Administracinė byla Nr. eAS-705-556/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08055-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ODA LT“ atskirąjį skundą administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023 dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarųjų akcinių bendrovių „ODA LT“, „GSS Baltic“ ir „Garbanė“ bei mažųjų bendrijų „Efektas“ ir Elektroninės parduotuvės skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Korola“ ir uždaroji akcinė bendrovė Permanent Makeup of Baltics) dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „ODA LT“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba, atsakovas) 2023 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 1S-115(2023) nustatyti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimą ir taikyti sankcijas kosmetikos prekių platinimo veikla užsiimantiems ūkio subjektams (toliau – ir Nutarimas) 1 dalį, 2 dalies 2.1 punktą ir 4 dalį; nepanaikinus Nutarimo 1 ir 4 dalių, pakeisti 2 dalies 2.1 punktą ir sumažinti pareiškėjui paskirtą baudą iki 30 093,84 Eur.
Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo 2 dalies 2.1 punkto vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi priėmė UAB „ODA LT“ skundą ir įpareigojo Konkurencijos tarybą pateikti nuomonę dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, įvertinęs pareiškėjo prašymo ir atsakovo nuomonės dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo argumentus, netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėjas 2023 m. spalio 16 d. pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo 2 dalies 2.1 punkto vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į jo buhalterinę apskaitą tvarkančią UAB „Teisingi sprendimai verslui“, kurios direktorė L. Ž. 2023 m. spalio 9 d. pateikė Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus 2023 m. rugpjūčio 31 dienai (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą bei Bendrovės finansinės būklės aiškinamąjį raštą). Iš šių dokumentų matyti, kad Bendrovės pardavimo pajamos pastaruosius 2 metus augo, taigi, Konkurencijos tarybos vykdomo patikrinimo laikotarpiu Bendrovė sąžiningai vykdė veiklą ir neturėjo bei neturi siekio vengti jai paskirtos baudos sumokėjimo, jei teismas įvertins, jog pažeidimas yra padarytas, o bauda apskaičiuota tinkamai.
Pareiškėjas paaiškino, kad reikšmingiausias sąnaudų dalis sudaro parduotų prekių savikaina, darbo užmokesčio sąnaudos ir prekių bei paslaugų reklamos sąnaudos. Nors darbo užmokesčio sąnaudų pokytis 2023 metais sudaro (duomenys neskelbtini) proc. daugiau nei 2021 metais tuo pačiu metu (vidutinis darbuotojų skaičius 2022 metais buvo 20, 2023 m. rugpjūčio 31 d. – 21), tačiau tokį pokytį lėmė ne tik darbo užmokesčio kilimas, bet ir gautas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) finansavimas už konkretaus projekto, kurio pabaiga – 2021 m. gruodžio 31 d., įgyvendinimą. UAB „Teisingi sprendimai verslui“ atlikta detalizacija parodė, kad pardavimų pajamos auga perpus lėčiau nei sąnaudos, nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis taip pat netinkamas, akcininkams buvo sumokėta mažiau dividendų nei nuspręsta 2022 metų visuotiniame akcininkų susirinkime (buvo priimtas sprendimas išmokėti (duomenys neskelbtini) Eur dividendų sumą, tačiau faktiškai išmokėta tik (duomenys neskelbtini) Eur dėl Bendrovės veiklos vykdymui atsiradusio lėšų poreikio). Taigi, atsargų valdymas, veiklą efektyvinančių sprendimų paieška bei diegimas Bendrovėje, investicijos į būtinus įrengimus ir priemones rodo vadovybės bei akcininkų pastangas auginti įmonę, gaminti paklausius ir naudingus produktus, sukurti darbo vietas bei sąžiningai mokėti mokesčius.
Pareiškėjas prašyme detalizavo, kiek lėšų jis išleidžia konkrečioms būtinoms reikmėms ir kad būtų įvykdytos prievolės kreditoriams, sumokėti mokesčiai, darbo užmokestis; kt. Iš aiškinamojo rašto matyti, kad žaliavų, ilgalaikio turto įsigijimui, darbo užmokesčio ir kitų veiklos sąnaudų apmokėjimui Bendrovė naudojo nepaskirstytą sukauptą pelną, t. y. išnaudojo visus turimus resursus. Bendrovės veiklos tęstinumo užtikrinimui 2023 m. rugsėjo mėn. pasirašyta Kreditavimo sutartis Nr. 2023013250 (toliau – ir 2023 m. Kreditavimo sutartis) su akcine bendrove (toliau – ir AB) SEB banku, kuria Bendrovei suteiktas (duomenys neskelbtini) Eur kreditas apyvartinėms lėšoms, paskola garantuota Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis, garantija suteikta pagal skatinamosios finansinės priemonės „Portfelinės garantijos 3“ schemą. UAB „Teisingi sprendimai verslui“ direktorės L. Ž. vertinimu, 160 000 Eur sumos išėmimas iš Bendrovės apyvartinio kapitalo paralyžiuotų Bendrovės veiklą, o tai parodo ir 2023 m. sausio 1 d.–2023 m. rugpjūčio 31 d. piniginių lėšų įplaukų ir išlaidų suvestinė, t. y. „neįdarbintų“ piniginių lėšų banko sąskaitose nėra.
Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad kreipėsi dėl Bendrovės finansinės būklės įvertinimo ir veiklos perspektyvos, sumažinus nuosavą kapitalą 160 000 Eur, į UAB „Verslavita“, siekdama išorės turto ir verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų įvertinimo. Šios įmonės konsultantė išnagrinėjusi ilgalaikį įmonės turtą nurodė, jog šis turtas nėra likvidus, jame vyrauja kilnojamasis turtas, kurį reikia prižiūrėti ir atnaujinti, turto vertė nuolat mažėja, gamyba reikalauja naujų technologijų, o nekilnojamojo turto Bendrovė neturi. Jei pareiškėjui reikėtų greitai padengti didesnį įsiskolinimą, ji neturėtų ką parduoti, išskyrus prekes. Trumpalaikio turto dalį iš (duomenys neskelbtini) Eur tik (duomenys neskelbtini) Eur, t. y. (duomenys neskelbtini) proc., sudaro prekės. Kita dalis – (duomenys neskelbtini) Eur, yra žaliavos ir nepagaminta produkcija, pirkėjų skolos, pinigai, kitos gautinos sumos. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 metais Bendrovės grynasis pelningumas buvo tik (duomenys neskelbtini) proc., Bendrovės mėnesio pelnas per pirmuosius 2023 metų 8 mėnesius svyruoja nuo (duomenys neskelbtini) Eur nuostolio iki (duomenys neskelbtini) Eur pelno, t. y. iš 8 mėnesių tik (duomenys neskelbtini) buvo pelningi). Tai parodo, kad prekių pirkimas yra nepastovus, sunkiai prognozuojamas, o reklamos ir marketingo vidutinės mėnesio išlaidos yra (duomenys neskelbtini) Eur, be kurių Bendrovė negalėtų konkuruoti rinkoje.
Pareiškėjas nurodė, kad specialistai atliko ir Bendrovės pirkėjų skolų analizę – 2023 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis pirkėjų skolos sudarė (duomenys neskelbtini) Eur, o tai yra daugiau nei vidutinės vieno mėnesio pajamos. Vidutinis pirkėjų skolų apyvartumas: 2021 metais buvo 19 d., 2022 metais – 27 d., 2023 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais – 28 d. Pareiškėjo teigimu, didesniam pirkėjui bankrutavus ar tapus nemokiu, tai reikšmingai paveiktų įmonės planuojamas gauti pajamas. Bendrovė, vykdydama savo įsipareigojimus bankams, gali patirti nenumatytų išlaidų dėl palūkanų augimo. Iš viso 2023 m. rugpjūčio 31 d. skolos kredito įstaigoms yra (duomenys neskelbtini) Eur, atostoginiai kaupiniai (2023 m. rugpjūčio 31 d.) be mokesčių sudaro (duomenys neskelbtini) Eur, mėnesio darbo užmokestis svyruoja nuo (duomenys neskelbtini) Eur iki (duomenys neskelbtini) Eur.
Pareiškėjas pažymėjo, kad 2023 metais Bendrovė gavo ES finansavimą pagal projektą „Norvegijos finansinio mechanizmo programos priemonės Nr. LT07-l-EIM-K05 „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“, kurio bendra vertė sudaro (duomenys neskelbtini) Eur, iš kurių finansavimo suma yra 214 307 Eur. Šis finansavimo šaltinis leis įsigyti papildomus gamybinius įrenginius. Iš Bendrovės pateiktų finansinių duomenų matyti, kad reikšmingai sumažėjęs pinigų kiekis gali daryti reikšmingą įtaką įmonės tęstinumui. Esant pinigų stygiui, įmonė gali neturėti galimybės laiku išmokėti atlyginimus darbuotojams, sumokėti mokesčius valstybei, atsiskaityti su tiekėjais, kreditoriais ir pan. Bendrovė piniginių atsargų (indėlių banke, vertybinių popierių ir pan.) neturi (2023 m. rugpjūčio mėn. pabaigos pinigų likutis sąskaitose –(duomenys neskelbtini) Eur). Taigi, išnagrinėjusi Bendrovės finansinius rodiklius, konsultantė padarė išvadą, kad sumažinus nuosavą kapitalą 160 000 Eur suma, Bendrovė patirtų finansinių sunkumų, nes sumažėtų apyvartinės lėšos, ji neturėtų lėšų iš ko pirkti žaliavas produkcijai gaminti, taip pat vėluotų mokėti atlyginimus ir mokesčius, vėluotų dengti skolas, negalėtų dalyvauti ES projektuose (neatitiktų kriterijų) ir negalėtų didinti eksporto, gamybos pajėgumų bei apskritai gali būti priversta stabdyti veiklą, kadangi nepakaktų finansinių resursų veiklai tęsti.
Pareiškėjas nurodė, kad jis dalyvauja įvairiuose ES projektuose, t. y. šiuo metu dalyvauja 2014–2021 metų Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ informacinių ir ryšių technologijų srityje projekte „Naujų gamybos procesų skaitmeninimas ir automatizavimas UAB „ODA LT“. Projektas šiuo metu pradėtas įgyvendinti (vyksta viešinimas bei ruošiamasi įrangos pirkimams), projekto suma sudaro (duomenys neskelbtini) Eur, nuosavos lėšos projekto įgyvendinimui yra (duomenys neskelbtini) Eur. Įgyvendindama projektą Bendrovė neišvengiamai patiria ir kitas išlaidas ((duomenys neskelbtini) Eur mokėtina už inovacijų auditą, už ES projekto rengimą bei sėkmę iš viso kitam verslo subjektui turi sumokėti apie (duomenys neskelbtini) Eur (dalį šios sumos Bendrovė sumokėjusi)). Akivaizdu, kad iš karto sumokėjus baudą, Bendrovei nebūtų jokių galimybių užbaigti jau vykdomą projektą bei įvykdyti kituose projektuose prisiimtus ilgalaikius įsipareigojimus.
Pareiškėjas akcentavo, kad jis kreipėsi į 12 kredito įstaigų / draudikų, iš kurių tik 2 mato galimybę svarstyti garantijos suteikimą, tačiau Bendrovė neturi galimybių pateikti jokių nustatytas sąlygas atitinkančių garantijų suteikimo užtikrinimo priemonių (t. y. įkeisti nekilnojamąjį turtą, deponuoti baudos dydžio lėšų sumą). Bendrovė dėl apyvartinių lėšų trūkumo ima kredito liniją iš AB SEB banko, kurios pagrindu yra įkeičiamas nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. įkeitimo sutarties Nr. 15184792-U8 pagrindu 100 000 Eur banko sąskaitos likutis. Pareiškėjas detalizavo, kokio dydžio finansinius įsipareigojimus privalo vykdyti kitoms kredito įstaigoms pagal konkrečias finansinio lizingo sutartis.
Pareiškėjo įsitikinimu, išanalizuoti faktai ir finansiniai duomenys pagrindžia, kad vykdant apskųstą Nutarimą, pareiškėjui, kaip gamintojui, gali kilti neatitaisoma žala, o teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų užkirstas kelias ir žalos išieškojimui, jos įrodinėjimui, kuriam dažnu atveju reikalingos specialistų išvados, o tai reiškia, jog ne tik pareiškėjui tektų patirti papildomus kaštus, bet ir, tikėtina, pareigą žalą atlyginti turėsiančiai valstybei. UAB „ODA LT“ sumokėjus paskirtą 163 020 Eur sumą, būtų pasiektas ne atgrasymo tikslas, o lietuviško verslo sužlugdymas, kas neatitinka proporcingumo, teisingumo ir objektyvumo principų. Pabrėžtina, kad paskirta bauda yra didelė, pareiškėjas pagrindė, kad jis galimybės nedelsiant sumokėti paskirtą baudą neturi, o sumokėjus šią baudą nedelsiant, jo finansinė būklė taptų kritiška ir pareiškėjas neturėtų galimybės vykdyti kitų savo prisiimtų įsipareigojimų kredito įstaigoms, darbuotojams, mokestinių prievolių, taip pat įsipareigojimų, susijusių su ES projektų įgyvendinimu. Pareiškėjo reputacijai taip pat būtų padaryta neatitaisoma žala.
Konkurencijos taryba 2023 m. spalio 24 d. pateiktoje nuomonėje prašė netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas neįrodė didelės neatitaisomos ar itin sunkiai atitaisomos žalos sukėlimo rizikos. Akivaizdu, kad pareiga sumokėti iš anksto Bendrovės biudžete nenumatytą institucijos paskirtos baudos sumą visais atvejais sukelia tam tikrų neigiamų pasekmių įmonės finansinei padėčiai, įneša tam tikrų korekcijų į bendrovės veiklos planą, tačiau, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas.
Teikdama nuomonę dėl pirmojo pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, Konkurencijos taryba atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pateikti finansinių ataskaitų rinkinio duomenys už 2022 metus leidžia teigti, jog pareiškėjo finansinė padėtis yra pakankamai gera. Iš kartu su pakartotiniu prašymu pateiktų tarpinių 2023 metų (už 8 mėnesius) finansinių dokumentų matyti, kad pardavimo pajamos sudaro (duomenys neskelbtini) Eur, grynasis pelnas – (duomenys neskelbtini) Eur, be to, pačiame prašyme pripažįstama, kad Bendrovėje dvejus metus matomas pardavimo pajamų augimas, pareiškėja dalyvauja ES finansuojamuose projektuose, iš kurių yra gavusi finansavimą gamybos ir administracijos darbo užmokesčiams, o taip pat naujiems gamybiniams įrenginiams įsigyti. Taigi, akivaizdu, kad Bendrovės finansinė padėtis negali būti laikoma ne tik sunkia, bet ir nestabilia.
Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui piniginė bauda skundžiamu Nutarimu paskirta jau įvertinus jo finansinę padėtį baudos skyrimo momentu, t. y. Konkurencijos taryba skiria baudas, neviršijančias 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais, konkrečiai, neviršijančią 10 proc. bendrųjų 2022 metų pajamų pagal pačios Bendrovės Konkurencijos tarybai pateiktus finansinius duomenis. Toks maksimalios baudos kriterijus, kuris yra siejamas su paskutiniais metais iki Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo, geriausiai parodo realias ūkio subjekto galimybes sumokėti jam skirtą baudą būtent baudos skyrimo momentu. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas tokias piniginių baudų ribas už konkurencijos teisės pažeidimus, preziumuoja, kad įmonės yra pajėgios sumokėti tokio dydžio baudas, o Konkurencijos taryba neturi analizuoti jokių kitų aplinkybių, susijusių su įmonių pajėgumais sumokėti skirtas baudas, pavyzdžiui, vertinti, ar baudos sumokėjimo dieną ūkio subjektas turės būtent tokią pinigų sumą savo sąskaitose, ar nebuvo suplanavęs šiuos pinigus panaudoti kitiems tikslams.
Atsakovo vertinimu, prašyme suformuluotas reikalavimas sustabdyti paskirtos baudos mokėjimą iš esmės grindžiamas aplinkybe, jog Bendrovė neturi laisvų apyvartinių lėšų baudai sumokėti, nes visos jos lėšos, taip pat ir balanse įrašytas nepaskirstytas pelnas, yra, jos teigimu, „įdarbintos“ Bendrovėje, kurios vadovybė ir akcininkai deda pastangas auginti Bendrovę, gaminti paklausius ir naudingus produktus, kurti darbo vietas. Tačiau šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas nemokėti paskirtos baudos per įstatymo nustatytus terminus. Konkurencijos tarybos įsitikinimu, lėšų sąskaitose baudai sumokėti neturėjimas savaime nepagrindžia sunkiai atitaisomos ar neatitaisomos žalos Bendrovei atsiradimo, kaip ir tokios žalos atsiradimo nepatvirtina prašyme detaliai aprašomų prievolių sumokėti mokesčius, darbo užmokestį darbuotojams ir atsiskaityti su tiekėjais, kurias (prievoles) turi visi veiklą vykdantys ūkio subjektai, turėjimas. Be to, ūkio subjektas, žinantis apie vykdomą tyrimą bei jam gresiantį baudos paskyrimą (pranešimas apie tyrimo išvadas pareiškėjui išsiųstas 2023 m. kovo mėn.), turi savo veiklą planuoti ir koreguoti taip, jog užtikrintų tokios baudos sumokėjimą įstatyme nustatytu laiku. Nors pareiškėjas akcentuoja, jog visas nepaskirstytas pelnas buvo išnaudotas žaliavų, ilgalaikio turto įsigijimui, darbo užmokesčio mokėjimui ir kitų Bendrovės sąnaudų dengimui, o veiklos tęstinumui užtikrinti teko 2023 m. rugsėjo mėnesį banke imti (duomenys neskelbtini) Eur kreditą apyvartinėms lėšoms, vis dėlto iš pareiškėjo pateikto UAB „Teisingi sprendimai verslui“ direktorės L. Ž. paruošto aiškinamojo rašto matyti, kad ir 2022 metais, ir 2023 metais Bendrovės akcininkams buvo išmokėti dividendai (2023 metais išmokėta (duomenys neskelbtini) Eur suma).
Konkurencijos tarnyba atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodoma nauja 2023 m. Kreditavimo sutartis (duomenys neskelbtini) Eur sumai buvo sudaryta jau po Nutarimo priėmimo, t. y. pareiškėjui žinant apie prievolę šią baudą sumokėti per 3 mėnesius nuo Nutarimo paskelbimo. Būtent ši Kreditavimo sutartis, kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų kredito įstaigų atsakymų dėl banko garantijos išdavimo galimybių, galėjo būti viena iš priežasčių, nulėmusių neigiamą atsakymą dėl banko garantijos suteikimo. Kita vertus, Konkurencijos taryba jau buvo nurodžiusi, kad galimas išorinis finansavimas baudai sumokėti neapsiriboja vien finansų įstaigų išduodamomis paskolomis ar garantijomis, bet gali pasireikšti, pavyzdžiui, akcininkų finansavimu. Šiuo atveju pareiškėjas savo veiksmais gali imtis veiksmų gauti kitokio pobūdžio išorinį finansavimą Konkurencijos tarybos skirtai baudai sumokėti.
Atsakovas pastebėjo, kad UAB „Verslavita“ konsultacinio pobūdžio išvadoje akcentuojamas reikšmingai sumažėjęs 2023 m. rugpjūčio mėn., t. y. jau po baudos paskyrimo, Bendrovės pinigų sąskaitose kiekis, tačiau tokio staigaus pinigų kiekio sumažėjimo priežastys nėra analizuojamos. Konkurencijos tarybai, įvertinus išvadoje ir aiškinamajame rašte nurodytus duomenis, kyla pagrįsta abejonė dėl Bendrovės pinigų „įdarbinimo“ po skundžiamo Nutarimo paskelbimo politikos pagrįstumo, o taip pat, ar pareiškėjas gebės sumokėti paskirtą baudą po kelerių metų teisminio nagrinėjimo pareiškėjui nepalankaus teismo sprendimo atveju, jeigu būtų pritaikyta jo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė ir bauda šiuo metu nebūtų sumokėta. Atsakovo nuomone, baudos mokėjimo sustabdymas šiuo atveju būtų neproporcinga ir pažeidžianti viešąjį interesą priemonė.
Konkurencijos taryba kritiškai vertino UAB „Teisingi sprendimai verslui“, UAB „Verslavita“ surašytuose dokumentuose pateikiamus teiginius dėl Bendrovės veiklos galimo rimto sutrikdymo, sumokėjus paskirtos baudos sumą. Viena vertus, išvados pateiktos šiuo metu vykdomos Bendrovės plėtimosi strategijos kontekste, nevertinant veiklos, išlaidų ir įplaukų galimų korekcijų, siekiant sumokėti baudą, taip pat nevertinant galimų kitokio pobūdžio išorinių finansavimo būdų pasitelkimo. Kita vertus, išvados pateiktos pareiškėjo užsakymu bei remiasi išvados rezultatu suinteresuoto asmens pateiktais dokumentais ir paaiškinimais; konsultacinio pobūdžio išvados pabaigoje nurodyta, jog konsultantas neatsako už užsakovo sąmoningai nepateiktą informaciją ir kitus įsipareigojimus, kurie galėjo turėti įtakos išvadai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 25 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „ODA LT“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, kada taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, kuriuose pažymėta, jog prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, prašomos taikyti reikalavimo priemonės turi būti proporcingos, atitikti šalių interesų pusiausvyrą; kt.
Teismas nustatė, kad Nutarimo rezoliucinės dalies 2 dalies 2.1 papunkčiu pareiškėjui skirta 163 020 Eur bauda, išaiškinant, kad, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 39 straipsniu, paskirta piniginė bauda per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt dienos turi būti sumokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Vertindamas prašymo argumentus, kad paskirta bauda yra didelė, sumokėjus tokio dydžio baudą gali sustoti Bendrovės vykdoma veikla, ji negalės vykdyti kitų finansinių įsipareigojimų, o tai reikštų lietuviško verslo žlugimą, teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodomi argumentai dėl galbūt kilsiančios didelės (neatitaisomos) žalos laikytini abstrakčiais ir nukreiptais į ateitį, kurių tiksliai nurodyti negali ir pats pareiškėjas.
Buvo pabrėžta, kad reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau, nors pareiškėjui nustatyta pareiga įrodyti prašomo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pagrįstumą, teismo vertinimu, pareiškėjo prašymo argumentai yra abstraktūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais (pvz., pagrįstais skaičiavimais apie tikėtinas finansines išlaidas), todėl nelaikytini pakankamais konstatuoti, jog netenkinus pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kiltų didelė neatitaisoma žala.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pabrėžė, kad vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, taip pat ir prielaida, jog pareiškėjas ar kiti asmenys (pavyzdžiui, Bendrovės darbuotojai) gali patirti tam tikrų neigiamų finansinių pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.
Teismo įsitikinimu, šiuo atveju nebuvo tikslu vertinti ateityje galbūt kilsiančius neigiamus padarinius Bendrovės veiklai, kadangi tai yra hipotetinė situacija, kuri nėra patvirtinta realiais duomenimis ir gali apskritai neįvykti. Teismas nurodė, kad, analizuodamas asmenų, prašančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, finansinę padėtį, vertina jų apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, turimus įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus, vykdomą ūkinę veiklą, skirtų baudų dydžius, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Vertindamas pagal šiuos kriterijus pareiškėjo pateiktus dokumentus, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo finansinė padėtis iš esmės pablogėtų taip, kad pareiškėjas susidurtų su finansiniais sunkumais. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas savo negalėjimą mokėti baudą grindžia ne prasta finansine padėtimi, o turimais kitais finansiniais įsipareigojimais, sėkmingai vykdomais projektais, atlyginimų mokėjimu, Bendrovės pajamų augimu ir pan., tačiau, teismo vertinimu, tokios aplinkybės nesudarė pagrindo išvadai, kad pareiškėjui baudos sumokėjimo atveju kiltų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Teismas apibendrino, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Buvo pažymėta, jog iš esmės pasikeitus situacijai, klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo šioje byloje galėtų būti svarstomas iš naujo. Teismas išaiškino, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui vėlesnėje proceso stadijoje pateikti teismui naują (motyvuotą ir pagrįstą įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
III.
Pareiškėjas UAB „ODA LT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo 2 dalies 2.1 punkto vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjas teigia, kad teismas, tiesiogiai netirdamas pareiškėjo pateiktų įrodymų, pažeisdamas lygiateisiškumo principą, pareiškėjo prašymo netenkino tik vienintele atskiroje pastraipoje (vienintelėje pastraipoje, kurioje pateikiami teismo motyvai) nurodyta abstrakčia išvada. Pareiškėjo vertinimu, teismas jau 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartyje pripažino, jog pareiškėjas galbūt patirs neigiamas pasekmes dėl paskirtos baudos, kad realią finansinių sunkumų grėsmę pareiškėjui patvirtinus konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis bei pagrindus jas patvirtinančiais įrodymais, ir vėlesnėje proceso stadijoje pateiktas teismui naujas (motyvuotas ir pagrįstas įrodymais) prašymas gali būti svarstomas iš naujo. Nagrinėjamu atveju, toks prašymas skundžiama nutartimi atmestas nepagrįsta, t. y. teismui nėra tikslu vertinti ateityje galbūt kilsiančius neigiamus padarinius Bendrovės veiklai.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas nesilaikė ABTĮ 10 ir 56 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų, kadangi nevertino pareiškėjo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų, neanalizavo 2022–2023 metų pajamų pokyčių ir priežasčių, kitų pateiktų duomenų apie turimus įsipareigojimus, galimybes gauti garantiją ar kreditą, prisiimtus įsipareigojimus dėl vykdomų ES finansuojamų projektų.
Pareiškėjo vertinimu, skundžiamoje nutartyje teismas klaidingai vykdomus projektus įvardija Bendrovės sėkme; pareiškėjas pateikė visus duomenis apie savo finansinę padėtį ir turimus įsipareigojimus, kvalifikuotų specialistų analizę. Tai reiškia, kad jis objektyviais duomenimis pagrindė būsimos realios žalos kilimą teismui netaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės ginčo laikotarpiu, kadangi kreditorinių įsipareigojimų netinkamas vykdymas ar neįvykdymas objektyviai iš karto sukels ne tik realiai apskaičiuojamas sankcijas – baudas, delspinigius, palūkanas, bet bus pažeista ir juridinio asmens reputacija, dėl blogos kreditinės istorijos ilgiems metams neliks galimybių gauti kreditavimo nei iš kredito įstaigų, nei iš ES vykdomų programų. Pareiškėjas pastebi, kad teismas, atsisakydamas vertinti pareiškėjo argumentus ir įrodymus, kadangi, teismo nuomone ,tai yra hipotetinė situacija, galbūt buvo šališkas, turėjo išankstinę nuomonę arba stokojo kompetencijos (specialių žinių). Taigi, teismas turėjo objektyviai ištirti, įvertinti ir nustatyti paskirtos bei ginčijamos baudos sumokėjimo Bendrovei neigiamas pasekmes, remiantis pareiškėjo pasitektų specialistų savarankiškai atliktais bendrovės finansinių rodiklių vertinimais. Jei teismas tokių įrodymų nevertino, tai privalėjo nurodyti, kodėl jie buvo atmesti.
Pareiškėjas pakartoja, jog paskirta bauda, sumokant ją vienkartiniu mokėjimu pagal bankuose turimus pinigų likučius ir gaunamas pajamas šiai dienai yra neįmanoma, o tai reiškia, jog konkrečiai pareiškėjui ji yra labai didelė. Valstybė skiria baudas pažeidimų darymo atgrasymo tikslu, o ne lietuviško verslo, kuris sąžiningai daugybę metų moka valstybei mokesčius, sunaikinimo tikslu. Tai, kad Bendrovė stengiasi, sprendžia apyvartinių lėšų trūkumo klausimus (nepaskirstyto pelno sąskaita, turimų kreditų sąskaita), tinkamai vykdo prisiimtus finansinius įsipareigojimus, moka mokesčius, dalyvauja ES projektuose, tik patvirtina jos siekį ir planus į bendrovės ilgalaikiškumą ir jokiu būdu negali sudaryti pagrindo vertinti, jog Bendrovė, išsprendus ginčą, vengs sumokėti baudą ar sprendimas gali tapti nebeįvykdomu. Konkurencijos taryba savo teiginiais, kuriais nurodoma, kad pareiškėjo finansinė padėtis gera, pakankamai stabili, kartu ir pripažįsta, kad dėl baudos sumokėjimo pareiškėjui kils neatitaisoma žala.
Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas negalėjimą sumokėti baudą grindžia kitais finansiniais įsipareigojimais, vykdomais ES projektais, o ne prasta finansine padėtimi. Tik vertinant visą bendrovės finansinę padėtį ir finansines galimybes, turi ir gali būti įvertintos sumokėjus ginčijamą didelę baudą kylančios bendrovei realios (o ne hipotetinės) pasekmės. Taigi, bauda nėra hipotetinė, ji yra reali, prisiimti įsipareigojimai ES projekte, kiti kreditoriniai įsipareigojimai yra realūs, kaip ir realus įsipareigojimas darbuotojams sumokėti darbo užmokestį. Visi realūs skaičiavimai bei fiksuoti finansiniai duomenys, paaiškinimai yra atlikti specialių žinių turinčių asmenų, kurie apteikė atitinkamas išvadas, tačiau teismas jų neanalizavo ir nevertino. Specialistės konstatavo, jog sumokėjus baudą nedelsiant, pareiškėjo finansinė būklė būtų kritiška.
Pareiškėjo vertinimu, teismui pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę būtų užtikrinti proporcingumo, interesų pusiausvyros ir teisingumo principai, nes administracinės bylos yra nagrinėjamos pakankamai greitai, todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog bylinėjimasis gali užsitęsti. Pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, kad jis neturi galimybių gauti išorinį finansavimą, kad galėtų sumokėti baudą. Kritiškai vertintini atsakovo teiginiai, kad išorinį finansavimą pareiškėjui galėtų užtikrinti akcininkai, kadangi jie pagal teisės aktus jokių turtinių įsipareigojimų Bendrovei neturi, išskyrus pareigą apmokėti pasirašytas akcijas.
Pareiškėjas pastebi kad Konkurencijos taryba klaidino teismą, vertindama aplinkybes dėl 2023 m. Kreditavimo sutarties pasirašymo (t. y. kad ji pasirašyta jau po Nutarimo paskelbimo), kadangi tai yra tęstinis procesas, vykstantis po 2021 metais pasirašytos kreditavimo sutarties ir būtinas užtikrinti apyvartinių lėšų stabilumą.
Pareiškėjas kritikuoja atsakovo pirmosios instancijos teismui pateiktoje nuomonėje nurodytas aplinkybes, susijusias su galimu baudos paskyrimu, kadangi tyrimo išvadoje jokių baudų preliminariai nebuvo paskaičiuota, preliminarus pažeidimo laikotarpis nurodytas 2019 metai, kas pareiškėjui leido preliminariai pasiskaičiuoti, kad atsakovas galėjo skirti apie 30 000 Eur dydžio maksimalią baudą. Tačiau atsakovas baudą apskaičiavo remdamasis su pažeidimu nesusijusių 2022 metų finansiniais duomenimis, kas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir teismų praktikos, todėl pareiškėjui ir gavus atsakovo tyrimo išvadą, buvo neįmanoma suplanuoti, kaip jis sumokės 163 020 Eur baudą.
Pareiškėjas pabrėžia, kad pareikštu prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo siekia teisingumo bei adekvačios ir proporcingos šalių interesų pusiausvyros. Viešo intereso pagrindais teismas turi ginti formaliai ne tik atsakovo interesus, bet ir objektyviai vertinti pareiškėjo 22 darbuotojų interesus, prisiimtus įsipareigojimus kredito įstaigoms ir kitiems verslo subjektams, o kartu įvertinti, kad sumokėjus ginčijamą didelę baudą šiuos įsipareigojimus įvykdyti nepažeidžiant pasirašytų sutarčių, bus neįmanoma, taip pat nebus galimybių sėkmingai įgyvendinti ES lėšomis iš dalies finansuojamą projektą (pareiškėjas patirs reputacinę žalą, negalės atnaujinti gamybos įrangos, sėkmingai konkuruoti, t. y. pasekmės bus neatitaisomos).
Pareiškėjas pateiktais įrodymais įrodė, jog neigiamų pasekmių pašalinimas būtų galimas tik iš dalies, nes priimto palankaus pareiškėjui teismo sprendimo atveju neišvengiamai kilusios neigiamos pasekmės nepasibaigtų sumokėtos baudos grąžinimu, kadangi turėtų būti sprendžiamas kilusios žalos atlyginimo klausimas, inicijuojami kiti teismo procesai. Todėl nepagrįsta teismo nutartimi atmestas prašymas, vadovaujantis tik abstrakčiais teiginiais (pvz., hipotetinė situacija), akivaizdžiai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, kurią numato įstatymas (ABTĮ 70 str. 1d.), proceso metu neįvykdė teisingumo.
Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Atsakovas, pakartodamas pirmosios instancijos teismui teiktoje nuomonėje nurodytus argumentus, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą užtikrinti reikalavimą, pažymi, jog tam tikri dėl baudos sumokėjimo ūkio subjekto patirti finansiniai sunkumai (kurių galimo atsiradimo iš esmės niekas neginčija) nėra savaime pakankamas pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintam institutui taikyti, ką nurodė ir teismas skundžiamoje nutartyje. Aplinkybė, kad teismo padarytos išvados yra nepalankios pareiškėjui ir neatitinka jo nuomonės dėl pateiktuose dokumentuose esančios informacijos reikšmės, savaime nereiškia, jog teismas nevertino ūkio subjekto pateiktų įrodymų ar kad teismas pažeidė lygiateisiškumo, proceso betarpiškumo ar objektyvumo principus.
Konkurencijos tarybos įsitikinimu, teismas neprivalo nutartyje atskirai išvardinti kiekvieną pareiškėjo su prašymu pateiktą dokumentą ir jį aprašyti. Skundžiamoje nutartyje teismas aiškiai nurodė, kad įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, jis nenustatė, jog pareiškėjas susidurtų su rimtais finansiniais sunkumais sumokėjęs baudą, kad nepritaikius prašomos užtikrinimo priemonės pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Pagal teismų praktiką pareiškėjo atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju kils būtinybė inicijuoti teisminius procesus dėl žalos atlyginimo, nepagrindžia ABTĮ 70 straipsnyje nustatytų sąlygų reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti.
Konkurencijos tarybos įsitikinimu, laisvų lėšų sąskaitose baudai sumokėti neturėjimas ar Bendrovės turėtas planas lėšas panaudoti kitiems tikslams, savaime nepagrindžia sunkiai atitaisomos ar neatitaisomos žalos atsiradimo tuo atveju, jeigu visgi tektų veiklos planus pakeisti ir baudą sumokėti. Nesutikdama su atskirojo skundo teiginiais, kad bauda apskaičiuota neteisingai, Konkurencijos taryba pažymi, kad tai ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas, tačiau kartu nurodo, kad pareiškėjas ir po Nutarimo paskelbimo nesumokėjo net tokio dydžio baudos, kurią, jo teigimu, galėjo iš anksto apskaičiuoti ir prognozuoti. Atsakovas pažymi, kad Bendrovė po baudos skyrimo pagal kreditavimo sutartį pasiskolino (duomenys neskelbtini) Eur iš banko, tačiau šių lėšų neskyrė baudai (jos daliai sumokėti), be to, teisiškai nėra reikšminga aplinkybė, ar tai naujas sandoris, ar tai ankstesnės sutarties pakeitimas (atnaujinimas).
Atsakovas, remdamasis pareiškėjo pateiktais duomenimis, pakartoja savo argumentus, susijusius su pateiktų finansinių dokumentų / duomenų vertinimu, piniginių lėšų kitimu banko sąskaitose po Nutarimo priėmimo, ir pažymi, kad pareiškėjo prašymo tenkinimas iš esmės paneigtų reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto esmę ir tikslus, nes sudarytų prielaidas bet kuriam gerą finansinę padėtį turinčiam ūkio subjektui, paskutinę baudos sumokėjimo dieną neturinčiam lėšų sąskaitose, išvengti individualaus administracinio akto vykdymo, t. y. būtų sudaryta galimybė piktnaudžiauti reikalavimo užtikrinimo priemonių institutu. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, atsakovas nėra pateikęs jokios išvados, kad sumokėjus baudą, bus padaryta didžiulė, nepataisoma įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai. Konkurencijos taryba visiškai pagrįstai ir neprieštaraudama sau nurodė, kad skirdama baudą ji neturėjo vertinti, ar ateityje, paskutinę baudos sumokėjimo termino dieną, pareiškėjas turės pakankamai laisvų, nepaskirstytų į kitas bendrovės veiklos sritis lėšų savo sąskaitose baudai sumokėti, bet vadovavosi įstatymo leidėjo įtvirtintu maksimalios baudos kriterijumi. Pareiškėjas ignoruoja, kad paskirtą baudą galėjo sumokėti dalimis, tačiau sąmoningai to nedarė.
Atsakovas apibendrina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog prašyme nurodytų argumentų ir įrodymų nepakanka pagrįstai konstatuoti, kad dėl baudos sumokėjimo bendrovei gali kilti neatitaisoma didelė žala. Be to, baudos sumokėjimo sustabdymas Konkurencijos tarybos vertinimu, šiuo atveju būtų neproporcinga ir viešąjį interesą neatitinkanti priemonė.
Konkurencijos taryba Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą 2023 m. lapkričio 24 d. informavo, kad po atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo skundžiamo Konkurencijos tarybos Nutarimo punktas, kurio vykdymą prašoma sustabdyti, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, buvo visiškai įvykdytas, t. y. UAB „ODA LT“ į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėjo visą jai paskirtą baudą (163 020 Eur) bei iki baudos sumokėjimo laiko susikaupusias palūkanas (616,44 Eur).
Teisėjų kolegija
konstatuoja :
IV.
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo UAB „ODA LT“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Nutarimo dalį (Nutarimo rezoliucinės dalies 2 dalies 2.1 punktą), kuria pareiškėjui skirta 163 020 Eur bauda įpareigojant baudą sumokėti per tris mėnesius, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir įvertinęs pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjas neįrodė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas prašymą užtikrinti reikalavimą grindė ne sunkia finansine padėtimi, o aplinkybėmis, kad turi ir kitų finansinių įsipareigojimų. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodomi galbūt ateityje kilsiantys neigiami padariniai yra hipotetinė situacija, kuri nesudarė pagrindo spręsti, kad pareiškėjui sumokėjus paskirtą baudą, kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde tvirtina, kad teismas nevertino kartu su prašymu pateiktų įrodymų, jų tiesiogiai neanalizavo, buvo šališkas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kuris yra pagrįstas finansiniais duomenimis ir jų analize, turėjo būti tenkintas. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai pagrindžia, kad pareiškėjui skirta bauda yra pakankamai didelė, o ją sumokėjus pareiškėjo veiklos vykdymas taps neįmanomas, pareiškėjas negalės tęsti savo gamybos veiklos, patirs realią žalą (be kita ko, ir reputacinę), kadangi negalės vykdyti įsipareigojimų kredito įstaigoms, darbuotojams, kitiems verslo subjektams, įgyvendinti ES finansuojamų projektų. Pareiškėjo įsitikinimu, net teismui priėmus palankų sprendimą, kilusios neigiamos pasekmės nebus kompensuotos, kadangi pareiškėjas bus priverstas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš valstybės.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; kt.); teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017; kt.).
Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu asmuo neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; kt.).
Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai <...> privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais <...>, iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialiąsias pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017; kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme, atskirajame skunde ir atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindų daryti išvadą, jog yra kilusi reali grėsmė, kad netaikant pareiškėjo nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui.
Vertinant pareiškėjo argumentus, dėl kurių pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti jo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, akcentuotina, kad vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-562-556/2021; kt.). Taip pat ir prielaida, jog pareiškėjas ar kiti asmenys gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-556/2022; kt.).
Pareiškėjas byloje ginčija Nutarimą (su pareiškėju susijusią Nutarimo dalį), kuriuo, be kita ko, nutarta: 1) pripažinti kad UAB „ODA LT“ ir kiti Nutarime nurodyti juridiniai asmenys pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus; 2) UAB „ODA LT“ skirti 163 020 Eur baudą. Nutarime išaiškinta jo apskundimo tvarka, taip pat nurodyta, kad, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 39 straipsniu, paskirta piniginė bauda per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt dienos turi būti sumokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teikė UAB „Teisingi sprendimai verslui“ 2023 m. spalio 10 d. parengtą aiškinamąjį raštą (kartu su tarpiniais 2023 m. rugpjūčio mėn. finansinės atskaitomybės dokumentais), UAB „Verslavita“ konsultacinę išvadą, dokumentus, susijusius su ES lėšomis finansuojamo projekto įgyvendinimu ir patirtinomis išlaidomis, duomenis apie pareiškėjo bankuose (kredito įstaigose) turimose sąskaitose esančias pinigines lėšas, kredito įstaigų atsakymus dėl galimybės pareiškėjui suteikti garantiją dėl baudos sumokėjimu. Pareiškėjas detalizavo duomenis apie mokėtinų sumų likučius pagal kredito lizingo sutartis. Pastebėtina, kad apeliantas dokumentų, kuriais grindžia savo prašymą, turinį, t. y. UAB „Teisingi sprendimai verslui“ 2023 m. spalio 10 d. aiškinamajame rašte, UAB „Verslavita“ konsultacinėje išvadoje pasitelktų specialistų pateiktas išvadas (vertinimą), pakankamai išsamiai aprašė teismui teiktame prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariami įrodymai nepagrindžia nei pareiškėjo sunkios, o juo labiau – kritinės, finansinės padėties, nei pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis neturi galimybių sumokėti paskirtą baudą per nustatytą terminą, taip pat neįrodo neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės pareiškėjui kilsiančios žalos realios tikimybės. Pareiškėjo teiginiai, susiję su tuo, kad jis ateityje patirs sunkumų tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, atsiskaityti su darbuotojais, pagal nustatytus reikalavimus įgyvendinti ES finansuojamus projektus, galbūt bus priverstas stabdyti pagrindinę savo gamybos veiklą; kt., kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, yra bendro ir hipotetinio pobūdžio, nukreipti į ateitį ir nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šių pareiškėjo teiginių dėl galimų neigiamų padarinių jo, kaip ūkio subjekto, veiklai (veiklos tęstinumui) nepagrindžia kartu su procesiniais dokumentais pateikti įrodymai. Teisėjų kolegija pažymi, jog atskirojo skundo argumentai, kad galbūt ateityje pareiškėjas bus priverstas inicijuoti kitus teisminius ginčus dėl žalos atlyginimo, taip pat nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teisėjų kolegijos vertinimu, abstraktūs ir deklaratyvūs yra atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, netinkamai vertino reikšmingus reikalavimo užtikrinimo klausimui spręsti įrodymus. Pažymėtina, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas ar kad teismas buvo šališkas, nusistatęs prieš pareiškėją.
Teisėjų kolegijos nuomone, šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo bus ginamos prevenciškai, ir šių priemonių taikymas nebūtų proporcingas, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog jis dėl svarbių priežasčių negali kreiptis Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 4 ir 7 dalyse nustatyta tvarka į atsakovą dėl baudos mokėjimo atidėjimo ar atitinkamo sprendimo priėmimo.
Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus duomenis, kad pareiškėjas ginčijamu Nutarimu paskirtą baudą sumokėjo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies bei 151 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos ar atskiro klausimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, turi būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog būtent nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154
straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ODA LT“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius