LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. vasario 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2020 m. vasario 18 d. gautu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dvylika pirklių“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Dvylika pirklių“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dvylika pirklių“ ieškinį atsakovams V. Š., R. Š., A. Š., V. N. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo, dovanojimo sutarties bei balsavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys – V. S., R. A., J. S., uždaroji akcinė bendrovė „Ūkininko patarėjas“, notarė Z. R., valstybės įmonė „Registrų centras“, taip pat pagal atsakovų priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dvylika pirklių“ bei atsakovams pagal priešieškinį R. A. ir V. S. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.66 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą esminį sąlyginį sandorį su atidedamąja sąlyga kvalifikuojantį kriterijų. Teismai akcijų perleidimo sutartį kvalifikavo kaip sąlyginį sandorį su atidedamąja sąlyga, nenustatę pagrindinio atidedamosios sąlygos elemento – sąlygos, nuo kurios buvimo ar nebuvimo priklauso teisių ar pareigų atsiradimas. Teismai padarė esminius CK 1.96 straipsnio, 6.226 straipsnio 1 dalies aiškinimo bei taikymo pažeidimus, konstatuodami, kad dalies sutarties nuostatų negaliojimas lemia visos sutarties negaliojimą. Teismai netinkamai aiškino materialinės teisės nuostatas, kuriomis rėmėsi konstatuodami dalies akcijų perleidimo sutarties 3.1 punkto nuostatų neatitikimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar gerai moralei, o būtent nepagrįstai konstatavo, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga informuoti bendrovę apie perleidžiamas akcijas turi būti įgyvendinta prieš pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą; kad teisėtas akcininkų susitarimas dėl bendro balsavimo prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, todėl sudaro CK 1.81 straipsnyje įtvirtintą sandorio negaliojimo pagrindą; taip pat padarė esminį materialinės teisės pažeidimą, aiškindami, kad CK 6.31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygos įmanomumo kriterijus nėra tenkinamas vien dėl to, kad sąlyga priklauso nuo trečiojo asmens veiksmų. Teismai pažeidė CK 2.146 straipsnio 2 dalies, nekonstatuodami, jog neatšaukiamas įgaliojimas negali būti panaikinimas, taip pat pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis); nespręstinas prašymas dėl skundžiamo procesinio sprendimo vykdymo stabdymo.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Dvylika pirklių“ (į. k. 303539924) 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. vasario 13 d. Swedbank banke, mokėjimo nurodymas Nr. 70.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Gediminas Sagatys
Vincas Verseckas