Baudžiamoji byla Nr. 1-1957-1058/2019

                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43003-2018-4

                    Procesinio sprendimo kategorijos:

                    1.2.20.13.; 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,

sekretoriaujant Linai Sadovskai, Virginijai Miliauskienei, Indrei Venckūnienei, Augustei Juodėnaitei,

vertėjaujant Helenai Žemaitel ir Olgai Macijauskienei,

dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei,

kaltinamajam V. S., jo gynėjui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui,

nukentėjusiosios I. L. atstovams advokatui Vladislavui Latušinskiui (Vladislav Latušinskij) ir įstatyminei atstovei V. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal verslo liudijimą (iš jo žodžių),  gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalį, paskirta 35 MGL dydžio bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje ir                  243 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

V. S. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kuriame buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Jis 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 14.55 val., vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 1-o priedo 105 ženklo, įspėjančio vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, ir įpareigojančio imtis atitinkamų atsargumo priemonių, įspėjimus, numatančius, kad tai yra „Kelio ruožas prie vaikų įstaigos (mokyklos, žaidimų aikštelės ir panašiai), kur važiuojamojoje dalyje gali būti vaikų“, KET 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių <...>, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti“, ir KET 31 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų“, t. y. važiavo Vilniuje, Olandų gatve, antra eismo juosta, kryptimi nuo T. Kosciuškos gatvės pusės link Polocko gatvės, kelio atkarpa, kuri pažymėta kaip kelio ruožas prie vaikų įstaigos, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties viešojo transporto sustojimu „Polocko“, buvo neatidus ir neatsargus, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių esant blogam matomumui (stipriai lyjant lietui), kad įsitikintų, jog perėjoje nėra pėsčiojo, tęsdamas važiavimą įvažiavo į perėją, kai gretima dešine eismo juosta priekyje jo važiavęs automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją, ir pervažiavo jo atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pėsčiųjų perėja bėgusiai ir bandant sustoti perėjoje nugriuvusiai pėsčiajai I. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), koją. Eismo įvykio metu mažametei pėsčiajai I. L. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Be to, V. S., žinodamas, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio                     2 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus vairuoti visų rūšių transporto priemones, 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 14.55 val., Vilniuje, Olandų gatvėje, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismo posėdyje kaltinamasis V. S. sutiko, kad nesilaikė baudžiamojo poveikio priemonės ir rugsėjo 5 d. vairavo automobilį. Dėl to gailisi ir supranta, kad blogai padarė. Parodė, kad jo vairuotas automobilis priklausė (duomenys neskelbtini), bet tėvas jau buvo pasirašęs preliminarią mašinos įsigijimo sutartį. Jis norėjo mašiną nuvaryti namo ir paėmė. Važiavo be teisių. Teisė vairuoti atimta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nurodė, kad yra du kartus baustas administracine tvarka, tačiau 2017 m. sausio 17 d. jis draudžiamoje vietoje nestovėjo, tada mašiną vairavo jo brolis. Kadangi mašina priklausė jam (V. S.), baudą skyrė jam. Baudą sumokėjo brolis. 2018 m. spalio 21 d. vairavo bendradarbio mašiną, nes neatvažiavo tėvas jo pasiimti iš statybvietės. Transporto priemonę vairavo tik šituos tris kartus, kurie užfiksuoti pažeidimais. Į darbą jį visada veža tėvas arba kažkas iš darbuotojų. Dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį parodė, kad važiavo pakankamai lėtai, lygiagrečiai su „Volkswagen Jetta“, antra eismo juosta. Stipriai lijo. Prie paskutinio šviesoforo „Volkswagen Jetta“, važiuojanti pirma eismo juosta, išlindo į priekį, paskui pristabdė. Prie perėjos jis pažiūrėjo iš kairės, iš dešinės, ar nėra žmonių. Iš kairės du vaikinai ėjo. Jie atsistojo iki perėjos gal pusantro metro. Daugiau žmonių nematė. Matė kelio ženklus „Atsargiai vaikai“, „Perėja“, bet perėjoje iš dešinės pusės žmonių nebuvo. Jis nuo „Volkswagen Jetta“ buvo šiek tiek atsilikęs, maždaug per mašinos ilgį, važiavo lygiagrečiai, apie du metrai buvo tarp automobilių lygiagrečiai. Tas automobilis buvo jam iš dešinės, todėl ribojo vaizdą iš dešinės. Jis nematė pėsčiųjų iš dešinės. „Volkswagen Jetta“ nestabdė. Su „Volkswagen Jetta“ prie perėjos važiavo labai lėtai, pristabdė, nes prie perėjos buvo ženklai. Žmonių nebuvo, nukentėjusiąją pamatė kai ji buvo po jo automobilio priekiniu ratu. Viskas įvyko labai greitai. Kai mergaitė įlėkė, buvo sekundžių reikalas. Jis patyrė šoką, nematė, ką darė „Volkswagen Jetta“, kai jis įvažiavo į pėsčiųjų perėją. Greičiausiai ta mašina stovėjo. Oro sąlygos buvo labai blogos. Jis važiavo 15 - 20 km/h greičiu. Prieš perėją dar sulėtino greitį. Pradėjo stabdyti nuo ženklo „Vaikai“, maždaug 30-20 metrų prieš pėsčiųjų perėją. Automobilyje buvo vienas. Priekyje jo važiuojantį „Volkswagen Jetta“ matė visą laiką, važiavo šalia. Jo automobilio priekis buvo šalia „Volkswagen Jetta“ bagažinės. Negali pasakyti, kiek likus iki perėjos žiūrėjo, ar nėra pėsčiųjų. Nukentėjusiąją pamatė, kai jau buvo po ratu, pastebėjo jos šešėlį. Iš dešinės pusės ji atsitrenkė. Jis priekiniu ratu iš dešinės pusės pervažiavo pėsčiajai koją. Pėsčiosios nepamatė, nes iš dešinės jam užstojo „Volkswagen Jetta“. Po to viskas įvyko labai greitai, mergaitė iššoko, sekundžių reikalas. Mano, kad ir pėsčioji buvo kalta dėl eismo įvykio, nebūtų jos kliudęs, jei ji nebūtų bėgusi. Patvirtino, kad pirma eismo juosta važiavęs automobilis pristabdė, tačiau negalėjo atsakyti, ar matė to automobilio stabdymo momentą. Jis taip pat buvo pristabdęs mašiną prieš perėją, bet per langą matė, kad nieko nėra pėsčiųjų perėjoje, todėl atleido stabdį. „Volkswagen Jetta“ buvo kliūtis iš dešinės matyti vaizdą. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, jog neprisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas. 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 14.55 val., vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis   Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Olandų gatve, antra eismo juosta, kryptimi nuo T. Kosciuškos g. link                        S. Batoro g. Oro sąlygos buvo labai blogos, lijo stiprus lietus, todėl važiavo gana lėtai, apie                           20-40 km/val. greičiu. Pirma eismo juosta, ta pačia kryptimi kaip ir jis, važiavo kitas lengvasis automobilis. Jie važiavo beveik lygiagrečiai, tik to automobilio priekinė dalis buvo šiek tiek priekyje. T. y. jie važiavo taip, kad pirma eismo juosta važiavusio lengvojo automobilio „STOP“ žibintų jis negalėjo matyti. Jiems privažiuojant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai jie buvo prie pat perėjos žymėjimo, staiga pamatė pirmoje eismo juostoje perėjoje pėsčiąją. Pamatė jos galvą iš už pirma eismo juosta važiavusio automobilio variklio dangčio. Tik pamatęs pėsčiąją, pradėjo stabdyti. Sukti vairo į kairę negalėjo, nes matė, kad skiriamosios juostos šaligatviu jam iš kairės ateina du pėstieji, apsirengę kostiumais. Kadangi kelias buvo šlapias, todėl jam stabdant automobilį, jis ir toliau čiuožė į priekį. Spėjo pastebėti, kad perėja bėgusi pėsčioji pradėjo slysti kojomis į jo automobilį, pastebėjo, kaip viena iš jos kojų nuslysta po jo automobilio priekiniu dešiniuoju ratu ir kitą momentą jis pajuto, kaip tą koją pervažiuoja. Jo automobiliui pilnai sustojus, išlipo iš jo. Buvo šoke. Nuskubėjo prie pėsčiosios, kuri gulėjo pėsčiųjų perėjos ribose, maždaug tarp pirmos ir antros eismo juostų. Pėsčioji buvo sąmoninga. Prie jos buvo moteris, kuri, kaip jis suprato, vairavo pirma eismo juosta važiavusį automobilį. Ji rėkė ant jo, kad jis važiavo dideliu greičiu. Prie pėsčiosios taip pat buvo kitų mergaičių, šios draugių. Kažkas iš įvykio vietoje buvusių žmonių iškvietė policiją ir medikus į įvykio vietą. Kai pirma eismo juosta važiavusio automobilio vairuotoja nusiramino, ji paskambino nukentėjusios mergaitės tėvams ir pranešė apie eismo įvykį. Atvykę į įvykio vietą medikai mergaitę apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę. Jis liko įvykio vietoje. Jis žino, kad 2016 m. spalio 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą              3 m. vairuoti kelių transporto priemones, tačiau kaltės dėl jam inkriminuotos veikos pagal                       BK 243 straipsnį nepripažįsta, nes mano, kad už tai turi būti taikoma jam administracinė atsakomybė. Kitoje dalyje kaltės taip pat nepripažįsta, mano, kad eismo įvykis kilo dėl pačios pėsčiosios veiksmų, kuri, kirsdama važiuojamąją dalį, bėgo pėsčiųjų perėja, iš pirmos eismo juostos įbėgdama į antrą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kad antra eismo juosta nevažiuoja automobiliai, bandydama sustoti griuvo, dėl ko jos koja atsirado po jo automobilio priekiniu ratu (t. 1, b. l. 84, 86).

Teismo posėdyje nukentėjusiosios įstatyminė atstovė, liudytoja V. P. parodė, kad jos įvykio metu Vilniuje nebuvo. Būnat kaime, jai paskambino moteris ir pasakė, kad dukrą partrenkė mašina, dar pasakė, kad ji yra liudytoja, šalia važiavo, stabdė, sustojo. Dukra tuo metu buvo su klasiokėm. Ji buvo sąmoninga. Vėliau I. L. jai papasakojo, kad su draugėmis eidama per pėsčiųjų perėją pamatė autobusą ir paskubėjo, o draugės atsiliko. Gal dėl nuojautos, gal dėl periferinio pamatymo kažką judant bandė stabdyti ir dėl stipraus lietaus paslydusi nugriuvo. Per perėją pradėjo eiti su draugėmis. Kadangi sustojo praleisti automobilis, manė, kad eiti saugu. Po įvykio dukra gulėjo ligoninėje, 10 dieną ją operavo, vėliau buvo reabilitacija, patyrė gydymo išlaidų, buvo sugadinti džinsai, avalynė. Iki gruodžio 14 d. turėjo mokytis namuose, nes ji negalėjo vaikščioti, galėjo gulėti tik pakėlus koją, todėl (duomenys neskelbtini) klasėje buvo didelis atsilikimas. Stojo į (duomenys neskelbtini) gimnaziją, neužteko to vidurkio įstoti. Mano, kad galėjo pavykti, jei būtų geresni rezultatai. Į šalia namų esančią (duomenys neskelbtini) nuo spalio vidurio ji eidavo su ramentais, tekdavo lydėti. Jai buvo sunku namuose vienai būti, be draugų, bendravimo. Tik kelis kartus aplankė draugai, nes jiems buvo nepatogu atvažiuoti. Nėjo į mokyklą iki gegužės 14 d. Koja paskaudėdavo, ištindavo, bet ji labai nesiskundė. Jaučia skausmą ir dabar, buvo masažuose, liepos mėnesį reabilitacijoje - elektromagnetinio 5 užsiėmimai buvo, fizioterapija pora savaičių truko. Masažuotojas sakė, kad pasekmės tikrai bus, čia skeveldrinis lūžis, buvo metaliniai strypai. 2019 m. gegužės 7 d. koja buvo operuota antrą kartą. Beveik savaitę laiko turėjo būti ligoninėje. Civilinį ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 31, 32).

Teismo posėdyje liudytoja D. B. parodė, kad tai buvo prieš metus, dabar ne taip gerai prisimena įvykį, bet policijoje buvo nurodžiusi 100 procentų teisingą informaciją. Jai reikėjo į Užupį. Prie pėsčiųjų perėjos pamatė dvi mergaites žiūrinčias, ar gali eiti per pėsčiųjų perėją. Ji sustojo, jos pradėjo eiti ir pamatė, kad lyg tai mėlyna mašina vieną jų tiesiog nubloškė. Išlipusi pamatė vieną mergaitę nugriuvusią. Iškvietė greitąją, policiją. To vairuotojo nebuvo, jis atsirado, kai atvažiavo greitoji, policija. Toje gatvėje greitis nėra didelis, yra greičio matuoklis. Be to, buvo rugsėjis, todėl jos dėmesingumas buvo padidintas. Negalėjo pasakyti, kokiu atstumu pamatė pėsčiąsias, bet mergaitės buvo tikrai matomos, jos norėjo eiti, stovėjo, laukė, kad kažkas sustotų. Jos automobilis visiškai sustojo, kai mergaitės įžengė į važiuojamąją dalį. Ji dar linktelėjo joms. Važiuodama link pėsčiųjų perėjos nebuvo atkreipusi dėmesio į kitus automobilius. Greitis buvo tikrai nedidelis greitis, stabdė natūraliai, stabdymas nebuvo staigus. Iki to laiko, kai pamatė prie perėjos mergaites, važiavo normaliu greičiu, apie 40 - 50 km/h, nestabdė. Jos stabdymas buvo susijęs tik su pamatytomis pėsčiosiomis. Kai mergaitės įžengė į pėsčiųjų perėją, ji jau buvo sustojusi. Mano, kad sustojo, kai mergaitės buvo dar neįžengusios į perėją. Ikiteisminio tyrimo metu D. B. parodė, jog 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 14.50 val., vairuodama automobilį Volkswagen Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, važiavo Olandų gatve, kryptimi nuo Antakalnio gatvės pusės link S. Batoro gatvės. Važiavo pirma eismo juosta. Stipriai lijo lietus, važiuojamoji dalis buvo šlapia. Privažiuodama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos netoli nuo degalinės „Viada“, pastebėjo, kad prie perėjos, jos atžvilgiu iš dešinės, stovi trys merginos. Ji pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį, norėdama praleisti šias, ir sustojo prie perėjos. Jai sustojus, merginos įžengė į kelio važiuojamąją dalį ir pradėjo eiti link kitos gatvės pusės. Jai atrodo, kad dvi iš trijų merginų pastebėjo, kad antra eismo juosta važiavęs automobilis nemažina greičio artėdamas prie perėjos, todėl šios sustojo, o viena mergina tiesiog nematė to automobilio ir ėjo į priekį. Kitą momentą pamatė, kaip jai iš kairės, antra eismo juosta, nesustodamas prie perėjos, pravažiuoja tamsios spalvos automobilis ir mergina, ėjusi per perėją pirma, krenta ant kelio. Tamsus automobilis nuvažiavo tiesiai ir sustojo tik įvažiavęs į degalinę „Viada“. Visa tai matydama, ji įjungė avarines šviesas ir išlipo iš automobilio, pribėgo prie mergaitės. Ši buvo šoke ir tik po kurio laiko pradėjo skųstis kojos skausmais. Ji paskambino Nr. 112 ir Bendrojo pagalbos centro operatoriui pranešė apie įvykį, nurodė mergaitę partrenkusio automobilio valstybinius numerius (t. 1, b. l. 41).

Teismo posėdyje liudytojas E. S. parodė, kad jis važiavo savo mašina Olandų g. antra eismo juosta. Lijo lietus. Važiavo nedideliu greičiu – 50-40 km/val. Pamatė prie pėsčiųjų perėjos besibūriuojančius žmones. Iš būrio išbėgo mergaitė ir pakliuvo po automobilio ratais. Kiti bevažiuojantys automobiliai sustojo. Jis sustojo taip pat. Suteikė mergaitei pirmąją pagalbą. Kai pamatė mergaites, jos nebuvo įžengusios į perėją, dar tik stovėjo prie jos. Ikiteisminio tyrimo metu E. S. parodė, jog 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 14.55 val., jis važiavo automobiliu „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Olandų g. antroje eismo juostoje, kryptimi link S. Batoro g. Pravažiavus Olandų – Filaretų gatvių šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir lėtai, maždaug 40 km/val. greičiu, neprivažiavus nuvažiavimo link degalinės „Viada“, ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja, pamatė, kad priešais jį, antroje eismo juostoje, važiuojantis automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai stabdo, taip pat pastebėjo, kad pirmoje juostoje prie pėsčiųjų perėjos staigiai sustojo kitas automobilis (koks tiksliai tai buvo automobilis, šiuo metu nepamena) ir pamatė, kaip prieš jį iš dešinės pusės į kairę labai greitai į pėsčiųjų perėją išbėgo vaikas, tas automobilis spėjo vaiką praleist, o priešais jį važiuojantis automobilis „Volkswagen Passat“ nespėjo ir mergaitė bėgdama atsitrenkė į automobilį „Volkswagen Passat“, po ko mergaitė paslydo ir to pasėkoje automobilis jai pervažiavo per koją, po smūgio automobilis kiek pavažiavęs sustojo ir to automobilio vairuotojas iš karto atbėgo. Jis taip sustojo ir išlipęs suteikė pagalbą nukentėjusiai mergaitei. Apie visą matytą įvykį pranešė atvykusiems policijos pareigūnams. Vaizdo įrašas yra darytas jo vaizdo registratoriaus. Privažiuojant perėją jo ir priešais važiuojančio automobilio greitis buvo labai mažas, nes dėl oro sąlygų visi vos riedėjo nuo kalno (t. 1, b. l. 43-44).

Teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio                       1 dalies 1 punkto pagrindu buvo perskaityti nukentėjusiosios I. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kur I. L. parodė, jog ėjo su drauge, pamatė autobusą, pradėjo skubėti, prie perėjos palaukė, kol sustos pirma eismo juosta važiavęs automobilis, staiga pradėjo stabdyti, koja pakliuvo į ratą. Prie jos priėjo žmonės, moteris iš prieš tai sustojusio prie perėjos automobilio. Visa tai įvyko 2018 m. rugsėjo 5 d., po pamokų, tikslaus laiko nepamena, kažkur                  14-15 val. Viskas įvyko prie „Polocko“ stotelės. Ji ėjo į stotelę, kur autobusas važiuoja link centro. Šiaip ėjo su klasiokėmis, jos sustojo pabendrauti, toliau ji ėjo su drauge P. N.. Tos kitos klasiokės – A. ir D.. Prieš įžengdama į važiuojamą dalį, ji palaukė, kol sustos pirmas automobilis iš pirmos juostos, ir tada drąsiai ėjo. Ėjo, kai mašina jau stovėjo. Ji perėjoje išsiveržė, pradėjo bėgti, pamatė automobilį, pradėjo stabdyti, buvo slidu, turbūt slydo, kojos išsikišo į antrą eismo juostą, krito ant nugaros. Kai parkrito, sulenkė kojas, pamatė, kad ją partrenkęs automobilis įjungia posūkį į degalinę. Perėjoje automobilis atvažiavo greitai. Nežino, ar automobilio vairuotojas ją matė. Nemano, kad automobilis stabdė. Jis ją partrenkė ir nuvažiavo gal 50 metrų ir po to pasuko link degalinės. Perėjoje ji pradėjo stabdyti dėl antra juosta važiuojančio automobilio. Pirma eismo juosta yra ta, kuri yra arčiau šaligatvio, o antra eismo juosta eina po pirmos eismo juostos. Jai pervažiavo kairę koją. Buvo skeveldrinis lūžis. Buvo jau viena operacija, į kaulą dėjo strypus, maždaug po pusės metų strypus išiminės. Šiuo metu laikosi gerai, neskauda nieko (t. 1, b. l. 26-28, 33).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų, automobilio registracijos liudijimo matyti, kad automobilio „VW Passa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas nuo 2018 m. liepos 17 d. yra UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 16, 17).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti Olandų g., Vilniuje, ir nurodyta: kelio dangos būklė, tipas – šlapias asfaltas; važiuojamosios kelio dalies plotis – 7,6 m.; kelio ženklai galiojimo zonoje – Nr. 533 Nr. 534, Nr. 548; automobilis iš įvykio vietos patrauktas (t. 1, b. l. 7-11, 20).

Iš papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, kad buvo apžiūrėta Olandų gatvės atkarpa nuo saugumo salelės pradžios iki nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties sustojimu „Polocko“, žiūrint kryptimi link Polocko g., Vilniuje. Matavimo juosta pamatuotas ir nustatytas atstumas nuo saugumo salelės pradžios iki kelio ženklo Nr. 105 („Vaikai“) – 81,50 m. Atstumas nuo kelio ženklo Nr. 105 iki nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties „Polocko“ sustojimu žymėjimo yra 67,00 m. Taip pat nustatyta, kad apžiūrimoje kelio atkarpoje yra kelio vingis į dešinę (t. 1,                      b. l. 12-14).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyta, kad automobilis nesugadintas, eismo įvykio žymių ant automobilio nėra (t. 1, b. l. 15).

Vyriausiosios patrulės G. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. apie 15 val. gavo pranešimą, kad Olandų g. automobilis patrenkė nepilnametę mergaitę. Įvykio vietoje pasitiko „VW Passat“ vairuotojas V. S., kuris paaiškino, kad nespėjo sustabdyti automobilio, kadangi mergaitė į pėsčiųjų perėją išbėgo netikėtai. Iškart ją pastebėjęs pradėjo stabdyti, tačiau suveikė ABS stabdžių sistema ir automobilis skydo toliau. Taipogi vairuotojas paaiškino, kad jam yra atimta teisė vairuoti. Vairuotojas buvo blaivas. Nukentėjusioji I. L., gim. (duomenys neskelbtini). Mergaitę GMP 0827 dėl kojos traumos išvežė į Santariškių ligoninę. Liudytojas, važiavęs iš paskos automobiliu „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra E. S.. Liudininkas turėjo registratorių automobilyje. Iš jo paimtas vaizdo įrašas ir įkeltas į KPV budėtojo kompiuterį. Dar viena liudininkė – D. B., ji važiavo gretimoje juostoje automobiliu „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus į įvykio vietą, automobilis, partrenkęs mergaitę, stovėjo toliau, buvo patrauktas iš eismo įvykio vietos (t. 1, b. l. 6).

Iš E. S. pateikto vaizdo registratoriumi daryto eismo įvykio vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad įrašas padarytas prie liudytojo automobilio priekinio stiklo įmontuotu registratoriumi. Vaizdo įraše matyti, kad apatiniame kairiajame kampe rodoma data ir laikas (2017/09/01 14:31:43 – įrašo pradžios laikas) neatitinka tikrųjų datos ir laiko. Pagal registratoriuje nustatytą laiką įrašas prasideda 14:31:43. Ekrane matyti, kad liudytojo automobilis važiuoja Šeimyniškių gatve link žiedinės Šeimyniškių – Žirmūnų g. sankryžos, kurioje suka į dešinę ir važiuoja link žiedinės Antakalnio – Kosciuškos g. sankryžos, sankryžoje nusuka į Olandų gatvę ir važiuoja tiesiai link S. Batoro gatvės. 14:36:21 E. S. vairuojamas automobilis įvažiuoja į Olandų gatvę ir važiuoja antra eismo juosta. Lyja lietus, liudytojo automobilio priekiniai valytuvai įjungti, kas kelias sekundes pravalo priekinį stiklą. Matosi, kad važiuojamoji dalis šlapia. Priekyje liudytojo važiuoja šviesios spalvos automobilis. 14:37:31 šviesios spalvos automobilis persirikiuoja į pirmą eismo juostą ir, privažiuodamas prie reguliuojamos Olandų – Filaretų g. sankryžos, liudytojo E. S. vairuojamas automobilis pasiveja priekyje jo ta pačia eismo juosta važiuojantį tamsios spalvos automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 14:37:55 liudytojo                 E. S. vairuojamas automobilis sustoja prie Olandų – Filaretų g. sankryžos, kadangi jam dega raudonas šviesoforo signalas. Priekyje jo stovi tamsios spalvos automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o priekyje šio dar vienas lengvasis automobilis, šviesios spalvos. 14:38:43 užsidega žalias šviesoforo signalas ir E. S. automobilis bei priekyje jo stovėję automobiliai pajuda iš vietos ir važiuoja link S. Batoro gatvės. Visą laiką lyja lietus. 14:39:08 automobilis „Volkswagen Passat“ ir E. S. automobilis, važiuodami vienas paskui kitą, privažiuoja kelio ženklą Nr. 105 („Vaikai“) geltoname fone ir pravažiuoja jį. 14:39:13 ekrane matyti, kaip ta pačia kryptimi pirma eismo juosta priekyje „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavęs šviesios spalvos automobilis pradėjo stabdyti: užsidegė jo „STOP“ žibintai. Stabdyti minėtas automobilis pradeda maždaug ties kelio ženklais Nr. 533 ir 534 („Pėsčiųjų perėja“) geltoname fone. 14:39:14 užsidega ir automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „STOP“ žibintai. Matosi, kaip tuo pat metu prie nereguliuojamos perėjos iš dešinės prieina 2 (du) pėstieji. 14:39:19 įžengę į kelio važiuojamąją dalį, pėstieji pradeda bėgti link kitos gatvės pusės vienas paskui kitą. Prabėgus pro pirmoje eismo juostoje prie perėjos sustojusį šviesios spalvos automobilį, pirmu bėgęs pėsčiasis įbėga į antrą eismo juostą ir, pamatęs atvažiuojantį į jį tamsų automobilį „Volkswagen Passat“, bando sustoti, griūdamas slysta į priekį. Ekrane matyti, kad griūnančio pėsčiojo koja kontaktuoja su automobiliu. Pėsčiasis griūna ant kelio ir atsisėda ant sėdmenų, po ko greitai pritraukia kojas prie savęs. Automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavažiuoja į priekį ir sustoja įvažiavime į degalinę „Viada“. 14:39:25 E. S. automobilis sustoja prie perėjos. Pėsčiasis pusiau guli, pusiau sėdi kelio važiuojamojoje dalyje, priekyje liudytojo automobilio, šio važiavimo juostoje, pėsčiųjų perėjos ribose, ties juostų skiriamąja linija. Prie pėsčiojo pribėga merginos, iš savo automobilio išeina liudytojas                                   E. S. ir irgi prieina prie pėsčiojo. Matyti, kaip nuo automobilio „Volkswagen Passat“, stovinčio įvažiavime į degalinę „Viada“, atbėga jo vairuotojas. Viena iš merginų uždengia pėsčiąjį savo striuke. Prie pėsčiojo renkasi daugiau žmonių. 14:39:58 įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 45).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M.-Č. specialisto išvadoje nurodyta, kad susipažinus su pateiktais I. L. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, I. L. nustatyti odos nubrozdinimai kairėje čiurnoje, išoriniame paviršiuje, kairio blauzdikaulio apatinės dalies skeveldrinis lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 36).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2424 (18) (t. 1, b. l. 117-122) konstatuota, jog: 1. automobilis „Volkswagen Passat“ iki pėsčiosios I. L. partrenkimo judėjo Olandų g. antra eismo juosta, kryptimi link S. Batoro g.; 2. apskaičiuoti, koks buvo automobilio „Volkswagen Passat“ greitis iki susidūrimo, negalima; 3. pėsčioji I. L. iki partrenkimo vietos bėgo skersai Olandų g., kryptimi iš dešinės į kairę, žiūrint kryptimi link S. Batoro g.; 4. iš vaizdo įrašo matyti, kad pėsčioji I. L. Olandų g. iki partrenkimo vietos bėgo. Tačiau, apskaičiuoti, kokiu greičiu bėgo, iš tirti pateiktos medžiagos negalima; 5. pėsčioji I. L. buvo kliudyta nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ribose ar šalia jų, automobiliui „Volkswagen Passat“ judant antra eismo juosta, kryptimi link S. Batoro g.; 6. šio eismo įvykio eigos elementai buvo tokie: prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prie kurios dešinėje pusėje stovėjo pėstieji, pirma eismo juosta artėjo automobilis „Volkswagen Jetta“, o antra eismo juosta ta pačia kryptimi iš paskos automobiliui „Volkswagen Jetta“ artėjo automobilis „Volkswagen Passat“; automobilio „Volkswagen Jetta“ vairuotoja iš anksto pradėjo mažinti greitį, o automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojas - apie 1,5 s vėliau; automobilio „Volkswagen Jetta“ vairuotoja sustojo prieš pėsčiųjų perėją ir praleido iš dešinės į kelio važiuojamąją dalį įbėgusias pėsčiąsias, o automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojas nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir kliudė pėsčiąją; 7. buvusioje kelio eismo situacijoje, jeigu automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojas V. S., artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuomet dešinėje kelio pusėje ant šaligatvio stovėjo pėstieji, iš anksto būtų mažinęs greitį, kaip tai padarė automobilio „Volkswagen Jetta“ vairuotoja, ir sustojęs prieš pėsčiųjų perėją, kad praleisti pėsčiuosius, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio; 8. automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojas V. S., artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuomet dešinėje kelio pusėje ant šaligatvio stovėjo pėstieji, iš anksto turėjo mažinti greitį, kaip tai padarė automobilio „Volkswagen Jetta“ vairuotoja, ir sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleisti pėsčiuosius. Pėsčioji I. L., prieš įžengdama į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, turėjo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikinti, kad tai saugu, o, įžengusi į pėsčiųjų perėją, kelio važiuojamąją dalį turėjo kirsti, eidama; 9. buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojo veiksmai, – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prie kurios dešinėje pusėje ant šaligatvio stovėjo pėstieji, kuomet priekyje važiavusio automobilio „Volkswagen Jetta“ vairuotoja pradėjo mažinti greitį, iškart taip pat nemažino automobilio greičio, todėl, pilnai nesustojęs prieš pėsčiųjų perėją, kaip tai padarė automobilio „Volkswagen Jetta“ vairuotoja, kad praleisti pėsčiuosius, kliudė pėsčiąją I. L., techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiosios I. L. veiksmai – bėgdama per pėsčiųjų perėją, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį antra eismo juosta važiavusiam automobiliui „Volkswagen Passat“, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu; 10. automobiliui „Volkswagen Jetta“, artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pirma eismo juosta, užsidegus „STOP“ žibintams, automobilis „Volkswagen Passat“ judėjo antra eismo juosta iš paskos, nutolus nuo automobilio „Volkswagen Jetta“ užpakalinės dalies.

Teismo posėdyje ekspertas V. V. parodė, kad tyrimas buvo atliktas su tokia medžiaga, kuri buvo pateikta. Medžiaga buvo pateikta iš 84 lapų, taip pat pridėta skaitmeninė medžiaga iš vaizdo įrašų. Iš šios pateiktos medžiagos ir buvo atlikta specialisto išvada. Duomenys, kuriais pasiremta, yra specialisto išvados tiriamojoje dalyje, motyvai surašyti. Pagrindinė medžiaga, tai pateiktas vaizdo įrašas. Čia nebuvo ta vieta, kur reikėjo būtinai kadruoti, kur buvo dešimtosios, šimtosios sekundės svarbu. Situacija buvo tokia, kad abu automobiliai artėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos – vienas pirma eismo juosta, kitas antra eismo juosta. Pirma eismo juosta automobilis važiavo priekyje, antra eismo juosta – atsilikęs. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pirma eismo juosta važiuojančiam automobiliui užsidega „Stop“ žibintai. Paskui važiuojantis automobilis turi reaguoti į stabdantį automobilį, kuris artėja prie pėsčiųjų perėjos. Pėsčiųjų perėja yra vieta, kur realu, kad būna visokios kliūtys, kad pėstieji išeina į gatvę. Artėjant pirma eismo juosta automobiliui, užsidegus „Stop“ žibintams, antra važiuojančiam automobiliui buvo pirmieji signalai, kad situacija neaiški artėjant prie pėsčiųjų perėjos. Iš vaizdo įrašo, foto nuotraukose, buvo akivaizdžiai matyti, kad automobilis „Passat“ važiuoja atsilikęs nuo pirmoje eismo juosta važiuojančio automobilio. „Passat“ vairuotojas turėjo objektyvią galimybę pamatyti užsidegančius „Jettos“ „Stop“ žibintus. Pirma eismo juosta važiavęs automobilis sugebėjo sustoti, taip elgdamasis „Passat“ vairuotojas būtų sustojęs taip pat. Sunku pasakyti, ar važiuodamas tokioje padėtyje, kai „Jetta“ pradėjo stabdyti, „Passat“ turėjo galimybę pastebėti ties pėsčiųjų perėja esančius žmones, bet šiuo konkrečiu atveju „Passat“ vairuotojas turėjo reaguoti į kito automobilio stabdymą. Kadangi automobiliai nebuvo užfiksuoti, ypač „Passat“, nes po eismo įvykio jis nuvažiavo ir pastatė kitur automobilį, tai vien iš filmuotos medžiagos nustatyti, kokį atstumą įveikė pėsčioji, kada konkrečiai ji įėjo į pėsčiųjų perėją, nebuvo galima. Koks laiko tarpas reikalingas visiškai sustoti nuo kliūties pastebėjimo iki visiško sustojimo važiuojant 20-40-50 km/h greičiu, negalėjo pasakyti, nes tam reikalingas išsamesnis tyrimas Į klausimą, ar pasikeistų išvada, jei būtų skaičiuojamas reakcijos laikas nuo pėsčiosios įžengimo į važiuojamąją dalį, atsakė, kad klausimas dėl vairuotojo techninės galimybės išvengti susidūrimo jau atsakytas išvadoje. Išvadoje atsakyta neskaičiuojant laikų, nei kiek laiko judėjo ar kokį atstumą įveikė, nes šiuo atveju situacija buvo kitokia. Abiem automobiliams artėjant prie pėsčiųjų perėjos, jeigu vienas mažina greitį, tai ir kitas privalo mažinti. Jeigu nebūtų pėsčiųjų perėjos, tada ekspertas būtų nagrinėjęs laikus, atstumus, tam, kad būtų nustatyta, ar turėjo techninę galimybę. Šiuo atveju, net jei būtų papildomai paskaičiuoti įžengimo laikai, atstumai, išvada nepasikeistų, nes pradiniai duomenys kitokie. Tokiais skaičiavimais nebūtų remiamasi.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

Dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į KET nustatytus reikalavimus eismo dalyviams. Pagal KET 30 punktą Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. KET 31 punkte nustatyta, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

Kaltinamasis V. S. nors ir pripažino, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo eismo įvykyje, tačiau savo kaltę dėl eismo įvykio neigė ir tvirtino, kad pagrindinė sąlyga jam kilti buvo pačios nukentėjusiosios netinkamas elgesys, t. y. staigus išbėgimas į važiuojamąją dalį. Teismas su tokia kaltinamojo pozicija nesutinka, ji prieštarauja specialisto išvadai, vaizdo įrašui, liudytojų parodymams ir kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. 15-16 val. Vilniuje, Olandų g., santykinė oro drėgmė buvo 81-87 proc. Kad eismo įvykio metu stipriai lijo lietus akivaizdžiai matyti ir iš vaizdo įrašo, tačiau įvykis buvo dienos metu, todėl matomumas vis dėl to nebuvo ypatingai prastas. Kaltinamasis teisme patvirtino, jog važiuodamas Olandų g. matė tiek kelio ženklą „Vaikai“, įspėjantį, jog važiuojamojoje dalyje gali būti vaikų, tiek ir pėsčiųjų perėjos ženklą, tačiau neigė dešiniajame kelkraštyje ties pėsčiųjų perėja matęs pėsčiuosius. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jo dešinės pusės matomumą ribojo pirmąją eismo juosta priekyje jo važiuojantis automobilis „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vadinasi tokioje situacijoje, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, jis privalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių – sulėtinti važiavimo greitį iki vaizdą užstojančio „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) greičio (KET 30, 31 punktai) arba tiek, kad turėtų galimybę pastarajam pravažiavus apžvelgti dešinį kelkraštį ties pėsčiųjų perėja. Pasirinkęs nurodytą elgesio variantą, kaltinamasis būtų turėjęs galimybę išvengti susidūrimo, kadangi pirmuoju atveju būtų spėjęs sustabdyti transporto priemonę iki I. L. įžengiant į važiuojamąją dalį, kaip tai pavyko padaryti pagal susiklosčiusią situaciją net gi rizikingesne, pirmąja eismo juosta, važiuojančiam automobiliui, arba iš anksto pamatyti, per gatvę ketinančią eiti pėsčiąją ir savarankiškai pasirinkti važiavimo greitį iki perėjos, eliminuodamas susidūrimo galimybę.

Nors V. S. tvirtino, kad jis ėmėsi atsargumo priemonių ir artėdamas prie pėsčiųjų perėjos – pristabdė vairuojamą automobilį, tačiau akivaizdu, kad savarankiškas greičio pasirinkimas, nematant dešinio kelkraščio ir nesiorientuojant į perėją užstojančio automobilio greitį, nebuvo pakankama priemonė eismo įvykiui išvengti. Juo labiau, kad vaizdo įrašas bei liudytojų parodymai įrodo, kad būdamas dėmesingesnis ir rūpestingesnis V. S. turėjo tokią galimybę. Teisme apklausti liudytojai – E. S., D. B., kaip ir kaltinamasis V. S. parodė, kad dėl buvusių oro sąlygų automobilių judėjimo greitis Olandų g. nebuvo didelis. „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja D. B. teisme parodė, kad artėdama prie pėsčiųjų perėjos matė ties jos pradžia dešiniajame kelkraštyje stovinčias pėsčiąsias, iš čia darytina išvada, kad gretimais važiuojančiam V. S. oro sąlygos nebūtų sukliudžiusios pastebėti nukentėjusiąją. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atstumas nuo kelio ženklo „Vaikai“ iki pėsčių jų perėjos buvo 67 m., teismo vertinimu tokia kelia atkarpa yra daugiau nei pakankama suvokti rizikingą kelio ruožą ir imtis papildomų atsargumo priemonių. D. B. parodė, kad jos automobilio stabdymas prieš pėsčiųjų perėją buvo susijęs būtent su kelkraštyje pamatytomis pėsčiosiomis. Iš vaizdo įrašo bei specialisto išvados matyti, kad „VW Jetta“, valstybinis                                       Nr. (duomenys neskelbtini) artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos gana anksti pradėjo mažinti greitį, o antra juosta važiuojantis V. S. vairuojamas automobilis nuo pirmąja juosta važiuojančio „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakankamai atsilikęs, todėl kaltinamasis turėjo galimybę pastebėti pastarojo užsidegusius „Stop“ žibintus priešais pėsčiųjų perėją. Kita vertus, net ir neatkreipęs dėmesio į žibintus, V. S. negalėjo nepastebėti vaizdo įraše akivaizdžiai matomo greitai mažėjančio atstumo tarp pirma eismo juosta važiuojančio „VW Jetta“, valstybinis                           Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vairuojamos transporto priemonės, bei tokiu būdu suvokti šio automobilio lėtėjimą ir savalaikiai bei pakankamai automobilį sustabdyti. Vaizdo įrašas rodo, kad V. S. stabdė priešais pėsčiųjų perėją, tačiau iš degančių „Stop“ žibintų matyti, kad stabdymas nebuvo nuoseklus – žibintai tai užsidegė, tai išsijungė, be to, specialisto išvadoje paskaičiuota, kad                                     V. S. vairuojamos mašinos „Stop“ žibintai užsidegė 1,5 s. vėliau, nei „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Net ir pastarajam visiškai sustojus, V. S., kad ir sulėtinęs greitį, važiavo toliau, neįsitikinęs, jog tai daryti saugu. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo gynėjas siekė, jog būtų nustatytas tikslus tiek pėsčiosios judėjimo važiuojamąja dalimi, tiek automobilio judėjimo greitis, siekiant nustatyti vairuotojo galimybę sustabdyti mašiną prieš staiga atsiradusią kliūtį, tačiau specialisto išvadoje aiškiai buvo nurodyta, kad šių duomenų nustatyti nėra galimybės. Kita vertus nurodytos aplinkybės šiuo konkrečiu atveju nėra aktualios, kadangi eismo įvykis buvo pėsčiųjų perėjos ribose, o abejonę, jog dėl automobilio judėjimo greičio ir nukentėjusiosios netikėto pasirodymo važiuojamojoje dalyje V. S. neturėjo galimybės savalaikiai sustabdyti mašinos, eliminuoja tai, kad nurodytus veiksmus spėjo atlikti pirmojoje eismo juostoje buvusi transporto priemonė. I. L. parodė, jog į važiuojamąją dalį įžengė pirmąją eismo juosta važiuojančiam automobiliui visiškai sustojus, tai patvirtino ir liudytoja D. B., teisme parodžiusi, jog prieš nukentėjusiajai su draugėmis įžengiant į pėsčiųjų perėją jau buvo visai sustojusi ir net galva linktelėjo, kad jos gali eiti.

Taigi, važiuodamas matymą apsunkinančiomis ir stabdymo laiką prailginančiomis oro sąlygomis, pirmąją rugsėjo savaitę, kuomet dėl į mokymo įstaigas sugrįžusių moksleivių keliuose yra padidinta eismo įvykių rizika, važiuodamas kelio ženklo „Vaikai“ zonoje, kurį jis teigė matęs, ir artėdamas prie pėsčių perėjos, kurios dešinį kraštą užstojo kita transporto priemonė, V. S. privalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių ir sulėtinti mašinos greitį tiek, kad bet kuriuo metu galėtų visiškai sustoti, jei pėsčiųjų perėjoje pasirodytų žmogus. V. S. ėmusis visų įmanomų atsargumo priemonių, net ir nematant pėsčiųjų perėjos pradžios, tačiau sustabdžius vairuojamą automobilį iki perėjos ribos, kaip ir pirmojoje eismo juostoje buvusi transporto priemonė,                            I. L. važiuojamosios dalies kirtimas bėgant savaime eismo įvykio nebūtų sukėlęs. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu yra susiję būtent kaltinamojo V. S. veiksmai – nepakankamas atsargumas, rūpestingumo stoka, vėlyvas ir nepakankamas, pažeidžiantis KET 30 ir 31 punktų reikalavimus automobilio stabdymas ties pėsčiųjų perėja. Šie veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą bei J. L. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, jie atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl kvalifikuoti teisingai.

Dėl kaltinimo pagal BK 243 straipsnį.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pagal BK 243 straipsnį gali paskirti bausmę.

Teisės aiškinimo taisyklės dėl BK 243 straipsnio taikymo yra suformuluotos kasacinėse nutartyse Nr. 2K-254-511/2018, 2K-7-59/2012. Teisėjų kolegija išaiškino, jog siekiant nustatyti konkrečios veikos pavojingumą, pagrindą pripažinti veiksmus nusikalstamais, turi būti vertinamas kaltininko veikos piktybiškumas ir sistemingumas, rodantis aiškų veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą.

V. S. už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžiu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 m. vairuoti visų rūšių transporto priemones, jos terminą skaičiuojant nuo 2015 m. lapkričio 12 d. (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis byloje                                Nr. T-213-1036/2019). Vadinasi, draudimas vairuoti transporto priemones V. S. galiojo iki 2018 m. lapkričio 12 d. Kita vertus, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra sprendžiamas                   2016 m. spalio 25 d. nuosprendžio vykdymo klausimas, todėl baudžiamojo poveikio priemonės galiojimo termino pasibaigimas teisminio bylos nagrinėjimo metu V. S. atsakomybės                     BK 243 straipsnio prasme nešalina.

Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų nustatyta, kad po 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžio priėmimo V. S. buvo baustas administracine tvarka už tai, kad 2017 m. liepos 17 d. pastatė automobilį draudžiamoje vietoje (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalis) ir 2018 m. spalio 21 d. vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis (ANK 417 straipsnio 3 dalis) (t. 1, b. l. 97-98),               t. y. abu nusižengimai padaryti vairuojant transporto priemonę. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. S. automobilį vairavo ir 2018 m. rugsėjo 5 d. Nurodyti duomenys patvirtina, kad V. S. nuo nuosprendžio priėmimo baudžiamojo poveikio priemonę jau yra pažeidęs tris kartus, o tai atitinka sistemingumo požymį. Nors kaltinamasis tvirtino, kad 2017 m. sausio 17 d. administracinį nusižengimą padarė jo brolis, nutarimas priimtas būtent V. S. atžvilgiu, yra galiojantis ir įvykdytas, todėl teismas neabejoja jo teisingumu. Minėtas administracinis nusižengimas padarytas dar iki teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžio įsiteisėjimo (2017 m. lapkričio 2 d.) ir V. S. supažindinimo su jo kaip probuojamojo asmens pareigomis (t. 1, b. l. 78), tačiau dar nuo 2015 m. lapkričio 12 d. esant paimtam vairuotojo pažymėjimui, bei kaltinamojo atžvilgiu priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, V. S. neabejotinai turėjo suvokti, jog neturi teisės vairuoti, todėl net ir iki 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžio įsiteisėjimo padarytas administracinis nusižengimas jį charakterizuoja neigiamai.                  V. S. neabejotinai suvokė, jog vairuoja transporto priemonę, jau neturėdamas tam teisės, tačiau nurodyto draudimo nepaisė. Dar vienas administracinis nusižengimas vairuojant transporto priemonę užfiksuotas 2018 m. spalio 21 d., t. y. jau esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui pagal               BK 281 straipsnio 1 dalį, dėl nusikalstamos veikos, padarytos, vėl gi, naudojantis transporto priemone, kai nukentėjo pašalinis asmuo, t. y. kilus iš esmės analogiškoms pasekmėms, kaip ir ankstesnio eismo įvykio, dėl kurio jam buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė, pasekmės. Toks kaltinamojo jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimas neabejotinai laikytinas piktybišku. Pastebėtina, kad 2018 m. spalio 21 d., administracinis nusižengimas buvo padarytas dar iki pranešimo kaltinamajam apie įtarimą dėl BK 243 straipsnį, todėl pagrįstai vertintina kaip asmenį charakterizuojanti aplinkybė.

Taigi, iš byloje surinktų įrodymų neginčijamai nustatyta, kad V. S., žinodamas apie jam paskirtą kardomąją priemonę, piktavališkai ją pažeidinėjo, tokie pažeidimai nustatyti ne vieną kartą, dėl vieno jų net kilo rimtos pasekmės, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir jo veiksmai pagal BK 243 kvalifikuoti teisingai.

Dėl skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Spręsdamas dėl bausmių V. S. skyrimo teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Padarytos dvi nusikalstamos veikos – baudžiamasis nusižengimas teisingumo srityje ir nusikaltimas transporto saugumo srityje. BK 281 straipsnio                     1 dalyje numatytas nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, tuo tarpu BK 243 straipsnyje nusikalstamą veiką V. S. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Būtent vengdamas atlikti ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę V. S. padarė kitą nusikaltimą, sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo mažametė pėsčioji, jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. kilo padariniai, kas kaltinamojo veiksmus ignoruojant baudžiamojo poveikio priemonę daro pavojingesniais. Kaltinamasis savo kaltę neigė abiejų nusikalstamų veikų atžvilgiu, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinama ir kaltinamojo asmenybė – teisiamas antrą kartą, pirmą kartą 2016 m. teistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, t. y. analogiškai kaip ir šiuo atveju sukėlė eismo įvykį, kuriame nukentėjo žmonės, vairavo neblaivus. V. S. baustas administracine tvarka, įskaitant ir už KET pažeidimus, o tai itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį bei rodo, jog už pirmesnį nusikaltimą paskirta palyginti nedidelė bauda nebuvo pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veiksmų ateityje. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamą vietą, yra brandaus amžiaus, darbingas ir dirbantis asmuo, todėl įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. S. už abi nusikalstamas veikas paskyrus baudas, kurių dydžiai parinktini didesni už BK 47 straipsnyje numatytus minimalius šios bausmės dydžius, skirtinus už neatsargų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą.

Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos skirtingoms rūšims, BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką V. S. padarė vairuodamas transporto priemonę, kai šios teisės neturėjo,  t. y. tuo pačiu vengdamas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, už jas paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos bausmių apėmimo būdu.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį (iki 2019 m. balandžio 1 d. galiojusi redakcija) teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Nors V. S. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė kai teisė vairuoti iš jo jau yra atimta, teismų praktikoje išaiškinta, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-122/2012). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise turi prevencinę paskirtį ir apima draudimą įgyti specialiąją teisę teismo nustatytu terminu. V. S. sistemingai pažeidžia ankstesniu teismo nuosprendžiu jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, vairuodamas automobilį padarė kitą neatsargų nusikaltimą, kurio metu nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengta sunkesnių pasekmių, ankstesniu nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, kurio metu nukentėjo žmonės, kilimo. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo pavojingumą ir jo paties abejingumą eismo ir jame dalyvaujančių asmenų saugumui, teismo skirtų draudimų ignoravimą, todėl teismas sprendžia, kad V. S. yra tikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonę uždraudžiant naudotis teise vairuoti transporto priemones – 1 metų laikotarpiui.

Dėl I. L. civilinio ieškinio.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos patyrę turtinės ar neturtinės žalos asmenys turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 111 straipsnyje nurodoma, kad, be kita ko, civiliniu atsakovu gali būti įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurios pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 1 punktą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir Draudikų biuras) moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, jog aplinkybė, kai nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo TPVCAPDĮ 17, 18, 19 straipsnių nustatyta tvarka ir terminu tiesiogiai nesikreipia į Draudikų biurą, o baudžiamajame procese pareiškia civilinį ieškinį, nepanaikina Draudikų biuro pareigos atlyginti žalą (kasacinės nutartys Nr. 2K-404/2011, 2K-503-511/2015 ir kt.). Tai reiškia, jog Draudikų biuras nagrinėjamu atveju yra BPK 111 straipsnyje numatyta įstaiga, atsakanti už nusikalstama veika kaltinamo asmens nukentėjusiajai eismo įvykio metu padarytą žalą. Nukentėjusiosios atstovas teisme patvirtino, kad išmokos iš Draudikų biuro nėra gavęs, analogiškai nurodyta ir Draudikų biuro atsiliepime į ieškinį.

Baudžiamojoje byloje I. L. įstatyminė atstovė V. P. yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo Draudikų biuro I. L. naudai priteisti 244,58 EUR turtinę žalą ir 5 000 EUR neturtinę žalą, iš kaltinamojo V. S. I. L. priteisti 500 EUR advokato išlaidoms padengti (t. 1, b. l. 167-171). Ieškinyje nurodyta, kad dėl patirtų eismo įvykio metu sužalojimų I. L. buvo paguldyta į ligoninę, kur 2018 m. rugsėjo 10 d. jai buvo atlikta kairės kojos operacija. Kaulo sutvirtinimui buvo panaudoti du titaniniai strypai. Po operacijos ji 3 mėnesius nelankė mokyklos. Dėl autoįvykio bei operacijos patirto streso ir išgyvenimų, rugsėjo viduryje buvo gydytojos nustatytas atopinis dermatitas. Taikytas dermatologo-alergologo skirtas gydymas.                  2019 m. gegužės 7 d. nukentėjusioji buvo operuota antrą kartą – išimti titaniniai strypai. I. L. labai komunikabili, mėgstanti bendrauti, jai svarbūs ryšiai su draugais, todėl laukė rugsėjo. Po autoįvykio visi artimiausi bei tolimesni mokslo ir veiklos planai, džiaugsmingi lūkesčiai žlugo. Nukentėjusioji dėl kojos traumos neteko galimybės lankyti pamokas (duomenys neskelbtini) klasėje (jai buvo skirtas nuotolinis mokymas namuose iki gruodžio 14 d.), (duomenys neskelbtini) ir kitus užsiėmimus (duomenys neskelbtini) klasėje, susitikti bei bendrauti su draugais ir bendramoksliais. Buvo nutrauktos galimybės ugdytis, dalyvauti ir veikti. (duomenys neskelbtini) I. L. praleido daug pamokų, klasės išvykų, mokyklos renginių, kuriuose anksčiau būdavo aktyvi dalyvė. Jai buvo apribotas bendravimas su klasiokais, pamokų lankymas ir pilnavertis mokomosios medžiagos dėstymas bei įsisavinimas. Minėtos aplinkybės turėjo įtakos mokymosi rezultatams, prastesni pažymiai sumažino jos bendrą pasiekimų vidurkį ir įtakojo nepatekimą į norimą ugdymo įstaigą tolimesniam mokymuisi. I. L. taip pat buvo atleista nuo fizinio lavinimo pamokų iki mokslo metų pabaigos. Todėl būdama judri ir aktyvi iš karto pajautė judėjimo trūkumą. Grįžusi į mokyklą po gydymo, I. labutytė susidūrė su judėjimo apribojimais: juntamas kojos skausmas sunkino lipimą mokyklos laiptais, todėl kildavo sunkumų nevėluoti į pamokas Praleidusi pamokas (duomenys neskelbtini) mokykloje neturėjo galimybės pilnavertiškai įsisavinti (duomenys neskelbtini) programos, nukentėjo mokymosi rezultatai, negalėjo dalyvauti                     I pusmečio, kuris trunka nuo 2018- 09-01 iki 2018-12-31, atsiskaitymuose. Atsiradęs atsilikimas lėmė, kad I. L. turėjo atsisakyti galimybės baigti (duomenys neskelbtini) mokyklą pagal (duomenys neskelbtini) ugdymo programą ir teko pasirinkti tęsti mokslus dar (duomenys neskelbtini) klasėje. Pradėjusi lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklą,                            I. L. taip pat susidūrė su judėjimo apribojimais – negalėjo savarankiškai, be artimųjų pagalbos ir palydos atvykti į pamokas. Traumuotos kojos skausmas trukdė taisyklingai stovėti (duomenys neskelbtini), todėl nukentėjo (duomenys neskelbtini), ji greitai pavargdavo, būdavo nedarbinga. Dėl autoįvykio patirto streso padariniai – odos dermatitas, gausus rankų ir kaklo bėrimas, odos niežulys - taip pat trukdė susikaupti darbui pamokose. Vėl pradėjusi lankyti pamokas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokykloje I. L. jautė didelę įtampą ir nerimą dėl praleistų pamokų, pergyveno dėl atsiradusių žinių spragų ir atsilikimo nuo kitų jos klasės bendramokslių. Siekiant pasivyti ir ištaisyti žinių ir gebėjimų spragas, teko kreiptis į mokytojus papildomos pagalbos, daugiau ir intensyviau mokytis, dėl ko sumažėjo poilsiui skirtas laikas, nukentėjusioji išgyveno jėgų trūkumą, nuolatinį nuovargį ir dėl to sumažėjusį darbingumą. 2019 gegužės 7 d. nukentėjusiajai buvo atlikta antra kojos operacija, teko vėl praleisti pamokas nuo gegužės 7 d. iki gegužės 17 d., neteko galimybės dalyvauti nacionaliniame mokinių pasiekimų vertinimo patikrinime ir atlikti matematikos ir gamtos mokslų testus, vykusius gegužės 9 d. Mokslo metų pabaigos įtampa turėjo įtakos I. L. savijautai. Dėl didelio mokymosi krūvio ir poilsio trūkumo ji jautė nuolatinę įtampą ir nuovargį. Nukentėjusiosios šeimos gydytoja taip pat atkreipė dėmesį į prastą savijautą dėl patirtų išgyvenimų dėl traumos, pooperacinio gydymo bei per visus mokslo metus lydėjusią įtampą ir pasiūlė kreiptis į psichologus (vizitai numatyti rudenį). Fizinę reabilitaciją kažkiek atstojo (duomenys neskelbtini) lankymas (duomenys neskelbtini). Pasak gydytojų, tokia trauma palieka pasekmes visam likusiam gyvenimui, liekamieji reiškiniai „būna didesni ar mažesni, pasireiškia anksčiau ar vėliau, ar atsiliepia sveikatai tik po daugelio metų“. I. L. patirtą neturtinę žalą vertina                    5 000 EUR ir prašo priteisti ją iš Draudikų biuro.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 EUR iki 3000 EUR (kasacinės nutartys Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014,                       2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.), tačiau yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų priteisiamas ir didesnis neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys Nr. 2K-141/2013, 2K-551/2013, 1A-198-360/2015). Bet kuriuo atveju kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-551/2013).

2019 m. gegužės 28 d. medicinos dokumentų išrašas siuntimas patvirtina, kad I. L. po eismo įvykio turėjo dvi kojos operacijas – 2018 m. rugsėjo 10 d. ir 2019 m. gegužės 7 d. Po pirmosios operacijos 3 mėnesius nelankė mokyklos, 2018 m. rugsėjo viduryje jai diagnozuotas vidutinio sunkumo atopinis dermatitas, paskirtas gydymas kremais. Išraše nurodyta, kad galūnių oda vis dar labai sausa (t. 1, b. l. 174-175).

(duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 17 d. charakteristikoje nurodyta, kad dėl autoįvykio metu patirtos traumos I. L. nelankė pamokų nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki gruodžio 14 d., todėl nukentėjo visavertis mokomos medžiagos dėstymas ir įsisavinimas, pažymiai, nors mokinė buvo viena geriausiai besimokančių klasėje. Būdama bendraujanti, aktyvi mergaitė, negalėjo beveik pusmetį dalyvauti popamokinėje veikloje. Mokykloje ji susidūrė ir su judėjimo apribojimais – skausmas trukdė taisyklingai stovėti, lipti laiptais, buvo matyti, kad I. L. greitai pavargdavo. Būdama atsakinga, darbšti ir pareiginga, labai nerimavo dėl pažymių ir atsiradusių žinių spragų, teko kreiptis į mokytojus papildomos pagalbos (t. 1, b. l. 173).

 (duomenys neskelbtini) mokyklos 2019 m. birželio 25 d. charakteristikoje nurodyta, kad I. L. dėl kojos traumos (duomenys neskelbtini) mokyklos negalėjo lankyti nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki gruodžio 14 d. Dėl praleistų pamokų negalėjo pilnavertiškai įsisavinti (duomenys neskelbtini) programos ir bendrauti su bendramoksliais. Tai kenkė mokymosi rezultatams, mokinė negalėjo dalyvauti I pusmečio atsiskaitymuose. Po gydymo mokinė negalėjo be artimųjų pagalbos atvykti į pamokas. Skausmas po traumos neleido (duomenys neskelbtini), mokinė pavargdavo, nebūdavo darbinga. Po autoįvykio patirto streso padariniai – odos dermatitas, gausus rankų ir kaklo bėrimas, odos niežulys – taip pat trukdė susikaupti darbui pamokose. Mokinė jautė įtampą ir nerimą dėl praleistų pamokų, pergyveno dėl atsiradusių žinių spragų ir atsilikimo nuo bendramokslių. Siekiant pasivyti, ištaisyti žinių spragas, teko papildomai ir intensyviau mokytis (t. 1, b. l. 172).

Atsiliepime į skundą vadovaujamasi Draudikų biuro Žalų administravimo departamento 2019 m. rugpjūčio 7 d. raštu, kuriame įvertinus I. L. padarytų sužalojimų mastą ir pobūdį, pateiktus dokumentus apie suteiktą gydymą, detalių medicininių dokumentų ir duomenų apie potrauminių reiškinių stebėjimą bei liekamųjų reiškinių prognozės nebuvimą, pagrįsta laikoma                   2 000 EUR neturtinė žala (t. 2, b. l. 5-6).

Byloje nustatyta, kad dėl V. S. veiksmų nukentėjusiajai be kitų sužalojimų buvo padarytas kairio blauzdikaulio apatinės dalies skveldrinis lūžis, kuris kvalifikuotas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Natūralu, kad toks sužalojimas, o ir pats eismo įvykis nukentėjusiajai buvo sukrečiantis ir skausmingas patyrimas savaime, negana to, pateikti įrodymai rodo, kad jo pasekmes I. L. jautė pakankamai ilgai. Iš ugdymo įstaigų charakteristikų matyti, jog net ir po trijų mėnesių nukentėjusioji vis dar jautė kojos skausmą – tai matėsi iš jos laikysenos, lipimo laiptais, greitesnio nuovargio, 2019 m. gegužės 7 d. jai pakartotinai daryta kojos operacija, kas vėl gi reiškė papildomą stresą ir skausmą. Mama V. P. teismui parodė, kad kojos skausmą nukentėjusioji dar kartais jaučia iki šiol. Taigi, I. L. dėl patirtos traumos jaučiamas skausmas tęsiasi pakankamai ilgai. Iš medicininių dokumento išrašo matyti, kad nukentėjusioji 2018 m. rugsėjo viduryje, t. y. jau po eismo įvykio, pastebėjo stiprų kūno bėrimą, kuris diagnozuotas kaip atopinis dermatitas. Nors byloje nėra duomenų, ar I. L. anksčiau sirgo atopiniu dermatitu, tačiau stresas ir nervinė įtampa neabejotinai galėjo sukelti šios ligos paūmėjimą. Kad atopinis dermatitas nukentėjusiajai išsivystė būtent po autoįvykio pastebėta ir (duomenys neskelbtini) mokyklos charakteristikoje. Taigi, šios ligos bent jau paūmėjimo sąsaja su eismo įvykiu teismui nekelia abejonių. Iš prie ieškinio pridedamų vaistų pirkimo dokumentų matyti, kad nukentėjusioji ilgą laiką po traumos buvo priversta vartoti, ne tik skausmą malšinančius vaistus, bet ir vaistus, slopinančius atopinio dermatito požymius, vadinasi ir kęsti pastarojo sukeliamą niežulį, kas trukdė užsiėmimus (duomenys neskelbtini) mokykloje. Iš ugdymo įstaigų charakteristikų, medicininės pažymos ir                         V. P. parodymų matyti, kad I. L. dėl autoįvykio metu patirtos traumos tris mėnesius praleido pamokas. Neabejotinai tai atsiliepė jos pažangumui, bei vėliau kėlė papildomą stresą siekiant pasivyti bendramokslius, reikalavo papildomo laiko ir pastangų užpildyti atsiradusias žinių spragas, tam aukojant savo laisvalaikį. Kaip parodė V. P., nukentėjusioji papildomas laiko sąnauda patyrė ne tik siekdama pasivyti bendramokslius, bet ir laisvalaikį aukodama reabilitaciniams užsiėmimas po traumos. Taigi, sutrumpėjęs poilsiui skirtas laikas objektyviai kėlė papildomą stresą, įtampą ir nuovargį. Trys mėnesiai be nukentėjusiajai įprasto aktyvaus bendravimo (kaip matyti iš jos charakteristikų ir mamos V. P. parodymų), negalėjimo savarankiškai judėti, turėjo neigiamą psichologinį poveikį – nukentėjo jos socialiai poreikiai, todėl nukentėjusioji galėjo jaustis nepilnavertiška ir vieniša. Šie teismo išdėstyti argumentai patvirtina, kad I. L. dėl V. S. veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais. Kita vertus, įvertinus teismų praktikoje dėl eismo įvykio metu patirtų analogiško masto sužalojimų teismų priteisiamą neturtinės žalos dydį, tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, V. S. tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių nesiekė, buvo blaivas, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu I. L. nurodė, kad šiuo metu jaučiasi gerai bei nukentėjusiosios jauną amžių, o tuo pačiu ir jauno organizmo gebėjimą greičiau atsistatyti, vadovaujantis specialisto išvados 9 punktu, kad ir pačios nukentėjusiosios veiksmai – bėgimas per pėsčiųjų perėją, nors ir nebuvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti, tačiau techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su jo kilimu, teismas vertina, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitiks 3 000 EUR neturtinės žalos priteisimas                 I. L. iš atsakovo Draudikų biuro.

I. L. civiliniame ieškinyje taip pat nurodoma, kad dėl eismo įvykio buvo patirtos ir finansinės išlaidos: eismo įvykio metu buvo sugadinti sportbačiai „Adidas“ (52,46 EUR vertės) ir džinsai „Bershka“ (29,99 EUR vertės); gydymo išlaidos sudarė 52,49 EUR, reabilitaciniai užsiėmimai baseine laikotarpyje nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. – 109,64 EUR. Viso patirta 244,58 EUR turtinė žala.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Draudikų biuro Žalų administravimo departamentas 2019 m. rugpjūčio 7 d. rašte dėl I. L. ieškinio nurodė, kad pagrįstomis laiko 92,31 EUR išlaidų sumą: 64,99 EUR už sugadintus batus ir džinsus, 12,60 EUR už kojos rentgeno nuotraukas (pagal išlaidu dokumentus: 2018 m. spalio 10 d. kvitas sumai                      8,40 EUR, 2018 m. spalio 10 d. kvitas sumai 4,20 EUR), 4,20 EUR už medicininius preparatus (0,53 EUR už Hydrogenii peroxydi Eubioco, 1,34 EUR jodą Valerais, 2,33 EUR chirurginį tvarsti), 7,31 EUR išlaidos už ligos istorijos kopijavimą (2018 m. lapkričio 6 d. kvitas sumai 0,11 EUR, 2018 m. gruodžio 3 d. kvitas sumai 0,11 EUR, 2018 m. gruodžio 13 d. kvitas sumai 0,22 EUR,      2019 m. balandžio 26 d. kvitas sumai 0,11 EUR, 2019 m. gegužės 27 d. kvitas sumai 6,76 EUR), 3,21 EUR už vaistus Ibumetin pagal 2018 m. rugsėjo 17 d. kvitą. Nesutiko atlyginti 152,27 EUR išlaidų: 17,46 EUR už batus „Adidas“ dėl nusidėvėjimo, 108 EUR išlaidos dėl užsiėmimų baseine, nes nėra pateiktos reabitologo/traumatologo rekomendacijos dėl baseino lankymo gydymo tikslais ir nėra aiškios sąsajos su eismo įvykio metu patirta trauma. Taip pat neatlygintinomis laikomos              1,64 EUR bankinio pavedimo išlaidos, 17,49 EUR pagal 2018 m. lapkričio 8 d. kvitą už kremą „Bioderma Atoderm Intensive Benine“ (intensyviai raminantis ir odos barjerą atkuriantis kremas emolientas labai sausai, sudirgusiai ir atopiškai odai) – nemedikamentinis preparatas, skirtas kasdieniniam naudojimui, neturinti gydomojo poveikio; 0,74 EUR pagal 2018 m. lapkričio 30 d. kvitą už kremą „Elidel“, 0,52 EUR pagal 2018 m. gruodžio 3 d. kvitą už kremą „Cutivate“,                       6,42 EUR pagal 2018 m. lapkričio 30 d. kvitą už kremą „Enosat“, nes nėra dermatologo išvados su įvardinta diagnoze, skirto gydymo ir ligos atsiradimo priežasties. Atsiliepime abejojama atopinio dermatito sąsaja su eismo įvykiu, kadangi nėra pagrįsta dokumentais (t. 2, b. l. 5).

Kaip matyti iš draudikų biuro atsiliepimo ir prie jo esančio Žalų administravimo departamento rašto, byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio metu buvo sugadinta I. L. avalynė, tačiau nesutinkama atlyginti išlaidas, susijusias su batų nusidėvėjimu. Pagal teismui pateiktą kvitą (t. 1, b. l. 177) batai „Adidas“ buvo pirkti 2018 m. gegužės 26 d., vadinasi iki eismo įvykio                      (2018 m. rugsėjo 5 d.) jie buvo dėvėti tik apie tris mėnesius. Logiška, kad per tiek laiko batai kažkiek nusidėvėjo, tačiau bet kuriuo atveju nukentėjusioji patyrė nuostolius įsigydama naują avalynę, todėl spręstina, kad yra pagrindas atlyginti sugadintų batų vertę pilna apimtimi. Draudikų biuras taip pat atsisako atlyginti išlaidas baseino užsiėmimams, kaip nesusijusias su eismo įvykiu. Teismas su tokia išvada nesutinka. Byloje nustatyta, kad I. L. eismo įvykio metu patyrė kojos traumą, jai buvo atliktos dvi kojos operacijos, gydymo metu buvo ypač apribotas nukentėjusiosios judėjimas, todėl nukentėjusiosios atstovės argumentai, jog baseino užsiėmimų lankymas buvo būtinas reabilitacijai, yra visiškai įtikinantys. Užsiėmimai vandenyje yra ypač veiksmingi siekiant atstatyti raumenų pajėgumą ir balansą, kuris reikalingas po ilgo nejudrumo, todėl teismas nukentėjusiosios patirtas 109,64 EUR išlaidas baseinui pripažįsta turtine žala, priteistina iš Draudikų biuro nukentėjusiosios naudai. Atitinkamai laikytinos pagrįstomis bei priteistinos 1,64 EUR bankinio pavedimo išlaidos, patirtos mokant už baseino užsiėmimus internetu. Teismo vertinimu asmuo turi teisę pasirinkti jam patogų mokėjimo būdą.

Nors Draudikų biuras laiko su eismo įvykiu nesusijusiomis nukentėjusios išlaidas, skirtas tepalams, palengvinantiems atopinio dermatito požymius, įsigyti, tačiau nagrinėjamoje byloje teismas jau konstatavo priežastinį ryšį su nukentėjusiajai pasireiškusiais atopinio dermatito požymiais ir V. S. sukeltu eismo įvykiu, todėl šių argumentų nebekartoja. Nukentėjusiosios įsigyti tepalai („Bioderma Atoderm Intensive Benine“, „Enosat“, „Elidel“, „Cutivate“) yra susiję su odos ligų sukeltų simptomų palengvinimu, gydymu, reikalingi siekiant greitesnio pasveikimo, įsigyti pagal gydytojų receptus, po eismo įvykio (t. 1, b. l. 176, 178-179), todėl išlaidos šiems tepalams įsigyti taip pat laikytinos turtine žala bei priteistinos I. L. iš Draudikų biuro.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens 1 161 EUR nukentėjusiosios I. L. gydymo išlaidas. Pateikė šias išlaidas pagrindžiantį             2018 m. spalio 10 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašą, kuriame nurodytas I. L. gydymo įstaigoje (VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale) praleistas gydymo laikas, jai suteiktos paslaugos ir bendra jų vertė – 1 161 EUR (t. 1, b. l. 51, 52). Šias nukentėjusiosios gydymo išlaidas gydymo įstaigai atlygino Vilniaus teritorinė ligonių kasa iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kaip institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą. Išmokėjusi šią sumą Vilniaus teritorinė ligonių kasa įgijo teisę pareikšti atgręžtinį reikalavimą turėtoms nukentėjusiosios I. L. gydymo išlaidoms padengti (CK 6.290 straipsnis).

TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Taigi, iš čia seka, kad nesant sudarytos draudimo sutarties, o tuo pačiu ir transporto priemonės draudiko, atsakovu dėl žalos atlyginimo regreso tvarka trauktinas transporto priemonės valdytojas (CK 6.270 straipsnis). Tai, kad nurodytais atvejais Valstybinė ligonių kasa, kaip socialinio draudimo institucija, neturi regreso teisės į Draudikų biurą pasisakyta ir teismų praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-633/2013).

Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. eismo įvykio metu V. S. vairavo civiline atsakomybe neapdraustą automobilį (t. 1, b. l. 15), vadinasi už eismo įvykio metu kilusias pasekmes atsakingo draudiko nėra, todėl būtent kaltinamasis laikytinas tinkamu atsakovu Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimui priteisti turtinę žalą. Pagal 2018 m. spalio 10 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašą Vilniaus teritorinė ligonių kasa už I. L. gydymą VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialui sumokėjo 1 161 EUR. Šios išlaidos yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su V. S. veiksmais – baudžiamojoje byloje konstatuota jo kaltė dėl eismo įvykio, kurio metu sužalota I. L. kilimo, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant iš V. S. nukentėjusiosios gydymo išlaidas atitinkančią                      1 161 EUR turtinę žalą.

Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų.

Nukentėjusioji prašo iš kaltinamojo jos naudai priteisti 500 EUR išlaidas, susijusias su teisine pagalba. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį iš kaltinamojo priteisia nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje, kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nustatyta, kad nukentėjusiąją baudžiamojoje byloje atstovavo advokatas Vladislavas Latušinskis (t. 1, b. l. 166). Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė V. P. už advokato paslaugas dvejais pavedimais sumokėjo 500 EUR (t. 1, b. l. 191). Iš bylos duomenų matyti, kad advokatas V. Latušinskis ruošė nukentėjusiosios civilinį ieškinį, kurį pateikė teismo posėdžio metu, taip pat atstovavo ją 4 teismo posėdžiuose, kur buvo apklausiami trys liudytojai ir ekspertas. Taigi, įvertinus nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, advokato laiko sąnaudas, darytina išvada, kad 500 EUR išlaidų suma yra adekvati, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl priteistina iš kaltinamojo visa apimtimi.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos             1 tomo viršelio vokuose saugomi kompaktiniuose diskuose įrašyti eismo įvykio vaizdo įrašas ir nukentėjusiosios I. L. apklausos vaizdo įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso                             303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 EUR) baudą.

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 20 MGL (1 000 EUR) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, V. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso                    281 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 60 MGL (3 000 EUR) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti metus laiko naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. S. priteisti 1 161 EUR turtinę žalą.

I. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 244,58 EUR turtinei žalai atlyginti bei 3 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti I. L. naudai iš V. S. 500 EUR su teisine pagalba susijusias proceso išlaidas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio vokuose saugomus kompaktiniuose diskuose įrašytus eismo įvykio vaizdo įrašą ir nukentėjusiosios I. L. apklausos vaizdo įrašą, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                           Giedrė Telksnienė