų tėvai, turi siūlyti teismui bendravimo su vaiku tvarkas, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016).

13.       Ieškovas prašo nustatyti, kad šalys su vaiku bendrauja abipusiu susitarimu.

14.       Byloje nėra duomenų, kad ginčo šalys negalėtų derinti bendravimo tvarkos bendru sutarimu. Tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, jog šalių ir nepilnamečio sūnaus santykiai geri, taigi iki šiol tėvams pavyko geranoriškai bendradarbiaujant užtikrinti tėvo ryšių ir santykių su sūnumi palaikymą. Teismo vertinimu, ieškovo prašymas nustatyti, kad tėvas su vaiku bendraus abipusiu tėvų susitarimu, neprieštarauja vaiko interesams. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Todėl šalims išaiškinama teisė, atsiradus nesutarimų dėl bendravimo su vaiku, kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

15.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, teismas tenkina ieškovo reikalavimą ir nustato, jog šalys su sūnumi bendrauja abipusiu susitarimu.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

16.       Nustačius nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove, iš ieškovo priteistinas išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.

17.       Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas – išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis, pirmiausia, priklauso nuo tėvų susitarimo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis), ir tik esant ginčui dėl išlaikymo pareigos vykdymo ar išlaikymo dydžio yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį (CK 3.194 straipsnis). Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

18.       Ieškovas nurodo, kad įvertinęs jam žinomus sūnaus poreikius, visą šeimos finansinę situaciją, jo pajamas, gali teikti šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo, kuriuo bus išspręstas prašymas dėl santuokos nutraukimo, įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystė.

19.       Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šalių sūnui – šešiolika metų. NDNT informacinės sistemos duomenimis, šalims nėra nustatytas neįgalumas ar nedarbingumo lygis. Sodros duomenimis, ieškovas nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. dirba (duomenys neskelbtini). Jo gaunamos pajamos vidutiniškai siekia apie 2 280 Eur. Atsakovė nuo 2022 m. spalio 25 d. dirba (duomenys neskelbtini)Jos gaunamos pajamos vidutiniškai siekia 1 714 Eur. Santuokos metu šalys įgijo butą ir vieną automobilį. Atsakovė su ieškovo siūlomu išlaikymo dydžiu sutinka. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į ieškovo siūlomą išlaikymo vaikui dydį, į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl teiktino nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio, darytina išvada, kad ieškovo siūloma priteisti išlaikymo forma periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, ir tų išmokų dydis atitinka šalių sūnaus būtinuosius poreikius ir nepažeidžia abiejų šalių turtinių interesų pusiausvyros, todėl yra pagrindas priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. J. mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas, išlaikymą priteisiant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Respublikos CK 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis). 

20.       Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio E. J. išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama atsakovė  L. J., kuri yra vaiko atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). 

21.       Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo

22.       Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nurodyti du bendro sutuoktinių turto padalijimo būdai: sutuoktinių sutarimu ir teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad įstatyme visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalyti jų susitarimu. Tokiu atveju sutuoktiniai turi sudaryti notariškai patvirtintą sutartį. Kasacinėje jurisprudencijoje pažymima, kad galimybė turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasidalyti sutuoktinių susitarimu leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, o esant kitų šeimos narių – ir į šių poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009).

23.       Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgyta 77,38 kv. m. bendro ploto butas su rūsiu 4,30 kv. m., pažymėtu R­22 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)  (VĮ Registrų centras nustatyta vidutinė rinkos vertė 66 200 Eur); transporto priemonė 2006 m. Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kurios preliminari vertė 1 500 Eur, t. y. iš viso turto už 67 700 Eur. Ieškovas prašo kiekvienai šaliai paskirti po ½ dalį minėto 77,38 kv.m. bendro ploto buto su rūsiu, transporto priemonę – atsakovei, nes ji ja naudojasi.

24.       Atsakovė prieštaravimų dėl ieškovo nurodytų aplinkybių nepareiškė, sutiko su visais ieškovo ieškinyje pareikštais reikalavimais, taip pat ir dėl ieškovo nurodytų aplinkybių dėl santuokoje įgyto turto. Bylos duomenimis, tarp ieškovo ir atsakovės 2023 m. balandžio 19 d. buvo sudaryta Povedybinė sutartis (notarinio registro Nr. 1168).

25.       CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

26.       Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). 

27.       Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-611/2023). 

28.       Šalių butas yra įkeistas bankui, šalys nurodė, kad neturi jokių finansinių galimybių išmokėti vienas kitam priklausančios buto dalies piniginę kompensaciją, butas natūra yra dalus. Paminėtina, kad tarp šalių ginčų dėl lygių dalių principo taikymo dalijant butą nekilo. Esant tokioms aplinkybėms ir nurodytai teismų praktikai, bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovui ir atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas dalinamas šalims po ½ dalį.

29.       VĮ ,,Regitra“ duomenys patvirtina, kad ieškovo vardu yra įregistruota transporto priemonė 2006 m. Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi automobiliu naudojosi ir naudojasi atsakovė, ieškovas prašo šią transporto priemonę paskirti atsakovei. Atsakovė su šiuo ieškovo reikalavimu sutiko. Atsižvelgiant į tai, atsakovei priteistinas automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

30.       Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovas santuokos metu asmeninės nuosavybės teise įgijo 0,2414 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 152,04 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), 55,99 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinierinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Kartu yra paveldėjęs prievolę leisti M. S. iki gyvos galvos naudotis gyvenamojo namo patalpomis, 0,4121 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

31.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas minėtą turtą įgijo paveldėjimo tvarka asmeninės nuosavybės teise, į tai, kad atsakovė dėl šio turto jokių reikalavimų nereiškia, šis turtas teismo sprendimu nedalijamas (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

Dėl prievolių padalijimo

32.       Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Remiantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė.

33.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalga Nr. AC-40-1).

34.       Nagrinėjamu atveju ieškinyje buvo nurodyta ir pateikta įrodymų apie tai, kad sutuoktiniai turi įsipareigojimų šiems kreditoriams: šalys turi įsipareigojimą bankui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2005 m. balandžio 22 d. kreditavimo sutartį Nr. 177; L. J. turi asmeninį kreditinį įsipareigojimą pagal su TF Bank AB 2022 m. vasario 1 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pasiskolino 8 740 Eur. Šalys turi įsipareigojimų UAB „Širvintų vandenys“ ir UAB „Širvintų šiluma“.

35.       Trečiasis asmuo UAB „Širvintų šiluma“ atsiliepime į ieškinį informavo, kad neapmokėtų įsipareigojimų likutis UAB „Širvintų šiluma“ už suteiktas paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 30 d. duomenimis yra 1 531,20 Eur. Trečiasis asmuo sutinka, kad skola ir einamieji mokėjimai pagal pateiktas sąskaitas būtų mokami ieškovo ir atsakovės solidariai. Atsižvelgiant į trečiojo asmens UAB „Širvintų šiluma“ poziciją, į tai, kad ginčo dėl šios prievolės solidarumo byloje nėra, teismas nustato, kad prievolė kreditorei UAB „Širvintų šiluma“ po santuokos nutraukimo išlieka solidari ieškovo ir atsakovės prievolė.

36.       Trečiasis asmuo UAB „Širvintų vandenys“ atsiliepime į ieškinį informavo, kad už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 1 d. susidariusi 2 469,39 Eur skola. UAB „Širvintų vandenys“ atstovė teismo posėdžio metu patikslino įsiskolinimo dydį – 2023 m. rugpjūčio 1 d. skola sudaro 2 019,39 Eur. Prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra, sutiko, kad skola būtų solidarus abiejų sutuoktinių įsipareigojimas geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Atsižvelgiant į trečiojo asmens UAB „Širvintų vandenys“ poziciją, į tai, kad ginčo dėl šios prievolės solidarumo byloje nėra, teismas nustato, kad prievolė kreditorei UAB „Širvintų vandenys“ po santuokos nutraukimo išlieka solidari ieškovo ir atsakovės prievolė.

37.       Trečiasis asmuo TF Bank AB atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su atsakove 2022 m. vasario 1 d. sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) asmeniniams kredito gavėjo poreikiams tenkinti. Kadangi kreditorė TF Bank AB pažymėjo, kad atsakovės prievolė yra asmeninė ir už suteikto vartojimo kredito grąžinimą yra atsakinga atsakovė, minėtas vartojimo kreditas buvo sudarytas asmeniniais kredito gavėjos poreikiams tenkinti, kreditorė ir atsakovė prieštaravimų dėl asmeninio prievolės pobūdžio nepareiškė. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkinamas, nustatant, kad prievolė TF Bank AB pagal 2022 m. vasario 1 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovės prievolė.

38.       Trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius atsiliepime į ieškinį sutinka, kad pagal 2005 m. balandžio 22 d. tarp banko ir ieškovo bei atsakovės sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. 177 ir toliau L. J. ir A. J. lieka solidariai atsakingi. Bankas taip pat sutinka, kas bankui įkeistas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka po ½ L. J. ir ½ A. J. asmeninės nuosavybės teise. Bankas prašo teismo nepažeisti banko teisėto intereso, kad įkeistas turtas nebūtų apsunkintas jokiais papildomais suvaržymais.

39.       Byloje nustatyta, kad šalys, siekdamos įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės objektą – butą su rūsiu  (duomenys neskelbtini), 2005 m. balandžio 22 d. sudarė kredito sutartį su kreditore – Luminor Bank AB (ankstesnis pavadinimas – AB bankas „NORD/LB Lietuva“). Pažymėtina, kad kredito sutartis sudaryta santuokos metu, siekiant įgyti bendrą turtą, kuris po santuokos nutraukimo šalims padalintas lygiomis dalimis. Dėl to abiejų sutuoktinių atsakomybė po santuokos nutraukimo pagal prievolę kreditorei turi išlikti solidari. 

Dėl prievolės (duomenys neskelbtini) 

40.       Ieškovas ieškinyje nurodė, kad L. J. turi asmeninį kreditinį įsipareigojimą (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2­4696­1143/2022 bei su tuo susijusias vykdymo išlaidas antstolei Vilmai Leskevičienei, kurie po santuokos nutraukimo turi išlikti jos asmeniniais įsipareigojimais. Kur atsakovė panaudojo lėšas ieškovui nėra žinoma, jos nebuvo panaudotos jokiems šeimos poreikiams tenkinti, nes jokių šeimos poreikių atsakovė (kaip paaiškėjo) jau daug metų nevykdė.

41.       Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) su tokia ieškovo pozicija nesutinka ir nurodė, kad įsipareigojimas kreditorei (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-4696-1143/2022 yra bendras (solidarus) A. J. ir L. J. įsipareigojimas. Paaiškino, kad atsakovė L. J. yra buvusi (duomenys neskelbtini) darbuotoja, kuriai buvo pavesta bendrovės (kreditorės) grynų pinigų apskaita, inkasavimas ir pan. Paskutinę atsakovės darbo dieną buvo nustatytas 18 620 Eur trūkumas, kuriuos atsakovė turėjo įnešti į bendrovės kasą. 2022 m. kovo 14 d. tarp kreditorės (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. J. buvo sudarytas susitarimas dėl 18 620 Eur sumos sumokėjimo dalimis. Pagal susitarimo 2 punktą, atsakovė įsipareigojo nuo 2022 m. kovo 15 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. grąžinti kreditorei skolą dalimis. Atsakovei visiškai nevykdant susitarimo, kreditorė kreipėsi į teismą dėl 18 620 Eur skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) priteisimo. Atsakovė kreditorei negrąžino didelės pinigų sumos, kurią, gyvendama santuokoje, neabejotinai išleido bendrų šeimos poreikių tenkinimui (šalys gyveno ir tebegyvena kartu, vedė bendra ūkį). Todėl akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) yra ne asmeninis atsakovės L. J. kreditorius, bet bendras abiejų sutuoktinių – ieškovo A. J. ir atsakovės L. J. kreditorius, t. y. abiejų sutuoktinių prievolė kreditoriui yra bendra (solidari).

42.       Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuojama CK trečiosios knygos VII skyriuje. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, be kita ko, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (2 punktas); atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (5 punktas); solidariosios sutuoktinių prievolės (6 punktas).

43.       Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) byloje įrodinėja, kad atsakovė, negrąžinusi (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, gyvendama santuokoje, neabejotinai šias lėšas išleido bendrų šeimos poreikių tenkinimui.

44.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prievolės, atsirandančios iš vieno iš sutuoktinių sudaryto sandorio, solidarumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tas sandoris yra būtinas šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, sandorio kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalys). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui, abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Nurodyta teisės norma sistemiškai turi būti taikoma su CK 3.109 straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018, 57 punktas).

45.       Sprendžiant dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio nustatymo vadovaujamasi CPK 185 straipsnio nuostatomis. Pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių turtine prievole. Be to, kad prievolė būtų vykdoma iš bendro turto, galimybės įrodyti kito sutuoktinio bendrus veiksmus ar sutikimą sudarant paskolos sutartį yra labai ribotos, nes kreditorius dažniausiai niekaip nėra susijęs kitais santykiais su sutuoktiniais, todėl apie paskolos panaudojimą šeimos reikmėms galima spręsti tik iš jo turimų dokumentų ir duomenų. Dėl to tokiu atveju patikimesniais įrodymais laikytini ne šalių paaiškinimai, o pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. finansiniai sutuoktinių pajamų ir išlaidų dokumentai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-313/2019 20 punktą).

46.       Taigi, atsižvelgiant į aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką, ne ieškovui ir atsakovei, kuri su pateiktu ieškiniu sutiko, o būtent trečiajam asmeniui (kreditorei) teko procesinė pareiga įrodyti, kad atsakovės su minėta kreditore sudarytas susitarimas buvo skirtas šeimos poreikių tenkinimui (CPK 178 straipsnis).  Nors trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jos pareiga įrodyti, jog pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-4696-1143/2022 kreditorei (duomenys neskelbtini) priteista skola, kuri atsirado pagal atsakovės ir kreditorės 2022 m. kovo 14 d. sudarytą susitarimą, yra apsunkinta, nes šalys bendradarbiauja kartu ir neteikia įrodymų į bylą, tačiau pastebėtina, kad nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu nebuvo aktyvi, atsiliepimo į ieškinį neteikė, paaiškinimus byloje pateikė tik teismo posėdžių metu, tačiau trečiojo asmens reikalauti įrodymai apie A. J. ir L. J. turimų/turėtų bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose buvusias pinigines lėšas už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2023 m. balandžio 19 d. buvo pateikti. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė ir ieškovas byloje nesutiko su trečiojo asmens nurodomomis aplinkybėmis nėra vertinama įrodinėjimo pareigos apsunkinimu. Taip pat trečiajam asmeniui buvo sudaryta galimybė pateikti įrodymus apie atsakovės darbo funkcijas ir skolos susidarymą.

47.       2023 m. liepos 26 d. teismo posėdžio metu atsakovė L. J. neigė tiek pinigų gavimo iš (duomenys neskelbtini) faktą, tiek operacijų su grynaisiais pinigais (inkasavimo funkcijos) vykdymo įmonėje faktą. Atsakovė teigė, kad jos atžvilgiu darbdavys naudojo psichologinį smurtą ir vertė pasirašyti susitarimą dėl skolos, ji jokių inkasacijos funkcijų neatliko. Teismas šiuo atsakovės paaiškinimus vertina kritiškai. Atsakovė pati sudarė susitarimą su kreditore, jokių įrodymų apie jos atžvilgiu naudotą psichologinę prievartą nėra (jokių įrodymų, jog atsakovė būtų pasikreipusi į teisėsaugos institucijas dėl tokio kreditorės elgesio byloje nėra). Atsakovė jokių veiksmų susitarimui su (duomenys neskelbtini) ginčyti nesiėmė, nors, elgdamasi kaip protingas ir apdairus žmogus, galėjo tai padaryti. Teismo vertinimu, jei susitarimas dėl skolos neatitiko atsakovės valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo iš karto turėtų jį ginčyti. Atsakovė dėl sudaromo sandorio turėjo galimybę konsultuotis tiek su teisininkais, tiek ir su sutuoktiniu, todėl, teismo vertinimu, nurodomos aplinkybės neleidžia spręsti, kad atsakovė buvo kreditorės apgauta. Be to, trečiasis asmuo paaiškino, kad skola jam susidarė per keletą metų, į bylą pateiktas 2015 m. rugsėjo 22 d. atsakovės paaiškinimas darbdavio vadovui, kad inkasavimui skirtų pinigų seife nėra, bei kad ji yra materialiai atsakingas asmuo ir prisiima atsakomybę. Į bylą pateikti 2017 m. vasario 8 d., 2019 m. sausio 30 d. atsakovės ir (duomenys neskelbtini) susitarimai dėl skolų apmokėjimo, taip pat 2016 m. rugpjūčio 10 d. ir 2018 m. spalio 24 d. atsakovės įsipareigojimai (duomenys neskelbtini) pagal paprastąjį vekselį. Šios aplinkybės rodo, kad (duomenys neskelbtini) ir atsakovė ne kartą sprendė atsakovės skolos klausimus, todėl atsakovės pozicija dėl skolos (duomenys neskelbtini) nėra nuosekli. Teiginiai, kad ji nežino, kodėl skola „prikabinta“ jai vertinami kritiškai. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-4696-1143/2022  įsiteisėjęs ir pradėtas vykdyti, atsakovė taip pat jokių veiksmų dėl minėto teismo įsakymo panaikinimo nesiėmė, todėl šiuo atveju atsakovės paaiškinimai neįrodo, kad ji iš (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų negavo, pačios atsakovės pasyvus elgesys po susitarimo ir teismo įsakymo priėmimo patvirtina buvus priešingai.

48.       Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad net ir vertinant, kad atsakovė minėtas sumas yra gavusi, būtent kreditorė turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad skola buvo išleista šeimos poreikių tenkinimui (CPK 178 straipsnis).

49.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo darbo užmokestį. Ieškovas paaiškino, kad atsakovė buvo atsakinga už komunalines paslaugas, pirko maisto. UAB „Širvintų vandenys“ nurodė, kad už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų valymą nebuvo mokama nuo 2018 m. birželio 1 d. Taip pat į bylą pateiktas 2018 m. spalio 24 d. paprastasis vekselis, kuriuo atsakovė įsipareigojo iki 2019 m. sausio 31 d. sumokėti trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) 8 170 Eur. Taigi tuo metu, bylos duomenimis, atsakovė turėjo būti gavusi piniginių lėšų iš (duomenys neskelbtini). Jeigu minėta suma būtų panaudota šeimos poreikiams, tikėtina, kad atsakovė, šeimoje atsakinga už komunalinių mokesčių mokėjimą, dalį sumos būtų panaudojusi šeimos poreikiams tenkinti – būtų sumokėjusi įsiskolinimą ir tai būtų atsispindėję šeimos biudžete.

50.       Iš trečiojo asmens prašymu išreikalautų šalių banko sąskaitų išrašų negalima nustatyti, kad banko sąskaitoje yra ir iš kreditorės gautų piniginių lėšų ir jos buvo išleistos šeimos poreikių tenkinimui. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovui būtų buvę žinoma apie ankstesnius atsakovės ir (duomenys neskelbtini) susitarimus dėl skolos sumokėjimo ir sudarytus vekselius. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas dalyvavo pasirašant minėtus vekselius, kad kreditorė būtų informavusi ir ieškovą apie atsakovės skolą, kuri, pasak jos, susidarė dar nuo 2015 m. Šiuo atveju teigti, kad ieškovas žinojo apie atsakovės skolą trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) ir tam pritarė, negalima. Aplinkybė, kad ieškovas skolinosi pinigų iš giminaičio ir apmokėjo atsakovės vekselius, sudarytus su kitu kreditoriumi jau po atsakovės ir (duomenys neskelbtini) susitarimo, nereiškia, kad ieškovui buvo žinoma ir apie atsakovės skolą (duomenys neskelbtini). Ieškovas paaiškino, kad apie minėtus vekselius sužinojo iš pažįstamų asmenų, todėl tikėdamasis dar gelbėjo šeimą ir skolinosi iš giminaičio siekdamas apmokėti minėtus vekselius.

51.       Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės skola kreditorei susidarė netinkamai vykdant darbo funkcijas, kreditorė teigė, kad paskutinę atsakovės darbo dieną buvo nustatytas 18 620 Eur trūkumas, kuriuos atsakovė turėjo įnešti į bendrovės kasą. Atsižvelgiant į tai, kad sutartiniai įsipareigojimai buvo sudaromi su tik su atsakove, byloje dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovas nedalyvavo, ieškovas nurodė, kad nieko nežinojo apie atsakovės skolą (duomenys neskelbtini), atsakovė patvirtino (2023 m. birželio 22 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6.1 punktas), kad ji turi asmeninius įsipareigojimus (duomenys neskelbtini), byloje nesant objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie skolos panaudojimą šeimos poreikių tenkinimui, vien tik aplinkybė, kad skola trečiajam asmeniui susidarė šalims esant santuokoje, negali lemti prievolės solidarumo.

52.       Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, sprendžia, kad jokie bylos duomenys, išskyrus pačios kreditorės (duomenys neskelbtini) paaiškinimus, nepatvirtina, jog iš šios kreditorės gautos lėšos buvo panaudotos ar buvo būtinos šeimos poreikiams tenkinti, todėl prievolė kreditorei (duomenys neskelbtini) laikytina asmenine atsakovės prievole. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

54.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas patyrė 2 150 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį, o likusios 529 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas teismo nutartimi atidėtas iki bus priimtas sprendimas. Ieškovas nurodo, kad atsakovė L. J. sutiko nutraukti santuoką bendru sutikimu, teismui buvo teikiami tokie prašymai, tačiau kreditorė (duomenys neskelbtini) reikalavo keisti sutarties sąlygas ir atsakovės asmeninį įsipareigojimą pripažinti solidariu. Pateikus ieškinį kreditorė pozicijos nepakeitė, todėl visos patirtos išlaidos susidarė išimtinai dėl kreditorės (duomenys neskelbtini) pasirinktos pozicijos. Todėl prašymas kompensuoti patirtas išlaidas reiškiamas (duomenys neskelbtini).

55.       Pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, kuri reiškia kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas.

56.       Kadangi bylinėjimosi išlaidų, susijusių su civiliniu procesu, atsiradimą tiesiogiai lemia šalių procesinis elgesys, galimi atvejai, kai bylinėjimosi išlaidos gali atsirasti ar padidėti dėl nesąžiningo šalių procesinio elgesio. Todėl proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, asmenų lygybės prieš įstatymą ir bendrieji teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai reikalauja, kad, net ir visiškai patenkinus arba atmetus materialiuosius teisinius vienos šalies reikalavimus, būtų atsižvelgta į konkrečias bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

57.       Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl kreditorės (duomenys neskelbtini) pozicijos byloje. Teismas su tokia ieškovo pozicija sutinka iš dalies. Pažymėtina, kad šalys, prieš ieškovui pateikiant ieškinį ginčo teisenos tvarka, kreipėsi į teismą, prašydamos nutraukti jų sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų civilinė byla Nr. e2YT-1020-522/2023). Kreditorei (duomenys neskelbtini) pareiškus prieštaravimus dėl prievolės pobūdžio ir kitų sutarties nuostatų, su kuriomis kreditorė nesutiko, ieškovas atsiėmė pareiškimą ir šalių prašymas buvo paliktas nenagrinėtas. Taigi pats ieškovas pasirinko inicijuoti naują teisminį procesą, o ne tęsti bylą ypatingąja teisena, kurioje kreditorei pareiškus prieštaravimus dėl prievolės pobūdžio ir kitų sutarties nuostatų, su kuriomis kreditorė nesutiko, byla būtų buvusi nagrinėjama toliau ir dėl šių aplinkybių pasisakoma teismo sprendimu toje pačioje byloje, ištyrus visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus. Taigi šiuo atveju ieškovas pats pasirinko nebetęsti teisminio proceso dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir pradėti naują procesą ginčo teisena, todėl šiuo atveju nėra pagrindo iš kreditorės (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovo sumokėtą žyminį mokestį. Kadangi ieškovui dalis žyminio mokesčio buvo atidėta, jis bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti būtent iš kreditorės, o ne iš atsakovės, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistina likusi 529 Eur žyminio mokesčio dalis. Remiantis tais pačiais argumentais iš kreditorės (duomenys neskelbtini) ieškovui nepriteistina ir 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų rengiant ieškinį.

58.       Ieškovas taip pat prašė priteisti šias bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas: atstovavimą 2023 m. birželio 29 d. teismo posėdyje – 150 Eur, 2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje – 180 Eur, susipažinimas su byloje kitų proceso dalyvių teiktais prašymais ir dokumentais (2 val.) 200 Eur, prašymas dėl duomenų pateikimo – 50 Eur, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 170 Eur, teisinės konsultacijos, pasiruošimas bylai (3 val.) 300 Eur. Teismas, įvertinęs tai, kad šios išlaidos (1 050 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus išlaidų dydžio, yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, atsižvelgdamas į parengtų procesinio dokumentų pobūdį, galimas laiko ir darbo sąnaudas, į tai, kad minėtos bylinėjimosi išlaidos susidarė atsikertant į kreditorės (duomenys neskelbtini) poziciją byloje, sprendžia, kad jog ieškovui iš kreditorės (duomenys neskelbtini) priteistinos visa apimtimi (CPK 98 straipsnis).

59.       Nagrinėjant šią civilinę bylą, teismas patyrė 66,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas visiškai (100 proc. reikalavimų), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteisti iš atsakovės, t. y. 66,40 Eur bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. Š. (po santuokos sudarymo J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. J. palikti pavardę „J.“, atsakovei L. J. – „J.“.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. J. po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės ar kurio nors kito Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio fakto atsiradimo.

Paskirti atsakovę L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio sūnaus išlaikymo lėšas iki jo pilnametystės.

Išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovui A. J. ir atsakovei L. J. po ½ 77,38 kv.m. bendro ploto buto su rūsiu 4,30 kv. m., pažymėtu R­22 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei L. J. transporto priemonę – 2006 m. Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo asmeninėmis atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis yra šios prievolės:

-       trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2­4696­1143/2022 bei pareiga dengti su tuo susijusios vykdymo išlaidas antstolei Vilmai Leskevičienei;

-       TF Bank AB pagal 2022 m. vasario 1 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad įsipareigojimai bankui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2005 m. balandžio 22 d. kreditavimo sutartį Nr. 177; įsipareigojimai uždarajai akcinei bendrovei „Širvintų vandenys“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Širvintų šiluma“ yra solidarūs kreditiniai A. J. bei L. J. įsipareigojimai.

Priteisti iš atsakovės J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 66,40 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 40 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 529 Eur (penkis šimtus dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio išlaidų. Valstybei mokamas žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Nekilnojamojo turto kadastrui ir registrui  bei VĮ „Regitra“ įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

 

 

Teisėja                            [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Silvija Bunkuvienė