Civilinė byla Nr. 2A-888-464/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00036-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.8.11.1; 2.6.11.1; 2.6.20.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-681-343/2020 pagal ieškovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Sakura“ dėl lėšų, sumokėtų už netinkamos kokybes prekes, grąžinimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sakura“ priešieškinį ieškovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Marijampolės pataisos namai, perėmę 2019 m. balandžio 1 d. išregistruotų Kybartų pataisos namų teises bei pareigas, kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-4; t. 2, b. l. 75-76, 110-111), prašydama įpareigoti atsakovę UAB ,,Sakura“ grąžinti visą už įsigytą netinkamos kokybės įrangą sutarties kainą.
2. Nurodė, kad Kybartų pataisos namai su atsakove 2014 m. gruodžio 9 d. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5/20-001, kuria atsakovė įsipareigojo Kybartų pataisos namams parduoti, sumontuoti, įdiegti ir eksploatuoti mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangą, kuri turėjo užtikrinti mobiliojo ryšio trukdymą (blokavimą). Įranga buvo perduota 2015 m. lapkričio 26 d., tačiau 2016 m. gegužės 12 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog 7 kamerose veikė mobiliojo ryšio operatoriaus Telia mobilusis ryšys, tokie pažeidimai buvo nustatyti ir atlikus vėlesnius patikrinimus.
3. Ieškovės teigimu, šių patikrinimų metu yra nustatyti įrangos trūkumai ir užfiksuota, kad įranga neblokuoja mobiliojo radijo ryšio. Ir nors atsakovė ne kartą tvarkė bei remontavo įrangą, tačiau trūkumai nebuvo ištaisyti. Įrangos trūkumai konstatuoti ne dėl pačios įrangos gedimų, o dėl netinkamo jos veikimo, o būtent tai yra jos nekokybiškumo požymis. Todėl daro išvadą, kad Kybartų pataisos namai iš esmės negavo to, ko tikėjosi gauti pagal sutartį, t. y. įsigijo netinkamos kokybės prekę, kuri neatitiko tokių techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų: įranga turi būti stacionaraus tipo ir užtikrinti mobiliojo ryšio blokavimą antžeminių mobiliojo ryšio tinklų, kurie naudojami viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti bei turi būti užtikrintas įstaigos viduje esančio pastato, kuriame yra kamerų tipo patalpos, drausmės grupės nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos, mobiliojo radijo ryšio blokavimas, nedarant įtakos mobiliojo ryšio darbui administraciniame pastate. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 1 dalimi bei sutarties 1.2, 8.1.1, 8.5, 8.7.5 punktais, atsakovė 2017 m. spalio 24 d. raštu prieš 30 kalendorinių dienų buvo įspėta apie vienašališką sutarties nutraukimą dėl netinkamos kokybės įrangos, reikalaujant grąžinti visą sutarties įvykdymo kainą. Tačiau atsakovė iki šiol to nepadarė, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 48 800,07 Eur.
4. Atsakovė UAB ,,Sakura“ pareiškė priešieškinį (t. 1, b. l. 60-62), prašydama vienašališką sutarties, sudarytos 2014 m. gruodžio 9 d., nutraukimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu.
5. Atsakovės teigimu, ji neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip esminis sutarties pažeidimas. Sutartyje nenumatyti kriterijai, kuriais remiantis pažeidimas gali būti laikomas esminiu, todėl turėtų būti vadovaujamasi CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytais kriterijais. Atsakovės vertinimu, ji yra visiškai įvykdžiusi sutarties 1 punktą: perdavė įrangą, ją sumontavo ir įdiegė numatytose patalpose, apmokė ja naudotis ieškovės darbuotojus ir konsultuodavo juos įrangos naudojimo klausimais. Taip pat vykdė ir garantinius įsipareigojimus: reaguodavo į bet kokius įrangos veikimo sutrikimus ir nedelsiant juos šalindavo. Įrangą ne kartą buvo apgadinę nuteistieji, tačiau atsakovė netgi šiuos įrangos trūkumus šalindavo savo lėšomis. Aplinkybę, kad po pusės metų nuo įrangos perdavimo užsakovei kai kuriose pataisos namų kamerose nebuvo blokuojamas vieno iš mobiliojo ryšio operatorių ryšys, lėmė ne pačios įrangos trūkumai, o mobiliojo ryšio operatoriaus Telia veiksmai, padidinus netoli pataisos namų teritorijos esančio GSM ryšio spinduliuojamą galią.
6. Pasak atsakovės, sutarties nutraukimas yra neproporcinga ieškovės teisių gynimo priemonė, dėl ko atsakovė patirtų labai didelius nuostolius. Sutartis iš esmės įvykdyta, ieškovė visą garantinį laiką ir net ilgiau naudojosi įranga, o atsakovė įdėjo daug lėšų ir pastangų sutarčiai vykdyti. Todėl būtent toks pažeistų teisių gynimo būdas, kaip sutarties nutraukimas, yra visiškai neadekvatus.
7. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu (t. 2, b. l. 4-15) ieškinį patenkino ir priteisė valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, naudai iš atsakovės UAB „Sakura“
48 800,97 Eur, taip pat 1 276 Eur žyminį mokestį ir 9,47 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, o priešieškinį atmetė.
8. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 9 d. nutartimi (t. 2, b. l. 53-64) Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. spendimą panaikino ir perdavė šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 17 d. sprendimu (t. 3, b. l. 20-38) ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino (pastaba: sprendime neišdėstytas patenkinto priešieškinio reikalavimo turinys), priteisė iš ieškovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atsakovei UAB ,,Sakura“ 9 293,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas visų pirma išsprendė atsakovės pareikšto priešieškinio pagrįstumo klausimą, nurodęs, kad vertins tai, ar ginčo sutartis vienašališkai nutraukta pagrįstai, o tik po to spręs dėl jos nutraukimo pasekmių taikymo ar netaikymo.
11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus tokius ieškovės argumentus, kad ji pagal sutartį negavo to, ko tikėjosi ją sudarydama. Teismo vertinimu, atsakovė įvykdė sutarties 1 punkte jai nustatytus įpareigojimus ir perdavė pataisos namams atitinkamą įrangą, ją sumontavo ir įdiegė numatytose patalpose, apmokė ja naudotis ieškovės darbuotojus ir konsultuodavo juos įrangos naudojimo klausimais, taip pat vykdė ir garantinius įsipareigojimus, reaguodavo į bet kokius įrangos veikimo sutrikimus ir juos šalindavo. Taigi ieškovė iš esmės gavo tai, ko tikėjosi: 1) pusę metų nuo įrangos perdavimo įranga pilnai blokavo visų mobiliojo ryšio operatorių mobilųjį ryšį; 2) visą garantijos termino laikotarpį didžiojoje patalpų dalyje įranga ir toliau blokavo visų mobiliojo ryšio operatorių mobilųjį ryšį; 3) po pusės metų nuo įrangos perdavimo nustatytas nepilnas (nepastovus) mobiliojo ryšio operatoriaus Telia Lietuva, AB ryšio blokavimas dalyje patalpų, kuriose turėjo būti blokuojamas.
12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad mobiliojo ryšio blokavimo problemos viso įrangos garantijos termino metu buvo nustatytos tik dėl vieno iš mobiliojo ryšio tiekėjų – Telia Lietuva, AB. Kitų pagrindinių mobiliojo ryšio tiekėjų – UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Tele2“, mobiliojo ryšio blokavimo problemų niekada nebuvo nustatyta. Įvertinęs Ryšių reguliavimo tarnybos duomenis apie tai, kad Telia Lietuva, AB teikiamos mažmeninės judriojo telefono ryšio paslaugos apima tik 27,04 proc. telefono ryšio rinkos dalies, teismas padarė ir tokią išvadą, kad net 72,96 proc. rinkos dalį valdančių judriojo telefono ryšio paslaugų tiekėjai yra sėkmingai blokuojami. Todėl toks sutarties pažeidimas, kai blokavimo funkcija tik retkarčiais nepakankamai blokuoja nedidelę dalį rinkos turinčio operatoriaus ryšį ir tik nedidelėje dalyje patalpų, negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu ir pagrindu sutarčiai nutraukti, juo labiau kad 2019 m. spalio 24 d. aktas leido teismui įsitikinti, jog ieškovė ginčo įranga tebesinaudojo. Teismas konstatavo, kad ieškovė, priešingai nei ji teigia, iš esmės gavo tai, ko ir tikėjosi.
13. Taip pat, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovė yra kalta dėl nepakankamo mobiliojo ryšio blokavimo ginčo įranga. Ieškovei ėmus kelti klausimą, kad įranga kai kuriose kamerose tinkamai neblokuoja Telia mobiliojo ryšio, atsakovė atliko tokius veiksmus: iš naujo sureguliavo įrangą, keitė blokavimo įrenginius, savo lėšomis sumontavo 4 papildomus GSM ryšio slopinimo komplektus pastato išorėje, permontavo įrangą, įdiegė kompiuterinį valdymą, tačiau blokavimo trikdžiai išliko. Kai įranga buvo sumontuota, ji buvo pritaikyta toms sąlygoms, kurios buvo jos montavimo metu, ir tik mobiliojo ryšio operatoriui galimai padidinus GSM ryšio spinduliuojamą galią, įrangos blokavimo siųstuvų galios, numatytos sutartyje ir pirkimo dokumentuose, nebepakako pilnam šio ryšio blokavimui.
14. Savo išvadą, kad atsakovė negali būti laikoma atsakinga už aptartus įrangos veikimo trūkumus, pirmosios instancijos teismas grindė, be kita ko, ir teismo ekspertizės akto Nr. 2018-06-29/1 išvadomis. Šiame akte labiausiai tikėtina priežastimi, kad UAB „Sakura“ mobiliojo ryšio blokavimo įranga nuo 2016 m. gegužės mėn. pradėjo nevisiškai blokuoti Telia Lietuva, AB operatoriaus mobilųjį radijo ryšį kai kuriose Kybartų pataisos namų patalpose, įvardinta tokia aplinkybė, jog operatorius žymiai pagerino mobiliojo ryšio kokybę 20° azimutu.
15. Pirmosios instancijos teismas sutiko ir su atsakovės pozicija, kad ieškovės reikalavimas grąžinti visą už įrangą sumokėtą kainą yra neproporcingas, atsakovei didžiąja dalimi tinkamai įvykdžius savo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. perduodant įrangą, ją sumontuojant, apmokius su ja dirbti Kybartų pataisos namų darbuotojus, operatyviai šalinant garantiniu laikotarpiu atsiradusius Telia mobiliojo ryšio blokavimo trūkumus. Be to, nors ieškovė mobiliojo ryšio blokavimo vien tik Telia ryšio atžvilgiu trūkumus laiko esminiu sutarties pažeidimu, tačiau ji net keturis metus naudojosi įranga, kuri natūraliai dėvėjosi, iš jos gavo naudą, nesirūpino, kad įranga būtų išjungta. Teismas pripažino, kad, įpareigojus atsakovę grąžinti sutarties kainą, ši patirtų neproporcingai didelius nuostolius, juolab kad ieškovė vienašališkai nutraukė jau iš esmės pilnai įvykdytą sutartį. Tokiu atveju atsakovė patirtų didelių finansinių nuostolių, o ieškovė gautų naudą už tai nesumokėjusi.
16. Teismas nustatė, kad atsakovė siūlė pataisos namams pratęsti įrangos garantijos terminą papildomam 6 (šešių) mėnesių terminui, o toks pasiūlymas visiškai atitinka CK 6.335 straipsnio 4 dalyje nustatytą reglamentavimą. Šioje normoje sakoma, kad jeigu ko kita nenustatyta sutartyje, garantijos terminas pratęsiamas tokiam laikui, kurį pirkėjas negalėjo daikto naudoti dėl trūkumų, jeigu pirkėjas tinkamai pranešė pardavėjui apie pastebėtus trūkumus. Ieškovė su šiuo pasiūlymu buvo sutikusi, nes 2017 m. lapkričio 27 d. pateikė pasiūlymą dėl įrangos garantijos termino pratęsimo, pridėdama savo susitarimo projektą, tačiau vėliau persigalvojo ir tokios galimybės atsisakė, nutraukusi įvykdytą sutartį. Atsakovė pakartotinai 2019 m. spalio mėnesį siūlė ieškoti taikaus ginčo sprendimo būdo ir įsipareigojo savo lėšomis atnaujinti detektavimo funkcijos nepriekaištingam veikimui reikalingą programinę įrangą (pridedant jos naudojimui skirtą kompiuterį), pašalinti dviejų nereaguojančių į mobilaus telefono bandymus skambinti detekcijos įrenginių trūkumus (suremontuoti arba pakeisti naujais įrenginiais), atlikti nemokamą sistemos techninę priežiūrą iki 2020 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu ieškovė ir šį pasiūlymą ignoravo, nepranešė apie sutarties nutraukimą CK 6.218 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, todėl, teismo vertinimu, ieškovė pažeidė sutarties nutraukimo procedūrą.
17. Įvertinęs visumą aptartų faktinių aplinkybių, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė esminio sutarties pažeidimo ir sutartį nutraukė nepagrįstai, todėl sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu ir negaliojančiu. Atitinkamai, ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Ieškovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 41-44) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos reikalavimą dėl 48 800,97 Eur priteisimo dėl netinkamos kokybės įrangos, atsakovei savo lėšomis atsiimant viską, kas pagal sutartį buvo perduota; prijungti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Pirmasis raštas atsakovei dėl netinkamos kokybės įrangos buvo išsiųstas 2016 m. gegužės 13 d. kartu su 2016 m. gegužės 12 d. protokolu Nr. 1/8-1539. Vėliau buvo išsiųsta dar daugiau raštų ir protokolų dėl netinkamos įrangos veikimo, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė, grįsdama savo reikalavimus, iš esmės nurodė tik abstrakčius įrangos trūkumus neatlikusi jokių tyrimų. Nėra pagrindo netikėti minėtuose raštuose nurodyta informacija, nes juos surašė pareigūnai, t. y. asmenys, einantys valdžios ar administracijos atstovo pareigas ir davę priesaiką. Pareigūnų rašyti raštai yra oficialūs dokumentai, už kurių turinį yra atsakoma teisės aktų nustatyta tvarka.
18.2. Jau po pusės metų nuo įrangos sumontavimo ji neveikė tinkamai, todėl ieškovė gavo naudą tik pusę metų. Įvertinus tai, kad įranga neužtikrina ryšio slopinimo, t. y. neatlieka savo funkcijos, ir nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti, ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su atsakove sutarties, nes įsigijo prekę, neatitinkančią keliamų reikalavimų. Todėl netikslinga teigti, kad ieškovė didžiąja dalimi gavo tai, ko tikėjosi. Pirkdama įrangą ieškovė tikėjosi, kad ji tinkamai veiks ilgiau nei pusę metų.
18.3. Būtent atsakovė, o ne ieškovė, yra specialių žinių, susijusių su ryšio slopinimo įrangos veikimu, turintis asmuo, todėl jai ir buvo nustatyta pareiga įvertinti grėsmes ryšio slopinimui. Ryšio slopinimo įranga dėl jos pobūdžio nėra vienkartinė, toks daiktas naudojamas ne tik jo perdavimo dieną. Parduota pataisos namams įranga neatitiko privalomų kokybės reikalavimų, nuolat gesdavo ir iš principo buvo netinkama. Taigi ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties.
18.4. Atsakovė pirmą kartą apie vienašališką sutarties nutraukimą buvo informuota 2017 m. spalio 24 d. raštu, antrą kartą – 2017 m. gruodžio 21 d., trečią kartą – 2017 m. gruodžio 29 d., dar kartą prašant grąžinti visą sumokėtą sumą už įrangą ir atsiimti savo lėšomis viską, ką buvo perdavusi pagal sutartį. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė nebuvo tinkamai įspėta apie ketinimą nutraukti sutartį.
18.5. Priešingai nei sprendė teismas, įranga neblokavo ir kitų, ne tik Telia, ryšio tiekėjų. Ieškovė yra pateikusi Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. lapkričio mėn. raštą „Mobiliojo ryšio blokavimo įrangos veikimo patikrinimo protokolas“, kuriame nurodyta, jog tikrinimo metu buvo nustatyta, kad 101, 104, 105, 106, 116, 117, 118, 119, 122, 123, 124, 125, 126, 130 kamerose veikė mobiliojo ryšio operatoriaus Telia ryšys, o 118 kameroje veikė ir mobiliojo ryšio operatoriaus Tele2 ryšys. Be to, Telia atsakovės prašymu artimiausios stoties galią sumažino 4 kartus (6dB), tačiau įranga vis tiek veikė netinkamai.
18.6. Prieš diegdama įrangą atsakovė turėjo numatyti visas galimas įrangos neveikimo grėsmes. Vadovaujantis Mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangos, jos diegimo, priežiūros ir remonto garantiniu laikotarpiu mažos vertės pirkimo sąlygų 2.3 punktu, tiekėjas turi apžiūrėti numatytą teritoriją, kurioje bus diegiama mobiliojo radijo ryšio blokavimo įranga, ir įvertinti galimas grėsmes tinkamam įrangos darbui, numatomus sprendimus tokiam poveikiui išvengti bei galimus kitus trukdžius ar Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos taikomus apribojimus, kurie galėtų turėti įtakos sėkmingam projekto įgyvendinimui.
18.7. Sutarties nutraukimas reiškia, kad sutarties šalys grąžina viena kitai visa tai, ką yra gavusios pagal ją, todėl ieškovė įsipareigoja grąžinti atsakovei visą sumontuotą įrangą, jei ieškovei bus grąžinta visa sumokėta sutarties kaina.
19. Atsakovė UAB ,,Sakura“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 51-59) prašo skundo netenkinti, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
19.1. Ieškovės prašomi prijungti nauji įrodymai ne tik nepatvirtina jos apeliacinio skundo reikalavimų, bet ir yra susiję su aplinkybėmis, kurios nebuvo tiriamos bei vertinamos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl jų priėmimas pažeistų apeliacinio proceso ribotumo principą.
19.2. Ieškovė iš esmes gavo tai, ko tikėjosi sudarydama sutartį – atsakovė perdavė, sumontavo ir įdiegė pataisos namuose sutarties techninę specifikaciją atitinkančią įrangą, apmokė jos darbuotojus naudotis įranga ir teikė nuolatines konsultacijas dėl jos naudojimo. Įrangos perdavimo metu ir pusę metu po jos perdavimo nebuvo užfiksuoti jokie veikimo sutrikimai, vėliau problemos dėl nevisiško mobiliojo ryšio blokavimo atsirado tik vieno mobiliojo ryšio operatoriaus, valdančio 27,04 proc. mobiliojo telefono ryšio rinkos dalies, atžvilgiu.
19.3. Atsakovė vykdė visus pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus garantinio laikotarpio metu, t. y. tinkamai bendradarbiavo su ieškove, operatyviai reaguodavo į bet kokius įrangos veikimo sutrikimus ir juos šalindavo (taisydavo įrangą, keisdavo jos sudedamąsias dalis, montavo papildomus įrangos komplektus ir kt.), šalindavo net dėl trečiųjų asmenų kaltės atsiradusius trūkumus, t. y. iš esmes atliko daugiau, nei buvo įsipareigojusi atlikti pagal sutartį.
19.4. Ieškovė neįrodė, kad įranga jos perdavimo metu buvo nekokybiška, šios savo pozicijos nepagrindė faktiškai atliktų tyrimų duomenimis, atliktais matavimais, įgaliotų asmenų paaiškinimais ar specialisto išvadomis, taip pat nesurašė sutarties 3.2.2 punkte nurodyto defektinio akto, taigi visiškai nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-430-370/2019, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka pirmą kartą, pateiktais išaiškinimais apie tai, kad šioje byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti netinkamą įrangos kokybę.
19.5. Atsakovės pozicija, kad, mobiliojo ryšio operatoriui Telia padidinus GSM ryšio spinduliuojamą galią, įrangos blokavimo siųstuvų galios, numatytos sutartyje ir pirkimo dokumentuose, nebepakako visiškam šio ryšio blokavimui ir dėl to blokavimas pasidarė nepastovus, retkarčiais kai kuriose kamerose aptinkant Telia mobilųjį ryšį, įrodyta byloje surinktais įrodymais, įskaitant ir teismo ekspertizes aktą.
19.6. Atsakovė neturėjo pareigos užtikrinti, kad garantiniu laikotarpiu įrangos mobiliojo ryšio blokavimo funkcija veiks visiškai be jokių sutrikimų, tačiau turėjo pareigą tokius sutrikimus šalinti, o šią pareigą ji visiškai įvykdė.
19.7. Ieškovė, gavusi įrangą ir jos teikiamą naudą, negali būti laikoma iš esmės negavusi naudos pagal sutartį. Ieškovė, ketverius metus naudojosi įranga, iš sutarties vykdymo neabejotinai gavo naudą, todėl visiškas restitucijos taikymas būtu neproporcinga ir nesąžiningą priemonė atsakovės atžvilgiu. Atsakovė, kuri daugiau nei 24 mėn. naudojo savo finansinius, žmogiškuosius ir laiko išteklius tinkamam sutarties vykdymui, ir iš kurios vienašališkai nutraukus sutartį būtų pareikalauta grąžinti visą už įrangą sumokėtą kainą, nepaisant įrangos nuvertėjimo ir jos realizavimo negalimumo, patirtų itin didelius finansinius nuostolius.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
20. Apeliantė Marijampolės pataisos namai, atstovaudama Lietuvos valstybei, su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – atsakovės UAB ,,Sakura“ darbuotojams išduotus vienkartinius leidimus patekti į Kybartų pataisos namus. Prašydama prijungti šiuos naujus įrodymus, apeliantė nurodo, kad jų pateikti anksčiau negalėjo, kadangi pagrįstai manė, jog jie yra sunaikinti. Visgi 2020 m. vasario 3 d. šie dokumentai buvo rasti archyve. Apeliantės teigimu, ir šie įrodymai patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdė sutarties 3.1.11 punktą, t. y. per 48 val. po pranešimo apie įrangos gedimą nepradėjo jų remonto darbų.
21. Atsakovė UAB ,,Sakura“ prašė naujų įrodymų neprijungti, kadangi jais siekiama įrodinėti naujas ir pirmosios instancijos teisme netirtas faktines aplinkybes, apeliantei grindžiant savo poziciją naujomis aplinkybėmis.
22. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadinasi, siekiant naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme, privalu pagrįsti objektyvųjį (nuo įrodymą teikiančio asmens valios nepriklausantį) negalėjimą pateikti kurį nors dokumentą (įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusią būtinybę jį pateikti, arba šio įrodymo savalaikį pateikimą ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstą atsisakymą jį priimti.
23. Tokiu įstatymų leidėjo nustatytu naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu yra užtikrinama proceso koncentracija, jo operatyvumas ir ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis), siekiama panaikinti bet kokią galimybę šaliai piktnaudžiauti procesu; tokiu teisiniu reguliavimu bylos dalyviai skatinami veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019).
24. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti principai kartu reiškia, kad teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys turi bendradarbiauti bei siekti civilinių santykių stabilumo per įmanomai trumpiausią laiką atkūrimo. Todėl byloje dalyvaujantys asmenys patys turi būti aktyvūs tiek rinkdami įrodymus, tiek ir teikdami teismui prašymus bei reaguodami į byloje esančius reikalavimus ar atsikirtimus į juos. Byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad apeliantė prašomus prijungti įrodymus atrado tik po jai nepalankaus skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji jų anksčiau negalėjo pateikti dėl objektyvių, nuo apeliantės valios nepriklausiusių aplinkybių. Juo labiau kad su ieškiniu į teismą apeliantė kreipėsi gana seniai – 2018 m. sausio 12 d., šalių ginčas pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas du kartus, o skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2020 m. vasario 17 d. Akivaizdu, kad tokio ilgo laiko tarpo apeliantei turėjo pakakti susipažinti su jos pačios dispozicijoje buvusiais dokumentais ir juos laiku pateikti teismui.
26. Toks procesinis elgesys, kai tik po apeliantei nepalankaus teismo sprendimo priėmimo ši ima rinkti ir siekia pateikti į bylą papildomus įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ar sustiprinančius jos poziciją šiame teisminiame ginče, negali būti laikomas tinkamu ar sudarančiu pagrindą priimti naujus duomenis, taikant išimtį iš CPK 314 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės. Taigi nepriklausomai nuo atsakovės pagrįstai išdėstytų atsikirtimų į tokį apeliantės prašymą, susijusių su įrodinėjamų faktinių aplinkybių naujumu, ko taip pat negalima daryti apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), apeliantės pateikti nauji įrodymai nepriimami.
Dėl sutarties kvalifikavimo
27. Byloje ginčas kilo dėl 2014 m. gruodžio 9 d. sudarytos sutarties vykdymo. Apeliantė, vienašališkai nutraukusi šią sutartį, prašė teismo įpareigoti atsakovę grąžinti visą jai sumokėtą sutarties kainą. Atsakovė, pareiškusi priešpriešinį reikalavimą, prašė vienašalį sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu.
28. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.
29. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad šalys gali sudaryti mišrias sutartis, t. y. sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).
30. Pirkimo–pardavimo sutarties samprata pateikta CK 6.305 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
31. Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties apibrėžimas yra pateiktas CK 6.716 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Aptariamo straipsnio trečiojoje dalyje yra pateiktas pavyzdinis paslaugų, kurioms teikti gali būti sudaromos tokios sutartys, sąrašas (audito, konsultavimo, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo paslaugos).
32. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kybartų pataisos namai apklausos raštu būdu vykdė mažos vertės „Mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangos, jos diegimo, priežiūros ir remonto garantiniu laikotarpiu“ viešąjį pirkimą. Pirkimo sąlygų 2.2 punkte nurodyta tokia informacija apie pirkimo objektą: mobiliojo ryšio slopinimo (blokavimo) įrangos pirkimas, jos diegimas Kybartų pataisos namų teritorijoje ir šios įrangos priežiūra (kiti montavimo, išmontavimo priežiūros, profilaktinių patikrinimų, gedimų šalinimo ir panašūs darbai) garantiniu laikotarpiu; įdiegus įrangą, turi būti užtikrintas įstaigos viduje esančio pastato, kuriame yra kamerų tipo patalpos, drausmės grupės gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos, mobiliojo ryšio slopinimas (blokavimas), nedarant įtakos ryšio darbui administraciniame pastate. Pirkimo sąlygų 2 priedo – Techninės specifikacijos 1 punkte nustatyta, kad įranga turi būti stacionaraus tipo ir užtikrinti mobiliojo radijo ryšio trukdymą (blokavimą) antžeminių mobiliojo ryšio tinklų, kurie naudojami viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti; 10 punkte nustatyta, jog įranga turėtų veikti spinduliuotės principu; mobiliojo ryšio slopinimas (blokavimas) turi būti vykdomas tik esant bandymams užmegzti mobilųjį ryšį bei užtikrinti įeinančių ir išeinančių telefoninių skambučių blokavimą (t. 1, b. l. 175 (antra pusė), 176-180, 182).
33. Šio viešojo pirkimo laimėtoja buvo pripažinta atsakovė UAB ,,Sakura“, kuri su Kybartų pataisos namais pasirašė 2014 m. gruodžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5-20/601, dėl kurios vykdymo ir paskesnio nutraukimo nagrinėjamoje byloje ir kilo šalių ginčas.
34. Ginčo sutarties dalyką šalys apibrėžė jos 1 skyriuje pavadintame ,,Sutarties dalykas“. Pagal šio skyriaus 1.1 punktą tiekėja (t. y. atsakovė) įsipareigoja parduoti ir Kybartų pataisos namuose nuo sutarties įsigaliojimo dienos per 6 mėn. sumontuoti, įdiegti ir sutartyje nustatyta tvarka perduoti eksploatuoti mobiliojo ryšio blokavimo įrangą, ir suteikti šias paslaugas: apmokyti perkančiosios organizacijos nurodytus asmenis, kaip naudotis įranga, konsultuoti Kybartų pataisos namų darbuotojus telefonu ar elektroniniu paštu. Įranga turi atitikti mobiliojo ryšio blokavimo įrangos pirkimo, diegimo, priežiūros ir remonto garantiniu laikotarpiu techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus. Diegiant įrangą turi būti įvertinti žmogiškieji ir techniniai faktoriai bei numatytos priemonės apsaugoti įrangą nuo neteisėto fizinio sugadinimo (1.2 punktas). Tiekėja (atsakovė) suteikia įrangai 24 mėn. garantiją; įrangos garantinio laikotarpio metu tiekėja (atsakovė) atlieka įrangos techninės priežiūros ir remonto darbus bei techninį aptarnavimą (t. 1, b. l. 10-22).
35. Šalys 2015 m. lapkričio 26 d. pasirašė įrangos perdavimo–priėmimo aktą Nr. 233, kurio pagrindu atsakovė išrašė tos pačios dienos PVM sąskaitą faktūrą 48 800,97 Eur sumai sumokėti (t. 1, b. l. 8-9, 25). Ginčo dėl to, kad atsakovė įrangą ne tik perdavė apeliantei, bet ir ją įdiegė, apmokė apeliantės nurodytus asmenis ja naudotis, juos konsultavo, byloje nėra.
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi apartas sutarčių nuostatas, šalių elgesį prieš sudarant sutartį, ją vykdant, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčo sutartis kvalifikuotina kaip mišraus pobūdžio sutartis, turinti tiek pirkimo–pardavimo, tiek paslaugų sutarčių bruožų. Ginčo sutarties objektu buvo tiek konkrečios prekės – mobiliojo ryšio blokavimo įranga, tiek paslaugos, susijusios su įrangos įrengimu bei įdiegimu, pataisos namų darbuotojų apmokymu, konsultavimu, įrangos technine priežiūra, remontu ir kt.
Dėl esminio sutarties pažeidimo ir vienašališko sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo
37. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje konkrečioje sutartyje ar įstatyme nustatytais pagrindais bei atvejais. Sutarties nutraukimas pagal favor contractus (sutarties naudai) principą yra išimtinis sutarties šalių teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas, nes sutartiniuose teisiniuose santykiuose prioritetas turi būti teikiamas sutarties išsaugojimui, o ne jos nutraukimui.
38. Kaip buvo minėta, ginčo sutartis turi tiek pirkimo–pardavimo, tiek paslaugų sutarties požymių. CK 6.721 straipsnyje numatyti specialieji paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo pagrindai, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantė 2017 m. spalio 24 d. pranešime dėl sutarties nutraukimo (t. 1, b. l. 27) nurodė ją nutraukianti nuo 2017 m. lapkričio 26 d. sutarties 8.1.1, 8.7.5 punktų bei CK 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu, jeigu iki 2017 m. lapkričio 25 d. atsakovė nesugebės užtikrinti tinkamo įrangos veikimo. Taigi teisėjų kolegijai vertinant, ar apeliantė pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį, ar, priešingai, teisinga yra būtent pirmosios instancijos teismo išvada, kad tam šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo, aktualios tiek šalių sutarties sąlygos, reglamentuojančios vienašalį sutarties nutraukimą, tiek CK 6.217 straipsnyje įtvirtinti pagrindai sutarčiai nutraukti ir sutarčių nutraukimo taisyklės.
39. Pagal šalių sudarytos sutarties 8.1.1 punktą pirkėja turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš 30 kalendorinių dienų raštu pranešusi apie tai tiekėjai, jeigu tiekėja nevykdo arba netinkamai vykdo sutartyje nurodytus įsipareigojimus ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Tačiau šalys sutartyje neaptarė, koks pažeidimas laikytinas esminiu, todėl atsižvelgtina į CK 6.217 straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tokius aspektus: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenustatė ir negalėjo protingai nustatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Visos šios aplinkybės turi būti vertinamos kartu, neišskiriant vienos kurios nors aplinkybės.
40. Pirmiau įvardytame apeliantės 2017 m. spalio 24 d. pranešime teigiama, kad atsakovė pažeidė sutarties 1.2 punktą, kadangi jos įdiegta įranga neatitiko mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangos pirkimo, diegimo, priežiūros ir remonto garantiniu laikotarpiu techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų, diegiant įrangą nebuvo įvertinti žmogiškieji ir techniniai faktoriai.
41. Patikslintame 2019 m. lapkričio 4 d. redakcijos ieškinyje (t. 2, b. l. 110-111) apeliantė nurodė, kad 2016 m. gegužės 11 d. buvo užfiksuotas pirmasis netinkamas įrangos veikimas, kai septyniose kamerose buvo nustatytas mobiliojo ryšio (Telia operatoriaus) veikimas, o iki sutarties nutraukimo buvo užfiksuoti dar aštuoni įrangos gedimo atvejai. Apeliantės tvirtinimu, įranga neužtikrino mobiliojo ryšio slopinimo, nes buvo nekokybiška ir atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad pakeista įranga jį visiškai blokuotų, todėl Kybartų pataisos namai iš esmės negavo to, ko tikėjosi pasirašydami sutartį su atsakove, jie įsigijo netinkamos kokybės prekę, kuri neatitiko tokių techninėje specifikacijoje jai keliamų reikalavimų, kad įranga turi būti stacionaraus tipo ir užtikrinti mobiliojo ryšio trukdymą (blokavimą) antžeminių mobiliojo ryšio tinklų, kurie naudojami viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti bei turi būti užtikrintas įstaigos viduje esančio pastato, kuriame yra kamerų tipo patalpos, drausmės grupės nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos, mobiliojo ryšio slopinimas (blokavimas), nedarant įtakos mobiliojo ryšio darbui administraciniame pastate (patikslinto ieškinio 2 lapas; t. 2, b. l. 110).
42. Viena vertus, byloje esančiuose Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus Mobiliojo ryšio blokavimo įrangos veikimo patikrinimo protokoluose, surašytuose 2016 m. gegužės 12 d., 2016 m. birželio 7 d., 2016 m. rugpjūčio 25 d., 2016 m. rugsėjo 16 d., 2016 m. lapkričio 15 d., 2017 m. gegužės 26 d., 2017 m. spalio 11 d., 2017 m. lapkričio 15 d. (t. 1, b. l. 6-7, t. 2, b. l. 182-185 antra pusė, 186-179, 189), yra užfiksuotos apeliantės įrodinėjamos faktinės aplinkybės, susijusios su mobiliojo ryšio blokavimo sutrikimais.
43. Patikrinimo, atlikto 2016 m. gegužės 12 d., metu septyniose kamerose – 105, 114, 116, 119, 122, 123 ir 126 – užfiksuotas Telia (patikrinimo metu – Omnitel) mobilusis ryšys, 2016 m. birželio 7 d. patikrinimo metu to paties operatoriaus ryšys užfiksuotas 130 kameroje, šioje kameroje dar kartą to paties operatoriaus ryšys užfiksuotas ir vėlesnių patikrinimų metu, t. y. 2016 m. rugpjūčio 25 d., 2016 m. rugsėjo 16 d., 2016 m. rugsėjo 20 d. protokole papildomai ryšys užfiksuotas
114-117 kamerose. Tuo tarpu 2016 m. lapkričio 15 d. protokole ryšys nustatytas tik 130 kameroje, 2017 m. gegužės 26 d. – 115-117 kamerose. Prieš pat pranešimą apie sutarties nutraukimo, t. y. 2017 m. spalio 11 d., ryšys nustatytas 105-106, 115-119, 122, 125-126 kamerose, po pranešimo išsiuntimo, 2017 m. lapkričio 15 d., atlikto patikrinimo metu – 101, 104-106, 116-119, 122-126 ir 130 kamerose, pažymint, kad 118 kameroje, kitaip nei visais kitais atvejais, užfiksuotas ne tik Telia, bet ir Tele2 operatoriaus ryšys.
44. Apeliantės įsitikinimu, aptarti jos surašyti protokolai laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, savaime patvirtinančiais įrangos defektų faktą (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliante, pažymi, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pasisakoma, kad rašytinis įrodymas gali būti pripažintas oficialiu (lot. prima facie) tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2006; 2020 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).
45. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodyti dokumentai – Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus Mobiliojo ryšio blokavimo įrangos veikimo patikrinimo protokolai, nekvalifikuotini kaip oficialieji rašytiniai įrodymai, nes neatitinka aukščiau aptartų sąlygų visumos, nėra pakankamai informatyvūs šios bylos įrodinėjimo dalyko požiūriu. Juose nėra nurodyta ryšio blokavimo sutrikimo priežastis, kas šiuo atveju ir yra šalių ginčo ir nagrinėjamos bylos dalyku. Dar daugiau, pati juos surašiusi institucija yra byloje vertinamos sutarties bei jos pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių šalimi, taigi toks jos pačios parengtų santykiuose su sutarties kontrahente dokumentų interpretavimas (t. y. kaip aukštesnės galios, lyginant su antrosios ginčo šalies pateiktais, įrodymų) nebūtų nei protingas, nei teisingas, nei sąžiningas (CPK 3 straipsnio 1 dalis), akivaizdžiai prieštarautų šalių procesinių teisių lygiateisiškumo principui (CPK 17 straipsnis).
46. Todėl šie protokolai vertintini kaip paprasti rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikta vienos iš sutartinių santykių šalies pozicija dėl susiklosčiusios situacijos subjektyvaus vertinimo, o dėl jų įrodomosios reikšmės spręstina visų kitų bylos įrodymų kontekste. Pagal CPK 185 straipsnio
1 ir 2 dalių nuostatas jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
47. Kaip nurodyta skundžiamame teismo sprendime, apeliantė, pranešdama apie vienašalį sutarties nutraukimą, apsiribojo vien bendro pobūdžio (pakankamai abstrakčiais) teiginiais, tvirtindama negavusi to, ko ji tikėjosi pagal sutartį, nors konkrečių įrangos (kaip pirkimo–pardavimo sutarties dalies objekto) ar paslaugų (kaip sutarties dėl paslaugų pirkimo objekto) defektų nenurodė. Aplinkybės, dėl ko įranga neveikė taip, kad visiškai blokuotų mobilųjį ryšį, buvo nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas, įgyvendinęs įrodinėjimo procesą, padarė labiau tikėtiną išvadą, kad dalyje kamerų mobiliojo ryšio operatoriaus Telia signalas nebuvo blokuojamas ne dėl įrangos defektų ar jos neatitikimo techninei specifikacijai, kaip kad tvirtina apeliantė, o dėl pasikeitusių, sutarties sudarymo metu neegzistavusių ir nuo atsakovės nepriklausiusių faktinių aplinkybių, t. y. dėl netoli objekto esančiame mobiliojo ryšio operatoriaus Telia bokšte atliktų darbų, padidinant iš bokšto išspinduliuojamo signalo galingumą. Teisėjų kolega neįžvelgia pagrindo su tokia labiau tikėtina teismo išvada nesutikti, ją patvirtina ir byloje esančių įrodymų visuma, taip pat toks faktas, kad sutarties vykdymo pirmąjį pusmetį pati apeliantė netinkamo įrangos veikimo nėra užfiksavusi.
48. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba 2018 m. kovo 23 d. rašte, be kita ko, nurodė, kad 2016 m. gegužės 31 d. buvo užregistruoti Telia operatoriaus bokšto esančio prie šios bylos ginčo objekto LTE 900 MHz tinklo bazinės stoties trys sektoriai 20°, 200° ir 290° azimutais (t. 1, b. l. 93). Ryšių reguliavimo tarnyba 2018 m. liepos 17 d. rašte taip pat nurodė ir tai, kad LTE 900 tinklo bazinės stoties paleidimas 20° azimutu galėjo turėti įtakos 4 G ryšio kokybei Kybartų pataisos namų teritorijoje (t. 1, b. l. 185). Be to, Telia Lietuva, AB 2018 m. rugpjūčio 14 d. rašte nurodė, kad, siekdamas pagerinti mobiliojo ryšio kokybę, mobiliojo ryšio operatorius gali atlikti ryšio gerinimo darbus: keisti antenos azimutą, palenkimą, keisti pačią anteną, keisti spinduliuojamą galią, dažnius (t. 1, b. l. 186-187).
49. Pirmosios instancijos teismas, šalių ginčą nagrinėdamas pirmą kartą, siekdamas nustatyti, kas galėjo lemti Telia ryšio operatoriaus signalo blokavimo sutrikimus, paskyrė teismo ekspertizę, ją pavesdamas atlikti ekspertui V. M. (t. 1, b. l. 121-123). Atsakydamas į jam užduotus 11-12 klausimus, ekspertas pažymėjo, kad įranga gali staiga neblokuoti mobiliojo ryšio ir nesant pakeitimų mobiliojo ryšio stotyje, jeigu ji sugenda arba yra sąmoningai sugadinama. Tačiau tokiu atveju nebūtų blokuojamas visų operatorių ryšys. Jei staiga nėra blokuojamas tik vieno operatoriaus ryšys, o kitų blokuojami, didelė tikimybė, kad slopinimo įranga yra nesugedusi, bet labai pasikeitusios GSM ryšio signalų priėmimo sąlygos dėl pakeitimų mobiliojo ryšio bazinėje stotyje. Įvertinęs visas ekspertizės metu nustatytas faktines aplinkybes, ekspertas padarė išvadą, kad labiausiai tikėtina, jog UAB ,,Sakura“ mobiliojo ryšio blokavimo įranga nuo 2016 m. gegužės mėn. pradėjo nepilnai blokuoti Telia Lietuva, AB mobiliojo ryšio kai kuriose Kybartų pataisos namų patalpose dėl žymiai pagerintos mobiliojo ryšio kokybės 20° azimutu (t. 1, b. l. 135-136).
50. Vadinasi, byloje esančių įrodymų visuma iš tiesų teikė pagrindą pirmosios instancijos teismui padaryti tokią labiau tikėtiną išvadą, kad ryšio blokavimo trikdžius lėmė ne atsakovės priešingas sutarčiai ar neapdairus elgesys, o nuo šalių nepriklausančios objektyvios aplinkybės, susijusios su ryšio gerinimo veiksmų atlikimu. Procesiniuose dokumentuose atsakovė pagrįstai akcentuoja kaip visuotinai žinomą ir tokią aplinkybę, kad mobiliojo ryšio techniniai parametrai keičiasi itin greitai, atitinkamai, gali kisti (ir kinta) ir ryšio blokavimo parametrai, tuo leidžia įsitikinti atsakovės į bylą pateiktų sutarties sudarymo metu blokavimo įrenginių parametrų ir tokios pačios įrangos parametrų 2016 m. palyginimas (t. 2, b. l. 95-98). Todėl nėra prielaidų sutikti su tokia apeliantės pozicija, kad jos lūkesčiai, jog 2014 m. atlikto pirkimo metu įsigyta įranga bus tinkama naudoti neapibrėžtą laiką, buvo pagrįsti. Nei sutartyje, nei jos prieduose nebuvo numatyta sąlyga, susijusi su įrangos tarnavimo laiku, išskyrus atsakovės įsipareigojimus dėl įrangos veikimo garantiniu laikotarpiu.
51. Šiame kontekste pažymėtina, kad, viena vertus, techninės specifikacijos 13 punkte aptarta galimybė, atsiradus poreikiui ateityje, papildyti įrangą naujais mobiliojo ryšio slopinimo (blokavimo) dažniais (kanalais) programiniu būdu ar įdiegiant į sistemą papildomus įrangos komponentus, iš dalies patvirtina būtent atsakovės poziciją, kad parduotos prekės (kompiuterinės įrangos) specifiškumas neleido tikėtis absoliučiai vienodų, nekintamų jos veikimo savybių eksploatavimo pradžioje ir laikui bėgant, kita vertus, ši galimybė negali būti aiškinama kaip atsakovės įsipareigojimas ją atnaujinti neapibrėžtą laiką. Iš šalių sudarytos ginčo sutarties matyti, kad atsakovė suteikė įrangai 24 mėn. garantinį laikotarpį, per kurį įsipareigojo atlikti ir realiai atliko įrangos techninės priežiūros bei remonto darbus, vykdė techninį aptarnavimą
(1.3, 1.4 punktas). Faktiškai apeliantė ginčo įranga naudojosi 4 metus.
52. Be to, pirkimo sąlygų 2 priede Mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangos pirkimo, diegimo, priežiūros ir remonto garantiniu laikotarpiu techninėje specifikacijoje vieninteliai nustatyti reikalavimai, susiję su įrangos techniniais parametrais, buvo tokie, kad įrangos komponentai, kurie bus montuojami lauke atvirame plote, atitiktų ne mažiau kaip IP-54 arba lygiavertį standartą
(4 punktas; t. 1, b. l. 16-17, 182). Pagal viešai prieinamus duomenis IP (Ingress Protection) – tai yra elektrotechnikos atsparumo reikšmių sistema, klasifikuojanti įrenginius pagal jų atsparumą kietosioms dalelėms ir vandeniui. Pirmas skaičius nurodo daikto atsparumą kietosioms dalelėms, antrasis – atsparumą vandeniui (https://gpsmeistras.lt/lt/ip-reiksmes). Apeliantė tokių įrangos trūkumų ir neatitikimo techninėje specifikacijoje nustatytiems reikalavimams neįrodinėjo. Tuo tarpu iš pačios apeliantės į bylą pateiktų Radijo ryšio trukdymo stoties aiškinamojo rašto ir sumontuotos blokavimo soties techninės specifikacijos matyti, kad ji atitiko visus aiškinamajame rašte jai nurodytus ir keliamus techninius parametrus (t. 2, b. l. 77-80).
53. Tokie apeliantės skundo argumentai, kad pati atsakovė neįvertino visų techninių faktorių, stokoja pagrįstumo vien jau todėl, kad šešis mėnesius, t. y. iki buvo sustiprintas vieno iš mobiliojo ryšio operatorių bokšto signalas, įranga veikė tinkamai.
54. Neįrodžius, kad atsakovės perduota įranga buvo su defektais ar kad ryšio blokavimo sutrikimus lėmė būtent įrangos trūkumai, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė tokiu būdu iš esmės pažeidė sutartį, o kita sutarties šalis negavo to, ko pagrįstai tikėjosi gauti.
55. Kita pažeidimų grupė, kurią įrodinėjo apeliantė, yra susijusi su atsakovės pareigos imtis priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti, netinkamu vykdymu. Ir nors apeliantė tvirtina, kad atsakovė nesiėmė priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti, tačiau vien iš šioje nutartyje jau aptartų rašytinių įrodymų, t. y. patikrinimų protokolų, akivaizdžiai matyti, kad po jų surašymo ir atsakovės informavimo ryšio sutrikimai kito patikrinimo metu jau nebuvo nustatomi arba buvo nustatomi po kurio laiko. Pažymėtina, kad atsakovė 2017 m. liepos 31 d. rašte (t. 1, b. l. 31) yra nurodžiusi, kad iškilusios problemos buvo sprendžiamos jos specialistams atvykus į objektą, tačiau remonto darbų aktai nebuvo surašomi, kadangi galiojo įrangos garantija.
56. Aplinkybę, kad atsakovė vykdė ir savo pareigas, susijusias su paslaugų teikimu, be pirmiau jau aptartų įrodymų patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, pavyzdžiui, atsakovės 2017 m. liepos 31 d. informacinis raštas „Dėl iškvietimo sistemos veikimo“ (t. 3, b. l. 6), kuriame pasisakyta apie atsakovės darbuotojų aptiktą iškvietimo sistemos veikimo kliūtį – atjungtą indikacijos pultą nuo iškvietimo sistemos, taip pat 2017 m. rugpjūčio 21 d. gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktas (t. 2, b. l. 160). Tai, kad atsakovė dėjo visas pastangas ir elgėsi kaip atidi ir rūpestinga sutarties šalis, patvirtina ir jos veiksmai savo pačios lėšomis įgijus papildomą įrangą (t. 2, b. l. 91-92), siūlant pratęsti mobiliojo ryšio blokavimo įrangos garantinės priežiūros laikotarpį dar šešiems mėnesiams, pasirašant dėl to papildomą susitarimą ir nereikalaujant už tai papildomo užmokesčio (t. 1, b. l. 44-51).
57. Kaip minėta, apeliantė savo sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį motyvuoja tik tuo pagrindu, kad ji iš sutarties negavo to, ko tikėjosi (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaip nurodyta, sutarties dalyką sudarė konkreti įranga bei paslaugos, susijusios su jos sumontavimu, darbuotojų apmokymu, įrangos priežiūra ir remontu. Ginčo, kad atsakovė perdavė įrangą, ją sumontavo, įdiegė, apmokė darbuotojus, teikė ir kitas šioje sutartyje numatytas ar nenumatytas paslaugas (šalinio gedimus, atsiradusius dėl pataisos namuose laikomų asmenų veiksmų) byloje nėra. Visgi į kitus svarbius minėtoje teisės normoje išvardintus kriterijus bei į abiejų sutarties šalių interesų pusiausvyrą, pagal kuriuos pažeidimas galėtų / negalėtų būti vertinamas kaip esminis (jie buvo aptarti šios nutarties 39 punkte), apeliantė visiškai neatsižvelgia.
58. Sprendžiant, ar sutarties pažeidimas buvo esminis, leidžiantis paneigti favor contractus principą bei sutartį nutraukti, reikšminga ir tai, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta, ar jau yra patyrusi daug išlaidų rengdamasi vykdyti ar vykdydama sutartį, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo ir pan. Visų šių aplinkybių svarba yra vienoda. Neabejotina, kad tokios paskirties daiktas, kurį įsigijo apeliantė iš atsakovės, per jo eksploatavimo laikotarpį neteko didžiosios dalies savo vertės. Sutarties, juo labiau mišrios, kuri paslaugų dalyje jau yra įvykdyta, atsisakymas yra neproporcinga priemonė, kuri atsakovės interesus pažeistų gerokai labiau, nei apeliantės, jei sutartis būtų nenutraukta. Net ir sutikdama su apeliante, kad sutarties tikslas buvo užkardyti bausmes atliekantiems asmenims galimybę nelegaliai naudotis mobiliojo ryšio aparatais, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė nebuvo įsipareigojusi atlikti ir iš pataisos namų perimti būtent patiems pataisos namams pavestas atitinkamas funkcijas.
59. Aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nesuponuoja teisėjų kolegijos išvados, kad pirmosios instancijos teismas šį ginčą išsprendė neteisingai. Atsakovė byloje įrodė, kad sutarties vykdymo pažeidimai nėra esminiai, o apeliantės teisės ir interesai tokiu būdu, kurio ji siekė, negali būti ginami, todėl sutartį vienašališkai ji nutraukė neteisėtai. Atitinkamai, apeliantės ieškinio reikalavimai dėl visko, ką ji yra sumokėjusi pagal ginčo sutartį, grąžinimo pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti. Atsakovė perdavė sutarties dalyką, suteikė sutartas paslaugas. Nei šalių elgesys iki sudarant sutartį, nei ją sudarius ir vykdant nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė prisiėmė prievolė perduoti konkretų darbo rezultatą, priešingai, būtent pataisos namų administracija turi užtikrinti, kad draudžiamos priemonės nepatektų į įstaigą ir jomis nebūtų galimybės pasinaudoti.
60. Visgi teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja būtinybė papildyti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, paliekant šį teismo sprendimą iš esmės nepakeistu (CPK 328 straipsnis). CPK 270 straipsnio
5 dalies 1 punkte numatyta, kad rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti teismo išvada ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad ieškinys atmestinas, o priešieškinis tenkintinas, neišdėstė patenkinto priešieškinio turinio. Apeliacinės instancijos teismas, ištaisydamas šią teismo rašymo klaidą, sprendimo rezoliucinę dalį papildo ir nurodo, kad Kybartų pataisos namų įvykdytas 2014 m. gruodžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 5-20/601 vienašalis nutraukimas pripažintinas neteisėtu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
61. Atsakovė UAB ,,Sakura“ prašo priteisti iš apeliantės 2 008,19 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, bei pateikia jas pagrindžiančius įrodymus. Atmetus kaip nepagrįstą apeliantės apeliacinį skundą, jai kyla pareiga atlyginti priešingos šalies patirtas dėl prasidėjusio apeliacinio proceso išlaidas.
62. Tačiau atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos
2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatytą maksimalų už atsiliepimo į apeliacinius skundą parengimą dydį – 1 766 Eur
(1 358,60 Eur x 1,3). Įvertinus šią aplinkybę, taip pat teiktų teisinių paslaugų pobūdį, darbo laiko sąnaudas, atsakovei iš apeliantės priteistinas išlaidų už teisines paslaugas dydis mažintinas iki nurodytos maksimalaus dydžio sumos, t. y. iki 1 766 Eur (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, papildant jo rezoliucinę dalį ir nurodant, kad Kybartų pataisos namų, kurio teises ir pareigas perėmė Marijampolės pataisos namai (juridinio asmens kodas 188722220), įvykdytas 2014 m. gruodžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 5-20/601, sudarytos su atsakove uždarąja akcine bendrove ,,Sakura“ (juridinio asmens kodas 132842281), vienašalis nutraukimas pripažįstamas neteisėtu.
Priteisti iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (juridinio asmens kodas 188722220), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Sakura“ (juridinio asmens kodas 132842281) 1 766 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą narinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Dalia Kačinskienė
Antanas Rudzinskas