Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-98-102/2013
teisėja Nida Solovjovienė Proceso Nr. 2-15-3-01000-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
34.2; 34.5; 128.2; 122.3
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 18 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Romualdas Januška apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta civilinėje byloje Nr. 2-1151-434/2012 priimti pareiškėjo D. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. J., I. R., G. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas D. K. paveldėjimo tikslu kreipėsi į Biržų rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po senelio A. R., mirusio 2001 m. gruodžio 13 d., mirties priėmė palikimą, kurį sudaro gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti. Nurodė, kad jis yra antros eilės įpėdinis, dėl paveldėjimo per įstatymu nustatytą terminą į notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė, pradėdamas nurodytą senelio turtą valdyti. Po A. R. mirties palikimą yra priėmusios jo duktė S. J. ir žmona E. R., mirusi 2011 m. gruodžio 1 d., bei G. G., joms išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Nurodytas gyvenamasis namas su priklausiniais į joms išduotą paveldėjimo teisės liudijimus neįrašytas.
Biržų rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė priimti D. K. pareiškimą, konstatuodamas, kad iš pateiktų įrodymų matyti, kad po A. R. mirties jo palikimą priėmė testamentinė ir įstatyminė įpėdinės jo dukra S. J. ir sutuoktinė E. R., per įstatymu nustatytą terminą kreipdamosios su pareiškimu į notarą. Joms buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. CK 5.50 str. 1 d. nustatyta, kad negalima priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl paveldėjimą priėmusios įpėdinės S. J. bei E. R. turi teisę kreiptis į notarą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į pareiškėjo nurodytą turtą. Pareiškėjo prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas jam nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl nenagrinėtinas teisme(CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Atskiruoju skundu pareiškėjas D. K. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti jo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. CK 5.50 str. 1 d. nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Jis yra antros eilės įpėdinis, senelio palikimą priėmė, pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Suinteresuotiems asmenims yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, tačiau jo seneliui priklausęs gyvenamasis namas su priklausiniais į paveldėjimo teisės liudijimus neįrašytas. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, jis galėtų įgyti nuosavybės teises į statinius.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teismas, spręsdamas pareiškimo, paduoto ypatingosios teisenos tvarka, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, klausimą, turi patikrinti ne tik tai, ar pareikštas pareiškimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos CPK 111, 113, 447 straipsniuose, bet ir privalo ex officio ( savo iniciatyva ) aiškintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo jų įgyvendinimo sąlygos, t. y. ar jis apskritai turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos.
Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai ir tuo atveju teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004).
Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po senelio A. R. mirties jis priėmė palikimą - gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti, t.y. pareiškėjas, būdamas mirusiojo A. R. vaikaitis, siekia paveldėti savo senelio turtą. Pagal CPK 5.11 str. 1 d. 2 p. vaikaičiai priskiriami antros eilės įpėdiniams, o vadovaujantis nurodyto straipsnio 2 dalimi, antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Biržų rajono I-ojo notarų biuro notarės V. Deveikienės 2012 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 269 (b. l. 16) patvirtinta, kad po A. R. mirties testamentinei įpėdinei jo dukrai S. J. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, o jo sutuoktinei E. R. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Tokiu būdu, palikimą priėmė mirusiojo dukra – pirmos eilės įpėdinė ir CK 5.13 str. nustatyta tvarka – jo sutuoktinė. Todėl, palikimą priėmus mirusiojo dukrai, pareiškėjui D. K. neatsiranda teisė į senelio palikimą.
CK 5.50 str. nustatyta, kad negalima palikimą priimti iš dalies. Mirusiojo A. R. dukra ir sutuoktinė dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarą. Nors, kaip nurodo pareiškėjas, A. R. priklausęs gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini) , ir nebuvo įrašytas į notaro išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, šį nekilnojamąjį turtą kartu su kitu turtu paveldėjo A. R. dukra ir sutuoktinė, nes įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių, jis negalės įgyti paveldėjimo teisės į nurodytą nekilnojamąjį turtą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškimą atsisakė priimti.
Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo D. K. pareiškimą. Naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Romualdas Januška