Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1147-478/2015
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-01355-2015-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties T. A. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
n u s t a t ė :
T. A. 2015 m. rugsėjo 2 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniosios specialistės N. Z. nutarimu nubaustas 200 eurų bauda su specialiosios teisės atėmimu 3 mėn. už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d., 6 val. 30 min., Alytuje, nelygiareikšmių kelių sankryžoje (duomenys neskelbtini) gatvėse, nedavė kelio kitam pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, privertė jį staiga keisti važiavimo greitį ir stabdyti, keisti važiavimo kryptį ir išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, tuo sukeldamas pavojingą situaciją. T. A. pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 154-o punkto reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 2 str. 1 d.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi atmetė T. A. skundą dėl 2015 m. rugsėjo 2 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniosios specialistės N. Z. nutarimo.
Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, T. A. apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniosios specialistės N. Z. 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde apeliantas nurodo, kad tyrimas byloje atliktas šališkai, kadangi teismas palankiau vertino įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, todėl neobjektyviai buvo išaiškintos bylos aplinkybės. Nutarties pagrindą sudarė prielaidos ir išvedžiojimai, kuriais buvo siekiama pateisinti nuobaudą, o ne atkurti objektyviąją tiesą. Todėl Alytaus rajono apylinkės teismo priimta nutartis neteisėta, nepagrįsta ir turi būti panaikinta.
Apeliantas nurodo, jog apklausti teisme tiesioginiai įvykio liudytojai policijos pareigūnai A. A. ir G. Š. nurodė, kad važiavo traktoriui, velkančiam priekabą, iš paskos ir matė, kaip jis išvažiavo iš šalutinio kelio ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. Šis automobilis garsiniu signalu bandė atkreipti traktoriaus vairuotojo dėmesį, bet jis toliau tęsė manevrą, dėl to lengvojo automobilio vairuotojas buvo priverstas keisti važiavimo kryptį, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirto ištisinę ženklinimo liniją ir taip aplenkė traktorių. Nurodo, kad eismo įvykio buvo išvengta tik todėl, kad buvo ankstus rytas ir priešpriešinėje eismo juostoje nebuvo daugiau automobilių.
Teisme policijos pareigūnai negalėjo nurodyti nei automobilio markės, nei valstybinio numerio, kuriam jis nedavė kelio. Jie nurodė, kad važiavo paskui jo traktorių ir matė, kaip jis išvažiavo iš šalutinio kelio, kuriame buvo ženklas „Duoti kelią“, ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, kuris garsiniu signalu bandė atkreipti jo dėmesį. Jeigu policijos pareigūnai važiavo paskui jo traktorių ir matė, kad jis įjungė dešinį posūkį ir pradėjo manevrą, nepraleisdamas automobilio, tuomet jie turėjo atlikti savo pareigą, užkirsti kelią jo daromam teisės pažeidimui, įjungti garsinį signalą, kad jis sustotų, nes, pasak jų, jis sukėlė pavojingą situaciją, kuri tik atsitiktinai nesibaigė eismo įvykiu. Be to, jeigu policijos pareigūnai iš taip arti matė transporto priemonę, kuriai jis nedavė kelio, jie turėjo matyti ir automobilio markę, ir valstybinį numerį. Teismas policijos pareigūnų parodymus vertino kaip išsamius ir pakankamus. Su tokiu vertinimu apeliantas nesutinka. Jo manymu, tokie policijos pareigūnų parodymai aiškiai parodo, kad automobilis, kuriam jis nedavė kelio, pravažiavo viršydamas greitį, kadangi jie nenustatė automobilio markės ir valstybinių numerių, nors automobilis ir stabdė bei įjungė garsinį signalą. Jis teisme nurodė, kad nenustatytas automobilis priartėjo prie jo transporto priemonės, viršydamas leistiną greitį. Apelianto nuomone, darytina išvada, kad policijos pareigūnai matė tik galutinę įvykio situaciją, jie nematė automobilio nuo to momento, kai jis pamatė jį atvažiuojant (duomenys neskelbtini) gatve. Policijos pareigūnai važiavo ne paskui jo traktorių, o dar už kelių automobilių nuo jo vairuojamo traktoriaus ir tam, kad jie būtų galėję matyti (duomenys neskelbtini) gatve atvažiuojantį link sankryžos automobilį, jie turėjo praktiškai atsisukti į priešingą pusę, nei važiavo, nes ši sankryža yra statmenos padėties. Nagrinėjant bylą teisme, Alytaus rajono apylinkės teismas visiškai nevertino šių aplinkybių, atvirkščiai, teismas laikėsi nuomonės, kad artėjančio automobilio greičio viršijimo faktas byloje nenustatytas, ir tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, o nagrinėjamas būtent jo KET pažeidimo faktas, kad būtent dėl jo kaltės susiklostė pavojinga situacija.
Apklaustas policijos pareigūnų tuoj po įvykio, jis pripažino, kad gavosi tokia situacija, kurią jie matė paskutiniu momentu, ir jiems atrodė, kad jis sukėlė pavojingą situaciją. Jo pasiaiškinimo policijos pareigūnė visiškai neklausė ir jam nieko neliko tik prisipažinti, kad įvyko tokia situacija. Ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu jis savo kaltę pripažino, o teisme duotus parodymus paneigė, nesudaro pagrindo manyti, kad pirmu atveju sutiko su teisės pažeidimu, nors ir pasirašė protokole, o toliau tik bandė išvengti atsakomybės. Juolab tam, kad priimti apkaltinamąjį nuosprendį, nepakanka vadovautis vien tik kaltės prisipažinimu, toks prisipažinimas turi būti pagrįstas kitais byloje surinktais įrodymais, bet byloje tokių įrodymų nesurinkta.
Apeliantas nurodo, jog automobilį vairuoja kiekvieną dieną, o traktorių kiekvieną darbo dieną, kelyje kas dieną pasitaiko įvairių situacijų. Apklaustas tuoj po įvykio jis buvo susijaudinęs, matė, kad jo paaiškinimų niekas neklausė. Jam surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas parodo pareigūnės šališkumą, nes, vertinant jos veiksmus, susidarė vaizdas, kad nebuvo siekiama nustatyti objektyvią tiesą byloje, o nesigilinant į visas aplinkybes buvo pasirinktas paprasčiausias kelias - nubausti vairuotoją. Tokie veiksmai prieštarauja administracinės teisės tikslams - administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles (ATPK 20 str.).
Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas gali rinkti trūkstamus byloje įrodymus tam, kad nustatyti objektyviąją tiesą, tačiau šiuo atveju teismas užėmė pasyviąją poziciją ir nutarė pagrįsti savo nutartį prielaidomis ir šališkai vertintais įrodymais.
Apeliantas, rinkdamas įrodymus, nuvažiavo į įvykio vietą ir atliko eksperimentą. Nustatė, kad apytiksliai automobilį važiuojantį (duomenys neskelbtini) gatve jis pamatė būnant nuo sankirtos su (duomenys neskelbtini) gatve apie 150- 180 metrų atstumu. Su traktoriumi atlikdamas dešinį posūkį, įvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis, važiuodamas 20 km/h, atliko per 7 sekundes. Matematiškai paskaičiavus atstumus pagal formulę, t. y. imant atstumą, kad buvo 150 metrų iki sankryžos, kai nenustatytas automobilis iki jo priartėjo : L 150 m (ilgis)x 3,6 (laikas)/50 km/val. (greitis) = 10,8 s ir L 150 m (ilgis)x 3,6 (laikas)/70 km/val. (greitis) = 7,71 s ir imant atstumą, kad buvo 180 metrų iki sankryžos, kai nenustatytas automobilis iki jo priartėjo : L 180 m (ilgis)x 3,6 (laikas)/50 km/val. (greitis) = 12,96 s ir L 180 m (ilgis)x 3,6 (laikas)/70 km/val. (greitis) = 9,25. Atlikus paskaičiavimus darytina išvada, kad jeigu nenustatytos markės automobilis būtų priartėjęs prie sankryžos leistinu greičiu, jis būtų bet kokiu atveju suspėjęs atlikti manevrą, ar juos būtų skyrę 150 ar 180 metrų atstumas. Taip pat nurodo, kad vairuotojų praktikoje buvo tokių atvejų, kai vairuotojas, darydamas posūkį, apskaičiuoja, kad suspės atlikti manevrą, netrukdydamas kitai transporto priemonei, tačiau pastarosios vairuotojas viršija greitį ir prie sankryžos privažiuoja žymiai greičiau, todėl manevrą atliekantis vairuotojas atrodo visuomet kaltas, bet aiškinantis įvykio aplinkybes, nustatytina kita tiesa (2014-01-30 tragiška avarija Kauno mieste, kai Karaliaus Mindaugo gatvėje, po M. K. Čiurlionio tiltu susidūrė automobiliai „Opel Astra“ ir „Mercedes Benz“).
Teismo sprendimas grindžiamas įrodymų šaltiniais: jo tariamu prisipažinimu tuoj po įvykio, įvykio liudytojų - policijos pareigūnų - A. A. ir G. Š. parodymais. Įvykio liudytojų parodymai, duoti teisme, ir aplinkybių analizė, kuria jie neva jam važiavo iš paskos ir matė įvykį, kad jis sukėlė pavojingą situaciją, aiškiai parodo, kad jie negali pasakyti automobilio markės ir valstybinių numerių, parodo, kad jie matė tik galutinę situaciją, kai automobilis priartėjo prie jo, tačiau jie nematė situacijos, kodėl jis įvažiavo į sankryžą ir atliko manevrą, kad nenustatytos markės automobilis buvo labai toli ir priartėjo viršydamas greitį, ką parodė jo atliktas eksperimentas. Teisme jis paaiškino, kodėl įvyko tokia situacija, paaiškino, kodėl po įvykio davė tokius parodymus, kodėl parodymai skyrėsi. Todėl, apelianto nuomone, byloje surinktų įrodymų nepakanka tam, kad pripažinti jį kaltu pagal ATPK 1242 str. 1 d.
Atsiliepimu į T. A. apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Č. M. nurodo, jog T. A. skundas nepagrįstas, todėl prašo nutarimą Nr. 52N-37181257-15, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-10-06 nutartį administracinėje byloje palikti nepakeistus ir T. A. apeliacinio skundo netenkinti.
T. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliantas, prašydamas panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniosios specialistės N. Z. 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarimą, apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad teismas, priimdamas nutarimą, netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 30211 str. 1 d.)
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ATPK 257 str. duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Pagal ATPK 1242 str. 1 d. administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
Nors apeliaciniame skunde T. A. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nurodo, jog automobilis prie jo priartėjo viršydamas greitį, tačiau šią jo versiją paneigia bylos įrodymų visuma, t. y.: paties pažeidėjo T. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jame esantis pasiaiškinimas, jog T. A. sutinka su pažeidimu ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 8), liudytojos policijos pareigūnės A. A. teismo posėdžio metu duoti parodymai, iš kurių matyti, jog važiuojant link Jonyno g. jie pastebėjo kaip priekyje jų važiuojantis traktorius, velkantis priekabą, išvažiavo iš šalutinio kelio ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, kuris garsinius signalu bandė atkreipti traktoriaus dėmesį, tačiau jis toliau tęsė manevrą, todėl lengvojo automobilio vairuotojas keitė važiavimo kryptį, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirto ištisinę ženklinimo liniją. Kelių eismo taisykles pažeidė traktoriaus vairuotojas. Traktorius prieš sankryžą nesustojo, įvažiavo į sankryžą. Jeigu priešpriešinėje eismo juostoje būtų buvę mašinų, būtų įvykęs eismo įvykis (b. l. 20-21), liudytojo policijos pareigūno G. Š. teismo posėdžio metu duoti parodymai, iš kurių matyti, jog jie pastebėjo traktorių važiuojantį Kauno gatve link Jonyno gatvės šalutiniu keliu, kuris nesustodamas suko į dešinę pusę ir iš kairės pusės nepraleido pagrindiniu keliu atvažiuojančio automobilio, kurio vairuotojas, vengdamas susidūrimo, norėdamas įspėti vairuotoją, naudojo garsinį signalą, staigiai stabdė, staigiai keitė vairavimo kryptį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kad išvengtų eismo įvykio ir apvažiuotų traktorių. Lengvojo automobilio vairuotojo greitos reakcijos dėka buvo išvengta eismo įvykio. Traktorininkas prie sankryžos nesustojo, suko į dešinę pusę. Dėl šios situacijos kaltas traktoriaus vairuotojas (b. l. 21-22), T. A. teisme duoti paaiškinimai, iš kurių matyti, jog jis tempė didelį svorį, kol jis persijungė bėgį, greitis sulėtėjo, todėl galbūt jis ir pamaišė mašinai (b. l. 20), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodytos analogiškos aplinkybės, kurias policijos pareigūnai patvirtino teismo posėdžio metu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 52-14-1-3362, b. l. 4-5). Taigi, šių įrodymų visuma patvirtina, kad T. A., vairuodamas traktorių, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu nedavė kelio kitam pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, privertė jį staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį ir tik dėl kito vairuoto staigios reakcijos buvo išvengta autoįvykio, t. y. T. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog T. A. teisingai buvo nubaustas už šį administracinį teisės pažeidimą.
Apeliantas taip pat nesutinka su policijos pareigūnų duotų parodymų vertinimu ir teigia, jog policijos pareigūnai nematė situacijos, kodėl jis įvažiavo į sankryžą ir atliko manevrą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu skundo argumentu nesutinka, kadangi byloje nenustatyta, jog policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl netikėti jų parodymais, abejoti šių pareigūnų nešališkumu, suinteresuotumu dirbtinai sukurti T. A. kaltinančius įrodymus ir nepagrįstai jį apkaltinti, nėra pagrindo. Policijos pareigūnų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, logiški, nuo pat pradžių jie nurodė analogiškas aplinkybes, kurias patvirtino ir teisme. Tai, kad policijos pareigūnai negalėjo nurodyti lengvojo automobilio, kurio vairuotojui pažeidėjas sukėlė avarinę situaciją, markės ir valstybinio numerio, jų parodymų niekaip nedaro nepatikimais ir nerodo jų šališkumo pažeidėjo atžvilgiu.
Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, jog byloje sprendžiamas ne artėjusio automobilio greičio viršijimo faktas, kuris byloje nenustatytas ir nėra nagrinėjamos bylos dalykas, o nagrinėjamas būtent T. A. KET pažeidimo klausimas, nes būtent T. A. veiksmai sukėlė pavojingą situaciją, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl kito automobilio greičio viršijimo atmetami.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai patikrino 2015-09-02 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniosios specialistės N. Z. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl panaikinti skundžiamą Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-10-06 nutartį bei 2015-09-02 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą T. A. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir T. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Jūratė Jakubonienė